Civilinė byla Nr. 2-2-242/2015
Teisminio proceso Nr. 2-16-3-00453-2012-9
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
30.9.1; 116.4.
IGNALINOS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. vasario 4 d.
Ignalina
Ignalinos rajono apylinkės teismo teisėjas Aleksandras Jakubovskis,
sekretoriaujant Jolantai Zabolevičienei ir Valei Zabulevičienei,
dalyvaujant ieškovei P. V.,
ieškovės atstovei advokatei Ingai Maskoliūnaitei,
atsakovui E. S.,
atsakovo atstovui advokatui M. B.,
trečiojo asmens atstovei Gitanai Rumčikienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal P. V. ieškinį E. S. dėl valdymo ir naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir pagal E. S. priešieškinį P. V. dėl žemės sklypo atidalijimo, trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, ir
n u s t a t ė:
Ieškovė P. V. pateikė teismui ieškinį (su patikslinimais) dėl valdymo ir naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, prašydama nustatyti jai ir atsakovui E. S. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio 7,2800 ha žemės sklypo, unikalus Nr. kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Kazitiškio kadastrinėje vietovėje, esančio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdymo ir naudojimosi tvarką pagal jos siūlomą planą, parengtą G. K. tyrinėjimų ir projektavimo įmonės. Ieškovė prašė jai paskirti valdyti ir naudotis 7,2800 ha žemės sklypo, unikalus Nr. kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Kazitiškio k.v., esančio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2,33 ha dalimi, plane, parengtame G. K. tyrinėjimų ir projektavimo įmonės, pažymėta Nr. 1; atsakovui E. S. paskirti valdyti ir naudotis 7,2800 ha žemės sklypo, unikalus Nr. kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Kazitiškio k.v., esančio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), 4,28 ha dalimi, plane, parengtame G. K. tyrinėjimų ir projektavimo įmonės, pažymėta Nr. 2, ir 0,67 ha dalimi, plane, parengtame G. K. tyrinėjimų ir projektavimo įmonės, pažymėta Nr. 3; nustatyti 7,2800 ha žemės sklypo, unikalus Nr. kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Kazitiškio k.v., esančio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), 4 metrų pločio 0,09 ha ploto servitutinį kelią, plane, parengtame V. Š. įmonės, pažymėtą indeksu „S“, ir priteisti iš atsakovo E. S. turėtas bylinėjimosi išlaidas (t. 1, b. l. 5-7,11, 145, 147).
Atsakovas E. S. pateikė teismui priešieškinį (patikslintą) dėl žemės sklypo atidalijimo, prašydamas atidalyti jam nuosavybės teise priklausančias 7,2373 ha žemės sklypo, unikalus Nr. kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Kazitiškio k.v., esančio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), 68/100 dalis iš šio žemės sklypo bendrosios dalinės nuosavybės sekančiai: IĮ „Danvalda“ 2014 m. rugpjūčio 12 d. parengtame žemės sklypo (sklypų) formavimo ir pertvarkymo (atidalinimo) projekte indeksu 1-1 pažymėtą žemės sklypo, kurio plotas 7,2373 ha, unikalus Nr. kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Kazitiškio k.v., esančio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), 68/100 dalis, kurių plotas 4,9214 ha, asmeninės nuosavybės teise priteisti jam, t.y. atsakovui E. S.; o IĮ “Danvalda” 2014 m. rugpjūčio 12 d. parengtame žemės sklypo (sklypų) formavimo ir pertvarkymo (atidalinimo) projekte plane indeksu 1-2 pažymėtą žemės sklypo, kurio plotas 7,2373 ha, unikalus Nr. kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Kazitiškio k.v., esančio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), 32/100 dalis, kurios plotas 2,3159 ha, priteisti asmeninės nuosavybės teise ieškovei P. V.; nustatyti IĮ “Danvalda” 2014 m. rugpjūčio 12 d. parengtame žemės sklypo (sklypų) formavimo ir pertvarkymo (atidalinimo) projekte indeksu 1-2 pažymėtoje žemės sklypo, unikalus Nr. kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Kazitiškio k.v., esančio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje, kuri po atidalinimo atitenka ieškovei P. V., kurios plotas 2,3159 ha, kelio servitutą - teisę važiuoti transporto priemonėmis, teisę naudotis pėsčiųjų taku, teisę varyti galvijus, kurio plotas 167 kv. m. ir pažymėtas indeksu „S“; priteisti iš atsakovo E. S. ieškovei P. V. 1329,60 Lt piniginę kompensaciją už didesnę E. S. tenkančioje žemės sklypo dalyje esančio miško vertę; leisti atsakovui E. S. atlikti visus veiksmus, reikalingus 7,2373 ha žemės sklypo, unikalus Nr. kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Kazitiškio k.v., esančio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), atidalijimo procedūrų atlikimui pagal teismo sprendimą valstybinėse įstaigose bei su tuo susijusius kitus veiksmus ieškovės P. V. vardu be ieškovės P. V. sutikimo (t. 2, b. l. 16-20, 29). Taip pat pateikė papildomą 2015 m. sausio 13 d. pareiškimą dėl neatlygintino servituto nustatymo, nurodydamas, jog kelio servitutą prašo nustatyti neatlygintiną (t. 2, b. l. 88-89 ).
Ieškovė P. V. paaiškino, kad šį žemės sklypą, esantį kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ji paveldėjo po savo sutuoktinio mirties, šis sklypas anksčiau priklausė jos sutuoktinio senelei V. Š.. 2010 m. balandžio mėnesį ji sužinojo, jog šiame sklype vykdomi kirtimai, apie tai ji pranešė sklypo bendrasavininkui A. Š.. Vėliau bendrasavininku tapo atsakovas E. S.. Ji siūlo nustatyti tokią naudojimosi šiuo žemės sklypu tvarką todėl, kad ankstesni bendrasavininkai iš pradžių taip buvo susitarę, turėjo planą.
Taip pat paaiškino, jog su atsakovo E. S. pareikštu patikslintu priešieškiniu nesutinka, nes atsidalinus vertingesni medžiai patenka į atsakovo sklypą, neteisingai nustatytos sklypo ribos, nes atlikti kadastriniai matavimai skiriasi nuo preliminarių, netenkina jos ir siūlomos kompensacijos dydis. Todėl atsakovo pateiktas atsidalijimo planas jai netinka, ji nori kito plano, atitinkančio jos interesam. Taip pat paaiškino, jog savo ieškinio netikslins ir savo žemės sklypo atidalijimo varianto neteiks. Atsakovui E. S. pateikus pareiškimą dėl neatligintino kelio servituto nustatymo jai atitinkančioje žemės sklypo dalyje, paaiškino, kad šiam prašymui neturi prieštaravimų ir atlyginimo už servitutą iš atsakovo neprašo.
Ieškovės P. V. atstovė advokatė Inga Maskoliūnaitė paaiškino, kad yra pateiktas G. K. tyrinėjimų ir projektavimo įmonės žemės sklypo planas, kuriame viskas teisingai nurodyta, pagal kurį ieškovė ir siūlo nustatyti naudojimosi tvarką - ieškovei turėtų tekti naudotis žemės sklypo dalimi, pažymėta Nr. 1, o atsakovui - Nr. 2 ir Nr. 3. Teismui yra pateiktas žemės sklypo planas, patvirtintas Ignalinos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo A. B. parašu (t. 1, b. l. 18), pagal kurį pirminiai žemės sklypo savininkai V. A., M. D., J. V. ir A. Š. su A. Š. buvo sutarę tokiu būdu naudotis žemės sklypu, todėl ieškovė savo reikalavimus sieja su tuo, kad naudojimosi tvarka būtų nustatyta tokia, kokia yra numatyta šitame plane. Atstovės žiniomis, šis planas nebuvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Ieškovė nori pasilikti tą gabaliuką, kuris plane nurodytas kaip J. V., kuris buvo ieškovės sutuoktinis, o visa kita - atsakovui. Nors pagal siūlomą naudojimosi tvarką dalis tenkančios atsakovui žemės nėra apaugusi mišku, tai ieškovė, kiek supranta iš jos pozicijos, remiasi tuo, kad atsakovas yra pirminių savininkų teisių perėmėjas ir tokia naudojimosi tvarka, kokią jie buvo sutarę, pereina ir jam. Tai yra būtent tokia ieškovės logika. Kad du plotai tenka atsakovui, mano, jog jo teisių nepažeidžia. Paaiškino, kad šalių žemės sklypas yra suformuotas atliekant preliminarius matavimus, nesant kadastrinių matavimų, pats atidalinimas yra negalimas, todėl vienintelis variantas spręsti tarp šalių susiklosčiusį ginčą - yra nustatinėt vienokią ar kitokią naudojimosi tvarką. Taip pat paaiškino, jog ieškovė nesutinka su atsakovo E. S. pareikštu patikslintu priešieškiniu, nes ieškovei netinka jai atitenkančių medžių rūšys, bet savo žemės sklypo atidalijimo plano ieškovė nerengs, lauks teismo sprendimo.
Atsakovas E. S. su P. V. ieškiniu nesutiko, prašė patenkinti jo pareikštą priešieškinį. Paaiškino, kad ankstesnis žemės sklypo bendrasavininkas V. A. buvo jam skolingas pinigų, todėl padovanojo jam savo 68/100 dalis šio sklypo, tuo padengdamas skolą. Tuo metu buvo tik du savininkai - V. A. ir J. V., J. V. dalis pasiliko P. V., o jam atiteko V. A. dalis. Pagal ieškovės pasiūlytą naudojimosi žemės sklypu tvarką jo sklypas išdalintas į dvi dalis, kas pažeidžia jo teises, ieškovei priskiriamas tik miškas, jam reikės privažiuoti per ieškovės sklypą prie savo vienos dalies žemės. Pagal sklypo dalių vertes ieškovės variantas irgi netinka, nes ieškovė sau pasirinko kelis kartus vertingesnę sklypo dalį.
Ruošiant priešieškinį domėjosi įstatymais, domėjosi kaip dalinami žemės sklypai ir kad turi būt vienodomis dalimis ir stengėsi taip padaryti, kad nebūtų išskirstyti sklypai į kelias dalis ir privažiavimas praktiškai ten yra prie abiejų sklypų iš vienos pusės. Plane matyti, kad abiems šalims tenka ir miško žemės ir ne miško, ir plotai paskaičiuoti proporcingai. Ruošęs atidalijimo projektą specialistas D. Š. buvo vietoje, įvertino ir žemes, ir miškus. Taip pat paaiškino, kad ginčo sklype kirtimai iš tikrųjų buvo vykdomi, kiek žino, yra parengtas kirtimų projektas, bet tuo metu jis nebuvo sklypo bendrasavininku ir jis jokių kirtimų nedarė, leidimų jiems daryti neėmė, be bendrasavininkės sutikimo net nepaimtų leidimo kirsti. Todėl jis ir siūlo atsidalinti, kad nereiktų vienam su kitu derintis. Jis siūlė ieškovei parduoti jam savo dalį sklypo, bet ieškovė nesutiko.
Atsakovo E. S. atstovas advokatas M. B. paaiškino, kad pateikus atsakovo priešieškinį buvo atlikti kadastriniai matavimai, atliktas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, kuriame pažymėtas ir servitutinis kelias. Žemės sklypas po atliktų kadastrinių matavimų buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, matavimų duomenys yra nenuginčyti, todėl galiojantys. Atlikus skaičiavimus dėl miško vertės, priskaičiuota kompensacija, kurią turės sumokėti atsakovas.
Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė Gitana Rumčikienė paaiškino, kad Nacionalinė žemės tarnyba pateikė atsiliepimą, kuriame išdėstė savo poziciją. Taip pat paaiškino, kad ieškovės minimas žemės sklypo planas, kuriame yra Ignalinos rajono žemėtvarkos skyriaus A. B. parašas ir antspaudas, manytina, turėjo būti teikiamas arba notarui, arba tiesiog asmenys norėjo taip susitarti, bet kadangi ant šio plano nėra bendrasavininkų parašų, jis yra negaliojantis. Nacionalinė žemės tarnyba neturėtų teikti nuomonės dėl sklypų vertingumo, nes tai yra dviejų šalių reikalas. Ieškovės pateiktas G. K. tyrinėjimų ir projektavimo įmonės planas gali būti tvirtinamas, kadangi yra nurodyti linijų ilgiai, notarui to pakaktų ir Registrų centras taip pat įregistruotų tokį susitarimą, bet būtent dėl naudojimosi tvarkos. Tačiau ieškovės plane matyti, kad sklypas dalinamas į tris dalis ir prie trečio sklypo nėra numatytas privažiavimas, tai vienas iš pagrindinių trūkumų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.80 straipsniu, asmenys tikrai turi teisę atidalinti sklypus, jeigu būtų abiejų šalių sutikimai, bet tai galėtų ir teismas patvirtinti. Pagal Žemės ūkio ministro 2007 m. gegužės 31 d. įsakymą dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo tvarkos įgyvendinimo taisyklių, ruošiant atidalijimo projektą numatyta atlikti kadastrinius matavimus su posūkio taškais. Taip pat paaiškino, kad pagal pateiktus atsakovo E. S. priešieškinio motyvus, mano, kad priešieškinis yra teisingas.
P. V. ieškinys atmestinas, o atsakovo E. S. priešieškinis tenkintinas.
Ieškovei P. V. ir atsakovui E. S. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 7,2373 ha žemės sklypas, unikalus Nr. v, kadastrinis Nr. kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Kazitiškio kadastrinėje vietovėje, esantis kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovei P. V. priklauso 32/100, o atsakovui - 68/100 šio žemės sklypo (t. 2, b. l. 30-31). Šio žemės sklypo plotas buvo patikslintas atsakovo E. S. užsakymu atlikus sklypo kadastrinius matavimus, tokio dydžio sklypas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, tai patvirtina Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2014 m. liepos 25 d. išrašas (t. 2, b. l. 30-31). Iki kadastrinių matavimų šio sklypo plotas buvo nežymiai didesnis – 7,2800 ha, tačiau toks sklypo plotas buvo nustatytas atliekant preliminarius matavimus, tai patvirtina įrašas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2011 m. gruodžio 16 d. išraše (t. 1, b. l. 12-13). Kaip patvirtina įrašai paminėtose Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašuose, ieškovė P. V. savo dalį sklypo paveldėjo, o atsakovas E. S. nuosavybės teises į savo sklypo dalį įgijo dovanojimo sutarties pagrindu. Tokius pat nuosavybės teisių į šio sklypo dalis įsigijimo pagrindus teisme patvirtino ir šalys.
Pagal Civilinio kodekso 4.75 straipsnį bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Jeigu dėl to nesutariama, tai kilusį ginčą išsprendžia teismas. Vienas iš šių teisių įgyvendinimo būdų yra žemės sklypo kaip nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarkos nustatymas (Civilinio kodekso 4.81 straipsnio 1 dalis). Ji nustatoma daikto bendraturčių tarpusavio susitarimu arba teismo tvarka. Naudojimosi tvarka patvirtinama kuriomis nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis naudosis bendraturčiai. Konkrečią dalį reikia atriboti, nustatant jos dydį ir lokalizaciją. Bendraturčiui paskiriamos naudojimui dalies dydis turi atitikti jo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Nustatant naudojimosi bendru turtu tvarką, bendraturčiui paskiriama naudotis nekilnojamojo daikto konkreti dalis. Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo atveju tai turi būti tiksliai nustatyta sklypo dalis. Ji nustatoma aiškiai parodant žemėtvarkos projekte bendraturčiui tenkančios dalies dydį ir išsidėstymą, pavaizduojant jo dalį atskiriančią ribą. Kitas įstatymo numatytas bendraturčių ginčo sprendimo būdas yra atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės. Civilinio kodekso 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Kartu ši nuostata reiškia, kad atidalijimas turi būti natūra. Kasacinėje teismų praktikoje pripažįstama teisinga tokia teismų praktika, kai siekiama visiškai atidalyti bendraturtį iš bendrosios dalinės nuosavybės, nes visiškas daikto atidalijimas yra prioritetą geriausiai užtikrinantis maksimalų įstatymų nustatytą bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, sprendžiant bendraturčių ginčą, kai vienas (ar keli) iš jų reikalauja atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, o kitas - nustatyti daikto, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, naudojimosi tvarką, prioritetas turi būti teikiamas atidalijimui iš bendrosios nuosavybės. Pirmenybė atidalijimui iš bendrosios nuosavybės teikiama todėl, kad taip palengvinamas ir supaprastinamas savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimas ir išvengiama ginčų, galinčių kilti tarp bendraturčių. Todėl teismas, spręsdamas šį šalių ginčą, taip pat pirmiausiai analizuoja ir vertina atsakovo E. S. priešieškinį P. V. dėl žemės sklypo atidalijimo. Teisę atidalyti bendrosios dalinės nuosavybės teise bendraturčiui priklausančią žemės sklypo dalį bendraturtis gali įgyvendinti laikydamasis ginčo atsiradimo ir jo sprendimo metu galiojančių teisės normų reikalavimų. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje žemės sklypo atidalijimas apibrėžtas kaip žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu, atskiriamos bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys ir iš jų suformuojami atskiri žemės sklypai. Tuo tikslu privataus sklypo savininkas turi organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto parengimą (Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalis). Pagal Žemės įstatymo 37 straipsnio 7 dalį žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami ir įgyvendinami šio Įstatymo 40 straipsnyje nustatyta tvarka tais atvejais, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotus žemės sklypus reikia padalyti, atidalyti, sujungti ar atlikti jų perdalijimą, pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, taip pat formuojant naujus žemės sklypus valstybinėje žemėje. Kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu atsakovo prašymu buvo pradėtas rengti ir parengtas šalims priklausančio žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, tai patvirtina Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ignalinos ir Visagino skyriaus vedėjo atitinkamas įsakymas, Ignalinos rajono savivaldybės administracijos direktorius ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ignalinos ir Visagino skyriaus vedėjas patvirtino žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus (t. 2, b. l. 21-24). Rengiant šį projektą buvo atlikti šio žemės sklypo, priklausančio bendrasavininkams P. V. ir E. S., kadastriniai matavimai, suformuota kadastrinių matavimų byla (t. 2, b. l. 34-44). Atlikus kadastrinius matavimus, buvo patikslintas žemės sklypo plotas, kuris sumažėjo iki 7,2373 ha. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ignalinos ir Visagino skyriaus vedėjo 2014 m. liepos 25 d. sprendimu buvo patvirtintos žemės sklypo ribos ir kadastro duomenys (t. 2, b. l. 61), kurie buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, tai patvirtina Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2014 m. liepos 25 d. išrašas (t. 2, b. l. 30-31). Ta pati individuali įmonė „Danvalda“, kuri atliko žemės sklypo kadastrinius matavimus, parengė 2014 m. rugpjūčio 12 d. žemės sklypo (sklypų) formavimo ir pertvarkymo (atidalinimo) projektą, kurį atsakovas E. S. pateikė teismui (t. 2, b. l. 29). Taip pat yra pateikti šio žemės sklypo miško žemės ir medynų įvertinimai, žemės ūkio paskirties ir miškų ūkio paskirties verčių apskaičiavimai (t. 2, b. l. 26-27, 51-52). Pateikti teismui žemės sklypo (sklypų) formavimo ir pertvarkymo (atidalinimo) projektas bei kiti, su šiuo projektu susiję dokumentais, patvirtina, jog ginčijamas žemės sklypas yra dalus ir gali būti padalintas natūra, nes yra galimybė suformuoti atskirus objektus, nepadarant neproporcingos žalos daiktams, atskiri sklypai bus tinkami naudoti pagal jų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir žemės sklypo naudojimo būdą, nepablogės jų sąlygos ir galimybės ūkinei veiklai vystyti, yra numatyta galimybė į kiekvieną žemės sklypą įvažiuoti (išvažiuoti) keliu - suformuotas servitutas. Todėl teismas konstatuoja, kad atsakovo E. S. pateiktas žemės sklypo (sklypų) formavimo ir pertvarkymo (atidalinimo) projektas atitinka Žemės įstatyme bei kituose norminiuose aktuose nurodytus reikalavimus, projektas optimaliai atitinka protingumo, teisingumo principus, nes abiems bendraturčiams vienodai paskirstomas žemės sklypas, ir ieškovei, ir atsakovui proporcingai atitinka pagal bendrosios nuosavybės dalis dirbamos žemės ir miško paskirties žemės dalys. Nors bylos nagrinėjimo metu ieškovė P. V. pareiškė, kad šis atsakovo pateiktas projektas (planas) jai netinka, ji nori kito plano, atitinkančio jos interesus, tačiau šio savo teiginio nepagrindė jokiais įrodymais, neprašė apklausti teisme šio projekto rengėjo bei pareiškė, kad savo ieškinio netikslins ir savo žemės sklypo atidalijimo varianto neteiks. Todėl teismas pripažįsta, jog atsakovas įrodė, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas atitinka teisės aktų nuostatas ir yra priimtiniausias (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Šalys joms tenkančiomis žemės sklypo dalimis galės naudotis pagal jų paskirtį, ieškovės interesai nebus pažeisti. Todėl yra tenkintinas atsakovo reikalavimas dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo pagal IĮ „Danvalda“ 2014 m. rugpjūčio 12 d. žemės sklypo (sklypų) formavimo ir pertvarkymo (atidalinimo) projektą. Tenkinant atsakovo E. S. pareikštą priešieškinį, teismas turi išspręsti klausimą dėl kelio servituto, kurį atsakovas prašo nustatyti žemės sklypo dalyje, kuri po atidalijimo atitenka ieškovei P. V., atlygintinumo, nes Civilinio kodekso 4.129 straipsnyje nustatyta, jog dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. Pagrindai atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl servituto nustatymo, yra nuostolių faktas ir jų ryšys su servitutu - tarnaujančio daikto savininko nuosavybės teisės suvaržymu. Nuostoliai dėl servituto nustatymo gali pasireikšti kaip daikto nuvertėjimas dėl servituto nustatymo, asmens išlaidos, padarytos dėl servituto nustatymo arba būsimos išlaidos, kurias dėl to ateityje būtina daryti. Atsakovas prašo nustatyti neatlygintiną kelio servitutą, savo 2015 m. sausio 13 d. pareiškime dėl neatlygintino servituto nustatymo nurodė, jog pagal jo paskaičiavimus atlyginimas už servitutą galėtų sudaryti tik 0,42 Eur per metus, be to, servitutas nustatomas palei pat žemės sklypo ribą, dėl ko atsakovas jokios naudos neturės, o ieškovė nepatirs jokių nuostolių, todėl vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais prašo nustatyti neatlygintiną kelio servitutą. Tarnaujančio daikto savininkė ieškovė P. V. šiam prašymui jokių prieštaravimų nepareiškė ir nereikalavo nustatyti atlygintiną servitutą, nepateikė jokių įrodymų apie savo patiriamus nuostolius dėl servituto nustatymo, taip pat nepateikė ir reikalavimo dėl konkrečių nuostolių atlyginimo ir neprašė teismo leisti jai paruošti ir pateikti tokį reikalavimą. Todėl, esant tokiai situacijai, teismas konstatuoja, kad šalys nepateikė jokių įrodymų apie nuostolių dydį, sutiko, jog servitutas būtų neatlygintinas, todėl teismas šiuo sprendimu nustato neatligintiną kelio servitutą, nes tai tenkina abi šalis.
Teismui pripažinus, kad šis atidalijimo projektas yra priimtiniausias, atsakovo E. S. priešieškinis dėl žemės sklypo atidalijimo tenkintinas, todėl P. V. ieškinys dėl valdymo ir naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo atmestinas. Teismui pasirinkus atsakovo pateiktą ginčo sprendimo variantą, ieškovės reikalavimas dėl valdymo ir naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo plačiai neanalizuojamas ir nevertinamas, nes tą daryti nėra jokios prasmės. Tačiau teismas kartu pasisako, kad P. V. ieškinio reikalavimas neatitinka protingumo ir teisingumo principų, nes kaip nurodo ieškinyje pati P. V. ir kaip matyti iš jos pateikto G. K. tyrinėjimų ir projektavimo įmonės parengto žemės sklypo naudojimosi plano (t. 1, b. l. 11), atsakovui naudotis priskiriamas sklypas išdalintas į dvi tarpusavyje nesusisiekiančias dalis, kas pažeidžia jo teises, nes sudaro papildomus sunkumus naudotis šiais sklypais, o ieškovei priskiriamas vienas sklypas; nors, kaip matyti iš šio plano, nėra jokių kliūčių numatyti atsakovui naudotis vienu sklypų, kurio dydis atitiktų jo daliai bendroje nuosavybėje. Be to, ieškovei priskiriamame naudotis sklype daugiausia yra tik miško, todėl šis sklypas yra žymiai vertingesnis už kitus du, tai patvirtina ir esantis byloje IĮ „Danvalda“ parengtas žemės sklypo vertės paskaičiavimas pagal paminėtą G. K. tyrinėjimo ir projektavimo įmonės pateiktą planą (t. 1, b. l. 57). Todėl ir dėl šių nurodytų priežasčių, teismas teikia prioritetą atsakovo pateiktam ginčo sprendimo variantui. Teismas, netenkindamas P. V. ieškinio, atsižvelgia ir į tai, kad ir teismo posėdžių metu, ir laikotarpiais tarp teismo posėdžių atsakovas E. S. kelis kartus siūlė ieškovei įvairius taikaus ginčo išsprendimo variantus, siūlydamas sudaryti byloje taikos sutartį, tačiau ieškovė visus šiuos pasiūlymus atmetė, tai patvirtina teismo posėdžių protokolai bei šalių susirašinėjimas (t. 1, b. l. 114, 180).
Taip pat teismas tenkina atsakovo E. S. priešieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovo E. S. ieškovei P. V. 1329,60 Lt (385,08 Eur) piniginę kompensaciją už didesnę E. S. tenkančioje žemės sklypo dalyje esančio miško vertę, nes kaip paaiškino atsakovo atstovas ir kaip nurodyta priešieškinyje, atsakovui E. S. tenkančiame žemės sklype esančio miško vertė yra didesnė. Kad žemės sklype esančio miško vertė buvo nustatyta, patvirtina Miškų ūkio paskirties žemės sklypo vertės apskaičiavimas (t. 2, b. l. 43). Nors ieškovė P. V. paaiškino, kad su priešieškiniu nesutinka, nes atsidalinus vertingesni medžiai patenka į atsakovo sklypą, neteisingai nustatytos sklypo ribos, netenkina jos ir siūlomos kompensacijos dydis, kitokio žemės sklypų atidalijimo varianto nepasiūlė, taip pat nepateikė ir šalims tenkančių žemės sklypų vertės, tame tarpe ir miško, savo paskaičiavimų.
Teismas tenkina ir atsakovo E. S. priešieškinio reikalavimą leisti atsakovui E. S. atlikti visus veiksmus, reikalingus 7,2373 ha žemės sklypo, unikalus Nr. kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Kazitiškio k.v., esančio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), atidalijimo procedūrų atlikimui pagal teismo sprendimą valstybinėse įstaigose bei su tuo susijusius kitus veiksmus, ieškovės P. V. vardu be ieškovės P. V. sutikimo, nes, kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu, šalys nesutaria dėl visų jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo valdymo, naudojimosi ir disponavimo klausimų, todėl patenkinus šį atsakovo priešieškinio reikalavimą bus išvengta kitų, ateityje galinčių kilti tarp šalių teisminių ginčų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsakovas E. S. už priešieškinį sumokėjo 613,00 Lt žyminio mokesčio (t. 1, b. l. 64), taip pat turėjo 500,00 Lt išlaidų už sklypo naudojimosi tvarkos plano parengimą (t. 1, b. l. 183; t. 2, b. l. 28, 55-56), 5200,00 Lt išlaidų už kadastrinės bylos parengimą ir už žemės sklypo atidalijimo projekto parengimą (t. 2, b. l. 57). Kadangi atsakovo priešieškinis visiškai patenkinamas, iš ieškovės P. V. atsakovo E. S. naudai priteisiama 613,00 Lt arba 177,54 Eur sumokėto žyminio mokesčio. Tačiau teismas nepriteisia iš ieškovės atsakovo naudai jo turėtas 500,00 Lt išlaidas už žemės sklypo naudojimosi tvarkos plano parengimą, nes bylos nagrinėjimo eigoje atsakovas pakeitė priešieškinio reikalavimus ir pateikė naują reikalavimą dėl žemės sklypo atidalijimo. Teismas pripažįsta bylinėjimosi išlaidomis atsakovo E. S. turėtas 2420,00 Lt arba 700,88 Eur (2000,00 Lt + 21 % PVM) už žemės sklypo atidalijimo projekto parengimą ir priteisia šias išlaidas iš ieškovės, tačiau kadastrinės bylos parengimo 2780,00 Lt arba 805,14 Eur (2297,52 Lt + 21% PVM) išlaidos dalintinos tarp šalių lygiomis dalimis, nes parengtos kadastrinės bylos duomenimis atsakovas galės naudotis ir ateityje, šie duomenys įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastro duomenų bazę ir reikalingi ne tik žemės sklypo atidalijimo projekto parengimui, bet, pavyzdžiui, parduodant ar išnuomojant žemės sklypą ir pan. Todėl teismas priteisia iš ieškovės atsakovo naudai 50 procentų šių išlaidų, t.y. 402,57 Eur (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 4 dalis). Viso iš ieškovės atsakovo naudai priteisiama 1280,99 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Byloje yra atsakovo E. S. advokato M. B. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu bei pinigų priėmimo kvitas, patvirtinantis, kad atsakovas E. S. už teikiamą byloje pagalbą advokato M. B. kontorai sumokėjo 3751,00 Lt arba 1086,36 Eur (t. 2, b. l. 53-54). Ši suma, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir nagrinėjimo laiką, nėra aiškiai per didelė, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, todėl turi būti priteista iš ieškovės P. V. atsakovo E. S. naudai.
Dėl procesinių dokumentų įteikimo teismas turėjo 30,86 Eur pašto išlaidų. Šios išlaidos priskiriamos prie bylinėjimosi išlaidų (Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas) ir pagal Civilinio proceso kodekso 96 straipsnį turi būti išieškotos iš ieškovės į valstybės biudžetą.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a:
P. V. ieškinį atmesti.
E. S. priešieškinį patenkinti.
Atidalyti atsakovui E. S., gimusiam kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančias 7,2373 ha žemės sklypo, unikalus Nr. kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Kazitiškio k.v., esančio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), 68/100 dalis iš šio žemės sklypo bendrosios dalinės nuosavybės sekančiai: IĮ „Danvalda“ 2014 m. rugpjūčio 12 d. parengtame žemės sklypo (sklypų) formavimo ir pertvarkymo (atidalinimo) projekte, kuris yra šio sprendimo priedas Nr. 1, indeksu 1-1 pažymėtą žemės sklypo, kurio plotas 7,2373 ha, unikalus Nr. kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Kazitiškio k.v., esančio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), 68/100 dalis, kurios plotas 4,9214 ha, ir asmeninės nuosavybės teise priteisti E. S.; o IĮ “Danvalda” 2014 m. rugpjūčio 12 d. parengtame žemės sklypo (sklypų) formavimo ir pertvarkymo (atidalinimo) projekte indeksu 1-2 pažymėtą žemės sklypo, kurio plotas 7,2373 ha, unikalus Nr. kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Kazitiškio k.v., esančio, 32/100 dalis, kurios plotas 2,3159 ha, priteisti asmeninės nuosavybės teise ieškovei P. V., gimusiai kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini).
Nustatyti IĮ “Danvalda” 2014 m. rugpjūčio 12 d. parengtame žemės sklypo (sklypų) formavimo ir pertvarkymo (atidalinimo) projekte indeksu 1-2 pažymėtoje žemės sklypo, unikalus Nr. kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Kazitiškio k.v., esančio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje, kurios plotas 2,3159 ha ir kuri po atidalinimo atitenka ieškovei P. V., neatlygintiną kelio servitutą - teisę važiuoti transporto priemonėmis, teisę naudotis pėsčiųjų taku, teisę varyti galvijus - kurio plotas 167 kv. m. ir pažymėtas indeksu „S“.
Priteisti iš atsakovo E. S. ieškovės P. V. naudai 385,08 Eur (trijų šimtų aštuoniasdešimt penkių eurų 08 ct) piniginę kompensaciją už didesnę E. S. tenkančioje žemės sklypo dalyje esančio miško vertę.
Leisti atsakovui E. S. atlikti visus veiksmus, reikalingus 7,2373 ha žemės sklypo, unikalus Nr. kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Kazitiškio k.v., esančio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), atidalijimo procedūrų atlikimui pagal teismo sprendimą valstybinėse įstaigose bei su tuo susijusius kitus veiksmus, ieškovės P. V. vardu be ieškovės P. V. sutikimo.
Priteisti iš P. V. E. S. naudai 1280,99 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 1086,36 Eur turėtų išlaidų advokato pagalbai, iš viso 2367,35 Eur (du tūkstančius tris šimtus šešiasdešimt septynis eurus 35 ct).
Išieškoti iš P. V. į valstybės biudžetą 30,86 Lt (trisdešimt eurų 86 ct) pašto išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Ignalinos rajono apylinkės teismui.
Teisėjas Aleksandras Jakubovskis