Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2015-06-22][nuasmeninta nutartis byloje][2A-1801-881-2015].docx
Bylos nr.: 2A-1801-881/2015
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 188756190 išvadą duodanti institucija
Kategorijos:
BYLOS, KYLANČIOS IŠ ŠEIMOS TEISINIŲ SANTYKIŲ
Bylos, susijusios su santuoka
dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio ar abiejų sutuoktinių kaltės
Bylos, susijusios su vaikų ir tėvų teisėmis ir pareigomis
dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
dėl vaiko bendravimo su artimaisiais giminaičiais
dėl išlaikymo vaikams priteisimo
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
Šeimos teisė
Santuoka:
Santuokos nutraukimas ir jo teisiniai padariniai:
Santuokos nutraukimas dėl vieno sutuoktinio ar abiejų sutuoktinių kaltės
Tėvų teisės ir pareigos vaikams:
Ginčai dėl vaikų:
Ginčai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
Ginčai tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant
Turtinės vaikų ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos:
Vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymas:
Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus
CIVILINIS PROCESAS
Procesas pirmosios instancijos teisme
Teismo sprendimas:
Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui

Civilinė byla Nr. 2A-1801-881/2015

Teisminio proceso Nr. 2-48-3-01755-2014-2

Procesinio sprendimo kategorija: 75.4.3.; 77.4.3.; 78.2.1.

(S)

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2015 m. birželio 19 d.

        Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės, Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Eglės Surgalienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. S. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 19 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. N2-2388-804/2014 pagal ieškovo S. S. ieškinį atsakovei R. S. ir atsakovės priešieškinį ieškovui dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, institucija, teikianti byloje išvadą – Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

 

n u s t a t ė :

                                  I. Ginčo esmė

 

   Ieškovas S. S. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas nutraukti su atsakove R. S. sudarytą santuoką dėl atsakovės kaltės, nustatyti nepilnamečių vaikų V. S., gim. (duomenys neskelbtini) ir V. S., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškovu jo gyvenamojoje vietoje, priteisti iš atsakovės nepilnamečių vaikų išlaikymui po 400 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, taip pat bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad santykiai pradėjo blogėti ir santuoka faktiškai iširo prieš keletą metų. Paskutinis taškas buvo po to, kai 2011 m. balandžio 30 d. dieną grįžęs namo iš darbo, apie 22 val., ieškovas rado namuose atsakovę, geriančią kartu su tuo metu dar nepilnamete buvusia dukra M. S. ir trimis nepažįstamais vyriškiais. Kitos dvi mažos dukros verkė ir prašė tėvo valgyti, buvo alkanos. Motina vaikų neprižiūrėjo. Po šio įvykio santykiai dar labiau pablogėjo. Atsakovė pradėjo nesaikingai vartoti alkoholį, gėrė su svetimais vyrais, šeima nesirūpino, niekur nedirbo. 2011 m. birželio mėnesį ieškovas grįžo iš darbo ir namuose nerado nei atsakovės, nei dukrų – M., V. ir V. Ieškovas išsiaiškino, kad atsakovė kartu su dukromis buvo patalpinta į Elektrėnų socialinės reabilitacijos centrą. Vaikai faktiškai nuolat gyvena nurodytame centre. Ieškovas su vaikais nuolat bendrauja, vyksta į centrą. Atsakovė kartais atvažiuoja su dukromis į namus, paskutinį kartą buvo per Šv. Velykas. Faktiškai 2011 m. birželio mėnesį šalys pradėjo gyventi atskirai, t. y. ieškovas šiuo metu gyvena, adresu (duomenys neskelbtini) o atsakovė centre. Santuokinio gyvenimo metu atsakovė niekur nedirbo, gėrė, vogė iš kaimynų, nesirūpino vaikais. Ieškovas nuolat atlygindavo žalą. Ieškovui yra žinoma, kad šiuo metu, vaikams gyvenant reabilitacijos centre, atsakovė taip pat netinkamai jais rūpinasi. Atsakovė yra ne kartą gydyta psichiatrijos ligoninėse, veda asocialų gyvenimo būdą, lankosi landynėse, kur vedasi ir vaikus. Taigi santuoka yra tik formali, šalys viena kitai visiškai svetimos, neturi jokių bendrų interesų.

   Atsakovė R. S. priešieškiniu prašė nutraukti santuoką dėl ieškovo kaltės, nepilnamečių dukterų gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove jos gyvenamojoje vietoje, priteisti iš ieškovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams V. S. ir V. S. po 400 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, priteisti iš ieškovo išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus: po 200 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui, iš viso – 14 400 Lt, po santuokos nutraukimo palikti atsakovei santuokinę pavardę S., priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad po 18-20 metų bendro santuokinio gyvenimo ieškovas pradėjo girtauti, viename darbe ilgiau neužsibūdavo, gautus pinigus pragerdavo, o būdamas girtas nuolat kėlė namuose skandalus, neleisdavo atsakovei išeiti iš namų, vaikai jo nuolat bijodavo ir todėl patirdavo stresą. Kadangi bendras gyvenimas tapo nepakeliamas, 2011 metais atsakovė su trimis nepilnametėmis dukromis M., V. ir V. buvo priverstos išeiti iš namų ir apsigyventi Elektrėnų socialinės reabilitacijos centre. Taigi su ieškovu šeiminiai ryšiai nutrūko 2011 metais ir nėra jokių požymių, kad šeimos santykius būtų galima atstatyti. Šalys jau trejus metus negyvena santuokinio gyvenimo ir neveda bendro ūkio. Pati atsakovė neturi jokių problemų dėl alkoholio ir vaikų nepriežiūros, todėl dėl šeimos iširimo yra kaltas ieškovas, nes jis pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, numatytas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje – žiauriai elgėsi su kitu sutuoktiniu ir šeimos nariais, daugiau kaip metus laiko visiškai jais nesirūpina.

 

            II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

Trakų rajono apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 19 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį patenkino iš dalies: nutraukė S. S. ir R. S. santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; paliko šalims santuokines pavardes; nustatė nepilnamečių vaikų V. S., gim. (duomenys neskelbtini) ir V. S., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su atsakove, Elektrėnų socialinės reabilitacijos centre, esančiame (duomenys neskelbtini) nustatė, kad ieškovas su nepilnametėmis dukromis be apribojimų bendrauja tik Elektrėnų socialinės reabilitacijos centre; priteisė iš ieškovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams V. S., gim. (duomenys neskelbtini) ir V. S., gim. (duomenys neskelbtini) kiekvienai po 400 Lt (115,85 Eer) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t. y. nuo 2014 m. liepos 15 d., iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; priteisė iš ieškovo 14 400 Lt (4 170,53 Eur) įsiskolinimo už nepilnamečių vaikų V. S. or V. S. išlaikymą; pavedė atsakovei nepilnamečiams vaikams priteistą išlaikymą tvarkyti uzufrukto teise.

 

Dėl sutuoktinio kaltės dėl santuokos nutraukimo

Bylos nagrinėjimo metu ieškovas nurodė, kad atsakovė piktnaudžiavo alkoholiu, nesirūpino vaikais, t. y. vaikai būdavo alkani, neprižiūrėti. Ieškovas grįžęs namo aptiko atsakovę girtuokliaujančią su jam nepažįstamais vyrais. Anot teismo, ši ieškovo informacija patvirtinama Elektrėnų savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus vedėjo 2011 m. birželio 10 d. priimtu sprendimu Nr. 08PĮ-62 „Dėl socialinių paslaugų ir specialiosios pagalbos priemonių asmeniui skyrimo“, kurio pastabose nurodyta, kad S. S. ir R. S. šeima nuo 1999 metų dėl socialinių įgūdžių stokos ir negebėjimo tinkamai pasirūpinti vaikais rašyta į Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos šeimų apskaitą, bei Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2014-08-04 išvada, kurioje nurodoma, kad vaiko teisių apsaugos specialistai lankosi šeimoje nuo 1996 metų. Lankymųsi metu namuose stebima didžiulė netvarka, nešvara, tvyro nemalonus kvapas, kieme sumesti pūva drabužiai, mėtosi avalynė. R. S. jau gyvenat centre yra užfiksuoti vidaus tvarkos taisyklių pažeidimai (girtavimas, savavališkas pasišalinimas iš centro). Tačiau šie išvardinti dokumentai, anot teismo, patvirtina ir atsakovės nurodytas aplinkybes, kad ieškovas nuolat girtaudavo, o būdamas neblaivus smurtaudavo prieš šeimos narius. Tai, kad ieškovas linkęs smurtauti, patvirtina ir Elektrėnų socialinės reabilitacijos centro 2014-04-15 raštas Nr. 2.5-38 „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame nurodoma, kad S. S. neinformavęs Centro administracijos apie savo atvykimą (dėl pradėto ikiteisminio tyrimo tuo metu S. S. su dukromis galėjo bendrauti tik stebint Centro darbuotojams), įsibrovė į Centro patalpas, laiptinėje užsipuolė darbuotoją A. E., kambaryje vaikų akivaizdoje grasino R. S.. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo

Teismas nustatė, kad ieškovas rodo norą bendrauti tik su viena dukra V. S., kitos dukros V. S. vyras nepripažįsta ir ignoruoja. Pasiėmęs dukrą V. S. pas save į namus, laiku jos į centrą negrąžina (tuomet, kada mergaitei reikia vykti į mokyklą ar gydymo įstaigą), nesirūpina mergaitės sveikata, kuri ne kartą buvo grąžinta į Centrą nešvari, žaizdota, turėdama utėlių; žinodamas, kad dukra alergiška šokoladui, duoda mergaitei valgyti šokoladinių saldainių.

Taigi atsižvelgęs į Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2014-08-04 išvadą, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta galėtų būti nustatyta su motina, jai nuolat gyvenant Elektrėnų socialinės reabilitacijos centre, kur padedant socialiniams darbuotojams, moteris galėtų pasirūpinti dukromis, nes savarankiškai to padaryti nesugeba dėl savo sveikatos būklės, bei į atsakovo elgesį ir gyvenamąją aplinką, teismas padarė išvadą, kad šalių nepilnamečių vaikų teisės ir interesai bus užtikrinti, nustačius vaikų gyvenamąją vietą su atsakove Elektrėnų socialinės reabilitacijos centre. Taip pat teismas nustatė, kad ieškovas su nepilnametėmis dukromis be apribojimų galės bendrauti tik Elektrėnų socialinės reabilitacijos centre.

Dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo

Teismas nurodė, kad priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 str. 2 d. nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovas dirba AB ,,(duomenys neskelbtini)“. Duomenų, kad ieškovas dėl objektyvių priežasčių negali teikti vaikams reikalingo išlaikymo, byloje nėra.

Taigi teismas padarė išvadą, kad atsakovės prašomas priteisti 400 Lt išlaikymas kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis laikytinas pagrįstu. Taip pat laikomas pagrįstu atsakovės prašymas priteisti iš ieškovo vaikų išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį už trejus metus (36 mėn.) iki ieškinio teismui padavimo dienos, po 200 Lt per mėnesį kiekvienam vaikui.

 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

 

Ieškovas S. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 19 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Pasibaigus bylos nagrinėjimui šalių padėtis pasikeitė iš esmės. Šalys susitaikė, nori išsaugoti šeimą ir pabandyti gyventi kartu, todėl teismo sprendimas nebeatitinka nei ieškovo, nei atsakovės valios ir interesų. Tik po teismo sprendimo priėmimo šalys suprato, kad jų šeima nėra galutinai iširusi, todėl nori išnaudoti visas galimybes ir auginti dukras kartu. Atsižvelgdamas į CK 3.54 straipsnį, prašo nustatyti terminą šalims susitaikyti, pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti.

2. Teismas, nustatydamas nepilnamečių vaikų bendravimo su apeliantu tvarką, neatsižvelgė ir neįvertino ieškinyje išdėstytų motyvų, apelianto ir liudytojų paaiškinimų, o rėmėsi tik Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2014 m. rugpjūčio 4 d. išvada. Apeliantas neprieštarauja, kad nepilnamečių vaikų bendravimas su juo būtų nustatytas be apribojimų, tačiau su nustatyta konkrečia bendravimo vieta visiškai nesutinka. Tiek ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu apeliantas nurodė, kad Elektrėnų socialinės reabilitacijos centro darbuotojai riboja jo ir nepilnamečių vaikų bendravimą, daro tam įvairias kliūtis, jį engia. Be to, centro darbuotojų daromas spaudimas tiek vaikams, tiek vaikų mamai trukdo jiems tinkamai bendrauti su apeliantu. Byloje nėra duomenų, kad apeliantas netinkamai elgiasi ar bendrauja su savo vaikais, priešingai, apeliantas labai nori ir deda visas pastangas, kad galėtų kuo daugiau bendrauti su savo mergaitėmis, jomis rūpinasi, lanko mokykloje. Vasaros metu vaikai visą mėnesį gyveno kartu su apeliantu jo namuose, jis jas išlaikė, jokių duomenų, kad tėvui bendraujant su vaikais jo namuose gali būti daroma žala, nėra. Vaiko teisių išvada yra prieštaringa ir šioje dalyje nemotyvuota. Nors dėl bendravimo su vaikais tvarkos buvo ir liko ginčas, teismas, nors turi būti aktyvus, nesiėmė priemonių išklausyti mergaičių nuomonės ir nustatyti, kur vaikams būtų geriau ir jos norėtų bendrauti su tėvu. Jeigu tėvo ir vaikų bendravimas vyks tik Elektrėnų socialinės reabilitacijos centre, jis nebus produktyvus, faktiškai apeliantas negalės bendrauti su vaikais. Apeliantas nori su vaikais bendrauti tiek jam, tiek vaikams tinkamoje vietoje, pvz., jo namuose, neprižiūrint centro darbuotojams.

3. Nustatydamas išlaikymo dydį, teismas nevertino apelianto gaunamų pajamų bei turimo turto, be to, teismui buvo žinoma, kad ir pati atsakovė jokių pajamų negauna, gyvena Elektrėnų socialinės reabilitacijos centre, pagrindinis pragyvenimo šaltinis yra atsakovės bei nepilnamečių vaikų invalidumo pensijos. Taigi teismas, nustatydamas tokio dydžio išlaikymą, netinkamai įvertino visas byloje esančias aplinkybes. Apelianto turtinė padėtis yra labai sunki, įsidarbinti geresnėmis sąlygomis, dirbti papildomai šiuo metu neturi galimybės, nes yra be išsilavinimo, be to, jo gyvenvietėje yra aukštas nedarbo lygis. Mokėdamas teismo nustatytą išlaikymo dydį apeliantas negalėtų patenkinti net būtiniausių, gyvybiškai svarbių savo poreikių ir dėl to būtų pažeistas proporcingumo principas. Teismas neįvertino, kad vaikai gyvena Elektrėnų socialinės reabilitacijos centre, ten yra aprūpinti tinkamu maitinimu, aprengti, jų sveikata yra prižiūrima ir visa tai yra daroma iš jų pačių invalidumo pensijų, kuriomis disponuoja centro darbuotojai. Atsižvelgiant į apelianto turtinę padėtį ir vaiko poreikius, apeliantas šiuo metu sutinka vaiko išlaikymui mokėti ne daugiau kaip 200 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų.

4. Priteisdamas išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus, teismas neįvertino byloje esančių aplinkybių. Nurodytu laikotarpiu vaikai ilgą laiką gyveno su apeliantu, kuris tuo metu prisidėdavo prie jų išlaikymo, taip pat veždavo vaikams daiktus į centrą ir mokyklą. Vaikai nurodytu laikotarpiu buvo visiškai išlaikomi iš savo pačių invalidumo pensijų ir tėvo skiriamo išlaikymo, jokių duomenų apie tai, kad nurodytu laikotarpiu vaikų išlaikymui buvo skiriama daugiau, nei pensijos dydis ir tėvo skiriamas išlaikymas, byloje nepateikta. Jeigu vaikams gyvenant įstaigoje, jų išlaikymui nepakako pačių gaunamų pensijų, byloje turi būti pateikti įrodymai, kokios papildomos konkrečios sumos buvo išleistos jų poreikių tenkinimui. Byloje neįrodyta, kad apeliantas nevykdė savo pareigos išlaikyti vaikus, todėl šioje dalyje ieškinys turi būti atmestas.

Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė R. S. ginčija apeliacinio skundo pagrįstumą ir prašo Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nutraukti šalių santuoką atitinka jos valią ir interesus, atsakovė nemato galimybės susitaikyti. Apelianto prašymas nustatyti terminą šalims susitaikyti yra visiškai nepagrįstas. Teismas, nustatydamas apelianto bendravimo su vaikais tvarką, atsižvelgė į nepilnamečių vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugos bei gynimo principą ir šioje dalyje priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Be to, teismas, vadovaudamasis teisės aktuose įtvirtintu reglamentavimu ir teismo precedentais bei atsižvelgdamas į visus faktinius bylos duomenis, tinkamai nustatė nepilnamečių vaikų išlaikymo dydį. Teismas taip pat pagrįstai sprendė dėl 14 400 Lt išlaikymo įsiskolinimo. 

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

   Apeliacinis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, tinkamai pritaikęs materialinės ir proceso teisės normas, priėmė sprendimą nutraukti šalių sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir išsprendė kitus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl santuokos nutraukimo, nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos ir vaikams priteisto išlaikymo dydžio bei išlaikymo įsiskolinimo.

 

Dėl santuokos nutraukimo

Apeliaciniame skunde apeliantas teigia, kad po bylos išnagrinėjimo šalys susitaikė ir nori išsaugoti šeimą, todėl prašo nustatyti šalims terminą susitaikyti. Teisėjų kolegijos nuomone, šie apeliacinio skundo teiginiai yra nepagrįsti.

Pirmiausia teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nė viena iš šalių neišreiškė valios atsisakyti pareikšto ieškinio dėl santuokos nutraukimo ir taip užbaigti pradėtą ištuokos procesą. Antra, atsiliepime į apeliacinį skundą pati atsakovė paneigė apelianto teiginius apie sutuoktinių susitaikymą ir patvirtino sutinkanti su teismo sprendimu nutraukti santuoką. Teismas neturi pagrindo spręsti, kad nurodyta atsakovės pozicija neatitinka jos valios ir (ar) yra suformuota neleistinos Elektrėnų socialinės reabilitacijos centro darbuotojų įtakos, kaip teigia apeliantas. Įrodymų apie atsakovei daromą neteisėtą spaudimą apeliantas nepateikė (CPK 178 str.).

Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija netenkina apelianto prašymo nustatyti šalims terminą susitaikyti, kadangi tai neatitiktų nei apeliacinio proceso paskirties – patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, nei šio instituto paskirties – sudaryti sutuoktiniams realias galimybes išsaugoti santuoką. Kaip nustatyta byloje, šalys kartu bendrai nebegyvena nuo 2011 metų birželio mėnesio, o CK 3.54 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai sutuoktiniai kartu bendrai nebegyvena daugiau nei vienerius metus, terminas susitaikyti nenustatomas.

 

Dėl nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos

CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.

Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė detalios apelianto bendravimo su vaikais tvarkos (ir šia prasme, kaip nurodyta sprendime, tai yra bendravimas be apribojimų), tačiau nustatė, kad bendravimas gali vykti tik konkrečioje vietoje, t. y. Elektrėnų socialinės reabilitacijos centre. Apeliantas su tuo (nustatyta bendravimo vieta) nesutinka ir pageidauja su vaikais matytis jam bei vaikams, jo nuomone, tinkamoje vietoje, pavyzdžiui, jo namuose, neprižiūrint centro darbuotojams.

Minėta, kad bendravimo su vaikais tvarka yra nustatoma atsižvelgiant į vaiko interesus.

Kaip nurodyta Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2014 m. rugpjūčio 4 d. išvadoje, apelianto ir atsakovės šeima buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių nepilnamečius vaikus, apskaitą vaiko teisių apsaugos skyriuje dėl socialinių įgūdžių stokos, girtavimo ir agresyvaus apelianto elgesio. Specialistai šeimoje lankosi nuo 1996 metų. Šalių nepilnametėms dukroms nustatytas vidutinis neįgalumo lygis, mergaičių raida atsilieka visose srityse, joms būdingas chaotiškas elgesys, kuris sietinas su bendru raidos sutrikimu, nuolatine stresine situacija šeimoje, nepakankama stimuliacija ir emociniu apleistumu iš tėvų pusės. Apelianto namuose nustatyta didžiulė netvarka: išmėtyti drabužiai, neklotos lovos, nešvari patalynė, neplauti indai, maisto produktai sudėti ant lovų, kambaryje laikomi katinai; dėl to, kad apeliantas pasiima vieną iš dukrų (kitos dukros svečiuotis neima), jai nebūna suteikta medikų pagalba, kartą nebuvo žinoma jos buvimo vieta. Įrodymų, paneigiančių šioje išvadoje nurodytas aplinkybes, apeliantas nepateikė (CPK 178 straipsnis). Be to, apeliantas neneigė ir kitų pirmosios instancijos teismo nurodytų aplinkybių, t. y. kad po apsilankymo pas apeliantą mergaitė grįžta nešvari, žaizdota, turėdama utėlių ir t. t. Taigi esant tokiems byloje nustatytiems faktams, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo su vaikais vieta, atsižvelgiant į vaikų raidą, apelianto vaikų auklėjimo įgūdžių stoką bei netinkamą namų aplinką, atitinka vaikų interesus. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad vaiko nuomonė, sprendžiant vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos nustatymo klausimą, yra tik viena iš vertinamų, tačiau ne visa lemianti aplinkybė. Tais atvejais, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams, į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis).

 

Dėl vaikams priteisto išlaikymo dydžio

Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisti iš jo kiekvieno vaiko išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų ir prašo šią sumą sumažinti iki 200 Lt kiekvienam vaikui.

CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tais atvejais, kai teismas priteisia išlaikymą dviem ar daugiau vaikų, išlaikymo dydis turi būti pakankamas tenkinti bent minimalius visų vaikų poreikius. Aiškindami ir taikydami šias įstatymo nuostatas, reglamentuojančias nepilnamečiams vaikams reikalingo išlaikymo dydžio nustatymą, teismai laikosi vieningos praktikos, kad orientaciniai kriterijai, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti, pavyzdžiui, CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas kiekvieno vaiko išlaikymui priteisė netgi mažesnio dydžio išlaikymą nei teismų praktikoje nusistovėjęs minimalus rekomenduojamas išlaikymo dydis (1 035 Lt : 2 = 517,50 Lt), kas gali būti pateisinama vaikų skaičiumi, jų gaunama neįgalumo pašalpa ir apelianto turtine padėtimi, tačiau mažinti priteistą išlaikymą iki 200 Lt, kaip prašo apeliantas, teisėjų kolegija nemato pagrindo, nes tai reikštų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo pažeidimą, t. y. prioriteto suteikimą ne vaiko (-ų) teisėms ir interesams, bet apelianto. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad sprendžiant dėl vaikams priteistino išlaikymo dydžio, tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet nelemiantis, nes išlaikymas visų pirma turi užtikrinti vaikui būtinas vystytis sąlygas, o visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena, būstas ir pan.), bet taip pat skiriamas dėmesys laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013), be to, nagrinėjamu atveju vaikams yra nustatytas neįgalumas, kas taip pat sąlygoja specialiųjų poreikių turėjimą, nuo kurių tenkinimo tėvai, nepaisant valstybės skiriamos neįgalumo pašalpos, nėra atleisti.

 

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisti iš jo išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus. Tvirtina išlaikęs vaikus, o kad būtų priešingai, byloje neįrodyta.

            Kaip teisingai nurodo atsakovė, išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti ne tik dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, bet ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies. Byloje nustatyta, kad atsakovė kartu su vaikais nuo 2011 m. birželio mėnesio gyvena Elektrėnų socialinės reabilitacijos centre, t. y. atskirai nuo apelianto. Taigi atsižvelgdamas į tai, kad išlaikymo įsiskolinimas priteistas būtent už tą laikotarpį, kai vaikai gyveno atskirai nuo apelianto, iš apelianto buvo priteista tik po 200 Lt išlaikymo įsiskolinimo už kiekvieną mėnesį, t. y. ne visa suma (taigi aplinkybė, kad vaikai kartais svečiuodavosi pas apeliantą ir jis tuo metu turėjo tenkinti jų poreikius, nustatant išlaikymo įsiskolinimą, buvo įvertinta), duomenų, kad apeliantas vaikams būtų teikęs kitą išlaikymą, byloje nėra, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad išlaikymo įsiskolinimas iš apelianto buvo priteistas pagrįstai (CPK 185 straipsnis). Apelianto argumentacija, kad išlaikymo įsiskolinimas galėjo būti priteistas tik tuo atveju, jei būtų pateikti įrodymai apie papildomų išlaidų, kurių nepadengė vaikų gaunamos pensijos, turėjimą, yra teisiškai ydinga bei prieštaraujanti tėvų prievolės išlaikyti savo vaikus esmei. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad tėvų prievolė išlaikyti vaikus yra turtinė asmeninė (lot. intuitu personae) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. D. R. D., bylos Nr. 3K-3-101/2010), todėl jos negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jos vykdyti tuo pagrindu, kad, pavyzdžiui, vaikams yra skiriamos socialinės išmokos. Be to, būtent dėl to, kad vienas iš tėvų neteikia vaikams išlaikymo (teikia tik dalinį), visi vaikų poreikiai nėra tenkinami arba yra tenkinami tik iš dalies.

 

Remdamasis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį ieškovo apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a:

            Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

           

           

Teisėjai                                                                                                                                Ona Gasiulytė

 

                                                                   

                                             Vilija Mikuckienė

 

 

                                                                                    Eglė Surgailienė

 

 


Paminėta tekste:
  • CK
  • CK6 6.461 str. Pareiga išlaikyti iki gyvos galvos
  • CPK 320 str. Bylos nagrinėjimo ribos
  • CPK 326 str. Apeliacinės instancijos teismo teisės
  • CPK 329 str. Sprendimo panaikinimas pažeidus arba neteisingai pritaikius procesinės teisės normas
  • CPK 178 str. Įrodinėjimo pareiga
  • CK3 3.54 str. Sutuoktinių taikinimas
  • CPK
  • CK3 3.192 str. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus
  • CK3 3.3 str. Šeimos santykių teisinio reglamentavimo principai
  • 3K-3-491/2013
  • CPK 185 str. Įrodymų įvertinimas
  • 3K-3-101/2010