Civilinė byla Nr. e2A-35-516/2024
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00624-2022-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.17; 3.2.4.11
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. sausio 23 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Radzevičienės ir Aldonos Tilindienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Komrita“ bei atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Domstatus“ ir I. Š. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Komrita“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Domstatus“ ir I. Š. dėl žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinės bendrovė (toliau – UAB) „Komrita“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų I. Š. ir UAB „Domstatus“ 47 250 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad atsakovas I. Š. ėmė reikšti susidomėjimą ieškovės nekilnojamojo turto objektais, t. y. pastatu–administraciniu pastatu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – Objektas 1), pastatu–sandėliu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – Objektas 2), pastatu–kontrolės postu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – Objektas 3), kitais inžineriniais statiniais–kiemo statiniais (kiemo aikštele, tvora) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – Objektas 4). Šalys susitarė, kad visi šie nekilnojamojo turto objektai kaip kompleksas bus perlesti už bendrą 140 000 Eur kainą. I. Š. prašant, tarp ieškovės ir UAB „Domstatus“ buvo pasirašytos dvi preliminariosios pirkimo–pardavimo sutartys. Atsakovė UAB „Domstatus“, vykdydama preliminariųjų sutarčių 5 punkte prisiimtus įsipareigojimus, 2020 m. vasario 18 d. ir 2020 m. vasario 28 d. atliktais bankiniais pavedimais sumokėjo ieškovei iš viso 30 000 Eur avansą.
3. Ieškovė ir atsakovė UAB „Domstatus“ 2020 m. balandžio 6 d. pasirašė pagrindinę nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovė už 40 000 Eur perleido atsakovei Objektą 2, Objektą 3, Objektą 4 bei žemės sklypo nuomos teisę į 1,5570 ha dydžio žemės sklypo dalį. Dėl Objekto 1 pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta nebuvo.
4. Ieškovės direktorius R. P., 2021 m. sausio 26 d. atvykęs į Objektą 1, pastebėjo, kad jame yra išgriautos pertvarinės bei nešančios sienos su esama apdaila, išdaužytos grindys su esama apdaila, sunaikinta elektros instaliacija ir pažeistas vandens įvadas. Dėl vandens įvado pažeidimo yra sugadinta Objekto 1 šildymo sistema. Šie pažeidimai buvo nurodyti ir užfiksuoti 2021 m. sausio 26 d. Objekto 1 apžiūros akte, taip pat 2021 m. spalio 19 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 210 (su nuotraukomis). Ieškovė yra įsitikinusi, kad Objektą 1 apgadino ir žalą ieškovei padarė atsakovas I. Š. tam, kad turėtų pretekstą atsisakyti pirkti Objektą 1 arba reikalauti sumažinti šio daikto kainą. UAB „Domstatus“ atsisakymas sudaryti naują susitarimą dėl Objekto 1 pirkimo–pardavimo iki 2021 m. sausio 29 d. ikiteisminėje pretenzijoje (atsakyme į 2021 m. sausio 19 d. raštą Nr. 2021/0119) ir yra grindžiamas neva pablogėjusia Objekto 1 būkle ir šildymo sistemos sugadinimu. Pretenzija yra surašyta 2021 m. sausio 25 d., o apie Objekto 1 sugadinimus ieškovės direktorius sužinojo tik kitą dieną, t. y. 2021 m. sausio 26 d. Tai reiškia, kad atsakovas I. Š. apie Objekto 1 sugadinimus žinojo dar prieš apie tai sužinant ieškovės direktoriui R. P..
5. Remiantis P. M. sudaryta lokaline sąmata Nr. S001, ieškovei Objekto 1 remonto darbai, t. y. Objekto 1 atstatymą į pradinę būklę kainuos 47 250 Eur. Ieškovė mano, kad tai yra I. Š. ir (arba) UAB „Domstatus“ neteisėtais veiksmais ieškovei padarytos žalos (nuostolių) dydis. Ieškovė niekada neįsipareigojo atsakovams atlikti kokių nors Objekto 1 pertvarkymų ir ypač savo lėšomis. Atsakovų teiginius, kad griovimo darbus vykdė ieškovės pasamdyti darbininkai, paneigia ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys – liudytojų parodymai. Tai, kad pagal ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis ikiteisminio tyrimo pareigūnas ir prokuroras nusprendė, jog nėra pakankamai duomenų, kurie pagrįstų, kad griovimo darbus vykdė būtent atsakovai, savaime nesudaro pagrindo spręsti, kad nėra pagrindo atsakovų civilinei atsakomybės kilti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Kauno apygardos teismas 2023 m. rugsėjo 7 d. sprendimu ieškovės UAB „Komrita“ ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės UAB „Komrita“ 2 601,50 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovei UAB „Domstatus“ ir 13,28 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei.
7. Teismas nustatė, kad Kauno apygardos teismas 2022 m. vasario 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-426-254/2022 atmetė ieškovės UAB „Komrita“ ieškinį dėl 2020 m. balandžio 6 d. pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo bei patenkino atsakovės UAB „Domstatus“ priešieškinio reikalavimą dėl 30 000 Eur avanso, sumokėto pagal 2020 m. vasario 17 d. sudarytą preliminariąją sutartį (dėl Objekto 1), grąžinimo. Sprendimas buvo apskųstas apeliacine tvarka, tačiau 2022 m. spalio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-706-464/2022 pirmosios instancijos sprendimas paliktas nepakeistas – sprendimas yra įsiteisėjęs. Atsižvelgdamas į tai, teismas, spręsdamas dėl atsakovės civilinės atsakomybės, nusprendė remtis ir Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 23 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-426-254/2022 bei apeliacine tvarka išnagrinėtoje byloje nustatytomis aplinkybėmis kaip prejudicinėmis nagrinėjamai bylai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 182 straipsnio 2 punktas).
8. Teismas nurodė, kad ieškovė atsakovų neteisėtus veiksmus iš esmės įrodinėjo ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, t. y. jo metu apklaustų liudytojų parodymais ir sutiko su ieškove, jog kalto asmens ikiteisminiame tyrime nenustatymas savaime nereiškia, kad toks asmuo negali būti pripažintas atlikęs neteisėtus veiksmus civilinės teisės prasme.
9. Teismas pažymėjo, kad byloje nekilo ginčo ir tai patvirtina byloje esantys įrodymai, jog Objekte 1 buvo atlikti konstrukcinių (pertvarinių) sienų, grindų griovimo (ardymo) darbai, sugadinta elektros instaliacija bei šildymo sistema. Nustatė, kad šalys skirtingai aiškina aplinkybes dėl asmens, atsakingo už vykdytus sienų bei grindų griovimo darbus. Ieškovė įrodinėjo, kad šiuos darbus be jos sutikimo vykdė atsakovas I. Š., kuris yra atsakovės UAB „Domstatus“ direktorius ir su kuria 2020 m. vasario 17 d. buvo sudaryta preliminarioji sutartis dėl atsakovei UAB „Komrita“ priklausiusio Objekto 1 pirkimo–pardavimo. Savo ruožtu atsakovas I. Š. nepripažino ieškovės nurodytų aplinkybių, teigdamas, kad griovimo darbus atliko pati ieškovė, nes su ja žodžiu buvo susitarta dėl to, jog iki pagrindinės sutarties sudarymo išgriaus sienas ir padarys vieną patalpą, tinkamą atsakovės (-ų) verslui.
10. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, priėjo labiau tikėtiną išvadą, kad ieškovei priklausančiame pastate sienų bei grindų griovimo darbus ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys vykdė atsakovės UAB „Domstatus“ direktoriaus I. Š. pavedimu. Šias aplinkybes, teismo vertinimu, patvirtino ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytojai V. T., V. G., G. A. S., o liudytojas G. A. S. net nurodė, jog atsakovo I. Š. prašymu kitam ten dirbusiam asmeniui padėjo atlikti darbus, susijusius su griovimu, t. y. vežė iš pastato statybines atliekas, šiukšles. Teismas konstatavo, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog pagal preliminariąją sutartį šalys būtų sudariusios žodinį susitarimą, kad pastato griovimo darbus atliks ieškovė. Atsakovo paaiškinimai, kad jis matė vykdytus griovimo darbus, tačiau pats nieko nedarė, nes neabejojo, kad juos vykdė ieškovė ar jos pavedimu kiti darbuotojai, teismo vertinimu, mažai tikėtini. Byloje atsakovės UAB „Domstatus“ direktorius I. Š. pripažino, kad ketino pirkti ginčo patalpas iš ieškovės, šias patalpas verslui vystyti reikėjo rekonstruoti, o griovimo metu įvykus vandentiekio avarijai jis pasirūpino, jog avarija būtų likviduota bei vamzdis suremontuotas (nupirko sąvaržą), be to, pastate tvarkė elektros instaliaciją, nors nuosavybės teisė į Objektą 1 dar nebuvo perėjusi. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes bei į ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų paaiškinimus, teismas nusprendė, kad atsakovai nepaneigė ieškovės įrodinėjamų aplinkybių, teismo įvertintų kaip labiau tikėtinų, jog ieškovei priklausančiame pastate sienų bei grindų griovimo darbus ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys vykdė atsakovės UAB „Domstatus“ direktorius I. Š. pavedimu.
11. Kita vertus, teismas nesutiko su ieškovės įrodinėjama aplinkybe, kad atsakovės UAB „Domstatus“ direktorius I. Š., organizuodamas sienų bei grindų griovimo darbus, veikė neteisėtai, nes neturėjo ieškovės, kaip pastato savininkės, sutikimo. Teismo vertinimu, šie darbai buvo atlikti susitarus su ieškove bei jos sutikimu. Tokią išvadą teismas priėjo atsižvelgęs į tai, kad tiek ieškovės atstovas, tiek atsakovas (-ai), tikėtina, turėjo raktus nuo ginčo patalpų. Tokią išvadą padarė ir prokurorė nutarime, kuriuo nutraukė ikiteisminį tyrimą. Teismas nustatė, kad ieškovės biuras buvo tame pačiame pastate (3-ame jo aukšte), kuriame nuolat dirbo trys darbuotojai, įskaitant ir ieškovės direktorių R. P.. Antrajame pastato aukšte esančiomis patalpomis naudojosi atsakovas, kuris neginčijo, kad turėjo raktus tiek nuo įėjimo į pastatą durų, tiek nuo antrame aukšte esančių patalpų. Griovimo darbai buvo vykdomi tame pačiame pastate, tik kitose patalpose, statybinės atliekos vežamos į lauką, todėl, teismo vertinimu, neįtikėtina, kad su ieškove būtų buvę nesuderinti tokio didelio masto griovimo darbai ir atliktų griovimo darbų ieškovės atstovas (darbuotojai) būtų nematęs ar negirdėjęs ir jog ieškovė apie tai sužinojo tik 2021 m. sausio 26 d., t. y. po to, kai per šalių sutartą laiką nebuvo sudaryta pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis. Teismas pažymėjo, kad ieškovės atstovo (direktoriaus) paaiškinimai teismo posėdžio metu nebuvo nuoseklūs, nes iš pradžių jis teigė, kad apie griovimo darbus sužinojo tik 2021 m. sausio 26 d., tačiau vėliau nurodė, jog žinojo, kad vyko griovimo darbai, tačiau tikėjosi, jog mažesnio masto (tik remontas). Atsižvelgdamas į tai, teismas nusprendė, kad ieškovė neįrodė atsakovų neteisėtų veiksmų, t. y. jog be ieškovės, kaip patalpų savininkės, sutikimo buvo atlikti ginčo patalpų griovimo darbai.
12. Teismas pažymėjo, kad Kauno apygardos teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-426-254/2022 bei apeliacine tvarka išnagrinėtoje byloje nustatyta, jog abiejų preliminariosios sutarties šalių elgesys ir nepakankamas bendradarbiavimas lėmė tokią situaciją, kad pagrindinis tikslas nebuvo pasiektas – administracinio pastato perleidimo sandoris preliminariojoje sutartyje nustatytu terminu nebuvo sudarytas bei nei viena iš šalių neturi teisės į netesybas (CPK 182 straipsnio 2 punktas).
13. Byloje nustačius, kad būtent su atsakove UAB „Domstatus“ buvo sudaryta preliminarioji sutartis, kurios pagrindu dalis patalpų jai buvo perduotos naudotis iki pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo bei nenustačius, jog ši valia po to būtų pasikeitusi, teismo vertinimu, net ir tuo atveju, jeigu byloje būtų konstatuotas atsakovės UAB „Domstatus“ veiksmų neteisėtumas, nebūtų pakankamo pagrindo konstatuoti atsakovės UAB „Domstatus“ direktoriaus I. Š., kaip fizinio asmens, neteisėtų veiksmų bei jam taikyti solidariąją atsakomybę.
14. Teismo vertinimu, ieškovė neįrodė ir kitų atsakovų civilinės atsakomybės sąlygų – žalos ir priežastinio ryšio. Teismas nustatė, kad ieškovė ieškinį dėl patirtos žalos grindė Objekto 1 atstatymui į pradinę (buvusią iki patalpų išgriovimo) būklę reikalingomis išlaidomis. Tačiau atsakovai pateikė į bylą įrodymus, kad ieškovė dar iki kreipiantis į teismą Objektą 1 pardavė. Ieškovės atstovas to neginčijo bei pripažino, kad nėra šių patalpų savininkas ar naudotojas. Atsižvelgdamas į tai, teismas sutiko su atsakove, kad išlaidų ieškovė nepatyrė ir nepatirs, nes ginčo turtas parduotas trečiajam asmeniui UAB „Termogidas“. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad nors ieškovė dublike ir teismo posėdžio metu nurodė, jog žala jau yra patirta, nes sąmatoje nurodyta suma buvo įvertinta ir atitinkamai buvo sumažinta Objekto 1 pirkimo–pardavimo kaina, t. y. Objektas 1 perleistas už mažesnę kainą nei ieškovė būtų galėjusi perleisti, tačiau, teismo vertinimu, ieškovė nepateikė į bylą įrodymų, kad sudarydama 2022 m. rugsėjo 12 d. Objekto 1 sutartį ji būtų patyrusi nuostolius. Be to, teismas pažymėjo ir tai, kad ieškovė ieškinio net ir negrindė šia faktine aplinkybe.
15. Teismas sutiko su atsakovu (-ais), kad net jeigu ir būtų pripažįstama, jog nekilnojamasis turtas buvo parduotas už mažesnę nei rinkos kaina, ieškovė tuo atveju veikė savo rizika ir dėl to neigiamos pasekmės negali kilti atsakovams.
16. Apibendrinęs nurodytas aplinkybes, teismas nusprendė, kad ieškovė neįrodė atsakovų neteisėtų veiksmų ir kitų civilinės atsakomybės sąlygų, todėl ieškinį atmetė.
17. Vertindamas atsakovų prašymą skirti ieškovei baudą už nepagrįsto ieškinio pareiškimą, teismas nurodė, kad tai, jog ieškovė kreipėsi į teismą, tačiau neįrodė ieškinio pagrįstumo, nesudaro prielaidų konstatuoti piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Aplinkybių, suponuojančių išvadą, kad ieškovė piktnaudžiauja procesu, teismas nenustatė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
18. Ieškovė UAB „Komrita“ apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį patenkinti arba grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
18.1. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų davusi atsakovams sutikimą griovimo (pertvarkymo) darbams pastate atlikti. Sprendimo išvada dėl ieškovės sutikimo atlikti pastato vidaus griovimo darbus padaryta, nesant byloje nė vieno ieškovės duotą sutikimą patvirtinančio įrodymo. Nė viename preliminariosios sutarties punkte nėra sąlygos, kad iki pagrindinės sutarties sudarymo kuri nors iš šalių ir (arba) UAB „Domstatus“, kaip būsima pastato savininkė, turi teisę pastate atlikti kokius nors pertvarkymus.
18.2. Neaišku kokiais konkrečiai duomenimis remdamasis pirmosios instancijos teismas sprendime padarė išvadą, kad pastato trečiame aukšte nuolat dirbo ieškovės direktorius ir kiti du darbuotojai. Tokios aplinkybės nebuvo nurodytos nei ieškovės procesiniuose dokumentuose, nei ieškovės direktoriui R. P. duodant paaiškinimus. Tokių įrodymų nepateikė ir atsakovai. Ieškovės direktorius, duodamas parodymus, tik paaiškino, kad iki pastato vėlesnio pardavimo UAB „Termogidas“ trečiame pastato aukšte buvo įkurtas ir veikė ieškovės biuras (administracinės patalpos), kuriame būdavo (dirbdavo) ir ieškovės darbuotojai, tačiau ieškovės direktorius nenurodė, kad darbuotojai ten dirbo nuolatos. Byloje nebuvo nustatinėjama, kada konkrečiai buvo vykdyti pastato vidaus griovimo darbai. Nesant nustatytos šios aplinkybės, nėra įmanoma padaryti duomenimis pagrįstos išvados, kad būtent tuo metu (pastato vidaus griovimo darbų vykdymo metu) pastato trečiame aukšte buvo (dirbo) ir ieškovės darbuotojai, įskaitant ieškovės direktorių, bei atitinkamai negalima išvada, kurią skundžiamame sprendime padarė pirmosios instancijos teismas, kad ieškovės darbuotojai neva negalėjo nematyti ir negirdėti pastate vykstančių vidaus griovimo darbų.
18.3. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės direktorius žinojo apie pastato vidaus griovimo darbus. Ieškovės direktorius tik nurodė, kad jam buvo žinoma apie elektros instaliacijos tvarkymo pastate darbus, dėl kurių atlikimo ginčo byloje tarp šalių nebuvo ir nėra. Situacija, kai asmuo svetimoje nuosavybėje atlieka griovimo darbus bei, neįvykus pagrindinės sutarties sudarymui, taip ir nebeatkuria tos nuosavybės į pradinę padėtį, negali būti aiškinama kaip to asmens teisėti veiksmai. Teismas neteisingai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnio 1 dalį, pagal kurią atsakovai laikytini atlikusiais neteisėtus veiksmus.
18.4. Atsakovams neteisėtai atlikus pastato vidaus griovimo darbus, ieškovė iš viso patyrė 47 250 Eur turtinę žalą, kurią pagrindžia prie ieškinio pridėta lokalinė sąmata. Pastatas nuosavybės teise yra perleistas UAB „Termogidas“. Byloje yra pateikta ieškovės ir UAB „Termogidas“ sudaryta 2022 m. rugsėjo 12 d. pirkimo–pardavimo sutartis, kuri patvirtina, kad pastatas buvo perleistas už 90 000 Eur. Ieškovė dublike paaiškino, kad sąmatoje nurodyta suma (pastato vidaus atkūrimo kaina) buvo įvertinta ir atitinkamai šia suma buvo sumažinta pastato pirkimo–pardavimo kaina. Taip ieškovė neteko 47 250 Eur. Sąmata buvo sudaryta būtent tą mėnesį, pagal kurio kainas apskaičiuoti atkūrimo kaštai.
18.5. Nesutinka su pirmosios instancijos teismu, kad ieškovė neįrodė žalos dydžio. Byloje yra UAB „Termogidas“ viešai patalpintas skelbimas iš portalo skelbiu.lt, kuris patvirtina, kad pastatas 2022 m. lapkričio 28 d. buvo pardavinėjamas už 160 000 Eur kainą. Skelbime nėra nurodyta, kad pastato vidus apgriautas, nenurodyti trūkumai. Tai patvirtina ieškovės poziciją, kad sutvarkyto (atkurto į pradinę padėtį) pastato rinkos kaina buvo didesnė nei 90 000 Eur.
18.6. Ieškovės atstovas posėdžio metu, atsižvelgdamas į tai, kad šalių pozicija žalos (nuostolių) dydžio klausimu kardinaliai skiriasi ir siekdamas įrodyti žalos dydį, pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą arba įtraukti UAB „Termogidas“ į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, arba bent jau apklausti liudytoju UAB „Termogidas“ direktorių V. T.. Tačiau šis prašymas buvo atmestas. Teismas pažeidė CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatą, nustatančią teismui pareigą byloje nustatyti tikslų žalos dydį.
19. Atsakovai I. Š. ir UAB „Domstatus“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. sprendimo motyvuojamąją dalį ir iš sprendimo motyvuojamosios dalies pašalinti teismo padarytą labiau tikėtiną išvadą (nustatytą aplinkybę), kad „ieškovei priklausančiame pastate sienų bei grindų griovimo darbus ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys vykdė atsakovės UAB „Domstatus“ direktoriaus I. Š. pavedimu“, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
19.1. Teismas, pažeisdamas proceso teisės normas (CPK 197 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 214 straipsnio 4 dalį), spręsdamas dėl subjekto, galimai atlikusio Objekte 1 griovimo darbus, nepagrįstai, neteisingai ir neteisėtai padarė labiau tikėtiną išvadą, kad ieškovei priklausančiame pastate sienų bei grindų griovimo darbus ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys vykdė atsakovės UAB „Domstatus“ direktoriaus I. Š. pavedimu. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ikiteisminio tyrimo Nr. 03-2-00207-21 metu subjektas (-ai), vykdę griovimo darbus, ar asmenys, kurių pavedimu griovimo darbus vykdė kiti asmenys, nebuvo nustatyti, nors prokurorė taip pat tyrė bei analizavo tuos pačius šalių paaiškinimus ir liudytojų parodymus, kaip ir šioje civilinėje byloje. Teismas, darydamas labiau tikėtiną išvadą, pakeitė Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės R. P. įsiteisėjusiame nutarime nustatytą faktinę aplinkybę.
19.2. Teismas padarydamas labiau tikėtiną išvadą, kad ieškovei priklausančiame pastate sienų bei grindų griovimo darbus ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys vykdė atsakovės UAB „Domstatus“ direktoriaus I. Š. pavedimu, jos nepagrindė objektyvia bylos medžiaga, o rėmėsi tik subjektyviais ieškovės paaiškinimais bei ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų parodymais, kurių nepatvirtina kita byloje esanti medžiaga. Duomenų, kad atsakovų pavedimu nenustatyti asmenys atliko griovimo darbus, ar kad atsakovai atsiskaitė su nenustatytais asmenimis už vykdytus griovimo darbus, byloje nėra.
19.3. Atsakovė UAB „Domstatus“ savo iniciatyva sutvarkė vandentiekio vamzdžio trūkį, elektros paskirstymo skydelį, siekdama apsaugoti Objektą 1 nuo didesnių sugadinimų, kadangi ketino Objektą 1 pirkti, buvo sumokėtas avansas, o ne dėl to, kad naudojosi Objektu 1. Vien faktas, kad UAB „Domstatus“ turėjo interesą, jog Objekto 1 patalpos būtų išgriautos, nes bus reikalinga viena didelė patalpa veiklos vykdymui ir tai ketino padaryti po to, kai nuosavybės teise įgis Objektą 1, nesudaro pagrindo teigti, kad šių griovimo darbų vykdymą užsakė atsakovė dar iki nuosavybės teisės perėjimo. Tokių įrodymų ieškovė nepateikė.
19.4. Vadovaujantis ikiteisminio tyrimo Nr. 03-2-00207-21 nutarime esančiais duomenimis, buvo išgriauta siena, jungianti ieškovės patalpas su UAB „Termogidas“ patalpomis. Ikiteisminio tyrimo metu UAB „Termogidas“ vadovas patvirtino faktą, kad po atliktų griovimo darbų galima iš UAB „Termogidas“ priklausančių patalpų patekti į ieškovės Objekto 1 pirmąjį aukštą. Neatmestina tikimybė, kad dalis pertvarinių sienų galimai buvo išgriautos UAB „Termogidas“ iniciatyva, nes, ieškovei atsisakius parduoti Objektą 1 atsakovei, Objektą 1 nuosavybės teise įgijo UAB „Termogidas“.
19.5. Teismas, spręsdamas dėl asmens, kurio pavedimu buvo atliekami griovimo darbai, neatsižvelgė į tai, kad ieškovės pozicija buvo nenuosekli. Iš pradžių tvirtinusi, kad nieko nežinojo apie vykdomus griovimo darbus, vėliau ieškovė nurodė, jog nesitikėjo, kad darbai bus atliekami tokiu mastu. Akivaizdu, kad ieškovės pavedimu buvo atliekami tiek pertvarinių sienų, tiek ir grindų ardymo darbai, nes jie buvo atlikti tuo metu, kai Objektas 1 priklausė ieškovei.
20. Ieškovė UAB „Komrita“ pateikė atsiliepimą į atsakovų I. Š. ir UAB „Domstatus“ apeliacinį skundą, prašydama skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
20.1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, turėjo teisę vertinti į bylą pateiktus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis bei, juos įvertinęs kartu su kitais byloje esančiais duomenimis, padaryti kitokią išvadą, nei dėl tų duomenų padarė prokurorė.
20.2. Teismas, spręsdamas, kad pastato vidaus griovimo darbus vykdė atsakovai, rėmėsi liudytojo G. A. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad atsakovas I. Š. pasiūlė jam prisidėti prie pastato vidaus griovimo darbų. Byloje esantys netiesioginiai įrodymai taip pat patvirtina, kad pastato vidaus griovimo darbus organizavo ir jiems vadovavo atsakovas I. Š..
20.3. Vien nesutikimas su sprendimo motyvais, apeliaciniame skunde nenurodant pagrįstų argumentų, susijusių su pirmosios instancijos teismo atliktų teisės normų pažeidimu ar nukrypimu nuo suformuotos teisminės praktikos, nėra pagrindas pakeisti priimtą sprendimą, pašalinant iš jo skundžiamus sprendimo motyvus.
21. Atsakovai I. Š. ir UAB „Domstatus“ pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį, prašydami skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
21.1. Nebuvo nustatyti subjektai vykdę griovimo darbus, kurių buvimas tiek baudžiamojo proceso prasme, tiek ir civilinio proceso prasme nustatinėjamas vienodai. Teismas labiau tikėtinos išvados, kad ieškovei priklausančiame pastate sienų bei grindų griovimo darbus ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys vykdė atsakovės UAB „Domstatus“ direktoriaus I. Š. pavedimu, nepagrindė objektyvia bylos medžiaga, o rėmėsi tik subjektyviais ieškovės paaiškinimais ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų parodymais, kurių kita byloje esanti medžiaga nepatvirtina. Ieškovė siekia suklaidinti teismą, teigdama, kad pertvarinių sienų ir grindų griovimo darbus tariamai vykdė atsakovai, tačiau tai patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Faktas, kad UAB „Domstatus“ turėjo interesą, jog Objekto 1 patalpos būtų išgriautos, nes bus reikalinga viena didelė patalpa veiklos vykdymui, ir tai ketino padaryti po to, kai nuosavybės teise įgis Objektą 1, nesudaro pagrindo teigti, kad šių griovimo darbų vykdymą užsakė atsakovė dar iki nuosavybės teisės perėjimo. Atsakovė UAB „Domstatus“ yra verslo subjektas, todėl geba įvertinti investavimo rizikas.
21.2. Ieškovė sąmoningai nutyli faktą apie kitus Objekto 1 išsaugojimui atliktus būtinus darbus, kuriuos nurodė UAB „Domstatus“. Objektas 1 buvo apleistas ir neprižiūrimas, todėl atsakovė UAB „Domstatus“, siekdama apsaugoti Objektą 1 nuo vandentiekio avarijos, savo iniciatyva nupirko sąvaržą, reikalingą vandentiekio avarijos likvidavimui, nes turėjo ketinimą Objektą 1 pirkti. Atsakovė, gavusi ieškovės vadovo sutikimą, kreipėsi į mažąją bendriją (toliau – MB) „Elektros Guru“ dėl elektros paskirstymo skydelių keitimo bei įvadinio kabelio pritvirtinimo darbų atlikimo, siekiant išvengti žalos Objektui 1 atsiradimo dėl netvarkingos elektros instaliacijos. Akivaizdu, jog tai, kas naudinga ieškovei, ji tai traktuoja kaip atliktą su ieškovės žinia ir leidimu, o tai kas nenaudinga – kaip žalą.
21.3. Byloje dėl žalos atlyginimo ieškovė turi įrodyti ne tik žalos dydį, bet ir žalos faktą, neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė įrodymų, kad ji patyrė žalą bei kad griovimo darbus atliko ar užsakė atsakovai ir kokia apimtimi. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovai ar jų pavedimu kiti asmenys atliko kokius nors neteisėtus veiksmus. Tokie asmenys nenustatyti ir ikiteisminio tyrimo metu.
21.4. Vadovaujantis byloje esančiais įrodymais, galima teigti, kad apie įvykdytus pertvarinių sienų griovimo darbus ieškovė žinojo vėliausiai 2020 m. rugpjūčio 26 d., kuomet kartu su atsakovės UAB „Domstatus“ vadovu ir Nekilnojamojo turto vertintoju apžiūrėjo Objekto 1 patalpas. Atsižvelgiant į tai, ieškovės teiginys, kad apie įvykdytus griovimo darbus sužinojo tik 2021 m. sausio 26 d. ir kad nenustatyta, kada buvo vykdomi griovimo darbai, yra melagingas. Teismas pagrįstai ir teisingai nustatė, kad griovimo darbai buvo atlikti su ieškovės sutikimu, nes neįtikėtina, kad su ieškove būtų buvę nesuderinti tokio didelio masto griovimo darbai ir atliktų griovimo darbų ieškovės atstovas (darbuotojai) būtų nematę ar negirdėję. Teismo posėdyje apklausus ieškovės vadovą, pastarasis patvirtino faktą, kad po 2020 m. vasario 17 d. preliminariosios sutarties pasirašymo iki Objekto 1 pardavimo (2022 m. rugsėjo 12 d.), ieškovė vykdė veiklą Objekte 1, visi ieškovės dokumentai buvo Objekte 1, Objekto 1 trečiame aukšte buvo įsikūrusi ieškovės administracija. Tai reiškia, kad laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 17 d. iki 2022 m. rugsėjo 12 d. Objekte 1 dirbo ir lankėsi nuolatos ar epizodiškai ieškovės darbuotojai, todėl pagrįsta teigti, jog pertvarinių sienų griovimo darbus, kurie atlikti ne vėliau kaip iki 2020 m. rugpjūčio 26 d., bei grindų ardymo darbus ir galimai padarytus elektros instaliacijos ir šildymo sistemos sugadinimo darbus ieškovė matė ir apie juos žinojo.
21.5. Nors ieškovė ginčija teismo nustatytą aplinkybę, kad Objekto 1 trečiajame aukšte nuolat dirbo trys darbuotojai, taip pat ir ieškovės direktorius R. P., tačiau teismo posėdžio metu buvo aiškinamasi, ar ieškovė tęsė veiklą po 2020 m. vasario 17 d. preliminariosios sutarties pasirašymo, ar Objekte 1 dirbo darbuotojai. Ieškovės vadovui patvirtinus faktines aplinkybes, kad UAB „Komrita“ tęsė veiklą, o darbuotojai dirbo Objekte 1, jog administracija yra įsikūrusi trečiajame aukšte, teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovės biuras buvo tame pačiame pastate, kuriame nuolat dirbo trys darbuotojai, taip pat ir ieškovės direktorius.
21.6. Ieškovė nepateikė įrodymų, pavyzdžiui, raktų priėmimo–perdavimo akto ar kito dokumento, patvirtinančio, kad ieškovė visus raktus ir visus dokumentus būtų perdavusi atsakovams, ar kad raktus turėjo kiti asmenys. Atsakovė UAB „Domstatus“ pripažįsta, kad turėjo įėjimo į pastatą durų raktus, taip pat antrame aukšte esančių kelių kabinetų raktus, tačiau logiškai nepaaiškinama, kam atsakovams būtų buvę reikalingi visų Objekto 1 kabinetų raktai ir Objekto 1 visa dokumentacija, jei pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis dar nebuvo sudaryta, o Objekto 1 trečiajame aukšte dirbo ieškovės darbuotojai.
21.7. Nors ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad UAB „Komrita“ vadovas teismo posėdžio metu nenurodė, jog žinojo apie pastato vidaus griovimo darbus, o tik nurodė, kad jam buvo žinoma apie elektros instaliacijos tvarkymo darbus, tačiau teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovės vadovo duoti parodymai buvo nebuvo nuoseklūs. 2023 m. rugpjūčio 28 d. teismo posėdžio metu ieškovės vadovui teigiant, kad žinojo, jog vyko griovimo darbai, tačiau tikėjosi, jog mažesnio masto (tik remontas), tačiau netrukus savo parodymus pradėjo keisti ir nurodė, kad žinojo tik apie vykdytus elektros instaliacijos tvarkymo darbus.
21.8. Nors ieškovė teigia, kad visi lokalinėje sąmatoje nurodyti remonto darbai yra būtini atkurti Objektą 1 iki būklės buvusios iki griovimo darbų atlikimo, tačiau nepateikė įrodymų, kokia buvo Objekto 1 būklė iki griovimo darbų atlikimo. Objektas 1 buvo apleistas. Teismo posėdžio metu ieškovės vadovas patvirtino faktą, kad Objekto 1 patalpos paskutinį karto remontuotos 1993–1994 metais (garso įrašo 31.50 s–31.56 s), todėl reikalavimas dėl Objekto 1 patalpų atstatymo nauja verte, nepritaikius nusidėvėjimo, yra nepagrįstas. Ieškovė, pareiškusi nepagrįstą ieškinį atsakovams, siekia prisiteisti 47 250 Eur, nurodydama, kad šių išlaidų prireiks Objekto 1 būklei atkurti, tačiau realiai šios išlaidos nebus patirtos, nes Objektas 1 ieškovei nuosavybės teise nebepriklauso. Tai reiškia, kad ieškovė Objekto 1 patalpų atstatymo kaštų nepatirs, todėl ir prievolė apskaičiuoti ir mokėti PVM mokestį neatsiras. Atsižvelgiant į tai, nepagrįstai reikalaujama priteisti tariamos žalos atlyginimą kartu įskaičiuojant ir 8 200,41 Eur PVM mokestį.
21.9. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog sudarydama 2022 m. rugsėjo 12 d. Objekto 1 sutartį, būtų patyrusi nuostolius. Be to, ieškovė ieškinio net negrindė šia faktine aplinkybe, į bylą neteikė šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų. Ieškovės deklaratyvus teiginys, kad Objektas 1 buvo perleistas už mažesnę kainą, nei ieškovė būtų galėjusi perleisti, jeigu pastatas nebūtų buvęs apgriautas, nepagrįstas įrodymais. Tai, kad ieškovė sumažino Objekto 1 pardavimo kainą, nesudaro pagrindo teigti, jog ji patyrė sąmatoje nurodyto dydžio žalą.
21.10. Tik po šalių ir jų atstovų pasisakymų ieškovės atstovas pateikė teismui prašymą apklausti visą eilę asmenų. Pasiruošimas bylos nagrinėjimui iš esmės vyko paruošiamųjų dokumentų būdu. Ieškovė nei ieškinyje, nei dublike nenurodė teismui, kad savo reikalavimams pagrįsti prašo teismo byloje apklausti liudytojus, o rėmėsi ikiteisminio tyrimo Nr. 03-2-00207-21 metu apklaustų liudytojų parodymais. CPK 227 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta teismo teisė atsisakyti priimti įrodymus ir motyvus, kurie galėjo būti pateikti procesiniuose dokumentuose (dublike, triplike), jeigu mano, kad vėlesnis jų pateikimas užvilkins sprendimo priėmimą byloje. Nuo atsakovų tripliko pateikimo teismui (2023 m. sausio 26 d.) iki teismo posėdžio (2023 m. rugpjūčio 28 d.) praėjo daug laiko, per kurį ieškovė turėjo visas galimybes suformuoti prašymą teismui dėl liudytojų apklausos, todėl teismas pagrįstai nusprendė, kad pavėluotai pateiktas prašymas dėl liudytojų apklausos užvilkins sprendimo priėmimą byloje.
21.11. Šalių pozicija dėl žalos padarymo bei žalos dydžio skyrėsi nuo pat pradžių, tačiau ieškovė nei dublike, nei po tripliko pateikimo neteikė teismui įrodymų, motyvų ar prašymų, kuriais įrodinės savo reikalavimo pagrįstumą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas nenustatė (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Byloje reikšmingos faktinės aplinkybės
23. Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „Komrita“ ir atsakovė UAB „Domstatus“ 2020 m. vasario 17 d. sudarė preliminariąją sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo parduoti, o atsakovė – nupirkti pastatą–sandėlį (Objektas 2), pastatą–kontrolės postą (Objektas 3), kartu su žemės nuomos teise, esančius (duomenys neskelbtini). Šalys sutarė, kad paminėtų objektų pardavimo kaina – 40 000 Eur.
24. Tą pačią dieną šalys sudarė dar vieną preliminariąją sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo parduoti, o atsakovė – nupirkti pastatą–administracinį pastatą (Objektas 1) ir kitus inžinerinius statinius–kiemo statinius (kiemo aikštelę, tvorą) (Objektas 4), esančius (duomenys neskelbtini), kartu su žemės nuomos teise. Preliminariojoje sutartyje šalys nustatė, kad pardavimo kaina 100 000 Eur (3 punktas), pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis, kiek tai priklauso nuo šalių valios, bus pasirašoma iki 2020 m. rugsėjo 1 d. (4 punktas).
25. Ieškovė UAB „Komrita“ ir atsakovė UAB „Domstatus“ 2020 m. balandžio 6 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovė pardavė, o atsakovė – nupirko ieškovei nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus, t. y. Objektą 2, Objektą 3 ir Objektą 4 bei valstybinio žemės sklypo nuomos teisę. Pagrindinė prikimo–pardavimo sutartis dėl pastato–administracinio pastato (Objektas 1) sudaryta nebuvo.
26. Kauno apygardos teismas 2022 m. vasario 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-426-254/2022 atmetė ieškovės UAB „Komrita“ ieškinį dėl 2020 m. balandžio 6 d. pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo bei tenkino atsakovės UAB „Domstatus“ priešieškinio reikalavimą dėl 30 000 Eur avanso, sumokėto pagal 2020 m. vasario 17 d. preliminariąją sutartį dėl Objekto 1, grąžinimo. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-706-464/2022 Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 23 d. sprendimas paliktas nepakeistas.
27. Nagrinėjamoje byloje buvo keliamas atsakovų UAB „Domstatus“ ir I. Š. civilinės atsakomybės klausimas dėl ieškovei UAB „Komrita“ padarytos žalos, atlikus ieškovei nuosavybės teise priklausiusiame Objekte 1 konstrukcinių (pertvarinių) sienų ir grindų griovimo darbus.
28. Ieškovė, nesutikdama su skundžiamu sprendimu atmesti jos ieškinį dėl žalos priteisimo iš atsakovų, teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė CK 6.246 straipsnio 1 dalį, pagal kurią atsakovai laikytini atlikusiais neteisėtus veiksmus, taip pat nesutinka, kad nebuvo įrodytas atsakovų padarytos žalos dydis. Atsakovai, nors ir sutinka, kad nebuvo įrodytos jų civilinės atsakomybės sąlygos, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir prašo pašalinti iš skundžiamo sprendimo motyvuojamosios dalies teismo padarytą labiau tikėtiną išvadą, kad griovimo darbus atliko ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys atsakovų pavedimu.
29. Taigi ginčas nagrinėjamoje byloje kilo tiek dėl įrodymų vertinimo ir pirmosios instancijos teismo konstatuotos labiau tikėtinos išvados (pagal atsakovų apeliacinį skundą), tiek dėl civilinės atsakomybės taikymo atsakovams UAB „Domstatus“ ir I. Š. (pagal ieškovės apeliacinį skundą).
Dėl įrodymų vertinimo ir teismo nustatytų aplinkybių pagrįstumo
30. Skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje, be kitų išvadų ir motyvų, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą, nurodė, kad daro labiau tikėtiną išvadą, jog ieškovei priklausančiame pastate sienų bei grindų griovimo darbus ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys vykdė atsakovės UAB „Domstatus“ direktoriaus I. Š. pavedimu. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės rėmėsi pačios ieškovės paaiškinimais bei byloje esančia ikiteisminio tyrimo medžiaga, t. y. ikiteisminio tyrimo Nr. 03-2-00207-21 metu apklaustų liudytojų V. T., V. G. ir G. A. S. parodymais.
31. Visų pirma, pažymėtina tai, kad, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, byloje nekilo ginčo dėl to, kad Objekte 1 buvo atlikti konstrukcinių (pertvarinių) sienų, grindų griovimo (ardymo) darbai, tačiau šalys skirtingai aiškina aplinkybes dėl asmens, atsakingo už vykdytus sienų bei grindų griovimo darbus. Ieškovė įrodinėjo, kad šiuos darbus be jos sutikimo vykdė atsakovas I. Š., kuris yra atsakovės UAB „Domstatus“ direktorius ir su kuria 2020 m. vasario 17 d. buvo sudaryta preliminarioji sutartis dėl atsakovei UAB „Komrita“ priklausiusio Objekto 1 pirkimo–pardavimo. Savo ruožtu atsakovas I. Š. nepripažino ieškovės nurodytų aplinkybių, teigdamas, kad griovimo darbus atliko pati ieškovė, nes su ja dėl to, jog išgriaus sienas ir padarys vieną patalpą, tinkamą atsakovės verslui, buvo tartasi žodžiu.
32. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas dėl subjekto, galimai atlikusio griovimo darbus Objekte 1, nepagrįstai, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles ir betarpiškumo principą (CPK 14 straipsnis), padarė labiau tikėtiną išvadą, kad ieškovei priklausančiame pastate sienų bei grindų griovimo darbus ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys vykdė būtent atsakovės UAB „Domstatus“ direktoriaus I. Š. pavedimu.
33. CPK 177 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, jog yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Tokie faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Rašytiniai įrodymai – tai dokumentai, dalykinio ir asmeninio susirašinėjimo medžiaga, kitokie raštai, kuriuose yra duomenų apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai (CPK 197 straipsnio 1 dalis).
34. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; 2015 m. vasario 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-9-706/2015; 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą ir kt.).
35. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, sutinka su apeliantais (atsakovais), kad pirmosios instancijos teismas, padarydamas labiau tikėtiną išvadą, jog ieškovei priklausančiame pastate sienų bei grindų griovimo darbus ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys vykdė atsakovės UAB „Domstatus“ direktoriaus I. Š. pavedimu, jos nepagrindė objektyviais byloje esančiais įrodymais, rėmėsi tik subjektyviais pačios ieškovės paaiškinimais ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustų, Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Kauno rajonas) 2021 m. lapkričio 16 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą užfiksuotų liudytojų parodymais, kurių nepatvirtina kita byloje esanti medžiaga ir kurie nėra informatyvūs ir pakankami, kad leistų susidaryti pagrįstą nuomonę dėl asmens (asmenų), neteisėtai atlikusių griovimo darbus ginčo objekte. Nė vienas iš ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų iš esmės nepatvirtino tikrai žinoję, kad griovimo darbus vykdė būtent atsakovai. Priešingai, parodymai buvo grindžiami tik subjektyviu liudytojų manymu, kad griovimo darbus atliko atsakovas I. Š., nes žinojo apie su ieškove sudarytą sandorį (preliminariąją sutartį) dėl Objekto 1 įsigijimo, matė I. Š. bendraujant su darbus atliekančiais darbininkais ir pan. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju buvo pažeistos įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančios taisyklės, pagal kurias konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą (nagrinėjamu atveju – kad griovimo darbus atliko atsakovai ar kiti asmenys jų pavedimu) teismas gali tik kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų.
36. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis ne teismo posėdžio metu, o tik ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų parodymais, pažeidė betarpiškumo principą, įtvirtintą CPK 14 straipsnyje, kuris nustato, kad teismas privalo tiesiogiai ištirti visus byloje esančius įrodymus, t. y. apklausti liudytojus, ištirti rašytinius bei daiktinius įrodymus ir pan. bei sprendimą grįsti tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje, nes tokiu būdu sudaroma galimybė teismui bei dalyvaujantiems byloje asmenims užduoti liudytojui (liudytojams) klausimus ir taip išsamiai nustatyti bylai reikšmingus faktinius duomenis. Atkreipiamas dėmesys ir tai, kad ikiteisminio tyrimo Nr. 03-2-00207-21 metu apklaustų liudytojų V. T., V. G. ir G. A. S. parodymai, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas, prieidamas labiau tikėtinos išvados, kad griovimo darbus vykdė atsakovai, buvo tirti ir analizuoti Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Kauno rajonas) prokurorės, kuri, įvertinusi paminėtų liudytojų parodymus tiek atskirai, tiek akistatų metu, 2021 m. lapkričio 16 d. priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, nurodžiusi, jog nebuvo nustatyti subjektai, vykdę griovimo darbus, ar asmenys, kurių pavedimu griovimo darbus vykdė kiti asmenys, darbai galėjo būti vykdomi tiek I. Š., tiek R. P. (ieškovės vadovo) pavedimu.
37. Bylos nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Tai reiškia, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, būtent ieškovei, teigiančiai, kad pertvarinių sienų ir grindų griovimo darbus atliko atsakovai ar jų pavedimu kiti asmenys, kilo pareiga tai įrodyti. Tačiau papildomų įrodymų, kurie nebuvo vertinti ir tirti ikiteisminio tyrimo Nr. 03-2-00207-21 metu ir kuriais remiantis ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nenustačius asmens, vykdžiusio griovimo darbus, ieškovė nepateikė, o pirmosios instancijos teismas nenustatė.
38. Teisėjų kolegija sutinka, kad kalto asmens ikiteisminiame tyrime nenustatymas nereiškia, jog toks asmuo negali būti pripažintas atlikęs neteisėtus veiksmus civilinės teisės prasme, tačiau nagrinėjamu atveju, kaip minėta, nesant objektyvių, patikimų, informatyvių ir pakankamų duomenų, įrodančių ar leidžiančių teismui susidaryti pakankamai pagrįstą įsitikinimą, jog sienų ir grindų ardymo darbus atliko atsakovai ar kiti asmenys jų pavedimu, nėra pagrindo daryti net labiau tikėtiną išvadą, kad už ieškovei priklausiusiame Objekte 1 vykdytus griovimo darbus yra atsakinga UAB „Domstatus“ ir (ar) I. Š..
39. Teismų praktikoje pažymėta, kad teismo sprendimo motyvuojamoji dalis yra sudėtinė teismo sprendimo dalis (CPK 270 straipsnis). Teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodomos teismo nustatytos bylos aplinkybės, motyvai dėl atmestų įrodymų, įstatymai ir kiti teisės aktai, teismo išvados ir teisiniai argumentai (CPK 270 straipsnio 4 dalis). Taigi teismo sprendimo motyvais yra konstatuojami tam tikri reikšmingi faktai ir teisiniai santykiai, kurie turi ar gali turėti įtaką ne tik ginčo šalių, bet ir kitų asmenų teisių ir pareigų atsiradimui, pasikeitimui ar pasibaigimui. Tai reiškia, kad teisinę reikšmę turi ne tik teismo sprendimo rezoliucinė dalis, bet ir nustatymas konkrečių faktų ir teisinių santykių, kurie vertintini kaip prejudiciniai, turintys res judicata galią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-3172-313/2022, 57 punktas). Teismų praktikoje pabrėžiama, kad galimybė skųsti vien teismo procesinio sprendimo motyvus pripažįstama tais atvejais, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje padarytos išvados ir išdėstyti motyvai savarankiškai, t. y. nepriklausomai nuo teismo sprendimo rezoliucinės dalies konkrečioje byloje, daro poveikį byloje dalyvaujančių asmenų teisėms ar pareigoms, jų teisiniam statusui ir gali jiems sukurti teisinius padarinius ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238-915/2015; 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356-701/2016, 28 punktas; 2019 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-162-421/2019, 47 punktas).
40. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad pirmosios instancijos teismo labiau tikėtina išvada, jog griovimo darbus ieškovei priklausiusiame Objekte 1 vykdė ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys atsakovės UAB „Domstatus“ direktoriaus I. Š. pavedimu, padaryta iš esmės nesant patikimų ir pakankamų duomenų, pažeidžiant tiek įrodymų vertinimo taisykles, tiek betarpiškumo principą, taip pat įvertinusi tai, kad tokia pirmosios instancijos teismo bylos duomenimis nepagrįsta labiau tikėtina išvada gali turėti įtakos atsakovų teisių ir pareigų atsiradimui ir (ar) pasikeitimui, nusprendžia, jog yra pagrindas tenkinti atsakovų apeliacinį skundą bei pašalinti iš skundžiamo sprendimo motyvuojamosios dalies paminėtą pirmosios instancijos teismo konstatuotą labiau tikėtiną išvadą dėl griovimo darbus atlikusių asmenų.
Dėl atsakovų civilinės atsakomybės
41. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, nesusijusios su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis). Deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės. Tais atvejais, kai atsakovo atsakomybė kyla su kalte, įrodžius atsakovo veiksmų neteisėtumą, subjektyvioji neteisėtumo sąlygos pusė – kaltė preziumuojama. Taigi ieškovė, prašydama taikyti deliktinę atsakomybę, visų pirma turėjo pareigą įrodyti atsakovų veiksmų neteisėtumą (CPK 178 straipsnis). Šios civilinės atsakomybės taikymui būtinos sąlygos ieškovė neįrodė.
42. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, priėjęs labiau tikėtinos išvados, jog sienų ir grindų griovimo darbus vykdė ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys atsakovės UAB „Domstatus“ direktoriaus I. Š. pavedimu, vis tik nenustatė atsakovų neteisėtų veiksmų, konstatavęs, kad darbai buvo atlikti susitarus su ieškove ir jos sutikimu. Apeliacinės instancijos teismui pašalinus iš skundžiamo sprendimo motyvuojamosios dalies paminėtą labiau tikėtiną išvadą bei nustačius, kad byloje nėra patikimų įrodymų, kuriais remiantis būtų galima daryti pakankamai pagrįstą išvadą, jog už griovimo darbų vykdymą yra (gali būti) atsakingi atsakovai, atitinkamai, nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų atsakovų veiksmų. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nebevertina ir plačiau nepasisako dėl apeliantės (ieškovės) UAB „Komrita“ apeliacinio skundo argumentų, kuriais ji nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog griovimo darbai buvo atlikti sutikus ieškovei.
43. Nors nustačius, kad nebuvo įrodyti atsakovų neteisėti veiksmai, kitų civilinės atsakomybės sąlygų vertinimas nebetenka prasmės, tačiau teisėjų kolegija, vertindama ieškovės apeliacinio skundo argumentus dėl žalos padarymo fakto ir dydžio, sutinka su pirmosios instancijos teismu, jog ieškovė neįrodė ir šios civilinės atsakomybės sąlygos – žalos.
44. Nustatyta, kad žalą apeliantė (ieškovė) iš esmės įrodinėjo lokaline sąmata, teigdama, jog Objekto 1 atstatymas į pradinę būklę kainuotų iš viso 47 250 Eur.
45. Visų pirma, byloje nekilo ginčas dėl to, kad Objektas 1, net neatlikus sąmatoje nurodytų darbų ir ieškovei realiai net nepatyrus joje nurodytų išlaidų, buvo parduotas trečiajam asmeniui UAB „Termogidas“. Nors, apeliantės teigimu, dėl atliktų griovimo darbų Objekto 1 pirkimo–pardavimo kaina buvo sumažinta sąmatoje nurodyta suma, tačiau šioms aplinkybėms pagrįsti nepateikta įrodymų (CPK 178 straipsnis). Ieškovė neįrodė, kad atlikti Objekto 1 sienų ir grindų griovimo darbai iš tiesų turėjo įtakos pastato vertei bei pirkimo–pardavimo kainos sumažėjimui. Sutiktina tiek su atsakovais, tiek su pirmosios instancijos teismu, kad jei ieškovė sumažino Objekto 1 pardavimo kainą, t. y. pati pardavė objektą mažesne, nei rinkos vertė kaina, tokiu atveju ji veikė savo rizika ir negali atsakomybės dėl to perkelti kitiems asmenims.
46. Taigi teisėjų kolegijos vertinimu, sąmatoje nurodyti darbai ir išlaidos jiems atlikti niekaip neįrodo nei patalpų vertės sumažėjimo, nei, atitinkamai, pirkimo–pardavimo kainos sumažėjimo būtent tokia suma. Kitaip tariant, ieškovė neįrodė nei žalos padarymo fakto, nei jos dydžio.
47. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovei neįrodžius atsakovų civilinės atsakomybės sąlygų, t. y. neteisėtų atsakovų veiksmų, žalos padarymo fakto ir dydžio, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos, jos ieškinys pagrįstai buvo atmestas. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas iš esmės nepakeistas, o ieškovės UAB „Komrita“ apeliacinis skundas atmetamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
48. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).
49. Ieškovės UAB „Komrita“ apeliacinį skundą atmetus, jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
50. Atsakovai UAB „Domstatus“ ir I. Š., pateikę apeliacinį skundą ir atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, prašė priteisti jų apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Byloje esanti 2023 m. spalio 27 d. sąskaita faktūra ir 2023 m. lapkričio 16 d. Vytauto Didžiojo kredito unijos mokėjimo nurodymas patvirtina, kad už apeliacinio skundo ir atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą atsakovė UAB „Domstatus“ patyrė 1 936 Eur advokato pagalbos išlaidas.
51. Pagal Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas turi atsižvelgti į 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į 2 punkte nustatytus kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas ir kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
52. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės UAB „Domstatus“ išlaidos už advokato pagalbą, rengiant apeliacinį skundą ir atsiliepimą į apeliacinį skundą, buvo patirtos 2023 m. lapkričio mėn. (apmokėta sąskaita faktūra), remiantis Rekomendacijų 7 punktu, taikomas 2023 m. II ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris buvo 2 000,10 Eur. Rekomendacijų 8.9 punktas nustato, kad už apeliacinį skundą taikomas 2,5 koeficientas, o 8.11 punktas nustato, kad už atsiliepimą į apeliacinį skundą taikomas 1,3 koeficientas, todėl maksimali priteistina suma sudarytų 5 000,25 Eur už apeliacinį skundą (2,5 x 2000,10 Eur) ir 2 600,13 Eur (1,3 x 2 000,10 Eur) už atsiliepimą į apeliacinį skundą. Atsakovės UAB „Domstatus“ prašomos priteisti 1 936 Eur advokato pagalbos išlaidos už apeliacinio skundo ir atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, todėl šios išlaidos, atsakovų apeliacinį skundą tenkinus, o ieškovės apeliacinį skundą atmetus, priteisiamos iš ieškovės UAB „Komrita“.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.
Pašalinti iš Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. sprendimo motyvuojamosios dalies teismo padarytą labiau tikėtiną išvadą, kad ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Komrita“ priklausančiame pastate sienų bei grindų griovimo darbus ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys vykdė atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Domstatus“ direktoriaus I. Š. pavedimu.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Domstatus“ (juridinio asmens kodas 304030321) 1 936 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus trisdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Komrita“ (juridinio asmens kodas 158983766).
Teisėjos Rasa Gudžiūnienė
Asta Radzevičienė
Aldona Tilindienė