Nuorašas

        Baudžiamoji byla Nr. 1A-11-211/2020

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-51670-2016-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.4.4.; 2.4.7.

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. sausio 22 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio, Lauretos Ulbienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Pauliaus Veršekio, 

sekretoriaujant Linai Butkuvienei, Gabijai Alsytei,

dalyvaujant prokurorei Larisai Fedotovai,

nuteistiesiems V. L. ir S. L.,

gynėjams advokatams Kęstučiui Ožiūnui, Zbignev Jankovski,

nukentėjusiajai N. P. ir jos atstovui advokatui Viliui Žilioniui,

vertėjai Jekaterinai Chochlanovai,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Larisos Fedotovos (toliau tekste ir – prokurorė) apeliacinį skundą dalyje dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 4 d. nuosprendžio, kuriuo V. L. buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK (toliau BK) 182 str. 2d. laisvės atėmimu 2 metus. Vadovaujantis BK 75 str., paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant V. L. pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, per pirmus laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metus išdirbti 80 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.

        S. L. pagal BK 182 str.2d. išteisinta, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

         N. P. civilinis ieškinys dėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo grąžinant butą natūra paliktas nenagrinėtas; dėl 12303 Eur nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo atmestas; dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies: iš V. L. nukentėjusiajai N. P. priteista 2500 Eur nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

        Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 4d. nuosprendžiu, dalyje panaikinus ir dalyje pakeitus Vilniaus m. apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 4d. nuosprendį, S. L. nuteista pagal BK 182 str. 2d. laisvės atėmimu 1 metams. Pritaikius BK 75 str., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, šiuo laikotarpiu įpareigojant tęsti darbą bei neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. 

        N. P. ieškinys dėl 12 303 Eurų neturtinei žalai atlyginti paliktas nenagrinėtu.

        N. P. priteistas natūra butas, esantis (duomenys neskelbtini),Vilniuje .

        N. P. priteista solidariai iš V. L. ir S. L. 2500 Eurų neturtinei žalai atlyginti.

        Išnagrinėjus buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininko A. K. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 4d. nuosprendžio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 7d. nutartimi nuosprendis dalyje dėl buto priteisimo natūra N. P. panaikintas, perduodant toje dalyje bylą nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

I.                      Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1.       V. L. nuteistas už tai, kad savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent: veikdamas su S. L., kuri apie daromą nusikalstamą veiką nežinojo, turėdamas tikslą apgaulės būdu užvaldyti didelės vertės svetimą turtą, 2001-06-15 suteikė nukentėjusiajai N. P. 24 000 Lt (6950,88 Eur) dydžio paskolą šešių mėnesių terminui, o siekdamas užtikrinti paskolos grąžinimą, piktnaudžiaudamas nukentėjusiosios N. P. pasitikėjimu, įtikino pastarąją vietoje buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuosavybės teise priklausančio bendra jungtine nuosavybe N. P. ir jos sutuoktiniui A. P., įkeitimo sutarties sudaryti apsimestinę šio buto pirkimo-pardavimo sutartį, bei 2001-06-15 organizavo minėtos sutarties sudarymą tarp N. P. ir S. L., kuri apie daromą nusikalstamą veiką nežinojo, Vilniaus miesto 15-ajame notarų biure, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje. V. L. taip pat įtikino N. P., kad jai grąžinus 24 000 Lt (6950,88 Eur) paskolą, ši buto pirkimo-pardavimo sutartis bus nutraukta, tačiau 2001-06-25 jis, veikdamas pagal S. L., kuri apie daromą nusikalstamą veiką nežinojo, įgaliojimą, minėtą apsimestinę buto pirkimo-pardavimo sutartį pateikė VšĮ „Registrų centras“ ir įregistravo šį butą nuosavybės teise S. L., kuri apie daromą nusikalstamą veiką nežinojo, vardu. N. P. 2001-12-17 grąžinus 24 000 Lt (6950,88 Eur) dydžio paskolą, jis, 2001-06-15 buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pirkimo-pardavimo sutarties nenutraukė, apie tai nepranešdamas N. P. ir A. P. ir tokiu būdu apgaule, pasinaudodamas N. P. ir A. P. teisiniu neišprusimu neteisėtai, neatlygintinai minėtą butą užvaldė. 2012-12-17, N. P. ir A. P. nedalyvaujant ir nežinant, V. L. sudarė sutartį dėl 30 000 Lt (8688,60 Eur) dydžio paskolos su O. S. trijų mėnesių terminui, bei kartu su S. L. Vilniaus miesto 26-jame notarų biure, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, paskolos grąžinimo užtikrinimui įkeitė (sudarė sutartinės hipotekos sutartį) O. S. jiems nuosavybės teise nepriklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, trijų mėnesių terminui (iki 2013-03-18). V. L. negrąžinus 30 000 Lt (8688,60 Eur) paskolos O. S., įkeistas butas 2016-04-08 parduotas iš varžytinių. Tokiu būdu V. L. apgaulės būdu užvaldė N. P. ir A. P. 27 700 Eur (vidutinė rinkos vertė) vertės butą, tuo padarydami didelę turtinę žalą N. P. ir A. P..

2.       Šiuo nuosprendžiu S. L. buvo išteisinta pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.

3.       Išteisindamas S. L. pagal jai pareikštus kaltinimus apylinkės teismas konstatavo, jog kaip matyti iš apklaustų nukentėjusiųjų parodymų, tiek dėl pinigų skolinimo, tiek ir dėl buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo su nukentėjusiaisiais tarėsi V. L.. Su S. L. nukentėjusieji dėl nieko nesitarė. N. P. grąžinus paskolą, pasirašė V. L.. O. ir A. S. taip pat nurodė, kad pinigus jie skolino V. L., tik hipotekos sutartį pasirašė S. L., nes pagal dokumentus ji buvo buto savininkė. Kokių nors duomenų, kad S. L. būtų kokiu nors būdu įtikinėjusi nukentėjusiuosius pasirašyti sutartį, ar gavusi kokią nors naudą, byloje nėra. Šiuo atveju, apylinkės teismo vertinimu, byloje yra nustatyta tik tiek, kad S. L. atliko du formalius veiksmus, pasirašė 2001-06-15 buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pirkimo-pardavimo sutartį ir 2012-12-17 sutartinės hipotekos sutartį, todėl neatmestina ir tai, kad ji nieko nežinojo apie piktavališkus V. L. ketinimus

II.                      Prokurorės apeliacinio skundo esmė

2.       Apeliaciniu skundu prokurorė prašė panaikinti Vilniaus m. apylinkės teismo nuosprendį dalyje dėl S. L. išteisinimo ir ją pripažinti kalta pagal BK 182 str. 2d., jai paskiriant laisvės atėmimą 2 m., šią bausmę atliekant pataisos namuose. Taip pat buvo prašoma pripažinti V. L. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jis nusikalto, veikdamas bendrininkų grupėje su S. L. ir jam paskirti laisvės atėmimą 3 metus, šią bausmę atliekant pataisos namuose. Taip pat skunde yra prašoma priteisti nukentėjusiajai N. P. turtinę žalą dėl persikraustymo išlaidų, butą, registruotą A. K. vardu, priteisti natūra N. P., taip pat priteisti neturtinę žalą 20 000 Eurų.

III. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 4 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-184/2018 esmė

5.        Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka pagal nuteistojo V. L. ir prokurorės apeliacinius skundus, 2018 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu juos tenkino iš dalies:

-       panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 4 d. nuosprendžio dalį, kuria S. L. išteisinta pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, ir nuteisė pagal BK 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams; vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo vieneriems metams, per šį laikotarpį įpareigojant S. L. tęsti darbą bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

-       pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 4 d. nuosprendžio rezoliucinę dalį, kuria N. P. civilinio ieškinio dalis dėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo grąžinant butą natūra palikta nenagrinėta, o dėl 12 303 Eur turtinės žalos atlyginimo atmesta,

-       N. P. civilinio ieškinio dalį dėl 12 303 Eur nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo paliko nenagrinėtą;

-       priteisė natūra N. P. butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini));

-       pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 4 d. nuosprendžio rezoliucinę dalį dėl N. P. priteisto neturtinės žalos atlyginimo, nustatydamas, kad N. P. civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinama iš dalies, priteisiant N. P. solidariai iš V. L. ir S. L. 2500 Eur neturtinei žalai atlyginti;

-       iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 4 d. nuosprendžio rezoliucinės dalies pašalino V. L. paskirtą įpareigojimą užsiregistruoti darbo biržoje;

-       pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 4 d. nuosprendžio rezoliucinę dalį dėl V. L. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – įpareigojimo išdirbti 80 valandų nemokamų darbų termino, nustatydamas, kad V. L. per pirmus laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metus turi išdirbti 60 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose;

-       kitą nuosprendžio dalį paliko nepakeistą.

6.        Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas nukentėjusiosios N. P. baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio klausimą, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nukentėjusiosios ieškinio dalį dėl patirtų išlaidų atlyginimo atmetė, o dalį dėl buto priteisimo natūra paliko nenagrinėtą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, butas, kurį dėl V. L. ir S. L. nusikalstamų veiksmų prarado nukentėjusieji, turi būti grąžintas jiems natūra, šį butą apeliacinė instancija pripažino daiktiniu įrodymu.

6.1. Kolegija pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai konstatavo, jog baudžiamajame procese bylą nagrinėjantis teismas neturi įgaliojimų spręsti buto grąžinimo natūra klausimo, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 94 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad kiti daiktai (šiuo konkrečiu atveju – butas) grąžinami teisėtiems savininkams.

6.2.Taip pat apeliacinės instancijos teismas akcentavo, kad dabartinis buto savininkas A. K. turi teisę savo pažeistus interesus ginti civilinio proceso tvarka, atkreipė dėmesį į tai, jog A. K. įgydamas nukentėjusiųjų turtą iš varžytynių žinojo ir suprato, kad dėl buto vyko ginčas teisme. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad ši civilinio ieškinio dalis (dėl buto priteisimo natūra) yra tenkinama.

IV. A. K. kasacinio skundo esmė

7.        A. K. savo kasaciniame skunde prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 4 d. nuosprendį dalyje dėl jam priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini) Vilniuje grąžinimo natūra nukentėjusiajai N. P.. 

V. K. instancijos teismo argumentai ir išvados

8.        Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. kovo 7 d. kasacine nutartimi baudžiamoje byloje Nr. 2K-7-50-1073/2019 panaikino Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 4 d. nuosprendžio dalį, kuria N. P. priteistas natūra butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir bylos dalį dėl civilinio ieškinio perdavė iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kitas Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 4 d. nuosprendžio dalis paliko nepakeistas. 

8.1.        Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, jog apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas buto grąžinimo natūra klausimą, nenagrinėjo nei jo atitikimo daiktų, reikšmingų bylos tyrimui ir nagrinėjimui, grupei klausimo, nei tinkamai nustatė teisėtą savininką sprendimo priėmimo momentu, nei sprendė klausimą dėl prarasto daikto vertės (visos ar dalinės) išieškojimo iš nuteistųjų nukentėjusiojo naudai, kas būtų leidę tinkamai, nepažeidžiant teisėtų asmenų interesų bei įstatymo nuostatų, išspręsti šioje byloje pareikštą civilinį ieškinį, nes žala N. P. padaryta nuteistųjų V. L. ir S. L. veiksmais, pastarieji žalos neatlygino. Byloje nesant pareikšto nukentėjusiųjų ieškinio reikalavimo atlyginti žalą dėl paimtos paskolos vėliau prarasto buto, kasacinis teismas sprendė, kad žemesniųjų instancijų teismai turėjo sudaryti galimybę tikslinti ieškinį dėl nukentėjusiųjų patirtos žalos atlyginimo.

8.2.       Kasacinės

8.3.       Iš naujo apeliacine tvarka nagrinėjant bylą, nukentėjusioji N. P. pateikė teismui 2019 m. spalio 14 d. patikslintą civilinį ieškinį, kuriame nurodė, jog dėl padaryto nusikaltimo ji prarado savo turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė, kaip nustatyta 2015-12-15 nekilnojamojo turto buto rinkos vertės ekspertizės aktu, yra 27700 Eur. Kadangi nėra galimybės butą grąžinti natūra, jai turi būti atlyginta buto vertę atitinkanti pinigų suma, t.y 27700 Eur, taip pat ir kitos turėtos išlaidas: išsikraustymo iš buto išlaidos – 1086, 51 Eur, 2013-2016 m. sumokėtos pinigų sumos už teisines paslaugas – 2758,49 Eur, antstolių paskirtos ir iš nukentėjusiosios išieškotos priverstinio iškeldinimo išlaidos – 808,78 Eur (visi turtinę žalą pagrindžiantys dokumentai yra byloje) taip pat turtinė žala už patalpų nuomą – 2618 Eur, nes nukentėjusioji neturėjo pasirinkimo ir kitos išeities, kaip tik priverstinai mokėti ir nuomoti patalpas daiktams laikyti. Įvertinusi tai, jog jai (nukentėjusiajai) po buto pardavimo iš varžytinių buvo grąžinta tik 7197,63 Eur, nukentėjusioji prašo priteisti iš nuteistųjų 27,774,15 Eur turtinei ir 3500 Eur neturtinei žalai atlyginti, iš viso – 31,274,15 Eur.

3.       Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prokurorė prašė patikslintą civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti N. P. buto vertę atitinkančią pinigų sumą – 27 700 Eur, iš šios sumos atėmus 7197,63 Eur, kuriuos nukentėjusioji jau yra gavusi; nuteistasis V. L. ir jo gynėjas prašė civilinio ieškinio klausimą spręsti teismo nuožiūra, vadovaujantis buto verte 9000 Eur, kuri buvo 2001 m., nuteistoji S. L. ir jos gynėjas prašė nepriteisti šios sumos tik iš jos vienos, nukentėjusiosios N. P. atstovas prašė patikslintą civilinį ieškinį patenkinti.

VI. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Prokurorės apeliacinis skundas dalyje dėl šioje byloje pareikšto civilinio ieškinio tenkinamas iš dalies

10.        Apeliacinės instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas kasacinės instancijos teismo perduotą bylą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies bei 386 straipsnio 2 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde

11.        Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos sprendžia, kad ankstesnės sudėties apeliacinės instancijos teismas, vertindamas nukentėjusiosios N. P. butą kaip daiktinį įrodymą ir priteisdamas jį natūra, netinkamai išsprendė baudžiamojoje byloje toje dalyje pareikšto civilinio ieškinio klausimą, todėl šioje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 4 d. nuosprendis keistinas.

12.        Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teisė dėl nusikalstamos veikos nukentėjusiajam gauti žalos atlyginimą. Ši konstitucinė nuostata įgyvendinama baudžiamojo proceso teisės, civilinio proceso teisės normomis. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Tenkindamas civilinį ieškinį, teismas gali nesilaikyti ieškinio ribų, jeigu ieškinio dydis neturi įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir bausmės dydžiui (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

13.        Faktinėmis bylos aplinkybėmis nustatyta, kad N. P. butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio savininke buvo nuo 1992-05-27 iki 2001-06-15, prarado dėl nuteistųjų V. L. ir S. L. nusikalstamų veiksmų. Pagal apgaule sudarytą buto pirkimo-pardavimo sandorį N. P. perleido šį butą S. L. (t.1, b.l. 38, 39), kuri buto savininkė buvo nuo 2001-06-15 iki 2015-11-11. 2012-12-17 S. L. hipoteka įkeitė butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), O. S., kad iš pastarosios gautų 30 000 Lt (8688,60 Eur) paskolą. Įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-28 sprendimu šio buto pirkimo-pardavimo sandoris buvo pripažintas apsimestiniu, paliekant galioti anksčiau paminėtą hipotekos sandorį, pripažįstant trečiojo asmens pagal nuosavybės įgijimo sandorį – hipotekos kreditorės O. S. sąžiningumą (t. 1, b.l. 54-58, t. 3, b.l. 111-115). N. P. nuo 2015-11-11 iki 2016-04-29 buvo įkeisto buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė. Antstolė vykdomojoje byloje Nr. 0012/15/00423 išieškodama hipoteka užtikrintą skolą paskolos davėjai O. S. iš įkeisto buto, paskelbė šio buto varžytines, kurias laimėjo A. K.. 2016-04-29 turto pardavimo iš varžytinių aktu Nr. 0012/15/00423 jis įgijo nuosavybės teisę į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (t.1, b.l. 50) ir šis juridinis faktas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, jo tokiu būdu įgyta nuosavybė įstatyme numatytais pagrindais nebuvo ginčijama. Vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-08-12 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-28908-779/2016, antstolis 2016-11-10 iškeldino N. P. iš šio jau A. K. nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 131).

14.         Šios aplinkybės rodo, tai nustatyta ir aptariamo nuosprendžio įsiteisėjusia dalimi dėl L. nusikalstamų veiksmų įvertinimo, kad nukentėjusiajai N. P. žalą padarė nuteistieji V. L. ir S. L.,  dėl jų nusikalstamų veiksmų ji prarado butą, kurio vertė 27 700 Eurų. Iš antstolės 2016-03-09 patvarkymo Nr. 0012/15/00423 (t. 1, b.l. 47) matyti, kad, organizuojant pardavimą per pirmąsias varžytines, nukentėjusiosios butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įvertintas 27 700 Eur, toks buto vertinimas buvo nustatytas 2015-12-21 nekilnojamojo turto buto rinkos vertės ekspertize (t. 2, b.l. 23-34.).Vadovaujantis CPK 718 straipsniu, buto pradinė pardavimo kaina buvo 22 160 Eur (80 proc. nuo rinkos vertės), o parduotas už 22 300 Eur. Atkreiptinas dėmesys, kad turto, parduoto iš varžytinių, pradinė kaina yra 20 procentų mažesnė už vidutinę rinkos kainą, todėl vertinant realiai padarytą žalą, būtina vadovautis ekspertize nustatyta 27 700 Eur buto verte.

15.        Nustatant nukentėjusiajai priklausiusio buto kainą, kolegija nesivadovauja 2017-12-21 turto vertinimo pažyma Nr. 17-12-21 (t.5, b.l. 125-144), kurioje buto vertė 2001-16-15 pirkimo-pardavimo sandorio metu retrospektyviai nustatyta 9000 Eur, nes nuteistieji L. yra nuteisti ne už 9000 Eurų žalos padarymą, o už 27 700 Eurų vertės žalos padarymą, nuosprendis dėl tokios žalos dydžio padarymo yra įsiteisėjęs ir naujai žalos dydžio klausimas nesvarstytinas.

16.        Iš 2016 m. gegužės 2 d. antstolio patvarkymo matyti, kad po buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pardavimo per varžytines gautos lėšos paskirstytos tarp O. S., antstolės D. M. ir N. P., pastarajai grąžinta 7 197,63 Eur (2 t., b. l. 13), todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog nukentėjusiajai N. P. yra priteistina likusi neatlyginta buto vertė – 20 502,37 Eur suma. Ji priteistina solidariai iš nuteistųjų V. L. ir S. L., kurių nusikalstamais veiksmais tokia žala buvo padaryta ( BPK 115 straipsnio 1dalis, Civilinio Kodekso 6.263 str.).

17.        Prokurorės pradinio reikalavimo dėl buto grąžinimo natūra argumentai nesvarstytini, nes tokių reikalavimų prokurorė apeliaciniame procese atsisakė, taip pat tokių reikalavimų nepareiškė ir nukentėjusioji N. P., pateikusi patikslintą civilinio ieškinio pareiškimą. Tai, kad aptariamas nusikaltimo dalykas – butas šiuo nagrinėjamu atveju negali būti vertinamas kaip daiktinis įrodymas, dėl kurio teismas gali priimti sprendimus, išvardintus BPK 94 straipsnyje, reglamentuojančiame priemones, kurių imamasi dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nutraukiant procesą ir priimant nuosprendį, pasisakė kasacinė instancija, panaikinusi ankstesnį apeliacinės instancijos teismo sprendimą butą grąžinti natūra.

18.        Teisėjų kolegija nesvarsto nukentėjusiosios N. P. apeliacinio proceso metu pareikštų papildomų reikalavimų padidinti priteistinos neturtinės žalos dydį bei priteisti jos turėtas išlaidas, susijusias su jos priverstiniu iškeldinimu iš jos buto. Neturtinė žala, nustatant jos dydį, yra iš nuteistųjų L. solidariai priteista Vilniaus apygardos teismo 2018m. gegužės 4 d. nuosprendžiu, toje dalyje kasacine tvarka nuosprendis nebuvo skundžiamas ir nebuvo kasacine tvarka pakeistas. Taip pat minėtu Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu buvo priimtas sprendimas nukentėjusiosios N. P. ieškinį, susijusį su jos išlaidomis, patirtomis dėl jos priverstinio iškeldinimu iš buto, palikti nenagrinėtu, ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka nebuvo nagrinėta, toje dalyje nuosprendis yra nepakeistas. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinė instancija neturi teisinio pagrindo nagrinėti ir šį nukentėjusiosios papildomą reikalavimą. Minėti reikalavimai yra išspręsti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu, todėl jie pakartotinai nenagrinėjami, priimant toje dalyje procesą nutraukti (Civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 3 punktas).

19.        Byloje yra pateikti pinigų priėmimo kvitai (Serija BB Nr. 17-08-04/03 (1000 Eur sumai), Serija Nr. BB 17-12-05/05 (500 Eur sumai), Serija BB Nr. 17-11-19/04 (1000 Eur sumai)), kurie patvirtina nukentėjusiosios N. P. turėtas išlaidas už jos atstovo – advokato  suteiktas teisines paslaugas ikiteisminio tyrimo metu ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo teismo procese (t. 5, b.l. 181-183). Tokių išlaidų atlyginimo klausimas nebuvo sprendžiamas, nei priimant pirmos instancijos nuosprendį, nei pirmesnį apeliacinės instancijos nuosprendį, bet nukentėjusioji N. P., apeliacinio proceso metu pateikdama papildomą civilinį ieškinį, prašė priteisti ir šias atstovavimo išlaidas. Kolegija pripažįsta, kad aptariamos nukentėjusiosios išlaidos yra proceso išlaidos (BPK 103 str.6 p.), todėl tokios išlaidos, sutinkamai su BPK 106 str., gali būti jai priteisiamos iš nuteistųjų. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad nukentėjusioji N. P. urėjo 2500 Eurų išlaidas savo atstovo darbo apmokėjimui, šios išlaidos yra pateisinamos, realios, iš bylos medžiagos matyti, kad jos atstovas dalyvavo teisminiuose procesuose, ruošė bei teismui pateikė procesinius dokumentus. Šios proceso išlaidos solidariai priteistinos iš nuteistųjų L..

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 4 d. nuosprendį pakeisti.

Priteisti solidariai iš V. L. ir S. L. N. P. dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini) Vilniuje, vertės atitinkančią pinigų sumą – 20 502,37 Eur, padarytai turtinei žalai atlyginti.

Bylą dalyje dėl N. P. pareikšto civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti, dėl civilinio ieškinio 12 303 Eurų turtinei žalai atlyginti nutraukti.

Priteisti iš V. L. ir S. L. N. P. 2500 Eurų proceso išlaidų.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai (parašai)                                                                Gintaras Dzedulionis

                                                                        Laureta Ulbienė

                                                                        Paulius Veršekys

Nuorašas tikras:

Teisėja                Laureta Ulbienė