Civilinė byla Nr. e2A-558-569/2023
	Teisminio proceso Nr. 2-70-3-01671-2023-4
	Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.11; 1.3.9.2.2; 1.3.9.3; 3.3.1.14; 3.3.1.20   (S)

 

 

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. spalio 2 d. 

Šiauliai

 

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijaus Mockevičiaus, Birutės Simonaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo O. A. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. birželio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo O. A. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,, (duomenys neskelbtini) “ dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo. 

 

        

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:  

 

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Ieškovas O. A. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus su ieškiniu, prašydamas laikyti netekusiu galios 2023-03-02 LR Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių darbo ginčų komisijos sprendimą darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ 3 326,32 Eur nepriemoką, susijusią su darbo teisiniais santykiais, ir netesybas.

 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

2.       Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2023 m. birželio 30 d.  sprendimu ieškinį atmetė, priteisė atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš ieškovo O. A. 798,60 Eur bylinėjimosi išlaidas. 

3.       Teismas pažymėjo, kad prašomos priteisti sumos ieškovas nepagrindė, ieškovas teismo posėdyje prašomos priteisti sumos nei įvardinti, nei detalizuoti nesugebėjo. Ieškovą atstovaujančios Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos į bylą nėra pateiktas joks detalus paskaičiavimas, sumos nesutampa, suvestinės teismas neturi pagrindo laikyti leistinais rašytiniais įrodymais dar ir dėl to, jog, kaip yra išaiškinęs Vilniaus apygardos teismas (žr., Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2A-682-643/2020), tokiose lentelėse turi būti nurodytas informacijos surinkimo laikas, vieta, būdas, ko šiuo atveju taipogi nėra. Be to, teismui ir pats ieškovas nesugebėjo paaiškinti, ko prašo, kiek prašo ir už ką prašo, jis pats nežinojo. Teismas vertino, kad atsakovės į bylą pateikti įrodymai pagrindžia visišką atsiskaitymą su ieškovu pagal ieškovui priskaičiuotas su darbo santykiais susijusias sumas.

4.       Teismas konstatavo, kad 2022-06-30 buvo priimta UAB „(duomenys neskelbtini)“ Dienpinigių mokėjimo tvarka, patvirtinta vadovo įsakymu Nr. 17-1, išversta į rusų kalbą, su kuria bendrovės darbuotojai, tame tarpe – ir ieškovas, buvo pasirašytinai supažindinti. Todėl nėra pagrįstas ieškovo teiginys, kad nuo 2022-07-01 atsakovė jam turėjo skaičiuoti dienpinigius, kurių dydis būtų lygus LR Vyriausybės patvirtintiems maksimaliems (100 proc.) dienpinigių dydžiams, nes to nenumatyta net LR Vyriausybės nutarime.

5.       Teismas sprendė, kad atsakovės patvirtintoje Dienpinigių mokėjimo tvarkoje, įsigaliojusioje nuo 2022-07-01, nustatyti objektyvieji kriterijai neprieštarauja Valstybinės darbo inspekcijos viešoje konsultacijoje teikiamoms rekomendacijoms, – jie niekaip nesusiję su jokiais subjektyviais faktoriais bei, kas labai svarbu, niekaip nediskriminuoja nė vieno iš atsakovės darbuotojų. Tuo tarpu nuo 2022-07-01 pakeičiant teisinį reguliavimą dėl mokamų dienpinigių vienas iš svarbiausių tikslų buvo diskriminacijos tarp tos pačios įmonės darbuotojų pašalinimo.  

6.       Teismas pažymėjo, kad ieškovas nenurodė bei neįrodinėjo, jog jis būtų buvęs diskriminuojamas apskaičiuojant bei mokant jam konkrečius dienpinigius, lyginant su kitais, aktualiu laiku dirbusiais pas atsakovę vairuotojais.

7.       Teismas konstatavo, kad su atsakovės patvirtinta Dienpinigių mokėjimo tvarka ieškovas buvo supažindintas pasirašytinai, tai įrodo visa eilė į bylą pateiktų dokumentų bei paties ieškovo elgesys.

8.       Teismas pažymėjo, jog, sulyginus ieškovo parašą žurnale su jo parašais ant kitų dokumentų, manytina, kad jie yra vizualiai panašūs į ieškovo parašus, esančius ant kitų dokumentų, todėl netikėti, jog tai nėra ieškovo parašai, teismui nėra jokio pagrindo ir logiško paaiškinimo. Nors ieškovas teigė, kad žurnale nepasirašė, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Atsakovės atstovai nurodė, kad tai paties ieškovo parašas, jis pasirašė pats, ieškovas tai paneigiančių įrodymų nepateikė, todėl teismas vertino, jog nagrinėjamoje byloje neįrodyta, kad ieškovo parašas žurnale yra ne jo parašas, kad jis suklastotas.

9.       Teismas vertino, kad, pretenzijų iš ieškovo pusės nebuvimas dėl jam suskaičiuotų ir išmokamų dienpinigių dydžio visą darbo sutarties galiojimo laikotarpį ir parodo, jog atsakovė ieškovo naudai dienpinigius suskaičiavo teisingai – priešingu atveju, neabejotina, ieškovas tokius klausimus būtų kėlęs darbo sutarties galiojimo laikotarpiu bei tokius įrodymus būtų pateikęs į nagrinėjamą civilinę bylą.

 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

 

10.       Apeliaciniu skundu ieškovas O. A. (toliau – ir apeliantas) prašo: priimti su apeliaciniu skundu teikiamus naujus įrodymus; panaikinti visą 2023 m. birželio 30 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir priimti naują sprendimą – ieškovo O. A. ieškinį atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ patenkinti; priteisti ieškovo naudai iš atsakovės 3326,32 Eur (neto) sumą, kurią sudaro darbo užmokestis ir dienpinigiai, iš kurių 160,42 Eur (neto) yra darbo užmokesčio nepriemoka, taip pat priteisti ieškovui iš atsakovės netesybas už uždelstą atsiskaityti laiką. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1.                      Kadangi pas atsakovę dirba daugiau nei 20 darbuotojų, pas atsakovę privalėjo būti sudaryta darbo taryba, kurios funkcijos yra informavimo ir konsultavimo procedūros (DK 169 straipsnio 1 d., DK 165 straipsnio 4 d.), išskyrus, jei pas atsakovę yra darbdavio – atsakovės – lygmeniu veikianti profesinė sąjunga, kurios nariai yra daugiau kaip 1/3 visų darbdavio darbuotojų (DK 169 straipsnio 4 d.). Duomenų apie įstatymo nustatyta tvarka su darbo taryba arba profesine sąjunga įvykdytas informavimo ir konsultavimo procedūras atsakovė nepateikė. Nagrinėjamu atveju atsakovė informavimo ir konsultavimo procedūros neįvykdė, taigi, neįvykdė visų Aprašo 2 dalyje nustatytų sąlygų, todėl neturėjo teisės ieškovui dienpinigius apskaičiuoti, taikydama mažesnius dienpinigių dydžius, nei nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinti maksimalūs dienpinigių dydžiai.

10.2.                      Atsakovės teigimu, su kuo nepagrįstai sutiko pirmosios instancijos teismas, bendrovėje yra priimtas vietinis norminis teisės aktas – Dienpinigių mokėjimo tvarka, kuri galioja nuo 2022 m. liepos 1 d.  Tačiau, kaip jau minėta, atsakovė – darbdavys, priimdamas vietinį norminį teisės aktą bendrovėje, neįvykdė pagrindinės dienpinigių mažinimo sąlygos, t. y. neįvykdė informavimo ir konsultavimo procedūros.

10.3.                      Atsakovė neįrodė, kad supažindino ieškovą su Dienpinigių mokėjimo tvarka ir, kad ieškovas pasirašė žurnale dėl supažindinimo su šia tvarka. Ieškovas įrodė, kad su Dienpinigių mokėjimo tvarka nebuvo supažindintas ir nepasirašė žurnale dėl tariamo supažindinimo su Dienpinigių mokėjimo tvarka, kas vėl patvirtina, jog ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas.

10.4.                      Iš skundžiamo sprendimo matosi bylą nagrinėjusio teismo šališkumas atsakovės atžvilgiu – pavyzdžiui, aplinkybę, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovas buvo supažindintas su Dienpinigių mokėjimo tvarka, teismas vertino kaip visai nereikšmingą, o ieškovo patikslinimas, jog ant žurnalo yra ne jo parašas, nulėmė visiškai nepagrįstą išvadą, neva ieškovas po pasitarimo su atstovais pakeitė poziciją ir atitinkamai nepalankaus teismo sprendimo priėmimą, kas vėl patvirtina, kad visų apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių, įrodymų ir teisinių argumentų kontekste skundžiamas sprendimas turi būti panaikintas kaip neteisėtas ir nepagrįstas.

10.5.                      Net jeigu žurnale būtų pasirašęs ieškovas (su kuo nesutinkame), tai niekaip nepatvirtina, kad dienpinigiai sumažinti pagrįstai. Nagrinėjamu atveju jokių Aprašo 2 p. aptartų objektyviųjų kriterijų mažinti ieškovui mokėtinus dienpinigius nėra. Su jokiais objektyviais kriterijais mažinti dienpinigius ieškovas nesutiko ir jam jokie objektyvūs kriterijai nebuvo žinomi, su Darbuotoju nebuvo suderinti ir juolab nebuvo taikomi.

10.6.                      Remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažyma apie ieškovo valstybinį socialinį draudimą, bei kitais atsakovo pateiktais dokumentais ir LVPS suvestinės (toliau - Suvestinė) duomenimis, matyti, jog darbo sutarties vykdymo laikotarpiu darbuotojui darbdavio priskaičiuotas darbo užmokestis iš viso sudaro 8640,95 Eur (neto) sumą. Tačiau iš pateiktų dokumentų matoma, kad darbdavys turėjo išmokėti 8801,37 Eur (neto) sumą. Pagal Sodros duomenis 2023-01-01 darbdavys deklaravo 616,82 Eur ir turėjo pareigą išmokėti darbuotojui 464,81 Eur, o iš atlikto bankinio pavedimo matyti, kad suma yra 304,40 Eur, todėl skaičiuojama, kad darbo užmokesčio nepriemoka sudaro 160,42 Eur (neto) sumą.

11.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašo: Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. birželio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą; nepriimti ieškovo O. A. su apeliaciniu skundu teikiamo el. susirašinėjimo; priteisti iš ieškovo O. A. atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1 064,80 Eur išlaidas už advokato teisines paslaugas, paruošiant šį atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

11.1.                      Ieškovo apeliaciniame skunde dėl teismo 2023 m. birželio 30 d. sprendimo peržiūrėjimo nėra iš viso jokių motyvų bei argumentų, kad teismo padaryta išvada, jog atsakovas ieškovui yra išmokėjęs visą darbo užmokestį bei nėra skolingas 160,42 Eur, neatitinka kokių nors šios bylos konkrečių duomenų (įrodymų) ir/ar kad padaryta netinkamai taikant konkrečią materialinės ar proceso teisės normą, taigi faktiškai šioje dalyje nėra suformuluoto apeliacinio skundo pagrindo, kas reiškia, kad šioje dalyje nėra ir pačio apeliacinio skundo.

11.2.                      Pats ieškovas ieškinyje nurodė, jog priskaičiuotas darbo užmokestis iš viso sudarė             8 640,95 Eur (neto) sumą, o būtent tiek atsakovas ieškovui ir yra išmokėjęs darbo užmokesčio. Mokėti ieškovui 160,42 Eur sumą, daugiau darbo užmokesčio negu priklausė ir buvo priskaičiuota, jokio pagrindo nebuvo, tokio pagrindo nenurodė ir ieškovas. Paties ieškovo skaičiavimai, pateikti ieškinio 15 punkte, parodo jo teiginių apie 160,42 Eur darbo užmokesčio nepriemoką nepagrįstumą.

11.3.                      Ieškovas nenurodė bei neįrodinėjo pirmosios instancijos teisme (to nėra ir jo apeliaciniame skunde), kad jis būtų buvęs diskriminuojamas apskaičiuojant bei mokant jam konkrečius dienpinigius lyginant su kitais aktualiu laiku dirbusiais pas atsakovą vairuotojais.

11.4.                      Ieškovui visa medžiaga, kurią turėjo darbo ginčų komisija, nagrinėdama darbo ginčą, buvo žinoma, įskaitant ir tai, kad jis yra pasirašęs žurnale dėl supažindinimo su Dienpinigių mokėjimo tvarka. Ieškovas 2023 m. balandžio 3 d. ieškinyje dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo neteigė, kad minėtame žurnale yra ne jo parašas ir jis žurnale neva nepasirašė. Jeigu ieškovas nebūtų buvęs pasirašęs pirmiau minėtame žurnale, neabejotina, kad tai būtų akcentavęs tiek darbo ginčų komisijoje, tiek ieškinyje teismui.

11.5.                      Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovo teismui duoti paaiškinimai yra nenuoseklūs, prieštaringi, neatitinka vieni kitų ir byloje esančių rašytinių įrodymų, jie nesutampa – skirtingai nei atsakovo. Apeliaciniame skunde ieškovas neginčija šių teismo nustatytų reikšmingų aplinkybių, tad ginčo dėl to nėra.

11.6.                      Tai, jog atsakovas negalėjo tiksliai įvardinti, kurioje tiksliai vietoje ieškovas pasirašytinai jį susipažino su Dienpinigių mokėjimo tvarka bei tai patvirtino savo parašu, neturi teisinės reikšmės – svarbu tai, kad ieškovas su Dienpinigių mokėjimo tvarka buvo supažindintas pasirašytinai ir ji jam buvo žinoma. Į bylą pateikti įrodymai, kad visi dokumentai, įskaitant Dienpinigių mokėjimo tvarką, surašyti valstybine (lietuvių k.) ir ieškovui suprantama kalba (rusų k.).

11.7.                      Apie ieškovui mokėtinus dienpinigius ieškovas buvo informuojamas, jam jo nepasirašytose avanso apyskaitose ir įsakymuose dėl tarnybinių komandiruočių nurodytos sumos buvo išmokėtos ir jis dėl jų dydžio visą darbo sutarties galiojimo laikotarpį nereiškė jokių pretenzijų. Liudytojas O. Ž. parodė, kad prieš kiekvieną komandiruotę vairuotojai yra supažindinami su jos sąlygomis, o pradėjus komandiruotę kiekvieną dieną vairuotojui yra prieinami įmonės kontaktai bei darbuotojai, su kuriais vairuotojai operatyviai sprendžia atsirandančius klausimus bei neaiškumus, jei jų kyla. Iš ieškovo jis negavo jokių pretenzijų tiek dėl jam suskaičiuotų bei išmokėtų dienpinigių, tiek dėl transporto su kroviniu sustojimo vietų, tiek dėl krovinio iškrovimo bei pakrovimo vietų.

11.8.                      Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovas, priimdamas vietinį norminį teisės aktą – Dienpinigių mokėjimo tvarką – neįvykdė pagrindinės dienpinigių mažinimo sąlygos, t. y. neįvykdė informavimo ir konsultavimo procedūros, tačiau tokio pagrindo ieškovas nebuvo nurodęs nei viename procesiniame dokumente, taip pat nenurodė bylą žodine tvarka nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Ieškinio pagrindo ar ieškinio dalyko pakeitimas negalimas apeliacinės instancijos teisme, nes apeliacijos paskirtis – jau išnagrinėtose bylose priimtų teismo sprendimų teisėtumo bei pagrįstumo kontrolė (CPK 301 straipsnis). Apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į pirmiau aptartas aplinkybes, ieškovas neturi teisės apeliaciniame skunde remtis aplinkybėmis, kurių jis nenurodė pirmosios instancijos teisme, jos nesudaro apeliacinio nagrinėjimo ribų.

11.9.                      Niekuo nepagrįsti ieškovo teiginiai, kad teismas šioje byloje buvo šališkas. Ieškovo apeliacinio skundo deklaratyvūs teiginiai dėl teismo sudėties šališkumo yra paremti iš esmės vien tik jo aiškiai subjektyviu vertinimu, nepateikiant jokių konkrečių duomenų. Nėra jokių duomenų ar aplinkybių, kurios keltų abejonių dėl teismo, išnagrinėjusio bylą, sudėties nešališkumo, ir galėtų paneigti preziumuojamą teisėjo asmeninio nešališkumo principą bei suteiktų pagrindą daryti išvadą, kad teismo sudėtis subjektyviąja ar objektyviąja prasme galėjo būti šališka.

 

 

Teismas

 

k o n s t a t u o ja :

 

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

12.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųsto teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

13.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl sumų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo.

 

Dėl naujų įrodymų priėmimo

 

14.       Apeliantas su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – 2023-05-10 – 2023-06-16 el. susirašinėjimą. Nurodo, kad teikti šį įrodymą būtinybė iškilo vėliau, po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo, kadangi ieškovas teismo posėdžio metu patikslino, jog žurnale esantis parašas yra ne jo, o pirmosios instancijos teismas sprendė, neva ieškovas taip padarė pasitaręs su savo atstovais. Nesutikdamas su tokiais pirmosios instancijos teismo argumentais, apeliantas teikia el. susirašinėjimą, kuris patvirtina, kad ieškovas pateikė patikslinimą ne pasitaręs su savo atstovais, o po to, kai atstovas gavo iš teismo visą DGK medžiagą el. paštu.

15.        CPK 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, o pagal CPK 306 straipsnio 3 dalį kartu su apeliaciniu skundu turi būti pateikti motyvai, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau.

16.       Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-649/2006; 2007 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2007; 2008 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-237/2008). Taigi, apie priimto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą paprastai sprendžiama turint omenyje tik tuos duomenis, kuriuos turėjo pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą. Kita vertus, jei tam tikrų įrodymų nepateikimas pirmosios instancijos teisme buvo nulemtas teismo klaidos (pavyzdžiui, nepagrįsto atsisakymo priimti įrodymą) arba kai šalis įrodymo pateikti ankščiau negalėjo, tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme pateikti galima.

17.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nėra CPK 314 straipsnyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių turėtų būti priimti apelianto apeliacinės instancijos teismui pateikiami nauji įrodymai – apelianto nurodomos aplinkybės, dėl kurių atsirado būtinumas teikti apelianto jau turėtus, bet pirmosios instancijos teisme neteiktus byloje įrodymus, nėra pakankamos, kad priimti teikiamus naujus įrodymus. Apeliantas nepagrindžia esminio el. susirašinėjimo ryšio su ginču bei, kad šis įrodymas gali nulemti kitokio teismo procesinio sprendimo dėl ginčo esmės priėmimą. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apelianto pateiktus naujus įrodymus atsisakytina priimti (CPK 314 straipsnis).

 

Faktinės bylos aplinkybės        

 

18.       Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas O. A. dirbo pas atsakovę UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2021-10-18 darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (darbas atliekamas kelionėse Europos Sąjungoje ir trečiose šalyse). Darbo sutarties 1.3. punkte šalys susitarė, kad darbdavys įsipareigoja mokėti darbuotojui Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimalų valandinį darbo užmokestį, padaugintą iš 2003-01-28 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu „Dėl komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų patvirtinimo“ Nr. 99 (su visais akto pakeitimais) numatyto koeficiento, mokamą kiekvieno mėnesio 15 (penkioliktą) ir 25 (dvidešimt penktą) dienomis. Darbo sutartyje šalys nustatė suminę darbo laiko apskaitą ir apskaitinį laikotarpį trims mėnesiams (darbo sutarties 3.2 punktas). Taip pat sutartimi buvo susitarta dėl dienpinigių dydžio, t. y. sutarta mokėti ne mažiau kaip 50 procentų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos maksimalios dienpinigių sumos, ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną iki komandiruotės pradžios darbdavys privalo darbuotojui išmokėti avansą, kuris gali būti mažesnis kaip 50 procentų numatomų dienpinigių ir su komandiruote susijusių išlaidų sumos (darbo sutarties 3.3 punktas). Darbo sutartis ir jos priedas sudaryti lietuvių ir rusų kalbomis. Ieškovo O. A. darbo sutartis nutraukta 2023-01-31 Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 55 straipsnio 1 dalies pagrindu (darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių).

19.       O. A. 2023-02-10 kreipėsi į Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių darbo ginčų komisiją su prašymu, kurį patikslinęs prašė priteisti ieškovo naudai iš atsakovės neišmokėtą iš darbo santykių kylančią 3326,32 Eur (neto) sumą, kurią sudaro darbo užmokestis ir dienpinigiai, taip pat netesybas už uždelstą atsiskaityti laiką. Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių darbo ginčų komisija 2023-03-02 sprendimu darbo byloje Nr. APS-131-2995/2023 ieškovo O. A. prašymą atmetė.

 

Dėl atsakovės Aprašo 2 punkto nesilaikymo

 

20.       Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovė, priimdama vietinį norminį teisės aktą – Dienpinigių mokėjimo tvarką – neįvykdė pagrindinės dienpinigių mažinimo sąlygos, t. y. neįvykdė informavimo ir konsultavimo procedūros. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokių aplinkybių ieškovas nebuvo nurodęs nei viename procesiniame dokumente, teiktame pirmosios instancijos teismui bei taip pat nenurodė bylą žodine tvarka nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

21.       Pažymėtina, kad pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Taigi, apeliacinio skundo pagrindas gali būti tos faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, nes dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo gali būti sprendžiama tik vertinant tuos duomenis, kuriuos, priimdamas sprendimą, turėjo jį priėmęs teismas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-484/2013, kt.). Šiuo gi atveju ieškovas pirmosios instancijos teisme (nei savo teiktuose procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdžio metu) nenurodė aplinkybių, kad atsakovė, priimdama vietinį norminį teisės aktą – Dienpinigių mokėjimo tvarką – neįvykdė pagrindinės dienpinigių mažinimo sąlygos, t. y. neįvykdė informavimo ir konsultavimo procedūros. Dėl to teisėjų kolegija nepasisako dėl šių apeliacinio skundo argumentų.

 

Dėl ieškovo teiginių apie teismo šališkumą

 

22.       Apeliantas teigia, jog, išklausius teismo posėdžio protokolą ir susipažinus su skundžiamu sprendimu, akivaizdžiai matosi bylą nagrinėjusio teismo šališkumas atsakovės atžvilgiu – pavyzdžiui, aplinkybę, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovas buvo supažindintas su Dienpinigių mokėjimo tvarka, teismas vertino kaip visai nereikšmingą, o ieškovo patikslinimas, kad ant žurnalo yra ne jo parašas, nulėmė visiškai nepagrįstą išvadą, neva ieškovas po pasitarimo su atstovais pakeitė poziciją ir atitinkamai nepalankaus teismo sprendimo priėmimą.

23.       Viena tinkamo proceso garantijų, įtvirtinta Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, CPK 21 straipsnyje, yra užtikrinimas, kad šalių ginčą nagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, CPK normose įtvirtintas nušalinimo institutas. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, gali, remdamasis CPK 65–66 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą (CPK 68 straipsnis). Asmuo, reikšdamas nušalinimą, turi pagrįsti, kad egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, jog byla bus išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindą egzistuojant. Be to, CPK 65, 66 straipsniuose įtvirtinta teisėjo pareiga nusišalinti, kai egzistuoja atitinkamos aplinkybės, keliančios (ar galinčios kelti) abejonių teisėjo nešališkumu.

24.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nešališkumo principas negali būti suprantamas pernelyg plačiai – vien tik teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, proceso įstatymo pažeidimai nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog teismas bylą išnagrinėjo šališkai. Nesant konkrečių teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas ir su priimto procesinio sprendimo motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatais ar teismo sprendimo surašymo trūkumais. Juo labiau nešališkumo principo (ne)įgyvendinimas negali būti siejamas vien su tuo, kad teismo padarytos išvados (vertinant įrodymus, nustatant bei teisiškai vertinant faktines aplinkybes ir pan.) yra ne tokios, kaip to norėtų proceso dalyvis (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-425/2012, 2K-122/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje e3K-7-120-701/2022). Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija bei proceso atnaujinimo institutu.

25.       Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, teismas išaiškino šalims nušalinimo teisę, tačiau apeliantas nereiškė teisėjai nušalinimo, neišreiškė jokių abejonių teisėjos nešališkumu. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto nurodytos aplinkybės, kuriomis jis įrodinėja teisėjos šališkumą, nesudaro pagrindo konstatuoti pirmosios instancijos teismo teisėjos šališkumo.

 

Dėl dienpinigių priteisimo

 

26.       Apeliantas teigia, kad atsakovė jam yra skolinga 3345,50 Eur nesumokėtų dienpinigių, tokią savo poziciją grindžia tuo, kad, jo nuomone, nuo 2022-07-01 atsakovė turėjo ieškovui skaičiuoti dienpinigius, kurių dydis atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus maksimalius (100 proc.) dydžius, nes jis negalėjo naudotis patogiomis saugiomis automobilių stovėjimo aikštelėmis, nemokamais dušais, san. mazgais, ilsėjosi automobilyje be virtuvės. Taip pat teigia, jog byloje atsakovė neįrodė, kad supažindino ieškovą su Dienpinigių mokėjimo tvarka ir kad ieškovas pasirašė žurnale dėl supažindinimo su šia tvarka. Ieškovas įrodė, kad su Dienpinigių mokėjimo tvarka nebuvo supažindintas ir nepasirašė žurnale dėl tariamo supažindinimo su Dienpinigių mokėjimo tvarka, tai vėl patvirtina, jog ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas. Net jeigu žurnale būtų pasirašęs ieškovas (su kuo nesutinkama), tai niekaip nepatvirtina, kad dienpinigiai sumažinti pagrįstai. Nagrinėjamu atveju jokių Aprašo 2 p. aptartų objektyviųjų kriterijų mažinti ieškovui mokėtinus dienpinigius, nėra.

27.       DK 107 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu darbuotojo komandiruotė trunka ilgiau negu darbo diena (pamaina) arba darbuotojas komandiruojamas į užsienį, darbuotojui privalo būti mokami dienpinigiai, kurių maksimalius dydžius ir jų mokėjimo tvarką nustato LR Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

28.       LR Vyriausybės 2004-04-29 nutarimu Nr. 526 „Dėl dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų apmokėjimo“ patvirtinto dienpinigių mokėjimo aprašo 2 punkte nurodyta, kad dienpinigiai apskaičiuojami pagal LR Vyriausybės patvirtintus maksimalius dienpinigių dydžius arba mažesnius dienpinigių dydžius, jeigu mažesni konkretūs dydžiai, diferencijuoti pagal objektyvius kriterijus, numatyti kolektyvinėje sutartyje, o jei jos nėra – vietiniame norminiame teisės akte (toliau kartu – nustatyti dydžiai). Kolektyvinėje sutartyje, o jei jos nėra – vietiniame norminiame teisės akte nustatyti dienpinigių dydžiai negali būti mažesni kaip 50 proc. LR Vyriausybės patvirtintų maksimalių dienpinigių dydžių. Jeigu dienpinigių dydžiai nustatomi vietiniame norminiame teisės akte, darbuotojai su juo turi būti supažindinti raštu, kaip numatyta DK 25 straipsnio 2 dalyje.

29.       Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad dienpinigių mokėjimo prievolė nustatyta Darbo kodekse, dienpinigių mokėjimo tvarka detalizuota poįstatyminiame akte, kur įtvirtina, jog galima taikyti mažesnius, nei LR Vyriausybės patvirtinti maksimalūs dienpinigių dydžius, jeigu mažesni konkretūs dydžiai diferencijuoti pagal objektyvius kriterijus, nustatyti kolektyvinėje sutartyje, o jei jos nėra – vietiniame norminiame teisės akte. Jeigu dienpinigių dydžiai nustatomi vietiniame norminiame teisės akte, darbuotojai su juo turi būti supažindinti raštu, kaip numatyta DK 25 straipsnio 2 dalyje.

30.       Atsakovė į bylą pateikė įrodymus, jog pas ją yra priimtas lokalus norminis teisės aktas -Dienpinigių mokėjimo tvarka, kur aptariami mažesni, nei Vyriausybės patvirtinti maksimalūs dienpinigių dydžiai, diferencijuoti pagal objektyvius kriterijus. Atsakovės 2022 m. birželio 30 d. įsakymu patvirtintoje Dienpinigių mokėjimo tvarkoje nustatyti maksimalių dienpinigių dydžių mažinimo objektyvieji kriterijai: 19.1. geresnės sąlygos darbo funkcijų atlikimui ir poilsiui. Darbuotojams yra sukurtos sąlygos, palengvinančios ir (ar) pagerinančios darbo funkcijų atlikimą. Darbo funkcijų vykdymas atskirų šalių klientams jų teritorijoje, veiklos vykdymo, logistikos centruose, padaliniuose, krovinių siuntėjų ir (ar) gavėjų priėmimo punktuose yra organizuojamas tokiu būdu, kad būtų pilnai ar iš dalies išvengta darbuotojo fizinės pagalbos krovinių pakrovimo, iškrovimo bei tvirtinimo procese. Dienpinigių mokėjimo tvarkoje yra išvardinta 12 valstybių, į kurias komandiruotiems vairuotojams mažinamas maksimalus dienpinigių dydis 50 procentų – Austrijos Respublika, Belgijos Karalystė, Danijos Karalystė, Italijos Respublika, Didžiosios Britanijos Karalystė, Liuksemburgo Didžioji Hercogystė, Nyderlandų Karalystė, Prancūzijos Respublika, Vokietijos Federacinė Respublika, Ispanijos Karalystė, Šveicarijos Konfederacija, Lenkijos Respublika. Tarp Dienpinigių mokėjimo tvarkoje pirmiau išvardintų valstybių patenka ir tos valstybės, į kurias buvo komandiruotas ieškovas ginčui aktualiu laikotarpiu – nuo 2022 m. liepos 1 d. 2022-06-30 priimta UAB „(duomenys neskelbtini)“ Dienpinigių mokėjimo tvarka, patvirtinta vadovo įsakymu Nr. 17-1, išversta į rusų kalbą, su kuria bendrovės darbuotojai, tame tarpe – ir ieškovas, buvo pasirašytinai supažindinti. Teisėjų kolegijos vertinimu, teisingai nusprendė pirmosios instancijos teismas, jog yra nepagrįsta ieškovo pozicija, kad nuo 2022 m. liepos 1 d. atsakovė jam turėjo skaičiuoti ir mokėti dienpinigius, kurių dydis būtų lygus Vyriausybės patvirtintiems maksimaliems (100 proc.) dienpinigių dydžiams.

31.       Teisėjų kolegijos vertinimu, teisingai pirmosios instancijos teismas byloje konstatavo, kad ieškovui faktiškai visada buvo taikoma 50 procentų sumažinta dienpinigių norma, išskyrus du epizodus – laikotarpius nuo 2022 m. liepos 29 d. iki 2022 m. rugpjūčio 9 d. ir nuo 2022 m. spalio 29 d. iki 2022 m. lapkričio 28 d. Šiais dviem laikotarpiais, kai ieškovui buvo mokami didesni nei 50 procentų nuo Vyriausybės patvirtintų maksimalių dydžių dienpinigiai, įmonė vykdė pervežimus naujais maršrutais, kai buvo vežami mažiau likvidūs kroviniai, todėl atitinkamai klientų reikalavimu nebuvo imperatyvo rinktis saugius parkingus naktiniams ar savaitgaliniams sustojimams, dėl ko parkingų infrastruktūra ir lokacija buvo mažiau palanki vairuotojui, t. y. parkingai buvo toliau nuo didesnių miestų bei juose buvo mažiau palankios sąlygos. Taip pat pakrovimo ir iškrovimo vietos neturėjo infrastruktūros (buvo mažesnės), kurioje būtų vairuotojui suteikta galimybė pailsėti ir gauti papildomų nemokamų paslaugų, kuriomis vairuotojas galėjo naudotis laukdamas, kol krovinys bus pakrautas, t. y. vairuotojas pakrovimo iškrovimo metu turėjo būti vilkike arba prie vilkiko. Visais kitais laikotarpiais, kai buvo taikoma 50 procentų nuo maksimalių dydžių sumažinta dienpinigių norma, buvo vykdomi patikrintų didelių klientų užsakymai, kai vežami likvidūs kroviniai, o klientai savo ruožtu nustato konkrečias saugias poilsio vietas, kurios tuo pačiu turi ir geresnę infrastruktūrą, įskaitant vairuotojui prieinamų patogumų atžvilgiu. Pakrovimo ir iškrovimo vietose (savo dydžiu jos didesnės nei įprasta ir turi geresnę infrastruktūrą) vairuotojas saugumo sumetimais negali dalyvauti procesuose, o proceso pabaigos laukia specialiai vairuotojams skirtose patalpose, kuriose yra įrengti atitinkami patogumai (dušai ir/ar virtuvėlės). Apie ieškovui mokėtinus dienpinigius ieškovas buvo informuojamas, jam jo nepasirašytose avanso apyskaitose ir įsakymuose dėl tarnybinių komandiruočių nurodytos sumos buvo išmokėtos ir jis dėl jų dydžio visą darbo sutarties galiojimo laikotarpį nereiškė jokių pretenzijų. Todėl nepagrįstais vertintini apelianto teiginiai, kad atsakovė drausdavo jam naudotis saugomomis aikštelėmis, poilsio zonomis, virtuvėmis ir panašiai. Pažymėtina, kad apeliantas įrodymų, jog būtų reiškęs pretenzijas dėl jam apskaičiuotų dienpinigių darbo sutarties galiojimo metu, į bylą nepateikė. Priešingai, paaiškino, kad dėl dienpinigių jis atsakovei jokių pretenzijų neturi bei jų nekėlė visą darbo sutarties galiojimo laikotarpį.

32.       Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad po 2022 m. liepos 1 d. ieškovas pradėjo gauti neva mažesnius dienpinigius, nei jis gaudavo iki 2022 m. liepos 1 d. Iš 2021 m. spalio 18 d. Darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 3.3 punkto matyti, kad, vykstant į tarnybinę komandiruotę užsienyje, dienpinigiai mokami ne mažiau, kaip 50 procentų Vyriausybės nustatytos maksimalios dienpinigių sumos. Iš į šią bylą pateiktų įsakymų dėl tarnybinių komandiruočių, avanso apyskaitų, su kuriais ieškovas supažindintas pasirašytinai ir kurie priimti iki 2022 m. liepos 1 d., matyti, kad ir iki 2022 m. liepos 1 d. ieškovui mokami dienpinigiai sudarė 50 procentų nuo Vyriausybės nustatytų maksimalių dienpinigių dydžių. Taigi matyti, kad ieškovui tiek iki 2022 m. liepos 1 d., tiek po 2022 m. liepos 1 d. niekada nebuvo mokami mažesni dienpinigiai nei 50 procentų, skaičiuojant nuo Vyriausybės patvirtintų maksimalių dienpinigių dydžių.

33.       Apeliantas laikosi savo pozicijos, kad su Dienpinigių mokėjimo tvarka nebuvo supažindintas ir nepasirašė žurnale dėl tariamo supažindinimo su Dienpinigių mokėjimo tvarka. Teisėjų kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus laiko nepagrįstais ir prieštaraujančiais bylos įrodymų visetui.

34.       Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, jog bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas darbo ginčų komisijoje nei minėtos tvarkos, nei supažindinimo su ja, nei savo parašo tikrumo neginčijo. 2023-04-03 ieškinyje dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo jis to taip pat neginčijo, neteigė, kad minėtame žurnale yra ne jo parašas ir jis žurnale nėra pasirašęs. Ir tik 2023 m. birželio 26 d. teismo posėdyje ieškovas pasakė savo nuomonę, kad jo parašą lengva padirbti. Pritartina pirmosios instancijos teismui, kad ieškovas, būdamas tikras, jog tai ne jo parašas, nesikreipė į ikiteisminio tyrimo institucijas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl parašo suklastojimo, neprašė skirti rašysenos ekspertizės. Pažymėtina, jog ir apeliacinės instancijos teismo neprašo skirti rašysenos ekspertizę. Taigi, nors ieškovas teigia, kad žurnale nepasirašė, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Atsakovės atstovai nurodė, kad tai paties ieškovo parašas, jis pasirašė pats, ieškovas tai paneigiančių įrodymų nepateikė, todėl nėra pagrindo vertinti, kad ieškovo parašas žurnale yra ne jo parašas, kad jis suklastotas.

35.       Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, visiškai pritaria pirmosios instancijos teismui, jog vertinant tai, kad atsakovė vidaus lokaliniu teisės aktu yra patvirtinusi dienpinigių mokėjimo tvarką, su kuria ieškovas supažindintas pasirašytinai ir kuri suteikė atsakovei teisę mažinti Apraše nurodytas maksimalias dienpinigių normas pagal atsakovės dienpinigių mokėjimo tvarkos objektyviuosius kriterijus, į tai, kad atsakovė neprivalėjo ieškovui skaičiuoti ir mokėti maksimalius (100 procentų) dienpinigius, į tai, kad atsakovė išmokėjo visus priskaičiuotus dienpinigius ieškovui, ieškovo reikalavimas priteisti 3345,50 Eur dienpinigių nepriemoką dėl neteisėtai sumažintos dienpinigių normos yra nepagrįstas.

 

Dėl darbo užmokesčio nepriemokos

 

36.       Apeliantas nurodo, jog, remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažyma apie ieškovo valstybinį socialinį draudimą, bei kitais atsakovo pateiktais dokumentais ir LVPS suvestinės duomenimis, matyti, jog darbo sutarties vykdymo laikotarpiu, darbuotojui darbdavio priskaičiuotas darbo užmokestis iš viso sudaro 8640,95 Eur (neto) sumą. Tačiau iš pateiktų dokumentų matoma, kad darbdavys turėjo išmokėti 8801,37 Eur (neto) sumą. Pagal Sodros duomenis 2023-01-01 darbdavys deklaravo 616,82 Eur ir turėjo pareigą išmokėti darbuotojui 464,81 Eur, o iš atlikto bankinio pavedimo matyti, kad suma yra 304,40 Eur, todėl skaičiuojama, kad darbo užmokesčio nepriemoka sudaro 160,42 Eur (neto) sumą.

37.       Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovui priskaičiuota (deklaruota) suma sudaro 616,82 Eur (neatskaičius mokesčių). Ieškovui 2023-01-31 bankiniu pavedimu buvo išmokėta 304,40 Eur (2 t., b. l. 51). Galutinis atsiskaitymas su ieškovu buvo įformintas dviem darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiais: darbo užmokesčio apskaitos žiniaraštis Nr. 0079 (darbo užmokestis už dvi nedarbingumo dienas, priskaityta mokėtina suma 76,19 Eur) ir darbo užmokesčio apskaitos žiniaraštis Nr. 0080 (galutinis atsiskaitymas, priskaityta mokėtina suma 228,21 Eur) (2 t., b. l. 49, 50). Darbo užmokesčio apskaitos žiniaraštyje Nr. (duomenys neskelbtini) įtraukta 236,60 Eur dienpinigių permoka („Kiti priskaitymai(2023 01)), kurios susidarymas matomas 2022-12-13 avanso apyskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 21). Priskaityta dienpinigių permoka buvo apmokestinta privalomais mokesčiais. Pagal minėtą žiniaraštį buvo iškaityta 388,61 Eur suma, kurią sudaro: „GPM bendras“ 13,23 Eur, „SD iš darbuotojo“ 120,28 Eur, „SD iš darbuot. (pens. kaup.)“ 18,50 Eur, bendroje sumoje 152,01 Eur, o prie šios sumos buvo pridėta dienpinigių permoka (236,60 Eur), kuri faktiškai darbuotojui jau buvo išmokėta. Bendra ieškovui priskaičiuota išmokėti suma pagal abu žiniaraščius 693,01 Eur. Iš šios sumos atėmus 388,61 Eur, bendra darbuotojui išmokama suma 304,40 Eur (693,01 Eur – 388,61 Eur), kuri buvo išmokėta bankiniu pavedimu į darbuotojo sąskaitą. Taigi, atsakovė faktiškai ieškovui už sausio mėn. išmokėjo 304,40 Eur + 236,60 Eur = 541,00 Eur, t.y. 76,19 Eur didesnę sumą, nei priskaičiuotas darbo užmokestis. Pastaroji suma yra nurodyta kitame 2023 m. sausio mėn. atlyginimo lapelyje Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad 76,19 Eur suma yra apmokėjimas už pirmas dvi ieškovo nedarbingumo dienas. Ši suma taip pat yra sumokėta ir deklaruota Sodrai atskiroje skiltyje. Atsižvelgusi į nurodytus duomenis, teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog ieškovo reikalavimas priteisti 160,42 Eur darbo užmokestį yra nepagrįstas.

38.       Teisėjų kolegijos anksčiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius apeliacinio skundo argumentus. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

 

Dėl procesinės bylos baigties

 

39.       Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovo pareikšto ieškinio pagrįstumo, teisingai aiškino ir taikė nagrinėjamam klausimui aktualias materialiosios teisės normas, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių nepažeidė, todėl, atmesdamas ieškinį, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti arba naikinti ieškovo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

 

40.        Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos).

41.       Bylinėjimosi išlaidos, atmetus ieškovo apeliacinį skundą, ieškovui neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis). Atsakovė pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 1 064,80 Eur išlaidas. Įvertinusi bylos apimtį, sudėtingumą, atsakovės atstovo paruošto dokumento turinį ir apimtį, jam rengti patirtas advokato darbo laiko sąnaudas, teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra ne per didelės ir pagrįstos, todėl jas priteisia atsakovei iš ieškovo.  

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a :

 

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. birželio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš ieškovo O. A. 1 064,80 Eur (vieną tūkstantį šešiasdešimt keturis eurus 80 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai	Lina Muchtarovienė
	Egidijus Mockevičius
	Birutė Simonaitienė