Civilinė byla Nr. 2S-469-253/2018

              Teisminio proceso Nr. 2S-469-253/2018

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.5.1; 3.5.16

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 3 d.

Klaipėda

              Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Pupeikienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017‑12-07 nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos skundą dėl antstolės Redos Vizgaudienės veiksmų, suinteresuotas asmuo E. A..

              Teismas

n  u  s  t  a  t  ė :

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja Klaipėdos miesto savivaldybės administracija skundu dėl antstolės Redos Vizgaudienės veiksmų prašė panaikinti antstolės 2017-10-03 patvarkymą Nr. S-17-74-14635 priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą vykdyti vykdomojoje byloje Nr. 0074/17/01246 ir visus vėlesnius procesinius veiksmus, įskaitant 2017‑10-05 raginimą įvykdyti sprendimą Nr. 17004640.
2. Pareiškėja nurodė, kad išieškotoja prašymą grindžia Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ministerijos Klaipėdos skyriaus Darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisijos) 2016-04-26 sprendimu Nr. DGKS-1876 dėl taikos sutarties ir 2017-08-10 rašte Nr. DGS‑108‑9623 išdėstyta nuomone dėl taikos sutarties įvykdymo, nors Darbo ginčų komisija 2017-08-10 rašte nekonstatuoja, kad taikos sutartis nevykdoma. Antstolė negalėjo pati nuspręsti dėl taikos sutarties vykdymo ir turėjo pareikalauti iš išieškotojos Darbo ginčų komisijos patvirtinimo, kad taikos sutartis neįvykdyta. Pareiškėjos nuomone, nė viena iš dviejų taikos sutarčių sąlygų neįvyko, todėl taikos sutarties sąlyga dėl išeitinės išmokos išmokėjimo neįsigaliojo. E. A. pagal taikos sutartį turėjo priimti sprendimą dėl darbo teisinių santykių nutraukimo iki 2016-08-26, tačiau ji priėmė sprendimą ne dėl darbo santykių nutraukimo, o dėl perkėlimo į kitas pareigas ir tai padarė ne iki 2016-08-26, o 2017‑05‑17. Be to, raginime įvykdyti sprendimą vidutinis darbo užmokestis nepagrįstai sutapatinamas su teismo priteistomis išmokomis už priverstinį pravaikštos laiką.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017‑12-07 nutartimi pareiškėjos skundas dėl antstolės veiksmų atmestas.
4. Teismas nustatė, kad Darbo ginčų komisijos 2016-04-26 sprendimu Nr. DGKS-1876 patvirtinta E. A. ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos sudaryta taikos sutartis ir bylos nagrinėjimas nutrauktas. Nustatyta, kad Darbo ginčų komisijos sprendimas įsiteisėjo 2016‑05-27, todėl galėjo būti pateiktas vykdyti. Remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 587 straipsnio 9 punktu, Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 230 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017-06-29 įsakymu Nr. A1-344 patvirtinto Darbo ginčų komisijos darbo reglamento 4–9 punktais, teismas atmetė pareiškėjos argumentus, kad antstolė turėjo pareikalauti iš išieškotojos Darbo ginčų komisijos patvirtinimo, jog taikos sutartis nėra įvykdyta. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės, jog E. A. 2017-05-17 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriui pateikė prašymą dėl perkėlimo į kitas pareigas, dėl to 2017-05-18 Klaipėdos miesto savivaldybės mero potvarkiu (duomenys neskelbtini) darbo sutartis nutraukta šalių susitarimu, neeliminuoja pareiškėjos pareigos vykdyti Darbo ginčų komisijos 2016-04-26 sprendimą Nr. DGKS-1876. Pažymėta, kad nėra duomenų, jog Darbo ginčų komisijos sprendimas pripažintas negaliojančiu, todėl antstolė neturėjo objektyvių priežasčių nepriimti šio dokumento. Teismas konstatavo, kad antstolė teisėtai ir pagrįstai priėmė vykdyti vykdomąjį dokumentą. Atsižvelgiant į tai, atmesti kaip nepagrįsti ir skundo reikalavimai panaikinti visus vėlesnius procesinius veiksmus, įskaitant 2017-10-05 raginimą įvykdyti sprendimą. Teismas taip pat atmetė suinteresuoto asmens E. A. argumentus, kad skundą pateikusi Klaipėdos miesto savivaldybės administracija nėra tinkamas subjektas skundui dėl antstolio veiksmų paduoti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

5. Atskiruoju skundu pareiškėja Klaipėdos miesto savivaldybės administracija prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2017-12-07 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti pareiškėjos skundą dėl antstolės veiksmų. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais motyvais:
1. Apeliantė nurodo, kad neįvyko juridinis faktas, numatytas taikos sutarties trečiame punkte, nes su ieškove nebuvo nutraukta darbo sutartis jos prašymu ar šalių susitarimu, o ieškovė buvo perkelta į kitas pareigas (ieškovę ir toliau sieja darbo santykiai iš esmės su tuo pačiu subjektu). Be to, ieškovė į kitas pareigas buvo perkelta tik 2017-05-18 ir tik pagal jos pateiktą 2017-05-17 prašymą, o ne pagal 2016-08-01 jos raštą, t. y. darbo santykiai nutrūko ne per sutartyje nurodytą terminą.
2. Taikos sutartis negali būti vykdoma priverstinai CPK VI dalyje nustatyta tvarka, kadangi taikos sutartyje nėra duomenų apie ieškovės vidutinį darbo užmokestis ir kitas su tuo susijusias išmokas. Tai fakto klausimas, jo nustatymas nepriskirtas antstolio kompetencijai.
3. Apeliantė nurodo, kad darant prielaidą, jog Darbo ginčų komisijos sprendimas patvirtinti taikos sutartį yra vykdomasis dokumentas (su tuo pareiškėja nesutinka), antstolis vis tiek privalo patikrinti, ar toks dokumentas gali būti vykdomas, t. y. ar atsirado taikos sutartyje numatytas juridinis faktas, leidžiantis priverstinai vykdyti jo sukurtą prievolę.
4. Teismas nepagrįstai pripažino Darbo ginčų komisijos sprendimą dėl taikos sutarties patvirtinimo vykdomuoju raštu.
6. Atsiliepimu suinteresuotas asmuo E. A. prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutartį. E. A. nesutinka, kad buvo perkelta iš vienų pareigų į kitas ir nurodo, kad, esant skirtingoms institucijoms ir skirtingiems darbdaviams, meras 2017-05-18 potvarkiu Nr. M3-65 atleido, o savivaldybės administracijos direktorius 2017‑05-18 įsakymu priėmė bei pasirašė naują 2017-05-18 darbo sutartį su ja. Antstolė vadovavosi pareiškėjos pateiktais duomenimis apie vidutinio darbo užmokesčio dydį. E. A. 2017-09-28 rašte antstoliui nurodė, jog prašo išieškoti tik 4 mėnesių išeitinę išmoką. Mano, kad šioje byloje teisminis procesas prasidėjo pateikus skundą ne taikos sutarties šaliai.
7. Atsiliepimu suinteresuotas asmuo antstolė Reda Vizgaudienė laikosi pozicijos, kad patvarkymas priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą yra teisėtas ir prašo pareiškėjos atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutartį.

Teismas

k  o  n  s  t  a  t  u  o  j  a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

8. Byloje keliamas klausimas, ar teisėtai ir pagrįstai antstolė priėmė vykdyti darbo ginčų komisijos sprendimą, kuriuo patvirtina šalių taikos sutartis, ir tuo pagrindu pradėjo vykdymo veiksmus.
9. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus antrajame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta.
10. Byloje nustatyta, kad 2017-10-03 patvarkymu Nr. S-17-74-14635 antstolė Reda Vizgaudienė priėmė vykdyti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus Darbo ginčų komisijos 2016-04-26 sprendimą Nr. DGKS‑1876 dėl skolos išieškojimo iš skolininkės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos išieškotojos E. A. naudai. Tuo pagrindu užvesta vykdomoji byla Nr. 0074/17/01246. Antstolė 2017-10-05 priėmė raginimą įvykdyti sprendimą.
11. Atskirajame skunde apeliantė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai Darbo ginčų komisijos sprendimą dėl šalių taikos sutarties patvirtinimo pripažino vykdomuoju dokumentu. Apeliacinės instancijos teismas šiuos atskirojo skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
12. CPK 586 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra CPK XLI skyriuje nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. DK 230 straipsnio 2 dalis numato, kad darbo ginčų komisijos sprendimas yra vykdomasis dokumentas, vykdomas CPK nustatyta tvarka. CPK 587 straipsnio 9 punkte nustatyta, kad darbo ginčų komisijos sprendimai yra vykdomieji dokumentai. DK 230 straipsnio 2 dalyje ir CPK 587 straipsnio 9 punkte nedetalizuotas darbo ginčų komisijos priimto sprendimo pobūdis. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017-06-29 įsakymu Nr. A1-344 patvirtinto Darbo ginčų komisijos darbo reglamento 6 punktas numato darbo ginčų komisijos galimus priimti sprendimus; šios nuostatos 6.2 papunktyje numatyta, kad Darbo ginčų komisija sprendimu gali patvirtinti taikos sutartį dėl darbo ginčo. Iš esmės analogiška nuostata buvo numatyta iki 2017-07-01 galiojusio Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012-12-05 įsakymu Nr. A1-556 patvirtinto Darbo ginčų komisijos darbo reglamento 5 punkte. Atsižvelgiant į nurodytą reglamentavimą, konstatuotina, kad ir tokio pobūdžio darbo ginčų komisijos sprendimas patvirtinti taikos sutartį yra vykdomasis dokumentas vykdomas CPK nustatyta tvarka.
13. Nustatyta, kad Darbo ginčų komisijos 2016-04-26 sprendimu Nr. DGKS-1876 patvirtinta ieškovės E. A. ir atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos sudaryta taikos sutartis ir bylos nagrinėjimas tarp ieškovės E. A. ir atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos nutrauktas. Minėtu Darbo ginčų komisijos sprendimu patvirtinta taikos sutartimi šalys susitarė, kad atsakovė įsipareigoja iki 2016‑05-02 panaikinti 2016-03-04 potvarkį Nr. M3-20 dėl darbo drausmės pažeidimo, kuriuo ieškovei (E. A.) buvo paskirta drausminė nuobauda – pastaba (1 punktas); ieškovė įsipareigoja ateityje neskelbti Kolegijos posėdžio darbotvarkės, kol Kolegijos posėdžio darbotvarkė nebus pasirašyta atsakovo (2 punktas); ieškovei per 4 mėnesius, skaičiuojant nuo 2016-05-02, apsisprendus nutraukti darbo sutartį darbuotojo prašymu (DK 127 straipsnio 1 dalis) arba šalių susitarimu (DK 125 straipsnis), galutinio atsiskaitymo su ieškove dieną jai bus išmokėta 4 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka ir kitos teisės aktų nustatyta tvarka su darbo santykiais susijusios išmokos (3 punktas).
14. DK 230 straipsnio 1 dalis nustato, kad darbo ginčų komisijos sprendimas turi būti įvykdytas jam įsiteisėjus, išskyrus atvejus, kai jis ar sprendimo dalis turi būti įvykdyti skubiai. Byloje nepateikta duomenų, kad taikos sutartį sudariusios šalys pasinaudojo Darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo metu galiojusios redakcijos DK 296 straipsnyje numatyta teise nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu per mėnesį nuo tokio sprendimo priėmimo dienos pareikšti ieškinį apylinkės teisme. Tad skundžiama teismo nutartimi pagrįstai nustatyta, jog Darbo ginčų komisijos sprendimas įsiteisėjo 2016-05-27 ir galėjo būti pateiktas vykdyti.
15. Antstolei pateiktame išieškotojos prašyme priimti vykdyti Darbo ginčų komisijos 2016-04-26 sprendimą prašoma pagal vykdomąjį dokumentą išieškoti 4 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, taip pat vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laiką ir delspinigius. CPK 651 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą antstolis privalo patikrinti, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti vykdyti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomajam dokumentui priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis. CPK 651 straipsnio 2 dalyje numatytos aplinkybės, kurios turi būti patikrinamos sprendžiant klausimą, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus. Remiantis CPK 651 straipsnio 3 dalimi, nenustatęs šio straipsnio 2 dalyje nurodytų kliūčių, antstolis patvarkymu priima vykdomąjį dokumentą ir pradeda jį vykdyti. Antstolė 2017-10-03 patvarkyme priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti nurodė, jog nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti.
16. Apeliantė atskirajame skunde nenurodė motyvų, susijusiu su CPK 651 straipsnio 2 dalies 1‑7 punktuose nurodytu sąrašu kliūčių, kurias antstolis privalo įvertinti. CPK 651 straipsnio 2 dalies 8 punktas numato, kad turi būti patikrinama, ar nėra kitokių akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti.
17. Apeliantė nurodo, kad antstolis turi pareigą patikrinti, ar vykdomasis dokumentas gali būti vykdomas, o šiuo atveju, patikrinti, ar atsirado taikos sutartyje numatytas juridinis faktas, leidžiantis priverstinai vykdyti jos sukurtą prievolę. Apeliantė laikosi pozicijos, kad neįvyko juridinis faktas, numatytas taikos sutarties trečiame punkte, nes su ieškove nebuvo nutraukta darbo sutartis jos prašymu ar šalių susitarimu, o ieškovė buvo perkelta į kitas pareigas, dėl to pareiškėjai (apeliantei) nekilo pareiga išmokėti 4 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką.
18. Vykdomosios bylos Nr. 0074/17/01246 duomenimis nustatyta, kad išieškotoja kartu su prašymu dėl skolos išieškojimo pateikė prašymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti pagrindžiančius duomenis. Iš vykdomojoje byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2016-05-02 Klaipėdos miesto savivaldybės mero potvarkiu, atsižvelgiant į Darbo ginčų komisijos 2016-04-26 sprendimą Nr. DGKS-1876, panaikinta E. A. 2016-03-04 potvarkiu Nr. M3-20 paskirta drausminė nuobauda – pastaba. E. A. Klaipėdos miesto merui adresuotu 2016-08‑01 raštu, vykdydama 2016-04-26 taikos sutarties trečio punkto sąlygą, informavo, kad apsisprendė nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu (DK 125 straipsnis), laimėjus konkursą į valstybės tarnautojo pareigas ar sudarius kitą darbo sutartį. Taip pat nustatyta, kad E. A. 2017‑05-17 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriui pateikė prašymą dėl perkėlimo į kitas pareigas. Klaipėdos miesto savivaldybės mero 2017-05-18 potvarkiu E. A. (duomenys neskelbtini) darbo sutartis Nr. 1151 nutraukta šalių susitarimu.
19. Byloje nepateikta duomenų, kad E. A. 2016-08-01 prašymas išspręstas. Nors apeliantė teigia, kad E. A. beveik metus dirbo savo įprastą darbą, tačiau iš vykdomojoje byloje esančio Klaipėdos miesto apylinkės teismo (Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų) 2017-03-06 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2‑700‑618/2017, duomenų matyti, kad E. A. 2016-10-06 Klaipėdos miesto savivaldybės mero potvarkiu Nr. M3-90 buvo atleista iš darbo. Minėtu teismo sprendimu šis potvarkis pripažintas neteisėtu ir panaikintas bei nuspręsta grąžinti E. A. į pirmesnį darbą (duomenys neskelbtini).
20. Vykdomosios bylos duomenimis, E. A. 2017‑05‑18 raštu ir 2017-06-09 elektroniniu laišku kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės merą, prašydama vykdyti 2016-04-26 taikos sutarties trečio punkto sąlygą dėl 4 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitinės išmokos išmokėjimo, kadangi darbo sutartis nutraukta šalių susitarimu. Klaipėdos miesto savivaldybės meras 2017-06-26 raštu informavo, jog 2017-05-18 potvarkis Nr. M3-65 buvo pasirašytas atsižvelgiant į E. A. 2017-05-17 prašymą ir nėra sietinas su Darbo ginčų komisijos 2016-04‑26 sprendimu Nr. DGKS-1876.
21. Šiuo atveju vykdomojoje byloje pateikti duomenys apie E. A. 2016-08-01 pareikštą apsisprendimą nutraukti darbo sutartį pagal 2016-04-26 taikos sutarties trečio punkto sąlygas, taip pat duomenys, kad darbo sutartis su E. A. nutraukta. Vykdomojoje byloje pateikti duomenys apie E. A. reikalavimą įvykdyti taikos sutarties sąlygą dėl nustatyto dydžio išmokos išmokėjimo ir tai, kad šį reikalavimą atsisakyta patenkinti. Byloje nustatyta, kad vykdyti pateiktas Darbo ginčų komisijos sprendimas įsiteisėjęs. Vykdomasis dokumentas nenuginčytas.
22. Taikos sutarties šalių pozicijos dėl faktinių aplinkybių kvalifikavimo, kaip atitinkančių jų sudarytos taikos sutarties sąlygas, skiriasi. Tai apeliantė nurodo, kaip pagrindinę kliūtį priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Pažymėtina, kad šie klausimai neįeina į antstolio atliekamų veiksmų kompetenciją. Kilus ginčui dėl taikos sutarties sąlygų ir vykdomojo dokumento pagrįstumo, apeliantei nesutinkant, kad jai kilo vykdomajame dokumente nurodyta prievolė, ir manant, kad jos teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami, ji turi teisę pasinaudoti materialinės teisės normų numatytais civilinių teisių gynimo būdais ir įstatymų nustatyta ginčo teisenos tvarka kreiptis į teismą (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Pripažinus, jog apeliantės nurodytos aplinkybės nėra šios bylos nagrinėjimo objektas, apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu plačiau nepasisako. Esant tokioms aplinkybėms sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad antstolis turi teisę išaiškinti šalims teisę ginčyti vykdomąjį dokumentą, tačiau, kol jis įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintas, neturi teisės atsisakyti jį vykdyti.
23. Apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliantės argumentus, jog taikos sutartis negali būti vykdoma priverstinai, nes joje nėra duomenų apie ieškovės vidutinį darbo užmokestį ir kitas su tuo susijusias išmokas. Iš Darbo ginčų komisijos 2016-04‑26 sprendimo duomenų matyti, kad taikos sutartyje numatytas 4 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitinės išmokos dydis. Išieškotoja antstolei kartu su vykdomuoju dokumentu pateikė pačios apeliantės išduotą pažymą apie E. A. darbo užmokestį. Tarp šalių kilus ginčui dėl išieškotinos skolos dydžio, šis gali būti ginčijamas bendra ginčo teisenos tvarka.
24. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad antstolė, nenustačiusi CPK 651 straipsnio 2 dalyje nurodytų kliūčių pradėti priverstinį vykdymą, neturėjo pagrindo atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Nenustatyta pagrindo konstatuoti, kad antstolė pažeidė vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas ir nepagrįstai pradėjo vykdymo procesą pagal pateiktą vykdomąjį dokumentą.
25. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos ir vykdomosios bylos medžiagą, įvertinęs atskirojo skundo bei atsiliepimų į jį argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingas išvadas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo nutartį, dėl to ji paliktina nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

n  u  t  a  r  i  a :

              Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017‑12-07 nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                                                                            Albina Pupeikienė