Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2024-02-13][nuasmenintas sprendimas byloje][e2A-356-392-2024].docx
Bylos nr.: e2A-356-392/2024
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
UAB "Delamode Baltics" 300614485 atsakovas
"Compensa Vienna Insurance Group", akcinė draudimo bendrovė 304080146 Ieškovas
Kategorijos:
Bylos, susijusios su civilinės atsakomybės draudimu
Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
Apeliacinis procesas
SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
Bylos, kylančios iš kitais pagrindais atsirandančių prievolių
Procesas pirmosios instancijos teisme
Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (visą ar iš dalies) ir priimti naują sprendimą
CIVILINIS PROCESAS
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Bylos, susijusios su civiline atsakomybe
Teismo sprendimas
Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio bylą apeliacine tvarka, teisės



 

Civilinė byla Nr. e2A-356-392/2024

Teisminio proceso Nr. 2-47-3-00428-2023-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1.

 (S)

 

 

img1 

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

 

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. vasario 13 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės  uždarosios akcinės bendrovės „Delamode Baltics“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 10 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės (toliau – ADB) „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Delamode Baltics“ dėl žalos atlyginimo.

 

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

 

1.       Ieškovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Delamode Baltics“ 1 770,31 Eur žalos atlyginimą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2022 m. lapkričio 17 d. ieškovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ išdavė draudėjui UAB „Studio Casa“ krovinių draudimo polisą Serija Nr. 250 0001578. Atsakovė UAB „Delamode Baltics“ vykdė draudėjui UAB „Studio Casa“ priklausančio krovinio – baldų pervežimą iš Italijos į Lietuvą. 2022 m. gruodžio 19 d. draudėjui UAB „Studio Casa“ buvo pristatytas krovinys, viena iš vežtų prekių – stalas – buvo pažeistas. Ieškovas draudėjui atlygino kroviniui padarytą žalą išmokėdamas 2 389,85 Eur draudimo išmoką. Draudimo išmoka buvo apskaičiuota įvertinus apgadinto stalo vertę – 2 489,85 Eur. Išmokant draudimo išmoką iš nuostolio sumos buvo išskaičiuota 100 Eur besąlyginė išskaita, numatyta draudimo sutartyje. Atlyginus patirtus nuostolius, ieškovei perėjo reikalavimo teisė į asmenį, atsakingą už atsiradusią žalą (nuostolius). Vadovaujantis CMR važtaraščiu, faktiniu krovinio vežėju buvo atsakovė. Vadovaujantis CMR konvencijos 17 straipsnio 1 dalimi atsakovei civilinė atsakomybė kyla vien tuo pagrindu, jog krovinys buvo sugadintas. Kompensacijos suma apskaičiuojama pagal krovinio vertę toje vietoje ir tuo laiku, kai jis buvo priimtas vežti. Krovinys buvo paimtas vežti 2022 m. gruodžio 12 d., apgadintos krovinio dalies svoris yra 169 kg. Tokiu atveju pagal CMR konvenciją atlygintina žala lygi 1 770,31 Eur. 

2.       Atsakovė UAB „Delamode Baltics“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad UAB „Studio Casa“ 2022 m. gruodžio 5 d. el. paštu pateikė užsakymą atsakovei UAB „Delamode Baltics“ dėl krovinio pervežimo Italija – Lietuva, t. y. šalys susitarė dėl krovinio pervežimo tarptautiniu maršrutu. Atsakovė pati krovinio nevežė, krovinio pervežimui iš Italijos iki Lietuvos pasitelkė vežėją UAB „Donkis“, o krovinio pristatymui Lietuvoje ieškovė pasitelkė vežėją UAB „Duzga“, kuris pristatė krovinį UAB „Studio Casa“. Pristatymo metu 2022 m. gruodžio 19 d. krovinio gavėjas CMR važtaraštyje pateikė reklamaciją, kad „pažeistos prekės“. Pristatyto krovinio pažeidimai CMR važtaraštyje detalizuoti nebuvo. Aktas, kuriame būtų nurodyti konkretūs krovinio pažeidimai, dalyvaujant krovinį pristačiusiam vežėjui, sudarytas taip pat nebuvo. 2022 m. gruodžio 19 d. UAB „Studio Casa” pateikė atsakovei pretenziją, kurioje nurodė, kad <<...2022 m. gruodžio 19 d. buvo pristatytas krovinys, 1 pakuotė iširusi ir pažeista stalo bazė...>>, pretenzijoje nurodomas žalos dydis – 5 222,60 Eur. 2023 m. sausio 2 d. atsakovė taip pat gavo ieškovės pretenziją dėl žalos atlyginimo, kurioje buvo prašoma sumokėti ieškovei 2 389,85 Eur sumą, nes ji tokią sumą sumokėjo savo klientui UAB „Studio Casa“. Atsakovė 2023 m. vasario 17 d. atsakymu į pretenziją dėl žalos atlyginio regreso tvarka byloje Nr. R 22-3931 ieškovės pretenziją atmetė. Atsakovė nurodė, kad ieškovė nėra nurodžiusi, kokia konkrečiai krovinio dalis buvo apgadinta, ir koks apgadinimo mechanizmas, t. y. kas lėmė krovinio apgadinimą. Taip pat iš ieškovės su ieškiniu pateikto Priedo Nr. 8 nėra aišku, koks apgadintos krovinio dalies (o ne viso gabento krovinio) svoris. Iš ieškovės ieškinio matyti, kad ieškovė reikalaujamus priteisti nuostolius skaičiuoja taip, tarsi krovinys, kurio svoris, pagal ieškovę, sudaro 169 kg, būtų visiškai prarastas. Tačiau iš pačios ieškovės teismui su ieškiniu teikiamų rašytinių įrodymų – foto nuotraukų – matyti, kad krovinio dalis yra subraižyta, tačiau visas krovinys nėra prarastas. Atsakovės teigimu ieškovė, reikalaudama priteisti kompensaciją dėl krovinio sugadinimo (žalą), privalėjo įrodyti, kokia buvo sugadinto ginčo krovinio vertė jo priėmimo vežti metu ir vietoje, taip pat pateikti įrodymus, kiek kainavo apgadintas krovinys jo pristatymo krovinio gavėjui metu, kad teismas galėtų apskaičiuoti krovinio nuvertėjimą (žalą) ir įrodyti, kad sugadinto krovinio dalis buvo visiškai prarasta ir dėl to nuvertintas visas krovinys. Tačiau byloje nėra pateikta įrodymų apie krovinio vertę jo priėmimo vežti metu ir vietoje, nei apie apgadinto krovinio dalies vertę jo priėmimo metu ir vietoje, nei apie krovinio dalies nuvertėjimą. Taip pat byloje nėra pateikta įrodymų apie tai, kad krovinio dalis buvo sugadinta nepataisomai, t. y. taip, kad krovinio ar jo dalies nebegalima naudoti pagal jo tikslinę paskirtį. Atsakovė pažymėjo, jog krovinio sugadinimai, jeigu jie ir atsirado krovinio gabenimo metu, atsirado dėl netinkamo krovinio supakavimo, t. y. dėl netinkamo krovinio paruošimo gabenimui, o tai yra išimtinai krovinio siuntėjo pareiga, ir todėl vežėjas turėtų būti atleidžiamas nuo atsakomybės remiantis CMR konvencijos 17 str. 4 punkto b) papunkčiu.

 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

3.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 10 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė iš atsakovės UAB „Delamode Baltics“ 1 770,31 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 1 770,31 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. kovo 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 95,66 Eur  bylinėjimosi išlaidų ieškovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ naudai.

4.       Teismas nurodė, jog atsakovė, kaip vežėjas, gabeno prekę, t. y. stalą su disku bei stalo pagrindą iš poliruoto žalvario iš Italijos į Lietuvą, kurias užsakė vežti UAB „Studio Casa“. Krovinys turėjo būti pristatytas adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovė šio krovinio vežimui pasitelkė šiuos vežėjus: UAB „Donkis“ ir UAB „Duzga“. UAB „Studio Casa“ prekių gabenimą buvo apdraudusi pas ieškovę – Krovinio draudimo liudijimas 250 0001578/2022. Gabenant krovinį buvo sugadinta 1 pakuotė, pažeista stalo bazė (stalo pagrindas (koja)). Dėl prekės sugadinimo jos gabenimo metu ieškovė UAB „Studio Casa“ išmokėjo 2 389,85 Eur draudimo išmoką. Ieškiniu subrogacijos tvarka ieškovė prašo priteisti 1 770,31 Eur žalos iš atsakovės.

5.       Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (toliau CMR) 17 straipsnio 1 dalis numato, kad vežėjas atsako už krovinio sugadinimą nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti, ir iki jo perdavimo momento. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (toliau - CMR) 23 straipsnio 1 ir 3 dalis numato, kad kai, remiantis šios Konvencijos nuostatomis, vežėjas, praradus dalį arba visą krovinį, privalo atlyginti žalą, kompensacijos suma apskaičiuojama pagal krovinio vertę toje vietoje ir tuo laiku, kai jis buvo priimtas vežti, tačiau kompensacija negali būti didesnė kaip 8,33 atsiskaitymo vieneto už kiekvieną trūkstamą kilogramą bruto svorio. CMR 25 straipsnio 1 dalis nurodo, kad krovinio sugadinimo atveju vežėjas turi sumokėti sumą, lygią krovinio nuvertėjimo sumai, apskaičiuotai sutinkamai su 23 straipsnio 1, 2, 4 punktų nuostatomis. CMR 8 straipsnio 1 dalies b punktas numato, kad vežėjas, priimdamas krovinį, privalo patikrinti krovinio ir pakuotės išorinę būklę.

6.       Ieškovo pateiktas 2022-12-21 užsakymas patvirtinimas Nr. 12242 patvirtina, kad stalo pagrindas iš poliruoto žalvario kainuoja 2 489,85 Eur (el. b. 1 t., b. l. 39). Byloje esantis pakuočių sąrašas liudija, kad stalo pagrindo iš poliruoto žalvario svoris bruto yra 169 kg (el. b. 1 t., b. l. 42). 2022-12-19 pretenzijoje yra nurodyta, kad 2022 m. gruodžio 19 d. buvo pristatytas krovinys – 1 pakuotė iširusi ir pažeista stalo bazė (e. b. 1 t., b. l.61). Byloje esančios prekės nuotraukos parodo, kad prekė, t. y. stalo pagrindas (koja), yra nubrozdinta (el. b. 1 t., b. l. 35, 36). Ieškovo pateiktas elektroninis raštas patvirtina, kad didžiausia kaina, už kurią galėjo būti realizuotas žalvaris, 2022-12-19 yra 4 550 Eur už toną (el. b. 1 t., b. l. 131). Atitinkamai tokio svorio žalvarį realizuojant antrinių žaliavų rinkoje būtų gauta 550,55 Eur. Duomenų, ar būtų galima realizuoti ir už kokią kainą stalo pagrindą (koja), nei ieškovė, nei atsakovė nepateikė.

7.       Pareikštu ieškiniu ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 1 770,31 Eur žalos atlyginimo, kurią paskaičiavo taip: 169 x 8,33 x 1,257530 (atsiskaitymo vieneto vertė eurais 2022-12-12 pagal tarptautinio valiutų fondo pateikiamą informaciją). Byloje yra įrodymų, kad stalo pagrindas kainavo 2 489,85 Eur, ir nors nėra duomenų, kiek kainuotų sugadintas stalo pagrindas, tačiau teismas sprendė, kad pareikštu ieškiniu ieškovė prašo ženkliai mažiau nei 2 489,84 Eur, nes prašo tik 1 770,31 Eur. Ir kai nėra jokių kitų įrodymų dėl prekės vertės sumažėjimo, tai teismas laikė, kad ši prašoma žalos suma yra teisingai nurodyta, nes jeigu ieškovė prašytų žalos apskaičiavus taip, t. y. 2489,84 - 550,55 = 1939,29, tai išeitų didesnė žalos suma, nei ieškiniu prašo ieškovė. Ir nors atsakovė nesutinka su ieškovės padarytos žalos paskaičiavimu, tačiau jokių kitų duomenų bei įrodymų apie kitokį žalos dydį teismui nepateikė. Taip pat teismas sprendė, kad atsakovė neįrodė, kad prekė buvo netinkamai supakuota, nes jeigu prekės pakuotė būtų pažeista, tai vežėjas turėjo atsisakyti ją vežti, arba privalėjo apie pakuotės pažeidimą nurodyti CMR važtaraštyje. Atsakovė į bylą net nepateikė vairuotojo rašytinių paaiškinimų, kurie galėtų atskleisti bylai reikšmingas aplinkybes. Todėl teismas sprendė, kad ieškovė įrodė atsakovės neteisėtus veiksmus, nes prekė vežimo metu buvo pažeista, ir žalos dydį, ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, o kaltė yra preziumuojama,  atsakovė jos nenuginčijo. Todėl ieškovės reikalavimą dėl 1 770,31 Eur žalos (nuostolių) priteisimo subrogacijos tvarka tenkino.

 

III. Apeliacinio skundo argumentai

 

8.       Atsakovė (apeliantė) UAB „Delamode Baltics“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2023-11-10 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atmesti. Priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1.       Yra teisinis pagrindas atleisti atsakovę, kaip vežėją, nuo atsakomybės dėl krovinio sugadinimo pagal CMR Konvencijos 17 straipsnio 4 dalies b papunktį, kadangi atsakovė ir jos pasitelkti sutartiniai vežėjai padarė viską, ką galėtų padaryti ypač sąžiningas ir pareigingas vežėjas tam, kad galima būtų išvengti žalos toje vietoje ir tuo metu. Tuo tarpu krovinio siuntėjas niekaip neįsitikino, kad jo supakuotas krovinys (siuntėjo netinkami veiksmai ir aplaidumas), dėl galimų įpakavimo defektų t.y. netinkamos pakuotės ar netinkamo vidinio krovinio įpakavimo kokybės, yra tinkamai paruoštas gabenti jį tarptautiniu maršrutu kelių transporto priemonėje, nes krovinio sugadinimai, kuriuos įrodinėja ieškovė šioje byloje, galėjo būti netinkamos pakuotės tvirtumo ir galimai netinkamo vidinio įpakavimo (neįpakuojant stalo kojos į kartoną, kaip nurodyta pakuočių sąraše) ir netinkamo krovinio sutvirtinimo medinėje pakuotėje priežastis.

8.2.       Iš byloje esančio pakuočių sąrašo (bylos failas 1 / puslapis 43) matyti, kad ginčo krovinio siuntėjas PORRO s.p.a. šiame dokumente nurodė, kad prekės supakuotos į kartonines dėžes. Tačiau iš ieškovės į bylą pateiktų foto nuotraukų (bylos failas 1 / puslapiai 35 – 36) akivaizdu, kad baldas dėl kurio sugadinimo vyksta ginčas, nebuvo supakuotas į jokią kartono pakuotę. Jis buvo patalpintas į medinę dėžę, kurios viduje, sprendžiant iš ieškovės pateiktų nuotraukų, nebuvo niekaip sutvirtintas ir galėjo toje medinėje dėžėje judėti transportavimo metu, kas ir galėjo sukelti atsiradusį paviršiaus susibraižymą, kurį ieškovas įrodinėja byloje pateikta foto nuotrauka (bylos failas 1 / puslapis 35).

8.3.       Iš ieškovės su ieškiniu pateiktos foto nuotraukos (bylos failas / puslapis 36) nėra aišku, nei kur, nei kada nuotrauka daryta, nei kurioje pakuotės vietoje buvo rastas krovinio apgadinimas, nei kaip tas apgadinimas galėjo atsirasti. Apskritai nėra aišku, ar pateikta foto yra foto to krovinio, kurį pristatė atsakovės pasitelktas vežėjas. Akivaizdu, kad krovinio apgadinimai užfiksuoti kroviniui nesant transporto priemonėje. Priimant krovinį joks krovinio apžiūros ir įvertinimo aktas, dalyvaujant vežėjui, nebuvo sudarytas.  

8.4.       CMR Konvencijos 10 str. nustato siuntėjo atsakomybę už netinkamą krovinio įpakavimą. Tuo tarpu vežėjas už šias aplinkybes neatsako, nebent jos buvo akivaizdžios vežėjui krovinio priėmimo metu, tačiau vežėjas jų nenurodė CMR važtaraštyje ir neatsisakė vežti krovinio. CMR Konvencijos 17 str. 2 p. nustato, kad vežėjas neatsako už krovinio sugadinimą, jei tai įvyko ne dėl vežėjo, o dėl kroviniu disponuojančio asmens kaltės. CMR Konvencijos 17 str. 4 p. b) papunktis numato, kad vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės, jei krovinys sugadinamas dėl ypatingos rizikos, kuri susijusi su tuo, kad krovinys, kuris pagal savo savybes netinkamas vežti jo neįpakavus ar blogai įpakavus, vežamas jį neįpakavus ar įpakavus netinkamai.

8.5.       Byloje nėra ginčo, kad krovinys – stalo koja buvo supakuotas į medinę dėžę, kuri matoma foto nuotraukose. Ieškovė neįrodinėjo, kad krovinys realiai medinės dėžės viduje buvo supakuotas taip, kaip buvo nurodyta krovinio siuntėjo pakuočių sąraše, t.y. kartono pakuotėje. Todėl akivaizdu, kad kiekvienas vežime dalyvavusių vežėjų atstovas, t.y. vairuotojas, galėjo patikrinti tik krovinio ir pakuotės – medinės dėžės išorinę būklę, ką ir atliko. Nesant jokių pažeidimų nei vienas iš vežėjų atstovų neturėjo pareigos į CMR važtaraštį rašyti jokių pastabų dėl pakuotės būklės. Be to, nei vienas iš vežėjų objektyviai negalėjo, o ir neturėjo pareigos ardyti krovinio pakuotės ar tikrinti pakuotės stabilumą ir tikrinti krovinio būklės pakuotės viduje. Byloje nėra ginčo ir dėl to, kad krovinys gavėjui buvo pristatytas tokioje pakuotėje, kokioje buvo priimtas iš siuntėjo. Remiantis CMR konvencijos 8 straipsnio 1 dalimi, vežėjas, priimdamas krovinį, turi tikrinti tik tai, ar teisingai nurodytas krovinio vietų skaičius, jo ženklinimas ir numeracija važtaraštyje bei krovinio ir jo pakuotės išorinę būklę. Daugiau jokių duomenų, priimdamas krovinį, vežėjas neprivalo tikrinti.

8.6.       Nei ieškovės klientė UAB „Studio Casa“ teikdamas pretenziją atsakovei, nei vėliau ieškovė su savo pretenzija, nei su ieškiniu nepateikė jokių įrodymų, iš kurių būtų galima objektyviai spręsti, kad stalo koja nebegali būti naudojama pagal paskirtį, o jos vertė pristatymo krovinio gavėjui metu yra 0,00 Eur, kaip ir neįrodė, kad prarasta ar nuvertina visa krovinio pakuotė. Teismų praktikoje panašiose bylose yra aiškiai nurodoma, kad krovinio nuvertėjimas apskaičiuojamas iš krovinio vertės toje vietoje ir tuo laiku, kai jis buvo priimtas vežti (CMR konvencijos 23 straipsnio 1 dalis), atimant sugadinto krovinio likutinę vertę, t. y., tiek, kiek rinkoje kainuoja toks apgadintas krovinys. Gauta suma yra krovinio nuvertėjimas. Pirmos instancijos teismas šioje byloje nenustatė tikrojo krovinio nuvertėjimo kaip tai reglamentuoja CMR konvencijos 25 str., todėl nepagrįstai tenkino ieškinį ir todėl teismo sprendimas naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas. 

8.7.       Be to, nuostolių suma turėtų būti apskaičiuojama ne daugiau kaip už 121 kg krovinio svorio. Nes akivaizdu, kad byloje nėra ginčo, jog krovinio pakuotė, kurios svoris 48 kg nebuvo prarasta ar sugadinta nepataisomai. Stalo koja, remiantis ieškovės pateiktu pakuotės sąrašu (bylos failas 1 / puslapis 42) yra 121 kg. 

8.8.       Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai bylos šalims paskirstė bylinėjimosi išlaidas, nepagrįstai iš ieškovės atsakovės naudai nepriteisdamas šios patirtų bylinėjimosi išlaidų ir neįvertindamas to, kad ieškovė ne dėl atsakovės kaltės atsisakė atsakovės atžvilgiu 25,9 % reikalavimo.

9.       Ieškovė atsiliepimu su skundu nesutiko. Atsiliepime nurodė:

9.1.       Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog apeliantas byloje neįrodė, kad ginčo krovinys buvo netinkamai supakuotas. Tačiau apeliantas, siekdamas įrodyti, kad jis turi būti atleistas nuo atsakomybės pagal CMR konvencijos 17 str. 4 p. b) pap., byloje turėjo įrodyti aplinkybę, kad ginčo krovinys buvo įpakuotas netinkamai. Tačiau byloje nėra nei vieno įrodymo, kuris patvirtintų krovinio vežimo metu egzistavus šią aplinkybę (blogą prekės/ krovinio įpakavimą).

9.2.       Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ginčo krovinys (stalo bazė) buvo įpakuota ne į tą pakuotę, kuri buvo nurodyta pakuočių sąraše – apelianto nuomone, krovinio nuotraukose matoma pakuotė nėra kartotinė dėžė, nors pakuočių sąraše yra nurodytas būtent toks prekės pakavimo būdas. Tačiau byloje esančiose fotonuotraukose fiksuotas krovinio įpakavimas nėra medinė dėžė (I tomas, 35-36 bylos lapas). Taip pat ieškovas nesutinka su apelianto nurodymu, jog pakuočių sąraše yra nurodyta, jog visos prekės yra supakuotos į kartotines dėžes. Iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad ginčo krovinys (stalo bazė) buvo supakuota į dėžę, kurioje krovinys buvo suvyniotas į apsauginę minkštą plėvelę. Apeliantas, priimdamas krovinį nenustatė jokių pakuotės trūkumų (netinkamo (dokumentuose nenurodyto) įpakavimo, iširusios pakuotės ir kt.). Apeliantas niekaip neįrodinėjo, kaip krovinio pakavimas galimai medinėje dėžėje galėjo įtakoti krovinio apgadinimą. 

9.3.       Apeliantas nurodo, kad nėra aišku, kur buvo darytos ieškovo pateiktos krovinio nuotraukos, tačiau ieškovas atkreipia dėmesį, kad reklamacija į CMR važtaraštį (I tomas, 33-34 bylos lapas) apie pažeistas prekes buvo įrašyta krovinio perdavimo gavėjui metu. Atitinkamai ir krovinio pažeidimas nuotraukose buvo fiksuotas apelianto pasitelktam faktiniam vežėjui perduodant prekes krovinio pristatymo vietoje, kuri nurodyta CMR važtaraštyje.

9.4.       Apeliantas nuo pat krovinio perdavimo dienos buvo informuotas apie krovinio savininko pretenzijas dėl sugadinto krovinio, turėjo visas galimybes rinkti duomenis apie prekės gabenimo, perdavimo, trūkumų fiksavimo aplinkybes. Tačiau apeliantas jokio tyrimo neatliko ir aplinkybę dėl netinkamo prekės įpakavimo ir neva netinkamo prekės sugadinimų fiksavimo grindžia tik deklaratyviais teiginiais.

9.5.       Apeliantui priimant ginčo krovinį vežti, krovinio pakuotė trūkumų neturėjo, tuo tarpu krovinio perdavimo metu tokie trūkumai buvo fiksuoti – krovinio pakuotė buvo iširusi. Nurodyta leidžia spręsti, kad krovinio sugadinimai atsirado būtent krovinio pervežimo metu.

9.6.       Byloje esantys duomenys patvirtina, kad sugadinto krovinio (stalo kojos) vertė yra 2 489,85 Eur (I tomas, 38 bylos lapas). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad žalvarinės stalo kojos likučiai galėjo būti parduoti antrinių žaliavų rinkoje už 550,55 Eur sumą. Atitinkamai, gaunama 1 939,30 Eur suma. Ieškovas iš atsakovo priteistino 1 770,31 Eur nuostolio dydį skaičiuoja vadovaudamasis CMR konvencijos 25 str. 1 d. ir 23 str. reguliavimu – vadovaujantis CMR konvencijos 23 str. 1 d., kompensacijos suma apskaičiuojama pagal krovinio vertę toje vietoje ir tuo laiku, kai jis buvo priimtas vežti. Krovinys buvo paimtas vežti 2022-12-12, apgadintos krovinio dalies svoris yra 169 kg. Šiuo atveju vadovautinasi CMR konvencijos 23 str. 3 d., kuri reguliuoja, kad kompensacija negali būti didesnė kaip 8,33 atsiskaitymo vieneto už kiekvieną trūkstamą kilogramą bruto svorio. Tokiu atveju kompensacija apskaičiuojama pagal formulę 169 * 8,33 * 1,257530 (atsiskaitymo vieneto vertė eurais 2022-12-12 pagal Tarptautinio valiutų fondo pateikiamą informaciją https://www.imf.org/external/np/fin/data/rms_mth.aspx?SelectDate=2022-12-31&reportType=CVSDR ). Taigi pagal CMR konvenciją atlygintina žala lygi 1 770,31 Eur. Nors skunde teigiama, kad skaičiuojant priteistiną kompensaciją turėjo būti vertinamas stalo bazės svoris be pakuotės, tačiau ieškovas nurodo, kad CMR konvencijos 23 str 3 d. nustato, kad kompensacija yra skaičiuojama už kilogramą bruto (kartu su pakuote) svorio. 

9.7.       Ieškovo įsitikinimu, bylinėjimosi išlaidos paskirstytos teisingai. Ieškovas, inicijuodamas ginčą ginčo teisena, ieškinį pareiškė dėl 1 770,31 Eur priteisimo. Taigi iš esmės byloje buvo sprendžiamas ginčas būtent dėl tokio reikalavimo tenkinimo ir nesutiktina su kad ieškovas bylos nagrinėjimo metu kokia nors apimtimi atsisakė savo pareikšto reikalavimo. Dėl nurodyto pirmosios instancijos teismas pagrįstai apeliantui iš ieškovo jokia apimtimi nepriteisė bylinėjimosi išlaidų.

Apeliacinės instancijos teismas

 

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

 

10.       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.

11.       Byloje nustatyta, atsakovė, kaip vežėjas, gabeno prekę - stalą su disku bei stalo pagrindą iš poliruoto žalvario iš Italijos į Lietuvą, kurias užsakė vežti UAB „Studio Casa“. Krovinys turėjo būti pristatytas adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovė šio krovinio vežimui pasitelkė vežėjus UAB „Donkis“ ir UAB „Duzga“. UAB „Studio Casa“ prekes buvo apdraudusi pas ieškovę – Krovinio draudimo liudijimas 250 0001578/2022. Gabenant krovinį buvo sugadinta 1 pakuotė, kurioje buvo stalo bazė (stalo pagrindas (koja)). Dėl prekės sugadinimo jos gabenimo metu ieškovė UAB „Studio Casa“ išmokėjo 2 389,85 Eur draudimo išmoką ir pareikštu ieškiniu subrogacijos tvarka prašė priteisti 1 770,31 Eur žalos iš atsakovės. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino.

12.       Atsakovė apeliaciniu skundu nurodo ir teigia, kad yra pakankamas teisinis pagrindas atleisti atsakovę, kaip vežėją, nuo atsakomybės dėl krovinio sugadinimo pagal CMR Konvencijos 17 straipsnio 4 dalies b papunktį, kadangi atsakovė ir jos pasitelkti sutartiniai vežėjai padarė viską, ką galėtų padaryti ypač sąžiningas ir pareigingas vežėjas tam, kad galima būtų išvengti žalos toje vietoje ir tuo metu. Tuo tarpu krovinio siuntėjas niekaip neįsitikino, kad jo supakuotas krovinys (siuntėjo netinkami veiksmai ir aplaidumas), dėl galimų įpakavimo defektų t.y. netinkamos pakuotės ar netinkamo vidinio krovinio įpakavimo kokybės, yra tinkamai paruoštas gabenti jį tarptautiniu maršrutu kelių transporto priemonėje, nes krovinio sugadinimai, kuriuos įrodinėja ieškovė šioje byloje, galėjo būti netinkamos pakuotės tvirtumo ir galimai netinkamo vidinio įpakavimo (neįpakuojant stalo kojos į kartoną, kaip nurodyta pakuočių sąraše) ir netinkamo krovinio sutvirtinimo medinėje pakuotėje priežastis.

13.       Apeliacinės instancijos teismas su tokia atsakovės pozicija sutinka. CMR konvencijoje yra įtvirtinta griežtoji (objektyvioji) vežėjo sutartinė atsakomybė: vežėjas joje nustatytais pagrindais atsako visais atvejais, jeigu neįrodo jo atsakomybę šalinančių aplinkybių, nustatytų 17 straipsnio 2 ir 4 dalyse. Atsakomybę šalinančių pagrindų įrodinėjimo pareiga pagal CMR konvencijos 18 straipsnio 1 dalį tenka vežėjui: vežėjas turi įrodyti, kad krovinys prarastas, jo trūksta ar pristatytas ne laiku dėl 17 straipsnio 2 punkte nurodytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-227/2012; 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2013, kt.). CMR Konvencijos 10 str. nustato siuntėjo atsakomybę už netinkamą krovinio įpakavimą. Tuo tarpu vežėjas už šias aplinkybes neatsako, nebent jos buvo akivaizdžios vežėjui krovinio priėmimo metu, tačiau vežėjas jų nenurodė CMR važtaraštyje ir neatsisakė vežti krovinio. CMR Konvencijos 17 str. 2 p. nustato, kad vežėjas neatsako už krovinio sugadinimą, jei tai įvyko ne dėl vežėjo, o dėl kroviniu disponuojančio asmens kaltės. CMR Konvencijos 17 str. 4 p. b) papunktis numato, kad vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės, jei krovinys sugadinamas dėl ypatingos rizikos, kuri susijusi su tuo, kad krovinys, kuris pagal savo savybes netinkamas vežti jo neįpakavus ar blogai įpakavus, vežamas jį neįpakavus ar įpakavus netinkamai. Krovinio tinkamas supakavimas ir paruošimas gabenti CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto b) papunkčio prasme yra krovinio supakavimas ar jo saugus sudėjimas pakuotėje taip, kad būtų užtikrintas saugumas ir stabilumas vežimo metu. Krovinio supakavimas turi apsaugoti krovinį vežimo metu. Krovinio siuntėjas ar jo pasitelktas asmuo, atliekantis krovinio pakavimą, turi atsižvelgti į kelių transporto rizikas, tokias kaip staigus stabdymas, kelio nelygumai ir pan. Staigus stabdymas, jei nepažeidžiamos viešosios teisės normos, laikytinas normalia eismo rizika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. Balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2014).

14.       Iš Ieškovės pateiktų įrodymų – krovinio foto nuotraukų (tomas 1 / puslapiai 35 – 36), matyti, kad krovinys - stalo bazė (pagrindas / koja) buvo patalpinta į iš medžio pjuvenų plokštės sukaltą / susuktą uždarą neatidaromą dėžę. Nėra ginčo, kad krovinio perdavimo metu dėžė buvo nepažeista. Tai reiškia, kad vežėjas priimdamas krovinį neturėjo jokio pagrindo CMR važtaraštyje nurodyti netinkamo krovinio įpakavimo fakto, ar tuo labiau įpakavimą ardyti bei tikrinti dėžės tvirtumą bei jos turinį. Dėžė vizualiai vežimui buvo tinkama.

15.       Pristatymo metu 2022 m. gruodžio 19 d. krovinio gavėjas CMR važtaraštyje pateikė reklamaciją, kad pažeistos prekės. Pristatyto krovinio pažeidimai CMR važtaraštyje detalizuoti nebuvo. Aktas, kuriame būtų nurodyti konkretūs krovinio pažeidimai, dalyvaujant krovinį pristačiusiam vežėjui, sudarytas taip pat nebuvo. 2022 m. gruodžio 19 d. UAB „Studio Casa” pateikė atsakovei pretenziją, kurioje nurodė, kad 2022 m. gruodžio 19 d. buvo pristatytas krovinys, 1 pakuotė iširusi ir pažeista stalo bazė.

16.       Kaip jau minėta, CMR Konvencijos 17 str. 2 p. nustato, kad vežėjas neatsako už krovinio sugadinimą, jei tai įvyko ne dėl vežėjo, o dėl kroviniu disponuojančio asmens kaltės. CMR Konvencijos 17 str. 4 p. b) papunktis numato, kad vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės, jei krovinys sugadinamas dėl ypatingos rizikos, kuri susijusi su tuo, kad krovinys, kuris pagal savo savybes netinkamas vežti jo neįpakavus ar blogai įpakavus, vežamas jį neįpakavus ar įpakavus netinkamai.

17.       Iš bylos medžiagos matyti, kad krovinys be pakuotės svėrė 121 kg. Iš ieškovės pateiktų nuotraukų matyti, kad jis buvo supakuotas į trapią medžio pjuvenų plokščių dėžę, kampuose sutvirtintą po 1 varžtą bei sukaltą itin plonomis ir trumpomis vinimis. Žalvarinis krovinys, kurio skersmuo mažesnis nei dėžės pagrindas tik susuktas į apsauginę plėvelę, bet neįpakuotas į kartoną, kaip tai numatyta pakuočių sąraše (tomas 1 / puslapis 43). Tai reiškia, kad sunkus žalvarinis daiktas buvo patalpintas į trapią pakuotę ir joje nebuvo stabiliai sudėtas bei pritvirtintas, todėl galėjo judėti ir tai tikėtinai lėmė jo apsibraižymą, bei pakuotės pažeidimą. Iš to darytina išvada, kad yra pakankamas pagrindas atleisti atsakovę, kaip vežėją, nuo atsakomybės dėl krovinio sugadinimo pagal CMR Konvencijos 17 straipsnio 4 dalies b papunktį.

18.       Be to labai svarbu ir tai, kad ieškovė teismui nepateikė absoliučiai jokių įrodymų apie tai, kokia prekės būklė buvo jos pristatymo metu. Neišlaiko kritikos faktas, kad ieškovė, reikalaudama išmokos už didelio metalinio daikto pažeidimą, teismui į bylą nepateikia net ginčo prekės nuotraukos. Pateiktose dvejose foto nuotraukose (tomas 1 / puslapiai 35 – 36), visiškai nematyti ne tik krovinio pažeidimų bet ir pačios prekės. Kitaip tariant byloje nėra įrodyta krovinio pažeidimo apimtis ir ar ji iš vis yra reikšminga.

10.       Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skunde nurodytų argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

19.       Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino nepagrįstai, todėl ginčijamas sprendimas naikintinas, o ginčas išspręstinas iš esmės, ieškinį atmetant.

20.       Bylinėjimosi išlaidos atlyginamos tai šaliai, kurios naudai yra priimamas galutinis sprendimas pagal principą „pralaimėjęs moka“ (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Atsakovė UAB „Delamode Baltics“ šioje byloje pirmosios instancijos teisme bendrai patyrė 1 633,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Už apeliacinio skundo surašymą sumokėjo 1 573 Eur, taip pat sumokėjo 40 Eur žyminio mokesčio. Šios sumos priteistinos.

 

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

 

n u s p r e n d ė :

        

apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 10 d. sprendimą panaikinti.

Priimti naują sprendimą.

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“, j. a. k. 304080146, 3 246 Eur 50 ct. bylinėjimosi išlaidų uždarajai akcinei bendrovei „Delamode Baltics“, j. a. k. 300614485. 

 

 

 

 

Teisėjas                                                                 Virginijus Kairevičius