Administracinė byla Nr. eA-362-575/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07966-2023-8

Procesinio sprendimo kategorija 12.10.5

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. liepos 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ivetos Pelienės ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. O. komercinės firmos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. O. komercinės firmos skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kauno teritorinė muitinė) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas L. O. komercinė firma (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Muitinės departamentas) 2023 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą Nr. 1AE-407 „Dėl L. O. komercinės firmos skundo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Muitinės departamentą išnagrinėti pareiškėjo skundą dėl Kauno teritorinės muitinės 2023 m. balandžio 12 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitos Nr. 3KM190239S (toliau – ir Ataskaita).

2.       Pareiškėjas nurodė, kad Kauno teritorinė muitinė atliko supaprastintą mokestinį patikrinimą dėl pareiškėjo vardu importuotų naudotų apgadintų transporto priemonių, deklaruotų atskiromis elektroninėmis importo deklaracijomis, muitinės vertės teisingumo. Patikrinimo metu nustatyta, kad, remiantis naujai atsiradusiomis aplinkybėmis, t. y. Muitinės departamento pateikta informacija iš Lietuvos kriminalinės policijos biuro Sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo tyrimo 4-osios valdybos, buvo padaryta išvada, kad elektroninėse importo deklaracijose yra nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie transporto priemonių įsigijimo aplinkybes ir vertę, dėl ko buvo neteisingai apskaičiuoti importo mokesčiai ir muitinis vertinimas turi būti atliktas iš naujo. Pareiškėjas nesutiko su Kauno teritorinės muitinės Ataskaita, kuria, atlikus patikrinimą, pareiškėjui apskaičiuota mokestinė nepriemoka: 690,00 Eur importo muito mokestis ir 1 670,00 Eur pridėtinės vertės mokestis ir pateikė dėl Ataskaitos skundą Muitinės departamentui. Muitinės departamentas 2023 m. birželio 13 d. sprendimu įpareigojo pareiškėją per 15 dienų pašalinti skundo trūkumus – pateikti su keliamo mokestinio ginčo dalyku susijusiu? užsienio kalba i?formintu? dokumentu? autentifikuotus vertimus i? valstybine? lietuvių kalbą. Pareiškėjas teigė, kad 2023 m. birželio 19 d. Muitinės departamentui pateikė rašytinius paaiškinimus, o Muitinės departamentas ginčijamu Sprendimu sustabdė pareiškėjo skundo nagrinėjimą iki bus priimtas galutinis procesinis sprendimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-14041-20.

3.       Pareiškėjas teigė, kad Sprendimas nemotyvuotas ir nepagrįstas, neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose įtvirtintų reikalavimų, be to, Muitinės departamentas formaliai pritaikė Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 156 straipsnio 1 dalies nuostatas. Pareiškėjas nesutiko su Sprendime pateiktu vertinimu, kad baudžiamojoje byloje (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-14041-20) nustatytos aplinkybės gali turėti esminės įtakos kilusiam mokestiniam ginčui. Pareiškėjo vertinimu, mokestinio ginčo nagrinėjimo sustabdymas galimas tik išimtiniais teisės aktuose nustatytais atvejais mokestinį ginčą nagrinėjančiai institucijai tinkamai motyvavus savo sprendimą, negalima remtis tik abstrakčiomis frazėmis, būtina tiksliai nurodyti, kokias faktines aplinkybes ir faktus turi nustatyti ikiteisminį tyrimą vykdanti institucija, kurių pati mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija negali nustatyti. Pareiškėjo teigimu, Sprendime tokie motyvai nebuvo nurodyti, o Kauno teritorinė muitinė, atlikdama mokestinį patikrinimą, savarankiškai įvertino visas faktines aplinkybes ir nustatė naują ginčo automobilių muitinę vertę: savarankiškai įvertino pareiškėjo pateiktą informaciją elektroninėse importo deklaracijose, nusprendė, jog minėtose deklaracijose yra nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie automobilio įsigijimo vertę ir deklaruotų automobilių muitinis įvertinimas turi būti atliktas iš naujo, savarankiškai vertino baudžiamojoje byloje institucijos surinktus duomenis apie automobilių eksporto iš Jungtinių Amerikos Valstijų (toliau – ir JAV) kainas ir kitas aplinkybes, todėl nėra kliūčių, dėl kurių Muitinės departamentas negalėtų išnagrinėti kilusio mokestinio ginčo. Pareiškėjo vertinimu, Sprendime nenurodyti ir tiksliai neįvardinti juridiniai faktai ir aplinkybės, kuriuos gali nustatyti tik ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-14041-20 vykdanti institucija, o ir tokiu atveju, jei Kauno teritorinė muitinė nekonstatavo tam tikrų juridinių faktų ar aplinkybių buvimo ar nebuvimo, Muitinės departamentas turi kompetenciją nustatyti ar nenustatyti juridinio fakto ar aplinkybių buvimo faktą, kadangi turi kompetenciją spręsti mokestinius ginčus ikiteisminėje ginčo stadijoje. 

4.       Pareiškėjas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir nurodė, kad Muitinės departamentas nesvarstė galimybės sustabdyti pareiškėjo skundo dalies nagrinėjimą, todėl Sprendimas yra formalus, atsakomybė perkeliama ikiteisminį tyrimą vykdančiai institucijai, tai kelia abejonių mokestinio patikrinimo savarankiškumu.

5.       Pareiškėjas pažymėjo, kad Muitinės departamentas 2023 m. birželio 13 d. sprendimu įpareigojo pareiškėją per 15 dienų pašalinti sprendime nurodytus skundo trūkumus – pateikti su keliamo mokestinio ginčo dalyku susijusiu? užsienio kalba i?formintu? dokumentu? autentikuotus vertimus i? valstybine? kalba?, tačiau sąskaitas (prekių? faktūrinei vertei pagrįsti), nuosavybės registracijos pažymėjimus Muitinės departamentui pateikė ne pareiškėjas, o Kauno teritorinė muitinė, todėl nepagrįsti Sprendimo teiginiai, kad pareiškėjas nepašalino skundo trūkumų. 

6.       Pareiškėjo teigimu, Muitinės departamentas bei Kauno teritorinė muitinė piktnaudžiauja suteiktomis teisėmis, o net ir sustabdžius pareiškėjo skundo nagrinėjimą, jis turi pareigą sumokėti 690 Eur importo muito mokestį ir delspinigius nepagrįstos Ataskaitos pagrindu.

7.       Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

8.       Atsakovas paaiškino, kad Sprendimą priėmė vadovaudamasis MAĮ 156 straipsnio 1 dalimi, ir nurodė, jog Lietuvos kriminalinės policijos biuro Sunkaus ir organizuoto nusikaltimo tyrimo 4-oji valdyba (toliau – ir Lietuvos kriminalinės policijos biuras) atlieka ikiteisminį tyrimą pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 2 dalyje (sukčiavimas), 220 straipsnio 2 dalyje (neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas), 222 straipsnio 1 dalyje (apgaulingas apskaitos tvarkymas) bei 300 straipsnio 3 dalyje (dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu). Atsakovas pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo duomenimis nustatyta, jog organizuotos grupės nariai, siekdami bendro nusikalstamos veikos rezultato, pasinaudodami nusikalstamai veikai nuslėpti sukurtomis organizuotos grupės narių valdomų įmonių fiktyvia teisine padėtimi ir nusikalstamu būdu įteisintu jų bendradarbiavimu, klastojo iš JAV importuojamų naudotų transporto priemonių įsigijimo dokumentus (pirkimo-pardavimo sutartis bei sąskaitas ir importo / eksporto deklaracijas), juose nurodydami tikrovės neatitinkančius duomenis apie transporto priemonių pardavėjus ir kelis kartus mažesnę transporto priemonių įsigijimo vertę. Atsakovo vertinimu, ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-14041-20 yra susijęs ir su galimu pareiškėjo dalyvavimu nusikalstamoje veikoje, susijusiojoje su transporto priemonių įsigijimu bei importu į Europos Sąjungos muitų teritoriją, todėl Muitinės departamentas, pasinaudodamas MAĮ 156 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teise, pagrįstai sustabdė pareiškėjo skundo nagrinėjimą iki bus priimtas galutinis procesinis sprendimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-14041-20.

9.       Atsakovo vertinimu, mokestinio ginčo nagrinėjimo sustabdymas tikslingas ir dėl to, kad muitinė, kaip mokesčių administratorius, neturi galimybės susipažinti su visais dokumentais ir duomenimis, esančiais ikiteisminio tyrimo medžiagoje bei turinčiais tiesioginę įtaką ir skolininkų solidarinei mokestinei nepriemokai ir tik išnagrinėjus minėtą baudžiamąją bylą, bus nustatytos aplinkybės, turinčios įtakos mokestiniam ginčui.

10.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno teritorinė muitinė atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

11.       Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė faktines aplinkybes, susijusias su supaprastintu mokestiniu patikrinimu ir teigė, kad ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-14041-20 yra susijęs su galimu pareiškėjo dalyvavimu atliekant nusikalstamą veiką, susijusią su ginčo transporto priemonių įsigijimu bei importu į Europos Sąjungos muitų teritoriją, todėl ikiteisminio tyrimo metu patvirtintos ar paneigtos aplinkybės dėl pareiškėjo dalyvavimo galimoje nusikalstamoje veikoje turės tiesioginę įtaką ir mokestiniam ginčui, kurio nagrinėjimas ikiteismine tvarka sustabdytas Sprendimu. Kauno teritorinės muitinės vertinimu, priklausomai nuo ikiteisminio tyrimo metu nustatytų reikšmingų faktinių aplinkybių (atliktų neteisėtų veiksmų (ne)buvimo, juos atlikusių asmenų) priklauso ir pareiškėjo skundo dėl teritorinio mokesčių administratoriaus supaprastinto patikrinimo ataskaitos teisėtumo ir pagrįstumo išnagrinėjimo rezultatas, nes centrinis mokesčių administratorius privalo patikrinti skundžiamo teritorinio mokesčių administratoriaus sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pareiškėjo skunde išdėstytais pagrindais. Kauno teritorinė muitinė nurodė, kad Sprendimu pagrįstai taikytas MAĮ 156 straipsnio 1 dalyje nustatytas mokestinio ginčo nagrinėjimo stabdymo pagrindas.

II.

12.       Regionų administracinis teismas 2024 m. sausio 8 d. sprendimu pareiškėjo L. O. komercinės firmos skundą atmetė.

13.       Teismas nustatė, kad Kauno teritorinė muitinė, vadovaudamasi 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau – ir Sąjungos muitinės kodeksas), 48 straipsnio bei Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2008 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 1B-407 patvirtintų Muitinės vykdomų patikrinimų atlikimo taisyklių (toliau – ir Patikrinimų atlikimo taisyklės) 5 ir 9.3 punkto nuostatomis, atliko supaprastintą pareiškėjo importuotų naudotų transporto priemonių, deklaruotų elektroninėse importo deklaracijose (toliau – EID): 2019 m. birželio 20 d. MRN 19LTLC0100IM08BD74, 2019 m. liepos 9 d. MRN 19LTLC0100IM09A330, 2019 m. rugsėjo 26 d. MRN 19LTLC0100IM0DC281, muitinės vertės teisingumo patikrinimą. 

14.       Teismas nurodė, kad Kauno teritorinė muitinė, įvertinusi Lietuvos kriminalinės policijos biuro pateiktą informaciją, konstatavo, jog naudotos transporto priemonės, kurias į Lietuvą importavo pareiškėjas, buvo eksportuotos iš įvairių JAV jūrų uostų, o jų deklaruota eksporto vertė (JAV doleriais) yra žymiai didesnė už tikrinamų transporto vertę, nurodytą sąskaitose (invoice), pateiktose EID įforminimo metu ir deklaruotą EID 22 langelyje. Teismas pažymėjo, kad Kauno teritorinė muitinė nustatė, jog tikrinamas transporto priemones iš JAV į Lietuvą eksportavo įmonės „Rex Auto Parts“ ir „Baltic Auto Shipping“, bet ne MOVIL MOTORS S. A., kurią tikrinamose EID kaip siuntėją / eksportuotoją deklaravo pareiškėjas; pagal pateiktus duomenis eksportuotojas „Rex Auto Parts“ tikrinamas transporto priemones išsiuntė galutiniam gavėjui Lietuvoje – pareiškėjui, o „Baltic Auto Shipping“ siuntė gavėjui – uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Translaiva“.

15.       Teismas nustatė, kad Ataskaitoje nurodyta, jog muitinio įforminimo metu pareiškėjas, deklaruodamas prekes – naudotas transporto priemones (markės, modeliai, identifikaciniai numeriai ir techninės charakteristikos nurodyti Ataskaitos 1 lentelės 2 skiltyje), nurodė apgaulingai sumažintą jų faktūrinę vertę eurais, į kurią deklaruojant buvo įskaitytos transporto priemonių gabenimo išlaidos iki Klaipėdos (pristatymo sąlygos – „CIF Klaipėda“), pagal Panamos įmonės MOVIL MOTORS S.A. išrašytas sąskaitas (numeriai ir datos nurodyti Ataskaitos 1 lentelės 3 skiltyje, vertė eurais nurodyta 4 skiltyje). Teismas nurodė, kad Kauno teritorinė muitinė nustatė, jog minėtose sąskaitose (invoice) nėra nurodyta prekių pardavėjo, o tik prekių siuntėjas – MOVIL MOTORS S.A., nors EID 24 langelyje buvo deklaruota sandorio rūšies kodas „11“, t. y. „Tiesioginis pirkimas/pardavimas“, o pareiškėjo muitinei pateikta informacija, tikrinamose EID deklaruojant duomenis apie transporto priemonių siuntėją bei transporto priemonių vertes, visiškai neatitinka informacijos, surinktos ikiteisminio tyrimo metu ir pateiktos muitinei apie pareiškėjo importuotas transporto priemones, kur siuntėju nurodytos JAV įmonės „Rex Auto Parts“ ir „Baltic Auto Shipping“, o transporto priemonių vertės žymiai didesnės už Lietuvoje tikrinamose EID deklaruotas šių transporto priemonių muitines vertes; apmokėjimo dokumentai už transporto priemones ir jų gabenimą iki JAV uostų, iš kurių transporto priemonės buvo eksportuotos į Lietuvą, muitinei nebuvo pateikti, taip pat muitinei nebuvo pateikti dokumentai, pagrindžiantys tikrinamų transporto priemonių gabenimo išlaidas jūrų transportu iki Sąjungos muitų teritorijos, t. y. iki Klaipėdos jūrų uosto, todėl muitinė negali nustatyti už transporto priemonių ir jų gabenimą sumokėtų sumų, kaip tai numatyta Sąjungos muitinės kodekso 70 straipsnio 1 dalies nuostatose.

16.       Teismas nurodė, kad Ataskaitoje pažymėta, jog nesant galimybės pareiškėjo importuotų transporto priemonių, deklaruotų tikrinamomis EID, muitinės vertės nustatyti pagal Sąjungos muitinės kodekso 74 straipsnio 2 dalies (a), (b), (c) ir (d) punktus, jų muitinė vertė nustatyta vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso 53 straipsniu ir 74 straipsnio 3 dalimi (alternatyvus metodas), Sutarties dėl 1994 m. bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos VII straipsnio įgyvendinimo 7 straipsnio nuostatomis ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. gruodžio 7 d. nutarimu Nr. 1224 patvirtintų Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimo taisyklių (toliau – ir Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimo taisyklės) 19 punkto nuostatomis, remiantis duomenimis, prieinamais importuojančioje šalyje, t. y. naudojant baudžiamosios bylos Nr. 01-1-14041-20 duomenis, surinktus ikiteisminio tyrimo metu ir Muitinės departamento pateiktus duomenis. Be to, Ataskaitoje nurodyta, kad pareiškėjo importuotų transporto priemonių, įformintų tikrinamomis EID, muitine verte laikytina jų vertė, nustatyta remiantis ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-14041-20 surinktais ir Muitinės departamentui pateiktais eksporto iš JAV duomenimis ir patikslintomis transporto priemonių gabenimo iš JAV iki Klaipėdos išlaidomis – 859 Eur, apskaičiuotomis remiantis 2019 m. tos pačios rūšies transporto priemonėms taikomais įprastais tarifais (Muitinės departamento 2022 m. liepos 5 d. raštas Nr. (16.5 Mr)3BE-4102).

17.       Teismas nustatė, kad Kauno teritorinė muitinė, vadovaudamasi Sąjungos muitinės kodekso 22 straipsnio 6 dalies (e) punktu, 29 straipsniu, 48 straipsniu, 53 straipsniu, 74 straipsnio 3 dalimi, 77 straipsniu, 101 straipsnio 1 dalimi, 114 straipsnio 2 dalimi, Sutarties dėl 1994 m. bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos VII straipsnio įgyvendinimo 7 straipsniu, Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 15 straipsnio 15 dalies 1–3 punktais, 123 straipsnio 1 ir 2 dalimis, MAĮ 68 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalimi, 96 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 97 straipsnio 2 dalimi, 132 straipsnio 4 dalimi ir 139 straipsnio 1 dalimi, Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimo taisyklių 19 punktu, Muitinės departamento direktoriaus 2004 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 1B-431 patvirtintų Importuojamų prekių muitinio įvertinimo kontrolės taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. gruodžio 17 d. iki 2018 m. spalio 5 d.) V skyriaus nuostatomis, Patikrinimų atlikimo taisyklių 5 ir 9.3 punktais, Ataskaitoje nusprendė: 1) nepripažinti L. O. komercinės firmos (įm. kodas 140684226) importuotų naudotų transporto priemonių, įformintų EID MRN 19LTLC0100IM08BD74 (2019 m. birželio 20 d.), MRN 19LTLC0100IM09A330 (2019 m. liepos 9 d.) ir MRN 19LTLC0100IM0DC281 (2019 m. rugsėjo 26 d.), deklaruotos muitinės vertės; 2) perskaičiuoti L. O. komercinės firmos importuotų prekių – naudotų transporto priemonių, įformintų EID MRN 19LTLC0100IM08BD74 (2019 m. birželio 20 d.), MRN 19LTLC01001M09A330 (2019 m. liepos 9 d.) ir MRN 19LTLC0100IM0DC281 (2019 m. rugsėjo 26 d.), muitinę vertę, importo muitą, PVM apmokestinamąją vertę ir importo PVM (B00); 3) apskaičiuoti L. O. komercinei firmai už importuotas prekes – naudotas transporto priemones, deklaruotas EID MRN 19LTLC0100IM08BD74 (2019 m. birželio 20 d.), MRN 19LTLC01001M09A330 (2019 m. liepos 9 d.) ir MRN 19LTLC0100IM0DC281 (2019 m. rugsėjo 26 d.), 690 Eur importo muito (A00) mokestinę nepriemoką pagal Ataskaitos lentelėje nurodytus duomenis; 4) nustatyti nusikalstama veika valstybei padarytą žalą baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-14041-20: apskaičiuoti importo PVM (B00) – 1 670 Eur mokestinę nepriemoką; 5) apskaičiuoti L. O. komercinei firmai už importuotas prekes – transporto priemones, deklaruotas EID MRN 19LTLC0100IM08BD74 (2019 m. birželio 20 d.), MRN 19LTLC0100IM09A330 (2019 m. liepos 9 d.) ir MRN 19LTLC0100IM0DC281 (2019 m. rugsėjo 26 d.) ir įtraukti (neįtraukti) į apskaitą importo muito delspinigius; 6) nepradėti baudos skyrimo procedūros iki ikiteisminio tyrimo įstaigos, prokuroro ar teismo sprendimo dėl L. O. komercinės firmos patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, jų kaltės ir nubaudimo pagal BK, įsiteisėjimo; 7) informuoti apie supaprastinto patikrinimo ataskaitą L. O. komercinę firmą. 

18.       Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, nesutikdamas su Ataskaita, 2023 m. gegužės 4 d. pateikė skundą Muitinės departamentui, o Muitinės departamentas Sprendimu pareiškėjo 2023 m. gegužės 4 d. skundo nagrinėjimą sustabdė iki bus priimtas galutinis procesinis sprendimas baudžiamojoje byloje pagal atliekamą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-14041-20; Sprendime nurodyta, jog mokestinis ginčas tarp pareiškėjo ir vietos mokesčių administratoriaus kilo dėl teritorinės muitinės sprendimo nepripažinti ginčo muitinės deklaracijose deklaruotos muitinės vertės bei perskaičiuoti ją remiantis duomenimis, gautais iš JAV Krašto apsaugos departamento; Sprendime konstatuota, kad Lietuvos kriminalinės policijos biure atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-14041-20 dėl organizuotos grupės galimai vykdytos nusikalstamos veikos, importuojant transporto priemones iš trečiųjų šalių į Sąjungos muitų teritoriją ir pateikiant melagingus duomenis apie tikruosius transporto priemonių pardavėjus ir gavėjus bei melagingai sumažintą importuotų transporto priemonių vertę, tarp organizuotos grupės narių įvardintas pareiškėjas, kuris iš JAV į Lietuvos Respubliką įvežė apgadintas naudotas transporto priemones ir tikrinamose EID deklaravo žymiai mažesne jų įsigijimo verte, nei šių transporto priemonių JAV eksporto vertė; Muitinės departamentas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, darė išvadą, kad minėtoje baudžiamojoje byloje (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-14041-20) nustatytos aplinkybės gali turėti esminės įtakos šio mokestinio ginčo faktinės situacijos vertinimui ir objektyvaus, pagrįsto sprendimo priėmimui, todėl pareiškėjo skundo nagrinėjimą sustabdė MAĮ 156 straipsnio 1 dalies pagrindu iki bus priimtas galutinis procesinis sprendimas baudžiamojoje byloje (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-14041-20).

19.       Teismas citavo ginčui aktualias MAĮ 15 straipsnio 2 dalies, 147 straipsnio, 156 straipsnio 1 dalies nuostatas bei aptarė suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl MAĮ 156 straipsnio 1 dalies taikymo, kai ikiteisminė mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija gali nuspręsti skundo dėl mokestinio ginčo (jo dalies) nagrinėjimo sustabdymo, pažymėjo, kad Muitinės departamentas patenka į institucijų sąrašą, nurodytą MAĮ 156 straipsnio 1 dalyje, todėl turi teisinį pagrindą spręsti mokestinės bylos nagrinėjimo sustabdymo klausimą.

20.       Teismas iš Ataskaitos sprendė, kad Kauno teritorinė muitinė pareiškėjo supaprastintą mokestinį patikrinimą atliko gavusi Muitinės departamento pavedimą – Muitinės departamentas 2023 m. sausio 13 d. raštu Nr. (16.5 Mr) 3BE-310 „Dėl importo mokesčių perskaičiavimo“ pavedė Kauno teritorinei muitinei atlikti tyrimą ir priimti sprendimą dėl naudotų transporto priemonių EID deklaruotos muitinės vertės, įvertinant pateiktus duomenis, remdamasis Lietuvos kriminalinės policijos biuro 2020 m. gruodžio 30 d. užduotimi Nr. 38-3-11313, susijusia su skolos apskaičiavimu ir registravimu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-14041-20; be to, Muitinės departamentas, duodamas pavedimą atlikti tyrimą, nurodė, jog Lietuvos kriminalinės policijos biuro pateikta informacija ir duomenys apie naudotas transporto priemones buvo susisteminti pagal muitinėje 2019 metais įformintas EID; 2019 m. į Lietuvą naudotas transporto priemones (pagal pateiktus VIN kodus) importavo įvairūs fiziniai ir juridiniai asmenys, įskaitant ir pareiškėją.

21.       Teismas nustatė, kad Muitinės departamentas 2023 m. kovo 15 d. rašte Nr. (1.13 Mr) 3BE-2075 „Dėl duomenų perdavimo ir importo mokesčių perskaičiavimo“, adresuotame Kauno teritorinei muitinei ir Lietuvos kriminalinės policijos biurui, nurodė, kad atliko užklausas į JAV ir Kanados muitinių tarnybas dėl ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-14041-20 turimų duomenų apie importuotas naudotas transporto priemones patikslinimo ir minėtu raštu patikslintus duomenis perdavė Kauno teritorinei muitinei ir Lietuvos kriminalinės policijos biurui.

22.       Teismas sprendė, kad neginčytinai nustatyta, jog Kauno teritorinė muitinė supaprastintą pareiškėjo mokestinį patikrinimą pagal nurodytas EID atliko turėdama Muitinės departamento pavedimą, vykdant Lietuvos kriminalinės policijos biuro 2020 m. gruodžio 30 d. užduotį – nustatyti valstybei nusikalstama veika padarytą žalą.

23.       Teismas nurodė, kad byloje ginčo, jog Lietuvos kriminalinės policijos biuras atlieka ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-14041-20 pagal požymius nusikalstamų veikų, nustatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje (sukčiavimas), 220 straipsnio 2 dalyje (neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas), 222 straipsnio 1 dalyje (apgaulingas apskaitos tvarkymas) bei 300 straipsnio 3 dalyje (dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu), nėra. Teismas pažymėjo, kad pagal ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis organizuotos grupės nariai, siekdami bendro nusikalstamos veikos rezultato, pasinaudodami nusikalstamai veikai nuslėpti sukurtomis organizuotos grupės narių valdomų įmonių (įskaitant pareiškėją) fiktyvia teisine padėtimi ir nusikalstamu būdu įteisintu jų bendradarbiavimu, klastojo iš JAV importuojamų naudotų transporto priemonių įsigijimo dokumentus (pirkimo-pardavimo sutartis bei sąskaitas ir importo (eksporto) deklaracijas), juose įrašydami tikrovės neatitinkančius duomenis apie transporto priemonių pardavėjus ir kelis kartus mažesnę transporto priemonių įsigijimo vertę.

24.       Teismas nurodė, kad Ataskaitos duomenimis nustatyta, jog Kauno teritorinė muitinė, priimdama Ataskaitą ir apskaičiuodama pareiškėjui 690 Eur importo muito (A00) mokestinę nepriemoką, be kita ko, rėmėsi baudžiamosios bylos Nr. 01-1-14041-20 ikiteisminio tyrimo duomenimis bei Muitinės departamento pateikta papildoma informacija, gauta iš JAV muitinės tarnybos ir Kanados pasienio tarnybos.

25.       Teismas vertino, kad pareiškėjo padarytas mokesčių įstatymų pažeidimas siejamas su nusikalstamos veikos požymiais ir todėl šiam mokestiniam ginčui teisingai išspręsti būtinas juridinio fakto dėl nusikalstamos veikos padarymo nustatymas, tokio juridinio fakto nustatymas yra ikiteisminio tyrimo įstaigos, prokuroro ar teismo kompetencija, o Muitinės departamentui kaip centriniam mokesčių administratoriui tokia teisė nesuteikta, Muitinės departamentas, nagrinėdamas mokestinį ginčą, nėra kompetentingas įvertinti surinktus faktinius duomenis, kurie atitinka nusikalstomos veikos požymius ir kuriais grindžiamos pareiškėjui apskaičiuotos mokesčio ir su juo susijusios sumos.

26.       Teismas darė besąlygišką išvadą, kad Muitinės departamentas ginčijamu Sprendimu pagrįstai sustabdė pareiškėjo skundo nagrinėjimą iki ikiteisminio tyrimo įstaigos, prokuroro ar teismo sprendimo dėl mokesčių mokėtojo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, jo kaltės ir nubaudimo pagal BK, įsiteisėjimo.

27.       Teismas konstatavo, kad skundžiamas Muitinės departamento Sprendimas yra tinkamai pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis, priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų ir atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies nuostatas, todėl Sprendimą panaikinti nėra pagrindo.

28.       Teismas sprendė, kad pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Muitinės departamentą nagrinėti jo skundą dėl Ataskaitos laikytinas išvestiniu, todėl atsisakius panaikinti Sprendimą, nėra pagrindo įpareigoti Muitinės departamentą nagrinėti pareiškėjo skundą. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo skundo tenkinti nėra pagrindo.

III.

29.       Pareiškėjas L. O. komercinė firma apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Muitinės departamento Sprendimą ir įpareigoti Muitinės departamentą nagrinėti pareiškėjo skundą dėl Kauno teritorinės muitinės Ataskaitos.

30.       Pareiškėjas nurodo, kad teismo sprendimas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas, teismas formaliai pritaikė MAĮ 156 straipsnio 1 dalį ir neįsigilinęs į faktines aplinkybes, nepagrįstai pripažino Muitinės departamento Sprendimą teisėtu.

31.       Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad Muitinės departamentas turi pareigą tinkamai motyvuoti sprendimą sustabdyti mokesčių mokėtojo skundo nagrinėjimą, nes mokestinio ginčo nagrinėjimo sustabdymas buvo pritaikytas formaliais pagrindais, nekonkretizuojant ir nenurodant jokių pareiškėjo skundo nagrinėjimo sustabdymo motyvų, nors Sprendime minimas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-14041-20 ir jame ateityje nustatytinos svarbios faktinės aplinkybės mokestiniam ginčui, tačiau konkrečiai šių faktinių aplinkybių atsakovas Sprendime nenurodo, o abstraktūs teiginiai „nustatytos aplinkybės gali turėti esminės įtakos“ nėra tinkama Muitinės departamento Sprendimo motyvacija.

32.       Pareiškėjas pažymi, kad mokestinio ginčo nagrinėjimo sustabdymas galimas tik išimtiniais teisės aktuose nustatytais atvejais mokestinį ginčą nagrinėjančiai institucijai tinkamai motyvavus savo sprendimą, turi būti tiksliai nurodyta, kokias faktines aplinkybes ir faktus turi nustatyti ikiteisminį tyrimą vykdanti institucija, kurių pati mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija negali nustatyti, o atsakovo Sprendime tokie motyvai nebuvo nurodyti.

33.       Pareiškėjas pažymi, kad Ataskaitoje nurodoma, jog apskaičiuojant importuotų prekių muitinę vertę, negalėjo būti remiamasi nei turto vertinimo ataskaitomis, nei sąskaitomis-faktūromis, nei kitais pareiškėjo, kaip muitinės tarpininko, prie EID pridėtais dokumentais (įskaitant ir pačiomis EID), šias išvadas Kauno teritorinė muitinė padarė remdamasi ne visų minėtų dokumentų suklastojimo faktu (kurio pagrindimui iš tiesų reikėtų sulaukti baudžiamosios bylos baigties), tačiau kitais pačios Kauno teritorinės muitinės arba ikiteisminio tyrimo įstaigos iš kitų šalių (JAV) surinktais duomenimis apie importuotų prekių įsigijimo aukcionuose, importo vertes, transportavimo kaštus ir kt. Todėl, net jei baigus ikiteisminį tyrimą ir priėmus apkaltinamuosius nuosprendžius būtų konstatuoti pareiškėjo ar kitų asmenų nusikalstami veiksmai klastojant dokumentus, kuriais buvo grindžiamos importo deklaracijos, tai neturės įtakos pareiškėjo skundo dėl Ataskaitos nagrinėjimo galimybėms bei rezultatui, kadangi Muitinės departamentui nėra jokių kliūčių įvertinti, ar Kauno teritorinė muitinė tinkamai įvertino jos gautus duomenis apie importuotų prekių vertes, pagrindė solidariąją pareiškėjo atsakomybę už papildomai priskaičiuotus mokesčius, t. y. nėra jokių kliūčių išnagrinėti pareiškėjo skundą dėl Ataskaitos, o tokie Muitinės departamento ir pirmosios instancijos teismo veiksmai pažeidžia pareiškėjo teises ir teisėtus interesus, kadangi Sąjungos muitinės kodekso 45 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog skundo pateikimas nestabdo apskųsto sprendimo vykdymo, todėl ginčo mokestinę prievolę (690 Eur muito) pareiškėjas jau buvo priverstas sumokėti. Mokestinės prievolės pagrįstumas bus vertinamas tik po kelių ar keliolikos metų, kai ne tik bus baigtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-14041-20, tačiau ir bus priimtas galutinis ir neskundžiamas teismo nuosprendis šioje baudžiamojoje byloje, dėl tam tikrų juridinių faktų, kurių Sprendimo priėmimo dieną net pats atsakovas nežino ir negali nurodyti, negalėjo nurodyti ir teismo posėdyje, todėl toks Sprendimas stabdyti skundo nagrinėjimą yra nepagrįstas, o teismas vien šiuo pagrindu turėjo panaikinti atsakovo Sprendimą.

34.       Pareiškėjas tvirtina, kad nėra jokių kliūčių nagrinėti mokestinį ginčą iš esmės, nes tam, kad mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija galėtų sustabdyti mokestinio ginčo nagrinėjimą (pagal MAĮ 156 str. 1 d.) turi būti įvykdytos dvi sąlygos: yra būtina nustatyti juridinio fakto buvimą (nebuvimą), kuris yra svarbus mokestiniam ginčui išspręsti ir šio juridinio fakto nustatymas yra ne mokestinį ginčą nagrinėjančios, o kitos institucijos kompetencija. Šiuo atveju, Muitinės departamentas nenurodė ir tiksliai neįvardino juridinių faktų ir aplinkybių, kuriuos gali nustatyti tik ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-14041-20 vykdanti institucija, o iš Ataskaitos matyti, jog ir nėra juridinių faktų ir aplinkybių, kurias dar reikėtų nustatyti, kad pareiškėjo skundas būtų tinkamai išnagrinėtas, nes atlikdama mokestinį patikrinimą ir parengdama Ataskaitą, Kauno teritorinė muitinė savarankiškai įvertino visas faktines aplinkybes ir nustatė naują ginčo automobilių muitinę vertę, nors ir vykdė ikiteisminį tyrimą vykdančios institucijos užduotį. Pareiškėjas nurodo, kad ikiteisminį tyrimą vykdanti institucija nei buvo įtraukta, nei pati davė nurodymus dėl konkrečių ginčo automobilių muitinės vertės ir papildomų mokestinių prievolių sukūrimo ir jų dydžio, todėl neegzistuoja kliūtys dėl kurių reikėtų stabdyti pareiškėjo skundo nagrinėjimą, nes pareiškėjas skundžia Ataskaitą, kuri buvo parengta Kauno teritorinės muitinės savarankiško mokestinio patikrinimo pagrindu, Muitinės departamentas turėjo pareiškėjo skundą išnagrinėti iš esmės; Kauno teritorinė muitinė, atlikdama mokestinį patikrinimą ir parengusi Ataskaitą, turėjo nustatyti ir pateikti visus įrodymus, faktines aplinkybes, kuriomis remiantis buvo papildomai sukurta mokestinė prievolė, o kitu atveju, darytina išvada, jog pats mokestinis tyrimas buvo atliktas prielaidų pagrindu ir yra visiškai nepagrįstas. Pareiškėjo vertinimu, Muitinės departamentas turi kompetenciją nustatyti / nenustatyti juridinio fakto ar aplinkybių buvimo faktą, kadangi būtent šiai institucijai tenka kompetencija spręsti mokestinius ginčus ikiteisminėje ginčo stadijoje. Pareiškėjas tvirtina, kad jam iki apeliacinio skundo pateikimo dienos nėra aišku, dėl kokių priežasčių jo skundas negalėjo būti išnagrinėtas, nepateikti motyvai, kokių konkrečių juridinių faktų nustatymas turi būti atliktas ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-14041-20 atliekančios institucijos, kurie yra būtini mokestiniam ginčui išspręsti, ir kurie negalėjo būti nustatyti paties Muitinės departamento.

35.       Pareiškėjas teigia, kad Muitinės departamentas turėjo teisę sustabdyti tik dalies pareiškėjo skundo nagrinėjimą, nes Kauno teritorinė muitinė kartu su Muitinės departamentu savarankiškai surinko ir vertino JAV muitinės tarnybos pateiktus duomenis, vertino elektroninėmis importo deklaracijomis pateiktus duomenis, pareiškėjo skunde yra ne vienas teiginys, susijęs su šių duomenų ir dokumentų Kauno teritorinės muitinės įvertinimu ir išvados, kuriuos muitinė galėjo ir turėjo įvertinti net ir nepasibaigus minėtam ikiteisminiam tyrimui, o šių pareiškėjo skundo teiginių įvertinimas galėjo lemti ir tai, kad apskritai pripažinus pareiškėjo skundą pagrįstu šioje dalyje, pati Ataskaita visa apimtimi būtų nepagrįsta, dėl to nereikėtų laukti ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-14041-20 išvadų, pvz., pripažinus pagrįstais pareiškėjo teiginius dėl JAV institucijų duomenų naudojimo automobilių naujai muitinei vertei nustatyti neteisėtumo, nesvarbu, ką nustatytų ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-14041-20 vykdanti institucija, Ataskaita visa apimtimi būtų nepagrįsta. Pareiškėjas pažymi, kad dalies skundo nagrinėjimo galimybė net nebuvo svarstyta, o atsakovas formaliai sustabdė pareiškėjo skundo nagrinėjimą, tokiu būtų perkeldamas visą atsakomybę ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-14041-20 vykdančiai institucijai, kas kelia abejonių dėl mokestinio tyrimo savarankiškumo.

36.       Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

37.       Atsakovas nurodo, kad dalis apeliacinio skundo teiginių dėl atsakovo atstovo negalėjimo teismo posėdyje nurodyti kokias faktines aplinkybes turi nustatyti ikiteisminį tyrimą atliekanti institucija, yra klaidinantys, nes byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, teismo posėdis žodinio proceso tvarka nevyko. Atsakovas pažymi, kad Lietuvos kriminalinės policijos biuras, be kita ko, nurodė, jog organizuotos grupės nariai, siekdami bendro nusikalstamos veikos rezultato, pasinaudodami nusikalstamai veikai nuslėpti sukurtomis organizuotos grupės narių valdomų įmonių fiktyvia teisine padėtimi ir nusikalstamu būdu įteisintu jų bendradarbiavimu, klastojo iš JAV importuojamų naudotų transporto priemonių įsigijimo dokumentus (pirkimo- pardavimo sutartis bei sąskaitas ir importo / eksporto deklaracijas), juose įtvirtindami tikrovės neatitinkančius duomenis apie transporto priemonių pardavėjus ir kelis kartus mažesnę transporto priemonių įsigijimo vertę. Atsakovas nurodo, kad atsižvelgiant į tai, jog ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-14041-20 yra susijęs ir su galimu pareiškėjo dalyvavimu atliekant nusikalstamą veiką, susijusią su transporto priemonių įsigijimu bei importu į Europos Sąjungos muitų teritoriją, siekdamas objektyvaus mokestinio ginčo išnagrinėjimo, Muitinės departamentas, pasinaudodamas MAĮ 156 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teise, visiškai pagrįstai sustabdė pareiškėjo skundo nagrinėjimą iki bus priimtas galutinis procesinis sprendimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-14041-20. Atsakovo teigimu, mokestinio ginčo nagrinėjimo sustabdymas tikslingas ir dėl tos priežasties, kad muitinė, kaip mokesčių administratorius, neturi galimybės susipažinti su visais dokumentais bei duomenimis, esančiais ikiteisminio tyrimo medžiagoje bei turinčiais tiesioginę įtaką solidarių skolininkų rato bei mokestinės nepriemokos nustatymui, todėl darytina išvada, jog išnagrinėjus minėtą baudžiamąją bylą, bus nustatytos aplinkybės, turinčios įtakos sprendimo priėmimui. Atsakovas nurodo, kad teismas konstatavo, jog pareiškėjo padarytas mokesčių įstatymų pažeidimas siejamas su nusikalstamos veikos požymiais ir todėl šiam mokestiniam ginčui teisingai išspręsti būtinas juridinio fakto dėl nusikalstamos veikos padarymo nustatymas, o tokio juridinio fakto nustatymas yra ikiteisminio tyrimo įstaigos, prokuroro ar teismo kompetencija, taigi teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą.  

38.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno teritorinė muitinė atsiliepime į apeliacinį skundą paršo jį atmesti.

39.       Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, kad teismas bylos duomenimis neginčytinai nustatė, kad Kauno teritorinė muitinė supaprastintą pareiškėjo mokestinį patikrinimą pagal nurodytas EID atliko turėdama Muitinės departamento pavedimą, vykdant Lietuvos kriminalinės policijos biuro 2020 m. gruodžio 30 d. užduotį – nustatyti valstybei nusikalstama veika padarytą žalą, todėl teismas savo sprendime pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo padarytas mokesčių įstatymų pažeidimas siejamas su nusikalstamos veikos požymiais ir todėl šiam mokestiniam ginčui teisingai išspręsti būtinas juridinio fakto dėl nusikalstamos veikos padarymo nustatymas, o tokio juridinio fakto nustatymas yra ikiteisminio tyrimo įstaigos, prokuroro ar teismo kompetencija. Kauno teritorinės muitinės vertinimu, teismas savo sprendime padarė pagrįstą išvadą, jog skundžiamas Muitinės departamento Sprendimas yra tinkamai pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis, priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų ir atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies nuostatas, todėl jį panaikinti nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

40.       Byloje kilo ginčas dėl Muitinės departamento Sprendimo MAĮ 156 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu sustabdyti pareiškėjo 2023 m. gegužės 4 d. skundo dėl Kauno teritorinės muitinės supaprastinto patikrinimo Ataskaitos nagrinėjimą iki bus priimtas galutinis procesinis sprendimas baudžiamojoje byloje pagal atliekamą ikiteisminį tyrimą pagrįstumo ir teisėtumo bei įpareigojimo Muitinės departamentą išnagrinėti pareiškėjo skundą dėl Ataskaitos.

41.       Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė konstatavęs, kad Muitinės departamentas, vadovaudamasis MAĮ 156 straipsnio 1 dalimi, ginčijamu Sprendimu pagrįstai sustabdė pareiškėjo skundo nagrinėjimą iki ikiteisminio tyrimo įstaigos, prokuroro ar teismo sprendimo dėl mokesčių mokėtojo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, jo kaltės ir nubaudimo pagal BK, įsiteisėjimo, o Sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies nuostatas. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad pareiškėjo padarytas mokesčių įstatymų pažeidimas siejamas su nusikalstamos veikos požymiais ir todėl šiam mokestiniam ginčui teisingai išspręsti būtinas juridinio fakto dėl nusikalstamos veikos padarymo nustatymas, tokio juridinio fakto nustatymas yra ikiteisminio tyrimo įstaigos, prokuroro ar teismo kompetencija, o Muitinės departamentas, nagrinėdamas mokestinį ginčą, nėra kompetentingas įvertinti surinktus faktinius duomenis, kurie atitinka nusikalstamos veikos požymius ir kuriais grindžiamos pareiškėjui apskaičiuotos mokesčio ir su juo susijusios sumos.

42.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu MAĮ 156 straipsnio 1 dalies aiškinimu ir taikymu bei išvadomis, kad Muitinės departamentas pagrįstai sustabdė pareiškėjo 2023 m. gegužės 4 d. skundo dėl Ataskaitos nagrinėjimą, ir priėmė pakankamai motyvuotą ir pagrįstą Sprendimą.

43.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nenustačiusi teismo sprendimo negaliojimų pagrindų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje, dėl kurių teismo sprendimas naikinamas, ir aplinkybių, nurodytų ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, dėl kurių turėtų būti peržengiamos apeliacinio skundo ribos, apeliacine tvarka nagrinėja bylą ir tikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

44.       Byloje nustatyta, kad Kauno teritorinė muitinė atliko supaprastintą patikrinimą dėl pareiškėjo importuotų naudotų transporto priemonių, deklaruotų EID: MRN 19LTLC0100IM08BD74 (2019 m. birželio 20 d.), MRN 19LTLC0100IM09A330 (2019 m. liepos 9 d.), MRN 19LTLC0100IM0DC281 (2019 m. rugsėjo 26 d.), muitinės vertės teisingumo ir Ataskaita nusprendė perskaičiuoti importuotų prekių muitinę vertę ir įregistruoti 690 Eur muito, siekiant nustatyti žalą valstybei baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-14041-20 apskaičiuoti 1 670 Eur importo PVM mokestinę nepriemoką, įtraukti į apskaitą 43 Eur muito delspinigių. Pareiškėjas su 2023 m. gegužės 4 d. skundu kreipėsi į centrinį mokesčių administratorių – Muitinės departamentą, prašydamas panaikinti Ataskaitą. Muitinės departamentas šioje byloje skundžiamu Sprendimu, vadovaudamasis MAĮ 156 straipsnio 1 dalimi, sustabdė pareiškėjo 2023 m. gegužės 4 d. skundo nagrinėjimą iki bus priimtas galutinis procesinis sprendimas baudžiamojoje byloje pagal atliekamą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-14041-20.

45.       MAĮ 156 straipsnio 1 dalis nustato, kad ikiteisminė mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija gali nuspręsti skundo dėl mokestinio ginčo (jo dalies) nagrinėjimą sustabdyti, jeigu priimamas sprendimas visiškai ar iš dalies priklauso nuo tam tikro juridinio fakto buvimo ar nebuvimo ir tokio juridinio fakto buvimas ar nebuvimas dar turi būti nustatytas teismo ar teisėsaugos institucijos arba užsienio valstybės įstaigos ar institucijos. Skundo ar jo dalies dėl mokestinio ginčo nagrinėjimas sustabdomas, iki ikiteisminė mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija sužinos, kad minėta įstaiga ar institucija nustatė tokio fakto buvimą ar nebuvimą.

46.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, aiškinant MAĮ 156 straipsnio 1 dalies turinį, nurodyta, kad: skundo dėl mokestinio ginčo (jo dalies) sustabdymas yra galimas, kai, nagrinėjant skundą dėl mokestinio ginčo (jo dalies), yra būtina nustatyti tam tikro juridinio fakto buvimą ar nebuvimą, tačiau tokio fakto nustatymas yra ne ikiteisminės mokestinį ginčą nagrinėjančios institucijos, o kitos (teismo ar teisėsaugos, užsienio valstybės įstaigos) institucijos kompetencija (žr., pvz., 2006 m. birželio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11-1099/2006; 2019 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1812-442/2019). Šioje teisės normoje minimas juridinio fakto nustatymas reiškia tam tikrų juridinę reikšmę turinčių faktinių aplinkybių nustatymą, o ne šių faktinių aplinkybių įvertinimą kitais negu mokestiniais aspektais; šios teisės normos taikymui yra aktuali ir būtina aplinkybė, kad ikiteisminė mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija visiškai neturi arba turi nepakankamai kompetencijos pati nustatyti mokestinę reikšmę turintį juridinį faktą (juridinę reikšmę turinčias faktines aplinkybes) (žr., pvz., 2013 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1214/2013; 2024 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-324-968/2024).

47.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. sausio 31 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-324-968/2024, aiškindamas MAĮ 156 straipsnio 1 dalies nuostatas, taip pat yra pasisakęs, kad pagal šias nuostatas ikiteisminė mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija turi diskreciją nuspręsti sustabdyti skundo dėl mokestinio ginčo (jo dalies) nagrinėjimą. Todėl teismas, vertindamas ikiteisminės mokestinį ginčą nagrinėjančios institucijos sprendimą dėl mokestinės bylos nagrinėjimo sustabdymo MAĮ 156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu pagrindu, negali priimti sprendimo už ikiteisminę mokestinį ginčą nagrinėjančią instituciją.

48.       Nagrinėjamu atveju Kauno teritorinė muitinė pareiškėjo supaprastintą mokestinį patikrinimą atliko gavusi Muitinės departamento pavedimą, atsižvelgus į Lietuvos kriminalinės policijos biuro pateiktą informaciją ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-14041-20 dėl organizuotos grupės galimai vykdytos nusikalstamos veikos importuojant transporto priemones iš trečiųjų šalių į Sąjungos muitų teritoriją ir pateikiant melagingus duomenis apie tikruosius transporto priemonių pardavėjus bei melagingai sumažinant jų vertę, tarp organizuotos grupės narių buvo įvardintas ir pareiškėjas, kuris iš JAV į Klaipėdą įvežė apgadintas naudotas transporto priemones ir tikrinamose EID deklaravo žymiai mažesnes jų įsigijimo vertes, nei šios transporto priemonės buvo parduotos JAV aukcionuose.  

49.       Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju faktų, ar pareiškėjas yra organizuotos grupės narys, ar pareiškėjas (jo darbuotojai) į EID įrašė žinomai melagingus duomenis apie ginčo automobilių sumažintą muitinę vertę, kurie reikšmingi, sprendžiant dėl pareiškėjo mokestinės atsakomybės, nustatymas yra ne Muitinės departamento, o teisėsaugos institucijų kompetencija. 

50.       Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes MAĮ 156 straipsnio 1 dalies taikymo kontekste, konstatuoja, kad Muitinės departamentas Sprendime pagrįstai sprendė, jog baudžiamojoje byloje (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-14041-20) nustatytos aplinkybės ir faktai gali turėti įtakos objektyvaus ir motyvuoto sprendimo mokestiniame ginče priėmimui sprendžiant dėl pareiškėjo mokestinės atsakomybės, todėl Muitinės departamentas Sprendimu pagrįstai sustabdė pareiškėjo 2023 m. gegužės 4 d. skundo nagrinėjimą iki bus baigtas ikiteisminis tyrimas minėtoje baudžiamojoje byloje ir priimtas galutinis procesinis sprendimas.

51.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo Sprendime yra nurodytos faktinės aplinkybės, teisės normos, išdėstyti pakankami motyvai, iš kurių iš esmės galima suvokti, dėl kokių juridinių faktų, kurie turi būti nustatyti teismo ar ikiteisminio tyrimo institucijos, yra sustabdytas pareiškėjo skundo nagrinėjimas, todėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai, kad Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų atmetami. Pažymėtina, kad tokios pozicijos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikėsi ir kitose ginčui reikšmingomis faktinėmis aplinkybėmis panašiose bylose pagal pareiškėjo apeliacinius skundus (2024 m. sausio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-324-968/2024, 2024 m. kovo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-540-662/2024, 2025 m. balandžio 30 d. administracinėje byloje Nr. eA-663-442/2025).

52.       Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė MAĮ 156 straipsnio 1 dalies nuostatas, nenukrypo nuo suformuotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti ar keisti, todėl teisėjų kolegija, pritardama teismo padarytoms išvadoms, jų nekartodama bei neaptarinėdama kitų apeliacinio skundo argumentų, kurie neturi teisinės reikšmės bylos išsprendimui, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą, o apeliacinį skundą atmeta (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo L. O. komercinės firmos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Rytis Krasauskas

        Iveta Pelienė

        Ričardas Piličiauskas