Civilinė byla Nr. 2A-1783-480/2020

Teisminio proceso Nr. 2-17-3-02031-2019-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.9.2; 2.6.10.5.2.1; 3.3.1.14; 3.3.1.20

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 22 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijaus Tamašausko ir Linos Žemaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Santakėlė ir atsakovės I. L. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo ir pagal atsakovės I. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2917-722/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Santakėlė“ ieškinį atsakovei I. L. dėl nuostolių ir procesinių palūkanų priteisimo ir atsakovės I. L. ieškinį atsakovams A. S. ir R. S. dėl nuostolių ir procesinių palūkanų priteisimo.

Teisėjų kolegija 

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Santakėlė“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovės I. L. priteisti 6 400 Eur nuostolių atlyginimui, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinyje nurodė, kad UAB „Santakėlė“ nuosavybės teisėmis turimose patalpose adresu – (duomenys neskelbtini), verčiasi baldų prekyba. Panašia veikla verčiasi ir UAB „Lacio“, kuriai 2018 m. liepos 31 d. negyvenamųjų patalpų panaudos sutartimi Nr. 1 buvo perduotos 20 kv. m ploto patalpos pastato pirmajame aukšte. Šiose patalpose nuolatos dirbo UAB „Lacio“ administratorė I. L., kuri 2018 m. lapkričio 13 d. prisipažino, jog neteisėtai pasisavino iš UAB „Santakėlė“ neužrakinto seifo didelę sumą pinigų. Atlikus UAB „Santakėlė“ seife buvusių grynųjų pinigų inventorizaciją, buvo nustatyta, jog grynųjų pinigų trūkumą sudaro 10 250 Eur suma. Apie įvykdytą vagystę buvo pranešta Kauno apskrities vyriausio policijos komisariato Jonavos policijos komisariatui (toliau – Kauno apskrities VPK Jonavos PK), kur buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini). Ikiteisminio tyrimo metu dar 2018 m. lapkričio 13 d. atsakovė prisipažino neteisėtai pasisavinusi UAB „Santakėlė“ priklausiusias pinigines lėšas ir UAB „Lacio“ direktoriui R. S. pateikė du pasiaiškinimus. Šiuose paaiškinimuose atsakovė ne tik, kad prisipažino pasisavinusi pinigus, bet ir dalį pinigų gera valia grąžino. Atsakovė 2018 m. lapkričio 13 d. į UAB „Santakėlė“ kasą sugražino 3 350 Eur sumą, o 2018 m. lapkričio 14 d. – dar 500 Eur sumą. Bendra iki ieškinio padavimo teismui dienos sugrąžintų pinigų suma – 3 850 Eur. Dėl atsakovės tyčinių neteisėtų veiksmų, jai iki šiol negrąžinus ieškovei 6 400 Eur sumos, ieškovė patyria nuostolių, kurie turėtų būti priteisti iš atsakovės. Kadangi atsakovė sutikusi pinigus ieškovei grąžinti gera valia ir greitu laiku su ieškove nebendrauja ir pažado nevykdo, todėl ieškovė yra priversta kreiptis į teismą dėl patirtų nuostolių priteisimo iš atsakovės I. L.. Atsakovė I. L. vykdydama savo tarnybines pareigas UAB „Lacio“ privalėjo laikytis ne tik UAB „Lacio“ tarnybinių instrukcijų ir vidaus tvarkos, bet ir kitų teisės aktų, draudžiančių neteisėtai savintis atsakovei nepriklausančius pinigus. Atsakovė minėtų teisės aktų reikalavimų nesilaikė ir taip sukėlė sąlygas ieškovės nuostolių atsiradimui. Atsakovės neteisėti veiksmai ir jos kaltė yra įrodomi jos pasiaiškinimais, esančiais ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl tyčinių ir neteisėtų atsakovės veiksmų bei jos nerūpestingumo ir neapdairumo ieškovės turto atžvilgiu, ieškovė patyrė didelių 6 400 Eur nuostolių sumą. Pagal Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) įtvirtina adekvataus priežastinio ryšio teoriją būtent atsakovės I. L. kalti ir neteisėti veiksmai, t. y. jos veiksmai pasisavinant UAB „Santakėlė“ pinigus sudarė realias prielaidas nuostoliams atsirasti. Jeigu atsakovė būtų pasielgusi tinkamai, tai ir minėtų nuostolių nebūtų atsiradę.

3.       Atsiliepime į UAB „Santakėlė“ ieškinį atsakovė I. L. nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, ir prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad ieškovės nurodyti faktai neatitinka tikrovės. Atsakovė 2019 m. lapkričio 11 d. registruotu laišku kreipėsi į A. S. bei UAB „Lacio“ direktorių R. S. su pretenzija, kuria reikalavo jai grąžinti jų pasisavintus 5 946,29 Eur. Atsakovei abejonių kelia ieškovės su ieškiniu pateiktas 2018 m. lapkričio 12 d. patikrinimo aktas. Jokių įrodymų, kad įmonėje bent galėjo būti tiek grynųjų pinigų, nėra. Patikrinimo akta nurodyta, kad: viename voke, kuriame laikomi įmonės kasos pinigai, buvo 10 000 Eur, bet rasta 2 400 Eur; antrame voke, kuriame laikomi prekiavimo pajamos, vietoj 5 000 Eur rasta 2 350 Eur; pas atsakingą asmenį turėjo būti 10 658,38 Eur, rasta 8 008,38 Eur; įmonės kasoje turėjo būti 10 095 Eur, faktiškai rasta 2 495 Eur. Visus pavienius trūkumus susumavus matomas 20 500 Eur trūkumas, tačiau ieškinyje nurodoma kitokia suma. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad nedirbdama UAB „Santakėlė“, atsakovė būtų atsakinga už įmonės lėšų saugojimą. Tarp ieškovės ir atsakovės nebuvo sudaryta materialinės atsakomybės sutartis. Ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovės kaltė nebuvo nustatyta. Nutarimo per nurodyta jame terminą ieškovės atstovė A. S. neskundė, nutarimas įsiteisėjęs ir, atsakovės manymu, turi prejudicinę reikšmę šioje byloje. Nesant kaltės, civilinė atsakomybė negalima. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad su ieškiniu pateikti 2018 m. lapkričio 13 d. paaiškinimai buvo išgauti atsakovei grasinant ir darant neteisėtą spaudimą, dėl to jie negali būti vertinami kaip atsakovės kaltės įrodymai byloje.

4.       Atsakovė I. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovų A. S. ir R. S. solidariai priteisti 5 921,29 Eur kompensaciją žalai atlyginti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

5.       Ieškinyje nurodė, kad 2018 m. lapkričio 12 d. ieškovė UAB „Santakėlė“ per savo atstovę, įmonės direktorę A. S. Kauno apskrities VPK Jonavos PK pateikė pareiškimą, kuriame nurodė, jog laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 12 d. iki lapkričio 12 d. atsakovė I. L. neva pagrobė UAB „Santakėlė“ priklausančias pinigines lėšas – 10 250 Eur. Atvykusiems pareigūnams atsakovė paaiškino, kad apie vagystę nieko nežino, tačiau toks atsakovės paaiškinimas netenkino A. S. ir jos sūnėno, UAB „Lacio“ direktoriaus R. S. (tuo metu atsakovė dirbo UAB „Lacio“). Šie asmenys savarankiškai nusprendė atlikti savo tyrimą. Tam jie 2018 m. lapkričio 13 d. apie 8.00 val. atvyko į atsakovės gyvenamąją vietą. Tiek R. S., tiek ir A. S. grasindami atsakovei reikalavo, kad atsakovė pripažintų vagystę. Privertė atiduoti visus namuose esančius pinigus (jie paėmė 1 350 Eur atsakovės santaupų), pasiėmė bute buvusius brangesnius daiktus (kompiuterį, spausdintuvą, dulkių siurblį), tačiau daiktus vėliau grąžino. Paveikta grasinimų atsakovė privalėjo atvykusiems S. surašyti raštą, kad prisipažįsta dėl vagystės. Išgavę iš atsakovės rašytinį pasižadėjimą, R. S. ir A. S. nepaliko atsakovės ramybėje. Liepė vykti su jais į darbovietę, kur jų prižiūrima ir kontroliuojama turėjo imti greituosius kreditus. Tam buvo naudojamas jų suteiktas kompiuteris. Kreditų buvo paimta 2 325 Eur sumai. Be to, dar turėjo skambinti savo draugams ir prašyti, kad jie atsakovei padėtų finansiškai. Taip iš R. L. gautus 150 Eur, kaip ir bankų suteiktus kreditus, pasiėmė A. S.. R. S. nėra A. S. pavaldinys ar kitoks jos įmonės darbuotojas, tačiau jis vykdė A. S. nurodymus, kai kada net rodė iniciatyvą perimdamas vadovavimą išieškojimui. Neabejotinai A. S. ir R. S., kurie ėmėsi vykdyti teisėsaugos funkcijas, grasino atsakovei ir šių grasinimų poveikyje ji turėjo vykdyti jų paliepimus: imti kreditus, atiduoti savo turėtas santaupas, daiktus, pažeidė įstatymą. Tiesioginis ryšis tarp neteisėtų A. S. veiksmų ir atsakovės nuostolių neabejotinai įrodytas. Pats žalos dydis tai tiesiogiai S. iš atsakovės 2018 m. lapkričio 13 d. paimtos lėšos: 1 500 Eur (1 350 Eur santaupos ir 150 Eur, gauti iš R. L.), bei paskolų suma kartu su paskolų palūkanomis. Atsakovės patirti nuostoliai apima ne tik tiesiogiai prarastas pinigų sumas, bet ir mokamas sutartines palūkanas. Atsakovei padaryta žala – 5 921,29 Eur.

6.       Atsiliepime į I. L. ieškinį atsakovė A. S. nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, ir prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad ieškinys pareikštas fiziniams asmenims A. S. ir R. S., tačiau viso proceso metu A. S., kaip fizinis asmuo, niekur nedalyvavo, todėl I. L. negali remtis ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga. Visus A. S. iškeltus kaltinimus ieškinyje (grasino, reikalavo prisipažinti, privertė atiduoti, pasisavino pinigines lėšas, pasiėmė brangesnius daiktus ir kitus) neigia nesant jokių faktinių duomenų, patvirtinančių neteisėtus veikos požymius.

7.       Atsiliepime į I. L. ieškinį atsakovas R. S. nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, ir prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, skirti baudą dėl piktnaudžiavimo teise ir procesu. Atsiliepime nurodė, kad ieškinys pateiktas akivaizdžiai melagingais pagrindais, todėl mano, jog ieškovė piktnaudžiauja teise ir procesu. Atsakovas R. S. niekada ir jokiomis formomis neteigė, kad I. L. būtų jam padariusi žalos, taip pat nėra neteisėtai reikalavęs ar vykdęs kitų asmenų nurodymus, susijusius su atsakovės A. S. įmonės patirtais nuostoliais dėl pinigų dingimo. R. S. nėra ir negali būti šioje byloje atsakovu, kadangi su ieškove neturi jokių teisiškai reikšmingų santykių vertinant ieškinio pagrindą. Nuo 2016 m. I. L. dirbo atsakovo vadovaujamoje UAB „Lacio“ administratorės pareigose ir be kitų jai priskirtų pareigų taip pat išrašyti sąskaitas faktūras, priiminėti avansinius arba galutinius atsiskaitymus (apmokėjimus) iš klientų, išrašyti pinigų priėmimo–perdavimo aktus. Kiek žinoma atsakovui, I. L. taip pat kurį laiką dirbo ir UAB „Santakėlė“, kurios vadovė yra A. S.. UAB „Santakėlė“ patalpose buvo ir UAB „Lacio“ darbuotojos I. L. darbo vieta. 2018 m. lapkričio 12 d. atsakovas sulaukė A. S. skambučio, kuri pranešė, kad iš jos įmonės, t. y. UAB „Santakėlė“, seifo dingo didelė pinigų suma apie 10 000 Eur. Atvažiavęs į parduotuvės patalpas pamatė, kad jose yra A. S. ir I. L., pastaroji buvo ypač susijaudinusi, tačiau keistai rami. Vėliau prie jų prisijungė atvažiavusi UAB „Santakėlė“ buhalterė. Ieškovė neigė, kad būtų prisidėjusi neteisėtai paimant pinigus, minėjo, kad nieko apie tai nežino. Buvo nuspręsta kviesti policijos pareigūnus. Dar tos pačios dienos vakare buvo nuvykta į ieškovės lankomų vairavimo kursų vietą bei buvo teirautasi, ar I. L. tikrai neturi ko pasakyti, ar pinigų nepaėmė, nes asmenų ratas galėjusių patekti į UAB „Santakėlė“ patalpą, kurioje laikomas seifas, buvo itin ribotas. Kitą dieną anksti ryte kartu su A. S. buvo nuvykta pas I. L. į namus. Pokalbio metu I. L. jiems savanoriškai prisipažino, kad paėmė pinigus, dėl kurių buvo kviesta policija, tačiau negalėjo įvardinti konkrečios pinigų sumos, kodėl, taip ir nesugebėjo paaiškinti. Ieškovė pateikė 1 350 Eur. Šie pinigai buvo paskleisti ant stalo ir nufotografuoti. A. S. pinigus, kuriuos pati I. L. savanoriškai pateikė, pasiėmė su savimi, kadangi ieškovė prisipažino, kad šie konkretūs pinigai buvo pavogti. Papildomai buvo paprašyta ieškovės pateikti raštu paaiškinimą, ką ji ir padarė, o tuo metu kai ji rašė, buvo nufotografuota. Ieškovė pati prisipažino pavogusi pinigus, niekas ieškovei negrasino, nespaudė. Bendraujant ieškovės bute, buvo pastebėti akivaizdžiai išsiskiriantys nauji daiktai aplinkoje – nešiojamas kompiuteris, spausdintuvas, dulkių siurblys, todėl ieškovės buvo teirautasi ar tai daiktai, kurių įsigijimo pagrindas buvo paimti svetimi pinigai, o atsakymas ieškovės buvo teigiamas. Ieškovė pati, niekieno neverčiama, pasiūlė A. S. pasiimti išvardintus daiktus, kaip garantą, jog ji atiduos paimtus pinigus ateityje, o atsakovas tik padėjo sudėti lauke šiuos daiktus į A. S. automobilį. Atsakovui žinoma, kad ieškovė I. L. papildomai dar grąžinusi pinigų A. S. 2 000 Eur, tačiau aplinkybių, iš kur konkrečiai šie pinigai galėjo būti gauti, atsakovui nėra žinoma. Nei vienas iš atsakovų ieškovės atžvilgiu neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Ikiteisminio tyrimo byloje, taip pat atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą ieškovės iniciatyva medžiagoje yra pakankamai daug duomenų, leidžiančių teigti, kad prieš ieškovę nebuvo vykdomas joks psichologinis spaudimas, juolab neteisėtas poveikis siekiant turtinės naudos. Ieškinyje nurodytos faktinės aplinkybės apskritai yra klaidinančios teismą ir melagingos, nes visų pirma, atsakovas R. S. niekada neturėjo jokio materialinio suinteresuotumo nukreipto į ieškovę. Be to, jam niekas neliepė ir nesiūlė vykdyti jokio pavedimo nukreipto į ieškovę ar jos turtą. Atsakovas negavo jokios tariamos ar realios naudos iš ieškovės ir jos nesiekė, kadangi visos pinigų dingimo aplinkybės siejo išskirtinai du asmenis: ieškovę I. L. ir UAB „Santakėlė“. Atsakovas R. S. nėra materialiai suinteresuotas asmuo ir nevykdė jokių tiesioginių ar netiesioginių paliepimų kitų asmenų susijusių su ieškovės atliktais veiksmais, apie kuriuos ji pati jam ir A. S. yra papasakojusi. Kadangi R. S. veiksmų neteisėtumas nėra grindžiamas jokiais įrodymais ar aiškiai išreikštais ir teisiškai reikšmingais motyvais, nėra ir jokio galimo priežastinio ryšio tarp ieškovės grąžintų pinigų A. S. ir atsakovo. Ieškovei žinant tikrąsias įvykio aplinkybes, gavus ikiteisminio tyrimo medžiagą, kitus dokumentus susijusius su atsisakymu pradėti ikiteisminį tyrimą, ji turėjo ir galėjo suvokti, kad šiuo ieškiniu nėra siekiama teisėtų ir pagrįstų reikalavimų, o norima atkeršyti piktnaudžiaujant teise, todėl tokie veiksmai laikyti piktnaudžiavimu teise ir skirtina bauda.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8.       Kauno apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu UAB „Santakėlė“ ir I. L. ieškinius atmetė, priteisė valstybei iš UAB „Santakėlė“ ir I. L. po 12,68 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

9.       Teismas sprendė, kad prokurorės 2019 m. liepos 16 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą I. L. atžvilgiu ne reabilituojančiais pagrindais, o nesurinkus pakankamai įrodymų jos kaltei pagrįsti, neturi prejudicinės galios teismui ir yra vertinamas kartu su kitais įrodymais.

10.       Teismas konstatavo, kad ne visas nurodytas prokurorės nutarimas laikytinas oficialiuoju rašytiniu įrodymu, o didesnę įrodomąją galią pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 197 straipsnio 2 dalį bei kasacinio teismo sprendime nurodytus išaiškinimus turi tik ikiteisminio tyrimo nutraukimo faktas ir nutraukimo pagrindas.

11.       Teismas taip pat sprendė, kad ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir tirtų įrodymų, nustatytų faktų vertinimas didesnės įrodomosios galios neturi, todėl nagrinėdamas civilinę bylą, teismas rėmėsi joje surinktų įrodymų ir nustatytų aplinkybių visuma.

12.       Teismas nustatė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog atsakovei I. L. kokiais nors UAB „Lacio“ aktais buvo nustatytos veikimo / neveikimo ribos UAB „Santakėlė“ materialinių vertybių atžvilgiu.

13.       Teismas laikė, kad ieškovę ir atsakovę I. L. nesiejo jokie teisiniai santykiai, pareiga atlyginti nuostolius atsirado iš delikto.

14.       Teismas konstatavo, kad I. L. 2018 m. lapkričio 13 d. paaiškinimai nepaneigti kitais įrodymais, todėl laikė juos patikimais, bei pažymėjo, kad byloje nesprendžiamas klausimas dėl jų suklastojimo, pripažinimo negaliojančiais, todėl manė, jog I. L. per kelis kartus paėmė iš seifo nenustatytą sumą pinigų, ji tiksliai neskaičiavo, kiek paėmė, 10 250 Eur trūkumas kasoje ją nustebino, ji manė, kad tiek negalėjo paimti.

15.       Teismas padarė išvadą, kad I. L., dirbdama netoliese, galėjo patekti į patalpą, kurioje yra seifas.

16.       Teismas, nustatęs, kad nuo 2018 m. rugpjūčio 12 d. iki 2018 m. lapkričio 12 d. ieškovė netikrino seife esančios pinigų sumos, neskaičiavo, todėl konstatavo, jog sudarė sąlygas atsakovei pinigus imti kelis kartus ir tokiais savo veiksmais UAB „Santakėlė“ dėl savo didelio neatsargumo sudarė sąlygas pašaliniam asmeniui – I. L. ne vieną kartą patekti į seifą ir paimti pinigus, o ieškovės atstovės paaiškinimai, kad ji pasitikėjo I. L., tarp jos, I. L. ir R. S. buvo geri santykiai, R. S. visada I. padėdavo, nesumažina ieškovės atsakomybės.

17.       Teismas, taikydamas CK 6.282 straipsnio 1 dalies nuostatas, ieškinį dėl nuostolių ir procesinių palūkanų priteisimo atmetė, nes nuostoliai ieškovei iš dalies atlyginti, o likusią nuostolių sumą priteisti iš atsakovės nėra pagrindo dėl didelio nukentėjusio juridinio asmens – ieškovės UAB „Santakėlė“ neatsargumo.

18.       Teismas 2019 m. balandžio 19 d. vyr. tyrėjos nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimas dėl savavaldžiavimo I. L. atžvilgiu nevertino kaip prejudicinio šioje civilinėje byloje.

19.       Teismas nurodė, jog neturi pagrindo vertinti, kad atsakovai A. S. ir R. S. yra solidarūs I. L. skolininkai ir žala padaryta abiejų veiksmais bei R. S. vykdant A. S. nurodymą.

20.       Teismas konstatavo, kad byloje neįrodytas A. S. nurodymas atlikti tam tikrus veiksmus R. S., atsakovai tokio nurodymo nepripažino.

21.       Teismas taip pat konstatavo, kad neginčijamų įrodymų, jog I. L. nuolat buvo remiama piniginėmis perlaidomis iš užsienyje gyvenančių artimųjų ar pinigai jai buvo duodami grynais, nėra, o liudytojų parodymai prieštaringi.

22.       Liudytojų parodymais aptarta geresnė ar blogesnė I. L. turtinė padėtis nesudarė pagrindo teismui daryti išvadą, kad ieškovės pinigus iš seifo atsakovė I. L. negalėjo paimti.

23.       Teismas netikėjo kad, bijodama, jog I. L. R. S. iškeldins iš buto, ji prisipažino pavogusi, nors nieko nevogė, ir sprendė, kad gyvenimas bute mokant tik už komunalines paslaugas, nemokant nuomos, yra pernelyg maža vertybė, jog dėl jo prisiimti didelę skolą ir prisipažinti padarius nusikaltimą.

24.       Teismas konstatavo, kad byloje neįrodyta, jog I. L., paveikta psichologinio spaudimo, grasinimų, 2018 m. lapkričio 13 d. parašė pasiaiškinimus, kuriuose prisipažino pavogusi nežinomą pinigų sumą iš atrakinto UAB „Santakėlė“ seifo, pasižadėjo greitu laiku viską grąžinti, labai galėjosi dėl tokio savo poelgio.

25.       Teismas atkreipė dėmesį, kad nuo 2018 m. lapkričio 13 d. I. L. pasiaiškinimų ir pasižadėjimų grąžinti pinigus, iki 2018 m. lapkričio 30 d., kai įtariamosios apklausos metu I. L. neprisipažino padarius jai inkriminuojamą veiką, yra pakankamas laikas, kad ji galėtų apmąstyti savo veiksmus ir pasirinkti atitinkamą poziciją viską neigti.

26.       Teismas sprendė, kad pagal visas byloje nustatytas faktines aplinkybes, labiau tikėtina, jog I. L. pinigus (tiksliai pati nežino kiek) per kelis kartus iš seifo paėmė, prisipažino padariusi vagystę savo paaiškinimuose, A., R., A., J. S., R. L., A. S., N. L., tačiau vėliau, pasitarusi su giminėmis ir teisininku, nutarė tai neigti.

27.       Kauno apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 15 d. papildomu sprendimu priteisė iš atsakovės (ir ieškovės pagal ieškinį atsakovui R. S.) I. L. atsakovui R. S. 1 300 Eur bylinėjimosi išlaidas.

28.       Teismas, konstatavo, kad byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog atsakovas R. S. patyrė 1 300 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą, o teismo sprendimu atmetus I. L. ieškinį R. S. atžvilgiu, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nebuvo priteistos.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

29.       Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Santakėlė“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą ir priimti naują spendimą – ieškinį patenkinti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

29.1.       Skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas sukūrė savotišką paradoksalią situaciją. Iš esmės teismas konstatavo, kad visuma aplinkybių ir įrodymų rodo, kad atsakovė neteisėtai paėmė pinigus iš ieškovės, kurių dalį savanoriškai, deklaruojant tai rašytiniu prisipažinimu, grąžino. Kita vertus, pirmos instancijos teismas teigia, kad ieškovė buvo neatidi ir aplaidi tuo aspektu, jog sudarė sąlygas pašaliniam asmeniui – I. L. ne vieną kartą patekti į seifą ir paimti svetimus pinigus, t. y. kitam asmeniui priklausantį turtą.

29.2.       Teismo motyvas susijęs su tuo, kad neva buvo neskaičiuojami įmonės pinigai, atmestinas visiškai kaip nepagrįstas. Įmonė visada žinojo kiek konkrečiai pinigų turi ir tai buvo detalizuojama kasos knygoje ir avansinėje apyskaitoje. Įmonė pati sprendžia kaip ir kokiomis sumomis laikyti, tvarkyti pinigines lėšas seife.

29.3.       Atsakovei ieškinys pateiktas dėl žalos padarytos tyčiniais veiksmais paimant svetimas pinigines lėšas, civilinės teisės prasme – iš delikto (įstatyme numatytų pareigų ar bendro pobūdžio rūpestingumo pareigos pažeidimas, CK 6.263 straipsnio 1 dalis). UAB „Santakelė“ ir atsakovę nesiejo teisiniai santykiai, be to, egzistuoja elementari ir teisiškai svarbi pareiga – nedaryti kitam asmeniui žalos. Nepriklausomai nuo to būtų ar ne nustatyta veikimo / neveikimo ribos atsakovei UAB „Santakėlė“ materialinių vertybių atžvilgiu, imti svetimas pinigines lėšas yra neteisėta, nesąžininga ir nusikalstama.

29.4.       Nukentėjusiojo didelis neatsargumas panašioje situacijoje galėtų būti vertintinas tik tokiu atveju, jeigu paaiškėtų, kad įmonės piniginės lėšos buvo laikomos atvirai, visiškai ignoruojant elementarius saugumo reikalavimus, nevedant apskaitos, būtų didelis pašalinių asmenų skaičius šalia nesaugomų ar aplaidžiai saugomų piniginių lėšų. Šiuo gi atveju, situacija yra ta, jog visi asmenys buvo gerai pažįstami vienas kitam, turintys pasitikėjimą ir bendrą darbo erdvę. Jokie kiti asmenys nežinojo ir negalėjo žinoti tokių aplinkybių, kurios buvo aptartos (ypač įmonės seifo fizinio buvimo vieta), kurias žinojo atsakovė.

29.5.       Atsakovė pinigines lėšas pasisavino sąmoningai, padarė žalą Ieškovei tyčia. Atsakovė sąmoningai suprato, jog neteisėtas pinigų paėmimas padarys žalą Ieškovei. Atsakovė neįrodinėjo Ieškovės aplaidumo ar didelio nerūpestingumo procesiniuose dokumentuose ar pirmos instancijos teisme, o teismo iniciatyva taikyti išimtinę nukentėjusiojo nuostolių neatlyginimo normą visa apimtimi yra neteisinga ir nesąžininga bei iškreipianti žalos atlyginimo institutą.

29.6.       Atsakovė pinigines lėšas pasisavino sąmoningai, padarė žalą ieškovei tyčia. Atsakovė sąmoningai suprato, jog neteisėtas pinigų paėmimas padarys žalą ieškovei. Atsakovė neįrodinėjo ieškovės aplaidumo ar didelio nerūpestingumo procesiniuose dokumentuose ar pirmos instancijos teisme, o teismo iniciatyva taikyti išimtinę nukentėjusiojo nuostolių neatlyginimo normą visa apimtimi yra neteisinga ir nesąžininga bei iškreipianti žalos atlyginimo institutą.

30.       Apeliaciniu skundu atsakovė I. L. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą ir 2020 m. rugsėjo 15 d. papildomą sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, atsakovės priešieškinį tenkinti, perskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

30.1.       Byloje teismas selektyviai rėmėsi byloje esančiais įrodymais nenurodydamas dėl kokios priežasties vienais įrodymais vadovavosi, o kitus, aptartus ir net šalių pripažintus šioje civilinėje byloje, atmetė.

30.2.       Teismas, pasisakęs dėl deliktinės civilinės atsakomybės būvimo, turėjo tirti jai būdingų elementų būvimą, pasisakyti ar šalys įrodė reikiamus įrodyti elementus ir kuom paremta vienokia ar kitokia teismo išvada dėl jų įrodymo, dėl kokių priežasčių teismo nevertinti įrodymai buvo atmesti, kokios aplinkybės liko neįrodytos, įrodinėjimo dalykas buvo žala, neteisėti veiksmai, kaltė, priežastinis ryšis tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių atsiradimo.

30.3.       Ikiteisminio tyrimo metu pateiktu patikrinimo aktu besąlygiškai vadovautasi atmetant kitus surinktus ikiteisminio tyrimo metu įrodymus ir net civilinėje byloje patvirtintas aplinkybes.

30.4.       Faktas, kad pinigai seife galėjo būti, nėra svarbus. Įrodinėjimo dalykas buvo įrodyti kiek jų turėjo būti ir kiek realiai buvo. Tada galima sužinoti, kiek jų dingo. Tai sudarytų nuostolius. Ši suma taip ir nebuvo nustatyta, nes buhalteriniais dokumentais remiantis buvo įrodyta kiek pinigų turėjo būti seife, o kiek jų buvo rasta niekas byloje nenustatė (ieškovė tik nurodė, kad buvo be šių dviejų vokų ir kt. vokai su pinigais bet pinigai juose nebuvo paimti).

30.5.       Ikiteisminio tyrimo metu buvo atliktas rastų ant seife esančių daiktų pirštų antspaudų tyrimas. Jeigu būtų teisinga tiek teismo prielaida, tiek ir A. S. parodymai, kad pinigus daugkartiniais savo veiksmais paėmė atsakovė I. L., tai ir būtų aptikti jos pirštų antspaudai.

30.6.       Teismas nors ir pasisakęs, kad nesivadovaus ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais, tačiau prievarta ir grasinimais, ekonominiu spaudimu paremtais I. L. atsakovo R. S. padiktuotais prisipažinimais įrodymais kažkodėl, prieštaraudamas savo išvadai, vadovaujasi.

30.7.       Sprendime nėra nurodyta kokias aplinkybes konkretus liudytojas patvirtino ar paneigė. Sprendime nurodomi sustambinti, apibendrinti rodikliai, todėl neįmanoma nustatyti kurio iš išvardytų liudytojų būrio parodymais teismas vadovavosi. Byloje apklausti UAB „Santakėlė“ kviesti liudytojai davė prieštaringus parodymus, tačiau teismas jų nelygino, neanalizavo.

30.8.       Pateikti įrodymai, leidžiantys suabejoti įmonės apskaitos teisingumu, nebuvo sprendime nei aptarti, nei nurodyta dėl kokių motyvų jie yra atmetami.

30.9.       Teismas pasisakė, kad byloje taikytinas civilinės deliktinės atsakomybės institutas, tačiau sprendžiant ieškinio tenkinimo klausimą, matyti, kad visi būtini jai kilti elementai nebuvo įrodyti.

30.10.       Teismas nepasisakė, kad atsakovės priešieškinis nėra pagrįstas, teismas padarė klaidingą išvadą, jog atsakovė pasisavino ieškovės pinigines lėšas, dėl ko iš jos pasisavintos lėšos pripažįstamos kaip kompensacija ieškovės nuostoliams padengti. Jokių įstatymo normų, prieštaraujančių priešieškinio tenkinimui, įrodymų leidžiančių teigti, kad priešieškinis nepagrįstas, teismo sprendime nėra nurodyta.

30.11.       Byloje liko neaptarta ir sprendime nepaminėta priešieškinio dalis, viršijanti 3 850 Eur sumą. Atsakovė I. L. priešieškiniu prašė iš atsakovų A. ir R. S. priteisti ne 3 850 Eur jos patirtiems nuostoliams kompensuoti, bet priešieškinio suma buvo 5 921,29 Eur, į kuriuos įėjo ne tik teismo paminėta 3 850 Eur S. paimta suma, bet ir kiti nuostoliai. Teismas neišsprendė visų priešieškinyje reikštų reikalavimų. Sprendime nėra aptartas mano reikalavimas dėl nuostolių priteisimo.

31.       Ieškovė UAB „Santakėlė“ pateikė atsiliepimą į atsakovės I. L. apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, ir prašo atmesti apeliacinį skundą UAB „Santakėlė“ atžvilgiu. Nurodo šiuos argumentus:

31.1.       Pirmosios instancijos teismo procese ieškovė UAB „Santakėlė“ pateikė įrodymus, konkrečiai – įmonės buhalterinius apskaitos dokumentus: kasos knygą, avansinę apyskaitą, apie piniginių lėšų judėjimą įmonėje. Šie įrodymai aiškiai leido identifikuoti (jie buvo itin detalūs), kaip įmonės kasoje, avansinėje apyskaitoje cirkuliavo piniginės lėšos nurodant, kada ir už ką gautos piniginės lėšos, kam jos išleistos ir koks konkretus dienos, mėnesio likutis yra konkrečiu laikotarpiu įmonėje. Teismas viešojo posėdžio metu detaliai aiškinosi kasos ir avansinės apyskaitos duomenis ir įsitikino, jog piniginės lėšos, kurios buvo pasisavintos, kasoje neabejotinai buvo.

31.2.       Apeliantė bando manipuliuoti įmonėje egzistavusia tvarka, nepagrįstai įtarinėdama, kad vokuose yra neužpajamuotos pinigų sumos, nors jos visos yra įmonės nuosavybė. Kaip yra skirstomos įmonės lėšos, atidėjimai, tvarka, tai yra įmonės vidaus valdymo rezultatas, tačiau pagrindinis dėmesys turi būti teikiamas į tai, kad būtent buvo pavogti įmonės pinigai, o ne avansinės apyskaitos ar kasos.

31.3.       Apeliantės motyvai, kad neva įmonė neturėjo lėšų, kad metinė apyvarta buvo tik 20 000–30 000 Eur, yra nieko neparemti teiginiai, kurie nėra įrodyti. Byloje nebuvo jokio įrodinėjimo dalyko, susijusio su įmonės pinigų srautu, pelnu, pajamomis, turimu nuosavu kapitalu ir pan. Apeliantė manipuliuoja sąvokomis, įmonės apyvarta ir pelnas nėra tapatu, taip pat ir tai, kiek įmonė turi atsidėjusi piniginių lėšų (nuosavo kapitalo).

31.4.       Pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad daugiau tikėtina, jog buvo pasisavinti pinigai, yra įrodinėjimo proceso rezultatas (šiuo atveju, nesprendžiama baudžiamosios teisės klausimai). Aplinkybė kaip konkrečiai (kokiu mechanizmu – iš atrakinto ar užrakinto seifo, ar buvo panaudotas koks nors kitas mechanizmas) buvo įvykdyta piniginių lėšų vagystė nebuvo nustatyta ir nenustatinėtina policijos pareigūnų.

32.       Atsakovai A. S. ir R. S. pateikė atsiliepimą į atsakovės I. L. apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, ir prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:

32.1.       Apeliantė siekia klaidinti teismą, nurodydama faktines aplinkybes, jas iškraipydama ir siekdama piktavališkų ketinimų. Byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad prieš I. L. būtų naudojamas koks nors smurtas, juolab psichologinis.

32.2.       I. L. bylos nagrinėjimo metu niekaip negalėjo paaiškinti, kodėl ji prisipažino kalta dėl vagystės ikiteisminio tyrimo įstaigoje, kodėl nieko neverčiama parašė prisipažinimus, ir svarbiausia, jeigu jai buvo grasinama, kodėl niekam apie tai nebuvo papasakojusi. Apeliantė tik po susitikimo su advokatu kardinaliai pakeitė savo poziciją, be to, visaip stengdamasi apjuodinti atsakovus.

32.3.       I. L. teikia teismui ieškinį dėl žalos, tačiau realiai siekia, kad jos asmeninės prievolės sietinos išimtinai ieškovę ir kredito įstaigas būtų perkeliamos atsakovams, kas yra neteisėta ir visiškai nepagrįsta. Atsakovai negali jokia forma prisiimti prievolių už kitą asmenį, nes jie nėra sandorio šalis.

32.4.       Ieškovė net neįrodinėja, kad atsakovas R. S. neteisėtai veiktų atsakovės A. S. nurodymu ar pavedimu, taip pat koks tas nurodymas (teisėtas ar ne) ir jo tikslas, nauda ir pan. A. S. neteikė jokių neteisėtų nurodymų R. S. ir nėra nieko neteisėto padariusi kitiems asmenims. Gavusi įmones pinigines lėšas, jas nedelsiant įnešė į įmonės kasą, kas rodo, jog jos veiksmuose nėra ir negali būti jokių savanaudiškų motyvų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai

ir išvados

33.       Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinių skundų ribų.

34.       Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinius skundus, atsiliepimų į juos argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinius skundus nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų ir įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).

35.       Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovės UAB „Santakėlė“ reikalavimas dėl žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovės I. L. ir atsakovės I. L. reikalavimas atsakovams A. S., R. S. dėl žalos atlyginimo, be pagrindo įgyto turto (pinigų) grąžinimo, atmesti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

36.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nustatęs atsakovės I. L. visas deliktinės atsakomybės sąlygas, taikydamas CK 6.282 straipsnio 1 dalies nuostatas, jai pareikštą ieškinį atmetė, konstatavęs didelį nukentėjusio juridinio asmens – ieškovės UAB „Santakėlė“ neatsargumą. Taip pat teismas atmetė ir atsakovės I. L. ieškinį atsakovams A. S., R. S., nusprendęs, kad A. S. ir R. S. negavo jokios asmeninės naudos iš I. L. duotų pinigų – 3 950 Eur; šie pinigai buvo įnešti į UAB „Santakėlė“ kasą. 

37.       Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, ieškovės UAB „Santakėlė“ ir atsakovės I. L. nesiejo jokie teisiniai santykiai, pareiga atlyginti nuostolius atsirado iš delikto. Deliktinės civilinės atsakomybės pagrindinės taisyklės suformuluotos CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Deliktinei civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti įstatyme įtvirtintas jos atsiradimo sąlygas: atsakovo neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinį ryšį, kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Nustatant veikos teisėtumą ir kaltę, kaip civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygas, reikia taikyti protingumo standarto, sąžiningumo, profesinio rūpestingumo ar kitus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2012).

38.       Taigi nagrinėjamu atveju šioje byloje turi būti nustatyti visi delikto elementai, o įrodinėjimo pareigą turi ieškovė (CPK 178 straipsnis). Atsakovė I. L., nesutikdama su ieškovės reikalavimais, turėjo pareigą pagal CK 6.248 straipsnio 4 dalį įrodyti, kad būtent ieškovės tyčia ar didelis neatsargumas nulėmė žalos atsiradimą ir kad būtent ieškovė yra atsakinga už kilusią žalą.

39.       Teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamosios teisės požiūriu asmens veiksmai gali nesukelti baudžiamojoje teisėje nurodytų teisinių padarinių, tačiau gali sukelti civilinius teisinius padarinius. Ikiteisminio tyrimo pareigūnų priimti sprendimai vertintini kaip rašytiniai įrodymai pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-685/2013; 2017 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-285-611/2017). Taigi ta aplinkybė, kad I. L. nebuvo taikyta baudžiamoji atsakomybė, nereiškia, kad nebuvo atlikti jokie neteisėti veiksmai, kurių pagrindu jai gali kilti civilinė atsakomybė.

40.       Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma patvirtina atsakovės I. L. neteisėtų veiksmų buvimą (CK 6.246 straipsnis, CPK 185 straipsnis). 2018 m. lapkričio 13 d. pasiaiškinimais raštu I. L. prisipažino pavogusi nežinomą pinigų sumą iš atrakinto UAB „Santakėlė“ seifo, 3 350 Eur grąžino, pasižadėjo greitu laiku viską grąžinti, labai gailėjosi dėl tokio savo poelgio. Šie I. L. paaiškinimai nepaneigti kitais įrodymais, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai minėtus paaiškinimus laikė patikimais. Byloje neįrodyta, kad I. L. paaiškinimus 2018 m. lapkričio 13 d. parašė paveikta psichologinio spaudimo, grasinimų. 2018 m. lapkričio 21 d. I. L., apklausta įtariamąja prisipažino dalinai, tačiau parodymus apie įtarime nurodytas aplinkybes nurodė duosianti tik dalyvaujant jos advokatui, nors joks psichologinis smurtas, spaudimas ir grasinimai jos atžvilgiu tyrėjos kabinete nebuvo vartojami, o 2018 m. lapkričio 30 d., dalyvaujant jos atstovui, ji savo kaltės nepripažino. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad nuo 2018 m. lapkričio 13 d. I. L. pasiaiškinimo ir pasižadėjimo grąžinti pinigus iki 2018 m. lapkričio 30 d., kai įtariamosios apklausos metu I. L. neprisipažino padarius jai inkriminuojamą veiką, yra pakankamas laikas, kad ji galėtų apmąstyti savo veiksmus ir pasirinkti atitinkamą poziciją ikiteisminiame tyrime viską neigti. Byloje apklaustų liudytojų A. S., N. L., J. S., A. S. parodymais, ieškovės atstovės A. S., atsakovo R. S. paaiškinimais nustatyta, kad I. L. jiems prisipažino pavogusi pinigus, dėl to pergyveno, buvo sutrikusi, susinervinusi. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs teisme apklaustų liudytojų F. L., E. L., L. L., R. L., R. P., R. S., T. S., K. S. parodymus ir juos įvertinęs su byloje surinktų rašytinių įrodymų visuma, iš esmės teisingai sprendė, kad liudytojų parodymais aptarta geresnė ar blogesnė I. L. turtinė padėtis nesudaro pagrindo teismui daryti išvadą, jog ieškovės pinigų iš seifo atsakovė I. L. negalėjo paimti (išklausytas 2020 m. liepos 30 d. teismo posėdžio garso įrašas). Ieškovės atstovės A. S., pačios I. L. parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme liudija, kad I. L. buvo gerai matoma ta ieškovės UAB „Santakėlė“ patalpa, kurioje buvo seifas su pinigais, ji dirbo netoliese, matė, kada ateina į darbą ir kada išeina iš darbo, iš savo kabineto A. S., buhalterė N. L.. Iš ikiteisminiame tyrime apklausos metu R. S. duotų parodymų galima daryti išvadą, kad į patalpą, kurioje buvo seifas su pinigais, galėjo įeiti tik keturi asmenys: jis pats, A. S., N. L. ir atsakovė I. L.. Pastebėtina, kad byloje ieškovė nenurodo ir neįrodinėja kitų asmenų neteisėtų veiksmų, kurie sudarytų pagrindą taikyti civilinę atsakomybę dėl dingusių pinigų. Teisme ir pati atsakovė I. L. patvirtino, kad pašalinis žmogus į patalpą, kurioje yra seifas, negali patekti nepastabėtas. Ikiteisminio tyrimo metu apžiūrint seifą nenustatyta, kad jis išlaužtas. Ieškovės atstovės A. S. paaiškinimai teisme ir ikiteisminiame tyrime 2019 m. balandžio 1 d. užduotis atlikti objektų tyrimą bei 2019 m. balandžio 10 d. specialisto išvada liudija, kad įvykio vietos apžiūros metu buvo paimtos dvi daktiloplokštelės su rankų pėdsakais, nukopijuotais nuo žalsvos spalvos segtuvo, o tai leidžia teigti, kad tyrimas buvo atliekamas ne dėl tų dviejų seife buvusių vokų, kuriuose nerasta dalies pinigų, o dėl apyskaitos segtuvo, kuriame buvo vokas su pinigais ir iš kurio niekas nedingo (išklausytas 2020 m. birželio 18 d. teismo posėdžio garso įrašas). Apibendrinant tai, kas nurodyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad labiau tikėtina, jog I. L. pinigus (tiksliai pati nežino kiek) per kelis kartus iš seifo paėmė. Tai yra pagrindas konstatuoti atsakovės I. L. neteisėtus veiksmus bei kaltę (CK 6.248 straipsnio 3 dalis).

41.       Įrodymų vertinimo taisyklės suformuluotos CPK 185 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad įrodymus, vadovaudamasis įstatymais, vertina tik teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu teismo posėdyje. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle, kurios esmė – galimybė padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011, 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2011). Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Teismo funkcija – tirti ir vertinti šalių pateiktus įrodymus ir padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą (CPK 176 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2011).

42.       Ieškovė, pateikusi ieškinį, pateikė ir rašytinius įrodymus (2018 m. lapkričio 12 d. komisijos patikrinimo aktą, avansines apyskaitas, kasos išrašus), siekdama pagrįsti jos patirtos žalos dydį, kurią, ieškovės teigimu, sudaro 6 400 Eur, t. y. skirtumas tarp ieškovės seife laikytų grynųjų pinigų nustatyto trūkumų sumos – 10 250 Eur, ir atsakovės I. L. sugrąžintos pinigų sumos – 3 850 Eur. Ieškovės 2018 m. lapkričio 12 d. komisijos patikrinimo aktas ir įmonės kasos išrašas 2018 m. lapkričio 12 d. patvirtina 7 600 Eur grynųjų pinigų trūkumą įmonės kasoje, o jau minėtas 2018 m. lapkričio 12 d. aktas ir materialiai atskaitingos A. S. 2018 m. lapkričio mėnesio avansinės apyskaitos parodo 2 650 Eur trūkumą. 2018 m. lapkričio 13 d. kasos pajamų orderiu Nr. 358 I. L. grąžino įmonei 3 350 Eur, o 2018 m. lapkričio 14 d. kasos pajamų orderiu Nr. 358 – 500 Eur. Ieškovės atstovės A. S. paaiškinimai teismo posėdyje liudija apie piniginių lėšų judėjimą įmonėje. Piniginės lėšos įmonėje buvo saugomos seife, sudėtos atskiruose vokuose. Dviejuose vokuose buvo laikomos stabilios pinigų sumos: viename voke buvo įmonės kasos pinigai 10 000 Eur, kitame voke buvo materialiai atsakingo asmens 5 000 Eur, iš kurių dingo pinigai.  O visi kiti pinigai buvo laikomi avansinės apyskaitos segtuve voke, iš kurio niekas nedingo (išklausytas 2020 m. birželio 18 d. teismo posėdžio garso įrašas). Atsakovės I. L. dviejose pasiaiškinimuose nurodyta aplinkybė, kad ji nežino, kiek pinigų pasisavino iš atrakinto seifo, nagrinėjamu aspektu nėra teisiškai reikšminga. Byloje nustatytos aplinkybėms patvirtina, kad ieškovei buvo padaryta 6 400 Eur žala (nuostoliai) (CK 6.249 straipsnio 1 dalis, CPK 176, 185 straipsniai).

43.       Tarp atsakovės neteisėtų veiksmų (nutarties 40 pastraipa) ir ieškovei atsiradusios žalos (nutarties 42 pastraipa) egzistuoja priežastinis ryšys, kadangi žala ieškovei atsirado kaip atsakovės I. L. neteisėtų veiksmų rezultatas  (CK 6.247 straipsnis).

44.       Kadangi, vadovaujantis CK 6.248 straipsnio 1 dalimi, CPK 178 straipsniu, pareiga nuginčyti kaltės prezumpciją teko atsakovei I. L., jai šios pareigos neįvykdžius, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo egzistuojant visoms civilinės atsakomybės taikymo sąlygoms (CK 6.245–6.249 straipsniai).

45.       Ieškovė UAB „Santakėlė“ nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad I. L. savanoriškai ieškovei sumokėjus 3 850 Eur sumą žalai atlyginti, likusią nuostolių sumą priteisti iš atsakovės nėra pagrindo dėl didelio nukentėjusio juridinio asmens – ieškovės UAB „Santakėlė“ neatsargumo.

46.       Teisėjų kolegija pažymi, jog CK 6.248 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinta bendroji kreditoriaus kaltės esant civilinei atsakomybei taisyklė – jeigu dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės. CK 6.282 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Šioje normoje yra reglamentuojami nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens mišrios kaltės teisiniai padariniai deliktinės civilinės atsakomybės atveju, ir ji įtvirtina teismo teisę spręsti dėl prašomos priteisti žalos sumažinimo.

47.       Kasacinis teismas yra suformulavęs teisės aiškinimo taisyklę, kad didelis neatsargumas kaip kaltės forma pasireiškia neprotingu arba išskirtiniu rūpestingumo nebuvimu, kai asmuo nėra tiek rūpestingas, kiek akivaizdžiai būtina esamomis aplinkybėmis, didelis neatsargumas yra tuomet, kai asmuo neužtikrina elementarių rūpestingumo ir atidumo reikalavimų laikymosi. Vertinant, ar buvo didelis nukentėjusiojo neatsargumas, reikšminga yra tai, ar nukentėjusysis sąmoningai neatsižvelgė į tam tikrą riziką, dėl kurios buvo instruktuotas, įspėtas ar neabejotinai žinojo ją esant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 16 d. Atskiri griežtosios deliktinės atsakomybės atvejai Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje Nr. AC-48-1. Teismų praktika. 2018, 48, p. 409–454). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-257-248/2020, nurodyta, kad, remiantis Bendrųjų principų sistemos projekte (angl. Draft Common Frame of Reference, sutrumpintai – DCFR, VI.-3:101, p. 399) pateiktais išaiškinimais, didelis neatsargumas kaip kaltės forma pasireiškia neprotingu arba išskirtiniu rūpestingumo nebuvimu, kai asmuo nėra tiek rūpestingas, kiek akivaizdžiai būtina esamomis aplinkybėmis (DCFR, VI.-3:101, p. 399) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2017, 25 punktas). Paprastas neatsargumas yra tada, kai veiksmai neatitinka tam tikro rūpestingumo standarto, reglamentuoto įstatyme, kurio tikslas apsaugoti kitus asmenis nuo tos konkrečios žalos, arba neatitinka rūpestingo žmogaus elgesio standarto, kuris protingai tikėtinas įvertinus aplinkybes (DCFR 3:102 straipsnis).

48.       Teisėjų kolegija, nagrinėdama ieškovės UAB „Santakėlė“ apeliacinį skundą, nustatė, kad byloje nėra įrodymų, tiksliai nurodančių ir aiškiai patvirtinančių neatsargų ir / ar nerūpestingą ieškovės elgesį saugant pinigus seife. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad ieškovė nurodė tik pinigų dingimo iš seifo faktą. Tai, kad pinigus paėmė iš UAB „Santakėlė“ pagalbinėse patalpose esančio atrakinto seifo savo 2018 m. lapkričio 13 d. pasiaiškinimuose nurodė atsakovė I. L.. Vertinant susiklosčiusią faktinę situaciją visų byloje esančių įrodymų kontekste, nėra pagrindo išvadai, kad ieškovė UAB „Santakėlė“ nebuvo tiek atidi ir rūpestinga, kiek toje situacijoje buvo būtina. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad UAB „Santakėlė“ pinigai buvo laikomi seife, vokuose. Į pagalbinę patalpą, kurioje buvo seifas, galėjo patekti tik keturi asmenys: įmonės direktorė A. S. ir buhalterė N. L., A. S. sūnėnas ir UAB „Lacio“ direktorius R. S. bei atsakovė I. L., kuri dirbo UAB „Lacio“ patalpoje, kurią ši bendrovė naudoja pagal 2018 m. liepos 31 d. panaudos sutartį su UAB „Santakėlė“. Dirbdama UAB „Santakėlė“ patalpose, I. L. galėjo nevaržomai judėti. Jau minėta, kad teisme ir pati atsakovė I. L. patvirtino, jog pašalinis žmogus į patalpą, kurioje yra seifas, negali patekti nepastabėtas. Remdamasis ieškovės atstovės A. S., pačios I. L. parodymais ikiteisminio tyrimo metu ir paaiškinimais teisme, pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad I. L. buvo gerai matoma ta UAB „Santakėlė“ patalpa, kurioje buvo seifas su pinigais, ji dirbo netoliese, matė, kada ateina į darbą ir kada išeina iš darbo, iš savo kabineto A. S., buhalterė N. L., I. L., dirbdama netoliese, galėjo patekti į patalpą, kurioje yra seifas. Nors duodama paaiškinimus teisme I. L. apie seifo rakinimą ir nieko nenurodė, tačiau pasak pačios atsakovės, A. S. atėjusi į darbą išsitraukdavo iš rankinuko raktus, atrakindavo pagalbinės patalpos duris, o išeidama namo – vėl jas užrakindavo. Atsakovė I. L. patvirtino, kad turėjo UAB „Santakėlė“ patalpos kodus, pasitaikydavo, kad darbe ji būdavo ir viena (išklausytas 2020 m. birželio 18 d. teismo posėdžio garso įrašas). Ikiteisminio tyrimo 2018 m. gruodžio 10 d. apklausos protokolas liudija, kad A. S. ir I. L. tarpusavio santykiai buvo darbiniai, bet šilti. Tarp I. L. ir R. S. buvo geri santykiai, R. S. visada I. padėdavo, I. tvarkė jo namus. Atsižvelgdama į šiuos bylos duomenis, susijusius su pinigų saugojimo ir žalos ieškovei atsiradimo aplinkybėmis, šalių tarpusavio santykiais, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės elgesys negali būti pripažintas neteisėtu bet kokios kaltės formos (ne)veikimu, nepakankamu rūpestingumu ar neatidumu ir nagrinėjamoje situacijoje nėra susijęs su žalos atsiradimu (CK 6.248 straipsnis, 6.282 straipsnio 1 dalis, CPK 185 straipsnis).

49.       Šios faktinės bylos aplinkybės (nutarties 48 pastraipa) suponuoja išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės ir proceso teisės normas, reglamentuojančias nukentėjusiojo asmens (t. y. ieškovės) kaltės dėl žalos atsiradimo nustatymą ir vertinimą, todėl priimtas sprendimas dalyje, kuria atmestas ieškovės UAB „Santakėlė“ ieškinys, naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas ieškinį patenkinti – priteisti iš atsakovės I. L. ieškovei UAB „Santakėlė“ 6 400 Eur nuostolių atlyginimui. Taip pat ieškovei iš atsakovės I. L. priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

50.       Analizuodama ir vertindama atsakovės I. L. apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad dauguma I. L. apeliacinio skundo argumentų susiję su ieškovės UAB „Santakėlė“ ieškiniu ir deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų buvimu, į kuriuos aukščiau jau atsakyta, todėl pasisako tik dėl atmesto atsakovės I. L. ieškinio (apeliaciniame skunde šį dokumentą ji įvardija priešieškiniu) argumentų.

51.       Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovės I. L. ieškinį atsakovams R. S. ir A. S.. Pareiktu ieškiniu I. L. prašė solidariai iš atsakovų R. S. ir A. S. priteisti 5 921,29 Eur kompensaciją žalai atlyginti ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nutraukus ikiteisminį tyrimą jos atžvilgiu, I. L. tikėjosi, kad R. ir A. S. grąžins neteisėtai užvaldytas jos lėšas, padengs kreditus, siuntė jiems pretenziją, tačiau nebuvo atsižvelgta į jos gerus ketinimus. 2019 m. lapkričio 11 d. ieškovės UAB „Santakėlė“ direktorei A. S. ir UAB „Lacio“ direktoriui R. S. adresuotoje pretenzijoje, I. L. nurodo, kad nutraukus ikiteisminį tyrimą nebuvo atlyginti jos finansiniai praradimai, susiję su neteisingu apkaltinimu, todėl prašo solidariai atlyginti žalą, kurią sudaro: 1 500 Eur iš jos paaimtų grynaisiais, 2 350 Eur kreditų, paaimtų Jūsų (t. y. A. S. ir R. S.) reikalavimų, 2 096,29 Eur procentai dėl paimtų kreditų, viso 5 945,29 Eur.

52.       Aptariamu atveju, įvertinus skundžiamą teismo sprendimą, teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė, jog atsakovės I. L. priešieškinis nėra pagrįstas. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs I. L. reikalavimą atsakovams remiantis CK 6.237, 6.263 straipsniais, jog jie turi pagrindą grąžinti be pagrindo įgytą turtą (pinigus), teisingai nustatė, kad jokio turto atsakovai asmeniškai sau neįgijo.

53.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2012, 2014 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2014, 2014 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2014). Tam, kad atsirastų pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, visų pirma asmuo turi turtą įgyti be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu. Jeigu turto įgijimas gali būti pagrindžiamas teisės aktu, sandoriu ar kitokiu civilinių teisių atsiradimo pagrindu (CK 1.136 straipsnis), preziumuotina, kad toks turtas įgytas teisėtai ir remiantis aptariamu civilinės teisės institutu turto išreikalauti negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2011).

54.       Šioje byloje atsakovė I. L. nuosekliai įrodinėja, kad nutraukus ikiteisminį tyrimą nebuvo atlyginti jos finansiniai praradimai, susiję su neteisingu apkaltinimu. Tačiau, kaip jau buvo konstatuota (nutarties 39 pastraipa), kad jei I. L. nebuvo taikyta baudžiamoji atsakomybė, nereiškia, kad nebuvo atlikti jokie neteisėti veiksmai, kurių pagrindu jai gali kilti civilinė atsakomybė. Nagrinėjamu atveju šioje byloje tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacine tvarka nustatyti visi delikto elementai ir egzistuoja visos civilinės atsakomybės taikymo sąlygoms (CK 6.245–6.249 straipsniai), Atsakovė I. L. sugrąžino UAB „Santakėlė“ dalį pinigų sumos – 3 850 Eur (nutarties 42 pastraipa), o likusi 6 400 Eur suma priteistina ieškovės nuostolių atlyginimui. Taigi, viena vertus, turtas (pinigai – 3 850 Eur) iš jį gavusio asmens negali būti išreikalautas, kita vertus, kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, jokio turto atsakovai asmeniškai sau neįgijo – 3 850 Eur suma buvo įnešta į UAB „Santakėlė“ kasą.

55.       Iš apskųsto teismo sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas I. L. nurodytas aplinkybes, jog žala jai padaryta A. S. ir R. S. veiksmais, R. S. vykdant kito asmens (A. S., kuri nėra jo darbdavys) duotą nurodymą ir todėl jie abu atsako solidariai remiantis CK 6.265 straipsnio pagrindu, tyrė ir vertino, apskųstame sprendime dėl jų išdėstė motyvuotas išvadas. A. S. ir R. S. civilinei atsakomybei taikyti būtent I. L. teko pareiga įrodyti įstatyme įtvirtintas jos atsiradimo sąlygas (nutarties 38–39 pastraipos). Tuo tarpu A. S. ir R. S. neteisėtų veiksmų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme I. L. neįrodė. Apeliaciniame skunde ji nesiremia teisės normomis ir nepagrindžia, kad teismo išvados yra padarytos pažeidžiant proceso normas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pakankamai motyvavo sprendimo dalį dėl I. L. ieškinio ir teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, padarytomis dėl I. L. reikalavimų priteisti 5 921,29 Eur kompensaciją žalai atlyginti, todėl jų nekartoja.

56.       Pirmosios instancijos teismo sprendime pateikta įrodymų ir ginčo teisinius santykius reglamentuojančių materialiosios teisės normų analizė, o ta aplinkybė, kad I. L. turi kitokią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, teisėjų kolegijos vertinimu, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas teismo sprendimas yra neteisėtas. Vien tai, kad atmesdamas I. L. ieškinį, pirmosios instancijos teismas atskirai neįvertino ir nepasisakė dėl 2 096,29 Eur sumos, t. y. procentų sumos dėl I. L. paimtų kreditų, skirtų dalies žalos (nuostolių) padengimui, pagrįstumo, nekeičia bylos rezultato, nes tai išvestinis reikalavimas iš anksčiau nurodyto 3 850 Eur sumos reikalavimo. Todėl teisėjų kolegija tik papildomai pažymi, kad I. L. savo valiniais veiksmais sudarė sandorius su kredito įstaigomis (juos nustatė ir aprašė pirmosios instancijos teismas), gautas pinigų sumas panaudojo žalai (nuostoliams) iš dalies atlyginti, o sudarydama sandorius prisiėmė asmenines prievoles ir su tuo susijusias rizikas.

57.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 79 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Patenkinus ieškovės apeliacinį skundą, panaikinus skundžiamo sprendimo dalį ir toje dalyje priėmus naują sprendimą, apeliacinės instancijos teismas turi spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo, priteisimo.

58.       Paduodama ieškinį ieškovė UAB „Santakėlė“ sumokėjo 192 Eur žyminio mokesčio, o paduodama apeliacinį skundą – 144 Eur žyminio mokesčio. Todėl tenkinus ieškovės UAB „Santakėlė“ apeliacinį skundą, o taip pat ir ieškinį, 288 Eur (192 + 144 = 288) žyminio mokesčio priteistina ieškovei UAB „Santakėlė“ iš atsakovės I. L. (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Apmokėdama žyminius mokesčius, ieškovė turėjo 1,10 Eur įmokų ir mokesčių priėmimo išlaidų, kurios pripažintinos būtinomis bei pagrįstomis išlaidomis ir ieškovei priteistinos iš I. L. (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ieškovė turėjo 1 100 Eur teisinės pagalbos teikimo išlaidų, pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus ir prašymą jas priteisti. Teisėjų kolegija šias išlaidas pripažįsta būtinomis, pagrįstomis ir protingomis, ieškovės teisinės pagalbos išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatyto jų maksimalaus dydžio (Rekomendacijų 8.2, 8.16 ir 8.19 punktai), todėl jas priteisia ieškovei iš bylą pralaimėjusios šalies – atsakovės, kuriai ieškovė reiškė reikalavimus. Susumavus ieškovės turėtas išlaidas (288 + 1,10 + 1 100 = 1 389,10), iš atsakovės I. L. ieškovei priteistina 1 389,10 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Naikintina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria iš ieškovės valstybei priteista 12,68 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų ir ši suma papildomai priteisiama iš I. L. valstybei. 2020 m. rugsėjo 15 d. papildomas sprendimas paliekamas nepakeistu.

59.       Iš atsakovės I. L. ieškovei, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies bei CPK 98 straipsnio 3 dalies nuostatomis, priteistinos advokato teisinės pagalbos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme (t. y. apeliacinio skundo parengimą) – 300 Eur, kurių dydis neviršija Rekomendacijų 8.10 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u s p r e n d ž i a :

Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Santakėlė“ ieškinys ir iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Santakėlė“ valstybei priteista 12,68 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Santakėlė“ ieškinį patenkinti – priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Santakėlė“, juridinio asmens kodas 156658197, iš atsakovės I. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6 400 Eur (šešis tūkstančius keturis šimtus eurų) nuostolių atlyginimui, 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (6 400 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. gruodžio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 389,10 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus 10 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo dalį ir 2020 m. rugsėjo 15 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus.

Priteisti iš atsakovės I. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 12,68 Eur (dvylika eurų 68 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Santakėlė“, juridinio asmens kodas 156658197, iš atsakovės I. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.        

Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.