Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2020-01-06][nuasmenintas sprendimas byloje][e2YT-21827-775-2019].docx
Bylos nr.: e2YT-21827-775/2019
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Kauno apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:
Bylos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo
Paveldėjimo samprata, pagrindai ir palikimo atsiradimas
Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
Procesas pirmosios instancijos teisme
Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimas
CIVILINIS PROCESAS
Atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo ypatumai, fizinių asmenų ir įmonių bankrotas, restruktūrizavimas bei ypatingoji teisena
Paveldėjimo teisė
Bylų nagrinėjimas ypatingosios teisenos tvarka
Teismo sprendimas
Kitos bylos su tarptautiniu elementu
KITOS BYLOS, NAGRINĖJAMOS YPATINGOSIOS TEISENOS TVARKA
BYLOS SU TARPTAUTINIU ELEMENTU

?

Civilinė byla Nr. e2YT-21827-775/2019

Proceso Nr. 2-69-3-13397-2019-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.1;

3.2.6.1; 3.4.5.2

(S)

 

img1 

 

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

 

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2019 m. gruodžio 12 d.

Kaunas

 

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Edita Šliumpienė,

sekretoriaujant Jūratei Verseckienei,

dalyvaujant pareiškėjai, jos atstovei advokatei J. S.,

suinteresuotam asmeniui R. P.,

nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui L. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos N. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – R. P. ir L. L..

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

I.       Šalių reikalavimai ir argumentai, atsikirtimai

 

1.       Pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog ji po savo sutuoktinio R. P. mirties priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama paveldėtą turtą valdyti (b. l. 1–6).

1.1.                      Pareiškėja, jos atstovė bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad santuokos metu pareiškėja su sutuoktiniu įsigijo butą adresu (duomenys neskelbtini), kuris buvo įregistruotas pareiškėjos vardu. Paaiškino, kad pareiškėja minėtame bute su sutuoktiniu gyveno iki jo mirties. Nurodė, jog pareiškėja į notarą po sutuoktinio mirties neprikreipė, nes turtas yra registruotas jos vardu, todėl galvojo, kad niekur kreiptis nereikia. Nurodė, jog išsiaiškinusi, kad dalis buto yra sutuoktinio nuosavybė, kreipėsi į notarą ir sužinojo, jog praleido terminą palikimui priimti. Paaiškino, kad mirus sutuoktiniui pareiškėja pasirūpino jo laidotuvėmis, toliau mokėjo mokesčius už butą, atliko remonto darbus, perėmė likusias sutuoktinio santaupas. Nurodė, kad sutuoktinis kitų santuokų neturėjo ir kitų įpėdinių nėra.

2.       Suinteresuotas asmuo R. P. teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą (b. l. 36–37), nurodė, jog su pareiškimu sutinka.

2.1.                      Suinteresuotas asmuo bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad yra pareiškėjos N. P. ir R. P. sūnus. Nurodė, jog po tėvo mirties jis su motina liko gyventi bute adresu (duomenys neskelbtini), toliau mokėjo mokesčius, atliko remontą, perklijavo vonioje plyteles, tapetavo kambarį. Nurodė, kad sesuo L. L. gyvena užsienyje ir grįžta tik per atostogas, pareiškimui neprieštarauja. Paaiškino, kad pretenzijų į paveldimą tėvo turto dalį neturi, todėl prašo pareiškimą patenkinti.

3.       Suinteresuotas asmuo L. L. teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą (b. l. 42), nurodė, kad su pareiškimu sutinka.

4.       Suinteresuotas asmuo L. L. į 2019 m. gruodžio 4 d. teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką jai pranešta tinkamai, byloje yra jos rašytinis prašymas bylą nagrinėti jai nedalyvaujant (b. l. 42), todėl nutarta byla nagrinėti suinteresuotam asmeniui L. L. nedalyvaujat.

 

Teismas

 

k o n s t a t u o j a :

 

pareiškimas tenkinamas.

 

II.       Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

5.       Nustatyta, kad pareiškėja N. P. (duomenys neskelbtini) susituokė su R. P. (b. l. 9). R. P. ir L. L. yra N. P. bei R. P. vaikai (b. l. 16, 41). R. P. (duomenys neskelbtini) mirė (b. l. 7). Paveldėjimo byla po R. P. mirties užvesta nebuvo (b. l. 18–19). Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenimis pareiškėja ir R. P. savo vardu transporto priemonių nebuvo įregistravę (b. l. 12–13). Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis R. P. savo vardu įregistruoto nekilnojamojo turto neturi (b. l. 14). Pareiškėjos vardu yra registruotas butas adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 15, 17). Šiuo adresu yra deklaruota pareiškėjos, jos sutuoktinio ir jų sūnaus gyvenamoji vieta (b. l. 11, 21). Byloje pateikta UAB (duomenys neskelbtini) pažyma apie R. P. duomenų saugojimą (b. l. 10). Taip pat pateikti duomenys apie paskaičiuotus mokesčius UAB „Kauno energija“ (b. l. 22).

6.       Mirus palikėjui, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria, įpėdinis palikimą turi priimti. Palikimo priėmimas – tai vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.63 straipsnio 1 dalis). Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymima, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse – priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, tokie veiksmai atliekami siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010; kt.). Teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymima, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.

7.       Byloje esantys rašytiniai įrodymai, pareiškėjos, jos atstovės bei suinteresuoto asmens nurodytos aplinkybės patvirtina, kad N. P. po sutuoktinio mirties perėmė ir pradėjo valdyti sutuoktinio turtą – liko gyventi jų bendrame bute, toliau juo rūpinosi, darė remontą, mokėjo mokesčius, tai yra faktiškai priėmė R. P. palikimą. Suinteresuotas asmuo R. P. su pareiškimu sutiko. Suinteresuotas asmuo L. L. prieštaravimų dėl pareiškimo taip pat nepateikė. Duomenų apie testamentą ar kitus asmenis, kurie pretenduotų į R. P. turtą, nėra pateikta.

8.       Teismas, įvertinęs pareiškėjos bei suinteresuoto asmens posėdyje nurodytas aplinkybes, byloje esančius įrodymus ir tai, jog kitų asmenų, pretenduojančių į R. P. turtą, nėra, konstatuoja, kad yra pagrindas paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog N. P. po sutuoktinio R. P. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti (CK 5.51 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 444 straipsnio 8 punktas).

9.       Valstybė šioje byloje patyrė 7,18 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu, kurios priteisiamos iš pareiškėjos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 448 straipsniu,

 

n u s p r e n d ž i a :

 

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad N. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą, pradėjusi faktiškai turtą valdyti.

Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.

Priteisti valstybei iš pareiškėjos N. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 7,18 Eur (septynių eurus 18 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

 

 

Teisėja Edita Šliumpienė


Paminėta tekste:
  • CK
  • 3K-3-382/2010
  • CK5 5.51 str. Palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti
  • CPK