Civilinė byla Nr. e2-473-600/2023

                                                                                                                         Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00163-2022-5

                                                                                                                          Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.1.

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 2 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Kasimovienė,

sekretoriaujant Brigitai Gimžauskaitei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Valos Trade“ atstovams vadovui N. Š. ir advokatui Danieliui Urbonui,

atsakovo S. P. atstovui advokatui Algirdui Putnai,

trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Bicas“ atstovui vadovui N. Š.,

trečiojo asmens mažosios bendrijos „Propositum“ atstovui R. G.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Valos Trade“ ieškinį atsakovui S. P. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų byloje - uždaroji akcinė bendrovė „Bicas“, mažoji bendrija „Propositum“.

Teismas 

n u s t a t ė :

I.                      Byloje dalyvaujančių asmenų reikalavimų ir atsikirtimų santrauka.

1.       Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 11 550,00 Eur skolos, 6 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

1.1.        Nurodo, kad uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,Valos Trade" atliko mokėjimus atsakovui dalimis – 2019 m. liepos 15 d. - 3900,00 Eur, 2019 m. rugsėjo 5 d. - 500,00 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydama "avansas už VW Golf“. Vėliau atliko dar keletą mokėjimų, mokėjimo paskirtyje nurydama "paskola". Viso atsakovui buvo pervesta 11 550,00 Eur.

1.2.        Paaiškino, kad ieškovė su atsakovu žodžiu susitarė bendradarbiauti, t. y. kad ieškovė investuos savo pinigines lėšas atsakovui įsigyjant automobilius, vėliau juos parduodant ir gautą pelną pasidalinant.

1.3.        Atsakovas nuo 2019 m. gegužės 22 d. vykdo individualią veiklą ir veikia kaip verslininkas.

1.4.        Atsakovui atsisakant grąžinti ieškovės pervestą pinigų sumą, ieškovė 2021 m. gruodžio 15 d. išsiuntė atsakovui raginimą, kuriuo per septynias dienas pareikalavo grąžinti jos atsakovui pervestą 11 550,00 Eur sumą, kurią prašoma priteisti ieškiniu.

1.5.        Teismui atnaujinus bylos nagrinėjimą ir nurodžius patikslinti ieškinio pagrindą, ieškovė pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad ieškovė ir toliau nuosekliai laikosi pozicijos, kad ji atsakovui atliko dviejų rūšių mokėjimus, t. y. (i) ji sumokėjo 4400 Eur avansą už automobilį VW Golf, kurį pažadėjo surasti ir nupirkti atsakovas, ir (ii) suteikė 7150 Eur paskolą, ką nurodė pradiniame savo ieškinyje. Ieškovė neneigia, kad šalys planavo bendradarbiauti perkant, remontuojant ir parduodant naudotus automobilius, tačiau jau pačioje šalių bendradarbiavimo pradžioje paaiškėjo, jog egzistuoja eilė neįvertintų bendradarbiavimo aplinkybių, todėl planuotą bendradarbiavimą šalys abipusiu sutarimu nutraukė (jo nevystė). Kiek ieškovei žinoma, atsakovas pats buvo suinteresuotas užsiiminėti naudotų automobilių prekyba savarankiškai, dėl ko paprašė, kad ieškovė verslo pradžiai paskolintų piniginių lėšų. Nors teismas, atnaujindamas bylos nagrinėjimą, iškėlė abejones, ar nėra prieštaravimo tarp ieškinio dalyko ir nurodyto jo pagrindo, ieškovė su tuo nesutinka, nes paskolos grąžinimo terminas nebuvo nurodytas, nes pagal šalių žodinį susitarimą, suteiktas paskolas atsakovas privalėjo grąžinti pagal ieškovės pareikalavimą, tačiau toks susitarimas nebuvo įformintas raštu. Todėl, atsakovui delsiant grąžinti paskolas ir avansą, ieškovė raštu pareikalavo skolą grąžinti per 7 dienas nuo pareikalavimo.

1.6.        Papildomai pažymėjo, kad atsakovas, vadovaudamasis civilinio kodekso (toliau – CK) 6.873 straipsnio 2 dalimi, paskolos sumą privalo grąžinti per trisdešimt dienų nuo tos dienos, kai paskolos davėjas pareiškė reikalavimą įvykdyti sutartį, jeigu sutartis nenustato ko kita. Bet kuriuo atveju, atsakovas paskolos negrąžino nei per 7 dienas, kaip buvo reikalauta, nei per 30 dienų. Ieškovė mano, kad aplinkybė, kad šalys nebuvo sudariusios rašytinės paskolos sutarties, ginčo atveju susitarimo dėl pinigų skolinimo nedaro negaliojančiu. Nors paskolos atsakovui buvo teikiamos atlygintinai, tačiau kadangi šalys viena kitą gerai pažinojo, palūkanų dydžio klausimas buvo paliktas išspręsti ateityje, atsižvelgiant į atsakovo finansines galimybes ir naudojimosi pinigais terminą.

2.       Atsakovas atsiliepimo įstatymų nustatyta tvarka nepateikė nei į ieškinį, nei į patikslintą pareiškimą atnaujinus bylos nagrinėjimą.

2.1.        Teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad su ieškovės nurodytomis aplinkybėmis nesutinka, nes jos neatitinka tikrovės. Pažymėjo, kad ieškovės vadovą N. Š. pažįsta daugiau kaip 10 metų, todėl su juo sutarė daryti verslą – įsigyti automobilį JAV aukcione, atremontuoti, parduoti ir pasidalinti pelną lygiomis dalimis, t. y. šalys iš esmės ketino vykdyti jungtinę veiklą. Ieškovo direktoriaus siūlymu, jo vadovaujama įmonė (tai yra ieškovė) finansuos automobilio įsigijimą ir remonto išlaidas, o atsakovas turėjo rasti tinkamą automobilį JAV ir rūpintis jo remontu (dalių įsigijimu, remonto organizavimu) bei pardavimu, o ieškovas direktorius turėjo rūpintis automobilio pardavimu ir verslo finansavimu.

2.2.        Automobilį VW Golf atsakovas surado aukcione, atsiuntė 2019 m. liepos 3 d. ieškovei nuotrauką, kurioje matyti automobilio kėbulo numeris (duomenys neskelbtini), taip pat, kad automobilis yra apgadintas, po autoįvykio, be sparno, su apgadintomis durelėmis, neužsiveda (angliškai „Vehicle Wont Star“), jame sugadinta priekinė ir galinė dalis (angliškai „Damage: Front End“), jo kaina buvo 2100 USD.

2.3.        Būtent tokį automobilį aukcione IAAI už 2100 USD atsakovas ir nupirko. Papildomai reikėjo sumokėti atvežimo į Lietuvą kainą (apie 1500 USD) ir aukciono mokestį (apie 800 USD), viso 4400 USD. Ši suma apytiksliai lygi 3900 Eur, kuriuos ieškovė ir sumokėjo atsakovui 2019 m. liepos 15 d. Šią sumą atsakovas atidavė JAV įmonės, kuri turi teisę dalyvauti aukcionuose perkant automobilius, atstovui. Be tokios licencijos joks asmuo dalyvauti JAV aukcionuose ir pirkti automobilius negali.

2.4.        Automobilis buvo atgabentas į Lietuvą 2019 metų rugpjūčio mėnesį, deklaracija buvo užpildyta 2019 m. rugpjūčio 23 d. Ją užpildė deklarantas, gavėju buvo nurodyta Kipro įmonė Santforce Auto limited, kuri turi savo atstovą Lietuvoje. Nors ši įmonė buvo nurodyta kaip gavėjas, tačiau faktiškai automobilis buvo atsakovo ir ieškovės žinioje visą laiką. Visus muitinės formalumus tvarkė būtent ieškovės vadovas, nes tai buvo jo indėlis į jungtinę veiklą.

2.5.        Automobilio remontu rūpinosi atsakovas. Reikėjo keisti trejas dureles, tai pat du sparnus, radiatorių, kai kurias smulkesnes detales. Tam ieškovė atsakovui pervedinėjo pinigus, kurių dalis buvo įvardinta kaip avansas (2019 m. rugsėjo 5 d. pavedime nurodyta 500 Eur suma), kitos sumos buvo nurodytos kaip paskola. Ką nurodyti mokėjimo paskirtyje, sprendė būtent ieškovė, tačiau visos sumos, nepriklausomai nuo to, ar jos buvo įvardintos kaip „avansas“, ar kaip „paskola“, buvo skirtos automobilio VW Golf remontui. Atsakovas tik nurodydavo, kokia pinigų suma buvo reikalinga, ir ieškovė pervesdavo.

2.6.        Atkreipia dėmesį, kad ieškovė klaidina, neva mokėjimai buvo atliekami nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 15 d., nes pateikti dokumentai patvirtina, kad mokėjimai buvo atlikti nuo 2019 m. rugsėjo 5 d. iki 2020 m. lapkričio 4 d., t. y. iki automobilio vėlesnio pardavimo, neskaitant dviejų paskutinių mokėjimų 1200 Eur sumai. Šie buvo sumokėti atsakovui jau po automobilio pardavimo, nes tik tada atsakovas galutinai apmokėjo už remonto darbus.

2.7.        Automobilio remontui buvo skirtos visos likusios lėšos, t. y. 7650 Eur (11 550 – 3900). Jis buvo pilnai suremontuotas ir perdažytas. Vėliau automobilis buvo pardavinėjamas, tuo rūpinosi ir atsakovas, ir ieškovės direktorius. Iš pradžių buvo duotas skelbimas puslapyje autoplius.lt, vėliau automobilį įsigijo UAB „Bicas“, kurios vadovu yra ieškovas direktorius. Iš turimų duomenų šiuo automobiliu iki šiol naudojasi UAB „Bicas“, t. y. UAB „Bicas“ įsigijo automobilį, kuris, ieškovės teigimu, „taip ir nebuvo nupirktas“. Nurodyto automobilio rinkos vertė jo pardavimo metu (2020 m. liepos 24 d.) sudarė 13 570 Eur, o šiai dienai tokio automobilio vertė siekia 11 200 Eur.

2.8.        Mano, kad atsakovo teikti paaiškinimai patvirtina aplinkybę, kad šalys vykdė jungtinę veiklą, siekdamos lygiomis dalimis pasidalinti pelną parduodant automobilį VW Golf. Ieškovės indėlis buvo automobilio ir remonto finansavimas ir vėlesnis jo pardavimas, taip pat kitos smulkesnės paslaugos (darbai), o atsakovas buvo atsakingas už automobilio įsigijimą ir jo remonto organizavimą bei pardavimą. UAB „Bicas“ įsigijo automobilį, kurio vidutinė rinkos vertė buvo 13 570 Eur, t. y. viršija 11 550 Eur investiciją. Apie tai, kokie buvo šalių (atsakovo ir ieškovės) nuostoliai (pelnas) būtų galima teigti tik tada, kai būtų žinoma pirkimo kaina 2020 m. liepos 24 d., už kurią UAB „Bicas“ įsigijo automobilį. Tik tokiu atveju šalims kiltų pareiga atlyginti nuostolius lygiomis dalimis (jei būtų).

3.       Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas vadovas paaiškino, kad su atsakovu buvo žodžiu susitarta, kad ieškovė finansuoja atsakovo veiklą perkant ir perparduodant automobilius, o gautą pelną pasidalina. Taip pat buvo susitarta dėl automobilio VW Golf nupirkimo ir pardavimo ieškovei. Ieškovė pervedė pinigus, tačiau automobilis buvo nupirktas iš kitos bendrovės, o ne iš atsakovo. Neneigė aplinkybės, kad atsakovo surasto automobilio ir trečiojo asmens nupirkto automobilio duomenys sutampa, tačiau nurodytas automobilis trečiojo asmens, kurio vadovu jis taip pat yra, buvo nupirktas iš kitos bendrovės – UAB „Autkeva“ ir už jį atsiskaityta. Nepasitiki atsakovo į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais dėl automobilio remonto, atkreipė dėmesį į tai, kad į bylą pateikti kvitai išrašyti nuosekliai iš eilės didėjančių numerių seka, nors laikotarpiai išdėstyti pakankamai netrumpame laike, be to, remontus atlikusios įmonės pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodyta „0“, dėl ko mano, kad realiai įmonė veiklos nevykdė. Atkreipė dėmesį į tai, kad šios bylos ginčo dalykas yra ne atsakovo nurodytas automobilis, o paskolintų pinigų susigrąžinimas. Atnaujinus bylos nagrinėjimą papildė, kad nors ir tarėsi vykdyti jungtinę veiklą, tačiau ji taip ir nebuvo pradėta vykdyti jau pačioje pradžioje kilus nesutarimams tarp šalių.

4.       Ieškovės atstovas advokatas prašė ieškinį tenkinti. Paaiškino, kad atsakovui buvo atlikti dviejų rūšių mokėjimai – avansas už automobilį ir paskola. Ginčo dėl paskolos gavimo nėra. Palaikė papildomai po bylos nagrinėjimo atnaujinimo teismui pateiktus rašytinius paaiškinimus dėl ieškinio pagrindo. Mano, kad atsakovo argumentai dėl automobilio nupirkimui pervesto avanso panaudojimo ir pareigos jį grąžinti nebuvimo yra nepagrįsti – nurodytas automobilis buvo parduotas UAB „Bicas“, jį pardavė ne atsakovas, o UAB „Autkeva“. Atsakovo pateikti įrodymai neatitinka įrodymams keliamų leistinumo ir sąsajumo reikalavimų – vizualiai matyti, kad visi dokumentai pasirašyti viena rašymo priemone, kvitų numeriai surašyti eilės nuosekliai didėjančia tvarka, nors išrašyti ne tą pačią dieną, nurodyta dokumentų numeracija kelia pagrįstas abejones, kad dokumentai, tikėtina, buvo išrašyti ne jų išrašymo metais, o 2022 m., nes 2020 m. dokumentus išrašiusi įmonė jokių pajamų negavo, įmonė neužsiima automobilių remontu, nesutampa automobilio remonto darbų laikas ir paskolintų pinigų pervedimo laikas, ir t.t. Atkreipė dėmesį tai, kad atsakovo argumentai nesusiję su ieškinio reikalavimu ir nurodytu jo pagrindu. Be to, automobiliui nupirkti buvo pervestas 4400 Eur (3900 + 500) avansas, tačiau automobilis buvo nupirktas ne iš atsakovo.  

5.       Atsakovo atstovas, atnaujinus bylos nagrinėjimą, palaikė rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytas aplinkybes. Mano, kad ieškinys turi būti atmestas, nes jo vertinimu, šalys sudarė susitarimą dėl jungtinės veiklos – tokį susitarimą buvus patvirtina atsakovo pateikti įrodymai dėl konkretaus automobilio nupirkimo – aukciono dalyvio mokestis, automobilio pervežimas, remontas.

6.       Trečiuoju asmeniu įtraukto UAB „Bicas“ vadovas, kuris yra ir ieškovės vadovas, paaiškino, kad automobilį nupirko iš įmonės, kiek iš viso sumokėjo už automobilį, nurodyti negalėjo, tačiau už automobilį su įmone, iš kurios pirko, yra atsiskaityta.

7.       Trečiojo asmens mažosios bendrijos (toliau – MB) „Propositum“ atstovas paaiškino, kad atsakovą pažįsta, patvirtino, kad jo įmonė organizavo nurodyto automobilio remontą, ir tam įmonei nereikia verstis automobilių remontu. Paaiškinti, kodėl įmonės išrašytuose pinigų priėmimo kvituose nurodytos sumos neatsispindi įmonės metinėje finansinėje ataskaitoje, balanse bei pelno (nuostolių) ataskaitoje už- 2021 m. sausio 1 d. – 2021 m. gruodžio 31 d. laikotarpį, kuriose nurodytos sumos neatsispindi, negalėjo.   

Teismas

k o n s t a t u o j a : 

II.                      Teismo nustatytos aplinkybės ir jų teisinis vertinimas.

8.       Byloje kilo ginčas dėl skirtingų rūšių mokėjimais pervestų pinigų priteisimo, taip pat dėl jungtinės veiklos teisinių santykių, ieškovei teigiant, kad ji atliko avansinį mokėjimą už automobilį, o kitą prašomą priteisti pinigų sumą paskolino, atsakovui tvirtinant, kad šalys buvo sutarusios dėl jungtinės veiklos, kuriai pradėti pinigus atsakovui pervedė ieškovė. 

Dėl faktinių bylos aplinkybių

9.       Ieškovė reikalavimą dėl prašomų priteisti sumų įrodinėja:

9.1.        Paaiškinimais, kad atsakovui ji pervedė avansą už automobilį, kurį atsakovas pažadėjo jai nupirkti, taip pat paskolino atsakovui pinigų jo privačiam verslui vystyti, nes žodinis susitarimas vykdyti jungtinę veiklą perkant ir perparduodant automobilius, ieškovei finansuojant šią veiklą, o atsakovui organizuojant transporto priemonių pirkimą, remontą ir pardavimą, buvo nutrauktas abiejų šalių sutarimu (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 186-187 straipsniai);

9.2.        Ieškovės sąskaitos išrašu už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 15 d., iš kurio matyti, kad į atsakovo sąskaitą ieškovė pervedė iš viso 11 550 Eur sumą, iš kurios 2 mokėjimai buvo atlikti atitinkamai 2019 m. liepos 15 d. (3900 Eur sumai) ir 2019 m. rugsėjo 20 d. (500 Eur sumai) paskirtyje nurodant „avansas už automobilį VW Golf“; kiti mokėjimai skirtingomis dalimis buvo atlikti nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 4 d. mokėjimų paskirtyje nurodant, kad tai paskola (t. 1, b l. 25-26);

9.3.        2021 gruodžio 15 d. ieškovės išsiųstu pranešimu dėl 8.1. punkte nurodytais pavedimais pervestų pinigų grąžinimo per 7 dienas nuo laiško gavimo (t. 1, b. l. 31-33);

9.4.        UAB „Autkeva“ 2020 m. liepos 23 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra SA Nr. 519100 dėl transporto priemonės VW Golf, VIN (duomenys neskelbtini) už tarpininko/agento paslaugas, išrašyta UAB „Bicas“ (b. l. 150);

9.5.        Išrašu iš valstybės įmonės „Regitra“, kad ieškovės vardu nėra registruota transporto priemonių.

10.       Atsakovas į ieškovės reikalavimus ir paaiškinimus atsikerta:

10.1.        Paaiškinimais, kad su ieškovės vadovu žodžiu buvo susitarta vykdyti bendrą veiklą perkant ir perparduodant automobilius, ieškovei finansuojant šią veiklą, o atsakovui organizuojant transporto priemonių pirkimą, remontą ir pardavimą (CPK 186-187 straipsniai);

10.2.       Informacija iš aukciono puslapio apie 2019 m. liepos 3 d. parduodamą automobilį VW Golf, VIN (duomenys neskelbtini) (b. l. 117);

10.3.        2019 m. rugpjūčio 23 d. Muitinės deklaracija Nr. 19LTKC0100IM0B72B3, kurioje automobilio VW Golf, VIN (duomenys neskelbtini), siuntėju nurodytas Talixman Agency S.A. (registracija Panamoje), gavėju – Santforce Auto Limited (registracija CY Nicosia), deklarantu UAB “Autosabina Logistic” (Kaunas), bendroji faktūrinė vertė 2900 Eur (22 punktas), kilmės šalis – US (34 punktas);

10.4.        UAB „Bicas“ vadovo N. Š. 2020 m. liepos 24 d. prašymu valstybės įmonei (toliau – VĮ) „Regitra“ dėl automobilio VW Golf, VIN (duomenys neskelbtini), įregistravimo, tarp dokumentų nurodant muitinės deklaraciją Nr. 19LTKC0100IM0B72B3, ir sąskaitą faktūrą Nr. SA Nr. 519100 (išreikalautą iš UAB „Bicas“, 9.4 punktas);

10.5.        Mažosios bendrijos (toliau – MB) „Propositum“ 2020 m. kovo 2 d. parengta paraiška remontuoti automobilį VW Golf Sportswagen, VIN(duomenys neskelbtini), Nr. 202209091, kuri yra ir atliktų darbų priėmimo perdavimo aktas, 7650 Eur sumai (t. 1, b. l. 167), taip pat 2020 m. kovo 2 d. PVM sąskaita-faktūra PRO Nr. 054 7650 Eur sumai ir pinigų priėmimo kvitais už laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo 10 d. iki 2020 m. lapkričio 6 d. (t. 1, b. l. 168, 169-172).

11.       Teismo reikalavimu iš VĮ „Regitra“ gauti automobilio VW Golf, (duomenys neskelbtini), registracijai atlikti buvo pateikti dokumentai, tarp kurių sprendimo 10.3, 10.4 punktuose nurodyti dokumentai (muitinės deklaracijos dokumentai ir 2020 m. liepos 24 d. prašymas registruoti automobilį UAB „Bicas“ vardu), taip pat UAB „Autkeva“, kuri nurodoma agentu/tarpininku, 2020 m. liepos 23 d. išrašyta PVM sąskaita-faktūra Nr. SA 519100, kurioje nurodyti automobilio VW Golf VIN kodas - (duomenys neskelbtini) (pateikti į bylą 2022 m. birželio 14 d., t. 1, b. l. 150, sprendimo 9.4 punktas), automobilio savininku įregistruota UAB „Bicas“ (e/bylos popierinio priedo lapai – 16-32).

12.       Aukščiau aptarti įrodymai ir šalių paaiškinimai rodo, kad šalys skirtingai aiškina faktines aplinkybes, todėl teismas kiekvienos šalies pateikiamus paaiškinimus analizuoja vadovaudamasis CPK 12, 178 straipsniuose įtvirtinta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisykle, numatančia, kad kiekviena iš šalių turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu.

13.       Į bylą ieškovės pateiktas įmonės sąskaitos išrašas patvirtina, kad atsakovui ieškovė 2019 m. liepos 15 d. ir 2019 m. rugsėjo 5 d. pervedė atitinkamai 3900 Eur ir 500 Eur, pavedimo paskirtyje nurodyta „avansas už VW Golf“ (CPK 12, 178, 179 straipsniai, 177 straipsnio 3 dalis). Atsakovas, nesutikdamas su reikalavimu grąžinti jam pervestą sumą, įvardintą kaip „avansas už VW Golf“, nurodė, kad jis su ieškove susitarė vykdyti bendrą veiklą perkant, remontuojant ir parduodant naudotus automobilius, o gautą pelną pasidalinti.  

14.       Teismas, analizuodamas į bylą pateiktus rašytinius įrodymus pagal šalių pateiktus skirtingus aiškinimus dėl susitarimo dėl jungtinės veiklos (ne)buvimo, šalių paaiškinimus pirmiausia įvertina vadovaudamasis jungtinę veiklą reglamentuojančiomis teisės normomis, nors ir atnaujinus bylos nagrinėjimą, ieškovė neigė tarp šalių susiklosčius jungtinės veiklos teisiniams santykiams (teismas atkreipia dėmesį tai, kad ieškovė privalo nurodyti tik faktinį ieškinio pagrindą, o teisinių santykių kvalifikavimą vykdo teismas, nes teisės taikymas yra teismo prerogatyva, todėl įstatymą, taikomą byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas parenka savo nuožiūra (CPK 265 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-219/2016, 20 punktas)). 

15.       Jungtinę veiklą reglamentuoja Civilinio kodekso šeštos knygos LI skyriaus normos. CK 6.969 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai. Esminiai susitarimų, kurie vertintini kaip jungtinės veiklos sutartys, požymiai yra tokie: tai yra dviejų ar daugiau asmenų įsipareigojimas užsiimti bendra veikla ar bendrai veikti tam tikram tikslui; visi bendri reikalai tvarkomi bendru dalyvių susitarimu (CK 6.972 straipsnio 5 dalis); kad pasiektų tikslą, jungtinės veiklos sutarties dalyviai įneša įnašus pinigais ar kitu turtu arba dalyvaudami savo darbu, ir bendras dalyvių tikslas ir interesas – tam tikros veiklos plėtojimas ar tikslo siekimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-686/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85-695/2017).

16.       Konstatavus nurodytus požymius, sutartis kvalifikuojama kaip jungtinės veiklos sutartis. Skiriamasis šios sutarties bruožas, leidžiantis ją atriboti nuo panašių sutartinių teisinių santykių, – tai bendri jungtinės veiklos sutarties dalyvių interesai ir bendras jų tikslas (sutarties dalykas). Jungtinės veiklos sutarties dalyvių tikslo bendrumas lemia jų tarpusavio teisių ir pareigų specifiką: nė vienas jungtinės veiklos dalyvis negali reikalauti naudos tik sau pačiam, jungtinės veiklos partneriai dalijasi tiek gautą pelną, tiek nuostolius ir bendrai atsako pagal iš bendros veiklos kilusias prievoles (CK 6.974–6.976 straipsniai). Įstatyme detaliai nereglamentuojami jungtinės veiklos sutarties teisiniai santykiai, o konkrečios jungtinės veiklos sutarties turinio ir formos specifiką nulemia tikslas (veikla), kuriam ji yra sudaroma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-45-701/2019 27–29 punktai ir juose nurodyta praktika).

17.       Taip pat įstatymas nenustato imperatyvių bendrų darbų pasiskirstymo tarp jungtinės veiklos partnerių tvarkos ir būdo. Jungtinės veiklos partneriai patys sprendžia, kokiu būdu detalizuoti kiekvienam iš partnerių tenkančią darbų dalį.

18.       Byloje kilo ginčas, ar tarp šalių susiklostė jungtinės veiklos teisiniai santykiai, t. y. ar šalys buvo pasiekusios susitarimą vykdyti jungtinę veiklą – pirkti panaudotus automobilius, juos remontuoti, organizuoti jų pardavimą, o gautą pelną pasidalinti (LR CK 6.154 straipsnio 1 dalis). CK 6.162 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą (akceptas) arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais. Kai šalys susitaria dėl visų esminių sutarties sąlygų, sutartis galioja, nors susitarimas dėl antraeilių sąlygų ir atidėtas. Kai šalys dėl antraeilių sutarties sąlygų nesusitaria, ginčas gali būti sprendžiamas teisme atsižvelgiant į sutarties pobūdį, dispozityviąsias teisės normas, papročius, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijus (CK 6.162 straipsnio 2 dalis). Aplinkybes, kad šalys ne tik ketino vykdyti jungtinę veiklą, bet ir sudarė tokį susitarimą, vadovaujantis CPK 12, 178 straipsniuose įtvirtinta įrodinėjimo paskirstymo taisykle, turi tai teigianti šalis, šiuo atveju, atsakovas, nes ieškovė, neginčydama aplinkybės, kad toks tikslas buvo, neigia aplinkybę, kad toks susitarimas buvo pasiektas ir buvo pradėta vykdyti jungtinė veikla.

19.       CK 6.696 straipsnio 4 dalis numato, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis turi būti rašytinė, o įstatymo numatytais atvejais – notarinės formos. Jeigu sutarties formos reikalavimų nesilaikoma, sutartis tampa negaliojanti. CK 1.93 straipsnio, reglamentuojančio sandorio negaliojimo dėl įstatymų reikalaujamos sandorio formos nesilaikymo atvejus, 4 dalyje nurodyta, kad jeigu viena iš šalių visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį, kuriam būtinas notaro patvirtinimas, o antroji šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka, teismas įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu. Byloje šalys skirtingai aiškina aplinkybes dėl jungtinės veiklos susitarimo (ne)buvimo, tačiau abi pripažino faktą, kad rašytinio susitarimo dėl jungtinės veiklos vykdymo nebuvo (LR CPK 186, 187 straipsniai). Kaip nurodyta sprendimo 18 punkte, tam, kad būtų galima konstatuoti buvus susitarimą dėl jungtinės veiklos vykdymo ir tokios veiklos vykdymo būtina konstatuoti esmines jungtinės veiklos sutarties sąlygas. Ieškovei neigiant tarp šalių buvus tokį susitarimą, pareiga įrodyti susitarimą tenka atsakovui (LR CPK 12, 178 straipsniai). Teismas, įvertinęs atsakovo pateiktus rašytinius įrodymus, neturi pagrindo konstatuoti, kad šalys susitarė dėl jungtinės veiklos vykdymo ir šią veiklą vykdė, nes nei atsakovo pateiktuose dokumentuose, nei teismo iš VĮ „Regitra“ ir UAB „Bicas“ išreikalautuose dokumentuose nėra nurodomas atsakovas ar jo vardu atstovaujamas vienas ar kitas juose nurodytas juridinis asmuo; atsakovas, nurodęs, kad už dalyvavimą aukcione sumokėjo 2100 USD ir kad įsigijo automobilį, kurį vėliau iš UAB „Autkeva“ įsigijo UAB „Bicas“, įrodymų nepateikė; taip pat nepateikė šio automobilio transportavimo į Lietuvą išlaidas patvirtinančių įrodymų (LR CPK 12, 178 straipsniai, 177 straipsnio 3 dalis, 179 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad teisminio nagrinėjimo metu atsakovas paaiškino, kad ginčui aktualiu laikotarpiu jis turėjo verslo liudijimą užsiimti jungtinei veiklai vystyti reikalinga veikla, t. y. pirkti, remontuoti automobilius, tačiau į bylą tai patvirtinančių įrodymų nepateikė (LR CPK 12, 178 straipsniai). Atsakovo pateiktas paaiškinimas, kad automobilio įsigijimo kainą aukcione ir jo transportavimo į Lietuvą išlaidas jis sumokėjo JAV įmonės atstovui, turi būti patvirtintas proceso įstatymo leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Aplinkybė, kad ginčo byloje atsakovo pateiktame skelbime ir muitinės deklaracijos dokumentuose nurodyto automobilio VIN kodas sutampa nėra pakankami dokumentai, pagrindžiantys tarp atsakovo ir ieškovės buvus aiškų susitarimą dėl jungtinės veiklos vykdymo konkrečiomis sąlygomis, kurių, kaip minėta, negalėjo įvardinti nei viena šalis (LR 6.162 straipsnio 2 dalis). Tokios teismo išvados nepaneigia atsakovo į bylą pateikti MB „Propositum“ parengti dokumentai (paraiška remontuoti automobilį, atliktų darbų priėmimo aktas, PVM sąskaita-faktūra ir pinigų priėmimo kvitai), teisminio nagrinėjimo metu nepašalinus ieškovės nurodytas abejones dėl pateiktų įrodymų teisingumo, nes atsakovas, remdamasis šiais įrodymais dėl automobilio remonto, nepaaiškino, kaip viena vertus, automobilis buvo perduotas UAB „Autkeva“, kuri automobilį pardavė UAB „Bicas“, kita vertus, pačiam nurodant, kad automobilį jis perdavė ieškovės vadovui perleidimo atitinkamai nefiksuojant, nors ieškovė yra juridinis asmuo ir automobilio perdavimas turi būti tinkamai fiksuotas įmonės buhalterinėje veikloje (t. 1, b. l. 179-183, CPK 177 straipsnio 3 dalis).

20.       Teismas, vertindamas atsakovo pateiktus paaiškinimus dėl automobilio nupirkimo iš JAV aukciono ir jo transportavimo į Lietuvą, atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovui teigiant, kad aukcione negali dalyvauti fiziniai asmenys, nepateikė paaiškinimo ir atitinkamai įrodymų, kad muitinės deklaracijoje nurodyta įmonė buvo įgaliota dalyvauti aukcione ir nupirkti ginčo automobilį (gavėju nurodyta įmonė Santforce Auto Limited) ieškovės arba atsakovo pavedimu, tačiau teigė, kad „automobilis faktiškai buvo atsakovo ir ieškovės žinioje“ (LR CK 6.756 straipsnis, CPK 12, 178 straipsniai). Nustatytos aplinkybės sąlygojo abejones dėl automobilio pirkimo ir transportavimo aplinkybių, vėliau jo remonto Lietuvoje, pripažįstant, kad teismui abi šalys neatskleidė visų faktinių aplinkybių, nes abi šalys vengė atsakyti į teismo užduodamus klausimus dėl jungtinės veiklos sąlygų ir konkrečių aplinkybių, nepaisant to, kad pats atsakovas nuo ieškinio gynėsi teigdamas buvus jungtinės veiklos susitarimą ir tuo pačiu neteikdamas atsakymų į konkrečius klausimus dėl tokios veiklos aplinkybių. Teismas pažymi, kad abi šalys nutylėjo bylai reikšmingas aplinkybes (iš kur pas atsakovą ginčo automobilio dokumentai, kodėl automobilį ieškovės vadovui, kuris yra ir trečiojo asmens vadovas, perdavė atsakovas, ką pripažino pats N. Š., ir t.t.), ko pasekmes teismas vertina vadovaudamasis CPK  12, 178 straipsniuose įtvirtinta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisykle, pakartojant, kad jungtinės veiklos faktą turi įrodyti atsakovas. Pažymėtina, kad duomenų, kad atsakovas sumokėjo už automobilio nupirkimą aukcione bei šio automobilio transportavimo išlaidas, byloje nėra, o pagal pateiktų įrodymų dalį matyti, kad automobilio gavėjas buvo ne atsakovas ir ne ieškovė.  

21.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi, dispozityvumo, šalių procesinio lygiateisiškumo principų (CPK 12, 13, 17 straipsniai). Pagal rungimosi principą kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Rungimosi principas, be kita ko, reiškia ir tai, kad: įrodinėjimo dalyką byloje nustato ginčo šalys; teismas turi spręsti bylą vertindamas tik šalių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus. Dispozityvumo principas reiškia, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Jeigu byloje viena šalis įrodo aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, o kita šalis atitinkamų aplinkybių neįrodo, teismas turi teisę pirmąją iš aptariamų aplinkybių pripažinti įrodyta, o antrąją – neįrodyta (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2010; kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas privalo tirti kiekvieną byloje priimtą įrodymą ir įvertinti dalyvaujančių byloje asmenų argumentus apie to įrodymo sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis Nr. 3K-3-588/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; kt.). Taigi, teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014, 2015 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015, 2016 m. balandžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016).

22.       Aukščiau teismo nustatytos aplinkybės ir išdėstyti motyvai sąlygoja išvadą, kad atsakovas neįrodė tarp šalių buvus susitarimą dėl jungtinės veiklos ir tokios vykdymo, o aplinkybė, kad šalys turėjo ketinimą vykdyti jungtinę veiklą nesąlygoja išvados dėl tokios veiklos vykdymo. Tokią teismo išvadą sąlygoja ir pakankamai pasyvus paties atsakovo elgesys byloje dėl jungtinės veiklos įrodinėjimo (LR CK 1.93 straipsnio 4 dalis). Be to, atsakovui laikantis pozicijos, kad šalys vykdė jungtinę veiklą, jis turėjo įrodyti jungtinės veiklos visus požymius, tame tarpe ir tikslo pasiekimą (sprendimo 15 punktas). Analizuojant atsakovo argumentus dėl jungtinės veiklos buvimo, tačiau nagrinėjimo metu abiem šalims pripažinus, kad šalys nebendradarbiauja ir santykiai nutrūkę, tokiu atveju turėtų būti taikomos CK 6.221 straipsnyje numatytos sutarties nutraukimo pasekmės, t. y. kad sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo, tačiau nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties nutraukimo (CK 6.221 straipsnio 2 dalis). Tačiau atsakovas, vesdamas bylą kartu su advokatu, apsiriboja pasyviu elgesiu procese, nors būtent jam, kaip minėta aukščiau, tenka pareiga įrodyti buvus jungtinę veiklą.   

23.       Teismui nekonstatavus tarp šalių buvus susitarimą dėl jungtinės veiklos ir jos vykdymo, pasisakytina dėl ieškovės atliktų mokėjimų atsakovui ieškovės nurodytu pagrindu – 4400 Eur sumos pervedimo už automobilį VW Golf, nurodant, kad tai avansas ir paaiškinant, kad atsakovas pažadėjo surasti tokio modelio automobilį, bei 7150 Eur paskolos, kaip nurodyta mokėjimo pavedimuose, priteisimo.

24.       Įstatymas numato, kas paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (LR CK 6.870 straipsnio 1 dalis.). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų perdavimo momento (LR CK 6.870 straipsnio 2 dalis).

25.       Byloje nustatyta, kad šalys paskolos teisinių santykių neįformino rašytine sutartimi. Teismui konstatavus, kad atsakovas neįrodė tarp šalių buvus kitą susitarimą, t.y. susitarimą dėl jungtinės veiklos, teismas konstatuoja, kad 7150 Eur suma buvo pervesta atsakovui į pastarojo sąskaitą, kad pinigai yra grąžinti ieškovei, įrodymų nepateikta.

26.       CK 6.873 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu paskolos sumos grąžinimo terminas sutartyje nenustatytas arba paskola turi būti grąžinta pagal pareikalavimą, tai paskolos sumą paskolos gavėjas privalo grąžinti per 30 dienų nuo tos dienos, kai paskolos davėjas pareiškė reikalavimą įvykdyti sutartį, jeigu sutartis nenustato ko kita. Ieškovės į bylą pateikti rašytiniai įrodymai sąlygoja išvadą, kad dėl paskolos grąžinimo į atsakovą ieškovė kreipėsi 2021 m. gruodžio 15 d. pranešimu (t. 1, b. l. 10-11). Todėl vadovaujantis aukščiau nurodytu reglamentavimu terminas įvykdyti ieškovės reikalavimą grąžinti paskolą yra suėjęs. Todėl, vadovaujantis CK 6.873 straipsnio 1 dalimi, ieškovės reikalavimas dėl 7150 Eur sumos priteisimo iš atsakovo tenkinamas (LR CPK 12, 178, 185 straipsniai).

27.       Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 4400 Eur avansą, kurį sumokėjo už automobilį VW Golf. Įvertinus šalių paaiškinimus konstatuotina, kad ieškovė nurodytą pinigų sumą pervedė atsakovui, kad pastarasis nupirktų automobilį, t. y. ieškovė pavedė atsakovui nupirkti automobilį. Nurodytus santykius reglamentuoja CK 6.756 straipsnio normos, numatančios, kad kai viena šalis (įgaliotinis) įsipareigoja kitos šalies (įgaliotojo) vardu ir lėšomis atlikti tam tikrus teisinius veiksmus su trečiaisiais asmenimis, yra laikoma pavedimo sutartimi (CK 6.756 straipsnio 1 dalis, 6.757 straipsnio 1 dalis). CK 6.764 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad pasibaigus pavedimo sutarčiai, įgaliotinis privalo grąžinti viską, ką yra gavęs pagal sutartį. Byloje nustatyta, kad šalys rašytinės pavedimo sutarties dėl automobilio nupirkimo nebuvo sudariusios, todėl ieškovei 2021 m. gruodžio 15 d. pareikalavus grąžinti pervestą avansą, laikytina, kad ieškovė atsisakė atsakovui duoto pavedimo (įgaliojimo) nupirkti automobilį (CK 2.146 straipsnio 1 dalis, CK 6.763 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Ieškovei nutraukus pavedimo santykius, atsakovui tenka pareiga grąžinti jam pervestą avansą (CK 6.764 straipsnio 4 dalis).

28.       Ieškovės reikalavimas dėl 6 procentų dydžio procesinių palūkanų priteisimo tenkinamas iš dalies, byloje nesant pateiktų įrodymų, kad atsakovas vykdė individualią veiklą, dėl ko jį būtų galima pripažinti verslo subjektu (CPK 177 straipsnio 3 dalis), todėl vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimis priteisiamos 5 procentų dydžio procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2022 m. sausio 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

29.       Teismo nustatytos aplinkybės ir išdėstyti motyvai sąlygoja išvadą, kad ieškovės ieškinys pagal suformuluotą jo dalyką jo nurodytu pagrindu tenkinamas (LR CPK 176-185 straipsniai). Dėl kitų šalių išsakytų argumentų teismas atskirai nepasisako, nes tai nekeičia teismo padarytų išvadų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

30.       Ieškinį tenkinus, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovo, 259,88 Eur žyminio mokesčio ir 1197,90 Eur advokato išlaidų byloje, viso 1457,78 Eur (LR CPK 88, 93, 98 straipsniai, LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8 punkte nustatyti užmokesčio dydžiai).

31.       Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu šalims, kurios sudaro 33,36 Eur, priteisiamos iš atsakovo (LR CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 93,96, 98, 268-270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo S. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Valos Trade“, j. a. k. 302781173, naudai 11 550 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme – 2022 m. sausio 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1457,78 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Priteisti iš atsakovo S. P., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 33,36 Eur pašto išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, j. a. k. 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo kopijos gavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                              Renata Kasimovienė