Baudžiamoji byla Nr. 1-166-1009/2017

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27360-2017-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

1.1.7.2.2.; 1.1.8.12.; 1.1.8.14.; 1.1.9.2.; 1.1.9.8.; 1.2.25.4.2.6.; 2.1.16.1.7.; 2.1.16.1.9.; 2.1.16.1.13.; 2.12.1.4.; 2.12.1.5

RASEINIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

T E I S M O B A U D Ž I A M A S I S Į S A K Y M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. liepos 17 d.

Raseiniai

Raseinių rajono apylinkės teismo teisėja Sigita Kazlauskienė išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Renatos Šauklienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo medžiagą baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-27360-17, kurioje

A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)., Raseiniuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis aukštąjį išsilavinimą, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkimo vadybininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 18 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso  183 straipsnio 1 dalį (du epizodai), paskirta galutinė subendrinta bausmė keturi mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant kas mėnesį dirbti po dvidešimt valandų visuomenės labui,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį.

Teismas

n u s t a t ė :

kaltinamasis A. K. 2017 m. birželio 3 d., apie 13 val. 40 min., Raseinių mieste, Maironio gatvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,52  (promilės) etilo alkoholio), vairavo L. K. vardu registruotą automobilį C. X., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir buvo sulaikytas Šiaulių apskr. VPK Raseinių r. PK pareigūnų.

Kaltinamasis A. K. apklaustas įtariamuoju kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2017 m. birželio 3 d. apie 13.00 val. jis išgėrė 150 gramų degtinės ir važiavo namo jo mamai L. K. priklausančiu automobiliu C. X., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nors jam už vairavimą neblaiviam yra atimtos teisės vairuoti transporto priemonę, tačiau jis nepagalvojo apie galimas pasekmes, todėl sėdo į automobilį ir važiavo. Jam važiuojant Raseinių miesto Maironio gatve, jo vairuojamą automobilį sustabdė policijos pareigūnai ir jiems alkoholio matuokliu patikrinus girtumą buvo nustatytas 2,29 promilės girtumas. Įforminus įvykį, jis buvo pristatytas į Raseinių ligoninę, kur buvo paimtas kraujo mėginys (b. l. 29-30, 33-34).

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai.

Liudytoja L. K. parodė, neblaivus sūnus vairavo jam priklausantį automobilį (b. l. 22).

Iš   2017 m. birželio 3 d. tarnybinio pranešimo dėl girto vairuotojo matyti, kad tą pačią dieną, 13 val. 41 min. buvo gautas pranešimas, jog neblaivus kaimynas A. K. išvažiavo  automobiliu Citroen, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), šviesiai pilkos spalvos. Apie 14.00 val. važiuojant Raseinių m., Maironio g., buvo pastebėtas minėtas automobilis C. X., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris įtartinai manevravo. Automobilis buvo sustabdytas. Vairuotojui alkotesteriu buvo nustatytas 2,29 prom. girtumas (b. l. 4).

Iš 2017 m. birželio 3 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad Raseinių m., Maironio g., ties namu Nr. 26, dešinėje kelio pusėje stovi automobilis Citroen, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 5-7).

Specialisto išvada Nr. T-A 5614/2017 (01) patvirtina, kad A. K. kraujyje, paimtame 2017 m. birželio 3 d., 14 val. 13 min., nustatyta mažiausia koncentracija 2,52 proc. (promilės) etilo alkoholio (b. l. 20).

Teismas, įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, daro išvadą, kad kaltinamojo A. K. kaltė yra pilnai įrodyta.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis A. K. vairavo automobilį C. X., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,52  (promilės) etilo alkoholio, tokie jo veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto LR BK 281 straipsnio 7 dalyje, požymius.   

Kaltinamasis sutiko, kad prokuroras kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutiko su prokuroro siūloma bausme ir jos dydžiu (b. l. 56‑58, 60).

Teismas mano, kad procesas gali būti užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu. Skiriant bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais LR BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą, įstatymo ginamas vertybes, nusikalstamos veikos tikslus ir motyvus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis A. K. padarė nesunkų baigtą nusikaltimą. Jis teistas (b. l. 38-39), turi tris galiojančias administracines nuobaudas už tai, kad vairavo automobilį, neturėdamas teisės vairuoti, kai teisė vairuoti atimta (b. l. 44-47), taip pat iš Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad jis administracine tvarka jau yra baustas už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam (nustatytas 1,98 promilės girtumo laipsnis) už ką A. K. buvo atimta teisė vairuoti 2 metams (Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. A‑2.6‑1357-476/2015).

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, tai jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Siekiant LR BK 41 straipsnyje nustatytų bausmės tikslų, kaltinamajam skirtina bausmė – bauda, kuri šiuo atveju atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus. Kadangi baudžiamoji byla, esant LR BPK 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis visiškai prisipažino esąs kaltas, todėl yra sąlygos taikyti LR BK 641 straipsnio nuostatas ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

LR BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės, taip pat ir uždraudimas naudotis specialiąja teise. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pagal LR BK 68 straipsnio 1 dalies ir 6 dalies nuostatas, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) nuo vienerių iki trejų metų tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis turėtų įgijęs teisę vairuoti transporto priemones, tačiau ši aplinkybė netrukdo taikyti jo atžvilgiu LR BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę (2016-04-19 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). Kaltinamasis, būdamas neblaivus,  vairavo automobilį,  šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir kėlė pavojų aplinkiniams. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo, 2000 m. spalio 12 d. Nr. VIII-2043, 22 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teisė vairuoti motorines transporto priemones, traktorius, savaeiges mašinas nesuteikiama, jei nėra pasibaigęs šios teisės atėmimo, įstatymų nustatyta tvarka paskirto asmeniui už KET pažeidimus, tarp jų ir už transporto priemonės vairavimą neturint tam teisės, terminas. Atsižvelgiant į tai, kaltinamasis uždraudimo naudotis specialia teise laikotarpiu negalės įgyti teisės vairuoti transporto priemones. Įvertinus nusikalstamos veikos aplinkybes ir tai, kad kaltinamasis jau baustas už vairavimą esant neblaiviam, taip pat sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, t. y. nuolat vairuoja transporto priemones, nors tokios teisės neturi, nustatytinas maksimalus draudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminas, t. y. treji metai.

Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas LR BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (LR BK 72 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju A. K. vairavo automobilį C. X., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,52 proc. (promilės) etilo alkoholio. Taigi, nors vairuotas automobilis nebuvo kaip nors specialiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau be šios transporto priemonės nusikaltimo, numatyto LR BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymas yra neįmanomas. Be transporto priemonės kaltinamasis objektyviai nebūtų galėjęs padaryti jam inkriminuojamų veiksmų, todėl įvykio metu jo vairuotas automobilis pripažįstamas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Taigi automobilio C. X., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant LR BK 281 straipsnio 7 dalyje, yra ne tik galimas, bet ir būtinas. Minėta transporto priemonė turi ekonominę vertę, ją naudojant padaryta tyčinė nusikalstama veika, todėl siekiant užkirsti kelią analogiškų visuomenei pavojingų nusikaltimų darymą, transporto priemonę būtina konfiskuoti.

Bylos duomenimis nustatyta, kad minėtas automobilis nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui L. K. (b. l. 8), kuri nežinojo apie automobilio panaudojimą nusikaltimui padaryti, todėl nagrinėjamu atveju konfiskuojama turi būti minėto automobilio vertę atitinkanti pinigų suma – 800 Eur (vidutinė tokio tipo transporto priemonės kaina Lietuvoje) (b. l. 68-69).

Kaltinamajam A. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (b. l. 36-37).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 straipsnio 7 dalyje, ir skirti jam 45 MGL, t. y. 1694,70 Eur (vieno tūkstančio  šešių šimtų devyniasdešimt keturių eurų 70 ct) baudą.

Vadovaujantis LR BK 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 30 MGL dydžio, t. y. 1129,80 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto dvidešimt devynių eurų 80 ct) baudą.

Vadovaujantis LR BK 66 straipsniu, į A. K. paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2017-06-03 14 val.  00 min. iki 2017-06-04 11 val. 30 min., t. y. vieną parą, ją prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir laikyti, kad sumokėta 2 MGL, t. y. 73,54 Eur (septyniasdešimt trijų eurų 54 ct) bauda.

Išaiškinti A. K., kad paskirtą baudą jis privalo sumokėti per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, teismui pateikti mokėjimo kvitą. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.

Vadovaujantis LR BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsniu skirti A. K. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones (trejus) metus.

Vadovaujantis LR BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2, 3, 5 dalimis, A. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti automobilio C. X., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės vertę atitinkančią pinigų sumą – 800 Eur (aštuonis šimtus eurų).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Išaiškinti L. K., jog įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui ji gali laisvai valdyti, naudoti ir disponuoti automobiliu C. X., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šio automobilio registracijos liudijimu, techninės apžiūros rezultatų kortele, draudimo polisu.

Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Raseinių rajono apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise paduoti prašymą dėl bylos nagrinėjimo teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja                                                                                                                 Sigita Kazlauskienė