Civilinė byla Nr. e2A-109-538/2020

   Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00178-2019-5

                                             Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

  2.6.10.5.2.17; 3.3.1.18.1

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 27 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedrės Seselskytės,

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo V. K. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovui V. K. dėl žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NMA) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo V. K. 3 414,23 Eur turtinės žalos atlyginimo.

2.       Nurodė, kad NMA 2015 m. vasario 20 d. priėmė sprendimą Nr. SKP-37 „Dėl asociacijai Kretingos žuvininkystės regiono vietos veiklos grupei išmokėtos paramos pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007-2013 metų veiksmų programos IV prioritetinės krypties „Tvari žuvininkystės regionų plėtra“ priemonę „Žuvininkystės regionų plėtros strategijų įgyvendinimas“ dalies susigrąžinimo“ (toliau – Sprendimas), apie kurį paramos gavėja asociacija Kretingos žuvininkystės vietos veiklos grupė (toliau – Paramos gavėja) buvo informuota 2015 m. kovo 6 d. raštu Nr. BR6-3097 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“. Paramos gavėjos pirmininkas buvo V. K.. Paramos gavėja pagal 2011 m. liepos 12 d. pasirašytą paramos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Paramos sutartis) 2011 m. liepos 18 d. NMA pateikė avansinį mokėjimo prašymą, reg. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Avansinis mokėjimo prašymas), pagal kurį buvo išmokėta 19 694,16 Eur (68 000,00 Lt) paramos suma, 2011 m. lapkričio 18 d. pateikė mokėjimo prašymą, reg. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Antras mokėjimo prašymas), pagal kurį buvo išmokėta 9 819,75 Eur (33 905,62 Lt) paramos suma, 2012 m. rugsėjo 13 d. mokėjimo prašymą, reg. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Trečias mokėjimo prašymas), pagal kurį buvo išmokėta 16 740,91 Eur (57 803,00 Lt) paramos suma, 2014 m. balandžio 8 d. mokėjimo prašymą, reg. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Ketvirtas mokėjimo prašymas), pagal kurį buvo išmokėta 2 606,58 Eur (9 000,00 Lt) paramos suma. 2014 m. gruodžio 16 d. Paramos gavėja pateikė galutinį mokėjimo prašymą, kurio reg. Nr. (duomenys neskelbtini)  (toliau – Galutinis mokėjimo prašymas). Pakartotinai įvertinusi mokėjimo prašymus, NMA priėmė sprendimą susigrąžinti dalį išmokėtos paramos sumos, kadangi nustatė, jog Paramos gavėjos patirtos automobilio amortizacijos kompensacijos išlaidos yra netinkamos finansuoti paramos lėšomis, nes galimybė naudotis nuosavu automobiliu strategijos įgyvendinimo reikmėms ir gauti iki 15 proc. automobilio amortizacijos kompensacija yra numatyta tik Paramos gavėjos darbuotojui. Paramos gavėjos vadovas buvo pirmininkas atsakovas V. K., tačiau su juo darbo sutartis nebuvo sudaryta, jam darbo užmokestis nemokėtas. Kadangi Paramos gavėjai išmokėta paramos suma yra didesnė nei pripažinta tinkama finansuoti paramos lėšomis paramos suma ir turi būti susigrąžinta, NMA priėmė sprendimą susigrąžinti permokėtą 3 414,32 Eur (2 321,16 + 1 093,16) paramos sumą. Paramos gavėja kreipėsi į Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministeriją (toliau – ŽŪM) prašydama panaikinti sprendimą, tačiau sprendimas buvo paliktas galioti, nurodant, kad 3 414,32 Eur turi būti grąžinti. Tačiau Paramos gavėja siekdama negrąžinti gautos paramos lėšų, inicijavo likvidavimą, apie tai nepranešdama kreditoriams. NMA 2016 m. birželio 6 d. kreipėsi į Kretingos rajono apylinkės teismą dėl teismo įsakymo išdavimo, prašydama priteisti 3 414,32 Eur skolą ir 5 procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas nuo 2015 m. balandžio 6 d. iki tos kalendorinės dienos, iki kada grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos, tačiau teismas 2016 m. birželio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eL2-1050-206/2016, atsisakė priimti kreditoriaus NMA pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, nes Paramos gavėja yra išregistruota 2016 m. kovo 30 d. Pagal ieškovės turimą informaciją, Paramos gavėja juridinio asmens valdymo organų 2015 m. lapkričio 25 d. sprendimu buvo likviduota, tačiau apie tai NMA nebuvo informuota ir viešojoje erdvėje jokių pranešimų apie likvidaciją nebuvo, taip buvo apribota NMA galimybė susigrąžinti skolas. Ieškovės nuomone, atsakovo veiksmuose yra visos CK 6.246-6.249 straipsniuose numatytos civilinei atsakomybei taikyti būtinos sąlygos. VĮ Registrų centro apie juridinius asmenis duomenimis pareiškėja yra išregistruota 2016 m. kovo 30 d. ir apie šį faktą NMA sužinojo tik 2016 m. birželio 8 d., gavusi Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio  7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eL2-1050-206/2016, todėl NMA nėra praleidusi trejų metų senaties termino reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo pareikšti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Plungės apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 16 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė iš atsakovo V. K. 3 414,32 Eur turtinės žalos atlyginimą ieškovei Nacionalinės mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos. Priteisė iš atsakovo V. K. 77 Eur žyminį mokestį į valstybės biudžetą. Pagrindiniai teismo sprendimo motyvai:

3.1.                      Atsakovas nelaikytinas Asociacijos darbuotoju, todėl negalėjo pasinaudoti Taisyklių 15.2.6. punkte nurodoma galimybe naudotis nuosavu automobiliu strategijos įgyvendinimo reikmėms ir kas mėnesį gauti numatytą iki 15 proc. automobilio amortizacijos kompensaciją, todėl atsakovui išmokėtos automobilio amortizacijos kompensacijos išlaidos pagrįstai pripažintos netinkamomis finansuoti ir negalėjo būti įtraukiamos į pateiktus mokėjimo prašymus.

3.2.                      Atsakovas, kaip asociacijos vadovas ir atsakingas už tinkamą Asociacijos veiklą, sutarčių su kitais fiziniais ir juridiniais asmenimis sudarymą, privalėjo užtikrinti, kad ir įsipareigojimai pagal Paramos sutartį būtų vykdomi tinkamai, imtis priemonių, kad permokėta paramos suma būtų grąžinta NMA, o aukščiausiajam Asociacijos organui priėmus sprendimą likviduoti asociaciją, privalėjo informuoti kreditorę apie tokį sprendimą, kad kreditorė turėtų galimybę pareikšti savo reikalavimus.

3.3.                      Atsakovas elgėsi nesąžiningai ir nerūpestingai, pažeidė imperatyvias įstatymo nuostatas, ir taip sudarė sąlygas, kad Paramos gavėja nebegali atsiskaityti su savo kreditoriais, taip pat neįmanoma priteisti šios skolos iš Paramos gavėjos, nes Paramos gavėja yra išregistruota.

3.4.                      Atsakovas nepateikė įrodymų, kurie paneigtų kaltės prezumpciją, nes rėmėsi vien tik tuo, kad jis atitinka darbuotojo sąvoką ir turėjo teisę į automobilio amortizacijos išlaidas, kas byloje jau yra paneigta, todėl darytina išvada, kad atsakovo nurodytos aplinkybės nesudaro teisinio pagrindo atleisti jį nuo pareigos grąžinti nepagrįstai gautą Paramą.

3.5.                      Pagal VĮ Registrų centras duomenis, asociacija „Kretingos žuvininkystės regiono vietos veiklos grupė“ iš juridinių asmenų registro išregistruota 2016 m. kovo 30 d., ieškovė ieškinį Klaipėdos apygardos teismui per EPP sistemą pateikė 2019 m. kovo 29 d., tai reiškia, kad ieškovė bet kuriuo atveju ieškinį pareiškė nepraleidusi įstatymu nustatyto ieškinio senaties termino, todėl ieškinio senaties institutas šiuo atveju netaikytinas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

4.       Apeliaciniu skundu atsakovas (toliau – apeliantas) prašo panaikinti visą Plungės apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 16 d. sprendimą ir bylą pagal teismingumą perduoti nagrinėti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams, grąžinti sumokėtą žyminį mokestį. Skundą grindžia šiais argumentais:

4.1.                      Akivaizdu, kad ieškinys Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose buvo priimtas ir išnagrinėtas pažeidžiant CPK numatytas teismingumo taisykles. Ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovo grąžintinų lėšų sumą reiškia ginčą dėl teisės viešojo administravimo srityje ir pagal įstatymuose įtvirtintas ginčų rūšinio teismingumo taisykles nagrinėtinas administraciniame teisme, o toks pažeidimas laikytinas absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu.

4.2.                      Priešingai nei teigiama teismo sprendime, susiklosčiusioje teisinėje situacijoje tariamą žalos atsiradimą nulėmė ne atsakovo, o pačios ieškovės veiksmai aiškinant ir taikant Įgyvendinimo taisyklių 15.2.6. papunktį, kad jeigu su Asociacijos vadovu nebuvo sudaryta darbo sutartis, jis nėra darbuotojas Darbo kodekso prasme.

4.3.                      Nesant atsakovo neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš būtinųjų jo, kaip asociacijos vadovo (pirmininko) atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo priteisti ieškovei iš atsakovo prašomą žalos atlyginimą.

4.4.                      Atsakovas viso bylos proceso metu tvirtino, kad pažeistas ir teisėtų lūkesčių apsaugos principas, kuris siejasi su pareiga laikytis prisiimtų įsipareigojimų bei teise pagrįstai tikėtis, kad asmens pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės bus išlaikytos tam tikrą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos.

4.5.                      Tai, kad visi įsipareigojimai vykdant Paramos sutartį buvo vykdomi ir įvykdyti tinkamai, pripažinta ir galutiniame patikros akte atliktame NMA darbuotojų.

4.6.                      Ieškovė, prieš tai besąlygiškai patenkinusi visus prašymus dėl automobilio amortizacijos kompensavimo, paskui formaliu pagrindu persigalvojo ir išmokėtos Paramos dalį pareikalavo sugrąžinti.

4.7.                      Teismas nepagrįstai šioje byloje netaikė ieškinio senaties.

5.       Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, o Plungės apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimo argumentai:

5.1.                      Atsakovas nebuvo Asociacijos darbuotojas ar dirbantis už atlyginimą.

5.2.                      Paramos gavėja žinojo, kad pagal Sprendimą turės grąžinti lėšas NMA, todėl, siekdama negrąžinti gautos paramos lėšų, iniciavo likvidavimą, nieko apie tai nepranešdama kreditoriams.

5.3.                      Teismas sprendime pagrįstai konstatavo, kad atsakovas elgėsi nesąžiningai ir nerūpestingai, pažeidė imperatyvias įstatymo nuostatas ir taip sudarė sąlygas, kad Paramos gavėja nebegali atsiskaityti su savo kreditoriais, taip pat neįmanoma prisiteisti šios skolos, nes Paramos gavėja yra išregistruota.

5.4.                      Atsižvelgdama į tai, kad teisinis santykis yra mišrus, tačiau ginče vyrauja civilinis teisinis santykis, NMA kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismą, teismingumo taisyklių nepažeidė.

5.5.                      Atsakovo pateikti teiginiai, kad jis neprivalėjo sudaryti darbo sutarties ir neprivalėjo laikytis Įgyvendinimo taisyklių, yra lygiateisiškumo principo pažeidimas.

5.6.                      Atsakovas, būdamas Paramos gavėjos vadovu (pirmininku), turėjo elgtis atsakingai ir užtikrinti, kad paramos lėšos skiriamos tik paramos lėšos darbuotojams, kurie turi sudarę darbo sutartį.

5.7.                      Laikantis atsakovo pozicijos susidarytų ydinga situacija, kuomet parama galėtų naudotis ir tretieji asmenys, dangstydamiesi tuo, kad jie neatlygintinai dirba Asociacijoje.

5.8.                      Atsakovas, atstovaudamas Paramos gavėją, parašu patvirtino, kad yra susipažinęs su Administravimo ir Įgyvendinimo taisyklėmis, todėl neaišku, kaip atsakovas galėjo tikėtis kompensacijos, jei nebuvo darbuotojas, kas yra privaloma pagal Įgyvendinimo taisykles.

5.9.                      Įmonė yra išregistruota 2016 m. kovo 30 d., apie šį faktą NMA sužinojo tik 2016 m. birželio 8 d., gavusi Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eL2-1050-206/2016, todėl NMA nėra praleidusi termino ieškiniui dėl žalos atlyginimo pateikti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas netenkintinas.

6.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

7.       CPK 321 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

Faktinės aplinkybės

8.       Nustatyta, kad Asociacija „Kretingos žuvininkystės vietos veiklos grupė“ įregistruota 2009 m. balandžio 8 d. Asociacijos „Kretingos žuvininkystės vietos veiklos grupė“ (toliau – ir Asociacija) pirmininku (duomenys neskelbtini) V. K.. Asociacija ir V. K. 2011 m. liepos 12 d. sudarė automobilio O. A., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) panaudos sutartį Nr. 2, pagal kurią panaudos davėjas V. K. perdavė Asociacijai laikinai neatlygintinai naudotis V. K. minėtu priklausančiu automobiliu, o panaudos gavėja Asociacija įsipareigojo kiekvieną mėnesį panaudos davėjui mokėti 15 proc. automobilio amortizacijos kompensaciją nuo Lietuvos statistikos departamento paskutinį kartą paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio (Panaudos sutarties 2.1, 3.2 punktai). Asociacijai „Kretingos žuvininkystės vietos veiklos grupė“ pagal 2011 m. liepos 12 d. pasirašytą paramos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) 2011 m. liepos 18 d. Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos pateikė avansinį mokėjimo prašymą, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį buvo išmokėta 19 694,16 Eur (68 000,00 Lt) paramos suma, 2011 m. lapkričio 18 d. pateikė mokėjimo prašymą, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį buvo išmokėta 9 819,75 Eur (33 905,62 Lt) paramos suma, 2012 m. rugsėjo 13 d. mokėjimo prašymą, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį buvo išmokėta 16 740,91 Eur (57 803,00 Lt) paramos suma, 2014 m. balandžio 8 d. mokėjimo prašymą, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį buvo išmokėta 2 606,58 Eur (9 000,00 Lt) paramos suma. 2014 m. gruodžio 16 d. Paramos gavėja pateikė galutinį mokėjimo prašymą, kurio reg. Nr. (duomenys neskelbtini). Antrame mokėjimo prašyme deklaruotos V. K. patirtos 245,98 Eur (849,32 Lt), Trečiame mokėjimo prašyme – 742,93 Eur (2 565,20 Lt), o Ketvirtame mokėjimo prašyme – 1332,25 Eur (4 600,00 Lt), Galutiniame mokėjimo prašyme – 380,56 Eur automobilio amortizacijos išlaidos. Pakartotinai įvertinusi Antrą, Trečią ir Ketvirtą mokėjimo prašymus, priimtas sprendimas grąžinti dalį išmokėtos sumos nustačius, kad paramos gavėjos patirtos automobilio amortizacijos kompensacijos išlaidos netinkamos finansuoti paramos lėšomis, nes V. K. yra paramos gavėjos pirmininkas, tačiau su juo darbo sutartis nėra sudaryta ir jam nėra mokamas darbo užmokestis. Dėl šios priežasties ir Galutiniame mokėjimo prašyme deklaruotos 380,56 Eur amortizacijos kompensacijos išlaidos pripažintos netinkamomis finansuoti. Įvertinus Avansinį mokėjimo prašymą, Paramos gavėjai buvo išmokėta 19 694,16 Eur (68 000,00 Lt) avanso suma, o įvertinus Galutinį mokėjimo prašymą, nustatyta, kad Paramos gavėja patyrė mažiau tinkamų kompensuoti išlaidų nei jai išmokėta avansu, t. y. 18 601,00 Eur, Paramos gavėjai išmokėta paramos suma yra 1 093,16 Eur didesnė nei pripažinta tinkama finansuoti paramos lėšomis paramos suma ir turi būti susigrąžinta. 2015 m. vasario 20 d. NMA priėmė sprendimą Nr. SKP-37 „Dėl asociacijai Kretingos žuvininkystės regiono vietos veiklos grupei išmokėtos paramos pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007-2013 metų veiksmų programos IV prioritetinės krypties „Tvari žuvininkystės regionų plėtra“ priemonę „Žuvininkystės regionų plėtros strategijų įgyvendinimas“ dalies susigrąžinimo“, susigrąžinti 3 414,32 Eur paramos sumą. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 2015 m. birželio 22 d. raštu Nr. 3JA-295-249 „Dėl pakartotinio skundo“ ir 2015 m. spalio 26 d. raštu Nr. 3JA-558-401 „Dėl skundo“, pripažinta, kad NMA 2015 m. vasario 20 d. priėmtas sprendimas Nr. SKP-37 yra teisėtas ir pagrįstas. Šių sprendimų Paramos gavėja neskundė. NMA 2016 m. birželio 6 d. pareiškimu kreipėsi į Kretingos rajono apylinkės teismą dėl teismo įsakymo išdavimo ir 3 414,32 Eur skolos priteisimo iš Asociacijos „Kretingos žuvininkystės vietos veiklos grupė“, tačiau šio teismo 2016 m. birželio 7 d. nutartimi pareiškimą atsisakyta priimti, nustačius, kad skolininkė yra išregistruota 2016 m. kovo 30 d. VĮ Registrų centras duomenimis Asociacija „Kretingos žuvininkystės vietos veiklos grupė“ 2016 m. kovo 30 d. išregistruota, ją likvidavus juridinio asmens organų sprendimu. Ieškovė kreipėsi į teismą priteisti iš atsakovo, kaip atsakingo asmens, žalos atlyginimą, motyvuodama tuo, kad atsakovas, būdamas Paramos gavėjos pirmininkas, tačiau atstovaudamas Paramos gavėją visuomeniniais pagrindais ir Paramos gavėjai nesant su juo sudarius darbo sutarties, nemokant darbo užmokesčio, neturėjo teisės gauti automobilio amortizacijos kompensacijos apmokėjimo ir šios išlaidos nepripažintinos tinkamomis kompensuoti paramos lėšomis. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį tenkino.

Dėl teismingumo

9.       Atsakovas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, argumentuoja, kad ieškinys Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose buvo priimtas ir išnagrinėtas pažeidžiant CPK numatytas teismingumo taisykles. Su šiuo argumentu teisėjų kolegija nesutinka.

10.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja.

11.       Pažymėtina, kad apelianto nurodytos Specialiosios teisėjų kolegijos, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys priimtos dėl ginčų, kuriuose buvo prašoma grąžinti paramą iš paramą gavusios asmens. Nagrinėjamu atveju reikalavimas yra pareikštas dėl žalos, kurią lėmė Asociacijos vadovo neteisėti veiksmai, atlyginimo, taigi ieškovės reikalavimas kildinamas iš civilinių teisinių santykių, todėl teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Dėl ginčo

12.       Apeliantas argumentuoja, kad priešingai nei teigiama teismo sprendime, susiklosčiusioje teisinėje situacijoje tariamą žalos atsiradimą nulėmė ne atsakovo, o pačios ieškovės veiksmai aiškinant ir taikant Įgyvendinimo taisyklių 15.2.6. papunktį, kad su Asociacijos vadovu nebuvo sudaryta darbo sutartis, todėl jis nėra darbuotojas Darbo kodekso prasme.

13.       Nustatyta, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. 3D-117 patvirtintų Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007-2013 metų veiksmų programos ketvirtosios prioritetinės krypties „Tvari žuvininkystės regionų plėtra“ priemonės „Žuvininkystės regionų plėtros strategijų įgyvendinimas“ įgyvendinimo taisyklių (toliau – Įgyvendinimo taisyklės) 15.2.6 papunktyje numatyta, kad „<...>Žuvininkystės regiono vietos veiklos grupė (toliau – ŽRVVG) darbuotojui gali būti suteikiama galimybė naudotis nuosavu automobiliu strategijos įgyvendinimo reikmėms, ir jam kas mėnesį gali būti mokama iki 15 proc. automobilio amortizacijos kompensacija (išreikšta Statistikos departamento paskutinį kartą paskelbtu šalies ūkio vidutinio mėnesio darbo užmokesčio dydžiu). ŽRVVG gali numatyti mokėti automobilio amortizacijos kompensaciją tik vienam asmeniui“. vadovaujantis Įgyvendinimo taisyklių 87 punktu, paramos gavėjui nesilaikant paramos strategijai įgyvendinti sutarties sąlygų ar jas pažeidus taikomos Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programos administravimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 3D-339 „Dėl Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programos administravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Administravimo taisyklės), nustatytos sankcijos.

14.       Kaip byloje nustatyta, Asociacija ir V. K. 2011 m. liepos 12 d. sudarė automobilio O. A., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) panaudos sutartį Nr. 2, pagal kurią panaudos davėjas V. K. perdavė Asociacijai laikinai neatlygintinai naudotis V. K. priklausančiu automobiliu, o panaudos gavėja Asociacija įsipareigojo kiekvieną mėnesį panaudos davėjui mokėti 15 proc. automobilio amortizacijos kompensaciją nuo Lietuvos statistikos departamento paskutinį kartą paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio (Panaudos sutarties 2.1, 3.2 punktai).

15.       Iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusio Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 15 straipsnyje numatyta, kad darbuotojas yra fizinis asmuo, dirbantis pagal darbo sutartį už atlyginimą. Nors apeliantas ir nesutinka su tokiu „darbuotojo“ sąvokos išaiškinimu, tačiau  toks šios sąvokos išaiškinimas pateikiamas ne tik DK, bet ir kituose „darbuotojo“ sąvokos išaiškinimuose, pvz. ir Terminų žodyne. Taigi sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad darbuotoju laikomas asmuo, kuris yra sudaręs darbo sutartį, todėl atsakovas negali būti laikomas Paramos gavėjos darbuotoju, nes jis su Paramos gavėja nebuvo sudaręs darbo sutarties. Atsižvelgiant į tai, pripažintina pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas negalėjo pasinaudoti Taisyklių 15.2.6. punkte nurodoma galimybe naudotis nuosavu automobiliu strategijos įgyvendinimo reikmėms, ir kas mėnesį gauti numatytą iki 15 proc. automobilio amortizacijos kompensacija, nes nebuvo Asociacijos darbuotojas, todėl atsakovui išmokėtos automobilio amortizacijos kompensacijos išlaidos pagrįstai pripažintos netinkamomis finansuoti ir negalėjo būti įtraukiamos į pateiktus mokėjimo prašymus. Vadovaudamasi Administravimo taisyklių 100 punkto nuostatomis, NMA pagrįstai priėmė sprendimą susigrąžinti permokėtą 3 414,32 Eur (2 321,16 + 1 093,16) paramos sumą.

16.       Pažymėtina ir tai, kad Paramos gavėja, nesutikdama su sprendimu, tris kartus kreipėsi į Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministeriją (toliau – ŽŪM) prašydama panaikinti sprendimą, tačiau visi skundai atmesti, tačiau Paramos gavėja nesiėmė jokių veiksmų dėl Paramos grąžinimo.

17.       Atsakovas argumentuoja, kad nesant atsakovo neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš būtinųjų jo, kaip asociacijos vadovo (pirmininko) atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo priteisti ieškovei iš atsakovo prašomą žalos atlyginimą. Su šiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

18.       Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Teismui nustačius, kad juridinio asmens vadovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovė neturi įrodinėti, kad asociacijos pirmininkas kaltas, o paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi atsakovas. Apie vadovo veiksmų neteisėtumą ir kaltę sprendžiama pagal tai, ar vadovas laikėsi bendrųjų (CK 2.87 straipsnis) ir specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių jo pareigas atliekant valdymo organo pareigas asociacijoje.

19.       Kaip byloje nustatyta, atsakovas turėjo žinoti, kad gauti Paramą automobilio amortizacijos kompensavimui turi teisę tik darbuotojai, tačiau atsakovas teikė paraiškas Paramos gavimui, todėl laikytina, kad teikdamas paraiškas Paramos gavimui atsakovas atliko neteisėtus veiksmus.

20.       Taip pat byloje nustatyta, kad Asociacija „Kretingos žuvininkystės vietos veiklos grupė“ išregistruota iš Juridinių asmenų registro 2016 m. kovo 30 d.

21.       CK 2.112 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, priėmęs sprendimą likviduoti juridinį asmenį, juridinių asmenų steigimo dokumentų nustatyta tvarka turi apie tai paskelbti viešai tris kartus ne mažesniais kaip trisdešimt dienų intervalais arba paskelbti viešai vieną kartą ir pranešti raštu visiems kreditoriams.

22.       Kaip byloje nustatyta, atsakovas apie priimtą sprendimą likviduoti Asociaciją įstatymo nustatyta tvarka viešai nepaskelbė ir nepranešė kreditorei, tokiu būdu užkirto ieškovei galimybę išsireikalauti nepagrįstai suteiktą Paramą iš Paramos gavėjos.

23.       Taigi nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad neteisėti atsakovo veiksmai pasireiškė ne tik neteisėtu Paramos gavimu, bet ir neteisėtu neveikimu nepranešant kreditorei (ieškovei) apie Asociacijos likvidavimą. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas neteisėtais veiksmais padarė ieškovei 3 414,23 Eur žalą, kurią sudaro nepagrįstai išmokėta Parama, ši suma yra susijusi su neteisėtais atsakovo veiksmais, todėl atsakovas šią žalą ieškovei turi atlyginti (CK 6.245-CK 6.249 straipsniai).

Dėl ieškinio senaties

24.       Apeliantas argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė ieškinio senaties instituto, teigia, kad ieškovė apie paramos permoką žinojo nuo 2015 m. vasario 20 d., kai priėmė sprendimą dėl skolos grąžinimo ir 2015 m. kovo 6 d. apie tai informavo atsakovą, todėl ieškinio senaties terminas yra praleistas. Šis argumentas taip pat atmestinas.

25.       CK 1.125 straipsnio 8 dalis nustato, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatytą reglamentavimą, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, t. y. nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.

26.       Pažymėtina, kad ieškovė iš atsakovo pagrindą reikalauti žalos atlyginimo įgijo tada, kai Paramos gavėja Asociacija buvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro, tai yra, 2016 m. kovo 30 d. Taigi 3 metų ieškinio senaties terminas skaičiuotinas ne nuo 2015 m. vasario 20 d., o nuo 2016 m. kovo 30 d., todėl ieškovė, pateikdama teismui ieškinį 2019 m. kovo 29 d., senaties termino nepraleido.

27.       Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Dėl esminių apeliacinio skundo argumentų pasisakyta. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo sprendimo dalies teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

28.       Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė nei materialiosios, nei procesinės teisės normų, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinio skundo motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

  Plungės apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                                        Erika Misiūnienė

Almantas Padvelskis

                                        Giedrė Seselskytė