Administracinė byla Nr. eA-5721-525/2019
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01933-2019-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. vasario 20 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Audriaus Bakavecko, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. K. (G. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas G. K.
(toliau – ir pareiškėjas, prieglobsčio prašytojas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2019 m. gegužės 8 d. sprendimą Nr. (15/6-5)12PR-34 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“ (toliau – ir Sprendimas), 2) įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo. 2. Pareiškėjas
paaiškino, kad jam kilmės valstybėje grėsmė kyla tiek iš Vidaus reikalų ministerijos, kuri iškėlė jam bylą ir pradėjo tyrimą, tiek iš V. G., su kuriuo problemų turi dar nuo 2012 metų, kai sukūrė siužetą apie jo juodąjį verslą, taip pat ir jo viešnamių tinklą, bei 2012 m. spalio 1 d. vykusį incidentą tarp pareiškėjo ir V. G. ginkluotų darbuotojų, kurie jį sumušė (nes šis fiksavo, kaip buvo norima įsiveržti į (duomenys neskelbtini) rinkimų apylinkę). Po incidento kreipėsi į teisėsaugos pareigūnus, tačiau V. G. nebuvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Situaciją su V. G. pasunkino 2016 m. vykę rinkimai, kadangi jis padėjo V. G. oponentui R. M.. 2016 m. lapkritį, po rinkimų, jis bei jo kolegė buvo iškviesti į Vidaus reikalų ministeriją, jis buvo apklaustas neva, kaip liudytojas, nors realiai buvo grasinama susidoroti suklastojant jam baudžiamąją bylą dėl narkotikų laikymo/gabenimo. Be to, partija „Vieningas nacionalinis judėjimas“, kurios narys jis yra, iš esmės traktuojama kaip tiesioginis vyriausybės priešas/varžovas, dėl ko yra jaučiamas sisteminis persekiojimas. Incidentas, lėmęs apsisprendimą palikti kilmės valstybę, buvo jo užpuolimas laiptinėje. Pareiškėjas manė, kad šį grasinimą užsakė arba Vidaus reikalų ministerija, arba V. G.. 3. Pareiškėjas
bijo grįžti į kilmės valstybę dėl jam kylančio pavojaus dėl jo turimų politinių įsitikinimų būti įkalintam ar kitokio pobūdžio gresiančio pavojaus sveikatai bei gyvybei (jau buvo patirtas smurtas dėl vykdomos veiklos, 2012 m. rinkimuose, kyla pavojus tiek dėl veiklos opozicinėje partijoje „Vieningas nacionalinis judėjimas“, tiek iš politiko V. G. dėl buvusių konfliktų ir pagalbos jo oponentui). 4. Atsakovas tyrimą dėl baimės būti persekiojamam iš esmės atliko paviršutiniškai, t. y. apsiribodamas atskirų faktinių aplinkybių izoliuotu vertinimu, nevertindamas jų visumos, atsiribodamas nuo objektyvių ir subjektyvių faktorių, neužtikrindamas įrodymų visapusiško ištyrimo. Pareiškėjo pasakojimas dėl baimės būti persekiojamam buvo nuoseklus, todėl atsakovas turėjo taikyti abejonės privilegiją. Atsakovas jo patikimumą vertino tik vidinio įrodymų vertinimo aspektu. Atsakovas nesurinko kilmės valstybės informacijos, kuri paneigtų ar patvirtintų jo baimę patirti persekiojimą.
5. Pareiškėjas
nurodė, kad nors, kaip ir pirminio prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu, buvo rasta informacijos apie L. R. realias sąsajas su narkotinėmis medžiagomis, taip pat buvo surinkta ir informacija, patvirtinanti jo pasakojimą apie partijos „Vieningas nacionalinis judėjimas“ narės K. D. sūnaus suėmimą, jam suklastojant baudžiamąją bylą dėl narkotikų laikymo, vėliau nustatyta, kad byla politiškai motyvuota, siekiant nutildyti žurnalistę (K. D. buvo publikavusi straipsnį apie policijos veiklą). 6. Atsakovo surinkta kilmės valstybės informacija patvirtina pasakojimą apie partijos narių persekiojimą ir grėsmę patirti persekiojimą. Atsakovui radus informacijos apie kilmės valstybės teisėsaugos pareigūnų piktnaudžiavimą pareigomis, partijos „Vieningas nacionalinis judėjimas“ nariams/ar jų šeimos nariams keliant sufabrikuotas baudžiamąsias bylas dėl nusikalstamos veikos, susijusios su narkotikų laikymu, bei keliant politiškai motyvuotas bylas partijos nariams, jo pasakojimui privalėjo būti taikoma abejonės privilegija.
7. Surinkta informacija apie M. S. siųstus saugumo pareigūnus nepaneigia jo pasakojimo dalies dėl V. G. veržimosi į rinkimų apylinkę, siekiant klastoti balsus bei buvimo su savo saugumo pareigūnais. Pareiškėjo įsitikinimu, nenustačius, jog surinkta informacija apie kilmės valstybę paneigia jo pasakojimą, pasakojimo dalis dėl patirto smurto, siekiant užfiksuoti, kaip V. G. veržiasi į rinkimų apylinkę, siekdamas klastoti balsus, vadovaujantis abejonės privilegijos kriterijais, turėtų būti vertinama jo naudai. Atsakovas nevertino pateikto vaizdo įrašo, kuriame užfiksuotas valstybinės (duomenys neskelbtini) televizijos kanalo pranešimas apie jo atžvilgiu vartotą smurtą. Nurodytos užpuolimo priežastys ir motyvai, atsižvelgiant į pasakojimo nuoseklumą bei išsamumą, turėjo būti vertinami jo naudai ir pripažinti nustatytais faktais.
8. Atsakovas neteisingai interpretavo pareiškėjo duotus parodymus, t. y., prieš jam išvykstant iš šalies, vykimas pas šeimos narius buvo kaip priemonė įbauginti pareiškėją ir sustabdyti jo politinę veiklą, o ne tikslu jį surasti, tačiau po jo išvykimo iš šalies, pas jo šeimos narius yra lankomasi tikslu sužinoti jo buvimo vietą. Pareiškėjo įsitikinimu, atsakovas neužtikrino objektyvaus pateiktų įrodymų vertinimo, baimę patirti persekiojimo veiksmus atmetė nepagrįstai, neištaisė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu nustatytų tyrimo trūkumų, nepakankamai įvertino jo prašymo pagrįstumą ir atitiktį Lietuvos Respublikos „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 87 straipsnio 1 dalies kriterijams.
9. Sprendimas yra nenuoseklus ir aiškiai bei suprantamai nemotyvuotas. Migracijos departamentas neišsamiai išnagrinėjo jo prašymą, nenustatė visų faktinių aplinkybių, nepateikė tinkamo jų teisinio vertinimo. Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų.
10. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
11. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas prieglobsčio prašymą grindė tuo, kad (duomenys neskelbtini) jam gresia baudžiamasis persekiojimas dėl jo politinės ir žurnalistinės veiklos. Jo atžvilgiu gali būti suklastota byla dėl narkotikų laikymo. Be to, buvo pradėtas (duomenys neskelbtini) politikų inicijuotas neteisėtas tyrimas dėl jam priklausančios žiniasklaidos agentūros (duomenys neskelbtini) veiklos 2016 m. rinkimų metu, dėl to jis bijo būti įkalintas.
12. Atsakovo teigimu, nei partijos „Vieningo nacionalinio judėjimo“ nariai, nei žurnalistai (duomenys neskelbtini) nepatiria sistemingo netinkamo elgesio, todėl bendra situacija (duomenys neskelbtini) nepagrindžia pareiškėjo baimės patirti persekiojimą. Remiantis surinkta informacija, (duomenys neskelbtini) informacija apie žiniasklaidos priemonių ar individualių asmenų atžvilgiu pradėtus tyrimus plačiai viešinama. Tai iliustruoja (duomenys neskelbtini) bei kai kurių (duomenys neskelbtini) politikų atžvilgių iškeltų bylų pavyzdžiai, tuo tarpu nei apie (duomenys neskelbtini), nei apie pareiškėjo atžvilgiu vykdomą tyrimą (duomenys neskelbtini) veikiančios nevyriausybinės organizacijos informacijos neturi. Atsakovo teigimu, nustatyti faktai nepagrindžia tikimybės, jog (duomenys neskelbtini) pareiškėjui gresia baudžiamasis persekiojimas ir įkalinimas dėl (duomenys neskelbtini) veiklos 2016 m. rinkimų metu. Be to, atsakovas nustatė, kad sisteminis žurnalistų persekiojimas (duomenys neskelbtini) nefiksuojamas, o opozicinės (duomenys neskelbtini) televizijos vadovai ir žurnalistai taip pat nesusiduria su tiesioginiu persekiojimu, nors šiuo metu valdžios institucijos stengiasi riboti jų veiklą (tai daroma nukreipiant veiksmus į įmonės veiklą bei turtą). Tačiau ir šiuo atveju įmonė savo interesus gina teisme, o (duomenys neskelbtini) vykdo Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) sprendimą ir sustabdė (duomenys neskelbtini) teismo sprendimo vykdymą iki byla bus išspręsta EŽTT.
13. Pareiškėjas
nepateikė informacijos apie tai, kad valdžios institucijos stengtųsi teisinėmis priemonėmis riboti (duomenys neskelbtini) veiklą. Atsakovo nustatyti faktai nepagrindžia tikimybės, jog (duomenys neskelbtini) pareiškėjui gresia baudžiamosios bylos („pakišant“ narkotikus) suklastojimas dėl jo žurnalistinės veiklos. Dėl pareiškėjo teiginių, kad dėl aktyvios politinės veiklos kyla grėsmė jo gyvybei iš teisėsaugos pareigūnų ir kad jis bijo susidorojimo dėl nuo 2012 m. besitęsiančio konflikto su V. G., atsakovas pažymėjo, kad nustatyti faktai nepagrindžia tikimybės, jog teisėsaugos pareigūnai turėtų tikslą siekti pareiškėjo mirties, todėl jo baimė patirti šiuos veiksmus nėra visiškai pagrįsta. Taip pat nenustatyta pagrįstos tikimybės, jog (duomenys neskelbtini) pareiškėjui gresia persekiojimas dėl 2012 m. įvykusio konflikto su V. G.. 14. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo skundo argumentu, jog Migracijos departamentas atliko paviršutinišką tyrimą. Migracijos departamentas, vykdydamas apeliacinės instancijos teismo įpareigojimą, surinko papildomą kilmės valstybės informaciją, kurią įvertino atliktų pareiškėjo apklausų ir gautos naujos informacijos kontekste, parengė naują pažymą apie padėtį pareiškėjo kilmės valstybėje. Kiekvienas pareiškėjo teiginys buvo konkrečiai įvertintas pagal gautą naują informaciją ir dėl jų išsamiai pasisakyta Migracijos departamento 2019 m. gegužės 8 d. išvadoje Nr. (15/6-5)13PR-58RN, t. y., kada pareiškėjo atžvilgiu buvo taikoma abejonės privilegija ir kada ne. Migracijos departamentas, pakartotinai nagrinėdamas pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo ir priimdamas ginčijamą sprendimą, vadovavosi pareiškėjo pateikta informacija ir dokumentais, įvertino pareiškėjo pasakojimus surinktos kilmės valstybės informacijos kontekste.
15. Prieglobsčio prašytojo baimė patirti jo nurodytus veiksmus negali būti laikoma visiškai pagrįsta ir todėl prieglobsčio prašytojas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam negali būti suteikiamas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas neatitinka ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose. (duomenys neskelbtini) šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai.
16. Migracijos departamentas nesutiko ir su pareiškėjo skundo argumentu, jog nagrinėjant jo prašymą dėl prieglobsčio buvo pažeistos procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio išnagrinėjo, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 „Dėl Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) nuostatomis.
II.
17. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. spalio 17 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
18. Teismas nustatė, kad 2017 m. gegužės 16 d. pagal Dublino III Reglamentą Nr. (15/6-13)40PR-50 iš Švedijos į Lietuvą grąžintas (duomenys neskelbtini) pilietis G. K., gim. (duomenys neskelbtini) Užsienietis Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinei 2017 m. gegužės 16 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.
19. Migracijos departamento Prieglobsčio reikalų skyrius 2018 m. vasario 13 d. parengė išvadą Nr. (15/6-5)13PR-34 RN, kurioje buvo siūloma nesuteikti (duomenys neskelbtini) piliečiui G. K. prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvų apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 1 straipsnio A dalyje, Įstatymo 86 straipsnyje ir 87 straipsnio 1 dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų. Migracijos departamentas, remdamasis šia išvada, 2018 m. vasario 14 d. priėmė sprendimą Nr. (15/6-5) 12PR-34 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“.
20. Pareiškėjas
Migracijos departamento sprendimą apskundė teismui, kuris 2018 m. spalio 3 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. sausio 23 d. sprendimu pareiškėjo apeliacinį skundą patenkino, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 3 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkino, Migracijos departamento 2018 m. vasario 14 d. sprendimą panaikino ir įpareigojo Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo. 21. Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo, 2019 m. gegužės 8 d. parengė išvadą Nr. (15/6-5)13PR-58RN (toliau – ir Išvada) kurioje buvo siūloma nesuteikti (duomenys neskelbtini) piliečiui G. K. prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Konvencijos 1 straipsnio A dalyje, Įstatymo 86 straipsnyje ir 87 straipsnio 1 dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų. Migracijos departamentas, remdamasis šia Išvada, 2019 m. gegužės 8 d. priėmė Sprendimą.
22. Pirmosios instancijos teismas išanalizavo Įstatymo 76 straipsnio 2 dalies, 86 straipsnio 1 dalies nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl persekiojimo vertinimo.
23. Teismas, atsižvelgęs į Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį, 83 straipsnį, EŽTT praktiką, Aprašo 96 punktą, 116 punktą, nurodė, kad užsienietis iš kilmės valstybės – (duomenys neskelbtini), išvyko 2017 m. sausio 19 d., turėdamas vizą. Prieglobsčio prašytojas apklausų metu pripažino, kad, siekdamas prieglobsčio, iš Lietuvos Respublikos išvyko į Švediją. Užsieniečio pateiktas partijos „Vieningas nacionalinis judėjimas“ nario pažymėjimas bei Išvadoje nurodyti duomenys patvirtina, kad prieglobsčio prašytojas yra partijos „Vieningas nacionalinis judėjimas“ narys nuo 2012 m. Užsienietis taip pat buvo partijos „Vieningas nacionalinis judėjimas“ nuolatinis darbuotojas, vadovo socialinių tinklų kampanijai. Migracijos departamentas aplinkybę, kad užsienietis priklauso partijai „Vieningas nacionalinis judėjimas“, pagrįstai laikė nustatytu faktu. Atsakovas nustatytu faktu laikė ir pareiškėjo pateiktą informaciją, kad jis yra (duomenys neskelbtini) savininkas. Šią aplinkybę patvirtina užsieniečio pateiktas išrašas iš įmonių registro bei Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos pateikta informacija.
24. Iš pareiškėjo pateikto (duomenys neskelbtini) centrinės rinkimų komisijos rašto matyti, kad informacinės agentūros (duomenys neskelbtini) 4 darbuotojams buvo suteikta akreditacija dirbti rinkimuose, vykusiuose 2016 m. spalio 8 d. Be to, publikuotame (duomenys neskelbtini) centrinės rinkimų komisijos puslapyje sąraše nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) akredituoja 3 405 asmenis rinkimams, vykusiuose 2016 m. spalio 8 d. Pateikti įrodymai patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) 2016 m. spalį vykusiuose rinkimuose turėjo daugiau kaip 3 000 akredituotų žurnalistų, turinčių teisę būti rikimų apylinkėse. Teismas nurodė, kad Migracijos departamentas pagrįstai pareiškėjo pasakojimo dalį apie (duomenys neskelbtini) akredituotų žurnalistų skaičių laikė nustatytu faktu.
25. Migracijos departamento 2019 m. kovo 13 d. pažymoje Nr. GEO-15/6-4 (toliau – ir Pažyma) nurodyta, kad partija „Vieningas nacionalinis judėjimas“ nuo 2003 m. iki 2012 m. buvo dominuojanti (duomenys neskelbtini) politinė partija, kurią įkūrė ir jai vadovavo buvęs (duomenys neskelbtini) prezidentas M. S. 2012 m. (duomenys neskelbtini) parlamento rinkimuose partija „Vieningas nacionalinis judėjimas“ prarado dominuojančios politinės jėgos pozicijas ir, surinkusi 40,3 proc. balsų, tapo antrąja didžiausia politine partija parlamente po partijos „(duomenys neskelbtini) svajonės“. Pažymoje nustatyta, kad, vadovaujamas pareigas 2003–2012 metų vyriausybėje ėjusių partijos „Vieningas nacionalinis judėjimas“ nariams: šalies prezidentui, ministrui pirmininkui, tam tikriems ministrams, keletui savivaldybės vadovų buvo iškeltos baudžiamosios bylos už neteisėtą disponavimą valdžia, įgaliojimų viršijimą, korupciją, neteisėtą valstybinių lėšų iššvaistymą. Eiliniai partijos „Vieningas nacionalinis judėjimas“ nariai, kurie buvo lojalūs ankstesnės kadencijos valdantiesiems, po 2012 metų šalies parlamento rinkimų, buvo atleidžiami iš užimamų pareigų arba verčiami „savo noru“ išeiti iš darbo valstybinėse institucijose. Nustatyta pavienių atvejų apie partijos „Vieningas nacionalinis judėjimas“ narių sumušimus, lokalaus lygio išpuolius, tačiau, šaltinių teigimu, tai nebuvo masinis reiškinys (duomenys neskelbtini).
26. Nors pareiškėjo pasakojimas yra pakankamai nuoseklus, tačiau jis neatitinka kilmės valstybės informacijos. Nustatyta, kad 2012–2014 m. aukšti partijos „Vieningas nacionalinis judėjimas“ partijos nariai buvo suimami, tačiau nepriklausomos nevyriausybinės organizacijos nenustatė politiškai motyvuoto proceso elementų bei konstatavo, kad proceso metu buvo sudaromos sąlygos į teisingą teismą. Išvadoje pažymėta, kad konkurencija tarp valdančiosios partijos „(duomenys neskelbtini) svajonė“ ir partijos „Vieningas nacionalinis judėjimas“ pasireiškia „politiniu susipriešinimu“, o ne pavienių narių persekiojimu. Išvadoje nurodyta, kad 2016 m. buvo pasikėsinta į partijos „Vieningas nacionalinis judėjimas“ nario gyvybę, tačiau tai nėra nei sistemingas, nei tendencingas elgesys opozicinių partijų narių atžvilgiu. Išpuoliai nėra nukreipti išskirtinai prieš partijos „Vieningas nacionalinis judėjimas“ narius, išpuoliai (muštynės tarp partijos pasekėjų) prieš politinius oponentus yra (duomenys neskelbtini) politinei kultūrai būdingas reiškinys, be to, išpuoliai vykdomi prieš įvairių partijų, taip pat ir valdančiosios, atstovus.
27. Migracijos departamentas papildomo tyrimo metu nustatė, kad po 2012 m. spalį vykusių rinkimų partija „Vieningas nacionalinis judėjimas“ prarado valdžią, buvo sulaikyta daugybė aukštas pareigas partijoje užėmusių žmonių. Jiems pradėtos baudžiamosios bylos, kiti išvyko iš šalies. Šie procesai buvo atidžiai stebimi (duomenys neskelbtini) įsikūrusio Transparency International padalinio, kuris nustatė (dar 2014 m.), kad teisė į teisingą teismą baudžiamųjų procesų metu nebuvo pažeista. 2014 m. rinkimų metu buvo fiksuota, jog opozicinės jėgos patiria spaudimą, kandidatai verčiami pasitraukti iš rinkimų. Dėl to prokuratūra sulaukė 80 skundų, kai kurias atvejais buvo pradėtos baudžiamosios bylos.
28. Išvadoje remiamasi ir tarptautinių ekspertų vertinimais, jog (duomenys neskelbtini) žiniasklaida yra pliuralistinė, konkurencinga, tačiau vis dar labai poliarizuota ir dažnai šališka valdančiųjų atžvilgiu. Paskutiniais metais šalyje vykdytos reformos vertintinos teigiamai, tačiau jos nėra pakankamos žodžio laisvei užtikrinti. (duomenys neskelbtini) 2010–2019 metų laikotarpiu žurnalistų atžvilgiu buvo naudojamas fizinis smurtas. Šalies žiniasklaida yra pakankamai nepriklausoma, tačiau žodžio laisvė nėra įgyvendinama pilna apimtimi. Pagrindinėmis problemomis įvardijamas visuomenės informavimo priemonių šališkumas ir palankumas valdančiajai daugumai, taip pat reformų, susijusių su žiniasklaidos nepriklausomumu. Teismas nurodė, kad Migracijos departamento Išvadoje nurodyti teiginiai, kad nuo 2011 m. smurto atvejų bei išpuolių prieš žurnalistus fiksuojama mažiau, bylos duomenimis nepaneigti.
29. Išvadoje konstatuota, kad (duomenys neskelbtini) žiniasklaidos priemonės susiduria su politiniu spaudimu (pvz. (duomenys neskelbtini) atvejis), tačiau teisinių priemonių imamasi prieš pačią žiniasklaidos priemonę, o ne pavienius žurnalistus, t. y. nėra duomenų, kad opozicinių ar vyriausybę kritikuojančių žurnalistų atžvilgiu dėl jų profesinės veiklos būtų keliamos baudžiamosios bylos.
30. Išvadoje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) įstatymai nustato itin griežtas bausmes už nusikaltimus, susijusius su narkotikais, šalis dėl to dažnai yra kritikuojama tarptautinių nevyriausybinių organizacijų. Pareiškėjo teiginiai dėl galimos grėsmės suklastojant baudžiamąją bylą dėl narkotikų laikymo remiasi kitų asmenų patirtimi. Užsieniečio pateikti pavyzdžiai nepatvirtina jo pasakojimo, o Migracijos departamento surinkta informacija parodo, kad teisiami asmenys turi galimybes pasinaudoti teisine sistema. Nors (duomenys neskelbtini) teisėsaugos vykdoma narkotikų užkardymo politika yra kritikuojama tiek nevyriausybinių organizacijų, tiek paprastų piliečių, nei vienoje ataskaitoje nėra išskiriamos grupės, prieš kurias ši politika būtų nukreipta, taip piktnaudžiaujant susidariusia padėtimi.
31. Teismas, nurodė, kad (duomenys neskelbtini) nėra laikoma opozicine žiniasklaidos priemone. Migracijos departamento duomenimis, informacijos apie tai, kad prieš (duomenys neskelbtini) žurnalistus būtų vykdomi išpuoliai ar keliamos baudžiamosios bylos, nėra. Migracijos departamentas, atsižvelgdamas į turimą informaciją, kad susirūpinimas dėl (duomenys neskelbtini) veiklos apėmė įvairias visuomenės grupes, darė įtaką rinkimų tvarkai, pagrįstai laikė nustatytu faktu, kad (duomenys neskelbtini) teisėsauga domėjosi (duomenys neskelbtini) veikla 2016 m. parlamento rinkimų metu ir dėl to užsienietis buvo iškviestas į apklausą Vidaus reikalų ministerijoje.
32. Migracijos departamentas, atsižvelgdamas į turimą informaciją bei pareiškėjo bendrą nepatikimumą ir polinkį manipuliuoti informacija, prieglobsčio prašytojo pasakojimą, kiek jis liečia teisėsaugos pareigūnų tariamus motyvus (išaiškinti istorijos su 3 000 akredituotų žurnalistų aplinkybes), tikslus (priversti prieglobsčio prašytoją „apšmeižti“ žurnalistus) bei veiksmus (grasinimus „pakišti“ narkotikus) laikė labiau netikėtinas nei tikėtinas. Todėl aplinkybę, kad prieglobsčio prašytojui buvo grasinama apklausos Vidaus reikalų ministerijoje metu, pagrįstai nelaikė nustatytu faktu.
33. Byloje duomenų, jog prieglobsčio prašytojo atžvilgiu yra pradėtas baudžiamasis persekiojimas, nėra. Nei prieglobsčio prašytojui, nei jo nurodytiems tretiesiems suinteresuotiems asmenims jokie kaltinimai nepareikšti. Remiantis bylos duomenimis, (duomenys neskelbtini) vykdo veiklą ir turi vieną darbuotoją. Nuo 2016 m. rinkimų nei užsieniečio, nei kitų (duomenys neskelbtini) darbuotojų atžvilgiu nebuvo imtasi jokių procesinių prievartos priemonių. Byloje taip pat nėra duomenų, kad kilmės valstybėje užsieniečiui gali būti suklastota baudžiamoji byla dėl jo žurnalistinės veiklos. Sisteminis žurnalistų persekiojimas (duomenys neskelbtini) nefiksuojamas.
34. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjui joks baudžiamasis persekiojimas ir įkalinimas dėl (duomenys neskelbtini) veiklos 2016 m. rinkimų metu ir jo žurnalistinės veiklos negresia. Kaip matyti iš Išvados, Migracijos departamentas, atsižvelgdamas į informaciją apie priešingų politinių jėgų aktyvistų susirėmimus, laikė labiau tikėtina nei netikėtina, kad tarp prieglobsčio prašytojo ir V. G. įvyko konfliktas, tačiau dėl šio konflikto nebuvo pradėta baudžiamoji byla. Pats prieglobsčio prašytojas nurodė, kad po 2012 m. konflikto jis nebuvo susitikęs su V. G., buvo kartą surengęs spaudos konferenciją (kurios metu paskelbė, jog 2012 m. rinkimų metu V. G. jį užpuolė), tačiau raštu į teisėsaugos pareigūnus nesikreipė, t. y., nesidomėjo kaip vyksta tyrimas ir kodėl nėra pradėta baudžiamoji byla (dėl užpuolimo).
35. Pareiškėjas
baimę patirti persekiojimą iš V. G. sieja su informacijos apie V. G. nusikalstamą veiklą paviešinimu. Dėl šio argumento teismas nurodė, kad V. G. galimos sąsajos su nusikalstamu pasauliu plačiai aptariamos tiek (duomenys neskelbtini), tiek Lietuvos žiniasklaidoje jau nuo 2009 m. Informacijos apie tai, kad (duomenys neskelbtini) ar Lietuvos žurnalistai, rašantys apie V. G. bei jo tariamai vykdomus nusikaltimus, susidurtų su spaudimu ar grasinimais, nėra. Remiantis pareiškėjo pateiktais duomenimis, V. G. nė karto nebuvo tiesiogiai su juo susiekęs ar jam grasinęs. Užsieniečio baimė yra sąlygojama tik jo paties deklaruojamu situacijos suvokimu bei prielaidomis. Prieglobsčio prašytojas nepateikė jokių konkrečių, įtikinamų individualaus pobūdžio aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog, grįžęs į kilmės valstybę, jis bus persekiojamas V. G. 36. Teismas, atsižvelgęs į Migracijos departamento surinktos informacijos visumą bei užsieniečio papasakotą istoriją tiek apklausų metu Migracijos departamente, tiek teismo posėdžio metu, padarė išvadą, kad byloje nustatyti faktai nepagrindžia tikimybės, jog (duomenys neskelbtini) prieglobsčio prašytojui gresia persekiojimas dėl 2012 m. konflikto su V. G. ir užsieniečio deklaruojama baimė šiuo aspektu taip pat nelaikytina „visiškai pagrįsta“. Migracijos departamento surinkta informacija nepagrindžia tikimybės, jog teisėsaugos pareigūnai (tiek (duomenys neskelbtini), tiek užsienio) turėtų tikslą siekti užsieniečio mirties dėl jo politinės veiklos, jo baimė patirti šiuos veiksmus nėra visiškai pagrįsta.
37. Migracijos departamento surinkta informacija apie išpuolį, įvykdytą prieš įtakingą parlamento narį ir šio išpuolio organizatorių sąsajas su Rusija, bylos duomenimis nepaneigta. Informacijos apie politikų nužudymus nėra. Teismas pažymėjo ir tai, kad užsienietis rinkimuose dalyvavo tik vieną kartą, kandidatavo į (duomenys neskelbtini) miesto tarybą, rinkimų nelaimėjo, vadovaujančių pareigų partijoje neužima. Pareiškėjo nurodytas įvykis namo laiptinėje jokio ryšio su V. G. ar (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijomis neturi. Šis užsieniečio vertinimas yra subjektyvaus pobūdžio ir neturi jokio ryšio nei su Migracijos departamento surinkta informacija, nei su paties pareiškėjo istorija. Užsieniečio subjektyvios prielaidos nėra pagrįstos jokiais objektyviais įrodymais. Kitų aplinkybių, kurios sąlygotų pavojų jo gyvybei iš teisėsaugos pusės, prieglobsčio prašytojas nenurodė.
38. Teismas pareiškėjo baimės patirti persekiojimą nelaikė visiškai pagrįsta ir visiškai pagrįstos baimės pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta. Teismo vertinimu, pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl Migracijos departamentas pagrįstai atsisakė pareiškėjui suteikti pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje. Byloje taip pat nenustatyta, kad (duomenys neskelbtini) šiuo metu vyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai, todėl pareiškėjo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei negresia ginkluoto konflikto sąlygotas pavojus, dėl kurio prieglobsčio prašytojui turėtų būti suteikta papildoma apsauga.
39. Teismas nurodė, jog nėra pagrindo išvadai, kad išsiuntus jį į kilmės valstybę, jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas. Duomenų, jog pareiškėjui kilmės valstybėje gali grėsti egzekucija ar jam gali būti įvykdyta mirties bausmė, byloje taip pat nėra. Pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose.
40. Teismas konstatavo, kad pareiškėjui suteikti pabėgėlio statusą pagal Įstatymo 86 straipsnio 1 dalį ir papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį nėra pagrindo.
41. Teismas nurodė, kad bylos duomenys patvirtina, jog atsakovas, prieš priimdamas skundžiamą Sprendimą, ėmėsi protingų priemonių išklausyti asmenį, tinkamai įvertino pareiškėjo paaiškinimus ir, atsižvelgdamas į juos, surinko visą naujausią informaciją apie kilmės valstybę. Migracijos departamentas, atlikdamas vertinimą, Aprašo nuostatų nepažeidė.
III.
42. Pareiškėjas
apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti ir panaikinti Migracijos departamento Sprendimą bei įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjo prašymą iš naujo. 43. Pareiškėjas
apeliacinį skundą grindžia tais pačiais argumentais, kurie nurodyti pareiškėjo skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai pareiškėjas nurodo, kad nors teismas pripažįsta pareiškėjo pasakojimą nuosekliu, kas yra vienas iš kriterijų, vertinant prieglobsčio prašytojo pateiktų duomenų, nepatvirtintų rašytiniais įrodymais, patikimumą, vis dėlto pradedamas kvestionuoti bendras pareiškėjo patikimumas, turės lemiamą vaidmenį vertinant, ar pareiškėjo pasakojimui dėl jam pateiktų grasinimų sufabrikuoti baudžiamąją bylą, nepripažinus, kad 3 000 akredituotų žurnalistų yra partijos nariai, galėjo būti taikoma abejonės privilegija ir pasakojimas vertinamas pareiškėjo naudai. 44. Pareiškėjas
nesutinka su teismo vertinimu, kad imamasi teisinių priemonių prieš pavienius žurnalistus. Pirminio prašymo nagrinėjimo metu buvo rasta informacija apie partijos „Vieningas nacionalinis judėjimas“ narės sūnaus suėmimą, jam sufabrikuojant baudžiamąją bylą dėl narkotikų laikymo, vėliau nustatyta, kad byla politiškai motyvuota, siekiant nutildyti žurnalistę. Be to, buvo suimti ir vieno žurnalisto sūnus ir kartu su juo buvęs buvusio partijos narės sūnus. 45. Pakartotinio tyrimo metu padarytos iš esmės identiškos išvados, todėl, pareiškėjo vertinimu, atsakovas vis dar nesurinko kilmės valstybės informacijos, kuri paneigtų ar patvirtintų pareiškėjo baimę patirti persekiojimą. Atsakovas nesurinko Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 23 d. sprendime nurodytos informacijos.
46. Teismas nepasisakė dėl pareiškėjo pirmosios instancijos teismui pateiktų papildomų paaiškinimų bei dėl S. Z., kuri šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) prezidentė, publikuotą kreipimąsi „Facebook“ paskyroje. Pareiškėjo vertinimu, tai patvirtina jam kylančią grėsmę patirti persekiojimo veiksmus kilmės šalyje.
47. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
48. Atsakovas atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia argumentais, nurodytais atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui. Papildomai Migracijos departamentas pažymi, kad atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą, surinko papildomą kilmės valstybės informaciją, kurią įvertino. Be to, atsakovas papildomai kreipėsi į Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją. Migracijos departamento Pažymoje išsamiai apžvelgiami teisiniai procesai, išpuoliai prieš „Vieningo nacionalinio judėjimo“ narius, išpuoliai prieš juos, atleidimai iš valstybės tarnybos.
49. Nors pareiškėjo pasakojimas yra pakankamai nuoseklus, tačiau jis neatitinka kilmės valstybės informacijos. Pagal Aprašo 116 punktą yra vertinama ir kilmės valstybės informacija, o ne tik pareiškėjo nuoseklumas. Atsakovas surinko išsamią kilmės valstybės informaciją, kuri akivaizdžiai paneigia pareiškėjo prieglobsčio prašymo motyvus. Be to, kiekvienas pareiškėjo teiginys buvo įvertintas pagal gautą naują informaciją ir dėl jų pasisakyta Išvadoje.
50. Atsakovas pareiškėjo patikimumą vertino ne tik vidinio įrodymų vertinimo aspektu, bet ir išorinius įrodymus (vertinti pareiškėjo valdomame portale publikuoti straipsniai, jų skaičius, straipsnių peržiūrų skaičius, straipsnių šaltiniai, metaduomenys ir kt.). Išsami pareiškėjo patikimumo analizė yra pateikta Išvadoje.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
51. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo, kuriuo atsisakyta pareiškėjui suteikti pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą, pagrįstumo ir teisėtumo bei įpareigojimo Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.
52. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2017 m. gegužės 16 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje (prieglobsčio bylos Nr. (duomenys neskelbtini) I t., b. l. 12–13), kuriame paaiškino, kad jo atžvilgiu yra vykdomas politinis persekiojimas, pareiškėjas jaučia spaudimą iš (duomenys neskelbtini) parlamento narių, pareigūnų, todėl yra priverstas palikti savo šalį. Migracijos departamentas 2018 m. vasario 14 d. priėmė sprendimą Nr. (15/6-5)12PR-34 nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos (prieglobsčio bylos Nr. (duomenys neskelbtini) II t., b. l. 103–105). Šį Migracijos departamento sprendimą pareiškėjas apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2018 m. spalio 3 d. sprendimu jo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs bylą, 2018 m. sausio 23 d. sprendimu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 3 d. sprendimą ir Migracijos departamento 2018 m. vasario 14 d. sprendimą panaikino ir įpareigojo Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.
53. Migracijos departamentas, iš naujo išnagrinėjęs ir įvertinęs pareiškėjo prašymą bei jo nagrinėjimo metu surinktus duomenis, ginčijamu Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio – pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos – Lietuvos Respublikoje, motyvuodamas tuo, kad pareiškėjo baimė būti persekiojamam kilmės valstybėje nėra visiškai pagrįsta, todėl jis neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, taip pat nenustatyta, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, kilmės valstybėje nevyksta tarptautinis ar vidaus konfliktas, todėl pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose.
54. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Migracijos departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjui prieglobstį bei papildomą apsaugą, nes jis neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nustatytų kriterijų, todėl pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
55. Pareiškėjas
apeliacinį skundą grindžia argumentais, kad tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė bei įvertino aplinkybes, susijusias su prieglobsčio suteikimu, dėl ko padarė neteisingas išvadas bei nepagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjui prieglobstį, t. y., iš esmės nesutinka su byloje surinktų faktinių aplinkybių vertinimu. Pareiškėjo teigimu, pakartotinio jo prašymo nagrinėjimo metu Departamentas padarė iš esmės identiškas išvadas, vis dar nesurinkęs kilmės valstybės informacijos, kuri paneigtų ar patvirtintų pareiškėjo baimę patirti persekiojimą, atsakovas didžiąją dalį tyrimo grindė tik vidinio įrodymų vertinimo aspektu, nesilaikydamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-5478-822/2018 nurodytų tyrimo trūkumo ištaisymo būdo. Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime nepasisakė dėl pareiškėjo argumentų, kad jo įmonė (duomenys neskelbtini) bylos nagrinėjimo metu yra uždaryta ir nebedirba, taip pat nepasisakė dėl teismui pateiktų papildomų paaiškinimų bei dėl S. Z., kuri šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) prezidentė, publikuotą kreipimąsi „Facebook“ paskyroje, kuris, pareiškėjo vertinimu, patvirtina jam kylančią grėsmę patirti persekiojimo veiksmus kilmės šalyje. 56. Kilusiam ginčui aktualus teisinis reguliavimas, nustatytas Įstatymo 86, 87 straipsniuose. Vadovaujantis Įstatymo 86 straipsnio 1 dalimi, pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.
57. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, iš vienos pusės, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan., kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir prieglobsčio prašytojo suvokiama individualiai, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-901/2010; 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2010 m. gruodžio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-686/2010, 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėse bylose Nr. eA-3776-438/2018).
58. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį, prašymas suteikti prieglobstį ir prieglobsčio prašytojo pateikta informacija šiam prašymui pagrįsti vertinama bendradarbiaujant su prieglobsčio prašytoju. Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas abejonės privilegijos principas reiškia, kad, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, jog su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Įstatymo 83 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalis netaikoma ir duomenys, kurie negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, atmetami, jeigu prieglobsčio prašytojo prašymo nagrinėjimo metu prieglobsčio prašytojas klaidina tyrimą, savo veiksmais ar neveikimu jį vilkina, bando sukčiauti arba nustatomi prieštaravimai tarp prieglobsčio prašytojo nurodytų faktų, turinčių esminę įtaką prieglobsčiui suteikti.
59. Remiantis Aprašo 96 punktu, Migracijos departamentas privalo sudaryti prieglobsčio prašytojui tinkamas sąlygas pateikti visą turimą informaciją ir kitus įrodymus, reikiamus prašymui suteikti prieglobstį pagrįsti, įskaitant paaiškinimus dėl trūkstamos informacijos ir (arba) jo pareiškimuose nustatytų nenuoseklumų ar prieštaringumų, bei surinkti visą prieinamą papildomą informaciją, reikiamą prieglobsčio prašytojo pateiktiems duomenims patvirtinti arba paneigti. Aprašo 116 punkte nurodyta, kad prieglobsčio prašytojo pateiktų duomenų, nepatvirtintų rašytiniais įrodymais, patikimumas vertinamas atsižvelgus į tai, ar prieglobsčio prašytojo pasakojimas yra išsamus ir pasižymi pakankamu detalumu; ar prieglobsčio prašytojo žodžiu ir raštu pateikti duomenys yra nuoseklūs ir neprieštaringi; ar prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys neprieštarauja jo šeimos narių arba kitų liudytojų pateiktai informacijai; ar prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys neprieštarauja turimai informacijai apie jo kilmės valstybę ir visuotinai žinomiems faktams.
60. Vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai, kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr. 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).
61. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pagal ABTĮ 142 straipsnio 3 dalį, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi, apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).
62. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Migracijos departamento surinkta medžiaga, ginčijamame sprendime darė išvadą, kad pareiškėjui joks baudžiamasis persekiojimas ir įkalinimas dėl (duomenys neskelbtini) veiklos 2016 m. rinkimų metu ir jo žurnalistinės veiklos negresia, sisteminis persekiojimas (duomenys neskelbtini) nefiksuojamas. Teismas nurodė, kad užsienietis iš šalies išvyko legaliai, turėdamas vizą, be jokių kliūčių, iš kilmės valstybės buvo išvykęs ne vieną kartą. Teismas vertino, kad užsieniečio baimė patirti persekiojimą iš V. G. sąlygojama tik jo paties deklaruojamu situacijos suvokimu ir prielaidomis, nes V. G. nebuvo nė karto su pareiškėju susisiekęs ar jam grąsinęs, taip pat nėra informacijos apie tai, kad (duomenys neskelbtini) ar Lietuvos žurnalistai, rašantys apie V. G. bei jo tariamai vykdomus nusikaltimus, susidurtų su spaudimu ar grasinimu. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodytas įvykis laiptinėje neturi jokio ryšio su V. G. ar (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijomis, užsieniečio subjektyvios prielaidos nepagrįstos jokiais objektyviais įrodymais. Teismas sprendė, kad atsakovas, prieš priimdamas Sprendimą, ėmėsi protingų priemonių išklausyti asmenį, tinkamai įvertino pareiškėjo paaiškinimus ir, atsižvelgdamas į juos, surinko visą naujausią informaciją apie kilmės valstybę, o, atlikdamas vertinimą, Aprašo nuostatų nepažeidė.
63. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą (taip pat ir pareiškėjo prieglobsčio bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagą), iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu aplinkybių vertinimu bei jų pagrindu padarytomis išvadomis ir jų detaliai nebekartoja.
64. Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad iš pareiškėjo prieglobsčio byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esančių duomenų matyti, kad Migracijos departamentas, iš naujo nagrinėdamas pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, surinko papildomą kilmės valstybės informaciją, kurią įvertino pareiškėjo apklausų ir gautos informacijos kontekste. Migracijos departamentas 2019 m. vasario 25 d. raštu Nr. (15/6-5)5K-52(RN) (prieglobsčio bylos Nr. (duomenys neskelbtini) II t., b. l. 171–172 pakartotinai kreipėsi į Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją, prašydamas pateikti turimą informaciją apie pareiškėją. Užsienio reikalų ministerija 2019 m. kovo 7 d. rašte Nr. 52-120RN (prieglobsčio bylos Nr. (duomenys neskelbtini) II t., b. l. 173) Migracijos departamentui nurodė, kad papildomos informacijos apie pareiškėjo politinę bei žurnalistinę veiklą, dėl kurios jam galėtų grėsti persekiojimas kilmės šalyje – (duomenys neskelbtini), neturi. Užsienio reikalų ministerija dar kartą patvirtino, kad prieglobsčio prašytojas dirbo „Vieningas nacionalinis judėjimas“ partijos spaudos tarnyboje ir tęsė bendradarbiavimą su partija, palikęs šią tarnybą. Taip pat nurodė, kad Lietuvos Respublikos ambasada (duomenys neskelbtini) palaiko nuolatinį ryšį su svarbiausiomis (duomenys neskelbtini) opozicinėmis partijomis – „Vieningas nacionalinis judėjimas“, „Europinis (duomenys neskelbtini)“, šių partijų atstovai be fakto, kad minėtas pilietis jiems yra žinomas, nurodyti jokių jo galimo persekiojimo motyvų negali. Migracijos departamentas parengė naują Pažymą (II t., b. l. 197–202), kurioje išsamiai apžvelgė teisinius procesus, inicijuotus prieš „Vieningas nacionalinis judėjimas“ narius, išpuolius prieš juos, atleidimus iš valstybės tarnybos, žurnalistų, kritikuojančių valdžią (duomenys neskelbtini), padėtį. Pažymoje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) žiniasklaida yra pakankamai nepriklausoma, tačiau žodžio laisvė nėra įgyvendinama visa apimtimi. Nuo 2011 m. smurto atvejų bei išpuolių prieš žurnalistus fiksuojama mažiau, tačiau grasinimų žurnalistai sulaukia dažnai. Konkrečių duomenų apie žurnalistų, kritikuojančių valdančiuosius, persekiojimo atvejų nebuvo rasta, išskyrus Azerbaidžano žurnalisto atvejį. Taip pat Pažymoje nurodyta, kad tarptautinės organizacijos konstatuoja, jog teisiniuose procesuose „Vieningas nacionalinis judėjimas“ nariai turėjo vienodas galimybes apginti savo pozicijas. Taigi, darytina išvada, kad pareiškėjo pasakojimas apie sisteminį opozicinės partijos „Vieningas nacionalinis judėjimas“ narių persekiojimą (fabrikuojant bylas, pakišant jiems narkotikus, nesuteikiant teisės į efektyvią gynybą ir pan.) neatitinka surinktos kilmės valstybės informacijos.
65. Ginčijamas Migracijos departamento Sprendimas priimtas, remiantis, be kita ko, Išvada. Iš Išvados turinio matyti, kad Migracijos departamentas analizavo (duomenys neskelbtini) portale publikuotus straipsnius, jų skaičių, straipsnių peržiūrų skaičių, metaduomenis ir kt. Taip pat vertino pareiškėjo pateiktus teiginius apklausų metu bei duomenis (publikacijas, vaizdo medžiagą ir kt.), t. y. aplinkybes vertino ne tik vidinio įrodymų vertinimo aspektu, bet taip pat įvertino išorinius įrodymus, todėl pareiškėjo argumentai dėl pažeistų įrodymų vertinimo taisyklių laikytini nepagrįstais.
66. Pareiškėjas
apeliaciniame skunde nurodo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime nepasisakė dėl pareiškėjo argumentų, kad jo įmonė (duomenys neskelbtini) bylos nagrinėjimo metu yra uždaryta ir nebedirba, taip pat nepasisakė dėl teismui pateiktų papildomų paaiškinimų bei dėl S. Z., kuri šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) prezidentė, publikuotą kreipimąsi „Facebook“ paskyroje, kuris, pareiškėjo vertinimu, patvirtina jam kylančią grėsmę patirti persekiojimo veiksmus kilmės šalyje. Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą V. de H. prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą H. prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3555-261/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016 ir kt.). Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad duomenų iš (duomenys neskelbtini) apie tai, kad ši organizacija nebedirbs nuo 2019 m. kovo 24 d., pareiškėjas Migracijos departamentui nepateikė, šiuos duomenis pateikė tik pirmosios instancijos teismui, nors tokios informacijos paskelbimo data (duomenys neskelbtini) nurodyta 2019 m. kovo 24 d. Taip pat pareiškėjas tik pirmosios instancijos teismui pateikė S. Z. komentarą „Facebook“ paskyroje, nors iš pateiktų duomenų matyti, kad įrašas internete buvo patalpintas 2016 m. spalio mėnesį. 67. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, pareiškėjas 2019 m. gruodžio 23 d. pateikė 2019 m. lapkričio 25 d. publikuotą straipsnį „G. R. suimtas. Kas toliau“ Prezidentė atsikrato savo priešininkų.“ Teisėjų kolegija pažymi, kad šis straipsnis iš esmės yra apie kitą asmenį (G. R.), pareiškėjas jame minimas tik tuo aspektu, kad S. Z. viešų instruktažų metu ir per savo socialinį tinklą atkreipė dėmesį į neteisėtą G. R. ir žiniasklaidos organizacijos G. K. stebėjimą rinkimų metu, tačiau straipsnyje nėra jokios informacijos apie tai, kad pareiškėjas dėl savo veiklos (duomenys neskelbtini) būtų persekiojamas. Taigi, šis įrodymas, vertinant jį bylos kontekste, nepatvirtina pareiškėjo visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamam sąlygos.
68. Teisėjų kolegijos vertinimu, Migracijos departamentas, iš naujo nagrinėdamas pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, surinko pakankamą kilmės valstybės informaciją, kuri paneigia prieglobsčio prašytojo prašymo argumentus. Pareiškėjas neįrodė savo teiginių dėl visiškai pagrįstos baimės kilmės valstybėje būti persekiojamam dėl politinių įsitikinimų Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje prasme, taip pat neįrodė aplinkybių, kad, jį išsiuntus į kilmės valstybę, jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų pabėgėlio statusui ir papildomai apsaugai suteikti yra pagrįsta.
69. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą bei teisingą sprendimą, kurį naikinti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistu, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo G. K. (G. K.) apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 17 d. sprendimą palikti nepakeistu.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Audrius Bakaveckas
Artūras Drigotas