Civilinė byla Nr. 2-743-543/2012
Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00584-2012-4
Procesinio sprendimo kategorija 116.1;128.2.
(S)
128.2
PRIENŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. lapkričio 27 d.
Prienai
Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Irmutė Kliučinskienė, sekretoriaujant Linai Mažeikaitei, dalyvaujant pareiškėjai O. L., jos atstovei advokatei R. M. nedalyvaujant suinteresuotų asmenų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie finansų ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos atstovams, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos O. L. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie finansų ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir
n u s t a t ė :
pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį palikimo priėmimo faktą paveldėjimo tikslu, kad pareiškėja O. L. po palikėjos J. C. mirties priėmė palikimą per įstatymo nustatytą terminą, faktiškai pradėdama jį valdyti.
Pareiškėja nurodė, kad 2002 m. rugpjūčio 12 d. mirė jos motina J. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini). J. C. mirties dieną, jai priklausė reikalavimo teisė atkurti nuosavybės teises į 1,30 ha žemės ir 0,24 ha miško. J. C. testamento nebuvo sudariusi, pareiškėja yra vienintelė mirusiosios dukra ir turto paveldėtoja. Pareiškėja įstatymo nustatytu terminu dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, tačiau palikimą priėmė pradėdama faktiškai jį valdyti. Pareiškėja asmeniniais palikėjos daiktais iš karto pradėjo rūpintis ir disponuoti jais kaip savo bei rūpinosi žemės nuosavybės atkūrimu. Perkėlus žemę į kitą kadastrinę vietovę, atmatavus lygiavertį žemės sklypą, pareiškėja žemę dirba, prižiūri ir rūpinasi kaip savininkė. Pareiškėja kitokiu būdu gauti palikimo priėmimą patvirtinančių dokumentų negali, todėl juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas teismo keliu.
Teismo posėdžio metu pareiškėja J. C. pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti, paaiškino, kad motina gyveno Varėnos rajone kartu su tėvu iki jo mirties. Keli metai iki jos mirties pareiškėja parsivežė motiną gyventi į savo namus. J. C. buvo ligota, ją reikėjo prižiūrėti. Sudegus gyvenamajam namui, pareiškėja ir jos motina J. C. persikraustė gyventi į (duomenys neskelbtini). Atvykdama motina gyventi pas pareiškėją, atsivežė ir savo asmeninius daiktus bei baldus: spintą, fotelius, staliuką. Palikėja turėjo reikalavimo teisę atkurti nuosavybės teisę į 1,30 ha žemės ir 0,24 ha miško Varėnos rajone. Palikėjai persikrausčius gyventi pas pareiškėją, pareiškėja O. L. parašė prašymą atkurti nuosavybės teisę į žemę Birštono seniūnijoje. Po motinos mirties dėl palikimo priėmimo pas notarę nesikreipė, motinos daiktais pradėjo naudotis kaip savo. Prieš du metus atmatavus sklypą (duomenys neskelbtini), pareiškėja juo naudojasi, sėja kviečius, tačiau mokesčių nemoka, nes neįregistravusi nuosavybės teisių savo vardu.
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija pateikė atsiliepimą į pareiškimą (b. l. 20), kuriame nurodė, kad neprieštaraus dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, jeigu pareiškėjai įrodys faktinį valdymą.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad J. C. turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusių savininkų V. R., M. K., J. V. ir A. V. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) valdytą žemę. Pareiškėjai įrodžius, kad ji per tris mėnesius po motinos J. C. mirties pradėjo valdyti mirusiajai priklausantį turtą, suinteresuotas asmuo neprieštaraus prašomo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui (b. l. 46-47).
Suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija, Nacionalinė žemės tarnyba teismo posėdyje nedalyvavo, bylą prašė nagrinėti jų atstovams nedalyvaujant (b. l. 52, 47). Apie bylos nagrinėjimo teismo posėdyje vietą ir laiką suinteresuotiems asmenims pranešta tinkamai (b. l. 44). Byla išnagrinėta suinteresuotų asmenų atstovams nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 443 straipsnio 5 dalis).
Liudytojas J. A. teismo posėdžio metu paaiškino, kad gyvena (duomenys neskelbtini), pareiškėja O. L. yra jo kaimynė. Pareiškėją pažįsta jau trejus metus ir žino, kad pareiškėja turi žemės (duomenys neskelbtini), kuria rūpinasi. Liudytojas paaiškino, kad pareiškėjos motina mirė 2002 metais ir jam žinoma, kad pareiškėja po motinos mirties paveldėjo miško.
L. R. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra pareiškėjos kaimynė, pažįstamos nuo 2000 metų. Kai pasiligojo pareiškėjos motina, O. L. ją parsivežė iš kito rajono. Parsivežė moterį su daiktais. Daiktai, po J. C. mirties, liko pas pareiškėją. Motiną pareiškėja palaidojo Varėnos rajone, rūpinasi kapaviete. Kai atmatavo žemę (duomenys neskelbtini), o tai buvo pernai metais, pareiškėja nuolat rūpinasi žeme, aria, sėja. Žemė, kurią atmatavo pareiškėjai, visada buvo valdiška.
Pareiškimas tenkintinas.
Paveldėjimo, kaip ir kituose civiliniuose teisiniuose santykiuose, galioja civilinių teisinių santykių elgesio dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad asmenys turimas teises įgyvendina savo nuožiūra, išskyrus įstatyme nustatytus ribojimus. Paveldėjimo teisėje šis principas įgyvendinamas, priimant arba atsisakant priimti palikimą (CK 5.50, 5.60 straipsniai), kai asmuo turi teisę paveldėti pagal įstatymą arba pagal testamentą. Palikimo priėmimas yra aktyvus veiksmas (vienašalis sandoris), kuris sukelia atitinkamus teisinius padarinius tik tuo atveju, jeigu yra išreikštas (sudarytas) įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. CK 5.50 straipsnio, kuris taikytinas nagrinėjamoje byloje susiklosčiusiems teisiniams santykiams, 2 dalyje nustatyti du palikimo priėmimo būdai: įpėdinis faktiškai pradeda valdyti turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Kokių aplinkybių buvimas pripažįstamas pakankamu pagrindu konstatuoti, kad įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, CK paveldėjimo teisės normose nedetalizuojama. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktikoje išaiškinta, kad pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai valdyti turtą, galima tik aktyviais veiksmais, t. y. tylėjimas ar neveikimas nepripažintini valios priimti palikimą išreiškimu; antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą; trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (LAT 2010 m. spalio 5 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-382/2010). Pagal LAT praktiką, palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės. Iš esmės panaši nuostata įtvirtinta ir CK 5.51 straipsnio 1 dalyje. Tačiau pripažįstama, kad ne bet koks konkretaus daikto paėmimas ar net naudojimasis daiktu yra laikomas palikimo priėmimu. Paprastai palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, patalynės, asmeninių daiktų, dokumentų, laiškų, nuotraukų, šeimos suvenyrų ir relikvijų paėmimas kitų įpėdinių sutikimu (LAT 2006 m. balandžio 5 d. nutartis c. b. Nr. 3K-247/2006). Kita vertus, jeigu tokių daiktų paėmimas kartu su kitomis byloje nustatytomis reikšmingomis aplinkybėmis patvirtina, kad buvo aktyviai siekiama įgyvendint palikimo priėmimo teises, tai gali būti pakankamas pagrindas palikimo priėmimui, pradėjus faktiškai valdyti turtą, konstatuoti (LAT 2006 m. vasario 27 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-152/2006).
Bylos rašytiniais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjos motina J. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iki mirties ir mirties dieną gyveno adresu (duomenys neskelbtini). (b. l. 8), pareiškėja O. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra palikėjos dukra (b. l. 11), vienintelė turto paveldėtoja. Alytaus apskrities 2002 m. birželio 4 d. išvada Nr. 38/6290 dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn (b. l. 9) patvirtina, kad palikėja J. C. turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusių savininkų V. R., M. K., J. V. ir A. V. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) valdytą žemę. Taip pat nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Prienų ir Birštono žemėtvarkos skyriaus 2010 m. rugsėjo 17 d. raštu Nr. RS10-607 dėl Nemajūnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo, pareiškėjai siūlė pasirinkti lygiavertį žemės sklypą Nemajūnų kadastro vietovėje laisvo valstybinio žemės fondo žemėje (b. l. 10). Į mirusiosios J. C. palikimą paveldėjimo byla nepradėta (b. l. 7).
Kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, pareiškėjos ir liudytojų paaiškinimų palikimas atsirado J. C. mirties momentu, t.y. 2002 m. rugpjūčio 12 d. (b. l. 6) (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Iš pareiškėjos bei liudytojų paaiškinimų matyti, kad palikėja mirties dieną ir kelis metus iki savo mirties gyveno kartu su pareiškėja (duomenys neskelbtini). Sudegus namui, persikraustė gyventi į (duomenys neskelbtini). Palikėja, gyvendama Varėnos rajone, 2002 m. birželio 4 d. kreipėsi dėl nuosavybės teisių atkūrimo į 0,48 ha žemės ir 1,06 ha miško (b. l. 9). Dar gyvai motinai esant, pareiškėja O. L. parašė prašymą žemėtvarkos tarnybai dėl žemės perkėlimo į kitą kadastrinę vietovę, kadangi motina jau buvo silpnos sveikatos ir gyveno kartu su pareiškėja Birštono sav. Pareiškėja palaidojo palikėją savo lėšomis, pastatė paminklą, prižiūri kapavietę. Mirus motinai pareiškėja perėmė visus jos asmeninius daiktus, drabužius, spintą ir pradėjo juos valdyti kaip savo. Sprendžiant ar įpėdinis priėmė palikimą, paėmęs konkretų daiktą ar kelis daiktus, ar jo nepriėmė, įvertintinas įpėdinio elgesys paėmus daiktą: jis elgėsi kaip savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad po motinos mirties pareiškėja perėmė motinos baldus, su turtu elgėsi ir iki šiol elgiasi kaip paveldėto turto savininkė pradėdama paveldimą turtą valdyti ir tokiu būdu faktiškai priimdama palikimą. Nagrinėjamu atveju taip pat svarbi CK 5.50 straipsnio 1 dalies nuostata – draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, t.y. įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (žin., 1997, Nr. 65-1558) 2 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad, jeigu piliečiai, kurie nustatytu laiku buvo padavę prašymus atkurti nuosavybės teises, yra miręs, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui, jeigu šis yra Lietuvos Respublikos pilietis. Rašytiniai įrodymai bei liudytojų parodymai patvirtina, kad palikėja 2002 m. birželio 4 d. parašė prašymą atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą – žemę (duomenys neskelbtini) (b. l. 9), o pareiškėja palikėjos vardu, kreipėsi dėl žemės perkėlimo į kitą kadastrinę vietovę pagal jos gyvenamąją vietą. Nors tik 2010 m. rugsėjo 17 d., pareiškėjai pasirinkus lygiavertį žemės sklypą Nemajūnų kadastro vietovėje laisvo valstybinio žemės fondo žemėje, atlikti matavimai ir žemės sklypas atmatuotas (duomenys neskelbtini), pareiškėja realiai pradėjo žeme naudotis, ją dirbti ir prižiūrėti, galima daryti išvadą, kad motinos mirties dieną, t. y. 2002 m. rugpjūčio 12 d., pareiškėjai pradėjus faktiškai paveldimą turtą valdyti, ji paveldėjo reikalavimo teisę atkurti nuosavybę į žemę.
Taigi, nors pareiškėja O. L. palikimo priėmimo fakto tinkamai neįformino, laikytina, kad ji faktiškai priėmė 2002 m. rugpjūčio 12 d. mirusios motinos J. C. palikimą. Kitokiu būdu gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų pareiškėja negali, todėl palikimo priėmimo faktas nustatytinas teismine tvarka. Vertinant įrodymų visetą, esant išreikštai pareiškėjos valiai priimti palikimą bei pradėjus valdyti pareiškėjos motinai J. C. priklausiusį turtą, nustatytinas palikimo priėmimo faktas ((duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Iš pareiškėjos priteistinos 18,63 Lt bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu, 448 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį palikimo priėmimo faktą paveldėjimo tikslu, kad O. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo motinos J. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2002 m. rugpjūčio 12 d. mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti.
Priteisti iš pareiškėjos O. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 18,63 Lt (aštuoniolikos litų 63 ct) bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Šios išlaidos sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Prienų rajono apylinkės teismo raštinę.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.
Teisėja Irmutė Kliučinskienė