Civilinė byla Nr. 2-840/2011

           Procesinio sprendimo kategorija 126.2., 126.3.

 (S)

 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2011 m. vasario 24 d.

Vilnius

 

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų  Algirdo Gailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vyto Miliaus ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiųjų asmenų akcinės bendrovės „Panevėžio statybos trestas“, uždarosios akcinės bendrovės „Inkaso“, atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Archidis“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 5 d. nutarties, kuria civilinėje byloje Nr. B2-2167-345/2010 pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Usė“ ir akcinės bendrovės DnB NORD bankas pareiškimus (tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Inkaso“, uždaroji akcinė bendrovė „Alvora“, akcinė bendrovė „Panevėžio statybos trestas“) atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Archidis“ iškelta bankroto byla, ir

 

n u s t a t ė :

 

                                                             I. Ginčo esmė

 

Byloje kilo ginčas tiek dėl to, ar pagrįstai nustatytas atsakovo nemokumas ir tuo pagrindu jam iškelta bankroto bylą, tiek dėl atsakovo bankroto administratoriaus parinkimo.

 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. lapkričio 5 d. nutartimi, nustatęs atsakovo nemokumą, iškėlė atsakovui bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Administravimas ir auditas“ bei nutarė atlikti kitus su bankroto bylos iškėlimu susijusius veiksmus.

Teismas nurodė, kad nekyla abejonių dėl UAB „Archidis“ nemokumo. Pagal atsakovo pateiktą 2009 m. gruodžio 31 d. kreditorinių skolų sąrašą, atsakovo mokėtinos sumos ir įsipareigojimai yra 19 464 440,46 Lt, pradelsti įsipareigojimai AB DnB NORD bankui sudaro 12 661 294,08 Lt, kitos mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 6 803 146,38 Lt. Tačiau pagal AB DnB NORD banko 2010 m. spalio 1 d. pažymą, UAB „Archidis“ skolinga bankui 13 697 100,53 Lt. Tai paneigiančių duomenų atsakovas nepateikė, todėl teismas vadovaujasi minėtais naujausiais AB DnB NORD banko pateiktais duomenimis ir laiko, kad UAB „Archidis“ mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 20 500 246,91 Lt (13 697 100,53 Lt + 6 803 146,38 Lt). Iš UAB „Archidis“ 2009 m. gruodžio 31 d. balanso matyti, kad ši suma viršija pusę į UAB „Archidis“ balansą įrašyto turto (32 981 093 Lt) vertės.

Byloje kilus ginčui dėl atsakovo turto, kurio didžiąją dalį sudaro nekilnojamasis turtas, vertės, buvo paskirta ekspertizę, turto vertei nustatyti. Galutinėje Ekspertizės akto išvadoje nurodyta, turto (duomenys neskelbtini) su 0,2033 ha žemės sklypu rinkos vertė yra 29 505 000 Lt (3 862 000 Lt + 2 899 000 Lt + 3 466 000 Lt + 19 278 000 Lt). Minėto turto likvidacinė vertė, vadovaujantis ekspertizės akto galutine išvada, yra 22 130 000 Lt (2 897 000 Lt + 2 174 000 Lt + 2 600 000 Lt + 14 459 000 Lt).

Byloje buvo pasiūlytos dvi kandidatūros administruoti atsakovą. Ieškovas AB DnB NORD bankas prašė atsakovo bankroto administratoriumi paskirti UAB „Administravimas ir auditas“. UAB „Inkaso“, UAB „Alvora“ ir AB „Panevėžio statybos trestas“ prašymuose įtraukti juos trečiaisiais asmenimis siūlė bankroto administratoriumi paskirti UAB „Admivita“. Vilniaus apygardos teismas, įvertinęs pasiūlytų kandidatų administruoti atsakovą užimtumą bei darbo patirtį, atsakovo administratoriumi paskyrė UAB „Administravimas ir auditas“.

 

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

 

Dėl nutarties dalies, kuria atsakovo bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Administravimas ir auditas“, gauti trečiųjų asmenų AB „Panevėžio statybos trestas“ bei UAB „Inkaso“ atskirieji skundai, kuriais prašoma skundžiamą nutarties dalį panaikinti ir atsakovo bankroto administratoriumi paskirti UAB „Admivita“. Skunduose išdėstyti šie pagrindiniai argumentai:

1. Vilniaus apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartimi buvo atsakovui iškėlęs bankroto bylą ir administratoriumi paskyręs UAB „Admivita“. Šią nutartį panaikindamas Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad bankroto byla iškelta nenustačius atsakovo pradelstų įsipareigojimų santykio su turimo turto verte ir dėl administratoriaus paskyrimo pagrįstumo nepasisakė. Iki 2010 m. lapkričio 5 d., kada Vilniaus apygardos teismas antrą kartą priėmė nutartį iškelti atsakovui bankroto bylą, nepasikeitė jokios aplinkybės, dėl kurių reikėtų atsakovo bankroto administratoriumi paskirti kitą kandidatą. Apygardos teismas neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo pakeisti paskirto atsakovo bankroto administratoriaus UAB „Admivita“ į UAB „Administravimas ir auditas“.

2. Apygardos teismas atsakovo bankroto administratoriaus kandidatūrą parinko nemotyvuotai, pakankamai neargumentavo, kodėl pakeitė ankstesne nutartimi paskirtą administratorių. Pagal viešus Įmonių bankroto valdymo departamento duomenis, UAB „Admivita“ darbuotojai turi beveik dvigubai mažesnį darbo krūvį nei paskirto kandidato darbuotojai. Be to, UAB „Admivita“ turi ženkliai didesnius žmogiškuosius resursus bei geresnes finansines galimybes, o paskirto kandidato didelis užimtumas leidžia abejoti jo galimybe tinkamai administruoti atsakovą.

3. Nepagrįstas apygardos teismo argumentas, kad paskirtas kandidatas turi didesnę patirtį. Tiek UAB „Admivita“, tiek UAB „Administraviams ir auditas“ leidimas teikti administravimo paslaugas išduotas 2003 m. UAB „Admivita“ dirbantys trys įgalioti asmenys turi didesnę nei 10 metų darbo patirtį. Nors paskirtas administratorius yra baigęs daugiau bylų, šis kriterijus teismų praktikoje vertinamas kaip savaime nelemiantis kandidato prioritetiškumo. Be to, UAB „Admivita“ turi patirties administruoti statyba ir nekilnojamojo turto prekyba besiverčiančias įmones kaip ir atsakovas šioje byloje.

4. Paskirtą kandidatą pasiūlė ieškovas – AB DmB NORD bankas. Kadangi banko finansiniai reikalavimai bankrutuojančiai įmonei dažniausiai yra užtikrinti hipoteka ir tokie reikalavimai yra tenkinami pirmiausiai (ĮBĮ 34 str.) iš lėšų, gautų pardavus įkeistą turtą, tikėtina, kad ieškovas bus suinteresuotas kuo greitesniu įkeisto turto pardavimu, o ne tikslu surinkti lėšas visų kreditorių interesams patenkinti. Todėl abejotina ir tai, ar paskirtas ieškovo pasiūlytas kandidatas atstovaus visų kreditorių interesams. Trys trečiosios eilės nesusiję kreditoriai siūlė atsakovo administratoriumi paskirti UAB „Admivita“, todėl, tikėtina, šis kandidatas geriau atstovautų visų kreditorių interesus. Be to, nepagrįsta apygardos teismo išvada, kad šie tretieji asmenys neišreiškė savo nuomonės dėl atsakovo administratoriaus kandidatūros nagrinėjant iš naujo bankroto bylos atsakovui iškėlimo klausimą. Trečiųjų asmenų nuomonė teismui jau buvo žinoma.

Atsakovas atskiruoju skundu prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir atmesti ieškovo AB DnB NORD bankas reikalavimą dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:

1. Apygardos teismas nevertino aplinkybių, kad su ieškovais, prašiusiais iškelti atsakovui bankroto bylą, atsiskaityta. Atsakovas atsiskaitė su UAB „Usė“, todėl UAB „Usė prašė nutraukti bylą dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo. Atsakovas taip pat dar 2009 m. atsiskaitė su UAB „Muresta“ (UAB „Inkaso“ pagal reikalavimų perleidimo sutartį).

2. Apygardos teismas nepagrįstai ir ignoruodamas Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m,. lapkričio 12 d. nutartį byloje konstatavo atsakovo nemokumą bei, kad pradelsti įsipareigojimai sudaro 20 500 246 Lt (13 697 10 + 6 803 146). Teismas, keldamas atsakovui bankroto  bylą, neišsiaiškino realios pradelstų įsipareigojimų sumos. Ieškovo AB DnB NORD banko bei trečiųjų asmenų AB „PST“, UAB „Alvora“ pareikšti reikalavimai atsakovui yra dalinai arba pilnai nepagrįsti. Teismuose priimti ieškiniai UAB „Alvora“ (173 530.23 Lt) ir AB „PST“ (bendra šių dviejų ieškinių suma 1 832 467.37 Lt). Kreditavimo sutarčių (2007 m. rugpjūčio 9 d. ir 2007 m. lapkričio 14 d.) pagrindu susidariusi atsakovo skola bankui sudaro 11 929 733,36 Lt, o ne 13 697 100,53 kaip teigia bankas 2010 m. spalio 1 d. pažymoje.

3. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. balandžio 19 d. nutartimi atsakovo turto dalies vertei nustatyti paskyrė ekspertizę. Nors atsakovas šią nutartį skundė, kadangi ekspertizė paskirta ne viso atsakovo turto vertei nustatyti, apygardos teismas neatsižvelgė į tai, jog atskirasis skundas šioje byloje skundžiamos nutarties priėmimo dieną Lietuvos apeliaciniame teisme dar nebuvo išnagrinėtas.

4. Apygardos teismas nebuvo aktyvus kaip to reikalauja viešasis interesas bankroto bylose ir neįsitikino realia atsakovo turimo turto verte. Teismas turėjo pareigą ex officio rinkti įrodymus apie atsakovo finansinę būklę ir viešojo intereso buvimas bankroto bylose nepaneigia ieškovų pareigos įrodyti jų reikalavimų pagrįstumą.

5. Išvada apie atsakovo nemokumą padaryta nepagrįstai ir skubotai. Apygardos teismas nepagrįstai į atsakovo pradelstų įsipareigojimų sumą įtraukė  ir 6 803 146 Lt per vienerius metus mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų sumą.

Netgi vadovaujantis ekspertizės, atliktos 2010 m. rugpjūčio 19 d. aktu Nr. DG100811, kur nekilnojamojo turto vertė lyginamosios vertės metodu nustatyta, kad turto (duomenys neskelbtini) su 0,2033 ha žemės sklypu rinkos vertė yra 29 505 000 Lt (3 862 000 + 2 899 000 + 3 466 000 +19 278 000), taip pat AB DnB NORD banko 2010 m. spalio 1 d. pažyma, kurioje nurodyta, kad UAB „Archidis“ skolinga bankui 13 697 100,53 Lt., atsakovo skolos neviršija pusės  jo turto vertės (29 505 000-13 697 100,53  15 807 899,47).

7. Nepagrįsta apygardos teismo išvada, kad atsakovas nevykdo veiklos. Atsakovas yra maža įmonė (joje anksčiau dirbo septyni žmonės), o dabartiniu metu ji pasirinko efektyvesnį veiklos vykdymo būdą – paslaugų pirkimą.

Ieškovas AB DnB NORD bankas pateikė atsiliepimą į atskiruosius skundu ir prašo juos atmesti. Nurodo, kad teismas pagrįstai vadovavosi įvertinta atsakovo turto likvidacine verte. Be to, teismui buvo žinoma, kad pastatui (duomenys neskelbtini) išduotas statybos leidimas yra neskundžiama teismo nutartimi panaikintas. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. gegužės 6 d. byloje Nr. I-1226-171/2010 panaikino daugiabučio gyvenamojo pastato (duomenys neskelbtini) pripažinimo tinkamu naudoti aktą, be to, vyksta civilinė byla Nr. 2-1094-790/2010 dėl pastato dalies nugriovimo. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms, teismas negalėjo taikyti eksperto nustatytos vertės pagal analogiškų objektų faktinius sandorius ir pasiūlymus pirkti. Pasirinktas turto vertinimas likvidacine verte labiausiai atitinka esamą situaciją.

8. Atsakovas pats neteikė teismui įrodymų, nesudarė ekspertui sąlygų apžiūrėti turtą.

9. Atsakovo atskirasis skundas dėl nutartis, kuria paskirta ekspertizė atsakovo turto vertei nustatyti, neturi reikšmės bylos išnagrinėjimui.

10. Apygardos teismas pagrįstai atsakovo bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Administravimas ir auditas“. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad skiriant bankrutuojančios įmonės administratorių kaip į vieną iš jo parinkimo kriterijų atsižvelgtina į didžiausio kreditoriaus nuomonę.

 

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Atskirieji skundai netenkintini.

 

Dėl atsakovo atskirojo skundo

 

Šiuo atskiruoju skundu atsakovas ginčija apygardos teismo išvadą, kad atsakovas yra nemokus (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Įmonės nemokumas, tai būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.).

Byloje yra pateiktas 2008 m. gruodžio 31 d. atsakovo balansas, pagal kurį mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 19 031 574 Lt, o nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų šiai dienai atsakovas turėjo 17 506 253 Lt., dirbo nuostolingai. Atsakovas 2009 m. liepos 10 d. atsiliepime į UAB „Usė“ ieškinį nurodė, kad dėl itin sunkios ekonominės situacijos su ieškovu atsiskaityti negali, ūkinės komercinės veiklos nevykdo, turtas yra areštuotas antstolių ir atsiskaitymas su kreditoriais vykdomas tik priverstiniu būdu, o bendrovės įsiskolinimai viršija viso į balansą įrašyto turto vertę.

Kartu su atskiruoju skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 10 d. nutarties, kuria atsakovui buvo iškelta bankroto byla, atsakovas pateikė vėlesnį, t.y. 2009 m. rugsėjo 21 d. balansą, pagal kurį mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 19 535 594 Lt, o nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų iš viso 32 961 930 Lt. Pagal šį balansą atsakovas ir toliau veikia nuostolingai. Tokį ženklų atsakovo turto vertės padidėjimą lyginant su 2008 m. gruodžio 31 d. balansu ir pasikeitusią nuomonę dėl nemokumo atsakovas įrodinėja pateikdamas turimo turto rinkos vertės nustatymo, kurį atsakovo prašymu atliko Audito ir turto vertinimo biuras, pažymą. Pagal šią turto rinkos vertės nustatymo pažymą, atsakovo turto vertė buvo nustatyta 2009 m. liepos 21 dienai.   

Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. lapkričio 12 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartį tuo pagrindu, kad apygardos teismas nebuvo aktyvus, neišsiaiškino visų bankroto bylos iškėlimo klausimo išnagrinėjimui svarbių aplinkybių (tinkamai nenustatė pradelstų įsipareigojimų santykio su į balanso įrašyto turto verte, nesivadovavo duomenimis apie aktualią atsakovo finansinę būklę).

Į bylą taip pat pateiktas 2009 m. gruodžio 31 d. atsakovo balansas, pagal kurį mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 13 970 499,19 Lt (19 464 440,46 -5 446 750,42 – 47 190,85), o nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų iš viso 32 981 093 Lt. Pagal 2009 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitą atsakovas veikia nuostolingai: einamaisiais finansiniais metais patyrė 688 335 Lt nuotolių, praeitais finansiniais metais – 2 118 952 Lt nuostolių.

Atskirajame skunde akcentuojama teismo pareiga bankroto bylose veikti aktyviai. Kolegija pažymi, kad viešasis interesas bankroto procese lemia ne tik aktyvų teismo vaidmenį bet ir tai, kad bankroto procesas turi būti vykdomas pagal bendruosius ekonomiškumo, operatyvumo bei koncentracijos principus, o šalys privalo rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 str. 2 d.). Pagal bylos duomenis atsakovo direktoriui 2010 m. vasario 19 d. nutartimi buvo paskirta bauda už nevykdymą nutarties, kuria atsakovo vadovas buvo įpareigotas pateikti bylos išnagrinėjimui reikalingus duomenis apie atsakovo finansinę būklę. Atsakovo 2009 m. gruodžio 31 d. preliminarų balansą atsakovo vadovas pateikė tik 2010 m. vasario 26 d., nors posėdis byloje buvo numatytas 2010 m. vasario 3 d. Informaciją, kad paties vadovo teismui pateiktame 2008 m. gruodžio 31 d. balanse nurodyta turto vertė neatitinka tikrosios atsakovo vadovas teismui pateikė tik kartu su atskiruoju skundu dėl nutarties, kuria atsakovui iškelta bankroto byla. Tokie atsakovo vadovo veiksmai, kai laiku be pateisinamų priežasčių nepateikiami teismui reikalingi duomenys, kuriuos atsakovo vadovas įpareigotas pateikti, vertintini kaip paties atsakovo vadovo nebendradarbiavimas su teismu ir pareigos rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu nevykdymas (CPK 7 str. 2 d.). Pažymėtina ir tai, kad ginčydamas ieškovo ar dalies kitų atsakovo kreditorių reikalavimų pagrįstumą ar dydį, atsakovas privalėjo savo argumentų pagrįstumą įrodyti (CPK 178 str.), tačiau neteikė teismui atsikirtimus pagrindžiančių įrodymų ir rėmėsi vien teismo aktyviu vaidmeniu bankroto procese, t.y. manė, kad vien teismas yra atsakingas už reikalingų įrodymų surinkimą bankroto procese.

Pažymėtina, kad aktyvus teismo vaidmuo bankroto procese nereiškia, kad jog bylos šalys atleidžiamos nuo faktinių aplinkybių, kuriomis remiasi, įrodinėjimo pareigos. Be to, teismo pareiga būti aktyviu bankroto bylose nereiškia pareigos abejoti paties įmonės vadovo įmonės balanse pateiktais duomenimis apie atsakovo turimo turto vertę.

Nors apeliantas ginčija apygardos teismo išvadą, kad atsakovas nevykdo veiklos, nepateikė teismui įrodymų apie vykdomą veiklą, taip pat apie tai, kad nuo 2008 m., kada pats atsakovas teismui nurodė, jog veiklos nebevykdo, pasikeitė faktinės aplinkybės ir atsakovas atnaujino veiklą. Todėl teismas neturėjo pagrindo daryti išvadą, kad atsakovas atnaujino veiklą. Juo labiau, kad pagal bylos duomenis atsakovas jau keletą metų iš eilės veikia nuostolingai ir kuo ilgiau sprendžiamas bankroto bylos atsakovui iškėlimo klausimas, tuo labiau mažėja atsakovo galimybės atsiskaityti su kreditoriais ir tokia situacija neatitinka visų atsakovo kreditorių interesų.

Kad atskirojo skundo argumentas, jog apygardos teismas nevykdė pareigos veikti aktyviai, nepagrįstas, rodo ir tai, kad Vilniaus apygardos teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. lapkričio 12 d. nutartį ir siekdamas nustatyti aktualią atsakovo turto vertę, 2010 m. gegužės 28 d. nutartimi paskyrė atsakovo kreditoriui AB DnB Nord įkeisto turto vertės nustatymo ekspertizę, kurios išvadomis teismas rėmėsi skundžiamoje nutartyje konstatuodamas atsakovo nemokumą. Atskirojo skundo argumentas, kad skundžiamos nutarties priėmimo metu dar nebuvo apeliacine tvarka išnagrinėtas skundas dėl apygardos teismo nutarties, kuria atsakovo dalies turto vertei nustatyti paskirta ekspertizė, bylos išnagrinėjimui reikšmės neturi, kadangi pagal teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. lapkričio 18 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartį (bylos Nr. 2-1758/2010), kuria atsisakyta priimti atsakovo UAB „Archidis“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 19 d. nutarties dėl atsakovo turto vertės ekspertizės paskyrimo UAB „Archidis“ bankroto byloje Nr. B2-2167-345/2010.

Teisingam bylos išnagrinėjimui svarbu nustatyti, ar pagrįstos apygardos teismo išvados dėl atsakovo pradelstų įsipareigojimų santykio su į balansą įrašyto turto verte.

Pagal atsakovo į bylą pateiktą 2009 m. gruodžio 31 d. UAB „Archidis“ kreditorinių skolų sąrašą atsakovo įsipareigojimai sudaro 19 464 440,46 Lt. Iš jų skundžiamos nutarties priėmimo dieną pradelsti įsipareigojimai kreditoriui DmB Nord sudaro 12 661 294,08 Lt, o kitiems kreditoriams 1 626 801,35 Lt. taigi, iš viso 14 288 095,43 Lt. Šiame sąraše taip pat nurodyta, kad dėl dalies šių įsipareigojimų vyksta teisminiai procesai: su UAB „Alvora“ dėl 178 797,07 Lt, su AB „Panevėžio statybos trestas“ dėl 239 906,91 Lt, su J. S. dėl 345 000,00 Lt. Taigi, ginčijami įsipareigojimai sudaro 763 703,98 Lt (178 797,07 + 239 906,91 +345 000,00). Atsakovo kreditorinių skolų 2009 m. gruodžio 31 dienai sąraše taip pat nurodyta, kad 2010 m. gruodžio 31 d. sueina atsiskaitymo terminas dėl 5 493 941,27 Lt įsipareigojimų. Taigi, atskirojo skundo nagrinėjimo dieną pagal bylos duomenis pradelsti įsipareigojimai sudaro jau 19 782 036,7 Lt.

Pagal į bylą pateiktą 2009 m. gruodžio 31 d. balansą atsakovas turi turto, kurio vertė 32 981 093 Lt. Taigi, akivaizdu, kad net ir pagal atsakovo pateiktus duomenis atskirojo skundo nagrinėjimo metu atsakovo pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į atsakovo balansą rašyto turto vertės.

Vadovaujantis išdėstytomis aplinkybėmis, iš dalies pagrįsti atsakovo atskirojo skundo argumentai, kad apygardos teismas atsakovo nemokumą konstatavo iš dalies neteisingai apskaičiavęs skundžiamos nutarties priėmimo metu buvusią pradelstų įsipareigojimų sumą. Ji neteisingai apskaičiuota todėl, kad į ją buvo įtraukti atsakovo įsipareigojimai, kurių mokėjimo terminas sueina tik 2010 m. gruodžio 31 d.

Kolegija pažymi, kad, nors atsakovo argumentai, jog apygardos teismas neteisingai apskaičiavo pradelstų įsipareigojimų visumą, yra iš dalies pagrįsti, šios apygardos teismo klaidos konstatavimas sudarytų pagrindą naikinti skundžiamą nutartį tik tada, jeigu dėl klaidos būtų priimta neteisėta ir neteisinga, bankroto proceso tikslų neatitinkanti, su viešuoju interesu bankroto bylose nesuderinama nutartis.

Kaip jau minėta, atskirojo skundo nagrinėjimo metu pradelsti įsipareigojimai sudaro jau 19 782 036,7 Lt. Net ir iš šios sumos atėmus ginčijamus įsipareigojimus, pradelstų įsipareigojimų, nurodytų 2009 m. gruodžio 31 d. UAB „Archidis“ kreditorinių skolų sąraše, suma sudarytų 19 018 332,72 Lt., t.y. viršytų pusę į atsakovo balansą įrašyto turto vertės, kurią yra nurodęs atsakovas. Tai, kad atsakovas yra skolingas vadovui 5 446 750,42 Lt, nesudaro pagrindo šios sumos neįtraukti į bendrą atsakovo pradelstų įsipareigojimų sumą.

Be to, byloje beveik nėra duomenų, kad atsakovo finansinė padėtis, o tuo pačiu ir galimybė atsiskaityti su kreditoriais, gerėja. Vienintelė faktinė aplinkybė, kuria siekiama įrodyti atsakovo pagerėjusią finansinę padėtį, yra paties atsakovo užsakymu atliktas atsakovo turto įvertinimas. Vadovaudamasis šiuo įvertinimu, atsakovas 2009 m. gruodžio 31 d. balanse nurodė atsakovo turimo turto vertę 32 981 093 Lt, kai 2008 m. gruodžio 31 d. balanse buvo nurodyta, kad atsakovo turimo turto vertė yra tik 17 506 253 Lt. Jokių kitų duomenų, pagrindžiančių kaip nuostolingai dirbančios įmonės turimo turto į balansą įrašyta vertė per vienerius metus galėjo padidėti nuo 17,5 mln. iki 32,9 mln. byloje nėra. Atvirkščiai, visa eilė byloje nustatytų aplinkybių rodo, kad atsakovo finansinė padėtis ir galimybė atsiskaityti su kreditoriais jau keletą metų nuolat blogėja, todėl, kuo ilgiau bus sprendžiamas bankroto bylos iškėlimo atsakovui klausimas, tuo labiau mažės galimybė iš bankroto procese realizuoto atsakovo turto patenkinti kreditorių interesus.

Kad atsakovo finansinė padėtis nuolat blogėja rodo eilė byloje nustatytų aplinkybių. Atsakovas jau keletą metų dirba nuostolingai. Byloje neįrodyta, kad atsakovas vykdo veiklą, todėl nėra pagrindo išvadai, kad iš veiklos gaunamomis pajamomis galės dengti augančius pradelstus įsiskolinimus, o tuo pačiu nėra pagrindo prioritetą suteikti viešajam interesui išsaugoti atsakovą kaip rinkos dalyvį. Net ir atsakovo nurodyti ginčijami įsipareigojimai nesudaro tokios pradelstų įsipareigojimų dalies, kad jų nuginčijimo galimybė leistų teismui suabejoti atsakovo nemokumu. Be to, pagrindinis atsakovo kreditorius DnB NORD bankas teigia, jog jo kreditorinis reikalavimas atsakovui yra didesnis nei nurodė atsakovas ir šiam teiginiui nuginčyti atsakovas nepateikė įrodymų. Dėl kitose bylose priimtų teismo sprendimų (pastatui (duomenys neskelbtini) išduotas statybos leidimas panaikintas, panaikintas ir atsakovui priklausančio daugiabučio pastato pripažinimo tinkamu naudotis aktas), dalies atsakovo turto realizavimo ir iš šio turto pajamų gavimo galimybės bus apsunkintos. Visų šių faktinių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad atsakovo finansinė padėtis blogėja, balanse pagal paties atsakovo nurodytus duomenis nurodyto turto vertės ženklaus padidėjimo realumas kelia abejonių, o byloje nenustatyta aplinkybių, kurios leistų abejoti atsakovo nemokumu atskirojo skundo nagrinėjimo metu. Atsakovo 2009 m. gruodžio 31 d. balanse nurodyta į balansą įrašyto turto verte sudaro prielaidas abejoti ir ta aplinkybė, kad apygardos teismo nutartimi paskirtos ekspertizės išvadoje nustatyta mažesnė atsakovo kreditoriui DnB Nord bankui įkeisto turto vertė nei teigia atsakovas.

Kadangi akivaizdu, jog įmonės finansinė padėtis negerėja, o atskirojo skundo nagrinėjimo metu atsakovas yra nemokus, skundžiamos nutarties panaikinimas vien formaliais pagrindais ir grąžinimas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo neatitiktų proporcingumo, operatyvumo principų ir viešojo intereso, kadangi, nesant pagrindo tikėtis išsaugoti atsakovą kaip rinkos dalyvį, viešasis interesas reikalauja be nepateisinamo delsimo vykdyti bankroto procesą tikslu jį vykdyti išsaugant kuo daugiau atsakovo turto, iš kurio bus tenkinami kreditorių reikalavimai.

Teismų praktikoje ne kartą buvo pažymėta, kad klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti sprendžiamas ne formaliai taikant ĮBĮ nuostatas dėl nemokumo, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes. Kartu pažymima, kad ši taisyklė itin aktuali tuomet, kai įmonės pradelsti įsipareigojimai kreditoriams tik labai nežymiai viršija pusę jos turimo turto. Tokiais atvejais turi būti analizuojamos ir kitos nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui reikšmingos aplinkybės: ar įmonė tebevykdo veiklą, ar jos veikla pelninga, ar ji turi debitorinių skolų, kokio dydžio šios skolos, lyginant jas su įmonės pradelstais įsipareigojimais kreditoriams, ar yra realių galimybių išsiieškoti skolas, ar įmonė turi leidimų bei licencijų, kurie didina įmonės vertę ir pan (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. liepos 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1042/2010, 2010 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1549/2010 ir kt).

Teisėjų kolegijos vertinimu, taisyklė, jog klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti sprendžiamas ne formaliai taikant ĮBĮ nuostatas dėl nemokumo, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, aktuali ir tais atvejais, kai nutarties iškelti bankroto bylą arba atsisakyti ją iškelti dėl įmonės nemokumo (mokumo) priėmimo momentu įmonė formaliai neatitinka ĮBĮ nustatytų nemokios įmonės kriterijų (ĮBĮ 2 str. 8 d.), t.y. jos pradelsti įsipareigojimai šiuo momentu dar neviršija pusės į balansą įrašyto turto vertės, tačiau iš bylos duomenų akivaizdu, kad įmonė veikia nuostolingai, jos finansinė padėtis nuolatos blogėja, duomenų, kad ši tendencija artimiausiu metu galėtų pasikeisti, byloje nėra.

Pagal bylos duomenis atskirojo skundo nagrinėjimo metu UAB „Archidis“ pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės ir tai paneigiančių duomenų į bylą nepateiktą. Be to, pagal bylos duomenis įmonė jau keletą metų veikia nuostolingai, todėl, net ir konstatavus tai, kad apygardos teismas nepagrįstai į pradelstų įsipareigojimų bendrą sumą įtraukė 2009 m. gruodžio 31 d. kreditorinių skolų sąraše nurodytus įsipareigojimus, kurių vykdymo terminas skundžiamos nutarties priėmimo metu dar nebuvo suėjęs, tačiau jau yra suėjęs atskirojo skundo nagrinėjimo metu  (šių įsipareigojimų suma 5 493 941,27 Lt), naikinti skundžiamą nutartį tuo pagrindu, kad ją priimant buvo neteisingai apskaičiuota pradelstų įsipareigojimų bendra suma, netikslinga. Toks procesinis sprendimas būtų formalus ir nesuderinamas su bankroto proceso tikslais tarp kurių paminėtini ne tik siekis išsaugoti pelningai veikiančius rinkos dalyvius, bet ir operatyviai vykdyti nemokių, nuostolingai veikiančių rinkos dalyvių bankroto procesus, kol šių rinkos dalyvių turtas dar nesumažėjo tiek, kad paneigtų kreditorių interesą bent dalį savo reikalavimų patenkinti iš bankroto procese realizuoto atsakovo turto.

Pažymėtina, kad bankroto bylos kėlimu siekiama apsaugoti visų atsakovo kreditorių interesus, užkirti kelią skolų didėjimui ir atsiskaityti su kreditoriais kiek įmanoma greičiau, kol įmonė turi turto. Tuo atveju, jei bankrutuojančios įmonės kreditoriai matytų galimybę atnaujinti atsakovo veiklą, t. y. atsižvelgtų į jo veiklos perspektyvas, ir būtų nustatyti ĮBĮ įtvirtinti pagrindai, galimas bankroto bylos eigoje bankroto bylos nutraukimas ar taikos sutarties sudarymas (ĮBĮ 27 str. 1 d. 3 p., 28 str.).

 

Dėl trečiųjų asmenų AB „Panevėžio statybos trestas“ bei UAB „Inkaso“ atskirųjų skundų

 

Šiais atskiraisiais skundais prašoma panaikinti nutarties dalį, kuria atsakovo bankroto administratoriumi paskirtas UAB „„Administravimas ir auditas“ ir atsakovo bankroto administratoriumi paskirti UAB „Admivita“.

Pagal nuosekliai formuojamą Lietuvos apeliacinio teismo praktiką pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria paskirtas bankrutuojančios įmonės administratorius, gali būti naikinama tik tuo atveju, jei paskirtas administratorius neatitinka ĮBĮ nustatytų reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2087/2010, Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.2-1888/2010, Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1373/2010, 2010 m. gruodžio 9 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.  2-1861/2010, 2011 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. Nr. 2-585/2011 ir kt.). Apeliantai duomenų, kad paskirtasis administratorius neatitiktų ĮBĮ nustatytų reikalavimų, apeliacinės instancijos teismui nepateikė. 

Pažymėtina, kad bet kuris bankroto administratorius veikia vadovaudamasis teisės aktais. Bet kuris iš bankroto administratorių turi ĮBĮ ir kituose teisės aktuose įtvirtintas pareigas ir teises. Taigi, nepriklausomai nuo to, kuris kandidatas paskiriamas atsakovo bankroto administratoriumi, jis turi tas pačias pareigas bei teises. Bankrutuojančios įmonės bankroto administratorius savo kaip administratoriaus veikloje yra nepriklausomas nuo jo kandidatūrą ĮBĮ nustatyta tvarka pasiūliusio asmens, ar tai būtų bankrutuojančios įmonės vadovas, ar kreditorius. Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 4-887 patvirtinto ir atskirojo skundo nagrinėjimo metu galiojančio Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso (toliau – kodeksas) 10 punkte nustatyta, kad administratorius, atlikdamas procedūras, turi būti visiškai nepriklausomas nuo bet kokios asmenų įtakos. Šiame kodekse įtvirtintų principų (kodekso 11 punktas) laikymasis užtikrina, kad, nepriklausomai nuo to, kas pasiūlė bankroto administratoriaus kandidatūrą, administratorius sieks, kad jo veikla atitiktų bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesus bei sudarytų sąlygas teismui tinkamai nagrinėti bylą (kodekso 8 punktas). Todėl atmestini atskirojo skundo argumentai, kad kitas kandidatas administruoti atsakovą labiau atitiktų atsakovo kreditorių interesus.

Atskirojo skundo argumentai, kad skundžiama nutartimi nepagrįstai pakeistas 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartimi paskirtas administratorius, taip pat atmestini. Ši nutartis buvo panaikinta Lietuvos apeliacinio teismo, todėl neįsiteisėjo ir ja atsakovo bankroto administratorius nebuvo paskirtas.

Galiausiai pastebėtina, kad, jeigu ateityje bus nustatyta, jog paskirtasis administratorius pareigas atlieka netinkamai, jis ĮBĮ nustatyta tvarka galės būti atstatytinas (ĮBĮ 11 str. 8 d. 2 p.). Šiuo bankroto bylos nagrinėjimo etapu tokių aplinkybių nenustatyta, todėl nėra pagrindo naikinti pagrįstą ir teisėtą bei motyvuotą pirmosios instancijos teismo nutartį.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a:

Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 5 d. nutartį.

 

Teisėjai                                          Algirdas Gailiūnas

 

         Vytas Milius

 

         Vigintas Višinskis