Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [ATP-80-491-2015].docx
Bylos nr.: ATP-80-491/2015
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teismas: Panevëþio apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos skyrius 290218260 institucija/pareigūnas, surašęs ATP protokolą
Kategorijos:
Administracinių teisės pažeidimų bylos
Pažeidimai transporte, kelių ūkio bei ryšių srityje (ATPK 111-155 straipsniai)
ADMINISTRACINIŲ TEISĖS PAŽEIDIMŲ BYLOS
Pažeidimai transporte, kelių ūkio bei ryšių srityje (ATPK 111-155 str.):
Transporto priemonių vairavimo ir eksploatavimo tvarkos pažeidimai (ATPK 123-134, 137-1373 str.):
Kiti Transporto priemonių vairavimo ir eksploatavimo tvarkos pažeidimai
Administracinių teisės pažeidimų bylų procesas
Nutarimas administracinių teisės pažeidimų bylose
ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENA
Apeliacinis procesas
Bylų pagal apeliacinius skundus procesas

Baudžiamoji byla 1A – 00096 – 491 / 2006

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-80-491/2015

Proceso Nr. 4-50-3-00880-2014-5

Procesinio sprendimo kategorija: 79.1.

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. vasario 13 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Meidus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. Š. (A. Š.), a. k. (duomenys neskelbtini) (toliau – Pažeidėjas) apeliacinį skundą dėl 2014 m. gruodžio 12 d. Utenos rajono apylinkės teismo nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

NUSTATĖ:

Skundžiamu nutarimu Pažeidėjas nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 1302 str. specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams 2 mėnesiams su transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu. Jis nubaustas už tai, kad 2014-09-20 1 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (girtumą pasitikrinti atsisakė) vairavo transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14  p. ir 18 p. reikalavimus.

Apeliaciniu skundu Pažeidėjas prašo panaikinti skundžiamą apylinkės teismo nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Dėsto įvykio aplinkybes bei skundžiamame teismo nutarime išdėstytus duomenis ir nurodo, jog apylinkės teismas nepakankamai ištyrė faktines bylos aplinkybes, šališkai vertino liudytojų parodymus, pasisakė tik dėl tų įrodymų, kurie patvirtina jo kaltę, tačiau jį teisinančių įrodymų neaptarė ir nieko dėl to nepasisakė. Pabrėžia, jog teismas nepagrįstai nustatė jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jis yra padaręs nusikaltimą, o taip pat nepagrįstai nepatenkino jo prašymo ir netyrė vaizdo kamerų, fiksuojančių įvykio vietą, įrašo bei nepašalino byloje esančių prieštaravimų, dėl kurių kyla pagrįstų abejonių ar automobilių stovėjimo aikštelę fiksuojančios vaizdo kameros įvykio metu išties neveikė. Tokią abejonę kelia ir byloje esantys duomenys bei pareigūnų parodymai, kad informaciją apie Pažeidėją gavo iš operatyvaus valdymo padalinio, kuriame yra rodomi mieste esančių vaizdo kamerų stebėjimo duomenys. Be to, byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad dėl jo veiksmų automobilių stovėjimo aikštelėje kas nors būtų skambinęs ir pranešęs. Tai leidžia pagrįstai spręsti, kad informacija apie jį buvo gauta būtent per vaizdo stebėjimo kameras, nors policijos viršininkas, praėjus maždaug mėnesiui po įvykio, nurodė, kad įvykio vietą filmavusios kameros tą kartą neveikė dėl gedimo. Pažeidėjas pabrėžia, jog šio prieštaravimo apylinkės teismas net netyrė ir nesiaiškino, kas patvirtina jo šališkumą. Taigi apylinkės teismas nesiaiškino ir netyrė jo nurodomų aplinkybių, t. y. neapklausė pareigūnų apie tai, iš kur jie gavo informaciją apie jį, nesiaiškino, kokiais duomenimis remdamasis policijos viršininkas nurodė, kad konkrečios kameros neveikė dėl gedimo, o taip pat nebuvo aiškinantis, iš kur tokie duomenys apie konkrečių kamerų neveikimą buvo gauti. Be to, anot Pažeidėjo, policijos pareigūnų M. J. ir V. S. parodymais negailima vadovautis, kadangi jie yra prieštaringi ir nenuoseklūs. Apeliaciniame skunde pažymima, jog policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nėra jokių duomenų apie tai, kad Pažeidėjas įvykio metu būtų šlapinęsis. Apie šią aplinkybę pareigūnai užsimena ir ją nurodo tik pirmosios instancijos teisme, nors byloje apie tokią aplinkybę daugiau jokios medžiagos nėra. Reikšminga ir tai, kad policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose ir administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad Pažeidėjas automobilių stovėjimo aikštelėje buvo sulaikytas 1 val., tačiau kiti bylos duomenys akivaizdžiai patvirtina, kad jis policijos pareigūnų buvo sustabdytas žymiai anksčiau, t.y. apie vidurnaktį. Tai patvirtina esminį jų parodymų pasikeitimą, todėl šių asmenų parodymai negali būti laikomi patikimu įrodymu, kaip nepagrįstai tą padarė apylinkės teismas skundžiamame nutarime. Pažeidėjas pabrėžia, jog visi šie prieštaravimai leidžia neabejotinai tvirtinti, kad byloje išties nėra paneigta jo versija, kad jis alkoholį vartojo tik atvykęs į automobilių stovėjimo aikštelę. Tokiu būdu byloje nėra pašalinti esminiai prieštaravimai, kurie neleidžia daryti neabejotinos išvados dėl ko kaltės padarius inkriminuojamą pažeidimą.

Atsiliepimu į pateiktą apeliacinį skundą Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro (toliau – Institucija) komisaras inspektorius D. L. prašo apeliacinio skundo netenkinti ir skundžiamą apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą, kadangi jis yra teisėtas, pagrįstas bei priimtas atsižvelgus ir įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, o skirta administracinė nuobauda yra individualizuota tinkamai. Apeliaciniame skunde dėstomi argumentai yra tik pasirinkta gynybos versija siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Apeliaciniu skundu Pažeidėjas nesutinka su jo nubaudimu padarius inkriminuotą pažeidimą, byloje esančiu duomenų vertinimu bei jų pripažinimu įrodymais, patvirtinančiais jo kaltę padarius inkriminuotą pažeidimą. Kartu Pažeidėjas nurodo, jog nepagrįstai nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog jis yra padaręs nusikaltimą. Tačiau, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs Pažeidėjo skundo argumentus dėl jo kaltės padarius inkriminuotą pažeidimą bei įrodymų vertinimo, skundžiamą apylinkės teismo nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą bei patikrinęs byloje esančius duomenis įrodymų vertinimo aspektu, pripažįsta, jog apylinkės teismo išvados šioje byloje yra pagrįstos ir motyvuotos, priimtos teismui išsamiai, nešališkai ir teisingai įvertinus visus byloje esančius įrodymus ir faktines bylos aplinkybes, t. y. apylinkės teismas visiškai pagrįstai konstatavo Pažeidėjo kaltę padarius ATPK 1302 str. numatytą pažeidimą.

Pirmiausia pažymėtina tai, jog, priešingai nei tvirtina Pažeidėjas, byloje yra pakankamai įrodymų konstatuoti jo kaltę padarius inkriminuotą pažeidimą. Kaip pagrįstai nustatė apylinkės teismas, tą patvirtina liudytojais apklaustų policijos pareigūnų V. S. bei M. J. parodymai ir tarnybiniuose pranešimuose užfiksuoti duomenys, byloje esantis įvykio garso įrašas, iš dalies liudytojo - E. U. parodymai, bei kita rašytinė bylos medžiaga. Visi šie duomenys leidžia neabejotinai tvirtinti, jog Pažeidėjas įvykio metu vairavo transporto priemonę. Pabrėžtina, jog pareigūnai V. S. bei M. J. tiek savo tarnybiniuose pranešimuose, tiek apklausiami pirmosios instancijos teisme nurodė tiesiogiai matė važiuojantį Pažeidėjo vairuojamą automobilį, prie kurio privažiavus arčiau vairuotojas sustabdė automobilį ir išjungė šviesas. Pareigūnai taip pat nuosekliai nurodė, jog automobilyje sėdėjo tik vienas asmuo, t. y. Pažeidėjas, kuris buvo aiškiai neblaivus ir kuris atsisakė tikrintis neblaivumą (9, 10, 32, 33 b. l.). Netikėti tokiais pareigūnų parodymais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo, juo labiau kad Pažeidėjas be savo subjektyvių pasvarstymų nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, leidžiančių abejoti pareigūnų nešališkumu. Be to, tokių duomenų nenustatė nei administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, nei Pažeidėjo skundą nagrinėjantis apygardos teismas. Apeliaciniame skunde dėstomi argumentai, jog pareigūnų parodymai negali būti pripažinti objektyviu įrodymu, kadangi juose yra esminių tarpusavio prieštaravimų dėl automobilio sustojimo bei Pažeidėjo šlapinimosi aplinkybių, apygardos teismo yra atmetami kaip nepagrįsti. Matyti, jog pareigūnai nuosekliai nurodė esminę reikšmę šioje byloje turinčią aplinkybę, t. y. kad įvykio metu Pažeidėjas vairavo automobilį. Tai, kad Pažeidėjas sustojo tik pamatęs policijos pareigūnų tarnybinę transporto priemonę, ar tuo metu, kai pareigūnai jau buvo privažiavę prie pažeidėjo, nagrinėjamu atveju nedaro jokios esminės reikšmės sprendžiant Pažeidėjo administracinės atsakomybės klausimą. Tas pats pasakytina ir apie tai, kad įvykį fiksavę pareigūnai aplinkybę apie Pažeidėjo šlapinimąsi nurodė tik apylinkės teismo posėdžio metu, kadangi pareigūnai apklausiami pirmosios instancijos teisme tik papildė savo parodymus, nurodydami, jog vyko į įvykio vietą pagal pranešimą, kuriame buvo nurodyta, kad galimai neblaivus asmuo atvažiavo į automobilių stovėjimo aikštelę, joje viešai nusišlapino bei galimai toliau važiuos. Taigi pareigūnai tik plačiau paaiškino įvykio situaciją, tačiau netvirtino patys matę kaip Pažeidėjas atliko gamtinius reikalus. Taigi, iš esmės tik deklaratyvūs Pažeidėjo samprotavimai dėl pareigūnų parodymų nenuoseklumo nesudaro pagrindo abejoti šiais duomenimis ar nepripažinti jų patikimu įrodymu.

Apygardos teismas taip pat atmeta ir apeliacinio skundo argumentus, jog byloje liko nepašalinti esminiai prieštaravimai, kurie užkerta kelia objektyviai išnagrinėti šią administracinio teisės pažeidimo bylą. Pažeidėjas ypatingai daug dėmesio skiria aplinkybėms, susijusios su pranešimo apie galimą pažeidimą gavimu bei įvykio vietos vaizdo kamerų neveikimo aplinkybėms. Tačiau tai, priešingai nei tvirtinama apeliaciniame skunde, neleidžia daryti išvados, kad byloje nėra nustatytos visos reikšmingos aplinkybės, o byla turėtų būti nagrinėjama iš naujo. Pirmiausia pažymėtina, kad įrodymų byloje turi būti surenkama tiek, kiek jų pakaktų pagrįstai išvadai dėl asmens kaltės ar jo nekaltumo padarius inkriminuojamą pažeidimą daryti. Papildomų duomenų rinkimas tuo metu, kai yra nustatytos esminės aplinkybės, yra perteklinis. Nagrinėjamu atveju byloje surinkti duomenys leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad Pažeidėjas padarė jam inkriminuotą pažeidimą. Be to, matyti, kad pareigūnai vyko į įvykio vietą dėl to, kad buvo gautas pranešimas apie galimai daromą pažeidimą. Bylos medžiaga rodo, kad apie įvykį pranešė atsitiktinis praeivis (29 b. l.), o įvykio naktį neveikė visos Utenoje įrengtos vaizdo stebėjimo kameros (42 b. l.). Tokiu būdu matyti, jog pranešimas apie Pažeidėjo galimai daromą pažeidimą buvo gautas ne per vaizdo stebėjimo kameras, o apie tai pranešus asmeniui. Be to, nėra jokio pagrindo abejoti ir Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus viršininko pateiktu raštu, jog įvykio naktį neveikė nė viena vaizdo stabėjimo kamera. Šiais duomenimis abejoti visiškai nėra jokio pagrindo, juo labiau kad jokių reikšmingų argumentų nenurodė ir pats Pažeidėjas. Duomenų, kad pirmiau nurodyta informacija būtų nepatikima ar neobjektyvi, nenustatė nei apylinkės, nei apygardos teismai. Atsižvelgiant į tai nėra jokio pagrindo sutikti su Pažeidėju, jog vaizdo kamerų neveikimo (gedimo) aplinkybės turėtų būti aiškinamos ar papildomai tiriamos. Kartu pažymėtina ir tai, jog nėra jokių duomenų, leidžiančių abejoti ir apylinkės teismo nešališkumu.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo byloje esančius duomenis taip pat atmeta ir Pažeidėjo argumentus, jog šioje byloje yra nustatytas netinkamas administracinio teisės pažeidimo padarymo laikas. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog aplinkybė, kad sugyventinė jam paskambino tuo metu, kai Pažeidėjas buvo pareigūnų automobilyje, t. y. 0.43 val., rodo, jog inkriminuojamas pažeidimas negalėjo būti padarytas 1 val. Tačiau byloje esančios ryšio operatoriaus teikiamų paslaugų išklotinės rodo, jog įvykio vakarą, t. y. 2014-09-20, Pažeidėjo sugyventinė jam skambino ne vieną kartą. Matyti, kad ji skambino 0.44 val., 1.19 val., 1.38 val. bei 1.42 val. Taigi Pažeidėjas su sugyventine bendravo ne vieną kartą, todėl daryti neabejotiną išvadą, kad policijos pareigūnų automobilyje Pažeidėjas su sugyventine kalbėjo būtent 0.44 val. nėra jokio objektyvaus pagrindo. Papildomai pažymėtina ir tai, kad tarnybiniuose pranešimuose policijos pareigūnai nurodė, jog pažeidimas padarytas apie 1 val., o bylos medžiaga akivaizdžiai rodo, koks konkrečiai įvykis buvo fiksuojamas bei kokios buvo šio pažeidimo nustatymo bei tyrimo aplinkybės. Be to, nei tyrimo, nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu Pažeidėjas ir jo advokatas nenurodė, kad inkriminuojamo pažeidimo padarymo aplinkybės yra neaiškios ar kad negalima suprasti koks įvykis yra tiriamas bei nagrinėjamas.

Tačiau Pažeidėjo apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas visiškai sutinka su Pažeidėjo argumentu, jog apylinkės teismas nepagrįstai nustatė jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jis yra padaręs nusikaltimą. Matyti, kad Pažeidėjui iš tiesų yra priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl BK 227 str. 2 d. numatyto nusikaltimo padarymo. Tačiau ši nusikalstama veika buvo padaryta vėliau, nei Pažeidėjui inkriminuotas administracinis teisės pažeidimas, dėl ko ši apinkybė negali būti pripažinta jo atsakomybę sunkinančia. Tačiau iš byloje esančios medžiagos matyti, jog Pažeidėjas sistemingai daro analogiškus, ypatingai grubius pažeidimus, t.y. vairuoja būdamas neblaivus bei neturėdamas teisės to daryti. Matyti ir tai, kad paskirtų baudų jis nėra sumokėjęs, dalies paskirtų nuobaudų vykdymas nutrauktas suėjus senaties terminui, o paskutiniojo pažeidimo fiksavimo bandė išvengti siūlydamas policijos pareigūnams kyšį, dėl ko jau yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis (37 – 38 b. l.). Šios aplinkybės rodo ypatingai piktybišką Pažeidėjo elgesį bei leidžia pagrįstai spręsti, kad jam taikomos nuobaudos nepasiekia nuobaudoms keliamų tikslų. Visa tai, atsižvelgiant į skundžiamame apylinkės teismo nutarime išdėstytas aplinkybes, į kurias teismas atsižvelgė skirdamas Pažeidėjui nuobaudą, bei į tai, kad specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas nustatytas nežymiai viršijantis straipsnio sankcijoje numatytą minimumą, leidžia neabejotinai tvirtinti, kad Pažeidėjui skirta administracinė nuobauda yra tinkamai individualizuota net ir nustačius, jog nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog 2014-12-12 Utenos rajono apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant materialinės bei procesinės teisės normų, todėl jo naikinti ar keisti skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 str. 1 d. 1 p., teismas

NUTARĖ:

Palikti 2014 m. gruodžio 12 d. Utenos rajono apylinkės teismo nutarimą nepakeistą ir A. Š. (A. Š.) apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis neskundžiama.

Teisėjas                      Valdas Meidus


Paminėta tekste:
  • ATPK
  • BK 227 str. Papirkimas