Administracinė byla Nr. eAS-224-502/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00262-2022-0

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.3

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. kovo 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. B. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. vasario 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. B. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėja D. B. (toliau – ir pareiškėja) teismui 2022 m. sausio 28 d. paduotu skundu prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2021 m. gruodžio 28 d. sprendimą Nr. 21S552510 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą pareiškėjos prašymą dėl prieglobsčio suteikimo išnagrinėti iš naujo.

II.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2022 m. vasario 9 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau ­– ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu (pareiškėja nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos).

Teismas nurodė, kad pareiškėjos keliamam ginčui spręsti taikytinos Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) nuostatos. 2021 m. gruodžio 23 d. priimtu įstatymu Nr.XIV-816 „Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 2, 3, 5, 26, 32, 40, 50, 67, 71, 76, 77, 79, 113, 125, 126, 130¹, 136, 138, 138, 140 straipsnių pakeitimo, 69 straipsnio ir IX¹ skyriaus pripažinimo netekusiais galios ir įstatymo papildymo X² skyriumi“ (toliau – ir Pakeitimo įstatymas), įsigaliojusiu 2022 m. sausio 1 d., buvo pakeistos kai kurios Įstatymo nuostatos ir nustatyta jo taikymo bei įgyvendinimo tvarka.

Teismas nustatė, kad pareiškėjos prašymas suteikti prieglobstį buvo pateiktas ir Sprendimas dėl jos priimtas iki 2022 m. sausio 1 d., t. y. iki Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo. Nurodė, kad Pakeitimo įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad užsieniečių prašymai suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, pateikti iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, baigiami nagrinėti ir sprendimai priimami vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusio Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nuostatomis. Iki 2022 m. sausio 1 d. galiojusios redakcijos Įstatymo 135¹ straipsnio 3 dalis nustatė, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodyti skundai (dėl sprendimų, nurodytų Įstatymo 86 straipsnio 3 dalyje, 87 straipsnio 3 dalyje) gali būti paduoti Migracijos departamentui per 7 dienas nuo užsieniečio supažindinimo su sprendimu dienos (t. y. privalomai ikiteismine tvarka nagrinėjami Migracijos departamente), o pagal Įstatymo 138 straipsnio 2 dalį skundą dėl šio įstatymo 135² straipsnio 1 dalyje nurodyto sprendimo užsienietis gali paduoti apygardos administraciniam teismui per 7 dienas nuo sprendimo įteikimo dienos.

Teismas nurodė, kad skundžiamas Sprendimas priimtas 2021 m. gruodžio 28 d., todėl nesutikdama su Sprendimu, pareiškėja skundą dėl jo privalėjo pateikti Departamentui (skundų dėl prieglobsčio komisijai). Būtent tokia Sprendimo apskundimo tvarka nurodyta ir pačiame Sprendime. Iš pareiškėjos skundo turinio matyti, kad ji su skundu dėl Sprendimo į Departamentą nesikreipė. Pareiškėja, paduodama skundą, nesilaikė šiai bylų kategorijai Įstatymo nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos.

III.

Pareiškėja atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. vasario 9 d. nutartį, perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atskirajame skunde atkreipiamas dėmesys, kad Pakeitimo įstatymo 24 straipsnio 2 dalis reglamentuoja būtent prašymų nagrinėjimą. Tačiau terminas „prašymo nagrinėjimas“ neturėtų būti aiškinamas ir suprantamas plečiamai. Prašymo nagrinėjimas turėtų būti suprantamas kaip pradinio prašymo dėl prieglobsčio suteikimo nagrinėjimo procedūrų visuma iki sprendimo priėmimo etapo, išnagrinėjus prašymą iš esmės. Tuo tarpu skundo dėl Departamento Sprendimo procedūros turėtų būti vykdomos remiantis Įstatymo redakcija, galiojančia nuo 2022 m. sausio 1 d., kuomet skundas teikiamas tiesiogiai teismui, o ne ikiteisminei institucijai. Tokią išvadą suponuoja ir tai, kad Pakeitimo įstatymo nuostatos tarpusavyje turėtų būti aiškinamos ir taikomos sistemiškai. Pakeitimo įstatymo 24 straipsnio 3 dalis suponuoja, kad jei iki Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo (2022 m. sausio 1 d.) skundas ikiteismine tvarka nebuvo paduotas Departamento Komisijai, jis teiktinas teismui. Tokia nuostata taikytina ypatingai įvertinus tai, jog nuo 2022 m. sausio 1 d. ikiteisminės tvarkos nagrinėjimo Įstatyme neliko. Pagal įstatymų leidėjo valią Komisija naujų skundų nepriima, o tik baigia nagrinėti gautus iki 2021 m. gruodžio 31 d.

Nurodoma, kad šiuo atveju egzistuoja ir praktinis bylos nagrinėjimo aspektas: nuo 2022 m. sausio 1 d. Komisijų (ikiteisminės nagrinėjimo instancijos) veiklos atsisakyta, todėl iš esmės šia tvarka pareiškėjai pasinaudoti nebeįmanoma dėl įstatymo leidėjo valios, tačiau ši aplinkybė negali ir neturėtų tapti nepašalinama kliūtimi prieglobsčio prašytojui sulaukti jo atžvilgiu priimto sprendimo peržiūros. Teisingumą įgyvendinanti institucija neturėtų sudaryti praktikos ir prielaidų, kuomet dėl įstatymo leidėjo padarytos reguliavimo spragos ir nuostatų neišbaigtumo prieglobsčio prašytojo skundas nebūtų nagrinėjamas, nes ikiteismine tvarka pasinaudoti nėra galimybės, įstatymu įtvirtinus ikiteisminio ginčų nagrinėjimo atsisakymą. Prieglobsčio prašytoja, susiklosčius tokiai situacijai, negali būti paliekama be veiksmingos teisinės gynybos.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. vasario 9 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą) nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą).

Nagrinėjamu atveju teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, t. y. pareiškėja nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos.

Įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2021 m. rugpjūčio 12 d. iki 2022 m. sausio 1 d., t. y. Sprendimo priėmimo metu) 1351 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad skundas dėl sprendimų, nurodytų šio Įstatymo 77 straipsnio 1 dalyje, 86 straipsnio 3 dalyje ir 87 straipsnio 3 dalyje, vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka gali būti paduotas Departamentui per 7 dienas nuo užsieniečio supažindinimo su sprendimu dienos. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti skundai privalomai ikiteismine tvarka nagrinėjami Departamente (Įstatymo 1351 str. 1 d.). Pagal Įstatymo 138 straipsnio 2 dalį skundą dėl šio Įstatymo 135² straipsnio 1 dalyje nurodyto sprendimo užsienietis gali paduoti apygardos administraciniam teismui per 7 dienas nuo sprendimo įteikimo dienos.

Pakeitimo įstatymu, įsigaliojusiu 2022 m. sausio 1 d., buvo pakeista tokio pobūdžio sprendimų apskundimo tvarka, panaikinant skundų dėl Departamento sprendimų privalomą ikiteisminę tvarką. Pakeitimo įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad užsieniečių prašymai suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, pateikti iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, baigiami nagrinėti ir sprendimai priimami vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusio Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nuostatomis. Užsieniečių skundai, iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos paduoti vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka sudarytam kolegialiam organui, šio kolegialaus organo baigiami nagrinėti vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusio Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nuostatomis. Vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka sudaryto kolegialaus organo sprendimai, kurie priimti įsigaliojus šiam įstatymui arba kurių apskundimo terminas baigiasi įsigaliojus šiam įstatymui, gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui per 7 dienas nuo sprendimo įteikimo dienos (Pakeitimo įstatymo 24 str. 3 d.).

Iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad pagal Pakeitimo įstatymo 24 straipsnio 3 dalį kolegialus organas užbaigia nagrinėti užsieniečių skundus, paduotus iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos pagal Įstatymo redakciją, galiojusią iki Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo. Pakeitimo įstatyme šiam kolegialiam organui nenumatyta įgaliojimų nagrinėti skundus, gautus po Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo 2022 m. sausio 1 d. (Pakeitimo įstatymo 24 str. 1 d.). Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad tokiems skundams taikoma apskundimo tvarka, numatyta Įstatymo redakcijoje, galiojančioje nuo 2022 m. sausio 1 d., t. y. netaikoma skundų dėl Departamento sprendimų privaloma ikiteisminė tvarka, skundas tiesiogiai pateikiamas apygardos administraciniam teismui. Taip pat pažymėtina, jog pasikeitęs reglamentavimas yra palankesnis pareiškėjai, nei ankstesnėje Įstatymo redakcijoje įtvirtintos nuostatos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-139-756/2022).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Sprendimą, kuriuo nuspręsta nesuteikti jai prieglobsčio, išsiųsti iš Lietuvos Respublikos į kilmės šalį, uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos ir įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Pareiškėja su Sprendimu buvo supažindinta 2022 m. sausio 19 d. ir 2022 m. sausio 28 d., t. y. jau įsigaliojus naujai Įstatymo redakcijai, pateikė skundą teismui.

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą, konstatavęs, jog pareiškėja nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos. Nagrinėjamu atveju skundui dėl Sprendimo, pateiktam po 2022 m. sausio 1 d., taikoma apskundimo tvarka, numatyta naujoje Įstatymo redakcijoje, kurioje nebeliko reikalavimo dėl privalomos išankstinio skundo nagrinėjimo tvarkos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 17 d. nutartis administracinėse bylose Nr. eAS-145-520/2022, eAS-140-815/2022, eAS-139-756/2022, 2022 m. kovo 2 d. nutartis administracinėse bylose Nr. eAS-143-629/2022, eAS-171-261/2022, Nr. eAS-194-556/2022).

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjos atskirasis skundas tenkintinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir skundas perduotinas pirmosios instancijos teismui skundo priėmimo klausimą spręsti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. vasario 9 d. nutartį panaikinti ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. 

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė