Civilinė byla Nr. 2S-1314-480/2020

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-05690-2020-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.5.8.2; 3.5.15; 3.5.26

 (S)

Kauno apygardos teismas

Nutartis

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 25 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuotų asmenų L. T. A. A., A. M. C. O. N., antstolio M. P. ir pareiškėjo A. A. L. atskiruosius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-11001-713/2020 pagal pareiškėjo A. A. L. skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui M. P., L. T. A. A., A. M. C. O. N. dėl antstolio veiksmų,

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Pareiškėjas A. A. L. pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, prašydamas panaikinti 2020 m. kovo 25 d. antstolio patvarkymą ir 2020 m. kovo 17 d. skolininko prašymą išnagrinėti iš naujo bei sustabdyti vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) iki įsiteisėjusiu kompetentingo Vokietijos teismo procesiniu sprendimu bus visiškai išspręsti skolininko A. A. L. 2020 m. sausio 31 d., 2020 m. vasario 13 d. ir 2020 m. vasario 18 d. prašymai, pateikti Vokietijos Hiunfeldo apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 20B 206/19.

2.       Pareiškėjas nurodė, kad antstolio M. P. žinioje yra vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal išieškotojo L. T. A. A. pateiktą vykdomąjį dokumentą – 2019 m. gruodžio 2 d. Europos vykdomojo rašto pažymėjimą – Teismo sprendimą Nr. 20B 206/19, išduotą Vokietijos Hiunfeldo apylinkės teismo (Amtsgericht Hūnfeld), dėl 2 292 993,32 Eur skolos, 12 procentų metinių palūkanų normos nuo 1 739 029,46 Eur sumos, skaičiuojamos nuo 2019 m. balandžio 30 d., ir 248,36 Eur vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko A. A. L., kurį antstolis priėmė vykdyti 2020 m. sausio 24 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini). 2020 m. sausio 24 d. antstolis raginimu įvykdyti sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) pasiūlė skolininkui įvykdyti sprendimą geranoriškai, turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) areštavo skolininkui priklausantį turtą – (duomenys neskelbtini), registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. kovo 3 d. – patvarkymą dėl (duomenys neskelbtini) remonto Nr. (duomenys neskelbtini). 2020 m. kovo 25 d. antstolis priėmė patvarkymą dėl skolininko A. A. L. 2020 m. kovo 17 d. pateikto prašymo, kuriuo prašymą stabdyti vykdomąją bylą tenkinti atsisakė. 2020 m. kovo 25 d. patvarkyme antstolis visiškai nepagrįstai remiasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 626 ir 627 straipsniais, numatančiais privalomuosius ir alternatyviuosius vykdomosios bylos sustabdymo ir vykdymo veiksmų atidėjimo teisinius pagrindus, nuostatomis, kadangi 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 805/2004, sukuriančio neginčytinų reikalavimų Europos vykdomąjį raštą, (toliau – Reglamentas Nr. 805/2004) 23 straipsnyje numatyti papildomi materialiniai vykdomosios bylos sustabdymo ir vykdymo veiksmų atidėjimo teisiniai pagrindai, papildomai prie CPK numatytų pagrindų. Išieškotojo teisė įvykdyti sprendimą yra visiškai užtikrinta 2020 m. sausio 24 d. turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini). Antstoliui areštavus skolininkui priklausantį turtą – (duomenys neskelbtini), registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), todėl teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui yra pritaikytos būtinos ir proporcingos priemonės. Net jei vykdomoji byla bus sustabdyta ar vykdymo veiksmai atidėti, išieškotojo teisės niekaip nėra ir nebus pažeistos, nes jam palankaus Vokietijos teismo sprendimo, jei jis nebus panaikintas, įvykdymas dabar ar ateityje yra visiškai užtikrintas pritaikyta vykdymo priemone. Tuo tarpu nesustabdžius vykdomosios bylos arba neatidėjus vykdymo bei antstoliui toliau atliekant vykdymo veiksmus ir, tikėtina, realizavus skolininkui priklausantį turtą – (duomenys neskelbtini), o vėliau kilmės valstybės teismui panaikinus teismo sprendimą ir jo pagrindu išduotą vykdomąjį dokumentą, užtikrinti sprendimo įvykdymo atgręžimo ir grąžinti šalis į pradinę padėtį, taptų objektyviai neįmanoma. Netenkinant skolininko prašymo, skolininko ir išieškotojo teisių pusiausvyra šiuo atveju yra pažeidžiama, kadangi išieškotojas įgyja nepagrįstą pranašumą skolininko atžvilgiu. Papildomai nurodė, kad vykdančiosios valstybės (t. y. Lietuvos) kompetentingam antstoliui ar teismui (kaip nustato ES ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo 18 straipsnio 1–3 dalys) taikyti Reglamento Nr. 805/2004 23 straipsnyje numatytas priemones pakanka paties fakto, kad skolininkas (a) užginčijo Europos vykdomuoju raštu patvirtintą teismo sprendimą (šiuo atveju – 2019 m. birželio 14 d. Hiunfeldo apylinkės teismo įsakymą) arba (b) kreipėsi dėl Europos vykdomojo rašto pažymėjimo panaikinimo.

3.       Suinteresuotas asmuo antstolis M. P. 2020 m. balandžio 1 d. patvarkymu atsisakė tenkinti skolininko skundą dėl antstolio veiksmų. Patvarkyme nurodė, kad 2020 m. kovo 25 d. patvarkymu prašymas netenkintas, nenustačius sprendimo vykdymo sustabdymo pagrindų. Atsižvelgiant į Reglamento Nr. 805/2004 23 straipsnio nuostatas ir CPK reglamentuojančių ES ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo 18 straipsnio 1 ir 3 dalis, klausimus dėl pateikto vykdomojo dokumento vykdymo ar sustabdymo priima teismas arba antstolis pagal vykdymo vietos įstatymus, t. y. taikant CPK 625–627 straipsnio nuostatas. Reglamento Nr. 805/2004 23 straipsnis numato, kad dėl sprendimo vykdymo sustabdymo sprendžia valstybės kompetentingas teismas arba antstolis. Reglamento Nr. 805/2004 nuostatos nenumato jokių privalomų pagrindų vykdomajai bylai stabdyti. Reglamentas Nr. 805/2004 numato savarankišką diskrecijos teisę institucijoms (teismui arba kitai institucijai vykdančiai sprendimą) atlikti – sustabdymą ar atidėjimą (apribojimą) arba paskelbti dalinį vykdymą. Tai yra alternatyvi ir nuo institucijos priklausanti diskrecijos teisė. CPK nuostatos nenumato procesinės galimybės sustabdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo tuo pagrindu, kad sprendimo priėmimo valstybės teisme yra pateikti prašymai dėl priimto sprendimo panaikinimo.

4.       Suinteresuotas asmuo L. T. A. A. atsiliepime į skundą dėl antstolio veiksmų prašė: 1) palikti nenagrinėtu skundą, nes skolininkas nepateikė tinkamų įrodymų apie tinkamą atstovavimą; 2) jeigu pirmasis prašymas nebūtų patenkintas, netenkinti skolininko skundo dėl antstolio 2020 m. kovo 25 d. patvarkymo; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjo atstovė nepateikė į bylą objektyvių duomenų, dokumentų, kurie leistų nustatyti pareiškėjo atstovus, galinčius veikti užsienio juridinio asmens interesais ir vardu, todėl pasirašyta atstovavimo sutartis, kol nebus pateikti įrodymai, jog asmenys pasirašę atstovavimo sutartį su advokate pateikusia procesinius dokumentus, tokią teisę turėjo (nurodytų asmenų teisės, jų apimtis), yra negaliojanti, kas reiškia, jog prašymas pateiktas netinkamų asmenų, nebuvo pagrindo iš viso priimti skundą. Pareiškėjo nurodytas skundas Vokietijoje Hiunfeldo apylinkės teisme turi turėti realų ir tikėtiną pagrindą, jog galimai yra pagrįstas, o galimai priimtas teismo sprendimas (vykdomasis raštas) galėtų būti panaikintas. Tokių įrodymų, kurie objektyviai leistų teigti ir manyti apie tokio sprendimo realumą, pareiškėjas nepateikė. Nepagrįstu siekiu stabdyti vykdomąją bylą, kreditorius dėl skolininko nesąžiningų veiksmų negauna finansinio reikalavimo patenkinimo, tokiu būdų yra didinamas nuostolis, daroma tiesioginė žala kreditoriui. Vykdomosios bylos stabdymas neabejotinai pažeidžia išieškotojo interesus, nes areštuotas skolininko materialus turtas jį laikant ir nenaudojant natūraliai nusidėvi, praranda vertę, nepagrįstai vilkinant procesą, toks turtas generuoja saugojimo, priežiūros ir aptarnavimo kaštų, kurie mažina vertę, kreditoriaus galimos žalos dengimo mastą. Vykdymo veiksmų sustabdymas vykdomojoje byloje pažeidžia proporcingumo tarp išieškotojo ir skolininko teisių ir jų teisėtų interesų apsaugai vykdymo procese skirtų teisių reguliavimo priemonių taikymo principus, nepagrįstai užvilkina vykdymo procesą bei neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Taip pat nurodė, kad su skolininko turtu neatliekami jokie veiksmai, kurie sudarytų realų pagrindą žalai atsirasti. Priešingai antstolis atliko būtiniausius veiksmus, kuriais užtikrinamas priimto sprendimo galimas įvykdymas, kad skolininkas nepiktnaudžiautų padėtimi, galimai neperleistų turto ir būtų rengiamasi turto varžytynėms. Atsižvelgiant į turto specifiką, akivaizdu, jog šio turto išvaržymas yra ilgas ir sudėtingas procesas, nes reikia surasti tinkamą kvalifikaciją turinčius vertintojus, surinkti reikiamus vertinimui duomenis, todėl šių veiksmų atidėjimas nebejotinai būtų nepagrįstas, nebūtinas ir sudarytų pagrindą iškreipti vykdymo procese šalių teisių ir lūkesčių balansą.

5.       Suinteresuotas asmuo A. M. C. O. N. atsiliepime (rašytiniuose paaiškinimuose) į skundą dėl antstolio veiksmų prašė tenkinti skolininko skundą ir panaikinti antstolio M. P. 2020 m. kovo 25 d. patvarkymą ir 2020 m. kovo 17 d. prašymą išnagrinėti iš naujo bei sustabdyti vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) iki įsiteisėjusiu kompetentingo Vokietijos teismo procesiniu sprendimu bus visiškai išspręsti skolininko 2020 m. sausio 31 d., 2020 m. vasario 13 d. ir 2020 m. vasario 18 d. prašymai. Atsiliepime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) yra įkeistas suinteresuotam asmeniui A. M. C. O. N.. Įkeitimo sutartis buvo sudaryta, vadovaujantis 2001 m. lapkričio 16 d. Keiptaune sudaryta Konvencija dėl tarptautinių interesų, susijusių su mobiliąja įranga (toliau – Keiptauno konvencija), o minėtas registras, kurio išrašas, liudijantis (duomenys neskelbtini) įkeitimo įregistravimą viešajame registre, buvo įsteigtas pagal Keiptauno konvenciją. Suinteresuotas asmuo įgijo tarptautinį interesą į (duomenys neskelbtini), t. y. jam, kaip pirmos eilės kreditoriui, sutartyje ir Keiptauno konvencijos nustatyta tvarka yra įkeistas (duomenys neskelbtini), o šis tarptautinis interesas yra įregistruotas tarptautiniu interesu, susijusiu su (duomenys neskelbtini) įranga, tarptautinio registre. Esant tokioms aplinkybėms, yra taikytinos CPK 747 straipsnio nuostatos, numatančios išieškojimo trečiųjų asmenų naudai iš įkeitimu ar hipoteka įkeisto skolininko turto tvarkos ypatumus, tačiau antstolis niekada nėra raštu pasikreipęs į įkaito turėtoją su siūlymu duoti sutikimą išieškoti iš įkeisto (duomenys neskelbtini), dėl to išieškojimas iš įkeisto (duomenys neskelbtini) yra negalimas. Suinteresuoto asmens vertinimu, antstolis privalėjo sustabdyti vykdomąją bylą, t. y. sustabdyti išieškojimo ir turto realizavimo veiksmus (CPK 626 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

6.       Suinteresuotas asmuo antstolis M. P. atsiliepime į A. M. C. O. N. rašytinius paaiškinimus nurodė, kad joks ginčas dėl įkeisto turto arešto, dėl CPK 747 straipsnio nuostatų pažeidimo CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka nenagrinėtas ir toks ginčas teismui neperduotas, todėl rašytiniai paaiškinimai yra visiškai nesusiję su ginčo dalyku. Taip pat pažymėjo, kad Vokietijos Hiunfeldo teismas, kurio sprendimo pagrindu išduotas vykdomasis raštas ir kurio pagrindu antstolis atlieka vykdymo veiksmus, nėra sustabdęs savo sprendimo vykdymo pagal skolininko kreipimąsi dėl sprendimo panaikinimo, ir atkreipė teismo dėmesį, kad skolininko turto areštas taikytas 2020 m. sausio 24 d., o pagal į A. M. C. O. N. pateikiamus duomenis tarptautinis interesas įregistruotas tik 2020 m. sausio 29 d., t. y. jau po antstolio turto arešto.

7.       Suinteresuotas asmuo L. T. A. A. atsiliepime į A. M. C. O. N. rašytinius paaiškinimus nurodė, kad skolininko skundo, paduoto pagal CPK 510 straipsnį, pagrindu teisme iš esmės sprendžiamas antstolio 2020 m. kovo 25 d. patvarkymo teisėtumo klausimas, o A. M. C. O. N. rašytiniuose paaiškinimuose dėstomais teiginiais yra ginčijamas pats turto areštas ir antstolio teisė išieškojimą nukreipti į neva įkeistą turtą, tačiau joks skundas dėl CPK 747 straipsnio nuostatų pažeidimo CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka nėra pareikštas ir perduotas teismui nagrinėti. Jeigu teismas vis dėlto vertintų A. M. C. O. N. rašytinius paaiškinimus, išieškotojo nuomone, juose išdėstyti teiginiai bet kuriuo atveju turėtų būti atmesti kaip teisiškai ir faktiškai nepagrįsti, nes rašytiniuose paaiškinimuose minimos Keiptauno konvencijos nuostatos, susijusios su tarptautiniais interesais ir jų registracija, šiuo atveju nėra taikomos ir aktualios, kadangi Lietuvos Respublika nėra ratifikavusi Keiptauno konvencijos bei nėra konvencijos susitariančioji šalis. Nurodomas įkeitimo sandorio egzistavimo faktas yra ginčytinas. Net ir tuo atveju, jeigu A. M. C. O. N. naudai iš tiesų būtų įkeistas antstolio areštuotas (duomenys neskelbtini)\, tai dar nereiškia, kad A. M. C. O. N. turi galiojančią reikalavimo teisę į skolininką. Tuo atveju, jeigu skolininkas tinkamai ir laiku nevykdo savo įsipareigojimų A. M. C. O. N., pastarasis, tiek vadovaudamasis Keiptauno konvencija (8 straipsniu), tiek įkeitimo sutartimi (12.1. punktu), turi teisę imtis gynybos priemonių ir pradėti išieškojimo veiksmus iš įkeisto turto, tačiau šiuo atveju jokių atitinkamų veiksmų A. M. C. O. N. nėra ėmęsis ir įrodymų apie gynybos priemonių taikymą nepateikė. A. M. C. O. N. įkeitimas neturi jokios pirmenybės teisės lyginant su antstolio pritaikytu skolininko turto areštu, net ir tuo atveju, jeigu suinteresuotas asmuo turėtų galiojančią ir pagrįstą reikalavimo teisę į skolininką, užtikrintą įstatymų reikalavimus atitinkančiu, galiojančiu įkeitimu. Papildomai nurodė, kad jokie skolininkui priklausančio ir išieškotojo naudai areštuoto (duomenys neskelbtini) suvaržymai nėra įregistruoti Nigerijos civilinės aviacijos registre, nepaisant to, jog tiek skolininkas, tiek A. M. C. O. N. yra Nigerijoje įsteigti juridiniai asmenys. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuva nėra Keiptauno konvencijos susitariančioji valstybė, antstoliui negalėjo kilti ir nekyla pareiga tikrinti Tarptautinių interesų registrą.

8.       Pareiškėjas A. A. L. atsiliepime į A. M. C. O. N. rašytinius paaiškinimus nurodė, kad nors nagrinėjamoje byloje nėra sprendžiami klausimai, susiję su skolininko turto arešto teisėtumu, A. M. C. O. N. nurodyta informacija apie turto įkeitimą, kurią skolininkas patvirtina, liudija, kad antstoliui skubotai įvykdžius išieškojimą ir realizavus turtą, kai (1) dar vyksta ginčas dėl šalių kilmės valstybėje dėl paties vykdomojo dokumento, kurio pagrindu vykdomas išieškojimas, teisėtumo; (2) siekiama kuo skubiau realizuoti turtą, kuris yra įkeistas kitam asmeniui ir ši informacija yra išviešinta tarptautiniuose registruose, o be to – buvo nurodyta antstoliui dar 2020 m. vasario 14 d. elektroniniame laiške, tačiau kurią antstolis ignoravo; šalių vykdymo procese interesų pusiausvyra būtų pažeista ir skolininkas atsidurtų kur kas blogesnėje padėtyje nei išieškotojas.

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9.       Kauno apylinkės teismas 2020 m. birželio 11 d. nutartimi netenkino pareiškėjo skundo dėl vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) sustabdymo iki įsiteisėjusiu kompetentingo Vokietijos teismo procesiniu sprendimu bus visiškai išspręsti skolininko prašymai, pateikti Vokietijos Hiunfeldo apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 20B 206/19, nepriteisė dalyvaujantiems byloje asmenims patirtų bylinėjimosi išlaidų, nutarčiai įsiteisėjus, panaikino Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartimi Nr. e2SP-10377-752/2020 taikytas laikinąsias apsaugos priemones – vykdymo veiksmų sustabdymą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

10.       Teismas nurodė, kad esant aukštesnės instancijos teismo išvadoms (Kauno apygardos teismo 2020 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-952-638/2020) dėl skolininko A. A. L. atstovės advokatės L. A.-K. tinkamumo veikti skolininko vardu ir atstovauti jo interesams, todėl pakartotinai šiuo klausimu nepasisakė.

11.       Teismas konstatavo, kad skolininkas pateikė reikiamus įrodymus, jog prašymas dėl Europos vykdymo rašto pažymėjimo Nr. 20B 206/19 panaikinimo yra išsiųstas į Vokietijos Hiunfeldo teismą, prašymas priimtas ir 2020 m. vasario 18 d. išsiųstas nagrinėti į Vokietijos Frankfurto prie Maino žemės teismą, taigi esant šioms aplinkybėms, antstolis privalėjo taikyti įstatymo analogiją (CPK 3 straipsnio 6 dalis) ir spręsti klausimą dėl vykdymo veiksmų sustabdymo CPK 626 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu, todėl antstolio argumentą, kad baigtinis vykdomosios bylos ir vykdymo veiksmų sustabdymo sąrašas nenumato procesinės galimybės sustabdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo tuo pagrindu, kad sprendimo priėmimo valstybės teisme yra pateikti prašymai dėl priimto sprendimo panaikinimo, teismas laikė nepagrįstu.

12.       Teismas pažymėjo, kad Reglamentas Nr. 805/2004 yra taikomas civilinėse ir komercinėse bylose, neatsižvelgiant į teismo pobūdį, tačiau į šio teisės akto reguliavimo sritį nepatenka bylos dėl bankroto, nemokių bendrovių ar kitų juridinių asmenų likvidavimo ir kt., ir nurodė, kad sprendimų dėl nemokumo pripažinimą bei vykdymą reguliuoja Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų, todėl atsižvelgdamas į šių Reglamentų tikslus ir nuostatas teismas padarė išvadą, kad Reglamentas, sukuriantis neginčytinų reikalavimų Europos vykdomąjį raštą, negali būti taikomas tais atvejais, kai bankroto procesas yra pradėtas pačiam skolininkui.

13.       Teismas sprendė, jog pareiškėjas yra bankrutuojantis, todėl kyla pagrįstos abejonės dėl Europos vykdomojo rašto pažymėjimo teisėtumo Reglamento prasme, tačiau ar teismo sprendimas priimtas ir / ar jo pagrindu Europos vykdomojo rašto pažymėjimas išduotas teisėtai Reglamento prasme tikrinti ir vertinti yra išimtinė kilmės valstybės, t. y. Vokietijos, teismo kompetencija, todėl vykdymo vietos teismas neturi prerogatyvos atlikti šių aplinkybių vertinimo.

14.       Teismas pripažino, kad egzistavo ypatingos sąlygos vykdymo veiksmų sustabdymui pagal Reglamento Nr. 805/2004 23 straipsnio c punktą, ką turėjo nustatyti ir antstolis, spręsdamas pareiškėjo prašymą.

15.       Teismas konstatavo, kad sustabdžius vykdomąją bylą, išieškotojo teisės nebūtų pažeistos, kadangi jam palankaus Vokietijos teismo sprendimo, jei jis nebus panaikintas, įvykdymas yra visiškai užtikrintas skolininko turto areštu, tuo tarpu nesustabdžius vykdomosios bylos bei antstoliui toliau atliekant vykdymo veiksmus ir realizavus skolininkei priklausantį turtą – (duomenys neskelbtini), o vėliau kilmės valstybės teismui panaikinus teismo sprendimą ir jo pagrindu išduotą vykdomąjį dokumentą, užtikrinti sprendimo įvykdymo atgręžimo ir grąžinti šalis į pradinę padėtį, taptų objektyviai neįmanoma.

16.       Teismas konstatavo, kad antstolis 2020 m. kovo 25 d. priėmė nepagrįstą patvarkymą.

17.       Kadangi byloje nebuvo jokių rašytinių įrodymų, kad Frankfurto prie Maino apygardos teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis, kuria buvo sustabdytas Hiunfeldo apylinkės teismo 2019 m. spalio 24 d. išduoto dalinio vykdomojo dokumento byloje Nr. 20 B 206/19 priverstinis vykdymas, skolininkei sumokant 2 000 000 Eur užstatą, civilinėje byloje Nr. 2-19 O 61/20 yra panaikinta, pakeista ar gautas skundas dėl minėtos nutarties pagrįstumo, teismas laikė, jog pareiškėjo prašymas dėl vykdymo veiksmų, pradėtų pagal 2019 m. gruodžio 2 d. Vokietijos Hiunfeldo apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 20B 206/19, sustabdymo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) išnagrinėtas kilmės valstybės, t. y. Vokietijos, teismo, todėl vykdymo vietos teismui nėra pagrindo spręsti dėl vykdomosios bylos sustabdymo.

18.       Nors nagrinėjamu atveju dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi buvo skirtingas, tačiau pareiškėjos skundo teismas netenkino ne dėl nepagrįstumo, o klausimo išsprendimo kilmės valstybės teisme, todėl teismas sprendė šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų nepriteisti, kiekvieną iš jų paliekant prie savo patirtų išlaidų.

III.       Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į atskiruosius skundus argumentai

19.       Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo L. T. A. A. prašo: 1) priimti kartu su atskiruoju skundu teikiamus papildomus įrodymus bei prijungti juos prie bylos; 2) pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 11 d. nutartį panaikinant ir pašalinant iš nutarties motyvuojamosios dalies visas teismo konstatuotas aplinkybes ir motyvus dėl skolininko A. A. L. atstovės įgaliojimų veikti skolininko vardu ir atstovauti jo interesams bei teismo išvadą, jog antstolis M. P. 2020 m. kovo 25 d. priėmė nepagrįstą patvarkymą, bei visus su tuo susijusius motyvus ir konstatuotas aplinkybes, kaip tai detaliai išdėstyta šiame atskirajame skunde, pakeičiant juos naujais motyvais ir išvadomis, atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus, tačiau nekeičiant nutarties rezoliucinės dalies netenkinti išieškotojo (pareiškėjo) skundo dėl vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) sustabdymo iki įsiteisėjusiu kompetentingo Vokietijos teismo procesiniu sprendimu bus visiškai išspręsti skolininko prašymai, pateikti Vokietijos Hiunfeldo apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 20B 206/2020; 3) pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 11 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, iš skolininko A. A. L. išieškotojo L. T. A. A. naudai priteisiant pastarojo patirtas 6 790,80 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas; 4) priteisti iš skolininko A. A. A. išieškotojo L. T. A. A. naudai pastarojo apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: 

19.1.       Teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai išimtinai vadovavosi tik Kauno apygardos teismo išvadomis, priimtomis 2020 m. gegužės 19 d nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-952-638/2020, kurioje iš esmės buvo sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių – vykdymo veiksmų sustabdymo vykdomojoje byloje – pritaikymo teisėtumo klausimas, tačiau skolininko tinkamo atstovavimo klausimo iš viso nenagrinėjo. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, Kauno apygardos teismas turėtų pasisakyti dėl išieškotojo procese keltų klausimų, susijusių su K. O. įgaliojimais, teise veikti skolininko vardu ir interesais bei sudaryti atstovavimo sutartį ir, atitinkamai, advokatės L. A.-K. įgaliojimų veikti skolininko vardu tinkamumo. Atitinkamai, iš teismo nutarties motyvuojamosios dalies turėtų būti pašalinti teismo motyvai ir išvados, susiję su tinkamo skolininko atstovavimo konstatavimu.

19.2.       Atsižvelgiant į tai, kad vykdymas Lietuvoje vyksta pagal Europos vykdomąjį raštą, taikytinas Reglamento Nr. 805/2004 normas, ypatingų sąlygų, kurių pagrindų antstolis galėtų sustabdyti vykdomąją bylą nebuvimą (antstoliui tokių sąlygų nenustačius) bei tai, kad Hiunfeldo apylinkės teismo 2019 m. birželio 14 d. įsakymo, kurio pagrindu buvo išduotas 2019 m. spalio 24 d. dalinis vykdomasis dokumentas byloje Nr. 20 B 206/19 bei 2019 m. gruodžio 2 d. Europos vykdomojo rašto pažymėjimas bei kuriuo remdamasis antstolis užvedė vykdomąją bylą, teisėtumo klausimai sprendžiami vadovaujantis Vokietijos ir Reglamento Nr. 805/2004 normomis, todėl teismo išvada skundžiamos nutarties motyvuojamojoje dalyje dėl pareigos antstoliui taikyti įstatymo analogiją ir sustabdyti vykdymo veiksmus CPK 626 straipsnio 1 dalies 6 punkto. pagrindu yra nepagrįsta ir todėl naikintina.

19.3.       Teismas nepagrįstai pasisakė su bylos nagrinėjimo dalyku nesusijusiu klausimu dėl skolininko bankroto bei nepagrįstai ir neteisėtai sprendė, jog pareiškėjas yra bankrutuojantis, todėl kyla pagrįstos abejonės dėl Europos vykdomojo rašto pažymėjimo teisėtumo Reglamento Nr. 805/2004 prasme.

19.4.       Teismo nutarties motyvai ir išvados, jog vykdymo ribojimas (sustabdymas) nesukeltų neproporcingai didelės žalos, o turtą realizavus ir vėliau panaikinus teismo sprendimą ir jo pagrindu išduotą vykdomąjį dokumentą sprendimo atgręžimas taptų objektyviai neįmanomas, yra padaryti nepagrįstai. Hiunfeldo apylinkės teismo 2019 m. birželio 14 d. įsakymas yra įsiteisėjęs ir vykdomas. Vykdymo sustabdymas yra galimas tik išimtiniais atvejais. Frankfurto prie Maino apygardos teismas 2020 m. balandžio 9 d. nutartimi patvirtino, kad galima tęsti išieškojimą, o priverstinis vykdymas gali būti sustabdytas tik tokiu atveju, jeigu skolininkas į Vokietijos teismo depozitinę sąskaitą sumokės 2 000 000 Eur užstatą. Palikus galioti šią skundžiamos nutarties motyvacinę dalį dėl vykdymo veiksmų sustabdymo, išimtis taptų taisykle ir tokiu būdų būtų nepagrįstai išplečiamos vykdymo veiksmų sustabdymo ribos.

19.5.       Teismas, atmetęs skolininko skundą, neturėjo teisės nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir, atitinkamai, turėjo iš skolininko išieškotojo naudai priteisti pastarojo byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Skolininkui veikiant nesąžiningai bei visais įmanomais būdais stengiantis išvengti išieškojimo, išieškotojas neišvengiamai patyrė papildomų išlaidų, kurios skolininko skundą atmetus priteistinos iš pastarojo išieškotojo naudai.

20.       Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo A. M. C. O N. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 11 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti 2020 m. kovo 25 d. antstolio M. P. patvarkymą ir 2020 m. kovo 17 d. skolininko prašymą išnagrinėti iš naujo bei sustabdyti vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) iki įsiteisėjusiu kompetentingo Vokietijos teismo procesiniu sprendimu bus visiškai išspręsti skolininko A. A. L. 2020 m. sausio 31 d., 2020 m. vasario 13 d. ir 2020 m. vasario 18 d. prašymai. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

20.1.       Teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, jog antstolio patvarkymas yra nepagrįstas ir iš esmės neteisėtas, tačiau atsisakė jį panaikinti ir sustabdyti vykdomąją bylą. 

20.2.       Teismas skundžiamoje nutartyje visiškai ignoravo bei nepasisakė dėl A. M. C. O. N. nurodomų aplinkybių, sudarančių pagrindą panaikinti antstolio patvarkymą bei sustabdyti vykdomąją bylą, tokiu būdu teismas priėmė skundžiamą nutartį neišnagrinėjęs visų reikšmingų aplinkybių, būtinų pagrįstos bei teisėtos nutarties priėmimui.

21.       Atskiruoju skundu pareiškėjas A. A. L. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 11 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti skolininko skundą, panaikinti 2020 m. kovo 25 d. antstolio patvarkymą bei sustabdyti vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) iki įsiteisėjusiu kompetentingo Vokietijos teismo procesiniu sprendimu bus visiškai išspręsti skolininko 2020 m. sausio 31 d., 2020 m. vasario 13 d. ir 2020 m. vasario 18 d. prašymai. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

21.1.       Teismas pagrįstai konstatavo, kad antstolis 2020 m. kovo 25 d. priėmė nepagrįstą patvarkymą, tačiau priėmė visiškai nepagrįstą ir nesuprantamą, paties teismo nutartyje išdėstytiems motyvams prieštaraujantį procesinį sprendimą, ir nutarė netenkini pareiškėjo skundo dėl vykdomosios bylos sustabdymo. 

21.2.       Skirtingai nei nurodo teismas, kilmės valstybės teismas, t.y. šalių ginčą dėl priimto mokėjimo įsakymo teisėtumo ir jo pagrindu išduoto Europos vykdomojo rašto pažymėjimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 20B 206/19 nagrinėjantis Frankfurto prie Maino žemės teismas, nenagrinėja, o ir objektyviai negali nagrinėti klausimo dėl Lietuvoje antstolio vedamos vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) sustabdymo.

21.3.       Vokietijos teismas pagrįstai sprendė tik dėl Hiunfeldo apylinkės teismo 2019 m. birželio 14 d. mokėjimo įsakymo vykdymo sustabdymo. Be to, Vokietijos teismas prašymą stabdyti mokėjimo įsakymą tenkino su sąlyga, t. y. skolininkui sumokant 2 000 000 Eur užstatą. Kaip teisingai konstatavo teismas skundžiamoje nutartyje, byloje nėra įrodymų, kad 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-19 O 61/20 yra panaikinta, pakeista ar gautas skundas dėl minėtos nutarties pagrįstumo, tačiau byloje taip pat nėra įrodymų, kad skolininkas būtų įmokėjęs 2 000 000 Eur užstatą tam, kad nutartis būtų vykdoma, ir / ar kad ji yra įvykdyta.

21.4.       Teismas skundžiama nutartimi visiškai nepagrįstai Hiunfeldo apylinkės teismo 2019 m. birželio 14 d. mokėjimo įsakymą, kurio vykdymas 2020 m. balandžio 9 d. Frankfurto prie Maino žemės teismo nutartimi sustabdytas (su sąlyga), prilygino jo pagrindu to paties teismo 2019 m. gruodžio 2 d. išduotam Europos vykdomojo rašto pažymėjimui – teismo sprendimui Nr. 20B 206/19. 

21.5.       Teismas skundžiamoje nutartyje padarė visiškai nepagrįsta ir klaidingą išvadą, kad Hiunfeldo apylinkės teismo 2019 m. birželio 14 d. mokėjimo įsakymo vykdymo sustabdymas Vokietijoje per se (iš. lot. savaime) sustabdo ir jo pagrindu išduoto savarankiško vykdomojo dokumento – Europos vykdomojo rašto pažymėjimo – vykdymą Lietuvoje.

22.       Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo antstolis M. P. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 11 d. nutartį panaikinant visus nutarties motyvus dėl antstolio procesinių veiksmų neteisėtumo, susijusius su atsisakymo sustabdyti vykdymo veiksmus, pakeičiant juos naujais motyvais ir išvadomis. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

22.1.       Kauno apylinkės teismas privalėjo patikrinti, ar antstolis teisėtai ir pagrįstai atsisakė sustabdyti vykdymo veiksmus, buvo ar nebuvo įstatyme numatytų pagrindų vykdymo veiksmams sustabdyti / nesustabdyti. Teismas turėjo pareigą išaiškinti Reglamento Nr. 805/2004 nuostatų, CPK reglamentuojančių ES ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo 18 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatų ir CPK 625–627 straipsnių nuostatų taikymą ginčo atveju.

22.2.       Teismas visiškai nepagrįstai ir netinkamai aiškino ir taikė Reglamento Nr. 805/2004 23 straipsnio ir CPK 626 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatas, kad antstolio argumentas, jog baigtinis vykdomosios bylos ir vykdymo veiksmų sustabdymo sąrašas nenumato procesinės galimybės sustabdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo tuo pagrindu, kad sprendimo priėmimo valstybės teisme yra pateikti prašymai dėl priimti sprendimo panaikinimo, laikytinas nepagrįstu.

22.3.       Teismas privalėjo ir turėjo pareigą įvertinti antstolio procesinius veiksmus, kai jie buvo priimti, t. y. 2020 m. kovo 25 d. duomenimis, tačiau teismas antstolio procesinius veiksmus nagrinėjo ir naujai į civilinę bylą (ne antstoliui, bet teismui jau pradėjusiam nagrinėti ginčą teisme) pateiktų įrodymų kontekste, nurodė, kad yra naujų ir ypatingų aplinkybių, įrodančių antstolio veiksmų neteisėtumą (skolininkas bankrutuojanti įmonė), ir abejonių dėl Vokietijos teismo priimto sprendimo teisėtumo.

22.4.       A. M. C. O. N. į bylą buvo įtrauktas civilinės bylos nagrinėjimo metu, jokių naujų duomenų A. M. C. O. N. antstoliui 2020 m. kovo 25 d. nebuvo pateikęs, todėl antstolis negalėjo žinoti ir pasisakyti dėl A. M. C. O. N. teismui pateiktų naujų duomenų, todėl teismas visiškai nepagrįstai vertino antstolio veiksmus naujų aplinkybių, kurių nebuvo vykdymo procese metu, kontekste.

23.       Atsiliepime į A. A. L., A. M. C. O. N. ir antstolio M. P. atskiruosius skundus suinteresuotas asmuo L. T.A. A. prašo: 1) atmesti A. A. L. bei A. M. C. O. N. atskiruosius skundus; 2) tenkinti L. T. A. A. bei antstolio M. P. atskiruosius skundus. Atsiliepime į atskiruosius skundus nurodo:

23.1.       Skolininko ir A. M. C. O. N. teiginiai, jog teismas neva nepagrįstai sprendė, kad vykdymo veiksmų sustabdymo klausimas išspręstas Vokietijoje, yra nepagrįsti ir prieštaraujantys byloje esantiems įrodymams, o teismo padaryta išvada, kuria remdamasis teismas priėmė sprendimą netenkinti skolininko skundo, yra teisėta ir pagrįsta.

23.2.       Joks skundas dėl Vokietijos teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutarties Frankfurto prie Maino apygardos teismui paduotas nebuvo, todėl nekyla abejonės, kad ši nutartis yra vykdytina.

23.3.       Hiunfeldo apylinkės teismo 2019 m. birželio 14 d. įsakymo negalima atriboti nuo 2019 m. spalio 24 d. dalinio vykdomojo dokumento byloje Nr. 20 B 206/19 bei 2019 m. gruodžio 2 d. Europos vykdomojo rašto pažymėjimo, kadangi neegzistuojant teismo sprendimui, kuriuo tenkintas išieškotojo reikalavimas (šiuo atveju – teismo įsakymui), nebūtų ir jo pagrindu išduotų vykdomųjų dokumentų.

23.4.       Teismas Vokietijoje sprendė, jog išieškotojas gali tęsti priverstinį išieškojimą, o vykdymo veiksmų sustabdymas yra galimas tik tuo atveju, jeigu skolininkas į Frankfurto prie Maino apygardos teismo depozitinę sąskaitą sumokės 2 000 000 Eur dydžio užstatą. Užstato skolininkas sumokėjęs nėra, todėl, atsižvelgiant į tai, kad Vokietijos teismas yra kompetentingas spręsti Europos vykdomojo pažymėjimo galiojimo ir su juo susijusius klausimus, išieškojimo veiksmų vykdomojoje byloje sustabdymas be užstato prieštarautų Vokietijos teismo, kuris nagrinėja pagrindinę bylą, jau priimtai nutarčiai bei paneigtų Frankfurto prie Maino apygardos teismo kompetenciją.

23.5.       Teismo nutartyje padarytos išvados dėl antstolio patvarkymo neteisėtumo yra nepagrįstos ir neteisingos, dėl jų panaikinimo išieškotojas ir antstolis yra padavę atskiruosius skundus, todėl skolininko ir A. M. C. O. N. argumentai dėl teismo nutarties prieštaringumo bei nutarties panaikinimo būtent šių teismo nutarties motyvų pagrindu turėtų būti atmetami kaip nepagrįsti ir neteisingi. 

23.6.       A. M. C. O. N. byloje nurodytos aplinkybės nėra susijusios su bylos nagrinėjimo dalyku, todėl teismo pagrįstai nebuvo vertintos. 

23.7.       Atsižvelgiant į tai, kad antstolio atskirojo skundo dalykas iš dalies sutampa su išieškotojo atskirojo skundo dalyku (išieškotojo atskirojo skundo dalykas yra platesnis) ir antstolio atskirasis skundas iš esmės tik papildo išieškotojo atskirąjį skundą, išieškotojas sutinka su antstolio atskirajame skunde išdėstytais argumentais ir jį palaiko.

24.       Atsiliepime į L. T. A. A. atskirąjį skundą pareiškėjas A. A. L. prašo: 1) atskirąjį skundą atmesti; 2) atsisakyti priimti kartu su atskiruoju skundu teikiamus naujus įrodymus; 3) tenkinti A. A. L. atskirąjį skundą; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo:

24.1.       Išieškotojas, nors iš esmės sutinka su byloje priimtu procesiniu sprendimu atmesti skolininko skundą, skundžia nutarties motyvus. Tuo tarpu skolininkas iš esmės pilna apimtimi palaiko teismo nutarties motyvus (išskyrus nurodytus savo atskirajame skunde) ir laikosi pozicijos, kad būtent remiantis byloje teismo teisingai nustatytomis aplinkybėmis, teismas turėjo priimti visiškai kitokį galutinį procesinį sprendimą ir skolininko skundą tenkinti bei vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) sustabdyti, ką akivaizdžiai pagrindžia nutarties motyvai.

24.2.       Išieškotojas visiškai nepagrįstai kiekviename savo procesiniame dokumente iš naujo kelia tą patį klausimą, dėl kurio teismai jau yra pasisakę tiek nagrinėjamoje byloje, tiek civilinėje byloje Nr. e2SP-10377-752/2020. Teismas skundžiama nutartimi pagrįstai sutiko su Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 19 d. nutartyje, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-952-638/2020, padarytomis išvadomis ir sprendė, kad skolininko A. A. L. atstovės įgaliojimai yra įforminti tinkamai ir abejonių teismui nekelia ir nėra prasmės dėl jų pasisakyti pakartotinai, atkartojant tuos pačius argumentus. Tai, kad net du teismai tuos pačius išieškotojo argumentus atmetė kaip nepagrįstus bei teisingai aiškino ir taikė atstovavimo civiliniame procese teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, tik patvirtina, kad ši išieškotojo keliama argumentų grupė tėra užimta gynybinė pozicija byloje. 

24.3.       Nors skolininkas nesirėmė teismo nurodytu argumentu, kad antstolis turėjo taikyti CPK 626 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytą analogiją, tačiau šio teismo nutarties motyvo ir nekvestionuoja, kadangi antstolio atsisakymas tenkinti skolininko prašymą stabdyti vykdomąją bylą tuo pagrindu, kad tokio vykdomosios bylos sustabdymo pagrindo nenumato CPK, yra visiškai nepagrįstas, kaip teisingai motyvavo teismas.

24.4.       Atskirojo skundo argumentų dalis dėl skolininko teisinio statuso apskritai nenagrinėtina, kaip išeinanti už bylos dalyko nagrinėjimo ribų, o naujai teikiami įrodymai – atsisakytini priimti, kaip (a) nei patvirtinantys, nei paneigiantys bylai turinčias reikšmės aplinkybes; (b) kaip neteikti pirmojoje instancijoje, nors jei išieškotojas įžvelgė būtinybę paneigti byloje esančius įrodymus – galėjo tai padaryti anksčiau.

24.5.       Išieškotojo atskirajame skunde dėstomi samprotavimai dėl vykdymo proceso sustabdymo kilmės valstybėje yra visiškai nesusiję su byloje nagrinėjamais klausimais, todėl net nesvarstytini ir atmestini kaip nepagrįsti.

24.6.       Sutiktina su išieškotojo atskirojo skundo argumentais, kad esant skirtingam šalių interesui byloje, nagrinėjamoje ypatingąja teisena, šalims priteistinos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos.

25.       Atsiliepime į L. T. A. A. atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo A. M. C. O. N. prašo: 1) atskirąjį skundą atmesti; 2) atsisakyti priimti naujai teikiamus įrodymus; 3) tenkinti A. M. C. O. N. atskirąjį skundą; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo:

25.1.       Išieškotojas visiškai nepagrįstai kelia klausimus, susijusius su L. A.-K. įgaliojimais vesti bylą skolininko vardu. Išieškotojas visiškai nepagrįstai kvestionuoja Kauno apygardos teismo nutarties prejudicinę galią nagrinėjamos bylos atžvilgiu. Ta aplinkybė, jog bylos nagrinėjimo dalykas Kauno apygardos teismo nutartyje buvo vykdymo veiksmų vykdomojoje byloje sustabdymas, niekaip nepaneigia fakto, jog teismas nagrinėjo klausimą ir L. A.-K. teisės vesti bylą skolininko vardu ir jis buvo vienas reikšmingiausių tos bylos atžvilgiu.

25.2.       Teismas, įvertinęs tarp šalių kilusį ginčą bei kitas svarbias aplinkybes, pagrįstai konstatavo, jog antstolis turėjo taikyti įstatymo analogiją bei taip užtikrinti vykdymo proceso dalyvių interesus. Net ir tuo atveju, jei teismas pripažintų, jog nagrinėjamu atveju įstatymo analogija nebuvo galima, byloje yra pateikti įrodymai, patvirtinantys, jog egzistavo pagrindas vykdomosios bylos sustabdymui ir pagal Reglamentą Nr. 805/2004. O tuo atveju, jei teismas sutiktų su išieškotojo pozicija, jog šuo atveju įstatymo analogija negalėjo būti taikoma, vis tiek neegzistuotų pagrindas skundžiamos nutarties motyvų panaikinimui. Kaip matyti, neabejotinai egzistavo pagrindas vykdomosios bylos sustabdymui, tad teismas negali naikinti iš esmės teisingos skundžiamos nutarties dėl formalių pažeidimų.

25.3.       Civilinės bylos dalykas yra susijęs su antstolio 2020 m. kovo 25 d. patvarkymo, kuriuo antstolis atsisakė tenkinti skolininko prašymą sustabdyti vykdomąją bylą, teisėtumu. Tai yra, civilinėje byloje keliamas esminis klausimas, ar antstolis pagrįstai atsisakė savo 2020 m. kovo 25 d. patvarkymu sustabdyti vykdomąją bylą pagal skolininko prašymą. Atsižvelgiant į tai, antstolio veiksmų neteisėtumą patvirtina ir ta aplinkybė, jog skolininkui yra pradėta nemokumo procedūra, tad tai neabejotinai yra susiję su nagrinėjamos civilinės bylos dalyku.

25.4.       Išieškotojas pateikia teisės doktrinos šaltinį, kuris neva patvirtina, jog skolininko atžvilgiu nevykdomi nemokumo procesai. Su tokiais išieškotojo argumentais taip pat negalima sutikti, kadangi šis pateikia vertimus tik tų doktrininio šaltinio vietų, kurios šiam yra naudingos, ignoruodamas kitą esminę informaciją.

25.5.       Išieškotojas niekaip nepaneigia skundžiamos nutarties motyvų, jog nesustabdžius vykdomosios bylos būtų pažeisti skolininko interesai, o tiesiog nurodo, jog taip nepagrįstai būtų išplečiamos vykdomųjų bylų stabdymo ribos, nors tai galima tik išimtiniais atvejais. Teismas pagrįstai įvertino, jog išieškotojo teisės yra užtikrintos (duomenys neskelbtini) areštu, o vykdomosios bylos nesustabdžius ir Vokietijos teismui panaikinus vykdomąjį dokumentą, kurio pagrindu yra pradėta vykdomoji byla Lietuvoje, grąžinti šalis į pradinę padėtį taps objektyviai neįmanoma, ko pasekoje išieškotojas atsidurs pranašesnėje padėtyje nei skolininkas.

25.6.       Išieškotojas bando teismui sudaryti įspūdį, jog neva byla Vokietijoje dėl vykdomojo dokumento iš esmės yra išnagrinėta ir jos baigtis yra aiški, tačiau su tuo nėra jokio pagrindo sutikti. Byla Vokietijoje pagal skolininko prašymus dėl vykdomojo dokumento dar nėra išnagrinėta ir išieškotojas šio fakto neneigia.

25.7.       Išieškotojas visiškai neatsižvelgia į tą aplinkybę, jog nesustabdžius vykdomosios bylos bus pažeisti A. M. C. O. N. interesai. (duomenys neskelbtini) yra įkeistas A. M. C. O. N., o antstolis, turėdamas CPK 747 straipsnio 1 dalyje numatytą pareigą, ją pažeidė ir niekada nėra raštu pasikreipęs į A. M. C. O. N. su siūlymu duoti sutikimą išieškoti A. M. C. O. N. naudai įkeisto (duomenys neskelbtini), nors antstolis turėjo ir galėjo žinoti aplinkybę apie tai, kad (duomenys neskelbtini) yra įkeistas trečiojo asmens naudai.

25.8.       Išieškotojas nepagrįstai teigia, jog neva pateikti naujus įrodymus iškilo būtinybė vėliau. Išieškotojas pridedamomis skolininko elektroninių laiškų kopijomis siekia įrodyti neva L. A.-K. neturėjo teisės atstovauti skolininko. Šias aplinkybes išieškotojas įrodinėjo ir pirmosios instancijos teisme, o iš pateikiamų elektroninių laiškų matyti, jog vėliausia jų data yra 2020 m. birželio 4 d., o tuo tarpu skundžiama nutartis buvo priimta 2020 m. birželio 11 d. Taigi akivaizdu, jog išieškotojas turėjo visas galimybes pateikti šiuos įrodymus dar pirmosios instancijos teisme. Įrodymai, patvirtinantys, jog skolininkui yra vykdomos bankroto (ang. Receivership) procedūros buvo pateikti ir nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Aplinkybė, jog išieškotojas nepateikė įrodymų neva paneigiančių šiuos faktus nesudaro pagrindo išvadai, jog būtinybė pateikti šiuos įrodymus atsirado tik apeliacinės instancijos teisme.

26.       Atsiliepime į A. M. C. O. N. atskirąjį skundą pareiškėjas A. A. L. prašo tenkinti tiek A. M. C. O. N., tiek A. A. L. atskiruosius skundus ir panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 11 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, t. y. tenkinti A. A. L. skundą, panaikinti 2020 m. kovo 25 d. antstolio patvarkymą bei sustabdyti vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) iki įsiteisėjusiu kompetentingo Vokietijos teismo procesiniu sprendimu žemės teismo civilinėje byloje Nr. 2-19 O 61/20 bus visiškai išspręsti skolininko A. A. L. 2020 m. sausio 31 d., 2020 m. vasario 13 d. ir 2020 m. vasario 18 d. prašymai, pateikti Vokietijos Hiunfeldo apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 20B 206/19, o išieškotojo L. T. A. A. atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad pilna apimtimi palaikydamas savo pateiktą atskirąjį skundą jame išdėstytais argumentais ir motyvais dėl tos pačios teismo skundžiamos nutarties, visiškai palaiko ir sutinka su A. M. C. O. N. atskiruoju skundu. A. M. C. O. N. atskirojo skundo argumentai tik papildomai pagrindžia ir patvirtina paties A. A. L. atskirajame skunde išdėstytus argumentus ir motyvus, todėl skolininkas plačiau dėl jų nepasisako, kadangi skundžiama nutartis yra neteisėta bei nepagrįsta.

27.       Atsiliepime į A. A. L. atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo A. M. C. O. N. prašo tenkinti A. A. L. ir A. M. C. O. N. atskiruosius skundus. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad jis visiškai palaiko skolininko atskirąjį skundą ir jame pateiktus argumentus, patvirtinančius skundžiamos nutarties nepagrįstumą, o vadovaudamasis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais, papildomai savo atskirajame skunde išdėstytų argumentų nekartoja.

28.       Atsiliepime į antstolio M. P. atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo A. M. C. O. N. prašo atmesti antstolio M. P. atskirąjį skundą, tenkinti A. A. L. ir A. M. C. O. N. atskiruosius skundus. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo:

28.1.       Teismas teisingai aiškino Reglamento Nr. 805/2004 23 straipsnį, kuris iš esmės praplečia CPK 626 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus vykdomosios bylos sustabdymo pagrindus ir nustato nebaigtinį tokių atvejų sąrašą, todėl vien ta aplinkybė, kad CPK nenumato galimybės sustabdyti teismo sprendimo vykdymą dėl to, kad buvo pateiktas prašymas dėl Europos vykdomojo rašto panaikinimo, negali paneigti Reglamento Nr. 805/2004 23 straipsnyje numatytų procesinių pareigų.

28.2.       Teismas pagrįstai konstatavo, jog antstolis gali taikyti įstatymo analogiją. Net ir tuo atveju, jei teismas sutiktų su išieškotojo pozicija, jog šuo atveju įstatymo analogija negalėjo būti taikoma, vis tiek neegzistuotų pagrindas skundžiamos nutarties motyvų panaikinimui. Kaip matyti, neabejotinai egzistavo pagrindas vykdomosios bylos sustabdymui, tad teismas negali naikinti iš esmės teisingos skundžiamos nutarties motyvų dėl formalių priežasčių.

28.3.       Teismas tinkamai vertino antstolio procesinių veiksmų atlikimo dieną antstolio disponuota informacija bei turimus įrodymus bei priėjo prie teisingos išvados, jog egzistavo pagrindai sustabdyti vykdomąją bylą.

28.4.       Antstolis nepagrįstai nurodo, jog 2020 m. kovo 25 d. patvarkymo priėmimo metu neturėjo galimybės susipažinti su A. M. C. O. N. teikiama pozicija, kadangi A. M. C. O. N. į bylą įsitraukė tik 2020 m. gegužės 8 d. A. M. C. O. N. įsitikinimu, šis antstolio argumentas yra teisiškai nereikšmingas. A. M. C. O. N. į bylą įsitraukė 2020 m. gegužės 8 d., sužinojusi apie jo pažeidinėjamas teises bei teisėtus interesus, kadangi antstolis 2020 m. kovo 25 d. patvarkymu pradėjo išieškojimo veiksmus, kurie buvo nukreipti į skolininko turtą, kuris yra teisėtai įkeistas A. M. C. O. N. naudai. Atitinkamai, visi išieškojimo veiksmai, kuriuos atliko antstolis (ir kurie yra ginčijami teismuose) turėjo būti atliekami tik su A. M. C. O. N., kaip reikalavimo teisę į įkeistą turtą turinčio kreditoriaus, sutikimu. Įstojęs į civilinę bylą A. M. C. O. N. savo rašytiniuose paaiškinimuose išreiškė pritarimą skolininko pozicijai, tačiau kartu pateikė ir naujus įrodymus, pagrindžiančius A. M. C. O. N., kaip įkeitimo teisę turinčio kreditoriaus, padėtį.

28.5.       Teismas įgyvendino teisėtų lūkesčių principą skundžiamos nutarties motyvuojamoje dalyje, kadangi savo išvadomis nurodė, jog sustabdant vykdomosios bylos įgyvendinimą išieškotojo teisės nebūtų pažeistos, kadangi jam palankaus Vokietijos teismo sprendimo, jeigu jis nebus panaikintas, įvykdymas yra visiškai užtikrintas skolininko turto areštu. Tuo tarpu nesustabdžius vykdomosios bylos, o antstoliui tęsiant vykdymo veiksmus ir realizavus skolininko turtą, o vėliau Vokietijos teismui panaikinus teismo sprendimą ir jo pagrindu išduotą Europos vykdomąjį raštą, užtikrinti sprendimo įvykdymo atgręžimo ir grąžinti šalis į pradinę padėtį taptų objektyviai neįmanoma.

29.       Atsiliepime į antstolio M. P. atskirąjį skundą pareiškėjas A. A. L. prašo atmesti antstolio M. P. atskirąjį skundą, tenkinti A. A. L. atskirąjį skundą, priteisti A. A. L. naudai iš antstolio M. P. byloje apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo:

29.1.       Antstolio pozicija, kad vykdomoji byla gali būti sustabdyta tik CPK numatytais pagrindais, yra absoliučiai teisiškai ydinga ir prieštaraujanti galiojančiam teisiniam reglamentavimui bei Lietuvos nacionalinės ir ES teisės santykiui.

29.2.       Nors skolininkas nesirėmė teismo nurodytu argumentu, kad antstolis turėjo taikyti CPK 626 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytą analogiją, tačiau šio teismo nutarties motyvo ir nekvestionuoja, kadangi antstolio atsisakymas tenkinti skolininko prašymą stabdyti vykdomąją bylą tuo pagrindu, kad tokio vykdomosios bylos sustabdymo pagrindo nenumato CPK, yra visiškai nepagrįstas, kaip teisingai motyvavo teismas. Net ir netaikant analogijos, o tiesiogiai remiantis ir taikant Reglamento Nr. 805/2004 23 straipsnio c punktą ir įstatymo 18 straipsnio 3 dalį, vykdomoji byla turėjo ir galėjo būti sustabdyta, todėl šie atskirojo skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi, nes net apeliacinės instancijos teismui pripažinus, kad analogija negalima, tai nepaneigia, kad vykdomosios bylos sustabdymui jokių procesinių kliūčių nebuvo.

29.3.       Sutiktina su antstolio argumentu, kad antstolis turi lūkestį, jog jam tinkamai taikant CPK normas, teismas aprobuos jo atliktų veiksmų teisėtumą, tačiau šiuo atveju antstolis nepagrįstai apsiriboja CPK ir ignoruoja kitas galiojančias ir taikytinas teisės normas, be to, kiti vykdymo proceso dalyviai taip pat turi lūkesčių – kad jei antstolis netinkamai taikė konkretų atvejį ir / ar veiksmą reglamentuojančias teisės normas (visas – ne tik CPK), toks antstolio veiksmas teismo bus ištaisytas.

29.4.       Antstolio argumentas, kad jis, priimdamas skundžiamą patvarkymą, nežinojo kai kurių aplinkybių, kuriomis be kita ko motyvuojama skundžiama teismo nutartis, nelegalizuoja antstolio veiksmo, kadangi skolininko įsitikinimu, antstolis dar 2020 m. kovo 17 d. skolininko prašymo padavimo metu turėjo visus materialiuosius ir procesinius pagrindus ir prielaidas vykdomąją bylą sustabdyti, tačiau to nepadarė, kaip pats nurodo, ne dėl faktinių įrodymų stokos, o dėl to, kad tokio pagrindo nenumatė CPK 626 ir 627 straipsniai, todėl papildomai teismo nustatytos aplinkybės tik leido teismui plačiau motyvuoti nutartį, tačiau net ir be šių aplinkybių konstatavimo, antstolio patvarkymas atsisakyti stabdyti vykdomąją bylą yra neteisėtas.

29.5.       Analogiškai kaip ir išieškotojas, antstolis pernelyg sureikšmina teismo nutarties motyvą dėl skolininko teisinio statuso. Remiantis tuo, ką nurodė teismas, šios teismo išvados ir motyvai neturėjo jokios esminės reikšmės priimant galutinį procesinį sprendimą ir apskritai – nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

30.       Rašytiniuose paaiškinimuose suinteresuotas asmuo antstolis M. P. prašo A. A. L. ir A. M. C. O. N. atskiruosius skundus atmesti. Nurodo, kad atsižvelgiant į tai, jog skundžiamoje nutartyje teismas negalėjo tirti ir remtis tais įrodymais, dokumentais, aplinkybėmis, kurie antstoliui nebuvo pateikti vykdymo metu iki 2020 m. kovo 25 d. ir dėl kurių antstolis negalėjo pasisakyti nagrinėjant skolininko skundą, visi A. M. C. O. N. pateikti argumentai, skundo pagrindai, atskirojo skundo pagrindai nenagrinėtini, nes jie nebuvo nagrinėti CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka, t. y. buvo nesilaikyta tai bylų kategorijai išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos. O atsižvelgiant į tai, kad Reglamento Nr. 805/2004 23 straipsnis numato antstolio diskrecijos teisę sprendimui pasirinkti, CPK 626 straipsnis nenumato privalomo vykdomosios bylos sustabdymo pagrindo, kokį nurodė skunde skolininkas, kad nei Reglamentas Nr. 805/2004, nei CPK nuostatos nenumato antstolio pareigos taikyti teisės normos analogijos į CPK 626 straipsnio 1 dalies 6 punktą, kad teismo sprendimo kilmės valstybės Vokietijos teismas nesustabdė priimto sprendimo galiojimo ar vykdymo, tai visiškai nepagrįsti yra skolininko skundo ir atskirojo skundo argumentai, kad Reglamento Nr. 805/2004 nuostatos ir nacionalinės teisės nuostatos (CPK 626–627 straipsniai) numatė antstolio pareigą priimi sprendimą – sustabdyti vykdymo veiksmus.

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

31.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų prijungimo

32.       Suinteresuotas asmuo L. T. A. A. su atskiruoju skundu pateikė: 1) skolininko elektroninių laiškų, patvirtinančių paties skolininko nesutikimą, jog jį atstovautų kiti asmenys, nei jo darbuotojai, su vertimu į lietuvių kalbą kopijas; 2) išieškotojo atstovų Vokietijoje 2020 m. balandžio 6 d. procesinio dokumento Frankfurto prie Maino apygardos teismui civilinėje byloje Nr. 2-19 O 61/20, kuriame, be kita ko, pasisakoma dėl bankroto procedūrų skolininko atžvilgiu neegzistavimo su dalies teksto vertimu į lietuvių kalbą kopiją; 3) teisės doktrinos dėl nemokumo ir restruktūrizavimo institutų Nigerijoje bei administratoriaus (angl. receiver) teisių ir įgaliojimų su dalies teksto vertimu į lietuvių kalbą kopiją.

33.       Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pagal CPK 180 straipsnį, teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.

34.       Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su prašomais prijungti prie bylos įrodymais, sprendžia, kad su atskiruoju skundu pateikti suinteresuoto asmens dokumentai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui dar prieš priimant skundžiamą nutartį. Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie dokumentai neturi esminės reikšmės nagrinėjant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, todėl atsižvelgiant į tai, suinteresuoto asmens L. T. A. A. su atskiruoju skundu pateiktus dokumentus atsisakytina prijungti prie bylos.

Dėl skolininko atstovės įgaliojimų veikti skolininko vardu ir atstovauti jo interesams

35.       Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo L. T. A. A. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai vadovavosi Kauno apygardos teismo išvadomis, priimtomis civilinės bylos Nr. e2S-952-638/2020 2020 m. gegužės 19 d. nutartyje, nes nurodytoje byloje nebuvo nagrinėjamas skolininko tinkamo atstovavimo klausimas, o buvo sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių vykdomojoje byloje pritaikymo klausimas.

36.       Sutiktina, kad Kauno apygardos teismas minėtoje civilinėje byloje apeliacine tvarka nagrinėjo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdomo procese klausimą, tačiau taip pat ir pasisakė dėl skolininko atstovės įgaliojimų. Iš šioje civilinėje byloje esančių duomenų matyti, kad į bylą atstovavimo faktą pagrindžiantys dokumentai yra pateikti, atitinka CPK 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 57 straipsnyje keliamus reikalavimus, o suinteresuotas asmuo L. T. A. A., turėdamas suinteresuotumą dėl skolos jam išieškojimo, teikdamas, kad skolininkas nėra tinkamai atstovaujamas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pats pagrįstų duomenų, pagrindžiančių argumentus dėl skolininko atstovavimo, į bylą nepateikė.

Dėl ginčo esmės

37.       Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas netenkino pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

38.       Iš vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esančių duomenų nustatyta, kad antstolis M. P. vykdo 2019 m. gruodžio 2 d. Vokietijos Hiunfeldo apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 20B 206/19 dėl 2 292 993,32 Eur skolos išieškojimo iš skolininko A. A. L. išieškotojui L. T. A. A.. Antstolis 2020 m. sausio 24 d. priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. (duomenys neskelbtini), raginimą įvykdyti sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo skolininkas buvo paragintas per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos sumokėti 2 292 993,32 Eur skolos, 12 procentų metinių palūkanų normos nuo 1 739 029,46 Eur, skaičiuojamos nuo 2019 m. balandžio 30 d., ir 248,36 Eur vykdymo išlaidų į antstolio depozitinę sąskaitą, bei patvarkymą dėl (duomenys neskelbtini) arešto ir draudimo išvykti iš Lietuvos Respublikos teritorijos, kuriuo buvo uždrausta skolininkui priklausančiam (duomenys neskelbtini) išvykti iš (duomenys neskelbtini) ir Lietuvos Respublikos teritorijos.

39.       2020 m. kovo 19 d. antstoliui M. P. buvo pateiktas prašymas dėl vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) sustabdymo, o poreikis sustabdyti išieškojimą vykdymo procese grindžiamas tuo, kad kilmės valstybėje narėje vyksta ginčas tarp šalių (ieškotojo ir skolininko) dėl teismo sprendimo, kuris buvo pripažintas Europos vykdomuoju raštu ir jo pagrindu išduotas Europos vykdomojo rašto pažymėjimas, o pareiškėjas siekia, jog išduotas vykdomasis dokumentas, kurio pagrindu antstolio kontoroje yra užvesta vykdomoji byla, būtų panaikintas. Antstolis M. P. 2020 m. kovo 25 d. patvarkymu prašymo dėl bylos sustabdymo netenkino, skolininkas pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kurį nagrinėdamas pirmosios instancijos teismas priėmė šioje civilinėje byloje skundžiamą nutartį. Taigi bylos apeliacinėje instancijoje nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, spręsdamas dėl pagrindo netenkinti pareiškėjo 2020 m. balandžio 8 d. skundo dėl antstolio veiksmų priimant 2020 m. kovo 25 d. patvarkymą, kuriuo buvo netenkintas prašymas dėl vykdomosios bylos sustabdymo, šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis.

40.       Antstolis M. P. 2020 m. kovo 25 d. patvarkyme atsisakydamas tenkinti skolininko prašymą dėl vykdomosios bylos sustabdymo nurodė, kad CPK nuostatos nenumato procesinės galimybės sustabdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo tuo pagrindu, kad sprendimo priėmimo valstybės teisme yra pateikti prašymai dėl priimto sprendimo panaikinimo. Skolininkas, nesutikdamas su priimtu antstolio patvarkymu, pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, nurodydamas, kad 2020 m. kovo 25 d. patvarkyme antstolis visiškai nepagrįstai remiasi CPK 626 ir 627 straipsniais, numatančiais privalomuosius ir alternatyviuosius vykdomosios bylos sustabdymo ir vykdymo veiksmų atidėjimo teisinius pagrindus, nuostatomis, kadangi Reglamento Nr. 805/2004 23 straipsnyje numatyti papildomi materialiniai vykdomosios bylos sustabdymo ir vykdymo veiksmų atidėjimo teisiniai pagrindai, papildomai prie CPK numatytų pagrindų.

41.       Skundžiama nutartimi teismas, išnagrinėjęs skolininko skundą dėl antstolio veiksmų priimant 2020 m. kovo 25 d. patvarkymą, pripažino, kad egzistavo ypatingos sąlygos vykdymo veiksmų sustabdymui pagal Reglamento Nr. 805/2004 straipsnio 23 straipsnio c punktą, kuriame numatyta, kad kai skolininkas kreipėsi dėl Europos vykdomojo rašto pažymėjimo ištaisymo ar panaikinimo pagal 10 straipsnio nuostatas, valstybės narės, kurioje vykdytinas teismo sprendimas, kompetentingas teismas ar institucija gali, remdamasi skolininko prašymu esant nepaprastoms aplinkybėms – atidėti teismo sprendimo vykdymo procesą, todėl antstolis 2020 m. kovo 25 d. priėmė nepagrįstą patvarkymą, tačiau pirmosios instancijos teismas laikė, kad pareiškėjo prašymas dėl vykdymo veiksmų, pradėtų pagal 2019 m. gruodžio 2 d. Vokietijos Hiunfeldo apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 20B 206/19, sustabdymo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) išnagrinėtas kilmės valstybės, t. y. Vokietijos, teismo, todėl vykdymo vietos teismui nėra pagrindo spręsti dėl vykdomosios bylos sustabdymo ir pareiškėjo skundo dėl vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) sustabdymo iki įsiteisėjusiu kompetentingo Vokietijos teismo procesiniu sprendimu bus visiškai išspręsti skolininko prašymai netenkino.

42.       Bylos esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas 2020 m. sausio 31 d., 2020 m. vasario 13 d. ir 2020 m. vasario 18 d. prašymais kreipėsi į Vokietijos Hiunfeldo apylinkės teismą, išdavusį 2019 m. birželio 14 d. teismo įsakymą Nr. 20B 206/19 ir jo pagrindu 2019 m. spalio 24 d. vykdomąjį raštą, o 2019 m. gruodžio 2 d. – Europos vykdomojo rašto pažymėjimą. Pareiškėjas prašo panaikinti Europos vykdomojo rašto pažymėjimą, nutraukti priverstinį išieškojimą pagal 2019 m. birželio 14 d. teismo įsakymą Nr. 20B 206/19 ir jo pagrindu išduotą 2019 m. spalio 24 d. vykdomąjį raštą, taip pat 2019 m. gruodžio 2 d. ir Europos vykdomojo rašto pažymėjimą. Hiunfeldo apylinkės teismas 2020 m. vasario 18 d. raštu Nr. 19/0007 informavo pareiškėjo atstovę, kad visi aukščiau nurodyti prašymai civilinėje byloje Nr. 20 B 206/19 ir pati byla perduota Frankfurto prie Maino žemės teismui. Frankfurto prie Maino apygardos teismas 2020 m. balandžio 9 d. priėmė nutartį, kuria nutarė sustabdyti priverstinį vykdymą pagal Hiunfeldo apylinkės teismo 2019 m. spalio 24 d. išduotą dalinį vykdomąjį dokumentą byloje Nr. 20 B 206/19, skolininkui A. A. L. sumokant 2 000 000 Eur užstatą.

43.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis ir jų teisiniu vertinimu dėl antstolio veiksmų sprendžiant vykdomosios bylos sustabdymo klausimą.

44.       CPK 626 straipsnio 1 dalyje nustatyti privalomi vykdomosios bylos sustabdymo pagrindai, o CPK 627 straipsnyje nustatyti pagrindai, kuriems esant antstolis turi teisę sustabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo veiksmus. Reglamento Nr. 805/2004 23 straipsnyje nėra numatyta privalomų vykdomosios bylos sustabdymo pagrindų, bet, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra nurodomas fakultatyvusis vykdomosios bylos sustabdymo pagrindas, o atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju vykdymo procese pagal Europos vykdomojo rašto pažymėjimą yra taikomas Reglamentas Nr. 805/2004, kaip tai ir nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, antstolis, spręsdamas skolininko prašymą dėl vykdomosios bylos sustabdymo, privalėjo taikyti įstatymo analogiją (CPK 3 straipsnio 6 dalis) ir spręsti klausimą dėl vykdymo veiksmų sustabdymo CPK 626 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu.

45.       Apeliacinės instancijos vertinimu, atsižvelgiant vykdymo procese galinčią kilti neproporcingai didelę žalą, kreipimasis dėl Europos vykdomojo rašto pažymėjimo į jį išdavusios valstybės teismą nagrinėjamu atveju yra pakankamas pagrindas stabdyti vykdomąją bylą. Juo labiau, kad nesustabdžius vykdomosios bylos ateityje gali būti pažeista šalių interesų pusiausvyra – nesustabdžius vykdomosios bylos antstolis vykdydamas išieškojimą realizuos areštuotą skolininko turtą ((duomenys neskelbtini)), o Vokietijos teismui panaikinus Europos vykdomojo rašto pažymėjimą, nutraukus priverstinį išieškojimą pagal 2019 m. birželio 14 d. teismo įsakymą Nr. 20B 206/19 ir jo pagrindu išduotą 2019 m. spalio 24 d. vykdomąjį raštą, taip pat 2019 m. gruodžio 2 d. ir Europos vykdomojo rašto pažymėjimą, šalių grąžinimas į buvusią padėtį, kuri egzistavo prieš pradedant vykdymo veiksmus, būtų objektyviai neįmanoma. Pažymėtina, kad skolininkui priklausantis turtas ((duomenys neskelbtini)) antstolio M. P. 2020 m. sausio 24 d. turto arešto aktu yra areštuotas, o Vokietijos teismui netenkinus skolininko prašymų, išieškotojo interesus užtikrina minėtas (duomenys neskelbtini) areštas.

46.       Nors apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad antstolis 2020 m. kovo 25 d. priėmė nepagrįstą patvarkymą, tačiau nesutinka su priimta išvada, jog vykdymo vietos teismui nebuvo pagrindo spręsti dėl vykdomosios bylos sustabdymo, pirmosios instancijos teismui laikant, kad pareiškėjo prašymas dėl vykdymo veiksmų sustabdymo išnagrinėtas kilmės valstybės 2020 m. balandžio 9 d. priimta nutartimi.

47.       Frankfurto prie Maino apygardos teismas 2020 m. balandžio 9 d. nutartyje nurodyta, kad vykdymo veiksmai stabdomi tik tuo atveju, jeigu skolininkas sumokės 2 000 000 Eur dydžio užstatą, tačiau nei pirmosios instancijos teismui priimant skundžiamą nutartį, nei nagrinėjant byloje dalyvaujančių asmenų atskiruosius skundus, nėra pateikta duomenų, kad minėtas užstatas būtų sumokėtas, todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo spręsti, jog vykdymo veiksmų sustabdymo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) klausimas yra išnagrinėtas kilmės valstybės, t. y. Vokietijos, teismo. Atsižvelgiant į tai, teismas nepagrįstai priėmė procesinį sprendimą netenkinti skolininko skundo dėl vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) sustabdymo iki įsiteisėjusiu kompetentingo Vokietijos teismo procesiniu sprendimu bus visiškai išspręsti skolininko prašymai, pateikti Vokietijos Hiunfeldo apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 20B 206/19.

48.       Kiti atskirųjų skundų argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Dėl ginčo baigties

49.       Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui bei nustatytoms bylos aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų tenkintinas, vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) stabdytina iki įsiteisėjusiu kompetentingo Vokietijos teismo procesiniu sprendimu bus visiškai išspręsti skolininko A. A. L. 2020 m. sausio 31 d., 2020 m. vasario 13 d. ir 2020 m. vasario 18 d. prašymai, pateikti Vokietijos Hiunfeldo apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 20B 206/19 (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

50.       Ypatingąja teisena nagrinėjamos bylos dėl antstolių ir notarų veiksmų apskundimo (CPK 442 straipsnio 6 punktas). Ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia nei ginčo teisenos atveju taisyklė – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis), tačiau CPK yra nustatyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

51.       Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu nepriteisti byloje dalyvaujantiems asmenims patirtų bylinėjimosi išlaidų bei naikina skundžiamą nutartį, todėl paskirsto pirmosios instancijos teisme byloje dalyvaujančių asmenų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

52.       Patenkinus skolininko A. A. L. skundą dėl antstolio veiksmų suinteresuotam asmeniui L. T. A. A. bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

53.       Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patyrė 384,25 Eur dokumentų vertimo išlaidų bei 4 601,80 Eur teisinės pagalbos išlaidų. 

54.       Teismas, spręsdamas dėl atstovavimo išlaidų pagrįstumo ir jų dydžio, turi atsižvelgti į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes. Visais atvejais byloje sprendimą priimantis teismas sprendžia, kokios ir kokio dydžio advokato atstovavimo išlaidos turi būti priteisiamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374-687/2019).

55.       Pažymėtina, kad šalies nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodytą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant bylinėjimosi išlaidų dydį. Teismas negali priteisti parašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad prašoma priteisti suma yra per didelė.

56.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos apimtį, advokato darbo laiko sąnaudas, paruoštų dokumentų turinį ir apimtį, Teisingumo ministro įsakymu patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ (toliau – Rekomendacijos) nustatytus dydžius, sprendžia, kad pareiškėjo prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos yra per didelės, todėl jas mažina iki 950,60 Eur (Rekomendacijų 8.16, 8.17 punktai) ir priteisia lygiomis dalimis iš antstolio bei išieškotojo 384,25 Eur dokumentų vertimo išlaidų bei 950,60 Eur atstovavimo išlaidų, iš viso 1 334,85 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

57.       Atsižvelgiant į tai, kad pagal bylos apeliacinės instancijos teisme baigtį suinteresuotų asmenų išieškotojo L. T. A. A. ir antstolio M. P. atskirieji skundai netenkinti, bylinėjimosi išlaidos jiems neatlygintinos.

58.       Patenkinus skolininko A. A. L. ir suinteresuoto asmens A. M. C. O. N. atskiruosius skundus, šiems byloje dalyvaujantiems asmenims priteistinos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos.

59.       Suinteresuotas asmuo A. M. C. O. N. pateikė įrodymus apie 5 000 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro atskirojo skundo rengimas, atsiliepimų į išieškotojo, skolininko ir antstolio atskiruosius skundus rengimas, prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo rengimas, ir prašo jas priteisti iš suinteresuotų asmenų išieškotojo L. T. A. A. ir antstolio M. P..

60.       Pareiškėjas A. A. L. pateikė įrodymus apie 4 266,12 Eur dydžio išlaidas bylinėjimosi išlaidas patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro atskirojo skundo rengimas, atsiliepimų į išieškotojo ir suinteresuoto asmens atskiruosius skundus rengimas, ir prašo jas priteisti iš suinteresuotų asmenų išieškotojo L. T. A. A. ir antstolio M. P..

61.       Kadangi pareiškėjo A. A. L. ir suinteresuoto asmens A. M. C. O. N. teisinis suinteresuotumas šios bylos baigtimi priešingas antstoliui bei išieškotojui, todėl jie turi teisę į patirtų bylinėjimo išlaidų atlyginimą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 443 straipsnio 6 dalis). Teismas, įvertinęs, kad pareiškėjo ir suinteresuoto asmens atskirieji skundai tenkintini, advokato suteiktų teisinių paslaugų pobūdį, jų apimtį, ginčo sudėtingumą, bylos apimtį bei Rekomendacijose nustatytus dydžius, sprendžia, kad pareiškėjo prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos yra per didelės, todėl jas mažina iki 1 629,60 Eur (Rekomendacijų 8.15, 8.16 punktai) ir priteisia lygiomis dalimis iš antstolio bei išieškotojo. Suinteresuoto asmens A. M. C. O. N. prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos taip pat yra per didelės, todėl apeliacinės instancijos teismas jas mažina iki 2 308,60 Eur (Rekomendacijų 8.15, 8.16, 8.17 punktai) ir priteisia lygiomis dalimis iš antstolio bei išieškotojo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 11 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo A. A. L. skundą dėl antstolio veiksmų tenkinti, sustabdyti vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) iki įsiteisėjusiu kompetentingo Vokietijos teismo procesiniu sprendimu bus visiškai išspręsti skolininko A. A. L. 2020 m. sausio 31 d., 2020 m. vasario 13 d. ir 2020 m. vasario 18 d. prašymai, pateikti Vokietijos Hiunfeldo apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 20B 206/19.

Priteisti iš suinteresuotų asmenų išieškotojo L. T. A. A., juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir antstolio M. P. lygiomis dalimis po 667,43 Eur (šešis šimtus šešiasdešimt septynis eurus keturiasdešimt tris centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, skolininko A. A. L., juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai.

Priteisti iš suinteresuotų asmenų išieškotojo L. T. A. A., juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir antstolio M. P. lygiomis dalimis po 814,80 Eur (aštuonis šimtus keturiolika eurų aštuoniasdešimt centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, suinteresuoto asmens A. A. L., juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai.

Priteisti iš suinteresuotų asmenų išieškotojo L. T. A. A., juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir antstolio M. P. lygiomis dalimis po 1 154,30 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą penkiasdešimt keturis eurus trisdešimt centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, suinteresuoto asmens A. M. C. O. N. naudai.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                                         Albina Rimdeikaitė