Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmenintas nutarimas byloje [A2.6.-5260-540-2014].docx
Bylos nr.: A2.6.-5260-540/2014
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teismas: Kauno apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdyba 191008196 institucija/pareigūnas, surašęs ATP protokolą
Kategorijos:
Administracinių teisės pažeidimų bylos
Pažeidimai transporte, kelių ūkio bei ryšių srityje (ATPK 111-155 straipsniai)
ADMINISTRACINIŲ TEISĖS PAŽEIDIMŲ BYLOS
Bendrieji administracinės atsakomybės klausimai
Administracinių nuobaudų skyrimas
Pažeidimai transporte, kelių ūkio bei ryšių srityje (ATPK 111-155 str.):
Transporto priemonių vairavimo ir eksploatavimo tvarkos pažeidimai (ATPK 123-134, 137-1373 str.):
Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs nežymų sveikatos sutrikdymą arba nulėmęs turto sugadinimą (ATPK 127 str.)
Nepaklusimas reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukimas iš eismo įvykio vietos (ATPK 130 str.)
Administracinių teisės pažeidimų bylų procesas
Nutarimas administracinių teisės pažeidimų bylose

ATP byla Nr. A2.6.-5260-540/2014

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-04538-2014-9

Procesinio sprendimo kategorija: 39.2.; 45.4.4.; 45.4.5.; 52.3.

(S)

 

 

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

 

NUTARIMAS

 

2014 m. rugsėjo 15 d.

Kaunas

 

Kauno apylinkės teismo teisėja Violeta Miceikienė, sekretoriaujant Jurgitai Jasėnienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. R., jo atstovui advokatui G. G., teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, dirbantis (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebaustas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir

 

n u s t a t ė :

 

2014 m. gegužės 23 d. apie 9 val. Kaune, Eivenių gatvėje, prie 2 namo esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje V. R., vairuodamas transporto priemonę Ford C-Max, v. n. (duomenys neskelbtini), apsisukinėdamas nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, nesilaikė saugaus atstumo iš šono ir kliudė aikštelėje stovėjusį kitą automobilį Toyota Corola Verso, v. n. (duomenys neskelbtini). Nesant nukentėjusiojo įvykio vietoje, apie įvykį nepranešęs policijai, iš eismo įvykio vietos pasišalino Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9; 132, 234 punktų reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. R. kaltę dėl eismo įvykio pripažino, nuoširdžiai gailisi, dėl pasišalinimo iš įvykio vietos paaiškino, kad nejuto jokio automobilių kontakto ir apie eismo įvykį sužinojo tik iš policijos pareigūnų. 2014 m. gegužės mėn. jam buvo paskirti nugaros masažai, todėl jis penkias dienas į juos atvykdamas minėtoje aikštelėje statėsi automobilį, todėl galimai kurią nors dieną ir kliudė L. B. automobilį. Apie įvykį sužinojo tik tada, kai gavo pranešimą atvykti į policijos komisariatą. Tik pareigūnams nurodžius, jog jis apgadino kitą automobilį, V. R. apžiūrėjo savo automobilį ir pamatė, jog jo automobilis yra truputį apgadintas. Tikslo pasišalinti iš įvykio vietos neturėjo, nes žino, kad ta aikštelė yra filmuojama. Sužinojęs apie eismo įvykį, V. R. netrukus nukentėjusiajai atlygino padarytą žalą.

Liudytoja L. B. parodė, kad 2014 m. gegužės 23d. darbo metu važiavo į Skausmo kliniką. Ten nuvyko apie 8 val. ryto, o apie 9 val. susitvarkiusi reikalus, atėjo prie savo automobilio. Prie jos priėjo vyriškis ir pasakė, jog matė kaip vienas automobilis nubraukė jos automobilio bamperį ir vairuotojas išvažiavo iš aikštelės net nepasižiūrėjęs. Apžiūrėjusi automobilį, pamatė, kad yra apgadintas automobilio dešinės pusės galinis bamperis. Apgadinimas nebuvo stiprus, nes matėsi tik nubraukimas.  Kadangi tą dieną buvo labai užimta darbe, todėl apie eismo įvykį policijai pranešė sekančią dieną. Po kurio laiko L. B. susirado V. R. giminaičiai ir atlygino jai padarytą moralinę žalą.

Liudytojas G. C. parodė, kad 2014 m. gegužės 23d. jis stovėjo automobilių aikštelėje. Jo automobilio langas buvo atidarytas. Jis išgirdo garsą, panašų į dviejų metalo paviršių susilietimą. Garsas nebuvo labai stiprus ir G. C. pažiūrėjęs pamatė, kad vienas automobilis, važiuodamas iš lėto atbulas, kliudė kitą automobilį, po to pavažiavo į priekį, išsitiesino ir nedideliu greičiu išvažiavo iš aikštelės. Ar vairuotojas pasižiūrėjo, neprisimena.

              Iš byloje esančių eismo įvykio schemos (b. l. 4), fotonuotraukų (b. l. 6; 15), transporto priemonės techninės apžiūros akto (b. l. 7), liudytojų L. B., G. C. parodymų matyti, kad V. R., vairuodamas automobilį Ford C-Max, v. n. (duomenys neskelbtini), apsisukinėdamas nesilaikė saugaus atstumo iš šono ir kliudė aikštelėje stovėjusį automobilį Toyota Corola Verso, v. n. (duomenys neskelbtini), apgadindamas jo galinio bamperio dešinę pusę.

   Surinktais įrodymais yra pilnai įrodyta, kad V. R. padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančios transporto priemonės sugadinimą (apgadinimą), ir tokia jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d.

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad V. R., vairuodamas transporto priemonę Ford C-Max, v. n. (duomenys neskelbtini), apsisukinėdamas nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, nesilaikė saugaus atstumo iš šono ir kliudė aikštelėje stovėjusį kitą automobilį Toyota Corola Verso, v. n. (duomenys neskelbtini). Nesant nukentėjusiosios įvykio vietoje, policijai apie įvykį nepranešė ir iš įvykio vietos išvažiavo.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. R. paaiškino, kad  apie eismo įvykį sužinojo tik tada, kai gavo pranešimą atvykti į policijos komisariatą. Tik pareigūnams nurodžius, jog jis apgadino kitą automobilį, V. R. apžiūrėjo savo automobilį ir pamatė, jog jo automobilis yra truputį apgadintas. Tikslo pasišalinti iš įvykio vietos neturėjo, nes žino, kad ta aikštelė yra filmuojama.

Įrodinėjant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą būtina nustatyti tam tikras, pažeidimo kvalifikavimui bei asmens kaltės nustatymui reikšmingas aplinkybes, t. y. turi būti nustatyta, kad buvo eismo įvykis, kad asmuo su šiuo įvykiu yra susijęs ir, kad jis iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas KET. Nors paminėto straipsnio dispozicijoje aiškiai nėra nurodoma, kokia kaltės forma padaromas šis pažeidimas, tačiau teismų praktikoje tokio pobūdžio byloje yra aiškiai apibrėžta, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. numatytas pažeidimas gali būti padaromas tik sąmoningu veikimu, t. y. tyčia. Taigi, traukiant asmenį administracinė atsakomybės pagal minėtą normą turi būti nustatyti ne tik objektyvieji šio pažeidimo sudėties požymiai, bet ir tai, kad asmuo suprato sukėlęs eismo įvykį ir sąmoningai pasišalino iš įvykio vietos suprasdamas, kad elgiasi neteisėtai.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad automobilio Toyota Corola Verso, v. n. (duomenys neskelbtini) rastas techninis defektas: nubraukta galinio bamperio dešinė pusė, automobilio Ford C-Max, v. n. (duomenys neskelbtini) rasti techniniai defektai: braukimo žymė ant priekinio kairės pusės sparno ir ant priekinio bamperio kairio krašto. Liudytojas G. C. patvirtino, kad jis stovėdamas toje pačioje aikštelėje, kurioje įvyko eismo įvykis, išgirdo garsą ir iš karto atkreipė dėmesį į tai. Vertinant minėtus įrodymus, matyti, kad V. R. kliudė L. B. priklausantį automobilį priekine savo automobilio vairuotojo pusės dalimi bei automobilių kontakto garsas buvo pakankamas, kad atkreiptų dėmesį toje aikštelėje stovėjusio kito vairuotojo G. C. dėmesį. Įvertinus nustatytus abiejų automobilių apgadinimus bei atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuojama, kad nepajusti tokio kontakto neįmanoma. Nors iš G. C. paaiškinimų matyti, kad V. R. vairuojamas automobilis iš įvykio išvažiavo neskubėdamas, tačiau tai nėra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad V. R. nepajuto automobilių kontakto. Esant nustatytiems transporto priemonių apgadinimams bei įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, konstatuojama, kad V. R. iš eismo įvykio vietos pasitraukė tyčia, t. y. jis suvokė, kad sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino kitą transporto priemonę, ir tikslingai pasišalino iš įvykio vietos, nesant eismo įvykio vietoje nukentėjusiojo asmens bei apie eismo įvykį nepranešus policijai. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1d. pakanka nustatyti, kad asmuo suvokė sukėlęs eismo įvykį, tačiau, pažeisdamas KET reikalavimus, iš karto policijai apie eismo įvykį nepranešė ir nėra būtina nustatyti, jog asmens tikslas buvo išvengti administracinės atsakomybės. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-11-15 nutartis Nr. N-444-2387/2010). Tokie V. R. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. 

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad V. R. padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., numatytus pažeidimus, todėl yra baustinas.

Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

V. R. administracine tvarka nebaustas. Jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažįstama tai, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl eismo įvykio bei savo noru atlygino padarytą žalą ( Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 str. 1d. 1p., 2p.) Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

             Teismas turi galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).

           Administracinė nuobauda, taikant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013-04-02 nutartis  administracinėje byloje Nr. 2AT-7-4-2013)

           Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Iš pažymos apie asmens baustumą matyti, kad V. R. pažeidimų padarymo metu galiojančių nuobaudų neturėjo. Nors praeityje yra keletą kartų baustas už KET pažeidimus, tačiau jie nebuvo šiurkštūs ar itin pavojingi saugiam eismui. Jo atžvilgiu nustatytos dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės, o sunkinančių atsakomybę aplinkybių nėra nustatyta. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad įvykio metu transporto priemonės buvo apgadintos labai nežymiai. Nėra duomenų, kad V. R. eismo įvykį būtų padaręs būdamas neblaivus. Nebuvo sužaloti žmonės, taigi nereikėjo suteikti ir pagalbos žmonėms. Po įvykio L. B. buvo atlyginta padaryta moralinė žala ir ji V. R. pretenzijų neturi ( b. l. 41). Iš medicininių dokumentų matyti, kad V. R. turi sveikatos problemų (b. l. 49). Iš pateiktų dokumentų matyti, kad V. R. sutuoktinė J. R. yra neįgali ir ji automobilio nevairuoja bei jai yra nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis (b. l. 33, 35, 36, 37, 38-39). Iš pateiktų dokumentų matyti, kad kartu su V. ir J. R. gyvena J. R. motina A. P., kuri yra senyvo amžiaus ir jai nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis (b. l. 27) Iš pateikto VŠĮ Kauno klinikų Ligonių maitinimo skyriaus darbo grafiko matyti, kad V. R. darbo valandos kai kuriomis dienomis prasideda 4.00 val. ryto ( b. l. 32), o iš pateiktų viešojo transporto grafikų matyti, kad pirmas viešojo transporto važiavimo laikas yra 4.48 val. ( b. l. 24, 25)

Teismas pabrėžia, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str.). Teismas, atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, apibūdinančias padaryto pažeidimo pobūdį, padarinius, V. R. asmenybę, šeimyninę padėtį, įvykio aplinkybes, L. B. požiūrį į įvykį, daro išvadą, kad šioje byloje nustatytos aplinkybės laikytinos išimtinėmis ir sudaro pagrindą V. R., skiriant administracinę nuobaudą už jo padarytą pažeidimą, taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 str. nuostatas. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti paskyrus V. R. švelnesnę nuobaudą nei numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. sankcijoje (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 str.), t. y. paskiriant sankcijoje numatytą piniginę baudą, tačiau netaikant papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Teismas mano, kad dėl eismo įvykio mažareikšmiškumo ir kitų pirmiau išvardytų aplinkybių, eismo įvykio vietos palikimas nėra tokio pavojingumo laipsnio, už kurį Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. numatyta minimali administracinė nuobauda galėtų būti vertinama kaip teisinga ir proporcinga padaryto teisės pažeidimo pavojingumui.

Jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas nagrinėja tas pats organas, galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d.).

          Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 302 str., 286 str., 287 str., teismas

 

n u t a r i a :

 

V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir skirti administracines nuobaudas:

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d.,  skirti 150,00 Lt (vieno šimto penkiasdešimties litų 00 ct) baudą;

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 str., skirti 3500,00 Lt (trijų tūkstančių penkių šimtų litų 00 ct) baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Pritaikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d. ir paskirti nuobaudą sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose, t.y. galutinę nuobaudą paskirti 3500,00 Lt (trijų tūkstančių penkių šimtų litų 00 ct) baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Nutarimą pavesti vykdyti Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybai.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

 

 

Teisėja                                                                                                     Violeta Miceikienė

 

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos turi būti sumokėta į Kauno apskrities VMI, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 6030.

Nesant galimybės sumokėti baudą iš karto, pažeidėjas turi teisę, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 str. 3 d. nustatyta tvarka, kreiptis į baudą paskyrusį teismą dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas išsiunčiamas vykdyti antstoliui (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).