Civilinė byla Nr. e2T-41-881/2023

     Teisminio proceso Nr. 2-60-3-00091-2022-7

          Procesinio sprendimo kategorija 3.6.6

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gruodžio 20 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo S. K. (S. K.) prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos teismų priimtus sprendimus, suinteresuotas asmuo M. T. (M. T.), ir

n u s t a t ė:

1.       Pareiškėjas S. K. 2022 m. gruodžio 20 d. kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos (toliau – ir Rusija) teismo priimtus sprendimus: Rusijos Sankt Peterburgo miesto Primorės rajono teismo 2017 m. kovo 31 d. sprendimą byloje Nr. 2-14/17, Rusijos Sankt Peterburgo miesto teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartį byloje Nr. 33-712/2018, Rusijos Sankt Peterburgo miesto Primorės rajono 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimą byloje Nr. 2-967/18, Rusijos Sankt Peterburgo teismo nuovados Nr. 204 2018 m. gegužės 8 d. įsakymą byloje Nr. 2-346/2018-205, Rusijos Sankt Peterburgo miesto Primorės rajono 2018 m. liepos 4 d. sprendimą byloje Nr. 2-6472/2018, Rusijos Sankt Peterburgo miesto teismo 2019 m. vasario 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 33492/2019, Rusijos Sankt Peterburgo miesto Kuibyševo rajono teismo 2021 m. balandžio 13 d. sprendimą byloje Nr. 2-1557/2021.

2.       Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. gruodžio 22 d. nutartimi pareiškėjo prašymą paliko nenagrinėtą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. birželio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-184-381/2023 Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nutartį panaikino ir bylą perdavė iš naujo nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui. Kasacinis teismas nurodė, kad Lietuvos apeliaciniam teismui klaidingai išsprendus pareiškėjo teisinio suinteresuotumo kreiptis į teismą klausimą, ne tik nepagrįstai nuspręsta, jog pareiškėjas neturi teisinio suinteresuotumo kreiptis į Lietuvos apeliacinį teismą dėl Rusijos teismų sprendimų pripažinimo ir leidimo juos vykdyti Lietuvos Respublikoje (t. y. kad neįvykdyta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 811 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sąlyga), bet ir prašymas nepagrįstai paliktas nenagrinėtas, kaip paduotas nesilaikant CPK arba tarptautinėse sutartyse nustatytos tvarkos.

3.       Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. birželio 20 d. nutartimi pareiškėjui nustatytas terminas prašymo trūkumams pašalinti. 2023 m. birželio 29 d. nutartimi pareiškėjui pašalinus prašymo trūkumus, prašymas priimtas, suinteresuotam asmeniui M. T. nustatytas 20 dienų terminas nuo teismo pranešimo įteikimo dienos pateikti atsiliepimą į pareiškėjo prašymą. Teismo procesiniai dokumentai suinteresuoto asmens gyvenamosios vietos adresu išsiųsti 2023 m. liepos 14 d. ir 2023 m. spalio 27 d.

4.       Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 5 d. ir 2023 m. spalio 5 d. nutartimis bylos nagrinėjimas buvo atidėtas, nes negauti įrodymai, patvirtinantys procesinių dokumentų įteikimą suinteresuotam asmeniui M. T..

5.       Lietuvos apeliaciniame teisme 2023 m. lapkričio 6 d. buvo gautas pareiškėjo prašymas procesinius dokumentus suinteresuotam asmeniui įteikti elektroniniu paštu, kurį suinteresuotas asmuo M. T. buvo pati nurodžiusi procesiniuose dokumentuose, kurie buvo teikiami kitose, tarp tų pačių šalių nagrinėtose, bylose. Pareiškėjo prašymas teisėjos rezoliucija buvo tenkintas, 2023 m. lapkričio 15 d. suinteresuotam asmeniui procesiniai dokumentai išsiųsti elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini).

Prašymas tenkinamas

6.       Užsienio valstybių teismų sprendimai Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir leidžiama juos vykdyti pagal tarptautinių sutarčių nuostatas. Užsienio valstybių sprendimų pripažinimo institutas yra grindžiamas principine nuostata, pagal kurią užsienio teismų sprendimai pripažįstami neperžiūrint jų esmės, t. y. teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 810 straipsnio 4 dalis).

7.       Tarptautinių sutarčių pagrindu užsienio teismų sprendimai pripažįstami pagal šiose sutartyse nustatytas sąlygas (CPK 810 straipsnio 5 dalis), šiomis sąlygomis valstybės iš esmės susitaria dėl kontrolės, kurią valstybių teisminės institucijos vykdo viena kitos atžvilgiu, ribų; jų tikslas – pamatinių pripažįstančios valstybės vidaus tvarkos nuostatų apsauga. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad, esant tarptautinei dvišalei sutarčiai dėl teisinės pagalbos, užsienio teismo sprendimo pripažinimo procedūra reiškia ne ką kitą, kaip patikrinimą, ar nėra teismo sprendimo nepripažinimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2002, 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2009). Prašymą dėl užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo nagrinėjantis teismas neturi diskrecijos tikrinti, ar teisingai užsienio valstybės teismas pritaikė materialiosios ir proceso teisės normas, jo diskrecijos ribos – patikrinimas, ar nėra tarptautinėje sutartyje ar kitame teisės akte (įstatyme, reglamente ir kita) nustatytų pagrindų sprendimo nepripažinti ir neleisti jo vykdyti.

8.       Pagal Lietuvos Respublikos ir Rusijos 1992 m. liepos 2 d. sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose (toliau tekste – Dvišalė sutartis) 50 straipsnio 1 dalį susitariančiosios šalys tarpusavyje pripažįsta ir vykdo įsiteisėjusius teisingumo įstaigų sprendimus civilinėse ir šeimos bylose, taip pat nuosprendžius dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo. Dvišalės sutarties 52 straipsnyje nurodyti susitariančiosios šalies kompetentingam teismui su prašymu dėl užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo pateikiami dokumentai. Prie minėto prašymo būtina pridėti: 1) teismo patvirtintą sprendimo nuorašą, oficialų dokumentą apie sprendimo įsiteisėjimą, jeigu tai nėra aišku iš paties sprendimo teksto; 2) dokumentą, patvirtinantį, kad atsakovui, nedalyvavusiam procese, buvo laiku ir nustatyta forma bent vieną kartą įteiktas šaukimas į teismą; 3) šio straipsnio 1 ir 2 punktuose nurodytų dokumentų patvirtintus vertimus.

9.       Dvišalės sutarties 18 straipsnyje nustatyti atsisakymo suteikti teisinę pagalbą pagrindai. Šiame Dvišalės sutarties straipsnyje įtvirtinta, kad teisinė pagalba neteikiama, jeigu jos teikimas gali pakenkti susitariančiosios šalies, kuriai pateikiamas prašymas, suverenitetui ar saugumui, piliečių teisėms ir teisėtiems interesams, arba prieštarauja pagrindiniams jos įstatymų principams. Dvišalės sutarties 56 straipsnyje nurodyti pagrindai atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti kitoje susitariančioje valstybėje priimtus teismų sprendimus: 1) jeigu padavęs prašymą asmuo arba atsakovas nedalyvavo procese dėl to, kad jam arba jo įgaliotiniui nebuvo laiku ir nustatyta forma įteiktas šaukimas į teismą; 2) jeigu dėl to paties teisinio ginčo tarp tų pačių šalių susitariančiosios šalies teritorijoje, kur sprendimas turi būti pripažintas ir vykdomas, jau anksčiau buvo priimtas ir yra įsiteisėjęs sprendimas arba jeigu tos susitariančiosios šalies įstaiga buvo anksčiau pradėjusi procesą šioje byloje; 3) jeigu pagal šią sutartį, o šioje sutartyje nenumatytais atvejais – pagal įstatymus susitariančiosios šalies, kurios teritorijoje sprendimas turi būti pripažintas ir vykdomas, byla priklauso išimtinei jos įstaigų kompetencijai.

10.       Suinteresuotam asmeniui M. T. pranešimas apie bylos nagrinėjimą buvo išsiųstas 2023 m. liepos 14 d., 2023 m. spalio 27 d. Taip pat suinteresuotam asmeniui pranešimas buvo siunčiamas elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), kurį suinteresuotas asmuo nurodė kitoje tarp tų pačių šalių nagrinėjamose byloje (civilinės bylos Nr. eN2-3017-852/2019 ir Nr. e2-354-1153/2022), buvo gauta elektroninio pašto sistemos ataskaita apie sėkmingą elektroninio laiško pristatymą nurodytu elektroninio pašto adresu, tačiau suinteresuotas asmuo atsiliepimo į pareiškėjo prašymą iki teismo posėdžio nepateikė, argumentų, kurie leistų teismui atsisakyti pripažinti Rusijos sprendimus, nenurodė. Atsižvelgdamas į tai, teismas vertina tik pareiškėjo pateiktus dokumentus bei įrodymus.

11.       Pareiškėjas Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė Rusijos Sankt Peterburgo miesto Primorės rajono teismo 2017 m. kovo 31 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-14/17, Rusijos Sankt Peterburgo miesto teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 33-712/2018, Rusijos Sankt Peterburgo miesto Kuibyševo rajono teismo 2021 m. balandžio 13 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1557/2021, Rusijos Sankt Peterburgo miesto Primorės rajono 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-967/18, Rusijos Sankt Peterburgo miesto teismo 2019 m. vasario 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 33492/2019, Rusijos Sankt Peterburgo miesto teismo 2018 m. gegužės 8 d. įsakymą civilinėje byloje Nr. 2-346/2018-205, Rusijos Sankt Peterburgo miesto Primorės rajono 2018 m. liepos 4 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-6472/2018 ir jų vertimus į lietuvių kalbą. Iš pateiktų sprendimų turinio matyti, kad bylų nagrinėjimo metu suinteresuotas asmuo dalyvavo (asmeniškai ar per atstovą), apie pradėtas bylas buvo informuota, o atskirais atvejais ir pati buvo pradėto proceso iniciatorė. Tai leidžia teismui daryti išvadą, kad suinteresuotas asmuo M. T. apie Rusijoje vykusius teisminius procesus buvo tinkamai informuota ir juose dalyvavo. Taip pat pateikti procesiniai sprendimai yra įsiteisėję, ką patvirtina teismų antspaudai.

12.       Rusijos Sankt Peterburgo Primorės rajono teismas 2017 m. kovo 31 d. sprendimu byloje Nr. 2-14/2017 vaiko gyvenamąją vietą nustatė su tėvu, o Rusijos Sankt Peterburgo miesto 2018 m. sausio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 33-712/2018 minėtas sprendimas paliktas nepakeistas. Rusijos Sankt Peterburgo miesto teismo 2018 m. gegužės 8 d. įsakymu civilinėje byloje Nr. 2-346/2018-205 priteistas išlaikymas (alimentai) S. K. naudai nepilnamečiui vaikui iš M. T., pradedant nuo 2018 m. gegužės 3 d. iki vaiko pilnametystės. Rusijos Sankt Peterburgo miesto Primorės rajono 2018 m. liepos 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-6472/2018 netenkintas M. T. reikalavimas išspręsti vaiko bendrojo ugdymo klausimus ir įpareigoti S. K. užtikrinti, kad vaikas gautų bendrąją išsilavinimą. Rusijos Sankt Peterburgo teismo nuovados Nr. 205 taikos teisėja 2019 m. rugsėjo 11 d. sprendimu byloje 2-619/2019-205 pakeitė išlaikymo formą ir išlaikymo išieškojimą. Rusijos Sankt Peterburgo miesto teismo 2019 m. vasario 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 33492/2019 teismas pakeitė bendravimo su vaiku tvarką. Rusijos Sankt Peterburgo miesto Kuibyševo rajono teismo 2021 m. balandžio 13 d. sprendimu byloje Nr. 2-1557/2021 leista vaikui A. K. laikinai išvykti iš Rusijos į Lietuvos Respubliką be motinos M. T. sutikimo, lydimam tėvo S. K. nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2024 m. kovo 24 d.

13.       Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2690-558/2019 paliktas nenagrinėtas S. K. ieškinys M. T. dėl motinos valdžios apribojimo, kadangi tiek bylos šalys, tiek ir jų nepilnametis sūnus yra Rusijos piliečiai (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-661-340/2019 apeliacinis procesas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 15 d. nutarties nutrauktas). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-9711-869/2019 atsisakyta priimti S. K. ieškinį dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, kadangi tiek bylos šalys, tiek ir jų nepilnametis sūnus yra Rusijos piliečiai (nutartis įsiteisėjo 2019 m. kovo 6 d.). Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2T-47-370/2019 paliktas nenagrinėtas S. K. prašymas dėl Rusijos Sankt Peterburgo miesto Primorės rajono teismo 2017 m. kovo 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-14/17 ir Rusijos Sankt Peterburgo miesto 2018 m. vasario 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 33-712/2018 pripažinimo ir leidimo vykdyti, kadangi pareiškėjas neįrodė teisinio suinteresuotumo Lietuvos Respublikoje pripažinti jo nurodytus užsienio teismo sprendimus. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gegužės 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eN2-3017-852/2019 tenkino pareiškėjos M. T. prašymą – leido grąžinti neteisėtai Lietuvos Respublikoje laikomą pareiškėjos ir S. K. nepilnametį vaiką A. K. į Rusiją. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. birželio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eN2-994-381/2019 Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartį paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atsisakė priimti kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 9 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 26 d. nutarčių peržiūrėjimo. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-3396-431/2020 atmetė S. K. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. eN2-3017-852/2019. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-21968-984/2020 taip pat atsisakyta priimti S. K. ieškinį dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo (nutartis įsiteisėjo 2020 m. birželio 19 d.). Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-2679-580/2022 atmestas S. K. prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. eN2-3017-852/2019. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. rugsėjo 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-995-330/2022 Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 18 d. nutartį paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atsisakė priimti kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 18 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarčių peržiūrėjimo. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 9 d. nutartimi nutraukta civilinė byla Nr. e2T-13-943/2020 pagal S. K. prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Rusijos Sankt Peterburgo miesto Kuibyševo rajono teismo 2019 m. spalio 22 d. sprendimą, priimtą byloje Nr. 2-2726/19, kuriuo nepilnamečiui A. K. išduotas leidimas laikinai išvykti iš Rusijos į Lietuvos Respubliką, lydimam tėvo (pareiškėjo), be motinos M. T. sutikimo, kadangi prašomu pripažinti ir leisti vykdyti užsienio teismo sprendimu buvo nustatytas konkretus laikotarpis, per kurį nepilnametis vaikas turėjo galimybę pasinaudoti teismo leidimu, t. y. nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d. Kadangi užsienio teismo sprendimu nustatytas terminas, per kurį nepilnametis vaikas galėjo išvykti iš Rusijos į Lietuvos Respubliką, baigėsi, toks teismo sprendimas, Lietuvos apeliacinio teismo vertinimu, negali būti vykdomas priverstinai ir pagal tokį teismo sprendimą negali būti išduotas vykdomasis raštas, kuris galėtų būti pateiktas vykdyti antstoliui. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-354-1153/2022 S. K. ieškinius M. T. dėl Rusijos teismo sprendimais nustatytos bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku ir išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo, ir M. T. priešieškinį dėl Rusijos teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo, paliko nenagrinėtais (nutartis įsiteisėjo 2023 m. sausio 19 d).

14.       Teismas, įvertinęs pateiktus dokumentus ir LITEKO duomenis nustatė, kad nurodytais Rusijos teismų sprendimais išspręsti ginčai nepriklauso CPK 784–786 straipsniuose nustatytai išimtinei Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai.

15.       Sprendžiant dėl pareiškėjo teisinio suinteresuotumo teikti prašymą dėl Rusijos teismų sprendimų pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje, teismas pažymi, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-354-1153/2022 nurodyta, jog pateiktais ieškiniais (priešieškiniu) siekiama pakeisti užsienio valstybės (Rusijos) teismo sprendimu priteistą išlaikymą, taip pat pakeisti užsienio valstybės (Rusijos) sprendimu nustatytą motinos su vaiku bendravimo tvarką, todėl yra reikalinga tokius teismo sprendimus pirmiausia pripažinti ir vykdyti Lietuvos Respublikoje pagal specialią įstatyme nustatytą tvarką. Teismas konstatavo, kad šie užsienio sprendimai nagrinėjamu atveju nėra pripažinti. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. birželio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-184-381/2023, panaikindamas šioje byloje priimtą Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nutartį, ir perduodamas bylą iš naujo nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui, nurodė, kad Lietuvos apeliacinis teismas klaidingai nusprendė, jog pareiškėjas neturi teisinio suinteresuotumo kreiptis į Lietuvos apeliacinį teismą dėl Rusijos teismų sprendimų pripažinimo ir leidimo juos vykdyti Lietuvos Respublikoje (t. y. kad neįvykdyta CPK 811 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sąlyga). Taigi, pareiškėjas, kurio vaikas, be kita ko, įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę (nepaisant to, kad vadovaujantis LITEKO duomenimis, nustatyta, jog Vilniau apygardos administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla Nr. eI2-4147-426/2023 dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo) ir šios dienos duomenimis gyvena bei mokosi Lietuvos Respublikoje, pagrindė, jog egzistuoja teisinis suinteresuotumas pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje jo nurodomus Rusijos sprendimus.

16.       Be kita ko, sprendžiant užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo klausimą, teismas patikrina užsienio teismų atitiktį Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai. Tokiu atveju tikrinama tik analizuojant pripažinto ir leisto vykdyti užsienio teismo sprendimo pasekmių įtaką Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai, t. y. ar pripažinto ir leisto vykdyti užsienio teismo sprendimo vykdymas Lietuvos Respublikoje nepažeistų Lietuvos Respublikos viešosios tvarkos. Viešoji tvarka suprantama siaurai ir apima tik esminius Lietuvos Respublikos visuomenės santvarkos pagrindus. Ji gali būti pažeista tik tais išimtiniais atvejais, kai užsienio teismo sprendimo įvykdymas gali sukelti pasekmes, neleistinas Lietuvos teisinės sistemos požiūriu. Sąvoka „viešoji tvarka“ aiškinama kaip tarptautinė viešoji tvarka, apimanti fundamentalius sąžiningo proceso principus, taip pat imperatyviąsias teisės normas, įtvirtinančias pagrindinius ir visuotinai pripažintus teisės principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2004; 2006 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-179/2006). Viešosios tvarkos pažeidimu pripažįstami atvejai, kai nustatoma, kad užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimas ir vykdymas prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijos įtvirtintiems pagrindiniams teisės principams ir moralės normoms, pripažįstamiems tarptautiniu mastu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2008). Viešosios tvarkos tikslas yra apsaugoti pagrindinius, gyvybiškai svarbius valstybės, visuomenės interesus, t. y. viešosios tvarkos sąvoka apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, valstybės ir visuomenės funkcionavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2006; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2008). Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė, kad Rusijos teismų sprendimai, kuriais buvo nuspręsta dėl pareiškėjo ir suinteresuoto asmens bendravimo su jų vaiku tvarka, išlaikymas ir kiti, vaiko interesams užtikrinti, svarbūs klausimai, prieštarautų Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai.

17.       Kaip minėta, prašymą dėl užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo nagrinėjantis teismas neturi diskrecijos tikrinti, ar teisingai užsienio valstybės teismas pritaikė materialiosios ir proceso teisės normas. Tai reiškia, kad užsienio valstybių teismų sprendimų pripažinimo ir leidimo vykdyti procese negali būti tikrinamas teismo sprendimo, dėl kurio sprendžiama, teisėtumas ir pagrįstumas. Tokio pobūdžio teismo procese gali būti patikrinami tik atitinkamame teisės akte (šiuo atveju – Dvišalėje sutartyje) įtvirtinti teismo sprendimo nepripažinimo pagrindai.

18.       Esant tokioms aplinkybėms, teismas neturi pagrindo atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti Rusijos teismų procesinių sprendimų dėl Dvišalės sutarties 56 straipsnyje nurodytų priežasčių. Teismas Dvišalės sutarties 56 straipsnyje nustatytų kitos susitariančiosios valstybės teismo sprendimų nepripažinimo pagrindų ir Dvišalės sutarties 18 straipsnyje nustatytų atsisakymo suteikti teisinę pagalbą pagrindų nenustatė, todėl yra teisinis pagrindas Rusijos Sankt Peterburgo miesto Primorės rajono teismo 2017 m. kovo 31 d. sprendimą byloje Nr. 2-14/17, Rusijos Sankt Peterburgo miesto teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartį byloje Nr. 33-712/2018, Rusijos Sankt Peterburgo miesto Primorės rajono 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimą byloje Nr. 2-967/18, Rusijos Sankt Peterburgo teismo nuovados Nr. 204 2018 m. gegužės 8 d. įsakymą byloje Nr. 2-346/2018-205, Rusijos Sankt Peterburgo miesto Primorės rajono 2018 m. liepos 4 d. sprendimą byloje Nr. 2-6472/2018, Rusijos Sankt Peterburgo miesto teismo 2019 m. vasario 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 33492/2019, Rusijos Sankt Peterburgo miesto Kuibyševo rajono teismo 2021 m. balandžio 13 d. sprendimą byloje Nr. 2-1557/2021 pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje.

19.       Patenkinus prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Rusijos teismų sprendimus, pareiškėjas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnis). Pareiškėjas pateikė įrodymus, kad patyrė 1 815 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurios susidarė už advokato teisines paslaugas (1 633,50 Eur) ir dokumentų vertimus (181,50 Eur). Pareiškėjo patirtos išlaidos vertimams yra susijusios su bylos nagrinėjimu, todėl jos priteisiamos pareiškėjui iš suinteresuoto asmens. Pareiškėjo išlaidos advokato teisinėms paslaugoms (rengiant prašymą dėl sprendimų pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje, kasacinį skundą ir kitą prašymą) neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatyto maksimalaus rekomenduojamo priteisti tokių išlaidų už advokato suteiktas teisines paslaugas dydžio (Rekomendacijų 8.2, 8.12, 8.16 punktai), todėl šios išlaidos priteisiamos pareiškėjui iš suinteresuoto asmens.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 809–812 straipsniais,

n u t a r i a :

pareiškėjo S. K. (S. K.) prašymą tenkinti.

Pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos Sankt Peterburgo miesto Primorės rajono teismo 2017 m. kovo 31 d. sprendimą byloje Nr. 2-14/17, Rusijos Federacijos Sankt Peterburgo miesto teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartį byloje Nr. 33-712/2018, Rusijos Federacijos Sankt Peterburgo miesto Primorės rajono 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimą byloje Nr. 2-967/18, Rusijos Federacijos Sankt Peterburgo teismo nuovados Nr. 204 2018 m. gegužės 8 d. įsakymą byloje Nr. 2-346/2018-205, Rusijos Federacijos Sankt Peterburgo miesto Primorės rajono 2018 m. liepos 4 d. sprendimą byloje Nr. 2-6472/2018, Rusijos Federacijos Sankt Peterburgo miesto teismo 2019 m. vasario 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 33492/2019, Rusijos Federacijos Sankt Peterburgo miesto Kuibyševo rajono teismo 2021 m. balandžio 13 d. sprendimą byloje Nr. 2-1557/2021.

Priteisti pareiškėjui S. K. (S. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš suinteresuoto asmens M. T., gim. (duomenys neskelbtini), 1 815 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir per 30 dienų gali būti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Teisėja                                                Vilija Mikuckienė