Civilinė byla Nr. 2A-39-516/2011

Teisminio proceso Nr. 2-01-3-16338-2009-8

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.11; 121.15; 121.18.; 121.21.

                                                                                       

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

 

2011 m. kovo 9 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš  teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir  pranešėja), Dalios Višinskienės  ir Marijono Greičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Lindorff Oy, veikiančio per struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 13 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovo ieškovo Lindorff Oy, veikiančio per struktūrinį padalinį Lindorff  Oy filialą ieškinį atsakovui A. R. dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

 Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

 

                                                                       n u s t a t ė:

 

 

Ieškovas Lindorff Oy, veikiantis per struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo A. R. 2949,26 Lt įsiskolinimą, 547,17 Lt delspinigius, 90,64 Lt palūkanas, 5? metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodė, kad UAB „TELE2“ 2002-07-26 sudarė su atsakovu Mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio (GSM) paslaugų sutartį Nr. M1.6-672178051816, kurios pagrindu teikė atsakovui mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio tinklo paslaugas, o atsakovas įsipareigojo tinkamai naudotis teikiamomis paslaugomis bei už suteiktas paslaugas atsiskaityti sutartyje numatyta tvarka. Atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų nevykdė, todėl susidarė įsiskolinimas. 2005-12-29 UAB „TELE2“ perleido ieškovui reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą. Atsakovas apie reikalavimo perleidimą ieškovui buvo informuotas. Taip pat AB „SEB bankas“ 2003-11-12 sudarė su atsakovu Vartojimo kredito sutartį Nr. 1550318050770-3, kurios pagrindu suteikė atsakovui 2000,00 Lt kreditą, o atsakovas įsipareigojo mokėti sutartyje numatytas įmokas už gautą bei panaudotą kreditą. Atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų neįvykdė, todėl susidarė įsiskolinimas. 2007-03-16 AB „SEB bankas“ perleido ieškovui reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą. Atsakovas apie reikalavimo perleidimą ieškovui buvo informuotas.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 22 d. preliminariu sprendimu ieškovo Lindorff Oy, veikiančio per struktūrinį padalinį Lindorff  Oy filialą, ieškinį patenkino.

Teismas priteisė iš atsakovo A. R. ieškovui 2949,26 Lt įsiskolinimą, 547,17 Lt delspinigius, 90,64 Lt palūkanas, 5? metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (t.y. nuo 2009-09-22) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 54,00 Lt žyminį mokestį.

Atsakovas A. R. pateikė teismui prieštaravimus, kuriais su ieškovo ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog nėra ieškovui skolingas, kadangi ieškovo prašoma priteisti skola yra susidariusi už laikotarpį, kai telefonas buvo jau atjungtas ir atsakovas šiomis paslaugomis jau nebesinaudojo. Be to, ieškovas nepateikė LR CPK 425 str. 1 d. nuostatose numatytų visų rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų esamą skolą. Atsakovas taip pat nurodė, kad dokumentinio proceso tvarka 2009-09-22 d. Preliminarus sprendimas negalėjo būti priimtas, kadangi jis jau daugiau kaip penkeri metai nuolat gyvena ir dirba užsienyje, t. y. (duomenys neskelbtini), šioje valstybėje jam yra suteikta nuolatinė gyvenamoji vieta ir dėl nuolatinės gyvenamosios vietos suteikimo užsienyje jis yra išdeklaruotas iš Lietuvos Respublikos. Atsakovas prašė teismo panaikinti 2009-09-22 d. Preliminarų sprendimą ir ieškinį atmesti

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. balandžio 13 d. sprendimu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-09-22 d. preliminarų sprendimą panaikino.

Teismas ieškovo Lindorff Oy, veikiančio per struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą, ieškinį atsakovui A. R. dėl įsiskolinimo, delspinigių ir palūkanų išieškojimo paliko nenagrinėtą.

Teismas grąžino ieškovui 2009-09-11 d. mokėjimo nurodymu Nr. 619 sumokėtą 54,00 Lt žyminį mokestį ir išieškojo iš ieškovo valstybei 13,51 Lt pašto išlaidų.

Teismas, remdamasis byloje esančiais įrodymais padarė išvadą, jog šiuo atveju atsakovas įrodė aplinkybę apie tai, kad atsakovas ieškinio padavimo dienai, bei šios civilinės bylos nagrinėjimo metu gyvena užsienyje, t. y. (duomenys neskelbtini). Teismo teigimu, kadangi LR CPK 424 str. 4 d. nuostatose konkrečiai yra konstatuota, kad Dokumentinio proceso tvarka ieškiniai negali būti nagrinėjami, jeigu atsakovas gyvena užsienyje, tai šiuo atveju, kadangi minėtos aplinkybės apie atsakovo gyvenamąją vietą paaiškėjo tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu ir jos nebuvo teismui žinomos ieškovo ieškinio padavimo dienai (t.y. 2009-09-21 d.) bei Preliminaraus sprendimo priėmimo dienai (t. y. 2009-09-22 d.), tai šiuo atveju taikant CPK 3 str. 6 d. nuostatose numatytą analogiją bei sutinkamai su CPK 296 str. 1 d. 11,12 p.p., 424 str. 4 d., 430 str. 6 d. nuostatomis, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-09-22 d. Preliminarus sprendimas naikintinas ir ieškovo ieškinys atsakovui dėl įsiskolinimo, delspinigių ir palūkanų išieškojimo paliktinas nenagrinėtu. Teismas pažymėjo, kad ieškovo ieškinio atsakovui dėl įsiskolinimo, delspinigių ir palūkanų išieškojimo palikimas nenagrinėtu neatima ieškovui teisės pareikšti ieškinį bendra tvarka (t. y. ginčo teisena).

Apeliaciniu skundu ieškovas Lindorff Oy, veikiantis per struktūrinį padalinį Lindorff  Oy filialą, prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-04-13 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį patenkinti. Ieškovas taip pat prašo jam iš atsakovo priteisti visas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1)      teigia, jog 2002-07-26 ir 2003-11-12 sutartyse atsakovas savo gyvenamosios vietos adresą nurodė (duomenys neskelbtini) . Po reikalavimo teisių į atsakovo skolas perėmimo ir pradėjus skolų susigrąžinimo veiksmus, atsakovas ne kartą raštu kreipėsi į apeliantą ir tarp šalių vyko intensyvus susirašinėjimas skolos susigrąžinimo klausimai. Apeliantas pabrėžia, jog iš į bylą patiektų rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovas, kaip savo gyvenamosios vietos adresą nurodė (duomenys neskelbtini) . Iš Gyventojų registro tarnybos prie VRM 2010-03-19 pažymos matyti, jog atsakovas iki bylos iškėlimo teisme dienos savo gyvenamąją vietą buvo deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini) . Be to, atsakovas, kreipdamasis į apeliantą savo gyvenamąją vietą nurodė adresu (duomenys neskelbtini) , tokiais veiksmais tik patvirtindamas savo gyvenamosios vietos adresą. Apelianto nuomone, iškėlus bylą ir teismui priėmus preliminarų sprendimą, atsakovas nurodė, jog jo gyvenamoji vieta yra užsienyje, todėl dokumentinis procesas negalėjo būti taikytas. Apeliantas pastebi, jog pagal Mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio paslaugų sutarties 3.1 p., Vartojimo kredito sutarties 5.11 p. atsakovas, pakeitęs gyvenamąją vietą, privalėjo informuoti apie gyvenamosios vietos pasikeitimą kitą sutarties šalį – paslaugų teikėją, tačiau apie pasikeitusią gyvenamąją vietą nei UAB „Tele 2“, nei AB „SEB bankas“ nebuvo informuoti. Teigia, jog iš Gyventojų registro tarnybos prie VRM 2010-03-19 pažymos matyti, kad atsakovas iki bylos iškėlimo ir preliminaraus teismo sprendimo priėmimo dienos kitos, nei atsakovo nurodyta, gyvenamosios vietos nedeklaravo. Ir tik po bylos nagrinėjimo teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, atsakovas išregistravo savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) ;

2)      pirmosios instancijos teismas, palikdamas apelianto ieškinį nenagrinėtą CPK 296 str. 1 d. 11 p., 12 p. pagrindais, pažeidė CPK normas, kadangi nenustatė jokių ieškinio turiniui keliamų reikalavimų neatitikimo, bei nenurodė kito CPK pagrindo apelianto ieškinį palikti nenagrinėtą. Ieškovas taip pat pažymi, kad atsakovui pareiškus prieštaravimus, apeliantui pateikus atsiliepimą ir paskyrus bylą nagrinėti teismo posėdyje, teismas turėjo vadovautis CPK 427 str. 1 d., nustatančia, jog dokumentinis procesas vyksta pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Priėmęs preliminarų sprendimą, pirmosios instancijos teismas turėjo nagrinėti bylą iš esmės ir priimti vieną iš CPK 430 str. 6 d. numatytų sprendimų. Tuo tarpu teismas, taikydamas įstatymo analogiją ir palikdamas apelianto ieškinį nenagrinėtą, pažeidė CPK 427 str. 1 d., 430 str. 6 d., 424 str. 4 d., dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą teismo sprendimą.  

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas A. R. prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-04-13 sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teigia, kad ieškovas pareiškė ieškinį ne dėl tikrų, o dėl tariamų ir nesamų įsiskolinimų išieškojimo – ieškinio sumą UAB „Tele 2“ 2003 metų gale nurašė į savo ūkinės veiklos rezultatus – išieškoma suma UAB „Tele 2“ finansinėje – buhalterinėje apskaitoje neapskaityta kaip įsiskolinimas. 2003 m. birželio mėn. UAB „Tele 2“ išjungė atsakovo mobilaus telefono numarį ir pranešė, kad su atsakovu yra nutraukiama mobilaus ryšio sutartis, nepateikdama jokios įsiskolinimo sąskaitos.

Nurodo, jog ieškovas neturėjo teisės kreiptis į teismą dėl dokumentinio proceso, o teismas, pažeisdamas CPK 424 str. 1 d. reikalavimus, negalėjo priimti preliminaraus sprendimo dokumentinio proceso tvarka, nes jokių sutartinių santykių tarp atsakovo ir ieškovo nebuvo ir nėra. Ieškovas klaidina teismą, teigdamas, kad atsakovas sutiko dėl UAB Tele 2 reikalavimo perleidimo ieškovui. UAB Tele 2 ir SEB bankas neinformavo atsakovo apie tariamą jo įsiskolinimų perdavimą ieškovui, o pagal sutartį su UAB Tele 2 perduoti reikalavimo teisę galima tik tokiu atveju, jei atsakovas būtų nesąžiningas ir nemokus.

Teigia, kad kreditą SEB bankui atsakovas grąžino laiku. Be to, vartojimo kredito sutartyje su SEB banku taip pat nenumatyta, kad SEB bankas turėjo teisę perleisti reikalavimus atsakovo atžvilgiu ieškovui, todėl ieškovo reikalavimai priteisti 776,56 Lt kredito ir 90,60 Lt palūkanų neturėjo ne tik faktinio, bet ir juridinio pagrindo.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje iškilo ginčas dėl galimumo bylą nagrinėti dokumentinio proceso tvarka, kai nustatoma aplinkybė, kad atsakovas gyvena užsienyje, tačiau kreditoriui (kreditoriams) apie gyvenamosios vietos pasikeitimą nepranešė, o gyvenamosios vietos deklaravimo Lietuvoje duomenys buvo panaikinti jau po bylos iškėlimo teisme ir po preliminaraus teismo sprendimo priėmimo.

Civilinio proceso kodekso 424 str. nustato dokumentinio proceso leistinumo taisykles. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad šiame skyriuje nustatyta tvarka ieškiniai nenagrinėjami, jei atsakovas gyvena užsienyje. Ši civilinio proceso norma yra imperatyvaus pobūdžio, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nepriklausomai nuo to, kada paaiškėjo aplinkybė, kad atsakovas gyvena užsienyje, byla dokumentinio proceso tvarka nuo to momento negali būti nagrinėjama, nes priimtas galutinis teismo sprendimas, kuriuo ginčas būtų išsprendžiamas iš esmės, tokiu atveju negalėtų būti pripažįstamas teisėtu.

Apeliantas nepagrįstai remiasi Civilinio proceso kodekso 427 str. 1 d. nustatančia, kad dokumentinis procesas vyksta pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, todėl esą priėmus preliminarų sprendimą ir atsakovui pareiškus prieštaravimus, teismas turėjo nagrinėti bylą iš esmės ir priimti vieną iš Civilinio proceso kodekso 430 str. 6 d. numatytų sprendimų. Ši norma (Civilinio proceso kodekso 427 str. 1 d.) nustato dokumentinio proceso taisykles, tačiau kai dokumentinis procesas iš principo yra negalimas, teismas negali bylos nagrinėti pagal šioje teisės normoje nurodytas taisykles . Be to, norma apeliaciniame skunde pacituota nepilnai- visa normos esmė yra: dokumentinis procesas vyksta pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, išskyrus šiame skyriuje nurodytas išimtis. Tai reiškia, jog visos išimtys, numatytos šiame skyriuje, šiai proceso formai turi būti taikomos.

Teisėjų kolegija šiuo atveju nevertina apelianto argumentų dėl atsakovo, kaip skolininko, nesąžiningumo, dėl to, kad jis nepranešė kreditoriams apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą, nors tokią pareigą turėjo ir pagal sutartis, ir remiantis Civilinio kodekso 2.17 str. nuostatomis, kadangi šie argumentai susiję su ginču iš esmės, t.y. tik teismui išnagrinėjus bylą iš esmės ir nustačius, kad atsakovas iš tiesų buvo skolingas pirminiams kreditoriams (UAB ,,Tele 2“ ir AB SEB bankui) ir reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu yra skolingas ieškovui, būtų pagrindas pripažinti, kad atsakovas nevykdė informavimo pareigos. Šiuo atveju teismas bylos iš esmės nenagrinėjo, konstatavęs dokumentinio proceso negalimumą byloje, todėl tiek argumentai susiję su skolos faktiniu egzistavimu, tiek su prievolės pažeidimu (tame tarpe ir su pareigos informuoti apie adreso apsikeitimą pažeidimu) nėra vertinami, nors jie ir dėstomi apeliaciniame skunde.

Šiuo atveju nagrinėjimo dalyką, minėta, sudaro teismo sprendimo palikti ieškinį nenagrinėtą teisėtumas.

Visų pirma, pažymėtina, kad teismas ieškinio palikimo nenagrinėtu klausimą pagrįstai išsprendė ne nutartimi, bet teismo sprendimu, kadangi byloje jau buvo priimtas preliminarus sprendimas, todėl jis galėjo būti panaikintas tik priimant galutinį sprendimą (Civilinio proceso kodekso 430 str. 6 d.). Nors Civilinio proceso kodekso 430 str. 6 d. 1-3 punktuose tiesiogiai nėra numatyta, jog panaikinęs preliminarų teismo sprendimą, teismas gali palikti ieškinį nenagrinėtą, tai nėra kliūtimi, nustačius Civilinio proceso kodekso 293 str. numatytų pagrindų egzistavimą, bylą nutraukti, ar nustačius Civilinio proceso kodekso 296 str. numatytų pagrindų egzistavimą, ieškinį palikti nenagrinėtą, nes tokių pagrindų egzistavimas yra kliūtis priimti teismui sprendimą dėl ginčo esmės.

Vertinant, ar teismas galėjo nagrinėjamoje situacijoje ieškinį palikti nenagrinėtą, pažymėtina, kad galimybė atsisakyti dokumentinio proceso egzistuoja tik iki preliminaraus sprendimo priėmimo paties ieškovo iniciatyva (Civilinio proceso kodekso 426 str.) arba teismo nutartimi (Civilinio proceso kodekso 428 str. 7 d.). Tokiais atvejais, ieškovui primokėjus trūkstamą žyminį mokestį, byla perduodama nagrinėti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Galimybė perduoti bylą nagrinėti ginčo teisena po preliminarius sprendimo priėmimo CPK XXII skyriaus normose nėra numatyta. Todėl, teismui konstatavus aplinkybę, kuri paneigia galimybę bylą nagrinėti dokumentinio proceso tvarka po to, kai byloje buvo priimtas preliminarus sprendimas ir dėl šios priežasties nesant nei procesinės galimybės tęsti bylos nagrinėjimą dokumentinio proceso tvarka, nei perduoti bylą nagrinėti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, teismas pagrįstai bylą užbaigė, nepriimdamas sprendimo dėl ginčo esmės. Šiuo atveju, nors Civilinio proceso kodekso 296 str. tiesiogiai nenumato tokio ieškinio palikimo nenagrinėtu pagrindo, pagal ieškovui kylančias procesinio pobūdžio pasekmes pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi šio straipsnio 1 d. 11 punktu ir taikė šios normos analogiją (Civilinio proceso kodekso 3 str. 6 d.) nagrinėjamam atvejui, nes ieškinio, trūkumas pasireiškė ne jo forma, o turiniu- negalimumu bylą nagrinėti dokumentinio proceso tvarka dėl to, kad atsakovas gyvena užsienyje ir šis trūkumas, minėta, jo paaiškėjimo metu (po preliminaraus teismo sprendimo priėmimo) nebegalėjo būti pašalintas, primokant trūkstamą žyminį mokestį ir perduodant bylą nagrinėti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles.

Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstais apeliacinio skundo argumentus dėl netinkamo Civilinio proceso kodekso normų taikymo ir konstatuoja, jog nagrinėjamoje situacijoje teismas pasirinko vienintelį galimą pagrįstą, teisingą ir ieškovo interesų neproporcingai nepažeidžiantį bylos baigimo būdą- ieškinį paliko nenagrinėtą. Dėl to apeliacinis skundas netenkinamas, o skundžiamas Vilniaus m. 1 apylinkės teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325- 331 str., teismas

 

                                                     n u t a r ė :

 

 

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

 

 

Teisėjai                                                                                                      Rasa Gudžiūnienė

 

                                                                                                                 Dalia Višinskienė

                                                                                                                                  

                                                                                                                                Marijonas Greičius