Civilinė byla Nr. e2-2598-433/2020

        Teisminio proceso Nr. 2-68-3-33987-2019-1

                                                                                      Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.1.5;

 (S)

                                            3.2.6.1; 3.2.6.2

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

              Vilnius, Laisvės pr. 79A                          2020 m. spalio 30 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas Juozėnas,

sekretoriaujant Anai Usačiovai,

dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Algirdui Matkevičiui,

atsakovei R. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo 222-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos ieškinį atsakovei R. S. dėl skolos priteisimo bei atsakovės R. S. priešieškinį ieškovui 222-jai daugiabučių namų savininkų bendrijai dėl nuostolių atlyginimo

n u s t a t ė :

Ieškovas ieškinyje nurodo, kad atsakovė R. S. yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, faktinė valdytoja ir savininkė. Nors vadovaujantis VĮ „Registrų centras“ duomenimis, buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininke yra nurodoma R. S. motina E. S., tačiau ieškovo duomenimis, šis asmuo (t.y. teisinė buto savininkė) yra mirusi, todėl buto faktinė valdytoja, kaip kad ir faktinė buto savininkė yra R. S.. R. S. realiai gyvena nurodytame bute, realiai bei faktiškai atstovauja buto esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buto savininko interesams, tame tarpe ir santykiuose su ieškovu 222 - ąja DNSB (toliau - Bendrija), todėl jai yra reiškiamas ieškinys dėl skolos priteisimo ir R. S. yra tinkama atsakovė civilinėje byloje (toliau - Atsakovė). Laikotarpiu nuo 2015-01-01 dienos iki dabar (iki 2019-09-01 dienos) atsakovė nemoka komunalinių patarnavimų ir sąskaitų už centralizuotą šildymą ir karšto vandens pašildymą (įrenginius), dėl ko atsakovei, laikotarpiu nuo 2015-01-01 dienos iki 2019-09-01 dienos yra priskaičiuota 2.661,04 Eur komunalinių patarnavimų suma, kuri laikytina atsakovės skola už komunalinius patarnavimus, t. y. skola už centralizuotą šildymą ir karšto vandens pašildymą (įrenginius). Nors atsakovė deklaruoja ir teigia, kad ji šilumos ir karšto vandens pašildymo įrenginius yra atsijungusi nuo centralizuotos sistemos, nurodo, kad šilumos ir karšto vandens pašildymo įrenginių nenaudojanti ir negaunanti šių paslaugų, tačiau atsakovės deklaruojamas buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atsijungimas nuo centralizuotų įrenginių yra savavališkas, neteisėtas, pažeidžiantis LR teisės aktais nustatytą atsijungimo nuo centralizuotų tinklų tvarką ir taisykles. LR CK 6.38 str. 1 d. nustato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. Atsakovė, esanti buto adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, turto faktinė valdytoja ir savininkė (be kita ko, atsakovė realiai ir faktiškai daugelį metų gyvena nurodytame bute), turi LR teisės aktais nustatytą pareigą ir prievolę mokėti mokesčius už komunalinius patarnavimus ir paslaugas, tame tarpe mokėti už mokesčius už šilumos ir karšto vandens pašildymo paslaugas ir įrenginius. Priešingas atsakovės elgesys, t. y. nustatytų prievolių nevykdymas tinkamai ir laiku, ne tik pažeidžia LR teisės aktus, tačiau ir daro žalą ieškovui (222 -jai DNSB (Bendrijai)), kadangi Bendrija savo ir kitų butų gyventojų lėšomis (sąskaita), yra priversta kompensuoti atsakovės nemokamą komunalinių patarnavimų ir paslaugų dalį šilumos ir karšto vandens pašildymo paslaugas teikiančiam paslaugos teikėjui. Atsakovė ne kartą yra raginta susimokėti jai priklausančias mokėti sumas už komunalinius patarnavimus už centralizuotą šildymą ir karšto vandens pašildymą (įrenginius), raginta susimokėti skolą, tačiau raginimus Atsakovė ignoruoja, skolų nemoka. Tokiu būdu, atsakovė nevykdo piniginių įsipareigojimų ieškovui 222 - ajai DNSB (Bendrijai) apmokėti už atsakovės naudai ir jos interesais pateiktą šilumos ir karšto vandens pašildymo paslaugas. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 2625,27 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašo priteisti iš ieškovo 1486,80 Eur nuostolių bei 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priešieškinyje atsakovė nurodo, kad ji nėra buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, savininkė, tačiau po palikėjos (jos motinos) mirties notarų biure buvo užvesta paveldėjimo byla. Norėdama kuo finansiškai naudingesnių būdu užtikrinti buto šildymą bei atsižvelgdama į tai, kad centrinio šildymo sistemos tiektas šildymas buvo nekokybiškas (netolygiai šildė radiatoriai, pagrindinis kambario radiatorius kartais visai nešildavo ir kt.), o į jos teiktas pastabas, susijusias su šildymo problemomis ieškovė nereagavo, nusprendė pakeisti buto šildymo būdą, t. y. butą šildyti elektra, vietoje buvusio centralizuoto šilumos tiekimo. Tuo tikslu ji, siekdama teisėtai įgyvendinti savo teisę atsijungti nuo centrinio šildymo sistemos bei vadovaudamasi ginčo metu galiojusio aktualaus LR teisinio reglamentavimo keliamais reikalavimais, ėmėsi aktyvių veiksmų, kad galėtų kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją dėl rašytinio pritarimo pastato paprastojo remonto aprašui išdavimo bei pakeisti buto šildymo būdą. Ji parengė atsijungimo nuo centrinio šildymo sistemos aprašą. Parengus minėtą aprašą, ji kreipėsi į ieškovės pirmininką, kad jis sušauktų butų savininkų susirinkimą, kuriame būtų svarstomas jos buto šildymo būdo pakeitimo klausimas. Tačiau jokio atsakymo ar motyvuoto atsisakymo atlikti jos prašytą veiksmą iš pirmininko ji nesulaukė, todėl ji savo iniciatyva surinko daugiabučio namo butų savininkų parašus, patvirtinančius jų sutikimą, dėl jos buto atjungimo nuo bendros centrinio šildymo sistemos. Šis daugiabučio namo butų savininkų sprendimas nėra apskųstas, todėl laikytinas galiojančiu, atspindinčiu daugiabučio namo gyventojų valią bei įpareigojančiu ieškovę (LR civilinio kodekso (toliau - CK) 2.82 straipsnio 4 dalis). Minėtą sprendimą ji buvo pateikusi ir ieškovės pirmininkui, nes jo priėmimo faktas tiesiogiai susijęs su ieškovo teisėmis ir pareigomis. Nors ji daugybę kartų tiek žodžiu, tiek raštu kreipėsi į ieškovės pirmininką, kad vadovaujantis ginčo metu galiojusio aktualiu LR teisinio reglamentavimu, jai būtų išduotas ieškovės raštiškas sutikimas pakeisti buto šildymo būdą, pritarta jos parengtam paprastojo remonto aprašui bei išduota pažyma, patvirtinanti, kad planuojamas atsijungimas nepažeis kitų daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų teisių ar teisėtų interesų, tačiau vėlgi jokio atsakymo ar motyvuoto atsisakymo atlikti šiuos prašytus veiksmus iš pirmininko ji nesulaukė. Juolab pirmininkas nesušaukė bendrijos narių susirinkimo, į kurio darbotvarkę būtų įtrauktas klausimas dėl pritarimo jos parengtam paprastojo remonto aprašui ir jos buto šildymo būdo keitimui. Ji nėra bendrijos narė, atitinkamai, ji neturi iniciatyvos teisės sušaukti visuotinį bendrijos narių susirinkimą. Tokiu būdu pirmininkas, veikdamas ieškovės vardu, nepagrįstai apribojo jos teisę teisėtai pakeisti buto šildymo būdą, kad ji galėtų kuo ekonomiškiau bei efektyviau užtikrinti buto šildymą. Jos atsijungimui nuo centralizuoto šildymo sistemos būtini dokumentai (daugiabučio namo butų savininkų parašai, patvirtinantys jų sutikimą, dėl jos buto atjungimo nuo bendros šildymo sistemos, atsijungimo nuo centrinio šildymo sistemos aprašas, Lesto išduotas dokumentas dėl leistinosios naudoti galios) buvo įteikti ieškovės pirmininkui įdedant juos į jo pašto dėžutę, nes pirmininkas gyvena tame pačiame name kaip ir ji. Vėliau šie visi dokumentai registruotu paštu buvo išsiųsti ieškovės pirmininkui bei „Vilniaus energija“. Tačiau jokios reakcijos iš ieškovės nebuvo sulaukta. Nors ji faktiškai atsijungė nuo centralizuoto šildymo sistemos, tačiau šiuo atsijungimu nebuvo padaryta jokia žala kitiems butų savininkams, taip pat iš jų nebuvo gauta jokių pretenzijų. Prieš atsijungiant nuo centrinio šildymo sistemos ji apie savo ketinimą atsijungti iš anksto įspėjo tiek ieškovę, tiek „Vilniaus energija“. Egzistuoja visos civilinės atsakomybės taikymo ieškovės atžvilgiu sąlygos. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas). Bendrijos pirmininkas savo veikloje privalo vadovautis įstatymais. Vyriausybės nutarimais, kitais teisės aktais, bendrijos įstatais, bendrijos pirmininko pareigybės aprašymu ir visuotinio susirinkimo (įgaliotinių susirinkimo) sprendimais (Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau - DNSBĮ) 14 str. 4 d.). Bendrijos pirmininkas atsako už informacijos pateikimą butu ir kitu patalpų (pastatu) savininkams jų prašymu (DNSBĮ 14 str. 6 d. 6 p.). Visi butų ir kitų patalpų (pastatu) savininkų raštu bendrijos pirmininkui pateikti prašymai, skundai ir kiti dokumentai registruojami ir nagrinėjami bendrijos įstatuose nustatyta tvarka. Bendrijos pirmininkas privalo per 10 darbo dienų nuo buto ar kitų patalpų (pastato) savininko kreipimosi gavimo dienos suteikti išsamia informaciją ((DNSBĮ 14 str. 7 6.). Butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai turi teisę reikalauti, kad bendrijos valdymas ir bendrojo naudojimo objektų naudojimas ir priežiūra užtikrintų butų ir kitų patalpų (pastatu) savininkų teisių įgyvendinimą ir atitiktų jų teisėtus interesus. Kaip jau buvo minėta ankstesnėje priešieškinio dalyje, ieškovė neteisėtai bei nepagrįstai apribojo jos teises teisėtai atsijungti nuo centrinio šildymo sistemos įgyvendinimą nesuteikdama jai tam būtino sutikimo bei pažymos, nors daugiabučio namo butų savininkai išreiškė savo sutikimą su jos atsijungimu nuo centrinio šildymo sistemos, o pati ji ne vieną kartą tiek raštu, tiek žodžiu kreipėsi į ieškovės pirmininką bei prašė jo atlikti reikiamus veiksmus, tačiau visi jos prašymai buvo ignoruojami, nepateikiant jokių objektyvių paaiškinimų ar motyvų. Šiuo ieškovė bei jos pirmininkas grubiai pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, netinkamai atliko savo pareigą suteikti jai jos prašomą informaciją, tyčia vengė atlikti veiksmus, kuriuos ieškovės primininkas pagal Taisykles bei DNSBĮ privalėjo atlikti, nepaisė daugiabučio namo butų savininkų sprendimo, kuriuo buvo pritarta jos atsijungimui nuo centrinio šildymo sistemos, bei neužtikrino, kad bendrijos valdymas atitiktų jos teisėtus interesus ir užtikrintų jos teisių įgyvendinimą, būtent teisę atsijungti nuo centrinio šildymo sistemos. Dėl ieškovės neteisėtų veiksmų ji patyrė žalą, kuri pasireiškė jai priskaičiuotu įsiskolinimų už centralizuotą šildymą (pagal ieškovo žiniaraštį - šilumos ir gyvatuko mokestį). Remiantis ieškovo žiniaraščio paskaičiavimais, jos patirta žala yra lygi 1486,8 Eur. Ji remiasi ieškovės žiniaraščio duomenimis, nes pastaroji disponuoja visais duomenimis apie jos mokėtiną šilumos ir gyvatuko mokestį ir jo paskaičiavimą bei jai kyla pareiga tinkamai ir teisingai vykdyti bei organizuoti buhalterinę apskaitą (DNSBĮ 17 str.). Jos patirta žala atsirado būtent dėl ieškovės, atstovaujamos pirmininko, veiksmų (neveikimo), piktnaudžiavimo savo pareigomis, todėl egzistuoja priežastinis ryšys tarp neteisėtų ieškovės veiksmų ir jos patirtos žalos kaip viena iš būtinųjų civilinės atsakomybės taikymo ieškovės atžvilgiu sąlygų. Priežastinis ryšys gali būti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsiranda tiesiogiai. Jis gali būti netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadarytas neigiamas turtinis poveikis, bet sudarytos sąlygos žalai atsirasti. Pagal formuojamą teismų praktiką priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirma, nustatomas faktinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar žalingi padariniai kylą iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrajame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai nėra teisiškai pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo. Taigi, taikant civilinę atsakomybę, nėra reikalaujama, kad ieškovės veiksmai būtų vienintelė nuostolių atsiradimo priežastis. Todėl priežastiniam ryšiui konstatuoti užtenka įrodyti, kad skolininko elgesys yra pakankama nuostolių atsiradimo priežastis, nors ir ne vienintelė. Taigi, galima daryti pagrįstą išvadą, kad išimtinai ieškovės neteisėti veiksmai (neveikimas), o būtent nepagrįstas vengimas suteikti jai sutikimą atsijungti nuo centrinio šildymo sistemos, pažymos neišdavimas, į jos teiktų raštų neatsižvelgimas, ieškovės nebendradarbiavimas, lėmė jos žalos atsiradimą, dėl ko pagrįstai yra reiškiamas šis priešieškinis. Vadovaujantis CK 6.248 str. 1 d., ieškovės kaltė yra preziumuojama, todėl ji šios sąlygos neprivalo įrodyti. Tai, kad nėra jos kaltės, privalo įrodyti pati ieškovė. Nepaisant to, pažymėtina, kad atsižvelgiant į tai, kad ji ne vieną kartą kreipėsi į ieškovės pirmininką tiek žodžiu, tiek raštu prašydama jį atlikti reikiamus veiksmus, kad ji galėtų kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybę, tačiau jos prašymai buvo eilę kartų piktybiškai ignoruojamai, laikytina, kad ieškovė tyčiniu neveikimu sukėlė jai žalą. Iš aukščiau išdėstyto matyti, kad egzistuoja visos minėtos sąlygos, todėl ieškovės atžvilgiu taikytina civilinė atsakomybė. Ieškovės pateiktame žiniaraštyje ieškovės vienašališkai paskaičiuota jos skola yra nepagrįstai didelė, nepaaiškinta jokiais objektyviais bei leistinais įrodymais (pirminiais dokumentais, kurie pagrįstų mokėtinų sumų bei jų apskaičiavimo teisingumą). Pavyzdžiui, ieškovo žiniaraštyje nurodyta, jog 2015 m. sausio mėnesį ji jau buvo skolinga 335,69 Eur., tačiau nėra aišku už kokias paslaugas bei kada ir kokiu pagrindu susidarė ši skola. Pareiga tinkamai apskaičiuoti jai tenkančius mokėti mokesčius ir juos pagrįsti tenka ieškovei, taigi ir pareiga įrodyti, jog jos apskaičiuoti mokesčiai yra pagrįsti ir teisingi tenka ieškovei. Taigi, ieškovės įrašai (išvestiniai faktiniai duomenys) žiniaraštyje nėra aiškūs, nedetalizuoti, nepateiktos, pavyzdžiui, šiluminės energijos paslaugų teikėjo (Vilniaus energijos ir kt.) išrašytos sąskaitos, kurių pagrindu jai skaičiuojami šilumos mokesčiai (pagal ieškovo žiniaraštį - šilumos ir gyvatuko mokesčiai), nepateiktos, pavyzdžiui, pavedimų kopijos, patvirtinančios, kad sąskaitos už šilumos energiją, karštą bei šaltą vandenį buvo ieškovės apmokėtos, nepateikti jos el. laiškai, kuriais ji, kaip ir daugelis buto savininkų, siųsdavo ieškovės buhalterei šalto, karšto vandens apskaitos prietaisų rodmenis, kurių pagrindu ieškovė parengdavo jai mokėjimo pranešimus. Šiuo atveju tik jos ieškovei siųsti el. laiškai leistų objektyviai nustatyti tikruosius jos šalto ir karšto apskaitos prietaisų rodmenų duomenis bei, atitinkamai, mokėtiną sumą už sunaudotą šaltą, karštą vandenį bei vandens pašildymą. Ji nuolatos mokėdavo ieškovei mokesčius už sunaudotą karštą ir šaltą vandenį, vandens pašildymą, tačiau galimai dėl ieškovės netinkamai vykdytos jos pateiktų apskaitos prietaisų rodmenų duomenų apskaitos ieškovė klaidingai apskaičiavo jos tariamą įsiskolinimą. Nagrinėjamu atveju ieškovė piktnaudžiauja padėtimi, elgiasi nesąžiningai, nepateikia pirminių duomenų, kurių pagrindu buvo pildomas žiniaraštis, taip pat žiniaraščio duomenys yra neteisingi ir dėl to kyla pagrįstų abejonių dėl reikalaujamų sumų pagrįstumo. Ieškovės pateiktame žiniaraštyje už 2018, 2019 metus nėra pateikta šalto vandens, karšto vandens kaina, todėl nėra aišku kokia kaina vanduo buvo paskaičiuotas. Taip pat už 2017 metus šalto, karšto vandens kaina pateikiama ieškovės žiniaraštyje nėra teisinga. Ieškovės jai siųstuose mokėjimo pranešimuose nuo 2015-01-01 iki 2019-10-01 yra matoma, kaip kinta šalto vandens, karšto vandens kaina. Šiuo atveju jai irgi kyla abejonių, dėl ir pateiktų mokėjimo pranešimuose vandens kainų tikslumo, nes iš ieškovės pusės jai niekada nebuvo pateiktos jokios sąskaitos ( sutartys ) su Vilniaus vandenys. Prie šalto ir karšto vandens kainų ieškovė dar papildomai priskaičiuoja ir vandens pardavimo kainą, kurios ieškovė niekaip nepaaiškina, nors iš jos pusės buvo ne kartą klausta. Ji ne kartą yra kėlusi ieškovės atliktų skaičiavimų pagrįstumo klausimą, tačiau visi jos siųsti raštai bei prašymai perskaičiuoti ir patikslinti mokėtinų sumų dydžius būdavo ignoruojami. Ji nemoka ieškovei administracinių išlaidų (atlyginimas pirmininkui ir buhalterei), dėl to, kad pastaroji nevykdo savo įstatyminių pareigų - neužtikrina, kad bendrijos valdymas atitiktų jos teisėtus interesus ir užtikrintų jos teisių įgyvendinimą, o priešingai - jos teisės yra nepagrįstai ir piktybiškai suvaržytos, todėl ji yra teisėtai sustabdžiusi savo šios prievolės vykdymą ieškovei. Taip pat jai kyla abejonių ir dėl šių reikalaujamų sumų pagrįstumo, kadangi jos taip pat nėra aiškios, nedetalizuotos, nepaaiškintos jokiais objektyviais bei leistinais įrodymais, nenurodyta sumų paskaičiavimo metodika. Ieškovės pateiktame žiniaraštyje, sutikrinus su ieškovės jai pateiktais mokėjimo 2016 metų pranešimais, nesutampa jos įmokų suma už birželio ir liepos mėn. Už nurodytų metų birželio mėn. įmokų skiltyje ieškovės pateiktame žiniaraštyje stovi nuliai, ko negali būti, nes ji ieškovei visada mokėdavo mokesčius sąžiningai, taip pat neteisingai pateikiama ir už liepos mėn. įmokos suma. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad ji nemoka už komunalinius patarnavimus, kas nėra aišku, ką ieškovė turi omenyje. Iš ieškovės jai pateiktų mokėjimo pranešimų matosi, kad mokama už šaltą vandenį, karštą vandenį, vandens pašildymą, šilumos ūkio vandens mazgo priežiūrą, buitinių atliekų išvežimą, bendro naudojimo elektrą, valymo paslaugas, mokamos ir amortizacinės kaupiamosios lėšos (nusidėvėjimas). Ji visus šiuos teikiamus ieškovės komunalinius patarnavimus yra apmokėjusi, o visais duomenimis, kaip anksčiau jau nurodyta teismui disponuoja pati ieškovė. Kitokių komunalinių patarnavimų ieškovė jai neteikia, todėl ji ir negali už juos mokėti. Jeigu ieškovė ieškinyje teigia, kad ji nemoka už komunalinius patarnavimus, tai ieškovė ir turi tiksliai nurodyti už kokius dar komunalinius patarnavimus nėra sumokėta. Šis ieškovės teiginys taip pat nėra pagrįstas jokiais faktiniais įrodymais. Šiuo atveju vėl ieškovė elgiasi nesąžiningai, norėdama teismą suklaidinti, kad už kažką nėra sumokėta. Tokiu būdu yra norima pasididinti, prašomą iš jos priteisti sumą. Be to, ieškovė žiniaraštyje skaičiuoja jai delspinigius, tačiau nėra aišku kokiu pagrindu bei kokio dydžio delspinigiai taikomai jai. Remiantis ieškovės žiniaraščio paskaičiavimais, jai priskaičiuota 911,53 Eur. delspinigių suma. Susitarimas dėl netesybų (delspinigių) turi būti rašytinės formos (CK 6.72 str.). Ieškovė nepateikė teismui jokių rašytinių sutarčių ar susitarimų su ja, kurių pagrindu ji galėtų jos atžvilgiu skaičiuoti delspinigius. Atitinkamai, šių ieškovės reikalavimų atžvilgiu ji prašo taikyti sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą, numatytą CK 1.125 str. 5 d.

Ieškovas pateiktame atsiliepime į priešieškinį nurodo, kad vadovaujantis LR teisės aktais, galiojusiais tiek atsakovės deklaruojamo atsijungimo nuo centrinės šildymo sistemos metu (t. y. 2014-12-08 dieną), tiek esamu civilinės bylos nagrinėjimo metu, teisėtam atsijungimo nuo centrinės šildymo sistemos procesui buvo ir yra taikytini specialūs teisės aktai, tame tarpe LR Šilumos ūkio įstatymas, LR Statybų įstatymas, LR Energetikos ministro patvirtintos šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės. 2014-12-08 d. aktualios redakcijos LR Šilumos ūkio įstatymo 29 str. 1 d. nustatė, kad šilumos vartotojas, pakeitęs buto (butų), kitų patalpų šildymo ir apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, turi teisę nutraukti šilumos ir (ar) karšto vandens pirkimo-pardavimo sutartį. Buto (butų) ir kitų patalpų šildymo būdas keičiamas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka rekonstruojant pastatą (inžinerines sistemas). Minėto LR Statybos įstatymo 29 str. 3 d. nustatė, kad kai rekonstravus pastatą (inžinerines sistemas) pakeičiamas ne viso pastato šildymo ar apsirūpinimo karštu vandeniu būdas, nuo statinio pripažinimo tinkamu naudoti momento laikomos nutrauktomis to pastato butų ir kitų patalpų, kurių šildymo būdas pakeistas, savininkų ir šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjo sutartys. 2014-12-08 d. aktualios redakcijos LR Statybos įstatymas, taipogi LR Energetikos ministro patvirtintos šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, atitinkamai nustatė specialią procedūrą ir taisykles, kurių tinkamas vykdymas galėtų būti pagrindu tinkamam ir teisėtam atsijungimui nuo centralizuotos šildymo sistemos. Taigi, atsižvelgiant į atsakovės deklaruojamo atsijungimo nuo centrinės šildymo sistemos metu (2014-12-08 d.) galiojusius LR teisės aktų reikalavimus, kurie, be abejo, buvo ir yra imperatyvūs bei privalomi absoliučiai visiems be išimties vartotojams, tame tarpe ir atsakovei, siekiant tinkamai ir teisėtai pertvarkyti šilumos ir /ar karšto vandens sistemą bute ar kitoje patalpoje, asmenys privalėjo atlikti sekančius veiksmus: 1) Parengti projektą ir jį raštu suderinti su namo bendrojo naudojimo objekto valdytoju (šiuo atveju ieškovu 222 DNSB); 2) gauti visų daugiabučio namo ar sekcijos (bloko) kuriame yra butas ar kita patalpa, bendrosios nuosavybės savininkų bei Vilniaus miesto savivaldybės rašytinius pritarimus projekto sprendiniams; 3) baigus buto ar kitų patalpų šilumos ir / ar karšto vandens vartojimo įrenginių atsijungimo darbus, pasirašyti buto ar kitų patalpų savininko, valdytojo ir šilumos tiekėjo atsijungimo aktą, su kurio pasirašymu sietinas galutinis, ir svarbiausia - tinkamas ir teisėtas - atsijungimas nuo centrinės šildymo sistemos. Šilumos ir/ar karšto vandens vartojimo įrenginiai pripažįstami atjungti nuo atjungimo akto pasirašymo dienos, o šilumos ir/ar karšto vandens įrenginių rekonstravimo (atjungimo) nustatytos tvarkos pažeidimo atveju, išlieka vartotojo prievolė mokėti šilumos ir / ar karšto vandens tiekėjui jo paskaičiuotus mokesčius. Tokia vienareikšmiška išvada yra aiškiai ir nedviprasmiškai suformuota teismų praktikos. Kaip ne kartą yra pažymėjęs kasacinės instancijos teismas (LAT), pažeidus įrenginių atjungimo tvarką, buto ar patalpų savininkas išlieka šilumos ir / ar karšto vandens vartotoju ir jam išlieka prievolė mokėti mokesčius, kurie paskaičiuoti pagal teisės aktų reikalavimus. Taigi, ieškovės 222 DNSB manymu, ginčo tarp šalių nėra, kad tiek atsakovės deklaruojamo atsijungimo nuo centrinės šildymo sistemos metu (2014-12-08 dieną), tiek ir esamu civilinės bylos nagrinėjimo metu, tinkamam, teisėtam ir pagrįstam atsijungimo nuo centrinės šildymo sistemos procesui buvo ir yra taikytini specialūs teisės aktai bei juose numatytos procedūros, o būtent, tinkamam, teisėtam ir pagrįstam atsijungimui nuo centrinės šildymo sistemos yra būtina: parengti projektą, suderinti projektą su bendrojo naudojimo objekto valdytoju (bendrija) ir gauti bendrojo naudojimo objekto valdytojo (bendrijos) pritarimą projekto sprendiniams, gauti visų daugiabučio namo ar sekcijos (bloko) kuriame yra butas ar kita patalpa, bendrosios nuosavybės savininkų bei Vilniaus miesto savivaldybės rašytinius pritarimus projekto sprendiniams, atlikti rekonstrukciją LR Statybos įstatymo ir kituose teisės aktuose bei patvirtintame projekte nustatyta tvarka ir etapais, baigus buto ar kitų patalpų šilumos ir / ar karšto vandens vartojimo įrenginių atsijungimo darbus, pasirašyti buto ar kitų patalpų savininko, valdytojo ir šilumos tiekėjo atsijungimo aktą. Atsižvelgiant į nurodomą teisinį reguliavimą, civilinėje byloje esančias faktines aplinkybes ir civilinėje byloje esančius įrodymus, akivaizdu, kad atsakovė niekada nevykdė ir nevykdo LR teisės aktuose nustatytų reikalavimų ir procedūrų, siekiant tinkamai, teisėtai ir pagrįstai atsijungti nuo centrinės šildymo sistemos. Priešingai, atsakovė savavališkai ir neteisėtai, atliko statybos rangos darbus dėl atsijungimo nuo centrinės šildymo sistemos, apie kurių (darbų) neteisėtą atlikimą, kaip kad įvykusį faktą informavo ieškove, tokiu būdu pačios atsakovės LR teisės aktuose nurodytų pareigų nevykdymas niekaip negali sąlygoti ieškovės 222 DNSB atsakovei padarytos žalos ar juolab padarytos žalos atlyginimo. Ieškovė 222 DNSB neatliko jokių neteisėtų veiksmų (pasireiškusių veikimu ar neveikimu), kurie galėtų sąlygoti atsakovės patirtą žalą. Priešingai nei atsakovės bandoma teigti, ieškovei ar ieškovės pirmininkui niekada nebuvo teiktas derinti arba pritarimui gauti joks projektas dėl atsijungimo nuo centrinės šildymo sistemos. Priešingai nei įrodinėja atsakovė, ieškovė ar jos pirmininkas niekada nėra gavę derinimui ar pritarimui gauti jokio atsakovės parengto projekto, o atsakovės kartu su priešieškiniu pateiktas dokumentas „Dėl buto, (duomenys neskelbtini), atsijungimo nuo centrinio šildymo sistemos aprašas“ ieškovei ar jos pirmininkui nėra žinomas, šis dokumentas jokiais būdais neatitinka projektui dėl atsijungimo nuo centrinės šildymo sistemos keliamų reikalavimų, jame nėra jokių projekto darbų planavimo, projekto darbų įgyvendinimo (eigos) etapų ar privalomų projekto sprendinių, dėl kurių Ieškovės turėtų ar galėtų būti pritarta arba nepritarta. Atsakovės kartu su priešieškiniu pateiktas dokumentas „Dėl buto, (duomenys neskelbtini), atsijungimo nuo centrinio šildymo sistemos aprašas“ nėra datuotas, todėl nėra žinoma šio dokumento sudarymo ar pasirašymo data, nėra rekonstrukcijos projektui keliamų projekto sprendinių, kurie turėtų ir galėtų būti derinami su ieškove. Aplinkybę, jog atsakovė neteikė jokio rekonstrukcijos projekto ir nesiekė jo derinti ar gauti jam ieškovės pritarimo, patvirtina pati atsakovė, kuri procesiniuose dokumentuose (t. y. priešieškiniu) pati nurodo, kad [ ... būtina pabrėžti, kad prieš atsijungiant nuo centrinės šildymo sistemos, atsakovė apie savo ketinimą atsijungti iš anksto įspėjo tiek ieškovę, tiek „Vilniaus energiją“.]. LR teisės aktuose imperatyviai numatyta tvarka, atsakovei yra numatyta pareiga ir prievolė neįspėti Ieškovę ir šilumos tiekėją (Vilniaus energiją) apie planuojamą atsijungimą nuo centrinės šildymo sistemos, tačiau pirmiausia parengti LR Statybos įstatymo pagrindu numatytą rekonstrukcijos projektą, vėliau jį suderinti ir gauti pritarimą projekto sprendiniams bei atlikti eilę kitų imperatyvių LR teisės aktuose numatytų procedūrų. Aplinkybę, jog atsakovė neteikė jokio rekonstrukcijos projekto ir nesiekė jo derinti ar gauti jam ieškovės pritarimo, patvirtina ir pačios atsakovės teismui pateikti rašytiniai įrodymai. Antai, kartu su priešieškiniu, atsakovė yra pateikusi priedą Nr. 5, t. y. 2014-11-10 dienos dokumentą, kuriame be kita ko nurodoma, jog ieškovei neva buvo teikiamas paprastojo remonto aprašas (greičiausiai taip atsakovė supranta ir tokiu pavadinimu vadina privalomą buto rekonstrukcijos projektą). Kita vertus, atsakovė, kartu su priešieškiniu, pati yra pateikusi ir priedą Nr. 6, t. y. 2014-11-­28 dienos pareiškimą, kuriame, be kita ko pati atsakovė yra aiškiai ir nedviprasmiškai nurodžiusi, kad [... Visi atliekami darbai bus užfiksuoti vaizdo kamera. Pranešame, kad joks projektas šiuo atveju nereikalingas, nes jokiu sienų griauti ar vamzdžiu pjauti, ar ką nors keisti, perdarinėti, nieko nereikia (tik nuimti šildymus ir uždengti vamzdžius ... ]. Taigi, akivaizdu, kad atsakovė prieštarauja savo pačios pozicijai, neva 2014-11-10 dieną buvo teikusi ieškovei rekonstrukcijos projektą derinimui, tačiau vėlesniu nei teiktas derinimui projektas laikotarpiu, t. y. jau 2014-11-28 dieną nurodžiusi, kad joks projektas jai (atsakovei) nėra reikalingas ir nebus teikiamas, kadangi, atsakovės manymu, jokių sienų griauti ar vamzdžių pjauti, ar ką nors keisti ir perdarinėti nieko nereikia. Apibendrinant nurodomas aplinkybes, akivaizdu, kad atsakovė niekada nerengė jokio atsijungimo nuo centralizuotos šildymo sistemos rekonstrukcijos projekto LR Statybų įstatymo prasme, kaip to imperatyviai reikalauja LR teisės aktai, atsakovė niekada nesikreipė į ieškovę ar jos pirmininką dėl parengto rekonstrukcijos projekto derinimo ar pritarimo jam gavimo. Nurodomų aplinkybių kontekste, akivaizdu, kad ieškovė niekada nešaukė ir neorganizavo (ir neturėjo pareigos ir prievolės šaukti ar organizuoti) bendrijos narių susirinkimo, kuriame būtų pristatomas ar svarstomas atsakovės atsijungimo nuo centralizuotos šildymo sistemos klausimas, bendrijos narių susirinkime niekada nebuvo ir negalėjo būti pristatomas atsakovės nerengtas ir neteiktas derinimui atsijungimo nuo centrinės šildymo sistemos rekonstrukcijos projektas, bendrijos narių susirinkime niekada nebuvo pritarta arba nepritarta atsakovės atsijungimui nuo centrinės šildymo sistemos (atsakovės šildymo būdo keitimui), nėra jokio bendrijos narių susirinkimo sprendimo atsakovės atsijungimo nuo centralizuoto šildymo sistemos klausimu. Taipogi pažymėtina ir tai, kad nėra pateikta jokių atsakovės skundų dėl to, kad ieškovė nevykdė ar netinkamai vykdo jai teisės aktais numatytus reikalavimus dėl bendrijos narių susirinkimo sušaukimo ar jo organizavimo atsakovės atsijungimo nuo centrinės šildymo sistemos klausimu, nėra jokių atsakovės kreipimųsi į teismą ar juolab teismo sprendimo, įpareigojančio ieškovę vykdyti LR teisės aktų reikalavimus ir organizuoti bendrijos narių susirinkimą atsakovei aktualiais klausimais. Ieškovė 222 DNSB nėra tinkama atsakovė žalos atlyginimui. LR teisės aktais imperatyviai nustatyta atsijungimo nuo centrinės šildymo sistemos tvarka ir procedūros. Vadovaujantis LR teisės aktais, ieškovė 222 DNSB yra tik vienas iš LR teisės aktais nustatytų subjektų, su kuriuo atsakovė turėjo pareigą ir privalėjo derinti parengtą rekonstrukcijos projektą (jei apskritai toks būtų buvęs atsakovės parengtas ir pateiktas derinimui). Parengtas rekonstrukcijos projektas turėjo ir privalėjo būti derinamas ne tik su ieškove, tačiau ir su Vilniaus mieto savivaldybe, šilumos tiekėju (Vilniaus energija), todėl suprantama, kad ieškovė 222 DNSB nėra ir negali būti vienasmeniškai atsakinga dėl atsakovei neva padarytos žalos (nuostolių), kuriuos ji įrodinėja. Priešingai nei yra įrodinėjama atsakovės, atsakovė visu laikotarpiu nuo neteisėto atsijungimo nuo centralizuotos šildymo sistemos iki dabar žinojo apie LR teisės aktais numatytą tvarką ir procedūras, tinkamam, teisėtam ir pagrįstam atsijungimui nuo centrinės šildymo sistemos, ką patvirtina ir 2014-12-09 dienos šilumos energijos tiekėjo - Vilniaus energijos - raštas Nr. 008-04- 35090r/11302, adresuotas tiek ieškovei, tiek ir atsakovei. Atsakovės priešieškinyje pateikiami paaiškinimai dėl atsakovei neva netinkamai priskaičiuotų mokesčių (skolos) yra deklaratyvūs, atsakovės priekaištai ir pretenzijos neturi jokio objektyvaus teisinio pagrindo. Atsakovei priskaičiuoti mokesčiai (skola) yra grindžiami atsakovei paskaičiuotų mokesčių suvestine, kuri (suvestinė) yra pasirašyta ir patvirtinta ieškovės buhalterės A. S., taipogi ieškovės pirmininko R. B.. Nurodomi asmenys savo parašais yra patvirtinę atsakovei priskaičiuotų mokesčių (skolos) dydį, priskaičiuotų mokesčių (skolos) duomenų tikrumą, patikimumą, todėl nėra jokio pagrindo abejoti suvestinėje nurodomų duomenų tikrumu, jų patikimumu. Atsakovės prašymu, atsakovei, kaip bet kuriam ieškovės 222 DNSB nariui ar kitam suinteresuotam asmeniui buvo ir yra sudarytos galimybės gauti visus pirminius dokumentus, kurių pagrindu yra apskaičiuojama tenkanti mokėjimų dalis. Atsakovei priskaičiuotų mokesčių (skolos) suvestinėje, yra preciziškai tiksliai ir aiškiai, pamėnesiui nurodomi atsakovės mokėtini ir atsakovės faktiškai sumokėti mokesčiai, jų dydis, įsipareigojimų (skolos) dinamika ir kiti duomenys, patvirtinantys atsakovės skolą ieškovei. Pati atsakove pripažįsta bei neginčija aplinkybės, kad ji nemokanti ieškovei komunalinių mokesčių ir patarnavimų sąskaitos už centralizuotą šildymo tiekimą, nemokanti administravimo mokesčių. Atmestini atsakovės priekaištai dėl karšto ir šalto vandens kainų pokyčio, taipogi atsakovės priekaištai dėl papildomai skaičiuojamos vandens pardavimo kainos, kadangi kaip kad yra paaiškinta raštu ieškovės buhalterės A. S.. 2015 - 2020 m. laikotarpiu šalto vandens kaina keitėsi net kelis kartus, o vandens pardavimo kaina, sudaranti 0,10 Eur butui yra numatyta paslaugos tiekėjo sąskaitoje, skirtoje ieškovei. Atmestini atsakovės priekaištai dėl delspinigių atsakovei paskaičiavimo, kadangi kaip matyti atsakovei priskaičiuotų mokesčių suvestinėje, 2017-11 mėnesį atsakovei apskaičiuoti delspinigiai yra panaikinti, todėl delspinigių atsakovės atžvilgiu apskritai nėra reikalaujama. Patikrinus atsakovei tenkančius priskaitymus, nustatyta, kad ieškovės atsakovei tenkančiuose priskaitymuose nėra įtraukta atsakovės sumokėta 35,77 Eur dydžio suma (2016-06 mėn.). Atsakovės ieškovei sumokėta 35,77 EUR dydžio suma, atsakovės sumokėta ne tiesiogiai ieškovei, tačiau per mokėjimo paslaugų tarpininką ir ši 35,77 Eur dydžio suma atsakovės sumokėta bei ieškovės įskaityta 2016-07 mėn. Šia 35,77 Eur suma ieškovė patikslina atsakovei tenkančius priskaitymus (skolą), tuo pačiu patikslindama ieškinio dalyką bei sumažindama piniginį reikalavimą atsakovei 35,77 Eur suma iki 2.625,27 Eur sumos (patikslinta skola). Prašo ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti.

                Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas ieškinio reikalavimus palaikė, prašė ieškinį tenkinti ieškinyje išdėstytais motyvais, o priešieškinį atmesti.

 Atsakovė teismo posėdžio metu prašė priešieškinį tenkinti, o ieškinį atmesti. Iš esmės pakartojo priešieškinyje išdėstytus argumentus.

Ieškinys tenkintinas visiškai, priešieškinis atmestinas.

Šalių paaiškinimais bei rašytiniais įrodymais nustatyta, kad gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įsteigta 222-oji daugiabučių namų savininkų bendrija. Vadovaujantis VĮ Registų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuo (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausė atsakovės motinai E. S.. Atsakovės paaiškinimais nustatyta, kad po jos motinos E. S. mirties notarų biure buvo užvesta paveldėjimo byla. Ginčo dėl to, kad atsakovė minėtame bute gyvena ir juo naudojasi, byloje nėra. Iš ieškovo pateikto Priskaitymų (duomenys neskelbtini) buto žiniaraščio už 2015.01- 2019.09 turinio matyti, kad atsakovės skola ieškovui už komunalinius patarnavimus ir centralizuotą šildymą bei karšto vandens pašildymą (įrenginius), laikotarpiu nuo 2015 m. sausio mėn. iki 2019 m. rugsėjo mėn., sudaro 2625,27 Eur. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė šią skolą būtų sumokėjusi. Byloje yra pateiktas Vilniaus energijos 2014-12-09 Nr. 008-04-350902/11302 atsakymas į atsakovės raštą dėl atsijungimo nuo centralizuoto šilumos tiekimo, kuriame nurodyta, kad buto(patalpų) šildymo ir/ar karšto vandens tiekimo sistemai rekonstruoti, kai nėra atjungiama (pertvarkoma) visa pastato šildymo ir karšto vandens sistema, teisės aktai numato specialią procedūrą, kuri vartotojams yra privaloma. Byloje taip pat pateiktas ieškovui adresuotas aprašas dėl buto, (duomenys neskelbtini), atsijungimo nuo centrinio šildymo sistemos, kuriuo atsakovė informuoja ieškovą, kad <..., bute (duomenys neskelbtini), bus atsijungta nuo centrinės šildymo sistemos...>. Surinkti gyventojų parašai, kurie neprieštarauja, kad butas (duomenys neskelbtini) atsijungtų nuo centrinės šildymo sistemos. 2014 m. lapkričio 10 d. atsakovė raštu „ATSIJUNGIMAS NUO ŠILDYMO SISTEMOS“ pateikė ieškovui raštą su bendrijos gyventojų sutikimais, jo jie neprieštarauja dėl atsigungimo nuo centrinės šildymo sistemos, paprastojo remonto aprašą bei Lesto išduoto dokumentą, kad užtenka leistinos galios. 2015 m. vasario 24 d. atsakovė su pareiškimu kreipėsi į ieškovą bei 2016 m. gruodžio 2 d. atsakovė teisė ieškovui pretenziją.

Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovės pareigos mokėti skolą ieškovui, atsakovei atjungus butą nuo centralizuotos šildymo sistemos bei atsakovės teisės į nuostolių atlyginimą, patirtų dėl ieškovo galimai neteisėtų veiksmų.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių LR CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai dėl tam tikrų faktinių aplinkybių buvimo jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; etc.). Esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, teismas sprendžia apie tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą įvertinęs įrodymų visumą. Dėl to teismas konstatuoja juridiškai reikšmingų byloje nustatytinų faktų buvimą tik tuomet, kai byloje pakanka įrodymų faktui nustatyti. Įrodymų pakankamumas reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jei esantys įrodymai leidžia teismui įsitikinti ir daryti išvadą, kad faktas yra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2008; 2008 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2008; etc.). Priešingu atveju tos įrodinėtinos aplinkybės, kurioms nustatyti nepakanka įrodymų, tėra prielaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011; etc.).

Valstybė reglamentuoja teisinius santykius, susiklostančius šilumos ūkio srityje siekdama mažiausiomis sąnaudomis užtikrinti patikimą ir kokybišką šilumos tiekimą šilumos vartotojams; šilumos ūkyje įteisinti pagrįstą konkurenciją; ginti šilumos vartotojų teises ir teisėtus interesus; didinti šilumos gamybos, perdavimo ir vartojimo efektyvumą; gaminant šilumą, plačiau naudoti vietinį kurą, biokurą ir atsinaujinančiuosius energijos išteklius; mažinti šilumos energetikos neigiamą poveikį aplinkai (Lietus Respublikos šilumos ūkio įstatymo 1 straipsnis).

Pažymėtina tai, kad šilumos priskyrimo bendrosioms reikmėms teisiniai pagrindai yra išdėstyti CK bei Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo nuostatose. LR CK 4.82 straipsnio 1 dalyje nuostatomis, butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė – techninė ir kitokia įranga. Be to, vadovaujantis LR CK 4.76 str. nuostatomis, kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendrojo daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendruoju daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms ir CK 4.82 straipsnio 3 dalies nuostatose, konkretizuojant CK 4.76 straipsnio nuostatose nustatytas pareigas, yra nurodoma, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Be to, Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 25 straipsnio 1 dalies nuostatose yra nurodyta, kad daugiabučio namo buto ir (ar) kitų patalpų savininkas apmoka jam tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nesvarbu, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos ir to paties Šilumos ūkio įstatymo straipsnio 2 dalies nuostatose yra nustatyta, jog daugiabučio namo butų ir (ar) kitų patalpų savininkui netaikomas apmokėjimas už daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpų šildymą, kai šilumos tiekimas daugumos savininkų sutikimu bendrojo naudojimo patalpose yra nutrauktas. Pagal Lietuvos Respublikos šilumos įstatymo (redakcija galiojusi ginčo laikotarpiu) 29 straipsnio nuostatas, šilumos vartotojas, pakeitęs buto (butų), kitų patalpų šildymo ir apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, turi teisę nutraukti šilumos ir (ar) karšto vandens pirkimo-pardavimo sutartį. Buto (butų) ir kitų patalpų šildymo būdas keičiamas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka rekonstruojant pastatą (inžinerines sistemas). Kai rekonstravus pastatą (inžinerines sistemas) pakeičiamas viso pastato šildymo ar apsirūpinimo karštu vandeniu būdas, to pastato butų ir kitų patalpų savininkų ir šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjo sutartys laikomos nutrauktomis nuo statinio pripažinimo tinkamu naudoti momento. Kai rekonstravus pastatą (inžinerines sistemas) pakeičiamas ne viso pastato šildymo ar apsirūpinimo karštu vandeniu būdas, nuo statinio pripažinimo tinkamu naudoti momento laikomos nutrauktomis to pastato butų ir kitų patalpų, kurių šildymo būdas pakeistas, savininkų ir šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjo sutartys. Šių butų ir kitų patalpų savininkai energetikos ministro patvirtintose Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse nustatyta tvarka šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjams kiekvieną mėnesį apmoka už jiems tenkančią pastato bendrosioms reikmėms sunaudotos šilumos ir (ar) karšto vandens dalį. Lietuvos Respublikos statybos įstatymas bei Lietuvos Respublikos energetikos ministro patvirtintos šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės (aktualios redakcija atsakovės deklaruojamo atsijungimo nuo centrinės šildymo sistemos metu) nustatė specialią procedūrą ir taisykles, kurių įvykdymas sąlygotų tinkamą (tesėtą) atsijungimą nuo centralizuotos šildymo sistemos. CK 6.390 straipsnio 1 dalis nustato, kad abonentas, kai pagal energijos pirkimo–pardavimo sutartį jis yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją buitinėms reikmėms, turi teisę nutraukti sutartį vienašališkai apie tai pranešdamas energijos tiekimo įmonei, jeigu yra visiškai sumokėjęs už sunaudotą energiją. Daugiabučiame name gyvenantis vartotojas šią teisę gali įgyvendinti tik tuo atveju, jeigu toks sutarties nutraukimas nepadarys žalos kitų to namo butų gyventojams.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą aptarta atjungimo nuo centralizuotos šildymo sistemos procedūra, išaiškintas reikalavimas laikytis nustatytos šildymo sistemos įrenginių atjungimo tvarkos, pakeičiant savo buto (patalpų) šildymo būdą. Lietuvos Respublikos teisiniame reglamentavime (CK 6.390 straipsnis, Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnis) nustatyta butų savininkų teisė atjungti savo buto šildymo ir (ar) karšto vandens sistemas nuo bendrų daugiabučio namo šildymo ir (ar) karšto vandens sistemų, tačiau įgyvendindami šią teisę jie turi laikytis teisės aktų nustatytos atjungimo tvarkos, nepadaryti žalos kitų namo butų gyventojams (CK 6.390 straipsnio 1 dalis). Savininkas, kuris savo patalpų šilumos ir karšto vandens sistemas nuo pastato šildymo ir karšto vandens sistemų atjungia pažeisdamas teisės aktais nustatytą tvarką, išlieka šių sistemų tiekiamos šilumos buitinis vartotojas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2013). Taigi, tiek CK, tiek kituose šilumos ūkį bei energijos vartojimo santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtinta ne tik vartotojo-daugiabučio namo buto savininko teisė vienašališkai nutraukti energijos pirkimo–pardavimo sutartį ir atsijungti nuo centrinio energijos tiekimo, bet ir pareiga užtikrinti, kad minimo pobūdžio sutarties nutraukimas nepadarys žalos kitų to namo butų gyventojams, t. y. kad vienam iš daugiabučio namo gyventojų nutraukus vartojimo energijos pirkimo–pardavimo sutartį kiti vartotojai galės netrukdomai naudotis tiekėjo teikiamomis paslaugomis. Sprendžiant klausimą dėl atsijungimo nuo bendrų centralizuoto šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų, įrengtų daugiabučiame name, svarbu ne tik užtikrinti konkretaus vartotojo interesus, bet ir visa daugiabučio namo centralizuoto šildymo ir karšto vandens tiekimo sistema besinaudojančių asmenų interesus, t. y. turi būti išlaikyta atitinkamų interesų pusiausvyra. Statybą reglamentuojančiais teisės aktais buto šilumos įrenginių atjungimo procedūra reguliuojama tiek, kiek tai susiję su statybos darbų atlikimu ir šiam procesui reikalingų dokumentų išdavimu, t. y. statybą reglamentuojančiuose teisės aktuose yra nustatyta, kaip parengti pastatą, butą, atjungimo nuo centralizuoto šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų procesui, tiek šilumos tiekimą ir vartojimą reglamentuojančiais teisės aktais, kuriuose įtvirtinamas pats atsijungimo procesas, t. y. kaip turi būti atsijungta nuo centralizuoto šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų, kad būtų užtikrinta šilumos vartotojo teisė pasirinkti jam palankiausią šildymo ir karšto vandens tiekimo būdą ir būtų nepažeisti kitų daugiabučio namo gyventojų, centralizuoto šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų vartotojų, interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-13-916/2017).

Nagrinėjamoje byloje nėra įrodymų, kad atsakovė tinkamai įvykdytų teisės aktuose imperatyviai reglamentuotą šilumos įrenginių atjungimo procedūrą, t.y. atsakovė nepateikė įrodymų, kad buvo parengtas projektas ir, kad jis raštu buvo suderintas su namo bendrojo naudojimo objekto valdytoju (šiuo atveju su ieškovu), o pabaigus buto ar kitų patalpų šilumos ir/ar karšto vandens vartojimo įrenginių atsijungimo darbus, buvo pasirašytas buto ar kitų patalpų savininko, valdytojo ir šilumos tiekėjo atsijungimo aktas, su kurio pasirašymu įstatymų leidėjas sieja galutinį, ir svarbiausia - tinkamą ir teisėtą - atsijungimą nuo centrinės šildymo tiekimo sistemos. Atsakovė byloje pateikė įrodymus apie bendrijos gyventojų surinktus parašus, jog jie neprieštarauja dėl jos buto atjungimo nuo centrinės šildymo tiekimo sistemos, tačiau teismas pažymi, kad tai yra vienas iš procedūros etapų. Todėl konstatuotina, kad atsakovė tinkamai neįvykdė įstatymo reikalaujamos šilumos įrenginių atjungimo procedūros, todėl išlieka šių sistemų tiekiamos šilumos buitinis vartotojas. 

Vadovaujantis teisiniu reglamentavimu bei aktualiausia teismų praktika teismas sprendžia, kad atsakovė, neatlikusi teisės aktais imperatyviai reglamentuotos procedūros, siekiant teisėtai atsijungti nuo centrinio šilumos tiekimo, todėl laikytina, kad ji neatsijungė nuo centrinio šilumos tiekimo, todėl išlieka buitiniu vartotoju ir laikytina, kad atsakovė pažeidė CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatytą prievolę, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Prievolės turi būti vykdomos tinkamai bei nustatytais terminais, pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnis). Kadangi atsakovė nevykdė pareigos atsiskaityti už suteiktas paslaugas ir vadovaujantis aukščiau nurodytomis teisės normomis, ieškovui iš atsakovės priteistina už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 1 d. 2625,27 Eur skola.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 2625,27 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. lapkričio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Atsakovė priešieškiniu prašo priteisti iš ieškovo nuostolius, patirtus dėl ieškovo neteisėtų veiksmų. Teismas, visiškai patenkinęs ieškovo ieškinį sprendė, kad atsakovė taip ir neįrodė, kad teisėtai atsijungė nuo centrinės šildymo tiekimo sistemos, kas sąlygotų jos prievolės pabaigą ieškovui. Be to, byloje nėra objektyvių įrodymų, kad dėl ieškovo, atsakovės manymu neteisėtų veiksmų, atsakovė negalėjo įvykdyti įstatymo reikalaujamos procedūros ar ketintų minėtą procedūrą įgyvendinti, todėl atsakovės priešieškinis šioje dalyje atmestinas kaip neįrodytas, todėl nepagrįstas (CPK 179 straipsnis). Atsakovė nurodo, kad pateiktame ieškovo žiniaraštyje už 2018 m., 2019 metus nėra pateikta šalto vandens, karšto vandens kaina, todėl nėra aišku kokia kaina vanduo buvo paskaičiuotas. Teismas visiškai sutinka su ieškovo argumentais, kad žiniaraštis yra pasirašytas ir patvirtintas ieškovo buhalterės bei ieškovo pirmininko, kurie savo parašais patvirtina skolos (mokesčių) tikrumą, patikimumą, todėl nėra jokio teisinio pagrindo teismui abejoti šių duomenų patikimumu. Papildomai pažymėtina, kad byloje yra pateikti atsakovės ir ieškovo buhalterės susirašinėjimai el. paštu, iš kurių turinio matyti, kad atsakovei ne kartą buvo paaiškinamas skolos apskaičiavimas. Todėl teismas sprendžia, kad iš šioje dalyje atsakovės priešieškinis atmestinas kaip neįrodytas, todėl nepagrįstas.

Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovės ieškovui priteistinas sumokėtas 60,35 Eur žyminis mokestis (CPK 93 straipsnis).   

Remiantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi – šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 93 straipsnis). Ieškinį patenkinus, iš atsakovės ieškovui priteistinos 1080,00 Eur dydžio išlaidos už teisinę pagalbą (CPK 98 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymas Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ (TAR, 2015-03-19, Nr. 2015-03968)).

Kadangi priešieškinis atmestas, atsakovei jo patirtos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovo nepriteisiamos.

Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 5,00 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl nepriteisiamos.

Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010; etc.). Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268-270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

Ieškinį patenkinti visiškai, priešieškinį atmesti.

Priteisti ieškovui 222-jai daugiabučių namų savininkų bendrijai, juridinio asmens kodas  125115919, iš atsakovės R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 2625,27 Eur (du tūkstančiai šeši šimtai dvidešimt penki eurai 27 ct) skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2625,27 Eur) už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo (2019 m. lapkričio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

   Priteisti iš atsakovės R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui 222-jai daugiabučių namų savininkų bendrijai, juridinio asmens kodas 125115919, 60,35 Eur (šešiasdešimt eurų 35 ct) žyminį mokestį bei 1080,00 Eur (vienas tūkstantis aštuoniasdešimt eurų) už advokato teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                 Edvardas Juozėnas