Bylos Nr. e2-141-905/2023
Proceso Nr. 2-68-3-24628-2020-5
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.6.2.1; 2.6.18.2; 2.6.18.3
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. gegužės 16 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Abramovičius,
teismo posėdžio sekretorė Vitalija Martinkėnaitė,
dalyvaujant ieškovo atstovams bendrijos vadovui Raimundui Grigorui ir advokatui Valdui Rakauskui,
atsakovės atstovui advokatui Valdui Pumpučiui ir
trečiajam asmeniui A. D.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo mažosios bendrijos „Drusvita“ ieškinį atsakovei K. M.-J. dėl skolos, baudos ir palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo A. D.
Reikalavimų ir atsikirtimų santrauka
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 14 998,68 Eur skolos, 4830 Eur baudos ir penkių procentų procesines palūkanas. Anot ieškovo, šalys sudarė 2018 m. lapkričio 23 d. rangos sutartį, kuria ieškovas įsipareigojo atsakovei atlikti statybos rangos darbus, o atsakovė įsipareigojo už juos atsiskaityti. Ieškovas darbus atliko, tačiau atsakovė atsiskaitė tik iš dalies, neapmokėdama 14 998,68 Eur sumos pagal 2019 m. rugpjūčio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą. Ieškovas pažymėjo, kad sudariusi sutartį atsakovė nurodė ieškovui bendrauti su statybos vadovu – trečiuoju asmeniu A. D., kuris kontroliavo ir vykdė statybos priežiūros darbus ir su kuriuo ieškovas suderino visus darbus, jų įkainius. Anot ieškovo, šalys darbų įkainius buvo suderinę, nes ieškovo siunčiami įkainiai buvo grąžinami su pakeitimais, t. y. trečiasis asmuo A. D. koreguodavo pateiktus aktus ir juos persiųsdavo atsakovei. Ieškovas pabrėžė, kad atsakovė iki pat šios bylos iškėlimo nereiškė pretenzijų dėl darbų atlikimo terminų, be to, šalys buvo sutarusios darbų pradžią nukelti į 2019 m. balandžio mėnesį. Be sutartyje raštu nurodytų darbų ieškovas atsakovės ir (arba) trečiojo asmens prašymu atliko ir kitų darbų (trinkelių, vartų, kanalizacijos, kiemo apšvietimo, laistymo sistemos, bortų, terasos, drenažo įrengimo, betonavimo darbus). Kadangi atsakovė iki ieškinio pateikimo teisme dienos vėluoja atsiskaityti 322 dienas, tai, vadovaujantis sutarties 5.1 punktu, jai skirtina 4830 Eur bauda (po 15 Eur už kiekvieną uždelstą dieną).
Atsakovė prašė ieškinį atmesti. Anot atsakovės, ji darbus užsakė savo asmeninių bei šeimos poreikių tenkinimui, todėl šalių sutartis vertintina kaip vartojimo rangos sutartis. Atsakovė pažymėjo, kad šalys raštu nebuvo pratęsusios galutinio darbų atlikimo termino (iki 2019 m. sausio 4 d.), o ieškovas darbus atlikinėjo itin lėtai ir nesilaikydamas sutartų terminų, realiai darbus pradėjo tik 2019 m. balandį, nereagavo į pastabas dėl itin lėtai atliekamų darbų. Atsakovė pabrėžė, kad darbų atlikimo priežiūrai samdytas trečiasis asmuo A. D. neturėjo įgaliojimų už atsakovę tartis dėl darbų kiekių, kitokių negu sutartyje nurodytų darbų ir jų įkainių, todėl ieškovo darbų aktų išsiuntimas trečiajam asmeniui negali būti prilyginamas jų suderinimui ar pasirašymui; nė vienas iš ieškovės pateiktų aktų nėra pasirašytas, t. y. darbai pagal juos nėra priimti iki šiol. Atsakovė nurodė, kad savo atliktus mokėjimus ieškovui ji vertina kaip avansinius. Ieškovui pateikus paskutinį – 2019 m. rugpjūčio 6 d. – atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą ir atsakovei pradėjus gilintis į ieškovo išrašomų aktų turinį, tarp šalių kilo ginčas ar ieškovas tinkamai pildo aktus, t. y. ar į aktus įtraukiami atliktų darbų kiekiai atitinka realiai atliktų darbų kiekius, ar nurodomi įkainiai atitinka sutartinius įkainius, ar į juos neįtraukiami sutartyje nenumatyti darbai. Atsakovės teigimu, ji nėra skolinga ieškovui, o netgi permokėjo už atliktus darbus. Dėl to, anot atsakovės, ieškovas nepagrįstai reikalauja baudos, juolab kad pats ieškovas pažeidė sutarties terminus ir už tai nemokėjo jokių kompensacijų atsakovei. Be to, atsakovė prašė ieškinio reikalavimui dėl netesybų taikyti 6 mėnesių senaties terminą. Taip pat atsakovė pažymėjo, kad 15 Eur bauda už kiekvieną dieną sudaro 0,1 proc. už vieną dieną, todėl tokios netesybos mažintinos, juolab kad sutartis pasirašyta pagal tipinę ieškovo parengtą sutarties formą, t. y. netesybų dydis atsakovei buvo primestas.
Trečiasis asmuo su ieškiniu nesutiko ir iš esmės palaikė atsakovės atsikirtimus. Anot trečiojo asmens, su juo ieškovas derino tik darbų kiekius, bet ne jų įkainius; atsakovė keldavo klausimus dėl ieškovo nurodytų įkainių, o trečiasis asmuo kreipdavosi į ieškovą dėl jų mažinimo. Trečiojo asmens teigimu, esminis šalių ginčas dėl darbų įkainių, o dėl darbų kiekių šalių pozicijos (po šios bylos iškėlimo) iš esmės suderintos, išskyrus išvežtos žemės kiekį.
Nustatytos aplinkybės ir jų teisinis įvertinimas
Šalys pasirašė 2018 m. lapkričio 23 d. rangos sutartį, kuria ieškovas įsipareigojo atlikti tam tikrus sutarties 1.1 punkte nurodytus darbus, o atsakovė įsipareigojo sudaryti ieškovui būtinas darbams atlikti sąlygas, priimti tinkamai atliktus darbus bei sumokėti darbų kainą. Darbų atlikimo vieta (duomenys neskelbtini). Tiek sutarties nuostatos, tiek sutartų darbų pobūdis akivaizdžiai patvirtina atsakovės argumentus, kad šalys sutartį sudarė dėl atsakovės asmeninių interesų-poreikių tenkinimo. Atsižvelgdamas į tai, teismas sutinka su atsakovės argumentais, kad šalių sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo statybos rangos sutartis (CK 6.681 straipsnio 4 dalis).
Nors sutarties 4.1 punkte nustatyta, kad rangovas darbus pradeda vykdyti 2018 m. lapkričio 28 d. ir baigia iki 2019 m. sausio 4 d. taip pat kad galutinis darbų atlikimo terminas negali būti vėlesnis negu 2019 m. gegužės 1 d., tačiau vėlesni šalių veiksmai (ieškovo darbų atlikimas ir atsakovės priėmimas šių darbų po 2019 m. gegužės 1 d.), teismo vertinimu, akivaizdžiai patvirtina, kad atsakovė (kaip kreditorius) atsisakė šių jos naudai nustatytų terminų taikymo. Be to, atsakovė nei sutarties vykdymo, nei šios bylos teisminio nagrinėjimo metu nereiškė reikalavimų dėl atsakovui taikytinos atsakomybės, kuri, be kita ko, įtvirtinta sutarties 5.3 punkte – 160 Eur delspinigiai už kiekvieną uždelstą dieną. Atsižvelgdamas į tai, teismas atmeta kaip nepagrįstus ir (arba) kaip teisiškai nereikšmingus atsakovės atsikirtimus, kuriais apeliuojama į ieškovo pažeistus sutarties įvykdymo terminus.
Atsakovė ir trečiasis asmuo A. D. pasirašė 2018 m. balandžio 3 d. sutartį, kuria trečiasis asmuo įsipareigojo atlikti statybos procesų organizavimo ir jų valdymo darbus statant individualų gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini). Sutarties 3.2, 3.3 punktuose nurodyta, kad į sutartus statybos procesų organizavimo ir valdymo darbus patenka:
- organizuoti darbų atlikimo kokybę-kainą, pateikiant bent po tris pasiūlymus taip, kad kuo geriau būtų atstovaujami užsakovo interesai;
- būti objekte priimant medžiagas, tiekėjus, darbų vykdytojus, priimant atliktus darbus.
Nurodytos 2018 m. balandžio 3 d. sutarties nuostatos, teismo vertinimu, teikia pagrindą konstatuoti, kad trečiasis asmuo vis dėlto buvo atsakovės įgaliotas priimti ieškovo atliktus darbus („būti objekte <...> priimant atliktus darbus“). Šią aplinkybę patvirtina ir šalių veiksmai sutarties vykdymo metu (CK 6.193 straipsnio 5 dalis), kai ieškovas atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktus teikė ne atsakovei, o tiesiogiai trečiajam asmeniui, ir kai atsakovė atsiskaitydavo už taip ieškovo perduotus darbus. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad atsakovė sumokėdavo ieškovui būtent ieškovo sąskaitose nurodytas sumas už atliktus darbus, todėl teismas atmeta kaip nepagrįstus-klaidinančius atsakovės atsikirtimus, kad aptariamus mokėjimus atsakovė atlikdavo kaip avansinius. Priešingai, ieškovo pateikti atsakovės atsiskaitymų duomenys akivaizdžiai patvirtina, kad atsakovė mokėjimus ieškovui atlikdavo ne iš anksto, o tik po atitinkamų ieškovo sąskaitų pateikimo-gavimo, ir sumokėdavo ne abstrakčias-apytiksles, bet ieškovo sąskaitose nurodytas tikslias sumas. Tokie atsakovės veiksmai patvirtina ieškovo argumentus ir nurodomas aplinkybes, kad šalys, skirtingai negu nurodyta raštu sudarytoje 2018 m. lapkričio 23 d. sutartyje, buvo žodžiu susitarusios ne tik dėl to, kad ieškovo atliktus darbus priims būtent trečiasis asmuo, bet ir dėl to, kad atsakovė atsiskaitinės-apmokės už ieškovo periodiškai atliktus (priimtus-perduotus) darbus, t. y. abi šalys pakeitė rašytinės sutarties 2.5 punkto nuostatą, kurioje įtvirtinta atsakovės pareiga apmokėti už darbus tik po paskutinio darbų perdavimo-priėmimo akto pasirašymo dienos ir PVM sąskaitos faktūros pateikimo (CK 6.193 straipsnio 5 dalis). Pažymėtina, kad atsakovės veiksmai sutarties vykdymo metu (papildomų, t. y. raštu sudarytoje sutartyje nenurodytų, darbų užsakymas ir tokių ieškovo atliktų darbų priėmimas, atsiskaitymas už juos) teikia pakankamą pagrindą konstatuoti, kad toks šalių raštu sudarytos sutarties pakeitimas-modifikavimas atitiko ir pačios atsakovės interesus, todėl šiuo aspektu teismas neturi pagrindo konstatuoti atsakovės, kaip vartotojos, teisių pažeidimo.
Nustatęs, kad šalys buvo susitarusios dėl periodiško atliktų darbų priėmimo-perdavimo bei atsiskaitymo už juos ir kad atsakovė priėmė bei atsiskaitė už ieškovo darbus, nurodytus 2019 m. balandžio 15 d., gegužės 31 d. ir birželio 30 d. atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktuose, teismas atmeta kaip nepagrįstus ir nesąžiningus atsakovės atsikirtimus, kuriais šioje byloje ginčijami pačios atsakovės priimti ir jau apmokėti darbai, nurodyti pirmuose trijuose atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktuose. Pažymėtina, kad šiuo aspektu atsakovė nesiremia ir neįrodinėja savo valios, jos išraiškos trūkumų (suklydimo, apgaulės ar pan.) sudarant aptariamus sandorius, t. y. priimant aptariamus ieškovo darbus ir už juos atsiskaitant. Nesant atitinkamų atsakovės reikalavimų (priešieškinio), teismas neturi teisinio pagrindo paneigti atsakovės jau išreikštos valios dėl nurodytų trijų priėmimo-pardavimo aktų ir atsiskaitymo už juos. Remiantis šiais motyvais, atmetami kaip nepagrįsti atsakovės ir trečiojo asmens atsikirtimai, kuriais keliamas ginčas dėl 2019 m. balandžio 15 d., gegužės 31 d. ir birželio 30 d. atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktuose nurodytų darbų, jų kiekių ir (arba) įkainių. Priešingai, teismas sutinka su ieškovo argumentais, kad šioje byloje ginčas nagrinėtinas dėl atsakovės pareigos atsiskaityti (tik) už 2019 m. rugpjūčio 6 d. priėmimo-perdavimo akte nurodytus darbus pagal 2019 m. rugpjūčio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą.
Nagrinėdamas šalių ginčą dėl 2019 m. rugpjūčio 6 d. atliktų darbų priėmimo-perdavimo akto, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad jame nurodyti darbai, dėl kurių didžiosios dalies įkainių šalys nesusitarė raštu, t. y. akte nurodyti darbai nepatenka į šalių raštu sudarytos sutarties priede Nr. 1 nurodytus darbus, jų įkainius. Šiuo aspektu abi ginčo šalys paaiškino, kad sutarties vykdymo metu pagal atsakovės (pačios atsakovės arba jos vardu-interesais veikusio trečiojo asmens) prašymus ieškovas atlikinėjo ir daugiau raštu sudarytoje sutartyje nenurodytų darbų. Atsižvelgdamas į tai, teismas, viena vertus, 2019 m. rugpjūčio 6 d. atliktų darbų priėmimo-perdavimo akte nurodytų darbų nevertina kaip išeinančių už nagrinėjamų sutartinių santykių ribų. Kita vertus, teismas sutinka su atsakovės atsikirtimais, kad ieškovas neturi teisės vienašališkai nustatinėti darbų kainų-įkainių ir kad ginčo darbų kainos turi būti nustatomos būtent šalių susitarimu (CK 6.676 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad toks šalių susitarimas, galiojant sutarties laisvės principui, gali būti pasiekiamas tiek iki darbų atlikimo pradžios, tiek ir per protingą laiką po darbų atlikimo. Priešingu atveju turėtų būti konstatuojamas atsakovės nesąžiningumas teikiant ieškovui prašymus atlikti rašytinėje sutartyje nenurodytus darbus ir iš anksto nesusitarus dėl tokių darbų įkainių.
Ieškovas 2019 m. rugpjūčio 6 d. priėmimo-perdavimo aktą trečiajam asmeniui išsiuntė 2019 m. rugpjūčio 7 d. el. paštu. Viena vertus, nei trečiasis asmuo, nei atsakovė pateiktame akte nenurodė jokių darbų trūkumų ir neišreiškė jokių pastabų-prieštaravimų dėl akte nurodytų kainų-įkainių. Kita vertus, vien tik atsakovės tylėjimas (atsakovei neatliekant atsiskaitymo už darbus) negali būti vertinamas kaip jos sutikimas su ginčo akto turiniu. Šiuo aspektu pažymėtina, kad ieškovas nepateikė į bylą savo vienašališkai pasirašyto priėmimo-perdavimo akto, kaip tokio, todėl teismas neturi galimybės ginčo santykiams taikyti Civilinio kodekso 6.694 straipsnio 4 dalies nuostatų, t. y. konstatuoti, kad toks atsakovei pateiktas priėmimo-perdavimo aktas galioja (pasirašytas vien tik ieškovo atsakovei atsisakant jį pasirašyti) ir gali būti nuginčijamas teismine tvarka pagal atskirą atsakovės reikalavimą (priešieškinį). Be to, remiantis jau nurodyta Civilinio kodekso 6.676 straipsnio 1 dalimi, nagrinėjant šalių ginčą būtina nustatyti būtent abiejų šalių susitarimą ne tik dėl darbų, jų masto, bet ir dėl jų kainos-įkainių. Šiuo aspektu teismas kaip tinkamą-aiškią valios išraišką dėl ginčo darbų vertina atsakovės 2019 m. spalio 3 d. el. laiške ir (arba) spalio 15 d. rašte ieškovui išreikštą valią-sutikimą dėl 10 521,28 Eur (8695,27 Eur ir PVM) sumos sumokėjimo už ginčo akte nurodytus darbus (CK 6.173, 6.178 straipsniai). Tokia atsiskaitymo suma, teismo vertinimu, atitinka abiejų šalių teisėtus interesus, atsižvelgiant į tai, kad, viena vertus, atsakovė, kaip vartotoja, sudarė ieškovo (verslininko) parengtą sutartį (CK 6.193 straipsnio 4 dalis), kita vertus, ieškovas pagal atsakovės (ar jai atstovavusio ir (arba) jos interesais veikusio trečiojo asmens) žodinius nurodymus atliko nemažai šalių rašytinėje sutartyje nesulygtų darbų, be to, aptariamus darbus atlikinėjo palyginti mažame žemės sklype, kai, anot pačios atsakovės pasirinkto specialisto (liudytojo A. K.), maža sklypo erdvė apsunkina statybos rangos darbų atlikimą ir, atitinkamai, didina jų atlikimo kainas, palyginus jas su vidutinėmis rinkos kainomis didesniuose sklypuose (CK 6.200 straipsnis). Remdamasis šiais motyvais, teismas konstatuoja atsakovės pareigą sumokėti ieškovui 10 521,28 Eur už 2019 m. rugpjūčio 6 d. atliktų darbų priėmimo-perdavimo akte nurodytus darbus.
Nustatęs-konstatavęs tokią ginčo darbų kainą, teismas nevertina kaip mažareikšmių šioje byloje atliktų teismo ekspertizių išvadų. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovės kviestas liudytojas A. K. (kuris nurodė turintis specialių statybos srities žinių, dirbantis statybos įmonėse ir vykdantis statybų priežiūrą) pažymėjo, kad ginčo darbai atlikinėti mažame žemės sklype ir kad ši aplinkybė reikalauja iš rangovo didesnių fizinių sąnaudų, todėl tokių darbų kainoms-įkainiams nustatyti netinka Sistela programa. Tuo tarpu ekspertizes atlikęs teismo ekspertas, nors ir sutiko, kad darbas mažame sklype (derinimasis su kitais rangovais) gali didinti įkainius, tačiau ekspertizės aktuose nepateikė-neatskleidė tokių aplinkybių įvertinimo.
Kadangi atsakovė (vėliausiai) 2019 m. spalio 15 d. rašte išreiškė savo sutikimą sumokėti ieškovui 10 521,28 Eur už atliktus darbus, tai būtent nuo šios dienos konstatuotina šalių sutarties 2.7 punkte įtvirtinta atsakovės pareiga apmokėti jos neginčytą darbų dalį ir, atitinkamai, skaičiuotinas atsakovės prašomas taikyti sutrumpintas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas dėl netesybų (baudos) priteisimo (CK 1.125 straipsnio 5 dalis). Kadangi sutartyje nustatytos gerokai didesnės (160 Eur už kiekvieną uždelstą dieną) ieškovo netesybos, tai teismas neturi pagrindo vertinti kaip neproporcingai didelių atsakovės netesybų (15 Eur už kiekvieną uždelstą dieną), kurios daugiau negu 10 kartų mažesnės negu ieškovui taikytinos netesybos. Be to, bendra atsakovei tenkančių netesybų suma – 2700 Eur (15 Eur X 180 dienų) nevertinama kaip neproporcingai didelė atsižvelgus tiek į priteisiamą skolos sumą, tiek ir į labai ilgą (beveik pustrečių metų) neatsiskaitymo laikotarpį, per kurį (visuotinai žinoma) pinigų vertė, jų perkamoji galia sumažėjo (CPK 182 straipsnio 1 punktas).
Remiantis nurodytų motyvų visuma, ieškinys tenkinamas iš dalies: ieškovui iš atsakovės priteisiama 10 521,28 Eur skolos už 2019 m. rugpjūčio 6 d. atliktų darbų priėmimo-perdavimo akte nurodytus darbus ir 2700 Eur baudos. Be to, tenkinant ieškovo reikalavimą ir vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatomis, iš atsakovės priteisiamos 5 procentų procesinės palūkanos. Kitus dalyvaujančių byloje asmenų argumentus ir nurodomas aplinkybes teismas vertina kaip mažareikšmius ir (arba) neturinčius teisinės reikšmės priimamo sprendimo esmei (bylos baigčiai), todėl išsamiau jų nenagrinėja (CPK 265 straipsnis).
Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Tokią bylos procesinę baigtį, kai iš pareikštos 19 828,68 Eur ieškinio sumos tenkinama reikalavimų už 13 221,28 Eur sumą, teismas vertina kaip 67 proc. ieškinio reikalavimų patenkinimą. Atsižvelgiant į tokį patenkintų-atmestų reikalavimų santykį, konstatuotina ieškovo teisė į 1867 Eur bylinėjimosi išlaidų iš patirtų 2786,50 Eur išlaidų sumos (446 Eur žyminio mokesčio, 2280 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 60,50 Eur išlaidų už eksperto dalyvavimą teismo posėdyje) ir atsakovės teisė į 540 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš patirtų 1635,50 Eur išlaidų sumos (1575 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 60,50 Eur išlaidų už eksperto dalyvavimą teismo posėdyje). Atsakovės patirtos išlaidos teismo ekspertizei atlikti neatlyginamos, nes priimant šį sprendimą į ekspertizės išvadas nebuvo atsižvelgiama (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Atlikus šių vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, ieškovui iš atsakovės priteisiama 1327 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Laikantis to paties santykio, valstybei iš atsakovės priteisiama 9 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Nurodyta suma įmokėtina į atitinkamą Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, įmokos kodas 5662. Šių išlaidų valstybei nepriteisiama iš ieškovo, nes jam tenkanti šių išlaidų dalis mažesnė, negu teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatyta minimali (5 Eur) valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Teismo išvada
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui mažajai bendrijai „Drusvita“, j. a. k. 303246992, iš atsakovės K. M.-J., a. k. (duomenys neskelbtini), 10 521,28 Eur (dešimt tūkstančių penkis šimtus dvidešimt vieną eurą 28 ct) skolos, 2700 (du tūkstančius septynis šimtus) Eur baudos ir penkių procentų metines palūkanas nuo priteisiamos 13 221,28 Eur (trylikos tūkstančių dviejų šimtų dvidešimt vieno euro 28 ct) sumos nuo ieškinio priėmimo teisme dienos (2020 m. rugpjūčio 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti ieškovui mažajai bendrijai „Drusvita“, j. a. k. 303246992, iš atsakovės K. M.-J., a. k. (duomenys neskelbtini), 1327 (tūkstantį tris šimtus dvidešimt septynis) Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš atsakovės K. M.-J., a. k. (duomenys neskelbtini), 9 (devynis) Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Vitalijus Abramovičius