Administracinė byla Nr. I-1335-142/2013

Proc. Nr. 3-61-3-02865-2012-9

Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 8.1.1; 74

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. birželio 3 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, dalyvaujant pareiškėjos atstovui R. B., atsakovo atstovui Dariui Kiaušui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Ginara“ skundą dėl sprendimų panaikinimo atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos teritorinei muitinei,

n u s t a t ė :

UAB „Ginara“ (toliau – pareiškėja) padavė teismui skundą (b. l. 1–3), kuriame prašo panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Muitinės departamentas) 2012 m. spalio 17 d. sprendimą Nr. 1A-330 ir Klaipėdos teritorinės muitinės 2012 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą „Dėl delspinigių mokestinės prievolės įregistravimo“ Nr. (LM34)-RŽ211-396 ir atleisti pareiškėją nuo priskaičiuotų 17 718 Lt akcizo delspinigių ir 3 190 Lt PVM delspinigių.

Remiasi Mokesčių administravimo įstatymo (toliau - MAĮ) 100 straipsnio 1 dalies 2 punktu. Mano, kad pareiškėja turi būti atleista nuo delspinigių mokėjimo MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu, t. y. dėl vilkinimo, kuris nepriklausė nuo pareiškėjos valios. Paaiškina, kad pareiškėja nesutiko su priskaičiuotais PVM ir akcizo mokesčiais, todėl pateikė skundą dėl Klaipėdos teritorinės muitinės (toliau – Klaipėdos TM) 2007 m. kovo 7 d. sprendimo Nr. (LM19)-RŽ77-10, tačiau negalėjo numatyti, kad mokestinio ginčo nagrinėjimas tęsis daugiau nei penkerius metus, iš kurių net trims metams Muitinės departamentas visiškai formaliai ir nepagrįstai mokestinio ginčo nagrinėjimą sustabdė. Mokestinis ginčas buvo vilkinamas dėl mokesčių administratoriaus kaltės, nes Muitinės departamentas buvo visiškai nepagrįstai sustabdęs mokestinio ginčo nagrinėjimą trejiems metams, per tą laikotarpį nebuvo nustatyta jokių naujų mokestinio ginčo nagrinėjimui reikšmingų aplinkybių. Skundžiamu Klaipėdos TM 2012 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu nustatyti delspinigiai yra apskaičiuoti nuo 2007 m. kovo 21 d. iki 2012 m. liepos 30 d., t. y. iki tos dienos, kai pareiškėja 2012 m. liepos 30 d. mokėjimo pavedimu Nr. 11829 sumokėjo 23 523 Lt akcizo ir mokėjimo pavedimu Nr. 11830 sumokėjo 4 234 Lt PVM. Apskaičiuoti delspinigiai, kaip prievolės užtikrinimo būdas, turi būti adekvatūs tam tikslui, kurio yra siekiama. Mano, kad būtina vadovautis teisingumo ir protingumo kriterijais ir dėl to pripažinti, kad apskaičiuotos delspinigių sumos yra neproporcingai didelės ir neadekvačios. Delspinigiai sudaro daugiau nei 75 procentus mokestinės prievolės, todėl tokios sumos yra neadekvačios ir naikintinos. Remiasi MAĮ 8 straipsnio 3 dalimi. Nurodo, kad teisės praktikos požiūriu prioritetas teikiamas ne teisingumui, o teisėtumui, tačiau sprendimas turi būti ne tik teisėtas, bet ir teisingas. Mokesčių administratoriai formaliai vadovavosi MAĮ 98 straipsnio 2 dalimi ir visiškai neatsižvelgė į teisingumo ir protingumo kriterijus. Vadovaujasi Konstitucinio Teismo nutarimais (2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d.) ir aiškina, kad šis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės numatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmenų teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp tikslo nubausti bei pasirinktų priemonių turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Vadovaudamasis MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 2 punktu mano, kad delspinigiai turi būti skaičiuojami tik nuo to momento, kai ginčas buvo pabaigtas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (toliau – LVAT) priėmus 2012 m. birželio 28 d. nutartį.

Teismo posėdyje atstovas bendrovės direktorius palaikė skundo argumentus ir papildomai paaiškino, kad ir dabar dėl kuro turi nuostolių, nes privalės tą kurą utilizuoti, kuras buvo įvežtas per klaidą. Pati pareiškėja kreipėsi į muitinės įstaigas dėl įvežto kuro, kai jai kilo neaiškumų, tada prasidėjo mokestinis ginčas. Reikalaujamų mokesčių iš karto nesumokėjo, nes tam neturėjo lėšų, bendrovė buvo ant bankroto ribos. Mokesčius sumokėjo tik pasibaigus mokestiniam ginčui. Prašė skundą tenkinti.

Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime (b. l. 34–35) su skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Nesutinka, kad dėl mokesčių administratoriaus kaltės buvo vilkinamas mokestinio ginčo procesas. Aiškina, kad pareiškėja nepagrįstai teigia, jog Muitinės departamentas buvo nepagrįstai sustabdęs skundo nagrinėjimą. Mokestinio ginčo metu pareiškėja turėjo teisę skųsti Muitinės departamento veiksmus (skundo nagrinėjimo sustabdymą), tačiau šia teise nepasinaudojo ir joks Muitinės departamento veiksmas nėra pripažintas neteisėtu. Paaiškina, kad nėra pagrindo atleisti pareiškėją nuo delspinigių pagal MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Ši teisės norma nustato, kad mokesčių mokėtojas gali būti atleistas nuo delspinigių, jei mokesčio įstatymas pažeistas dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo mokesčių mokėtojo valios ir kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti. Tokiomis aplinkybėmis nelaikomi mokesčių mokėtojo ar jo darbuotojų veiksmai ar neveikimas, taip pat mokesčių mokėtojo nemokumas. Muitinės departamento nuomone, šis atleidimo pagrindas yra sietinas su pažeidimo padarymu, dėl kurio atsiranda mokestinė prievolė. Tuo tarpu pareiškėjos skunde nurodomos aplinkybės (ilgas ginčo nagrinėjimas, bylos vilkinimas ir pan.) yra susijusios ne su pažeidimo padarymu, dėl kurio atsirado mokestinė prievolė, bet su mokestinio ginčo procesu. Todėl pareiškėja negali būti atleista nuo delspinigių minėtu pagrindu. Nagrinėjamo ginčo atveju pareiškėja iniciavo mokestinį ginčą, tačiau jai nebuvo jokios pareigos laukti, kol šis ginčas baigsis. Teisės aktai nedraudė pareiškėjai sumokėti papildomai apskaičiuotus akcizą ir PVM per 2007 m. kovo 7 d. sprendime Nr. (LM19)-RŽ77-110 nurodyta terminą ar mokestinio ginčo metu, o sprendimo pagrįstumą ginčyti teisės aktų nustatyta tvarka. Jeigu pareiškėja nustatytu terminu būtų sumokėjusi ginčijamu sprendimu apskaičiuotą mokestinę prievolę (akcizą ir PVM), jai nebūtų buvę apskaičiuoti delspinigiai už mokestinio ginčo nagrinėjimo laikotarpį.

Teismo posėdyje atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus. Nurodė, kad mokestinis ginčas tęsėsi ilgai dėl to, kad buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Klaipėdos teritorinė muitinė atsiliepime (b. l. 46) su skundu nesutinka.

Paaiškina, kad pasibaigus mokestiniam ginčui, kuriuo pareiškėjos skundas buvo atmestas, 2012 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu Nr. (LM34)-RŽ211-396 apskaičiavo ir įregistravo mokestinę prievolę 17 718 Lt akcizo delspinigių ir 3 190 Lt PVM delspinigių. Remiasi MAĮ 96 straipsnio 1 dalimi. Mano, kad ir skundžiamas Muitinės departamento, ir Klaipėdos TM sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, materialines bei procesines teisės normas tinkamai aiškintos ir taikytos. Prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teismo posėdyje atstovas nedalyvavo, atsiliepime nurodė, kad nedalyvaus nagrinėjant bylą.

Skundas tenkintinas iš dalies.

Ginčas kilo dėl pareiškėjos atleidimo nuo apskaičiuotų delspinigių. Delspinigiai pareiškėjai apskaičiuoti pasibaigus mokestiniam ginčui dėl pareiškėjai apskaičiuotos ir įregistruotos mokestinės prievolės. 

Pareiškėjas ginčija Klaipėdos TM 2012 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą Nr. (LM34)-RŽ211-396 (b. l. 42). Šiuo sprendimu teritorinė muitinė nusprendė apskaičiuoti ir įregistruoti pareiškėjai  17 718 Lt akcizo ir 3 190 Lt PVM delspinigių. Muitinė vadovavosi MAĮ 13 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 96 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 97 straipsnio 1 dalimi ir 98 straipsnio 2 dalimi. Nurodė, kad mokesčius pareiškėja sumokėjo 2012 m. liepos 30 d. (b. l. 43–44), Klaipėdos TM 2012 m. liepos 11 d. surašius raginimą mokestinę nepriemoką įvykdyti geruoju (b. l. 45), kai mokestinis ginčas jau pasibaigė ir įsigaliojo Klaipėdos TM 2007 m. sprendimas Nr. (LM19)-RŽ77-110.

Pareiškėja šį sprendimą apskundė Muitinės departamentui (b. l. 50–51). Šiame skunde pareiškėja nurodė tokius argumentus: Muitinės departamentas be pagrindo (dėl vykstančio ikiteisminio tyrimo) sustabdė pareiškėjos skundo nagrinėjimą; Muitinės departamentas neįvykdė Vilniaus apygardos administracinio teismo (toliau – VAAT) sprendimo nurodymų atlikti papildomą aplinkybių tyrimą; delspinigiai skaičiuojami nuo 2007 m. kovo 21 d. iki 2012 m. liepos 30 d.; procesas vilkinamas dėl mokesčių administratoriaus kaltės; būtina vadovautis MAĮ 8 straipsnio 3 dalimi; priskaičiuotos delspinigių sumos yra neproporcingai didelės ir neadekvačios – delspinigiai sudaro 20 908 Lt, o sumokėta mokesčių suma – 27 757 Lt, t. y. delspinigiai sudaro daugiau negu 75 procentus mokestinės prievolės. Nurodė, kad delspinigiai turi būti skaičiuojami tik nuo LVAT sprendimo priėmimo dienos – nuo 2012 m. birželio 28 d. Prašė panaikinti Klaipėdos TM 2012 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą.

Išnagrinėjęs pareiškėjos skundą Muitinės departamentas 2012 m. spalio 17 d. priimtu sprendimu Nr. 1A-330 patvirtino Klaipėdos TM 2012 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą Nr. (LM34)-RŽ211-396, kuris yra skundžiamas šioje byloje (b. l. 8–9).

Kadangi nagrinėjamas ginčas yra dėl atleidimo nuo delspinigių, būtina nustatyti, ar yra  MAĮ 100 straipsnyje ir 141 straipsnio 1 dalyje nustatyti atleidimo nuo delspinigių pagrindai, o šios normos reiškia, kad būtina nustatyti mokestinių teisės aktų pažeidimo priežastis, t. y. šiai bylai reikšmingos mokestinio ginčo dėl pareiškėjai apskaičiuotų ir įregistruotų mokestinių prievolių aplinkybės.

Nustatyta, kad nuo 2007 m. vyko mokestinis ginčas, kuris buvo pradėtas pareiškėjai pateikus 2007 m. vasario 15 d. prašymą dėl kuro, kuriam įformintas bendrojo administracinio dokumento (BAD) importo rinkinys Nr. 7LUB0400116, grąžinimo UAB „Petrotrans Bunkering“ (VAAT administracinė byla Nr. I-8183-17/2007, b. l. 15). Išnagrinėjusi šį prašymą Klaipėdos TM priėmė 2007 m. kovo 7 d. sprendimą Nr. (LM19)-RŽ77-110 (VAAT administracinė byla Nr. I-8183-17/2007, b. l. 17–18), kuriuo netenkino pareiškėjos prašymo grąžinti kurą, kuriam buvo įformintas BAD importo rinkinys Nr. 7LUB0400116 UAB „Petrotrans Bunkering“; pakeitė prekės kodą BAD importo rinkinyje iš 2710 19 61 00 su papildomu kodu X305 į 2710 19 61 00 su papildomu kodu X304; perskaičiavo pareiškėjos importo mokesčius BAD importo rinkinyje Nr. 7LUB0400116 iš 2 208 Lt į 25 731 Lt akcizo, iš 8 866 Lt į 13 100 Lt PVM; įregistravo muitinėje mokestinę nepriemoką 23 523 Lt akcizo, 4 234 LT PVM; įpareigojo pareiškėją mokestinę nepriemoką sumokėti. Pareiškėja šį sprendimą skundė Muitinės departamentui (ten pat, b. l. 12-14), kuris 2007 m. liepos 13 d. sprendimu Nr. 1A-4.14-280 (ten pat, b. l. 62–63) patvirtino Klaipėdos TM sprendimą. Minėtoje administracinėje byloje nustatyta, kad pareiškėja iš Baltarusijos įvežė prekę (skystąjį kurą) ir Klaipėdos TM įformino BAD importo rinkinį Nr. 7LUB0400116 (2007 m. vasario 12 d.) išleidimo į laisvą apyvartą muitinės procedūrai. Muitinio įforminimo metu pateikta pardavėjo UAB „Petrotrans Bunkering“ PVM sąskaita faktūra Nr. 0014 (2007 m. vasario 12 d.), kurioje nurodyta 45 455,37 Lt prekių vertė ir kiti dokumentai, apskaičiuoti muito mokesčiai: muitas – 1 591 Lt, akcizas – 2 208 Lt, PVM – 8 866 Lt. Muitinės departamento sprendime nurodyta, kad UAB „Ginara“ kreipėsi į teritorinę muitinę su prašymu leisti grąžinti kurą pardavėjui, motyvuodama tuo, kad kuras buvo nežymėtas. Šiame prašyme pareiškėja nurodė, kad pagal muitinės deklaraciją kurui buvo pritaikytas lengvatinis akcizo tarifas 86 Lt/t. Prašyme pareiškėja nurodė, kad kuras nežymėtas, o pagal Akcizų įstatymo 42 straipsnį toks kuras (kuriam taikomas lengvatinis tarifas) turi būti žymėtas. Pareiškėja skunde Muitinės departamentui, atskirsdama į Klaipėdos TM sprendimo motyvus, nurodė, kad atsivežus nupirktą kurą ir supylus sandėliavimui į įmonės talpą buvo pastebėta, kad neatitinka krosninio kuro spalva, nes kuras nebuvo žymėtas raudona spalva. Pareiškėja skunde buvo nurodžiusi, kad gauto krosninio kuro nenaudojo prekyboje, nes kuro talpykla nuo 2007 m. vasario 14 d. 8 val. buvo saugoma muitinės pareigūnų, o 2007 m. vasario 15 d. 8 val. 30 min. talpyklą užplombavo Tauragės apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojai. Pareiškėja skunde MD nurodė, kad kuro gamintojo kokybės pasas Nr. 61 yra dokumentas, įrodantis, kad prekė deklaracijoje nurodytai muitinės procedūrai buvo deklaruota per klaidą, o šią klaidą didžiąja dalimi nulėmė ir muitinės pareigūnų neapdairumas priimant ir patvirtinat BAD importo rinkinį.

Sprendžiant ginčą taikytos 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2193/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (toliau – Bendrijos muitinės kodeksas), 66 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies nuostatos; 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatų (toliau – Įgyvendinimo nuostatos), 251 straipsnio 1 dalis, 199 straipsnis, kuriame nustatyta, kad pateikus muitinės įstaigai deklaranto arba jo atstovo pasirašytą deklaraciją, deklarantas tampa atsakingas už deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą, kartu su deklaracija pateiktų dokumentų tikrumą bei už visų prievolių, susijusių su deklaracijoje nurodytos muitinės procedūros taikymo prekėms pradžia, įvykdymą.

Muitinės departamento sprendime daroma išvada, kad prekė nebuvo deklaruota per klaidą vietoje kitos prekės, todėl, kad prekė yra tapati, skiriasi tik jos požymiai, ar kuras žymėtas, ar ne. Dėl to negali būti taikoma Įgyvendinimo nuostatų 251 straipsnio 1 a dalis. Taip pat nurodyta, kad UAB „Ginara“ sutarties Nr. 2007-1 (2007 m. sausio 29 d.) su UAB „Petrotrans Bunkering“ 3.1 punkte numatyta, kad pirkėjo atstovas, priimdamas kurą, privalo patikrinti kurą lydinčius buhalterinės apskaitos ir kokybės dokumentus ir jų užpildymo teisingumą, priimamo kuro siuntos kiekį ir kokybę. Muitinės departamento sprendime pažymėta, kad prie įforminto BAD importo rinkinio buvo pridėtas pasas Nr. 61, kurio 14 punkte nurodyta, jog kuro spalva yra geltona. Dėl to sprendime daroma išvada, kad deklaruodama prekę pareiškėja ją aprašė pagal pateiktus dokumentus, tačiau nurodė neteisingą papildomą kodą, nors iš pateiktų dokumentų buvo galimybė nustatyti papildomą prekės kodą, rodantį, kad kuras buvo nežymėtas. Muitinės departamento sprendime remiamasi Įgyvendinimo nuostatų 199 straipsniu dėl deklaranto atsakomybės, t. y. pareiškėja kaip deklarantas buvo atsakinga už teisingą deklaravimą. Taip pat buvo remiamasi Muitinės departamento direktoriaus 2004 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. 1B-329 patvirtintos Bendrojo administracinio dokumento pildymo instrukcijos 17 punktu. T. y. Muitinės departamento sprendime nustatyta pareiškėjos kaltė dėl neteisingo prekės deklaravimo. Dėl deklaravimo ir atsirado mokestinė nepriemoka, nes buvo nurodytas prekės kodas, suteikiantis teisę į lengvatinį mokesčio tarifą, tuo tarpu pati prekė turėjo būti žymima kodu, tokios teisės nesuteikiančiu.

Pareiškėja minėtus sprendimus skundė VAAT, kuris 2007 m. gruodžio 10 d. sprendimu (administracinė byla Nr. I-8183-17/2007) iš dalies tenkino pareiškėjos skundą, panaikino Muitinės departamento 2007 m. liepos 13 d. sprendimą Nr. 1A-4.14-280 ir įpareigojo Muitinės departamentą pareiškėjos skundą išnagrinėti iš naujo. Teismas nustatė, kad muitinės pareigūnai, atlikdami muitinį patikrinimą, nepatikrino deklaruojančio prekę asmens tapatybės. Taip pat teismo sprendime yra konstatuota, kad pareiškėja kuro nepanaudojo, nes pastebėjusi, kad kuras yra neženklintas, pati nedelsdama kreipėsi į atitinkamas institucijas. Teismo sprendime pažymėta, kad kuras buvo saugomas muitinės pareigūnų, vėliau buvo atliktas kuro plombavimas ir surašytas 2007 m. vasario 15 d. nurodymas Nr. 14-4-8 neatlikti jokių veiksmų su talpykloje esančiu kuru. Teismo sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į pareiškėjos UAB „Ginara“ atstovo paaiškinimus teismo procese, jog bendrovės direktorius nedeklaravo įvežamo kuro, o kurą deklaravo UAB „Ginara“ įgaliotas V. G., teismas atsižvelgė į Įgyvendinimo nuostatų 199 straipsnį, t. y., kad deklaranto kaltė neįrodyta.

Muitinės departamentas vykdė VAAT 2007 m. gruodžio 10 d. sprendimą ir nagrinėjo pareiškėjos skundą iš naujo. Priėmė 2011 m. balandžio 1 d. sprendimą Nr. 1A-4.13-125 (VAAT administracinė byla Nr. I-2757-437/2011). Muitinės departamento sprendime nurodyta, kad vykdydama teismo sprendimą nustatė, jog Muitinės kriminalinės tarnybos Klaipėdos skyriuje 2007 m. kovo 15 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 04-1-305-07, kurio metu nustatyti faktai gali turėti esminės įtakos sprendimui priimti.

Muitinės departamentas 2008 m. balandžio 18 d. priėmė sprendimą Nr. 1A-4.13-213, kuriuo sustabdė pareiškėjos skundo dėl Klaipėdos TM 2007 m. kovo 7 d. sprendimo Nr. (LM19)-RŽ77-110 panaikinimo nagrinėjimą iki bus baigtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 04-1-305-07. Klaipėdos apygardos prokuratūros 2011 m. vasario 1 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Gavus šį nutarimą (Klaipėdos TM 2011 m. vasario 11 d. raštu persiųstas), pareiškėjos skundo nagrinėjimas buvo atnaujintas. Prokuratūros nutarime buvo konstatuota, kad įsigytas kuras buvo deklaruojamas UAB „Ginara“ vardu pažeidžiant Akcizų įstatymo nuostatas, kadangi nežymėtam krosniniam kurui buvo pritaikytas lengvatinis akcizo tarifas. Prokuratūros nutarime buvo konstatuota, kad deklaraciją, užpildytą UAB „Ginara“ vardu su joje nurodytais tikrovės neatitinkančiais duomenimis, pateikė įtariamasis V. G., kuris tvirtino deklaraciją ir kitus dokumentus pateikęs G. S. (UAB „Ginara“ direktoriaus) prašymu, pats jis deklaracijos nepildė. Prokuratūros nutarime nėra konstatavimo, kad V. G. turėjo 2007 m. vasario 13 d. jam išduotą įgaliojimą Nr. 7, kuriuo UAB „Ginara“ įgaliojo UAB „Petrotrans Bunkering“ darbuotoją V. G. atstovauti UAB „Ginara“ tvarkant su įmonės veikla susijusią dokumentaciją. Iš nutarimo matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas G. S., J. P., VMI pareigūnas, į kurį 2007 m. vasario mėnesį kreipėsi G. S., K. A., UAB „Ginara“ vairuotojas vežęs kurą, muitinės tarpininkas M. S. nepatvirtino, kad V. G. būtų pateikęs UAB „Ginara“ įgaliojimą, tačiau iš prokuratūros nutarimo nematyti, kad toks klausimas apklausiamiems asmenims būtų užduodamas. Iš prokuratūros nutarimo turinio (aprašant asmenų apklausas) matyti, kad G. S. deklaracijos muitinei neteikė, tačiau ją teikė V. G., gavęs per UAB „Ginara“ vairuotoją visus reikiamus dokumentus ir užpildytą importo deklaraciją. Tuo tarpu G. S. žinojo, kad prekės deklaravimą tvarko UAB „Petrotrans bunkering“ vadybininkas V.

Tai, kad V. G. UAB „Ginara“ 2007 m. vasario 13 d. išdavė įgaliojimą Nr. 7, suteikiantį teisę atstovauti tvarkant su įmonės veikla susijusią dokumentaciją, pasirašytą direktoriaus G. S., patvirtina šio įgaliojimo kopija (administracinė byla Nr. I-8183-17/2007, b. l. 88). Apie įgaliojimą ikiteisminiame tyrime paaiškino ir pats V. G.. Tai, kad deklaracija Nr.7LUB0400116 pateikta muitinei 2007 m. vasario 13 d., patvirtina šioje deklaracijoje esantis Lietuvos muitinės spaudas ir įrašas „ATITINKA“ su data „2007-02-13“ (administracinė byla Nr. I-8183-17/2007, b. l. 26, puslapio apačia). Apklausiamas ikiteisminiame tyrime G. S. taip pat aiškino, kad gauti dokumentai muitinėje buvo sutvarkyti tik kitą dieną po kuro atvežimo.

Todėl Muitinės departamento 2011 m. balandžio 1 d. sprendime, kuriuo iš naujo išnagrinėtas ginčas dėl priskaičiuotų mokesčių, daroma išvada, kad deklaraciją muitinei pateikė UAB „Ginara“ įgaliotas asmuo, o tokiu atveju deklaraciją pateikęs asmuo yra atsakingas už tai, kad joje būtų teisingi duomenys. Atsižvelgiant į papildomai ištirtas ir nustatytas aplinkybes Klaipėdos TM 2007 m. kovo 7 d. sprendimas Nr. (LM19)-RŽ77-110 buvo patvirtintas tais pačiais motyvais kaip ir ankstesniu Muitinės departamento sprendimu, išskyrus papildomus argumentus dėl to, kas atsako už prekės deklaravimo teisingumą.

Pareiškėja teismui skundė Muitinės departamento 2011 m. balandžio 1 d. sprendimą Nr. 1A-4.13-125 (VAAT administracinė byla Nr. I-2757-437/2011). VAAT 2011 m. rugsėjo 29 d. sprendimu UAB „Ginara“ skundą atmetė kaip nepagrįstą. Šis sprendimas LVAT 2012 m. birželio 28 d. nutartimi (administracinė byla Nr. A261-1313/2012) paliktas nepakeistas. Pareiškėjos argumentai, kad deklaracijoje nurodytai procedūrai prekės buvo deklaruotos per klaidą ir kad yra galimybė taikyti Įgyvendinimo nuostatų 251 straipsnio 1 dalį, buvo atmesti. Paliktame galioti VAAT sprendime atmetami kaip nepagrįsti pareiškėjos argumentai dėl pareiškėjos skundo nagrinėjimo vilkinimo, kadangi, kaip konstatavo teismas, VAAT 2007 m. gruodžio 10 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-9183-17/2007 buvo nurodytos aplinkybės, kurias reikia ištirti, šios aplinkybės ir buvo tiriamos atliekant ikiteisminį tyrimą, dėl kurio skundo nagrinėjimas buvo sustabdytas.

MAĮ 100 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatyta, kad mokesčių mokėtojas gali būti atleidžiamas nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų), bet nesumokėtų (neišieškotų) delspinigių ar jų dalies, jeigu yra šio Įstatymo 141 straipsnio 1 dalyje nustatytas pagrindas (2 p.); kitais atvejais, kai delspinigius išieškoti netikslinga ekonominiu ir (ar) socialiniu požiūriu, kaip tai suprantama pagal šio Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Šis atleidimo pagrindas gali būti taikomas tik mokesčių mokėtojams – fiziniams asmenims. Dėl to pareiškėjai negali būti taikomas.

MAĮ 141 straipsnis reglamentuoja atleidimą nuo baudos, o pagal MAĮ 100 straipsnio nuostatas atleidimui nuo delspinigių taikomos 141 straipsnio 1 dalies nuostatos, t. y. ir atleidimui nuo baudų, ir atleidimui nuo delspinigių iš dalies taikomos tos pačios nuostatos. MAĮ 141 straipsnis nustato: „1. Atleidimo nuo pagal šio Įstatymo 139 ir 140 straipsnius paskirtų baudų mokėjimo pagrindai yra: 1) jei mokesčių mokėtojas įrodo, kad nėra kaltas dėl padaryto pažeidimo; 2) jei mokesčio įstatymas pažeistas dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo mokesčių mokėtojo valios ir kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti. Tokiomis aplinkybėmis nelaikomi mokesčių mokėtojo ar jo darbuotojų veiksmai ar neveikimas, taip pat mokesčių mokėtojo nemokumas; 3) kai mokesčių mokėtojo atskira veika, nors ir pažeidžiančia mokesčio įstatymo nuostatas, nepadaroma žala biudžetui; 4) kai mokesčių mokėtojas mokesčio įstatymą pažeidė dėl klaidingo apibendrinto mokesčio įstatymo paaiškinimo arba mokesčių administratoriaus raštu ar telefonu, jei suteikta konsultacija centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka buvo įrašyta ir yra galimybė nustatyti skambinantį asmenį – mokesčių mokėtoją (ar jo atstovą), suteiktos klaidingos konsultacijos mokesčių mokėjimo klausimais“.

Todėl pirmiausiai teismas pasisako dėl to, jog pareiškėja neteisingai aiškina MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą pagrindą. Šioje normoje kalbama, kad būtina įvertinti, ar mokesčio įstatymas nebuvo pažeistas dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo mokesčio mokėtojo valios, toks pagrindas visai nesusijęs nei su delspinigių skaičiavimo periodu, nei su kokių nors subjektų kalte dėl per ilgo mokestinio ginčo nagrinėjimo. Visų pirma, iš minėtų administracinių bylų duomenų matyti, kad būtent dėl pačios pareiškėjos kaltės prekė buvo deklaruota be papildomo prekės kodo X304, kuris reiškia akcizo mokestį nežymėtam kurui, o tokiu atveju netaikomos akcizų lengvatos. Pareiškėjos vardu deklaruojant kurą buvo nurodytas papildomas kodas X305, kuris yra taikomas žymėtam kurui (raudonos spalvos) ir jam taikomos mokesčių lengvatos. Pagal Akcizų įstatymo 42 straipsnio „Energetinių produktų, kuriems taikomos akcizų lengvatos, žymėjimas, tiekimas ir naudojimas“ 1 dalį Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka žymimi: 1) šildymui skirti energetiniai produktai, kuriems taikomas šio Įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje nustatytas akcizo tarifas; 2) kiti energetiniai produktai, kuriems taikomos akcizų lengvatos, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais. 42 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje, taip pat šio Įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų energetinių produktų tiekimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 42 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad už energetinių produktų žymėjimo ir (arba) tiekimo tvarkos nesilaikymą, taip pat tais atvejais, kai žymėti energetiniai produktai panaudojami kaip degalai (variklių kuras) ir (arba) kaip šildymui skirtas kuras, tačiau kitaip negu tam tikslui, kuriam šiuos energetinius produktus naudojant yra nustatyta akcizų lengvata, įstatymų nustatyta tvarka taikomos sankcijos. Minėtose bylose buvo nustatyta, kad pareiškėjos atstovams iš visų kartu su preke pateiktų dokumentų turėjo būti aišku, kad tai yra nežymėtas kuras, atitinkamai turėjo būti aišku, kad jis žymimas papildomu kodu X304. Būtent dėl nurodyto pažeidimo Klaipėdos TM 2007 m. kovo 7 d. sprendimu perskaičiavo importo mokesčius ir įregistravo mokestinę nepriemoką. Klaipėdos TM nebuvo atsakinga dėl neteisingo deklaravimo. Mokestinio ginčo sprendimuose yra nurodyti teisės aktai, kurie pareigą teisingai deklaruoti ir apskaičiuoti importo mokesčius nustato deklarantui. Minėta, kad mokestinio ginčo tyrimo eigoje buvo nustatyta, kad deklaraciją pateikė bendrovės direktoriaus įgaliojimą turintis asmuo. Nors nebuvo nustatyta, kas konkrečiai deklaraciją užpildė, tačiau ją pateikė asmuo, turintis tam įgaliojimą. Atsižvelgiant į tai, Klaipėdos TM ir neprivalėjo aiškintis, kas techniškai padarė įrašus deklaracijoje. Deklaruojant prekę muitinė neturi pareigos iš karto patikrinti, ar prekė deklaruojama teisingai, tačiau muitinė turi teisę esant reikalui patikrinti deklaravimo teisingumą ir mokesčių apskaičiavimo teisingumą, priskaičiuoti papildomus mokesčius (Bendrijos muitinės kodekso 59–64, 65–68, 71, 72, 74 straipsnių nuostatos).

Taikydamas MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas vadovaujasi LVAT suformuota teismų praktika, kurioje aiškinama nurodyta teisės norma (2005 m. vasario 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A15-141/2005, 2011 m. kovo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-319/2011, 2011 m. balandžio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-753/2011). Šiose bylose yra nustatyta, kad aplinkybėmis, kurios nepriklausė nuo mokesčių mokėtojo valios, laikytinas nenugalimos jėgos poveikis (force majeure) ir atsitiktinių aplinkybių poveikis (cas fortuit), kurių savo veikloje mokesčių mokėtojas nenumatė ir numatyti negalėjo ir dėl šių aplinkybių atsiradę padariniai negalėjo būti įtakojami mokesčių mokėtojo valios. Tokiomis aplinkybėmis pripažintinos gamtos jėgos, valstybinės valdžios institucijų neteisėti veiksmai ir žmogaus poveikis, tačiau tik tokiu atveju, kai prieš mokesčio mokėtoją buvo pavartotas absoliutus smurtas, kurio mokesčio mokėtojas negalėjo išvengti, jam pasipriešinti ar nuo jo apsiginti. Šioje byloje ir prie jos prijungtose administracinėse bylose nustatyta, jog pats mokesčių mokėtojas savo valia išrašė įgaliojimą pateikti deklaraciją asmeniui, kuris yra paaiškinęs (apklausiant ikiteisminio tyrimo byloje), jog nežinojo, kaip teisingai pildyti deklaraciją. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad mokesčio įstatymas buvo pažeistas dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo mokesčio mokėtojo valios.

Nors pareiškėja nenurodo kitų MAĮ 141 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, tačiau teismas vertina, kad nėra MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyto pagrindo. Šiame punkte nustatyta, kad kaltės nebuvimą (pažeidus mokesčio įstatymą) privalo įrodyti pats mokesčio mokėtojas (įrodinėjimo naštos paskirstymas aiškinamas pvz. LVAT 2011 m. kovo 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-319/2011). Visi pareiškėjos mokestinio ginčo metu išsakyti motyvai ir argumentai (kad muitinė privalėjo pastebėti neteisingą deklaravimą, kad padaryta klaida ir pan.) buvo paneigti išnagrinėjus mokestinio ginčo bylas.

Taip pat nenustatyta, kad nebuvo padaryta žala biudžetui. Pareiškėjos vardu deklaruotas kuras, o dėl to apskaičiuoti mokesčiai lengvatiniu tarifu. Muitinei patikrinus buvo priskaičiuoti papildomi mokesčiai, kuriuos pareiškėja sumokėjo ne 2007 metų kovo mėnesį, o 2012 m. liepos 30 d. (b. l. 43-44), jau pasibaigus mokestiniam ginčui, kai žalos padarymas biudžetui jau buvo konstatuotas. Klaipėdos TM 2007 m. kovo 7 d. sprendime buvo nurodyta mokestinę nepriemoką sumokėti per 10 kalendorinių dienų nuo muitinės sprendimo gavimo dienos. Todėl žala valstybės biudžetui buvo padaryta, nes daugiau kaip penkerius metus valstybė negavo jai priklausančių mokesčių sumų.

Nėra duomenų, kad mokesčio įstatymas būtų pažeistas ir dėl klaidingo apibendrinto mokesčio įstatymo paaiškinimo arba mokesčių administratoriaus suteiktos klaidingos konsultacijos mokesčių mokėjimo klausimais.

Teismas daro išvadą, kad MAĮ 100 straipsnyje ir 141 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais atleisti pareiškėją nuo delspinigių pagrindo nėra.

Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 58 straipsnio 2 dalimi, faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Minėta, kad įsiteisėjusiu VAAT 2011 m. rugsėjo 29 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2757-437/2011 yra išnagrinėtas pareiškėjos argumentas dėl jos skundo nagrinėjimo vilkinimo, konstatuota: „Byloje esantys rašytiniai įrodymai paneigia pareiškėjo skunde nurodytą aplinkybę dėl skundo nagrinėjimo vilkinimo, nes Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007-12-10 sprendimas administracinėje byloje Nr. I-8183-17/2007 ir Klaipėdos apygardos prokuratūros 2011-02-01 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą dalyje dėl neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis (b. l. 40–43) patvirtina, kad atsakovas pagrįstai sustabdė pareiškėjos skundo nagrinėjimą iki bus baigtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 04-1-305-07, nes ikiteisminiame tyrime buvo tiriamos esminės Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007-12-10 sprendime nurodytos ištirti aplinkybės, galinčiuos turėti esminės įtakos atsakovo sprendimo priėmimui“.

Nustatyta, kad gavus prokuratūros nutarimą, pareiškėjos skundo nagrinėjimas buvo nedelsiant atnaujintas.

Delspinigiai mokesčių teisėje traktuojami ne tik kaip mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė, bet ir kaip sankcija, kuri gali būti taikoma asmeniui, laiku ar tinkamai neįvykdžiusiam pareigos mokėti mokesčius (pvz. LVAT 2011 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-221/2011, 2011 m. kovo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-319/2011).

Teismas atsižvelgia į tai, kad LVAT formuojamoje teismų praktikoje ne kartą nurodyta, kad teismo sprendimas turi būti ne tik teisėtas, bet ir teisingas. Teisingo sprendimo priėmimui taikytini ne tik teisės aktai, bet turi būti remiamasi teisingumo bei protingumo kriterijais. Šie kriterijai nustatyti ne tik teismui (ABTĮ 57 straipsnio 6 dalis), bet ir mokesčių administratoriui (MAĮ 8 straipsnio 3 dalis). Nepaisant to, kad teismas nekonstatavo mokestinio ginčo nagrinėjimo vilkinimo, visgi ikiteisminis ginčo nagrinėjimas, nors ir dėl objektyvių priežasčių ir siekiant nustatyti reikšmingas aplinkybes, tęsėsi pakankamai ilgą laiką. Pareiškėja iš karto pasibaigus mokestiniam ginčui mokesčius sumokėjo ir įvykdė prievolę. Tačiau dėl to, kad pareiškėjos skundas buvo tiriamas pakankamai ilgai, vieną kartą teismas yra pripažinęs, kad tyrimas nebuvo išsamus ir pilnutinis, pareiškėjai taikoma sankcija (delspinigiai) savo dydžiu tapo artima nesumokėtai mokesčių sumai. Teismas vadovaujasi LVAT formuojama teismų praktika, jog delspinigiai, kaip prievolės užtikrinimo būdas, turi būti adekvatūs tam tikslui, kurio yra siekiama (LVAT 2011 m. spalio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-2343/2011, 2011 m. rugsėjo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-2144/2011). LVAT pažymėjo, kad Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Taip pat LVAT akcentavo, kad aiškindamas Konstitucijos 109 straipsnį Konstitucinis Teismas irgi ne kartą konstatavęs, kad teismai, vykdydami teisingumą, privalo užtikrinti Konstitucijoje, įstatymuose ir kituose teisės aktuose išreikštos teisės įgyvendinimą, garantuoti teisės viršenybę, apsaugoti žmogaus teises ir laisves, kad konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne tik formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą (minėtose LVAT nutartyse nurodyti Konstitucinio Teismo nutarimai, kuriuose vystoma tokia konstitucinės justicijos doktrina).

Teismas daro išvadą, kad yra pagrindas atsižvelgti į padaryto mokesčio įstatymo pažeidimo aplinkybes. Visų pirma, pareiškėjos atstovas labai operatyviai, jau 2007 m. vasario 15 d. savarankiškai pranešė muitinei, kad kuras buvo nežymėtas, todėl jam neteisingai pritaikytas lengvatinis tarifas (administracinė byla Nr. I-8183-17/2007). Pareiškėjos atstovas nurodytu klausimu taip pat kreipėsi ir į Tauragės apskrities valstybinę mokesčių inspekciją ir prašė konsultacijos. Tai nurodyta Klaipėdos apygardos prokuratūros 2011 m. vasario 1 d. nutarime (liudytojo J. P. parodymai). Nors pareiškėjos atstovas prašė leisti grąžinti prekę, bet tokio leidimo negavo, dėl atstovo pranešimo buvo pradėtas patikrinimas ir dėl to, kad buvo gautas pareiškėjos atstovo prašymas, 2007 m. vasario 15 d. Tauragės apskrities valstybinė mokesčių inspekcija surašė dokumentų poėmio aktą Nr. 14-4-8-4 (administracinė byla Nr. I-8183-17/2007, l. 29–30), 2007 m. vasario 15 d. plombavimo (antspaudavimo) aktą (ten pat, l. 31), 2007 m. vasario 15 d. skystų energetinių produktų mėginių paėmimo protokolą Nr. 068-3 (ten pat, l. 32–33) bei mokesčių administratoriaus nurodymą (ten pat, l. 34–35). Dėl pareiškėjos atstovo pranešimo atlikus tyrimą ir buvo priimtas Klaipėdos TM 2007 m. kovo 7 d. sprendimas, kuriuo priskaičiuoti papildomi mokesčiai. Todėl yra pagrindas teigti, kad mokesčių mokėtojas bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, padėjo atskleisti padarytą pažeidimą, t. y. vykdė savo pareigą, nustatytą MAĮ 40 straipsnio 2 punkte. Antra, kaip jau minėta, pareiškėjos skundo nagrinėjimas vyko pakankamai ilgai ir delspinigiai priskaičiuoti už laikotarpį nuo 2007 m. kovo 21 d. iki 2012 m. liepos 30 d. Dėl to bendra priskaičiuotų delspinigių suma sudaro 20 908 Lt, kai sumokėti mokesčiai sudaro 27 757 Lt sumą, t. y. delspinigių suma artima mokesčių sumai.

Dėl nurodytų aplinkybių daroma išvada, kad apskaičiuoti delspinigiai, kaip prievolės užtikrinimo būdas, šiuo konkrečiu atveju, visa apimtimi nėra adekvatūs siekiamam tikslui, o kaip sankcija yra neproporcingi nei priskaičiuotų mokesčių sumai, nei padaryto pažeidimo pobūdžiui.

Dėl to pareiškėjos prašymas atleisti nuo delspinigių yra iš dalies tenkinamas, delspinigių suma mažintina 30 procentų, t. y. 6 272,40 Lt suma (30 procentų nuo 20 908 Lt). Todėl akcizo delspinigiai mažinami iki 12 402,60 Lt, PVM delspinigiai mažinami iki 2 233 Lt sumos. Daroma išvada, kad ši delspinigių suma būtų adekvati, nes pareiškėja bet kuriuo ginčo nagrinėjimo momentu galėjo sumokėti mokesčius, taip nutraukdama delspinigių skaičiavimą, tuo labiau, kad ir be ginčo, t. y. sumažintu tarifu, tuos mokesčius sumokėti privalėjo dar 2007 metais.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 127 straipsnio 1 dalimi, teismas

n u s p r e n d ė:

Pareiškėjos UAB „Ginara“ skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2012 m. spalio 17 d. sprendimo „Dėl UAB “Ginara“ skundo“ Nr. 1A-330, kuriuo patvirtintas Klaipėdos teritorinės muitinės 2012 m. rugpjūčio 9 d. sprendimas Nr. (LM34)-RŽ211-396, dalį dėl nurodymų neatleisti pareiškėjos UAB „Ginara“ nuo 17 718 Lt akcizo ir 3 190 Lt PVM delspinigių mokėjimo ir atleisti pareiškėją UAB „Ginara“ nuo 30 procentų delspinigių sumų, paliekant nurodymą sumokėti 12 402,60 Lt akcizo delspinigių ir 2 233 Lt PVM delspinigių.

Kitą pareiškėjos UAB „Ginara“ skundo dalį atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą

Teisėja                                                                            Halina Zaikauskaitė