Civilinė byla Nr. 2-358-855/2011
Teismo proceso Nr. 2-52-3-00155-2010-6
Procesinio sprendimo kategorija 77.4.2, 78.2.1
(S)

VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. vasario 8 d.
Vilnius
Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Renata Volodko, sekretoriaujant Julijai Franckevič, dalyvaujant ieškovei L. B., atsakovo atstovui adv. P. E., išvadą teikiančios institucijos - Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovei Teresai Nonievič,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. B. ieškinį atsakovui E. B., išvadą teikianti institucija - Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė :
Ieškovė L. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui E. B., prašydama padidinti nepilnamečiam vaikui – G. B., gim. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo priteisto išlaikymo dydį, mokant po 600 Lt periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės. Ieškovė nurodė, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008-10-29 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-78-647/2008 buvo nutraukta jos ir atsakovo santuoka, patvirtinta šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią atsakovas įsipareigojimo mokėti išlaikymą nepilnamečiam vaikui G. B., pradedant nuo 2008-04-01, kas mėnesį po 265 Lt, taip pat įsipareigojo mokėti už sūnaus lankomus būrelius, padengti išlaikymo įsiskolinimą. Ieškovė nurodė, kad vaiką augina viena, atsakovas, nors ir reguliariai moka indeksuotą 265 Lt išlaikymą, tačiau nedalyvauja vaiko auklėjime, ugdyme, nemoka papildomai už vaiko būrelius ir kitų išlaidų, todėl jai vienai perkeliama pareiga tinkamai prižiūrėti ir auklėti vaiką. Nurodė, kad kartais iš užsienio atsakovas atveža vaikui drabužių, dovanų, būdamas Lietuvoje paskutinį kartą nupirko vaikui vaistų. Už nepilnametį vaiką jokių pajamų negauna, gyvena tik iš savo gaunamų ūkininkaujant lėšų, sugyventinio uždirbamų pajamų, šiuo metu darbo neturi, yra įregistruota darbo biržoje, uždirba pragyvenimui iš savo ūkininko ūkio apie 800 Lt per mėnesį. Pažymėjo, kad nepilnamečio vaiko poreikiai nuolat auga su jo amžiumi, susiję su auklėjimu, priežiūra, mokslais ir t.t., kadangi vaiką reikia ne tik auklėti, susirgus gydyti, leisti į mokslus, tačiau ir maitinti, pirkti drabužius, patirti išlaidas vaiko laisvalaikiui, ugdymui. Dabartinė ieškovės turtinė padėtis ir susiklosčiusios aplinkybes neleidžia pilnai (visiškai) išlaikyti nepilnamečio vaiko iš gaunamų lėšų, kadangi atsižvelgiant į padidėjusį pragyvenimo lygį, infliaciją, augančius vaiko poreikius, reikalinga ženkliai didesne pinigų suma vaikui išlaikyti. Ieškovės paskaičiavimais, vaikui išlaikyti reikalinga ne mažiau nei 1200 Lt per mėnesį. Išlaidas vaikui išlaikyti sudaro: maisto išlaidos – apie 450 Lt per mėnesį (iš kurių 100 Lt maitinimui mokykloje), drabužių išlaidos - 350 Lt per mėnesį, mokslo išlaidos (pratybos, sąsiuviniai, žemėlapiai, kanceliarinės prekės, kuprinė ir kt.) - 200 Lt per mėnesį, išlaidos pramogoms (gimtadieniai, stovykla, spektakliai, kelionės ir t.t.) - 100 Lt per mėnesį, išlaidos sveikatai (odontologo, akių gydymo išlaidos, vitaminai, skiepai, t.t.) - 100 Lt per mėnesį. Be to, už būsto nuomą bei komunalines paslaugas, elektrą, telefoną ir internetą sūnui G. B. tenka apie 200 Lt išlaidų. Teismo posėdžio metu ieškovė pabrėžė, kad per laiką nuo teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo iki šiol vaiko poreikiai išaugo tiek dėl vaiko amžiaus, tiek dėl per paskutinius dvejus metus pablogėjusios vaiko sveikatos, kadangi G. B. jaučia pilvo, skrandžio skausmus, turi stuburo problemų, 2010 m. kovo mėnesį gulėjo ligoninėje, dažnai peršąla, jam reikalinga speciali dieta, fizioterapija, mankšta, masažai ir baseinas, kurie brangiai kainuoja, taip pat vaistai (nugaros tepalas, vitaminai).
Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad reguliariai moka išlaikymą nepilnamečiam vaikui, padovanojo jam telefoną, atveža drabužius, pirko vaistus, vaiko poreikiai iš esmės nepasikeitė, kaip nepasikeitė ir ieškovės turtinė padėtis, ieškovei nuosavybės teise priklauso nemažai nekilnojamojo turto, kurio pakanka išlaikyti vaiką. Ieškovė neįrodė vaiko poreikių pasikeitimo ir didesnių išlaidų vaikui išlaikyti patyrimo. Nurodė, kad atsakovas iki krizės dirbo Lietuvoje, vėliau išvyko uždarbiauti į D. B., kur nereguliariai dirba ir šiuo metu, verčiasi atsitiktiniais darbais. Atsakovas išlaiko dar du vaikus iš ankstesnės santuokos - G. B., kuri mokosi Vilniaus J. P. gimnazijoje, ir R. B., kuris mokosi Vilniaus kolegijoje, paskutinis šių vaikų išlaikymui mokėjimo pavedimas 400 Lt sumai buvo atliktas 2010-12-15 dieną.
Išvadą teikianti institucija - Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius palaikė ieškovės ieškinį. Nurodė, kad kad ieškovė L. B. su vaikais A. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. B. gyvena (duomenys neskelbtini) nuomojamame bendrabutyje, priklausančiame B. Ž. ūkio mokyklai, nes savo būsto šeima neturi. Motinos teigimu, sūnus yra labai gabus ir aktyviai dalyvauja mokyklos renginiuose, lanko Fabijoniškių dienos užimtumo centrą, už kurį reikia mokėti 130 Lt per mėnesį, teniso būrelį -60 Lt mokestis, šokių būrelį, kas reikalauja papildomų lėšų, reikia siūti sceninius kostiumus, dalyvauti įvairiose pramogose. Jokios neigiamos informacijos apie L. B. seniūnija neturi. Teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovės turtinė padėtis pablogėjo, ji neturi darbo, negauna pašalpų, pablogėjo ir vaiko sveikata, vaikas yra augantis, todėl išlaikymui turėtų būti skiriama daugiau lėšų. Pažymėjo, kad išlaikymo dydis nepilnamečiam vaikui neturi būti mažesnis už vieną minimalią mėnesio algą.
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
LR CK 3.201 str. 1 d. numato, kad teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. CK 3.201 str. 2 d. numato, kad priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Taigi, pagrindas reikalauti keisti teismo nustatytą išlaikymo vaikui dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai (LAT 2010 m. birželio 28 d. nutartis c.b. R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis c.b. D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis c.b. I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009; 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis c.b. R. Š. v. V. Š., bylos Nr. 3K-3-331/2009; 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis c.b. M. S. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-495/2009 ir kt.). Įstatyme nekonkretizuota, kokio pobūdžio ir masto tėvų turtinės padėties ar vaiko poreikių pasikeitimas laikytinas esminiu, todėl šią įstatymo nuostatą aiškina ir taiko teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaudamasis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3 str., 1.5 str.). Kiekvienu atveju visų pirma turi būti užtikrinti vaiko interesai (LAT 2010 m. birželio 28 d. nutartis c.b. R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010; 2010 m. sausio 11 d. nutartis c.b. D. I. v. R. I., bylos Nr. 3K-3-32/2010; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis c.b. I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009 ir kt.). Nustačius, kad iš esmės pasikeitė šalių (šalies) turtinė padėties ir/ar pasikeitė vaiko poreikiai, ir sprendžiant dėl vaikui teikiamo išlaikymo dydžio pakeitimo turi būti vadovaujamasi CK 3.192 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, taip pat to paties straipsnio 3 d. nustatytu imperatyvu, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams turi teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimo. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti bei tobulinti savo gebėjimus. Todėl jeigu tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis, jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Vadovaujantis Lietuvos teismų praktika, bylose dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką sudaro aplinkybės, ar po teismo sprendimo dėl išlaikymo dydžio ir formos nustatymo iš esmės pakeitė tėvo (motinos) turtinė padėties ir vaiko (vaikų) poreikiai, todėl teismas detaliau analizuoja abi šias aplinkybių grupes.
Šalių paaiškinimais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė L. B. ir atsakovas E. B. yra nepilnamečio G. B., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai (b.l. 4). Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008-05-26 sprendimu c.b. Nr. 2-78-647/2008 buvo nutraukta šalių santuoka ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią nepilnamečio vaiko G. B. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina L. B. ir kuria šalys susitarė, jog sūnaus išlaikymui iki jo pilnametystės tėvas E. B. moka išlaikymą -265 Lt kas mėnesį; tokį išlaikymą pradeda teikti nuo 2008 m. balandžio 1 d. ir teikia iki sūnaus pilnametystės. Be to, E. B. įsipareigojo mokėti už sūnaus G. B. lankomus būrelius. Taip pat šalys susitarė, kad už laikotarpį nuo 2007 m. lapkričio l d. iki 2008 m. balandžio l d. E. B. sūnaus išlaikymui įsipareigoja sumokėti po 175 Lt už mėnesį, t. y. iš viso — 875 Lt (b.l. 7-11). Vilniaus apygardos teismo 2008-10-29 nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo paliktas nepakeistas (b.l. 12-15).
Šalys iš esmės neginčijo tos aplinkybės, kad po santuokos nutraukimo atsakovas E. B. reguliariai teikė sūnui G. B. indeksuotą 265 Lt dydžio išlaikymą kas mėnesį, t.y. 292 Lt. Šią aplinkybę patvirtina ir atsakovo 2010-12-27 banko sąskaitos, esančios AB SEB banke, išrašas, patvirtinantis periodinių mokėjimų pervedimą ieškovei (b.l. 145-146). Kita vertus, šalys neginčijo ir tos aplinkybės, kad jokių papildomų piniginių lėšų, išskyrus kas mėnesį mokamus 265 Lt, atsakovas E. B. sūnaus išlaikymui neteikė, už sūnaus lankytus būrelius, kaip buvo įsipareigojęs sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nemokėjo, tik kartais atveždavo sūnui iš užsienio drabužius, padovanojo mobilųjį telefoną, 2010-12-15 nupirko vaistus už 66,45 Lt b.l. 147). Tokiu būdu matyti, kad likusia dalimi prie sūnaus išlaikymo prisideda ieškovė, ir jos teikiamo vaikui išlaikymo suma yra didesnė, nei atsakovo skiriamas vaikui išlaikymas, ką objektyviai sąlygoja augantys vaiko poreikiai bei augančios išlaidos jiems patenkinti. Teismas neturi pagrindo netikėti ieškovės L. B. paaiškinimais, kad ji vaikui teikia žymiai didesnį išlaikymą, nei atsakovas, nes priešingu atveju, t.y. ieškovei skiriant vaikui tiek pat, kiek atsakovas, t.y. 265 Lt, akivaizdžiai būtų nepatenkinti net minimalūs vaiko poreikiai.
Visų pirma, teismas pažymi, kad atsakovo teikiamas 265 Lt dydžio išlaikymas periodinėmis išmokomis per mėnesį, buvo nustatytas ne teismo, o šalių susitarimu, kurį teismas tik patvirtino, šalims pačioms įvertinus vaiko poreikius ir tėvų galimybes teikti sutartą išlaikymą, tačiau teismui detaliai nepasisakant bei neanalizuojant nepilnamečio G. B. poreikių bei jiems patenkinti būtinos pinigų sumos, išlaikymo proporcingumo tarp šalių ir pan., todėl atsakovo argumentas, jog išlaikymo vaikui dydis yra nustatytas, todėl negali būti keičiamas, atmestina. Šalių susitarimas dėl išlaikymo vaikui formos ir dydžio nepaneigia LR CK 3.201 str. įtvirtintos galimybės jį peržiūrėti, esant įstatymo numatytoms sąlygoms.
Antra, kompleksiškai įvertinus ieškovės paaiškinimus, byloje esančius rašytinius įrodymus, bei vadovaujantis protingumo kriterijumi nustatyta, kad nepilnamečio G. B. poreikiai per laikotarpį nuo ankstesnio teismo sprendimo priėmimo, iš esmės padidėjo. Vertinant iš esmės padidėjusius nepilnamečio G. B. poreikius nustatyta, kad jam yra dešimt metų, jis šiuo metu mokosi Vilniaus Fabijoniškių vidurinės mokyklos 4 klasėje (b.l. 98), kaip paaiškino ieškovė, iki 2011 m. gaudavo nemokamą maitinimą mokykloje, tačiau šiuo metu jo negauna, dėl ko maitinimui mokykloje išleidžiama apie 8 Lt – 9 Lt per dieną, t.y. apie 100 Lt per mėnesį (b.l. 143). Šios išlaidos teismo nuomone, yra būtinos, realios ir protingos. Ieškovė paaiškino, kad siekiant užtikrinti vaiko vystimąsi ir raidą, G. B. lanko Fabijoniškių dienos centrą, kuriam per mėnesį išleidžiama 130 Lt, tačiau teismui nepateikta šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų. Kaip matyti iš Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Avižienių seniūnijos 2010-03-03 Moralinių – buitinių gyvenimo sąlygų patikrinimo akto Nr. 15-02(6.4) (b.l. 41-42), Pažymos apie deklaruotą gyvenamąją vietą (b.l. 128) ir ieškovės paaiškinimų, L. B. su vaikais A. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. B., o taip pat savo sugyventiniu gyvena (duomenys neskelbtini) nuomojamame bendrabutyje, priklausančiame B. Ž. ūkio mokyklai, nuosavo gyvenamojo būsto šeima neturi (b.l. 37-38, 128). Ieškovės paaiškinimais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė, užtikrindama nepilnamečiam sūnui gyvenamąjį būstą, privalo už minėto buto nuomą, komunalines paslaugas ir elektrą mokėti apie 600 Lt per mėnesį, už telefoną bei internetą – apie 60 Lt per mėnesį (b.l. 134-135, 138-141), t.y. viso – iki 700 Lt, kas vienam šeimos nariui vidutiniškai sudaro iki 200 Lt. Kaip matyti iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų, dėl sunkios ieškovės turtinės padėties susidarė apie 6479,92 Lt dydžio įsiskolinimas B. Ž. ūkio mokyklai už bendrabučio nuomą, komunalines paslaugas bei elektros energiją, kurį ieškovė įsipareigoja padengti, kiekvieną mėnesį mokėdama po 800-900 Lt (b.l. 90-92). Be to, kaip paaiškino ieškovė teismo posėdžio metu, G. B. poreikių tenkinimui per mėnesį turi būti išleidžiama: maistui apie 450 Lt (iš jų – 100 Lt maistui mokykloje); drabužiams ir avalynei - apie 100 Lt; transportui (kelionėms viešuoju transportu į mokyklą ir iš jos) – 2,40 Lt per dieną, t.y. apie 50 Lt per mėnesį; pramogoms, knygoms, vaiko ugdymui, mokyklinėms išvykoms, kanceliarinėms prekėms - apie 200 Lt; vaiko mobiliojo ryšio telefonui – 10 Lt per mėnesį; gydymui, vaistams ir vitaminams - apie 100 Lt. Nors ieškovė nepateikė teismui įrodymų apie vaiko gydymui, medikamentams išleidžiamas lėšas, tačiau paaiškino, kad per paskutinius dvejus metus pablogėjo vaiko sveikata, atsirado rimtų sveikatos problemų: vaikas jaučia pilvo, skrandžio skausmus, turi stuburo problemų, buvo gydomas ligoninėje, dažnai serga peršalimo ligomis, jam reikalinga speciali dieta, fizioterapija, mankšta, baseinas, masažai ir pan. Kaip matyti iš VšĮ Vilnius rajono centrinės poliklinikos 2010-12-17 išrašo iš medicininių dokumentų, G. B. dažnai serga viršutinių kvėpavimo takų ligomis, jam diagnozuota juvenilinė stuburo osteochondrozė, pilvo skausmai, neopinė dispepsija, konsultuojamas ir gydomas traumatologo, ypač intensyviai gydomas dėl sveikatos problemų 2009-2010 metais, vaikui yra reikalingas kokybiškas maitinimas, dėl stuburo patologijos reikalinga mankšta, masažai, būtina stiprinti raumenis, sportuoti (b.l. 99). Šios G. B. diagnozuotos sveikatos problemos ir rekomenduojamas gydymas sietinas su neišvengiamomis būtinomis papildomomis išlaidomis, kurias privalo padengti abu tėvai. Kaip paaiškino ieškovė ir kaip matyti iš jos pateiktų rašytinių įrodymų, gydytojui rekomendavus, 2011-01-25 ji su sūnumi G. B. apsilankė „Impuls“ sporto ir pramogų parke baseine ir kineziterapeuto konsultacijoje, kurie kainavo 54 Lt, jiems buvo pasiūlyta lankyti kineziterapijos užsiėmimus, kurių metu būtų atliekami vaikui būtini fiziniai pratimai, malšinamas skausmas, stimuliuojami raumenys ir pan., vieno užsiėmimo kaina – 54 Lt, 8 kartų abonemento kaina – 376 Lt (b.l. 144). Ieškovė nurodė, kad planuoja 2011 m. vasario mėnesį leisti sūnų į šiuos kineziterapijos užsiėmimus, kurie kainuotų 376 Lt, o taip pat į baseiną, kuris reikalingas vaikui nuolat, mėnesinio abonento baseine kaina sudarytų apie 150 Lt.
Visos aukščiau nurodytosw išlaidos, teismo vertinimu, yra adekvačios, atitinka protingumo bei racionalumo kriterijus, šalies ekonominę padėtį. Tokiu būdu G. B. būtiniems poreikiams patenkinti per mėnesį reikalinga skirti apie 1000 Lt.
Įvertinus šalių paaiškinimus, ieškovės pateiktus, o taip pat teismo iniciatyva surinktus rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad nepilnamečio G. B. poreikiai, lyginant su 2008 metais, kai taikos sutartimi atsakovas įsipareigojo teikti 265 Lt dydžio išlaikymą, iš esmės pasikeitė, t.y. padidėjo, todėl siekiant užtikrinti tiek minimalius, tiek kitus būtinus sklandžiam ir visapusiškam vaiko vystimuisi, augimui, gydymui poreikius, būtinas išlaikymo padidinimas iki 500 Lt per mėnesį, kadangi iš atsakovo priteistas 265 Lt išlaikymas nebėra proporcingas ir adekvatus, atsižvelgiant tiek į padidėjusius vaiko poreikius, tiek į abiejų tėvų turtinę padėtį, tiek į pasikeitusią ekonominę situaciją šalyje, tiek į Lietuvos A. T. formuojamą praktiką šios kategorijos bylose. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad priteisinat išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, orientaciniu kriterijumi laikytinas minimalios mėnesinės algos dydis. Kadangi ieškovė įrodė būtinumą nukrypti nuo šios orientacinės sumos, objektyviai sąlygotą papildomų išlaidų vaiko gydymui, teismas mano esant būtina priteisti iš atsakovo didesnį išlaikymą, t.y. padidinti jį iki 500 Lt per mėnesį.
Teismas nenustatė jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių atsakovas negalėtų teikti tokio išlaikymo ar kurios sudarytų pagrindą palikti ankščiau šalių sutartą 265 Lt išlaikymo sumą. Prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai (CK 1.5 str., 3.3. str.) reikalauja, kad išlaikymo dydis nebūtų ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus. Teismas pažymi, kad analizuojant tėvo (atsakovo) turtinę padėtį, jo galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį, turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksmus, t.y. asmens amžių, sveikatą, pastangas, norą ir požiūrį bei jo vertinamas galimybes gauti pajamas. Turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juo labiau išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertinamas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būti teikiamas išlaikymas vaikams (LAT 2008-05-26 nutartis c.b. A.L. v V.L., Nr. 3K-3-303/2008; 2009-04-29 nutartis c.b. V.K. v A.B., Nr. 3K-3-189/2009; 2009-12-22 nutartis c.b. I.V. v A.V., Nr. 3K-3-596/2009).
Nors atsakovas E. B. VSDFV duomenimis Lietuvoje darbo neturi, tačiau Lietuvos darbo biržoje nėra registruotas, paskutinį kartą bedarbiu buvo registruotas 2002 m. balandį – gegužę (b.l. 123). Kita vertus, nors atsakovas į teismo posėdį nagrinėjant bylą iš esmės neatvyko, tačiau parengiamojo posėdžio metu nurodė ir neneigė tos aplinkybės, kad jau keletą metų gyvena ir dirba įvairius darbus D. B., atsakovo atstovas, dalyvavęs teismo posėdyje, patvirtino šią aplinkybę, nors nei atsakovas, nei jo atstovas nenurodė teismui, kur būtent dirba atsakovas ir kokio dydžio darbo užmokestį gauna. Kaip matyti iš paties atsakovo E. B. 2010-08-22 Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie LR VRM Vilniaus rinktinės Kauno oro uosto užkardai duoto paaiškinimo, jis gyvena ir dirba D. B., dirba servetėlių fabrike pakuotoju (b.l. 54-55). Nepaisant to, kad teismas buvo įpareigojęs atsakovą pateikti duomenis bei įrodymus apie darbo vietą bei gaunamas pajamas, jų dydį D. B., taip pat išrašą iš banko sąskaitos apie turimas pinigines lėšas ir jų judėjimą laikotarpiu po teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo priėmimo, tačiau tokių įrodymų atsakovas nepateikė, teismo įpareigojimą ignoravo, nurodė, kad pateikti tokių duomenų negali. Atsakovas negalėjo aiškiai nurodyti ir to, ar D. B. dirba legaliai, ar nelegaliai. Vadovaujantis Lietuvos teismų praktika, bet kokios abejonės dėl tėvo (motinos) turtinės padėties turi būti vertintinos nepilnamečių vaikų interesų naudai. Tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad turtinė padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (LAT 2003 m. spalio 29 d. nutartis c.b. E. D. v. L. D., bylos Nr.3K-3-1017/2003, 2004 m. sausio 7 d. nutartis c.b. B. M. v. Z. M., bylos Nr.3K-3-5/2004; 2004 m. kovo 29 d. nutartis c.b. A. P. v. S. P., bylos Nr. 3K-3-231/2004; LAT 2004 m. balandžio 19 d. nutartis c.b. D. K. v. T. K., bylos Nr. 3K-3-286/2004), todėl ir šiuo atveju atsakovui nepateikus teismo reikalautų duomenų apie iš darbinės veiklos gaunamų pajamų šaltinius bei jų dydį, atsakovui būnant pasyviam įrodinėjimo pareigos įgyvendinimo prasme (LR CPK 12 str., 178 str.), abejonės dėl atsakovo gaunamų pajamų ir jų dydžio vertintinos nepilnamečio vaiko G. B. naudai, laikant, kad atsakovas yra pajėgus teikti vaikui teismo priteisiamą išlaikymą.
Be to, ne tik asmens mėnesinės pajamos, bet ir visas jo turtas, elgesys, kitos reikšmingos aplinkybės yra asmens mokumo, taigi ir imperatyvios prievolės išlaikyti nepilnamečius vaikus indikatorius. Nors VĮ „Regitra“ duomenimis, atsakovas kelių transporto priemonių nuosavybės teise neturi (b.l. 59), tačiau kaip matyti iš VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų, atsakovui E. B. nuosavybės teise priklauso net devyni žemės sklypai ar jų dalys bei dalis pastatų, o būtent: (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė – 25073 Lt; žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio vertė – 203 Lt; žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini)., kurio vidutinė rinkos vertė – 84157 Lt; 5/10 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)kurio vidutinė rinkos vertė – 29200 Lt; ½ dalis žemės sklypo, esančio Vilniaus r. sav. M. L. k., kurio vidutinė rinkos vertė – 19500 Lt; 1/3 dalis žemės sklypo, esančio Vilniaus r. sav. M. L. k., kurio vidutinė rinkos vertė -72900 Lt; 1/3 dalis žemės sklypo, esančio Vilniaus r. M. L. k., kurio vidutinė rinkos vertė – 19700 Lt; 7/25 dalys žemės sklypo, esančio Vilniaus r. sav. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė – 50100 Lt; 1/3 dalys gyvenamojo namo ir kitų pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), kurių vertė siekia beveik 40000 Lt; žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini)kurio vidutinė rinkos vertė 1092 Lt; žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini)., kurio vertė – 106 Lt (b.l. 60-74). Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad jokių kreditorių atsakovas neturi, taip pat neturi ir sveikatos problemų, yra darbingas. Atsakovo teismui pateiktos pažymos apie jo kitų vaikų G. B. ir R. B. mokymąsi atitinkamai (duomenys neskelbtini)gimnazijoje ir Vilniaus kolegijoje (b.l. 104, 106) nepatvirtina fakto, kad atsakovas šiuos vaikus išlaiko. Pažymėtina, kad šie atsakovo vaikai jau yra pilnamečiai, byloje nėra duomenų, kad iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas šiems vaikams kol jie mokosi atitinkamų mokyklų (bendrojo lavinimo ir aukštosios mokyklos) dieniniuose skyriuose, atsakovo pateiktas 2010-12-15 mokėjimo nurodymas dėl 400 Lt pervedimo L. B. (b.l. 105) nepatvirtina nuolatinio atsakovo išlaikymo minėtiems suaugusiems vaikams teikimo fakto, tokio išlaikymo dydžio ir pan. ir jokiu būdu negali paneigti atsakovo imperatyvios pareigos adekvačiai išlaikyti nepilnametį sūnų G. B.. Teismo posėdžio metu, t.y. jau nagrinėjant bylą iš esmės atsakovo atstovo pateikta sutartis, kurioje nurodoma, kad E. B. nuomoja kambarį pas nuomininkę R. Ž., gyvenančią (duomenys neskelbtini), ir moka už mėnesį 800 Lt (b.l. 150), vertintina kritiškai, atsižvelgiant į tai, kad nėra aišku, kodėl tokie įrodymai nebuvo atsakovo pateikti ankščiau, sutartyje nenurodyta jos sudarymo data, teismui nepateikta jokių duomenų ir įrodymų, kad atsakovas vykdo įsipareigojimus pagal šią sutartį, nuo kada, kad R. Ž. yra patalpų nuomotoja ir pan., ieškovė L. B. paaiškino, kad R. Ž. yra dabartinė E. B. sugyventinė.
Tokiu būdu vertinant tiek faktą, jog atsakovas jau keletą metų užsienyje gauna pajamas, tiek jo turimą nekilnojamąjį turtą bei kitas reikšmingas aplinkybes, atsakovo elgesį, o taip pat žvelgiant į teismų praktikos tendencijas išlaikymo nepilnamečiams priteisimo bylose, iš kurių matyti, kad 200 Lt ar panašus išlaikymas paprastai priteisiamas iš tų tėvų, kurie apskritai yra bedarbiai, yra nedarbingi dėl objektyvių priežasčių (pvz., dėl ligos, invalidumo), turi finansinių įsipareigojimų bankams ar kitiems tretiesiems asmenims, išlaiko kitus nepilnamečius vaikus ir pan. (pvz., LAT CBS teisėjų kolegijos 2010-01-11 nutartis c.b. D.I. v R.I., Nr. 3K-3-71/2010), teismas sprendžia, kad išlaikymo G. B. padidinimas iki 500 Lt per mėnesį nepažeis atsakovo interesų ir netaps jam nepakeliama finansine našta. Nagrinėjamu atveju atsakovas E. B. yra jauno, darbingo amžiaus, sveikatos sutrikimų neturi, pats pripažino, kad dirba, gauna darbo užmokestį, nuosavybės teise turi nekilnojamąjį turtą (žemės sklypus ir pastatus), jokių įsipareigojimų bankams ar kitiems asmenims, kitų išlaikomų nepilnamečių vaikų neturi. Kaip jau buvo minėta, tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas vien gaunamomis minimaliomis pajamomis. Byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių atsakovas būtų objektyviai nepajėgus teikti teismo priteisiamo dydžio išlaikymą, todėl iš atsakovo priteistino išlaikymo nepilnamečiam sūnui suma padidintina iki 500 Lt, mokant jį periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t.y. 2010-01-21, iki sūnaus pilnametystės (CK 3.194 str. 3 d., 3.200 str.). Padidindamas iš atsakovo priteistiną išlaikymą būtent iki 500 Lt sumos, teismas atsižvelgia ir į naujausią Lietuvos teismų praktiką panašiose byloje (pvz., LAT 2010-06-28 nutartis c.b. Nr. 3K-3-294/2010 ir kt.).
Vertinant ieškovės L. B. turtinę padėtį matyti, kad ieškovė iki 2010 m. rugpjūčio mėnesio dirbo UAB „Smulkus urmas“ virėja ir gaudavo apie (duomenys neskelbtini) dydžio darbo užmokestį, atskaičius mokesčius, tačiau nuo 2010-08-27 darbo sutartis buvo nutraukta (b.l. 129-131). Nuo 2010-09-02 iki šiol ieškovė yra bedarbė, įregistruota darbo biržoje (b.l. 132). Ieškovė pateikė teismui ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimą (b.l. 133) ir paaiškino, kad ūkininkauja jai nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose, augina ir prekiauja daržovėmis, uždirbdama apie (duomenys neskelbtini) per mėnesį. VĮ „Regitra“ duomenimis ieškovė L. B. nuosavybės teise transporto priemonių neturi (b.l. 122). Kaip matyti iš VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų, ieškovei L. B. nuosavybės teise priklauso ½ dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio vidurinė rinkos vertė – 19500 Lt, žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini)., kurio vidutinė rinkos vertė – 45904 Lt, žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė – 45904 Lt, žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini)., kurio vidutinė rinkos vertė – 16100 Lt (b.l. 114-121). Kaip jau buvo minėta, ieškovė turi padengti 6473,92 Lt įsiskolinimą Bukuškių žemės ūkio mokyklai už bendrabučio nuomą ir komunalines paslaugas bei elektros energiją, taip pat vykdyti įsipareigojimus pagal 2010-05-24 Išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutartį Nr. VAF00524GHPA, mokant 159,76 Lt mėnesines įmokas (b.l. 137).
Tokiu būdu ieškovės turtinė padėtis negali būti vertinama, kaip geresnė, nei atsakovo, ką akcentavo tiek atsakovas, tiek jo atstovas, dėl ko ji, kaip nurodo atsakovas, turėtų žymiai didesne dalimi prisidėti prie nepilnamečio vaiko išlaikymo, ypač atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nuosavybės teise turi daugiau nekilnojamojo turto objektų, dirba ir uždirba užsienyje. Kompleksiškai įvertinus šias aplinkybes, o taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais darytina išvada, kad ieškovės ir atsakovo turtinė padėtis bei finansinės galimybės laikytinos apylygėmis, todėl jie iš esmės vienodu laipsniu turėtų prisidėti prie savo nepilnamečio sūnaus G. B. išlaikymo. Ieškovo nurodytos ir teismo nustatytos aplinkybės šiuo atveju nesudaro pagrindo nukrypti nuo CK 3.156 str. 1 d. įtvirtinto tėvų valdžios lygybės principo, t.y. lygių dalių išlaikymo prievolėje principo.
Kadangi CK 3.185 str. 1 d. yra įtvirtintas vaikų ir tėvų turto atskyrimo principas, vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 str.), todėl teismas skiria kartu su nepilnamečiu G. B. gyvenančią jo motiną L. B. gaunamų lėšų tvarkytoja (uzufruktore) (CK 3.185 str., 3.190 str.).
Patenkinus ieškinį iš dalies, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 103 Lt bylinėjimosi išlaidų (18 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų ir 85 Lt žyminio mokesčio proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 79 str., 80 str., 85 str. 1 d. 5 p., 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 93 str., 96 str.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 263-270 str. str., 279 str., 301 str., 307 str., teismas
n u s p r e n d ė :
Ieškovės L. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) ieškinį atsakovui E. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)), išvadą teikianti institucija – Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius, tenkinti iš dalies.
Padidinti iš atsakovo E. B. priteistą išlaikymą nepilnamečiui sūnui G. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), iki 500 Lt (penkių šimtų litų) periodinių išmokų, nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2010-01-15), mokant jį kas mėnesį, iki vaiko pilnametystės. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Nepilnamečio G. B. išlaikymui gaunamų lėšų tvarkytoja (uzufruktore) paskirti motiną L. B..
Teismo priteista išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Indeksaciją vykdo teismo sprendimą realiai vykdantys subjektai.
Priteisti iš atsakovo E. B. į valstybės biudžetą 103 Lt (vieną šimtą tris litus) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimą nukreipti skubiai vykdyti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus rajono apylinkės teismą.
Teisėja Renata Volodko