Civilinė byla Nr. e2A-520-370/2024

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00212-2022-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.6.1; 2.6.10.5.1; 3.3.1.14

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gruodžio 12 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Žilvino Terebeizos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ecoplasta“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2024 m. birželio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės mažosios bendrijos „Adaugusta“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ecoplasta“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – uždaroji akcinė bendrovė „Švarus vanduo“. 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė mažoji bendrija (toliau – MB) „Adaugusta“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Ecoplasta“ (toliau – ir atsakovė) 65 265 Eur skolą, 10 073,33 Eur palūkanas, 8 procentų dydžio metines kompensuojamąsias palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

2.       Procesiniuose dokumentuose nurodė, kad 2019 m. balandžio 13 d. laikraščio „Lietuvos aidas“ Nr. 15 buvo išspausdintas skelbimas apie atsakovės organizuojamą konkursą recirkuliacinės nuotekų valymo sistemos diegimui (toliau – ir Konkursas). Skelbime buvo nurodyta pirkimo dokumentu? gavimo sąlygos ir tvarka. Ieškovė 2019 m. balandžio 29 d. pateikė pasiūlymą, kurį atsakovė pripažino konkurso laimėtoju. Ieškovė ir atsakovė 2019 m. rugsėjo 13 d. sudarė „Prekių, darbų ir paslaugų įsigijimo sutartį (projektas „Recirkuliacinės nuotekų valymo sistemos diegimas UAB „Ecoplasta“) (toliau – ir Sutartis). Ieškovė sutartinius įsipareigojimus įvykdė – 2020 m. vasario 19 d. sumontavo nuotekų valymo įrangą atsakovės objekte, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovė nustatyta tvarka ir terminais atsiskaitė tik iš dalies – t. y. sumokėjo ieškovei 44 000 Eur avansą. Atsakovė vienašališkai nutraukė Sutartį ir 2021 m. sausio 29 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš ieškovės patirtų nuostolių atlyginimą ir avansu sumokėtas sumas, nurodydama, kad dėl padarytų sutarties pažeidimų (vėlavimo įvykdyti sutartį ir nuotekų valymo sistemos kokybės reikalavimų pažeidimų) patyrė 79 150,26 Eur nuostolius. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. birželio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1673-933/2021 UAB „Ecoplasta“ ieškinį MB „Adaugusta“ atmetė kaip nepagrįstą. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. balandžio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-281-464/2022 paliko Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 22 d. sprendimą nepakeistą. Kadangi įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais buvo nustatytos faktinės aplinkybės ir išspręstas MB „Adaugusta“ civilinės atsakomybės klausimas pagal UAB „Ecoplasta“ ieškinį dėl Sutarties tinkamo vykdymo, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 22 d. sprendimas turi prejudicinę reikšmę šioje civilinėje byloje.

3.       Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Procesiniuose dokumentuose nurodė, kad 2017 m. atsakovė priėmė sprendimą įdiegti nuotekų valymo įrengimus vykdomoje veikloje. Šiam tikslui pasiekti atsakovė kreipėsi į ieškovę, kaip savo srities profesionalę. Ieškovė Sutartyje patvirtino, kad susipažino su visomis Sutarties sąlygomis, taip pat Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros (toliau – APVA) Sutarties reikalavimų ir sąlygų tinkamam įvykdymui būtina žinoti informacija ir pareiškė, jog tokia yra pakankama tam, kad ieškovė tinkamai įvykdytų Sutartį bei būtų pasiekti visi maksimalūs Konkurso sąlygose ir APVA Sutartyje nustatyti reikalavimai (ypač maksimalūs aplinkosauginiai rodikliai ir reikalavimai), bei sutiko prisiimti visišką atsakomybę dėl to, jei šie rodikliai nebus pasiekti ir išlaikomi visą reikalaujamą maksimalų laikotarpį. Sutarčiai įvykdyti buvo numatytas 90 dienų laikotarpis, terminą pradedant skaičiuoti nuo pirmojo avansinio mokėjimo gavimo dienos. Pirmasis avansinis mokėjimas pagal Sutartį buvo atliktas 2019 m. rugsėjo 17 d., todėl galutinis Sutarties įvykdymo terminas baigėsi 2019 m. gruodžio 16 d. Ieškovė Sutarties iki 2019 m. gruodžio 16 d. neįvykdė, atsakovės daug kartų prašė suteikti papildomus terminus Sutarčiai įvykdyti. Ieškovė Sutarties tinkamai neįvykdė, todėl atsakovė 2020 m. kovo 30 d. pranešimu informavo ieškovę, kad Sutartis nuo 2020 m. kovo 31 d. yra vienašališkai nutraukiama dėl padaryto esminio sutarties pažeidimo.

4.       Nurodė, kad nors ieškovė pristatė tam tikras nuotekų valymo sistemos dalis, tačiau jos neveikia ir yra akivaizdžiai nekokybiškos. Ieškovė nėra įvykdžiusi Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, todėl ieškovė neturi teisinio pagrindo reikalauti likusios sumos (65 265 Eur) sumokėjimo.

5.       Pažymėjo, kad ieškovės akcentuojami ankstesni kitų teismų įsiteisėję procesiniai sprendimai nepatvirtina ieškinio pagrįstumo. Nagrinėjamu atveju byloje yra sprendžiamas klausimas dėl atsakovės pareigos, įtvirtintos Sutarties 3.2.5–3.2.6 papunkčiuose įgyvendinimo, t. y. ar atsakovė privalo visiškai atsiskaityti pagal Sutartį. Šios aplinkybės nebuvo vertinamos nei Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 22 d. sprendime, nei Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartyje. Atitinkamai, šiuose teismų sprendimuose nėra konstatuota, kad: 1) ieškovė yra tinkamai įvykdžiusi Sutartį, 2) yra sudarytas nuotekų valymo sistemos priėmimo–perdavimo aktas, 3) egzistuoja visos Sutarties 3.2.5–3.2.6 papunkčių taikymo sąlygos, 4) atsakovė privalo sumokėti 65 265 Eur ieškovei.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Šiaulių apygardos teismas 2024 m. birželio 13 d. sprendimu ieškinį tenkino – priteisė ieškovei iš atsakovės 65 265 Eur skolą, 10 073,33 Eur palūkanas, 8 procentų dydžio metines kompensuojamąsias palūkanas už priteistą sumą 75 338,33 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. lapkričio 16 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo ir 8 577,50 Eur bylinėjimosi išlaidas.

7.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovės sumontuota valymo įranga šiuo metu tinkamai neveikia, t. y. nevalo atsakovės gamybinėje veikloje susidariusių nuotekų dėl pasikeitusių nuotekų techninių parametrų. Taip pat nustatė, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. balandžio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-281-464/2022 konstatavo, jog įrangos neveikimą nulėmė besikeičianti atsakovės gamybinių nuotekų sudėtis, o ne aplinkybė, kad prieš skelbiamą Konkursą buvo netinkamai nustatyti tuo metu buvę aktualūs atsakovės nuotekų parametrai. Nurodyta aplinkybė (kokie nuotekų parametrai buvo prieš skelbiant konkursą) nagrinėjamoje byloje apskritai nebuvo įrodinėjama. Ir priešingai, faktą dėl atsakovės besikeičiančių nuotekų pagrindžia ne tik laboratorinių tyrimų rezultatai, bet ir tai, kad pirmąjį konkursą, kurį taip pat buvo laimėjusi ieškovė, ir kurio pagrindu šalių 2018 m. rugsėjo 3 d. sudaryta Prekių, darbų ir paslaugų įsigijimo sutartis dėl nuotekų valymo sistemos įrengimo, atšaukė dėl to, jog atsakovės veikloje buvo nustatytas nuotekų sudėties pasikeitimas, kuris negali būti siejamas su ieškove.

8.       Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovė įrodė, kad atsakovei parduota ir sumontuota nuotekų valymo įranga nevalo pastarosios gamybinėje veikloje susidariusių nuotekų ne dėl to, jog pati įranga yra nekokybiška (neatitinkanti sutartyje numatytų techninių parametrų), o todėl, kad atsakovės nuotekų sudėtis, lyginant jas su ginčo sutartyje nurodyta sudėtimi, pagal kurią ir buvo gaminta, o vėliau įdiegta nuotekų valymo įranga, po sutarties pasirašymo pasikeitė.

9.       Pirmosios instancijos teismo vertinimu, vadovaujantis Sutarties 3.2.5 papunkčiu, ieškovė, sumontavusi ir paleidusi nuotekų valymo įrenginius pas atsakovę, 2020 m. kovo 3 d. pateikė atsakovei avansinę 43 000 Eur dydžio sąskaitą, tačiau pastaroji jos neapmokėjo, atsisakė priimti darbus ir inicijavo vienašališką Sutarties nutraukimą. Ieškovė viską, ką privalėjo atlikti pagal Konkurso sąlygas, pasiūlymą ir Sutartį, atliko visiškai, kokybiškai ir tinkamai 2020 m. vasario 19 d., todėl atsakovei atsirado pareiga sumokėti už pristatytą prekę ir tinkamai atliktus darbus.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10.       Atsakovė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2024 m. birželio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

10.1.                      Pirmosios instancijos teismas neteisėtai ir nepagrįstai nusprendė, kad šiuo atveju egzistuoja Sutarties 3.2.5–3.2.6 papunkčių sąlygos. Pagal Sutarties 3.2.5 papunktį atsakovė 43 000 Eur tarpinį mokėjimą ieškovei turėjo atlikti, kai ieškovė sumontuoja ir paleidžia veikimui įrangą bei atlieka visus Sutartyje numatytus darbus. Pagal Sutarties 3.2.6 papunktį atsakovė turėjo atlikti 22 265 Eur galutinį atsiskaitymą po nuotekų valymo sistemos priėmimo–perdavimo akto pasirašymo, kuris pasirašomas po to, kai ieškovė visa apimtimi įvykdo Sutartį ir yra atliekami nuotekų valymo sistemos 7 dienų nepertraukiami eksploatacijos bandymai. Nuotekų valymo sistema nebuvo iki galo sumontuota ir paleista nepertraukiamiems eksploatacijos bandymams 7 dienoms, nes pristatyta nuotekų valymo sistema (jos dalys) nevalo atsakovės veikloje besiformuojančių nuotekų.

10.2.                      Pirmosios instancijos teismas nevertino byloje esančių ekspertų išvadų, kurios patvirtina, kad ieškovė pristatė ir sumontavo nekokybišką nuotekų valymo sistemą. Teismas, neįvertinęs (neaptaręs) ekspertų išvadų, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. 

10.3.                      Ieškovė nepateikė įrodymų, kad nuotekų valymo sistemos dalys galėtų veikti net prie ieškovės nurodytų parametrų. Ieškovė nepateikė duomenų, kaip ir kokie parametrai gali lemti tai, kad nuotekų valymo sistema neveikia.

10.4.                      Pirmosios instancijos teismas, vertindamas nuotekų valymo sistemos neveikimo priežastis, vadovavosi Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-281-464/2022, tačiau nurodytoje nutartyje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl atsakovės pareigos sumokėti ieškovei už perduotą nuotekų valymo įrangą ir atliktus darbus, todėl pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, turėjo vertinti byloje esančių ekspertų išvadas.

11.       

11.1.                      Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 22 d. sprendime civilinėje byloje
Nr. e2-1673-933/2021 buvo nustatytos faktinės aplinkybės ir išspręstas MB „Adaugusta“ civilinės atsakomybės klausimas pagal UAB „Ecoplasta“ ieškinį dėl Sutarties tinkamo vykdymo, todėl šis teismo sprendimas, o taip pat Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-281-464/2022 turi res judicata galią ir prejudicinę reikšmę šioje civilinėje byloje. Tai reiškia, kad ieškovei nereikia įrodinėti šiose bylose nustatytų ir teismų konstatuotų faktinių aplinkybių, turinčių esminę reikšmę ir šioje byloje, t. y., kad ieškovė tinkamai įvykdė Sutartį, o netinkamo nuotekų valymo įrenginių veikimo priežastis yra atsakovės kaltė dėl jos veikloje pasikeitusios nuotekų sudėties.

11.2.                      Priešingai nei nurodo atsakovė, šalių ginčą nagrinėję teismai nustatė ir konstatavo, kad ieškovės pagaminta ir atsakovei sumontuota nuotekų valymo sistema atitinka Sutartyje nustatytus parametrus ir yra kokybiška, o užsikemša ir sustoja išimtinai dėl atsakovės kaltės, t. y. dėl pasikeitusių jos veikloje susidarančių nuotekų parametrų ir sudėties, todėl išnagrinėtose bylose ieškovei nebuvo taikoma civilinė atsakomybė.

11.3.                      Atsakovės pasitelktų asmenų išvados dėl tariamo nuotekų valymo įrangos neveikimo priežasčių yra pagrįstos išimtinai teorinio pobūdžio teiginiais. Iš pateiktų išvadų matyti, kad atsakovės užsakymu išvadas surašę asmenys neatliko jokių technologinių bandymų, kurie patvirtintų, kad nuotekų valymo sistema neveikia ir, svarbiausia, kokios tokio neveikimo priežastys. Atsakovės pateiktos išvados nepaneigia įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytų prejudicinių faktų, kad netinkamo įrangos veikimo priežastis yra ne įrangos neatitiktis sutarties reikalavimams, bet po sutarties sudarymo pasikeitusi atsakovės nuotekų sudėtis. Pažymėtina, kad nei atsakovės apeliacinio skundo argumentai, nei jos į bylą pateiktos E. M., A. K. ir Z. S. išvados nepaneigia įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytų faktinių aplinkybių, kad nuotekų valymo įranga veikia tinkamai ir veikia tol, kol išlaikomi sutartyje nustatyti atsakovės nuotekų užterštumo parametrai.

11.4.                      Ieškovė negali būti laikoma pažeidusi sutartį ir patirti dėl to teisines pasekmes, jeigu pati atsakovė savo veiksmais nulėmė tai, kad tam tikros Sutarties nuostatos negali būti įgyvendinamos visiškai ar tam tikra apimtimi. 

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, nusprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

13.       Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovės ieškinys, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 320 straipsnis).

Dėl esminių bylos faktinių aplinkybių

14.       2019 m. balandžio 13 d. laikraščio „Lietuvos aidas“ Nr. 15 numeryje buvo išspausdintas skelbimas apie atsakovės skelbiamą konkursą recirkuliacinės nuotekų valymo sistemos diegimui. Ieškovė, pateikusi pasiūlymą Konkurse, ji laimėjo.

15.       Ieškovė ir atsakovė 2019 m. rugsėjo 13 d. sudarė Sutartį (Sutarties vertė – 109 265 Eur). Prie Sutarties kaip priedas buvo pridėtos „Konkurso sąlygos“ su priedais. Priede „Perkamos įrangos techniniai parametrai“ numatytas planuojamo valyti techninio vandens užterštumas: skendinčios medžiagos – iki 1 760 mg/l; BDS7 – iki 108 mg/l, o tvarkymui išvežamų nuotekų užterštumas (nuotekos po valymo): skendinčios medžiagos – iki 20 mg/l.

16.       Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais atsakovė sumokėjo ieškovei 44 000 Eur avansą, t. y. 2019 m. rugsėjo 17 d. atsakovė atliko 10 000 Eur mokėjimą, taip pat sumokėjo: 2019 m. spalio 4 d. – 10 000 Eur, 2019 m. spalio 9 d. – 13 000 Eur; 2019 m. lapkričio 22 d. – 11 000 Eur.

17.       Pagal Sutarties 3.2.5 papunktį atsakovė įsipareigojo atlikti 43 000 Eur tarpinį mokėjimą ieškovei, kai ieškovė sumontuoja ir paleidžia veikimui įrangą bei atlieka visus Sutartyje numatytus darbus. Pagal Sutarties 3.2.6 papunktį, atsakovė sumoka 22 265 Eur galutinį atsiskaitymą po nuotekų valymo sistemos priėmimo – perdavimo akto pasirašymo, kuris sudaromas, kai ieškovė visa apimtimi įvykdo Sutartį ir yra atliekami 7 dienų nepertraukiami eksploatacijos bandymai. Galutinis atsiskaitymo likutis pagal sutartį – 65 265 Eur (43 000 Eur + 22 265 Eur).

18.       Vykdant Sutartį buvo pagaminta nuotekų valymo įranga, atitinkanti ir pritaikyta veikti būtent atsakovės parengtose konkursinėse sąlygose nurodytiems nuotekų parametrams. Pagaminta nuotekų valymo įranga buvo pristatyta ir sumontuota 2020 m. vasario 19 d. atsakovės objekte adresu (duomenys neskelbtini).

19.       Pagal UAB „AV Consulting“ aplinkos tyrimų laboratorijos 2020 m. kovo 3 d. atliktus rezultatus atsakovės gamybinėse nuotekose, susidarančiose prieš valymo įrenginius, rasta: skendinčios medžiagos – 4404 mg/l; BDS7 – 148 mg/l, o nuotekose po valymo įrenginių: skendinčios medžiagos – 62 mg/l; BDS7 – 63 mg/l.

20.       2021 m. sausio 29 d. atsakovė kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu dėl ieškovės civilinės atsakomybės taikymo nurodant, kad ieškovė netinkamai įvykdė Sutartį ir yra kalta dėl Sutarties pažeidimų. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. birželio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1673-933/2021 UAB „Ecoplasta“ ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad MB „Adaugusta“ nepažeidė Sutarties, nuotekų valymo įranga sumontuota tinkamai ir laiku, o dėl netinkamo nuotekų sistemos veikimo atsakinga UAB „Ecoplasta“.

21.       Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. balandžio 28 d. nutartimi civilinėje byloje
Nr. e2A-281-464/2022 paliko Vilniaus apygardos teismo sprendimą nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad nuotekų valymo įrangos neveikimą nulėmė besikeičianti atsakovės gamybinių nuotekų sudėtis, o ne aplinkybė, jog prieš skelbiamą konkursą buvo netinkamai nustatyti tuo metu buvę aktualūs atsakovės nuotekų parametrai. Pastaroji aplinkybė (kokie nuotekų parametrai buvo prieš skelbiant konkursą) nagrinėjamoje byloje apskritai nebuvo įrodinėjama. Ir priešingai, faktą dėl atsakovės besikeičiančių nuotekų pagrindžia ne tik jau aptarti laboratorinių tyrimų rezultatai, bet ir tai, kad pirmąjį konkursą, kurį taip pat buvo laimėjusi ieškovė, ir kurio pagrindu šalių 2018 m. rugsėjo 3 d. buvo sudaryta Prekių, darbų ir paslaugų įsigijimo sutartis dėl nuotekų valymo sistemos įrengimo, atšaukė būtent dėl to, jog atsakovės veikloje buvo nustatytas nuotekų sudėties pasikeitimas. Iš bylos duomenų matyti, kad pati atsakovė APVA adresuotame prašyme leisti pakeisti nuotekų valymo įrenginių technologiją jo (prašymo) priežastimi nurodė bendrovėje pakitusią apdirbamų žaliavų rūšį ir technologiją, kurių pasikeitimas akivaizdžiai negali būti siejamas su ieškove.

22.       Pagal specialisto E. M. 2023 m. atliktą ekspertinį vertinimą „UAB „Ecoplasta“ recirkuliacinės nuotekų valymo sistemos, esančios (duomenys neskelbtini), techninė ir technologinė analizė“ buvo nustatyti šie ieškovės sumontuotos nuotekų valymo įrangos trūkumai:

22.1.                      Įrengta nuotekų valykla (jos dalys) negali užtikrinti Sutartyje reikalauto valytų nuotekų SM išvalymo iki 20 mg/l.

22.2.                      Nuotekų valymo sistemoje nebuvo įdiegta ši Sutartyje numatyta įranga: maišyklė pH reguliavimo talpoje (poz. 4), maišyklė NaOH tirpalo paruošimo mazge (poz. 13.1). Dėl neįrengtų maišyklių iš pH reguliavimo grandies buvo išleidžiamos nehomogeniškos ir netinkamo šarmingumo nuotekos.

22.3.                      Parengtinio nuotekų valymo įrenginiai įrengti nesilaikant STR 2.02.05:2004 „Nuotekų valyklos. Pagrindinės nuostatos“ 124 punkte ir 440 punkte nurodymų bei reikalavimų. Laikytina, kad labai svarbus technologinis trūkumas – neįrengta tinkama parengtinio filtravimo sistema, skirta stambių nešmenų ir specifinės taršos (tokios kaip Polietilenas) sulaikymui. Nesulaikyti nepageidautini nešmenys patekdavo į nuotekų valymo įrenginius, taip nuolat trikdydavo jų darbą ir apsunkindavo proceso valdymą.

22.4.                      Nuotekų siurblinėje (poz. 1), pH reguliavimo (poz. 6), buferinėje koagulianto įterpimo (poz. 6) ir buferinėje valytų nuotekų (poz. 8) talpose nėra atliekamas nuotekų sumaišymas. Dėl šios priežasties į valymo įrenginius nuolat paduodamos skirtingų taršos charakteristikų nuotekos. Vienas iš esminių technologinių trūkumų – į valymo procesą paduodamų nuotekų nehomogeniškumas (nevienarūšiškumas).

22.5.                      Statybos metu neįdiegtas flokuliatorius. Koaguliacijos ir flokuliacijos procesai dėl netinkamai Rangovo parinktų technologinių sprendinių nevyko arba vyko tik iš dalies. Tai reikšmingai galėjo paveikti dumblo atskyrimą nuo nuotekų flotatoriuje ir išvalymo rodiklius.

22.6.                      Dėl netinkamai įrengto parengtinio valymo ir netinkamų sprendinių reagentų įterpimo grandyje, Nuotekų valykla negali nepertraukiamai dirbti 7 paras (sutartyje nurodytą bandomąjį laikotarpį) ir ilgiau.

22.7.                      Artimų techninių charakteristikų flotatoriumi nėra įmanoma pasiekti Pirkimo sutartyje nurodytą maksimalų valytų nuotekų užterštumą skendinčiomis medžiagomis iki 20 mg/l.

22.8.                      Technologiniai sprendiniai paruošti pagal vieno nuotekų mėginio tyrimą. Vienas mėginys negali prilygti išsamiai tyrimų programai, aprašytai STR 2.02.05:2004 „Nuotekų valyklos. Pagrindinės nuostatos“ 73 punktą. Ieškovė neįvertino gamyboje vykstančių procesų, nesurinko informacijos apie valytinų nuotekų debito ir apkrovų dinamiką. Dėl to pastatyta nuotekų valymo sistema nepasiekė Sutartyje reikalaujamų rezultatų.

23.       Pagal eksperto A. K. 2023 m. gegužės 23 d. ekspertinio vertinimo išvadą ieškovė atsakovei pristatė netinkamų techninių charakteristikų ir Sutarties reikalavimų neatitinkančią įrangą, nes:

23.1.                      Įrengta nuotekų valykla negali užtikrinti Sutartyje reikalauto valytų nuotekų SM išvalymo iki 20 mg/l.

23.2.                      Nuotekų valymo sistemoje nebuvo įdiegta ši Sutartyje numatyta įranga: maišyklė 4 pH reguliavimo talpoje, maišyklė NaOH tirpalo paruošimo mazge. Nenumatytos mechaninės maišyklės lėmė netinkamos rūgštinės terpės atsiradimą nuotekose ir valymo proceso stabdymą.

23.3.                      Įvertinus recirkuliacinę nuotekų valymo sistemą (jos dalis), nustatyti šie esminiai trūkumai: 1) neįrengta mechaninio nešmenų sulaikymo įranga, tuo lemiamai įtakojant kėlimo siurblio darbo patikimumą ir Nuotekų valyklos sistemos užsikimšimą; 2) nuotekų siurblinėje, pH reguliavimo, buferinėje koagulianto įterpimo ir buferinėje valytų nuotekų talpose nėra atliekamas nuotekų sumaišymas.

23.4.                      Dėl netinkamai įrengto parengtinio valymo ir netinkamų sprendinių reagentų įterpimo grandyje, nuotekų valykla negali nepertraukiamai dirbti 7 paras ir ilgiau.

23.5.                      Įdiegtu flotatoriumi nuotekų valymas iš esmės atliekamas surenkant išplukdytus teršalus. To nepakanka. Turėjo būti numatytas flotatorius, kuris automatizuotai šalintų tiek išplukdytą, tiek nusodintą taršą.

23.6.                      Statybos metu neįdiegtas flokuliatorius. Flokulianto įterpimo principas „siurblys – vamzdynas“ neužtikrina tinkamo susimaišymo laiko ir tolydumo. Koaguliacijos ir flokuliacijos procesai dėl netinkamai ieškovės parinktų technologinių sprendinių nevyko arba vyko tik iš dalies.

23.7.                      Ieškovės ir UAB „Švarus vanduo“ raštuose pateikti teiginiai ir prielaidos dėl recirkuliacinės nuotekų valymo sistemos sutrikimo ir paleidimo darbų yra nepagrįsti.

23.8.                      Ieškovė nesivadovavo ir grubiai pažeidė STR 2.02.05:2004 „Nuotekų valyklos. Pagrindinės nuostatos“ 73 punkte pateiktus principus: neįvertino analogiškų įrenginių pavyzdžių ir (arba) neatliko technologinių procesų modeliavimo.

24.       Pagal specialisto Z. S. 2023 m. gegužės 30 d. ekspertinę išvadą ieškovės sumontuota nuotekų valymo sistema negali veikti nepertraukiamą 7 dienų ar ilgesnį laikotarpį. Įrengta nuotekų valymo sistema neatitinka diegiamos įrangos aprašymo bei technologinės schemos, nurodytų konkurso sąlygose, nepasiekiamas valymo efektyvumas dėl šių esminių priežasčių:

24.1.                      Nėra pirminio grubaus nuotekų valymo. Prieš pirmąją nuotekų pakėlimo siurblinę nuotekos privalėjo būti valomos nuo stambių nuotekose esančių priemaišų, kad šios medžiagos nepatektų į hidrocikloną ir tolesnius nuotekų valymo etapus.

24.2.                      Hidrociklonas, kuris buvo numatytas konkurso sąlygose, nenaudojamas. Nuotekose esančių įvairių priemaišų nusodinimui naudojama 20 m3 talpa, į kurią taip pat grąžinamas flotatoriuje nuo nuotekų atskirtas dumblas tokiu būdu sukeliant antrinę taršą.

24.3.                      Nuotekų tiekimo sistemos siurbliai yra buitinės paskirties ir netinkami nuolatinio didelio užterštumo gamybinėms nuotekoms pumpuoti, neturi smulkinimo funkcijos, todėl periodiškai užsikemša ir taip stabdomas valyklos funkcionavimas. Siurbliai neatitinka konkurso sąlygose išdėstyto reikalavimo, kad siurbliai turi būti atsparūs tokio pobūdžio nuotekų poveikiui ir parinkti pagal įrangos parametrus.

24.4.                      Koagulianto įterpimo talpoje nebuvo įrengta maišyklė. Nesant maišyklės koaguliantai netolygiai susimaišo su nuotekomis, tai turi įtakos nuotekų valymo efektyvumo sumažėjimui.

24.5.                      Flokuliantai įterpiami į slėginį vamzdį, kurio ilgis iki flotatoriaus per trumpas, kad dideliu debitu tekančios nuotekos susimaišytų su flokuliantu. Todėl nepasiekiama konkurso sąlyga, kad nuotekos prieš patenkant į flotatorių turi būti sumaišytos su flokuliantu.

24.6.                      Parinktas flotatorius pritaikytas pieno pramonei, yra bent du kartus mažesnis nei reikalinga, todėl negali būti pasiektas konkurso sąlygose numatytas nuotekų užterštumas po valymo; nuotekų valymo įrenginiai parinkti neįvertinus nuotekų užterštumo specifikos, kietų priemaišų įvairovės, todėl sistema negali išvalyti nuotekų skendinčių medžiagų nuo 1760 mg/l iki 20 mg/l.

25.       Pagal specialistės K. P. 2023 m. rugsėjo 4 d. ekspertinę išvadą (vertinant ekspertų Z. S., E. M., A. K. ekspertines išvadas (žr. šios nutarties 22–24 punktus) atsakovės pateikti ekspertų (specialistų) vertinimai yra atlikti šališkai, neatsižvelgiant į esminius fakto bei projektavimui pateiktų duomenų skirtumus (padidėjęs valomų nuotekų debitas; keliais kartais padidėjusi valomų nuotekų tarša; kritinis pH reikšmės skirtumas), kurie turėjo esminę įtaką tinkamam ir nepertraukiamam gamyklinių nuotekų valymo įrenginių veikimui užtikrinti. Esant ne projektiniams parametrams (debitui, teršalų koncentracijai, pH reikšmei) gamybinių nuotekų valymo įranga gali neveikti, veikti neteisingai ar jos veikimas gali būti apribotas.

26.       Pagal specialistų R. J. ir D. K. 2024 m. ekspertinę išvadą: 1) ieškovės sumontuotos įrangos parametrai atitinka pirkimo konkurso ir sutarties apibrėžtus reikalaujamus valymo įrangos parametrus t. y. darbai atlikti tinkamai ir sutartiniai įsipareigojimai, susiję su įrangos techninėmis specifikacijomis, įgyvendinti visa apimtimi; 2) valymo įranga efektyviai dirba esant projektiniams parametrams. Įrangos eksploatuotojas susiduria su problemomis, nes pirkimo konkurso ir sutarties techninėse specifikacijose suplanavo žymiai per mažus nuotekų valymo siurblinės parametrus; 3) atsakovės ir jos samdomų specialistų pastabos dėl įrangos techninių specifikacijų nėra pagrįstos.

Dėl skundžiamo sprendimo (ne)teisėtumo ir (ne)pagrįstumo

27.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, taip pat Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-281-464/2022 padarytą išvadą, kad ieškovės sumontuotos nuotekų valymo įrangos neveikimą nulėmė besikeičianti atsakovės gamybinių nuotekų sudėtis, o ne aplinkybė, jog prieš skelbiamą konkursą buvo netinkamai nustatyti tuo metu buvę aktualūs atsakovės nuotekų parametrai, padarė išvadą, kad ieškovė įrodė, jog atsakovei parduota ir sumontuota nuotekų valymo įranga nevalo pastarosios gamybinėje veikloje susidariusių nuotekų ne dėl to, kad įranga yra nekokybiška (neatitinkanti sutartyje numatytų techninių parametrų), o todėl, jog atsakovės nuotekų sudėtis, lyginant jas su ginčo sutartyje nurodyta sudėtimi, pagal kurią ir buvo gaminta, o vėliau įdiegta nuotekų valymo įranga, po sutarties pasirašymo pasikeitė.

28.       Atsakovė su pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka, nurodo, kad teismas nepagrįstai nusprendė, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja Sutarties 3.2.5– 3.2.6 papunkčiuose taikymo sąlygos, nes nuotekų valymo sistema nebuvo sumontuota ir paleista nepertraukiamiems eksploatacijos bandymams 7 dienoms, taip pat teismas nevertino byloje esančių ekspertų (specialistų) išvadų, kurios patvirtina, kad ieškovė pristatė ir sumontavo nekokybišką nuotekų valymo sistemą. Atsakovė pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas nuotekų valymo sistemos neveikimo priežastis, vadovavosi Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-281-464/2022, tačiau nurodytoje nutartyje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl atsakovės pareigos sumokėti ieškovei už perduotą nuotekų valymo įrangą ir atliktus darbus, todėl teismas, priimdamas sprendimą, turėjo vertinti byloje esančių ekspertų išvadas.

29.       Ieškovė su tokia atsakovės pozicija nesutinka, nurodo, kad prejudiciniais faktais yra nustatyta, jog ieškovės pagaminta ir atsakovei sumontuota nuotekų valymo sistema atitinka Sutartyje nustatytus parametrus ir yra kokybiška, o užsikemša ir sustoja išimtinai dėl atsakovės kaltės, t. y. dėl pasikeitusių jos veikloje susidarančių nuotekų parametrų ir sudėties. Pažymi, kad atsakovės pasitelktų asmenų (specialistų) išvados dėl tariamo nuotekų valymo įrangos neveikimo priežasčių yra pagrįstos išimtinai teorinio pobūdžio teiginiais, nes išvadas parengę specialistai neatliko technologinių bandymų, kurie patvirtintų, jog nuotekų valymo sistema neveikia ir kokios yra neveikimo priežastys, todėl darytina išvada, kad nei apeliacinio skundo argumentai, nei atsakovės į bylą pateiktos specialistų išvados nepaneigia įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytų faktinių aplinkybių, jog nuotekų valymo įranga veikia tinkamai ir veikia tol, kol išlaikomi Sutartyje nustatyti atsakovės nuotekų užterštumo parametrai.

30.       Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą, nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). CPK 279 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius.

31.       Apeliaciniame skunde atsakovė kvestionuoja pirmosios instancijos teismo išvadas dėl kitoje byloje (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 22 d. sprendimas civilinėje byloje
Nr. e2-1673-933/2021 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-281-464/2022) nustatytų faktų ir aplinkybių prejudicijos šios bylos nagrinėjimo atveju, nurodydama, kad skundžiamame sprendime didelę dalį užima kitoje byloje faktinių aplinkybių citavimas, nors pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės nėra susijusios su šios nagrinėjamos bylos dalyku – atsakovės pareiga sumokėti ieškovei už nekokybiškai sumontuotą nuotekų valymo įrangą. Kitaip tariant, atsakovė nesutinka, kad minėtose bylose nustatyti faktai ir aplinkybės turi prejudicinę galią šioje byloje. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šia atsakovės pozicija.

32.       Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Tik nustačius visas nurodytas sąlygas, yra pagrindas kitoje civilinėje byloje nustatytas aplinkybes pripažinti prejudiciniais faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-161-916/2024).

33.       Ne kiekviena įsiteisėjusiame teismo procesiniame sprendime paminėta faktinė aplinkybė gali būti pripažinta prejudiciniu faktu. Tokią galią turi tik teismo nustatytos faktinės aplinkybės, sudariusios bylos, kurioje priimtas įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas, įrodinėjimo dalyką (jo dalį). Įrodinėjimo dalykas – tai juridiniai faktai, su kuriais įstatymas sieja ginčijamo santykio buvimą ar nebuvimą. Tai faktai, kuriais pagrįsti šalių reikalavimai ir atsikirtimai bei kitos aplinkybės, kurias būtina nustatyti taikant materialiosios teisės normas ginčo santykiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-823/2022).

34.       Teismas, siekdamas nagrinėjamoje byloje vadovautis kitoje byloje nustatytais prejudiciniais faktais, įrodymų vertinimo procese turi įvertinti, koks yra prejudicinio fakto turinys ir kokia jo reikšmė nagrinėjamoje byloje pareikštam reikalavimui, jo tinkamam išsprendimui (tenkinimui ar atmetimui). Pažymėtina, kad tai darydamas teismas, be kita ko, turi atsižvelgti į tai, ar įsiteisėjusiame teismo procesiniame sprendime esantis teiginys, kuriuo kaip prejudiciniu faktu remiasi ginčo šalis, pagal savo turinį yra teismo nustatyta faktinė aplinkybė (faktas), ar byloje nustatytų faktinių aplinkybių teisinis įvertinimas. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta ir tai, kad, kitaip nei teismo įsiteisėjusiu sprendimu nustatyta faktinė aplinkybė, kuri, remiantis CPK 182 straipsnio 2 punkto nuostatomis, kitoje byloje, kurioje dalyvauja tie patys asmenys, nebegali būti iš naujo nustatoma ir ginčijama, teismo nustatytos faktinės aplinkybės teisinis vertinimas gali skirtis, priklausomai nuo konkrečios bylos nagrinėjimo dalyko ir konkrečioje byloje taikytinų teisės normų turinio, t. y. ta pati teismo nustatytų faktų sudėtis gali būti pripažinta pažeidimu pagal vienoje byloje taikytinas teisės normas, tačiau tokiu nebūti pripažinta pagal teisės normas, taikytinas kitoje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-823/2022).

35.       Tais atvejais, kai nėra pakankamo pagrindo aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, pripažinti prejudiciniais faktais pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą, teismo sprendimas vertintinas kaip rašytinis įrodymas, jo įrodomoji reikšmė bylos faktų konstatavimui vertintina kartu su kitais šioje byloje surinktais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-292-403/2023).

36.       Nagrinėjamoje byloje ieškovė įrodinėjo, kad įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais konstatavus faktą, jog nuotekų valymo įrangos neveikimą nulėmė besikeičianti atsakovės gamybinių nuotekų sudėtis, todėl ieškovė nėra atsakinga, kad įvykdžius sutartinius įsipareigojimus atsakovei nuotekų valymo įranga (dėl pasikeitusių aplinkybių) neatitiko jos lūkesčių.

37.       Bylos duomenimis nustatyta, kad pagal Konkurso sąlygų 1.3 papunktį pirkimas buvo vykdomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 14 d. įsakymu Nr. D1-762 patvirtintų ūkio subjektų, kurie nėra perkančiosios organizacijos pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimu? įstatymą, pirkimų vykdymo tvarkos aprašu (toliau – Aprašas), Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu (toliau – CK), kitais teisės aktais bei Konkurso sąlygomis. Aprašo 27 punkte (aktuali redakcija galiojusi nuo 2019 m. sausio 9 d. iki 2022 m. kovo 15 d.) nustatyta, kad pareiškėjas privalo nustatyti ir pirkimo pradžioje tiekėjams pateikti tikslius ir aiškius minimalius techninius ir (arba) funkcinius perkamų prekių, paslaugų ir darbų reikalavimus ir (arba) apibūdinti norimą rezultatą (techninę specifikaciją), pasiūlymo pateikimo terminą ir kitas pirkimo sąlygas. Pareiškėjas turi teisę nustatyti minimalius tiekėjų kvalifikacijos, finansinių, ekonominių ir techninių pajėgumų reikalavimus.

38.       Ieškovė 2019 m. balandžio 29 d. pateikė pasiūlymą atsakovei dėl nuotekų valymo įrangos darbų pirkimo, kuriame nurodė, kad ieškovė sutinka su visomis pirkimo sąlygomis, nustatytomis: 1) konkurso skelbime, paskelbtame 2019 m. balandžio 13 d. laikraštyje „Lietuvos aidas“, Nr. 15; 2) konkurso sąlygose; 3) pirkimo dokumentu? prieduose. Ieškovė pasiūlyme nurodė, kad siūlomos prekės, paslaugos, darbai visiškai atitinka pirkimo dokumentuose nurodytus reikalavimus“. Atsakovei pripažinus ieškovės pasiūlymą laimėjusiu, buvo sudaryta Sutartis, kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo parduoti atsakovei prekes (nuotekų valymo įrangą), atlikti darbus bei suteikti paslaugas, o atsakovė nustatyta tvarka įsipareigojo sumokėti ieškovei Sutartyje nustatytą kainą už tinkamai atliktus darbus ir suteiktas paslaugas. Pagal Sutarties priedą „Perkamos įrangos techniniai parametrai“, numatytas planuojamo valyti techninio vandens užterštumas: skendinčios medžiagos – iki 1 760 mg/l; BDS – iki 108 mg/l, o tvarkymui išvežamų nuotekų užterštumas (nuotekos po valymo): skendinčios medžiagos – iki 20 mg/l, tačiau pagal UAB „AV Consulting“ aplinkos tyrimų laboratorijos 2020 m. kovo 3 d. atliktus rezultatus atsakovės gamybinėse nuotekose, susidarančiose prieš valymo įrenginius, rasta: skendinčios medžiagos – 4 404 mg/l; BDS – 148 mg/l, o nuotekose po valymo įrenginių: skendinčios medžiagos – 62 mg/l; BDS7 – 63 mg/l, t. y. laboratoriniai tyrimai patvirtino, kad ieškovės sumontuota valymo įranga nepasiekia Sutarties priede nustatytų techninės įrangos techninių parametrų (žr. šios nutarties 19 punktą). Vykdant Sutartį buvo pagaminta ir 2020 m. vasario 19 d. atsakovės objekte adresu (duomenys neskelbtini), sumontuota nuotekų valymo įranga, kuri neatitiko iš esmės pasikeitusių atsakovės poreikių ir atsakovė atsisakė pasirašyti darbų perdavimo–priėmimo aktą, tačiau šios aplinkybės buvo paneigtos įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais (žr. šios nutarties 20-21 punktus).

39.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje
Nr. e2-1673-933/2021 ir Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. e2A-281-464/2022, vertinant nuostolių atlyginimo įrodinėjimo dalyką, buvo nagrinėjamos iš esmės tos pačios ieškovės ir atsakovės nurodomos faktinės aplinkybės, susijusios su (ne)tinkamu sutarties vykdymu ir atsiradusiais nuostoliais, t. y., dėl sutarties vykdymo atsakovės objekte sumontuojant nuotekų valymo įrangą. Teismai, įvertinę UAB „AV Consulting“ aplinkos tyrimų laboratorijos 2020 m. kovo 3 d. atliktus matavimus, vienareikšmiškai konstatavo, jog ieškovė įrodė, kad atsakovei parduota ir sumontuota nuotekų valymo įranga nevalo pastarosios gamybinėje veikloje susidariusių nuotekų ne dėl to, jog įranga yra nekokybiška (neatitinkanti sutartyje numatytų techninių parametrų), o todėl, kad apeliantės nuotekų sudėtis, lyginant jas su ginčo sutartyje nurodyta sudėtimi, pagal kurią ir buvo gaminta, o vėliau įdiegta nuotekų valymo įranga, po sutarties pasirašymo pasikeitė. Teismai taip pat nustatė, kad atsakovė buvo atsakinga už Sutarties sąlygą, kurioje buvo nustatyti techniniai reikalavimai jos siekiamai įgyti nuotekų valymo įrangai. Tos pačios faktinės aplinkybės iš esmės dėl priešpriešinio reikalavimo atsiskaityti už tinkamai atliktus pagal sutarties sąlygas darbus įrodinėjamos šioje nagrinėjamoje byloje. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad kitoje byloje nustatyti faktai yra prejudiciniai nagrinėjamai bylai, kurioje dalyvauja tie patys asmenys.

40.       Nors pirmosios instancijos teismas nenurodė motyvų, kodėl atmeta atsakovės pasitelktų specialistų išvadas dėl nuotekų valymo įrangos atitikimo Konkurso sąlygoms, tačiau formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024).

41.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, kad atsakovė neįrodė, jog ieškovė pateikė netinkamą pirkimo sąlygose numatytą nuotekų valymo įrangą, nes ieškovė pateikė duomenis, kad nuotekų valymo įranga nevalo atsakovės gamybinėje veikloje susidariusių nuotekų ne dėl to, kad pati įranga yra nekokybiška (neatitinkanti sutartyje numatytų techninių parametrų), o todėl, kad atsakovės nuotekų sudėtis, lyginant jas su ginčo sutartyje nurodyta sudėtimi, pagal kurią ir buvo gaminta, o vėliau įdiegta nuotekų valymo įranga, po sutarties pasirašymo pasikeitė. Tokią išvadą teismas padarė iš esmės įvertinęs Aplinkos tyrimų laboratorijos UAB „AV Consulting“ 2020 m. kovo 3 d. atliktus matavimus.

42.       Teisėjų kolegija nustatė, kad atsakovė, nagrinėjant ankstesnį ginčą Vilniaus apygardos teisme civilinėje byloje Nr. e2-1673-933/2021 ir Lietuvos apeliacinio teisme civilinėje byloje Nr. e2A-281-464/2022, neprašė skirti teismo ekspertizės, neteikė ir ekspertų (specialistų) išvadų, ir tik šioje byloje, kuomet ieškovė pareiškė ieškinį dėl skolos priteisimo už sutartinių įsipareigojimų neįvykdymą, pateikė pasitelktų specialistų išvadas dėl ieškovės įrengtos nuotekų šalinimo įrangos, tačiau esant prieštaringoms išvadoms, nes ir ieškovė teikė atitinkamas specialistų išvadas, teismo ekspertizės nepriklausomo eksperto specialioms žinioms gauti neprašė skirti. Naujų objektyvių duomenų byloje apie (ne)pasikeitusią nuotekų sudėtį (nuotekų debitą, užterštumo parametrus) sutarčiai sudaryti ar vykdyti atsakovė nepateikė. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija nusprendžia, kad atsakovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepaneigė prejudicinių faktų (fakto ar jo dalies turinio galimo pakitimo), nustatytų anksčiau išnagrinėtoje byloje (žr. šios nutarties 20-21 punktus).

43.       Atsakovė taip pat nurodo, kad nesant pasirašyto darbų priėmimo–perdavimo akto, atsakovei nekyla pareiga sumokėti ieškovei už sumontuotą nuotekų valymo įrangą. Teisėjų kolegija su tokiais apeliacinio skundo argumentais neturi pagrindo sutikti.

44.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl darbų perdavimo–priėmimo akto reikšmės yra pažymėjęs, kad tai yra įstatyme įtvirtintas įrodymų šaltinis (dokumentas), kuriame užfiksuotas tam tikras sutartinių įsipareigojimų įvykdymo etapas, reikšmingi faktinio pobūdžio duomenys apie rangos sutartyje nurodytų darbų atlikimą, jų atitikimą sutarties sąlygoms. Atliktų darbų priėmimo aktas yra rangos sutarties vykdymo dokumentas, kuriame yra užfiksuojama rangovo atliktų darbų rezultatas ir užsakovo valia priimti šį rezultatą su išlygomis arba be jų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016). Žyma apie atsisakymą pasirašyti, įrašyta akte, taip pat patvirtina vieną iš reikšmingų darbų perdavimo aplinkybių. Teismas, spręsdamas dėl to, ar pagal rangos sutartį darbai buvo atlikti ir perduoti, ir nustatęs, jog užsakovas nepasirašė darbų perdavimo–priėmimo akto, turi nustatyti ir įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą: priežastis, dėl kurių užsakovas atsisakė pasirašyti ir priimti atliktus darbus, ar atlikti statybos darbai nebuvo perduoti vienašališkai, ar užsakovas nėra faktiškai priėmęs darbų ir jais nesinaudoja ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2011).

45.       Įstatyme nustatyti ir kasacinio teismo praktikoje aptariami išimtiniai atvejai, kai užsakovas atleidžiamas nuo pareigos priimti rangovo atliktų darbų rezultatą ir atitinkamai – nuo neatskiriamai susijusios pareigos atsiskaityti už priimtą rezultatą: kai rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę (CK 6.652 straipsnio 4 dalis); kai pagal įstatymą, sutartį ar darbų pobūdį privalomų bandymų ir kontrolinių matavimų rezultatai yra neigiami (CK 6.694 straipsnio 5 dalis); kai nustatomi darbų rezultato trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje nurodytą paskirtį, o šių trūkumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negali pašalinti (CK 6.694 straipsnio 6 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-381/2021). Tuo atveju, kai užsakovas nepagrįstai atsisako priimti jam perduodamus darbų rezultatus, rangovas gali taikyti pirmiau minėtą specialią, išskirtinai statybos rangos santykiuose taikomą priemonę, užkertančią kelią užsakovui nepagrįstai vilkinti darbų priėmimą ir vengti vykdyti kitas sutartines pareigas – jis gali vienašališkai pasirašyti atliktų darbų aktą. Toks vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių ir galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu; iki to momento nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo pasekmės, t. y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-504/2009). Pažymėtina tai, kad pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-345-403/2021).

46.       Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, užsakovo pareigos atsiskaityti už rangovo faktiškai atliktus darbus nepašalina net ir ta aplinkybė, jog rangovas nesilaikė tam tikrų savo įsipareigojimų. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, net ir nutraukęs rangos sutartį dėl rangovo kaltės, užsakovas turi pareigą sumokėti už faktiškai atliktus darbus, taip įgyvendindamas vieną iš civilinės teisės principų, draudžiančių praturtėti kito asmens sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-381/2021). Be to, kasacinio teismo yra konstatuota, kad net viešosios teisės normų, reglamentuojančių statybos procesą, pažeidimas, nepaneigia užsakovo pareigos atsiskaityti su rangovu už faktiškai atliktus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-685/2004). Kasacinis teismas nurodė, kad teismai, konstatavę, jog rangovas atliko pastato statybos darbus, neturėjo teisinio pagrindo netenkinti jo reikalavimo ir nepriteisti atlygio dėl to, jog jis nepateikė statybos darbų vykdymo procesą reglamentuojančiuose teisės aktuose nurodytų normatyvinių dokumentų. Priešingas aiškinimas prieštarautų CK 1.5 straipsnio 4 dalies nuostatai, kad, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-97-916/2018).

47.       Atsižvelgiant į tai, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais buvo nustatytas prejudicinę reikšmę turintis faktas, jog ieškovė atsakovės objekte Sutarties sąlygas atitinkančią nuotekų valymo įrangą pristatė ir sumontavo 2020 m. vasario 19 d., darytina išvada, kad atsakovė, atsisakiusi pasirašyti atliktų darbų priėmimo–perdavimo akto ir nesumokėjusi ieškovei už tinkamai atliktus nuotekų valymo įrangos įrengimo darbus, nepagrįstai praturtėjo ieškovės sąskaita, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino ieškinį ir priteisė ieškovei iš atsakovės 65 265 Eur skolą, 10 073,33 Eur palūkanas, 8 procentų dydžio metinių kompensuojamųjų palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo.

48.       Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų apeliacinės instancijos teismas išsamiau nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės apskųsto teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui įvertinti. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022).

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

49.       Apibendrindama šioje nutartyje nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ginčui spręsti aktualias teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas. Atsakovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą sprendimą iš esmės pakeisti ar panaikinti, todėl skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

50.       Kadangi atsakovės apeliacinis skundas atmestas, jos apeliaciniame procese patirtos bylinėjimosi išlaidos už apeliacinio skundo parengimą neatlyginamos, tačiau ieškovei atlyginamos patirtos išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Ieškovė bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nurodė patyrusi 3 000 Eur atstovavimo išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą bei pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus.

51.       Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 8.11 papunktyje nurodyta, kad rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimą į apeliacinį skundą, jeigu advokatas dalyvavo pirmosios instancijos teisme, sudaro 1,3 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) (Rekomendacijų 8.11 papunktis). Apskaičiavus aukščiau nurodytų teisinių paslaugų dydį pagal tuo metu aktualius Valstybės duomenų agentūros skelbiamo užpraėjusio ketvirčio (2024 m. II ketvirčio) vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) duomenis, nustatyta, kad rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimą į apeliacinį skundą, jeigu advokatas dalyvavo pirmosios instancijos teisme, sudaro 2 855,32 Eur (2 196,40 Eur x 1,3). Ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos (3 000 Eur) viršija rekomenduojamą priteisti maksimalų užmokestį už tokio pobūdžio teisines paslaugas dydį, todėl yra mažintinos ir ieškovei iš atsakovės priteisiama 2 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Šiaulių apygardos teismo 2024 m. birželio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Adaugusta“, juridinio asmens kodas 304520866, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ecoplasta“, juridinio asmens kodas 304101512, 2 500 Eur (du tūkstančius penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                        Rasa Gudžiūnienė

        Danguolė Martinavičienė

                                        Žilvinas Terebeiza