VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. lapkričio 11 d. 

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, Ievos Navickaitės-Sakalauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Svetlanos Paninos,  

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) uždarosios akcinės bendrovės „BankingLab Operations“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 17 d. sprendimo ir 2025 m. gegužės 7 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. K. (G. K.) ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „BankingLab Operations“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo bei atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „BankingLab Operations“ priešieškinį ieškovui G. K. (G. K.) dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „EDS Invest“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Pradinė ieškovė UAB „EDS Invest“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „BankingLab Operations“ (toliau – atsakovė, apeliantė), kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 36 309 Eur skolą už automobilio nuomą, 1 307,12 Eur delspinigius, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinyje nurodė, kad atsakovė su G. K. 2021 m. kovo 1 d. sudarė sutartį dėl transporto priemonės Nr. 1 (toliau – Nuomos sutartis), kurios pagrindu G. K. įsipareigojo už užmokestį perduoti atsakovei laikinai valdyti ir naudotis transporto priemonę Porsche Panamera Turbo S E-Hybrid, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – automobilis), o atsakovė įsipareigojo naudotis automobiliu Nuomos sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka, mokėti nuomos mokestį bei laikytis kitų Nuomos sutartyje numatytų sąlygų. 2023 m. liepos 7 d. Nuomos sutartis buvo nutraukta, o 2023 m. liepos 24 d. atsakovei buvo pateikta sąskaita faktūra Nr. GK 2023/01 dėl nuomos mokesčio pagal Nuomos sutartį apmokėjimo, už laikotarpį nuo 2021 m. kovo 1 d. iki 2023 m. birželio 30 d. Atsakovė savo sutartinių įsipareigojimų neįvykdė ir nesumokėjo nuomos mokesčio, todėl yra pagrindas priteisti iš atsakovės 36 309 Eur negrąžintą nuomos mokesčio sumą bei 1 307,12 Eur delspinigius pagal Nuomos sutarties 4.2. punktą, apskaičiuotus taikant 0,02 proc. dydžio delspinigių normą nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną už laikotarpį nuo 2023 m. lapkričio 19 d. iki 2024 m. gegužės 17 d.

3.       Atsakovė UAB „BankingLab Operations“ atsiliepime į ieškinį su juo nesutiko. Nurodė, kad bendrovėje laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 23 d. iki 2023 m. birželio 26 d. vadovo pareigas ėjo G. K., kurį 2023 m. birželio 23 d. valdybos sprendimu atšaukus iš bendrovės vadovo pareigų, jis pateikė atsakovei apmokėti 2023 m. liepos 24 d. sąskaitą faktūrą už automobilio nuomą 36 309 Eur sumai. Kadangi apie šį sandorį, sudarytą tarp tuometinio vadovo ir jo vadovaujamo juridinio asmens, nebuvo informuoti nei bendrovės valdyba, nei akcininkai, atsakovė sąskaitos nepriėmė ir grąžino šį dokumentą atgal, kaip nepagrįstai išrašytą. G. K. 2024 m. sausio 29 d. perleidus reikalavimo teises į šią skolą trečiajam asmeniui UAB „EDS Invest“ ir iš jo negavus jokių duomenų dėl automobilio faktinio naudojimo bendrovės veikloje, atsakovė, vykdydama ankstesnio vadovo G. K. veiklos patikrinimą, tarp veiklos dokumentų surado, jog 2021 m. kovo 1 d. tarp G. K. ir bendrovės buvo sudaryta automobilio panaudos sutartis Nr. 1 (toliau – Panaudos sutartis), kurios pagrindu G. K. perdavė automobilį bendrovei laikinai ir neatlygintinai naudotis.

4.       Tą pačią dieną, t. y. 2021 m. kovo 1 d., buvo sudaryti du turinio prasme skirtingi sandoriai dėl automobilio naudojimo, t. y. Panaudos sutartis ir Nuomos sutartis, pagal kurias bendrovės atžvilgiu atsirandančios teisinės pasekmės dėl naudojimosi automobiliu kardinaliai skiriasi. Taigi viena iš sutarčių tuometinio bendrovės vadovo yra suklastota, ką patvirtinta aplinkybės, jog: automobilio nuomos sutartis atsirado ir bendrovei buvo pateikta tik po to, kai G. K. buvo atšauktas iš bendrovės vadovo pareigų, bandant nesąžiningai pelnytis bendrovės sąskaita, įvardintu nuomos laikotarpiu einamieji mokesčiai kiekvieną mėnesį už automobilio tariamą naudojimą niekuomet nebuvo mokami, o nuomos mokestis bendrovei staiga buvo paskaičiuotas už visą laikotarpį, kuris sudaro 28 mėnesius, tik po pranešimo apie minėtos sutarties nutraukimą, kas parodo nuomos sutarties fiktyvų pobūdį. Taip pat, jei tokia Nuomos sutartis būtų egzistavusi, kiekvieną mėnesį nuo jos sudarymo bendrovės buhalterinėje apskaitoje turėjo būti kaupiami susidarantys finansiniai įsipareigojimai (po 1 300 Eur per mėnesį) tretiesiems asmenims, sandoris būtų identifikuotas ir finansinės atskaitomybės dokumentuose (aiškinamajame rašte) kartu su kitais tokio pobūdžio sandoriais, tačiau tokių duomenų bendrovės finansinės apskaitos dokumentuose nėra. Panaudos sutarties faktas paneigia bet kokį pagrindą G. K. skaičiuoti nuomos mokestį už tariamą automobilio naudojimą ir reikalauti jo sumokėjimo iš bendrovės. Be kita to, Nuomos sutartis bendrovei negali sukelti jokių teisinių pasekmių, kadangi G. K., veikdamas atsakovės vardu, automobilio Nuomos sutartį įformino su pačiu savimi, tokiu būdu siekdamas nesąžiningai pasipelnyti savo vadovaujamos bendrovės sąskaita, o G. K. priklausančio automobilio naudojimas bendrovės veiklai apskritai nebuvo reikalingas. Apie jokius buvusio bendrovės vadovo sandorius bendrovės valdyba niekuomet nebuvo informuota, taip pat nebuvo gautas privalomas bendrovės akcininkų sutikimas, todėl G. K. neturi teisės pretenduoti į finansinę naudą, kylančią iš jo neteisėtų veiksmų, t. y. į fiktyviai sumodeliuotą nuomos mokestį ir iš to kylančius išvestinius reikalavimus.

5.       Atsakovė užsiima informacinių technologijų kūrimu ir plėtojimu, todėl transporto priemonės nėra reikalingos vykdant tokią veiklą. Bendrovė neturi jokių faktinių duomenų, kad G. K. priklausantis automobilis būtų buvęs naudojamas atsakovės veiklos vykdymo tikslais, t. y. objektyviai negalima įrodyti aplinkybių, kad automobilis bendrovei apskritai būtų buvęs perduotas ir naudojamas šio juridinio asmens veiklos tikslais, todėl toks sandoris laikytinas negaliojančiu.

6.       Pradinė ieškovė dublike papildomai nurodė, kad Nuomos sutartis buvo sudaryta gavus bendrovės valdybos pritarimą ir šia sutartimi šalys susitarė dėl 1 300 Eur dydžio mėnesinio nuomos mokesčio, kuris yra sumokamas per 5 darbo dienas nuo Nuomos sutarties nutraukimo/pasibaigimo, atsakovei perduodant automobilį, kaip darbo priemonę darbuotojui G. K. darbo funkcijoms vykdyti. Akivaizdu, jog automobilis yra būtinas bendrovės vadovui vykdyti kasdienes su bendrove susijusias funkcijas, o visi pateikti į bylą įrodymai pagrindžia, jog byloje pareikšti reikalavimai pagrįsti. Be to, 2021 m. kovo 1 d. bendrovės valdybos posėdžio metu valdyba nusprendė patvirtinti Nuomos sutarties sudarymą ir įgaliojo bendrovės direktorių pasirašyti Nuomos sutartį, todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad sudarant Nuomos sutartį, buvo pažeistos CK 2.87 straipsnio nuostatos. Byloje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima pripažinti, jog Nuomos sutartis yra negaliojanti.

7.       Atsakovė triplike papildomai nurodė, kad įsipareigojimai pagal tokio pobūdžio (atlygintines) sutartis laikantis apskaitos standartų reikalavimų turi būti atvaizduojami ūkio subjekto finansinės atskaitomybės dokumentuose (įsipareigojimų skiltyje), tačiau bendrovės vestoje apskaitoje ataskaitiniu laikotarpiu nuo 2021 m. iki 2023 m. jokių duomenų dėl atlygintinio vadovo automobilio naudojimo nėra. Pradinė ieškovė nepagrindė, kad transporto priemonė buvo reikalinga ir realiai naudojama, komunikacija tiek su klientais, tiek su partneriais, tiek su valdžios institucijomis šių laikų realijomis iš esmės yra vykdoma elektroninių ryšių priemonėmis, o bendrovės vykdomos veiklos pobūdis objektyviai nėra toks, kad būtų reikalingas kasdienis ar reguliarus transporto priemonių naudojimas. Be kita ko, 2023 m. birželio 26 d. G. K. atšaukus iš vadovo pareigų, tariamai bendrovės veikloje naudotas jo asmeninis automobilis nebuvo bendrovės žinioje, nebuvo jai perduotas ir net nesudaryta jokia galimybė bendrovei juo naudotis, nors nuomos santykiai nutraukti tik nuo 2023 m. liepos 7 d., kas taip pat patvirtina minėto sandorio fiktyvumą. Valdybos sprendimas, net jeigu jis ir būtų buvęs priimtas, pats savaime niekaip nepatvirtina esminės aplinkybės – Nuomos sutarties vykdymo ir bendrovės vadovo asmeninio automobilio naudojimo ūkio subjekto veiklos tikslais, už ką turėtų būti mokamas kažkoks atlygis. Atsakovė pati neturi byloje pateikto valdybos sprendimo, todėl egzistuoja pagrindas abejoti pateiktų dokumentų autentiškumu ir tikrumu, kai vienas iš bendrovės veiklos dokumentų staiga atsiranda tik teisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje, o bendrovės valdybos sudėtis tuo momentu, kuomet buvo tariamai priimtas aptariamas sprendimas, buvo kitokia.

8.       Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti 2021 m. kovo 1 d. Nuomos sutartį negaliojančia, taip pat pripažinti iš dalies negaliojančia reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. 20240129/02, pasirašytą tarp G. K. ir UAB „EDS Invest“, kuria perleistos reikalavimo teisės į tariamą įsiskolinimą pagal 2023 m. liepos 24 d. sąskaitą faktūrą Nr. GK2023/01, priteisti atsakovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė priešieškinyje nurodė, jog, viena vertus, Nuomos sutartis yra tariamas sandoris, todėl jis pripažintinas negaliojančiu, kita vertus, Nuomos sutartis pagal jos tikslą prieštarauja gerai moralei.

9.       Atsakovė ginčo sandorio (Nuomos sutarties) negaliojimą grindžia CK 1.86 straipsniu, kaip tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytą sandorį, motyvuodama tą pačią dieną, t. y. 2021 m. kovo 1 d., sudaryta automobilio panaudos sutartimi Nr. 1 dėl to paties automobilio perdavimo bendrovei laikinai ir neatlygintinai naudotis, kurios sudarymas, pasak atsakovės, savaime paneigia bet kokias galimybes bei poreikį tartis dėl to paties daikto naudojimo už atlygį. Tariamu automobilio nuomos laikotarpiu jokie mokėjimai savininkui už asmeninio daikto naudojimą niekuomet nebuvo atliekami, o Nuomos sutartyje atsiskaitymą reglamentuojančios sąlygos sąmoningai buvo pritaikytos tam, kad G. K. dirbtinai būtų sukurta neva egzistuojanti didelė reikalavimo teisė. Tokia Nuomos sutarties sąlyga prieštarauja įprastai verslo praktikai, kuomet einamieji mėnesio įsipareigojimai yra dengiami mokėjimais, atliekamais kiekvieną mėnesį, visu atitinkamos sutarties galiojimo bei vykdymo laikotarpiu. Į bendrovės apskaitą niekuomet nebuvo įtraukti duomenys apie atsakovės finansinius įsipareigojimus, kurie būtų susiję su vadovo automobilio naudojimu jos veikloje. Tuo atveju, jei tariama Nuomos sutartimi būtų sukaupti atitinkami įsipareigojimai vadovui, jie taip pat būtų atvaizduoti. Atsakovės ūkinė veikla yra išimtinai orientuota į informacinių technologijų (programinės įrangos) kūrimą ir plėtojimą, dėl ko objektyviai akivaizdus faktas, kad tokios veiklos vykdymas yra niekaip nesusijęs su transporto priemonėmis, be kita ko, transporto priemonės nėra reikalingos vykdant tokią veiklą. Taigi, bendrovės veiklos pobūdis apskritai paneigia asmeninio vadovo automobilio naudojimą šio ūkio subjekto tikslams bei reikmėms. Bendrovė nerado jokių faktinių duomenų, kurie patvirtintų, kad G. K. priklausantis asmeninis automobilis būtų buvęs naudojamas atsakovės veiklos vykdymo tikslais. Asmeniniu automobiliu visuomet naudojosi tik pats savininkas G. K., kas atsispindi ir pačioje Nuomos sutartyje (3.1 p.), todėl, nesant jokių duomenų apie transporto priemonės faktinį naudojimą atsakovės veikloje, atsiskaitymo prievolė už tariamą daikto naudojimą neatsirado, nes Nuomos sutartis tarp šalių nebuvo vykdoma. Taigi, šalys niekuomet neturėjo tikslo bei realių ketinimų ne tik, kad vadovui mokėti išmokas už asmeninio automobilio nuomą, bet ir apskritai tokią transporto priemonę naudoti bendrovės veikloje, o išorinė sandorio forma buvo panaudota tik tam, kad viena šalis, t. y. G. K., galėtų neatlygintinai, be jokio realaus pagrindo bei naudos atsakovei iš kitos šalies gauti pinigines lėšas, kas sudaro pagrindą minėtą sandorį pripažinti negaliojančiu kaip tariamąjį sandorį.

10.       Tokie veiksmai, kuriais bendrovės vadovas siekia neatlygintinai įgyti teisę į juridinio asmens turtą (pinigines lėšas), yra nesuderinami su gera morale ir visuomenėje priimtinomis elgesio taisyklėmis. Nuomos sutartimi buvęs bendrovės vadovas tiesiog nesąžiningai siekė pasipelnyti savo vadovaujamo ūkio subjekto sąskaita, sukuriant regimybę, neva bendrovė jos veikoje naudoja asmeninį vadovo automobilį, dėl ko turi jam mokėti ženklias nuomos mokesčio sumas. Taigi, Nuomos sutartis pripažintina negaliojančia dar ir CK 1.81 straipsnio pagrindu, kadangi Nuomos sutartis realiai nebuvo vykdoma ir jokios lėšos pagal ją nebuvo sumokėtos.

11.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. spalio 24 d. nutartimi, ieškovei UAB „EDS Invest“ nebetekus reikalavimo teisės atsakovės atžvilgiu, pakeitė pradinę ieškovę UAB „EDS Invest“ jos teisių ir pareigų perėmėju G. K., o UAB „EDS Invest“ įtraukė į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.

12.       Ieškovas G. K. atsiliepime į priešieškinį su priešieškiniu nesutiko. Nurodė, kad pagal teismų praktiką atsakovei kyla pareiga pagrįsti ir įrodyti aplinkybes, jog Nuomos sutarties sudaryti atsakovė ir ieškovas neketino, nesiekė sukurti ir įtvirtinti automobilio nuomos sutartinių santykių bei kad faktiškai sutartis nebuvo vykdoma ir šalys nesiekė sutarties įvykdymo pasekmių, tačiau tokių aplinkybių atsakovė neįrodinėja. Ieškovas, būdamas UAB „BankingLab Operations“ vadovu, priėmė verslo sprendimą, kad atsakovės veikloje reikalinga naudoti automobilį, tačiau dėl apyvartinių lėšų trūkumo automobilį ieškovas nupirko asmeninėmis lėšomis, o po to buvo sprendžiama, kaip atsakovė kompensuos automobilio naudojimą bendrovės veikloje. Kol bus suderinta finansinio lizingo sutartis, buvo nuspręsta laikinai automobilio naudojimo bendrovėje kaštus (kuro išlaidas) kompensuoti sudarant automobilio panaudos sutartį, dėl ko parengta atsakovės į bylą pateikta Panaudos sutartis. Visgi vėliau buvo priimtas sprendimas sudaryti automobilio Nuomos sutartį, pagal kurią būtų kompensuojamos einamosios automobilio techninės priežiūros, remonto, draudimo ir kuro išlaidos, o nuomos mokestis būtų sumokamas nuomos sutartinių santykių pabaigoje. Tokį priimtą sprendimą UAB „BankingLab Operations“ valdyba patvirtino 2021 m. kovo 1 d. valdybos sprendimu, kurio atsakovė neginčija. Byloje pateikti įrodymai patvirtina aplinkybes, jog nuo pat sutarties sudarymo faktiškai buvo vykdoma būtent Nuomos sutartis, o ne Panaudos sutartis. Panaudos sutarties 5 punkte numatyta, kad bus kompensuojamos išimtinai tik automobilio kuro išlaidos, nekompensuojant nei automobilio remonto išlaidų, nei draudimo išlaidų, nei kitų sąnaudų, o Nuomos sutarties 4.5 punkte aiškiai įtvirtintas susitarimas, jog atsakovė padengs visas su automobilio naudojimu susijusias išlaidas, įskaitant draudimo mokestį, remontą, kita. Atsakovė tiesiogiai vykdydama būtent Nuomos sutarties 4.5 punkte įtvirtintą susitarimą, apmokėjo automobilio Kasko draudimo įmoką, remonto išlaidas, vadinasi, atsakovė nuo pat sutarties sudarymo faktiškai prisiėmė būtent Nuomos sutartimi įtvirtintus įsipareigojimus ir juos vykdė. Aplinkybė, kad net dviejose „BankingLab“ įmonių grupės įmonėse vienu metu buvo sudarytos automobilių nuomos, o ne neatlygintino naudojimo sutartys, papildomai pagrindžia tokių įmonių ketinimą sudaryti ir vykdyti atlygintines nuomos sutartis. Informacinių technologijų sektoriaus įmonėse įprasta praktika naudoti automobilius savo kasdienėje veikloje ir UAB „BankingLab Operations“ vadovybė nuo pat bendrovės veiklos pradžios 2018 m. naudojo transporto priemones tiek kelionėms į darbo vietą, tiek kelionėms pas tiekėjus, klientus.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimų esmė

13.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. balandžio 17 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino, atsakovės priešieškinį atmetė ir priteisė ieškovui iš atsakovės 36 309 Eur skolą, 1 307,12 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (37 616,12 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. gegužės 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Sprendimas grindžiamas šiais esminiais argumentais: 

13.1.                      Nagrinėjamu atveju atsakovė neginčijo aplinkybės, jog tiek ieškovas, kaip bendrovės vadovas, tiek ieškovas, N. B. ir J. K., kaip bendrovės valdybos nariai, tuo metu buvo teisėti bendrovės valdymo organai. Minėta, jog į bylą yra pateikta bendrovės valdybos 2021 m. kovo 1 d. posėdžio protokolo Nr. 1 skaitmeninė kopija (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 101), originalas teismui pateiktas nebuvo. Iš teismui pateikto 2021 m. kovo 1 d. valdybos posėdžio protokolo matyti, kad šiame susirinkime buvo svarstomas sutarties dėl transporto priemonės patvirtinimas ir šiam sprendimui buvo pritarta. Aptariamas protokolas taip pat patvirtina, kad susirinkimo pirmininku buvo N. B., posėdžio sekretoriumi buvo J. K. Šie asmenys protokolą ir pasirašė, ieškovas nuo balsavimo nusišalino. Protokolas taip pat yra pasirašytas jame įvardintų valdybos narių. Minėtame posėdyje valdyba nusprendė patvirtinti sutartį dėl transporto priemonės su ieškovu, nustatant, kad sutartis sudaroma 36 mėn. terminui, o automobilio naudojimosi mėnesinis mokestis sudaro 1 300 Eur, taip pat įgaliojant bendrovės direktorių G. K. pasirašyti sutartį dėl transporto priemonės su G. K. 

13.2.                      Atsakovė minėto valdybos posėdžio protokolo neginčijo, tačiau nurodė, kad toks protokolas naujiems atsakovės valdymo organams nebuvo perduotas, todėl išreiškė abejones dėl tokio protokolo tikrumo. Atsakovės teigimu, šis protokolas galėjo būti suklastotas, t. y. pasirašytas žymiai vėliau nei 2021 m. kovo 1 d., siekiant pagrįsti Nuomos sutarties egzistavimą. Tiek ieškovas, tiek liudytojai N. B. ir J. K. teismo posėdyje patvirtino, kad 2021 m. kovo mėnesį vyko minėtas valdybos posėdis. Ieškovas ir liudytojai patvirtino, kad minėto valdybos posėdžio metu buvo priimtas sprendimas dėl ieškovo automobilio nuomos. Taip pat ieškovas ir liudytojai nurodė, kad pasirašymui protokolo originalas buvo pristatytas į atsakovės buveinę, kur jį ir turėjo pasirašyti susirinkime dalyvavę asmenys. Liudytoja J. K. teismo posėdyje papildomai patvirtino, kad buvo nuspręsta bendrovės įsipareigojimų, kylančių iš Nuomos sutarties, neįtraukti į bendrovės apskaitos dokumentus.         

13.3.                      Kaip matyti iš į bylą pateikto 2021 m. kovo 1 d. protokolo skaitmeninės kopijos, jo turinys iš esmės atitinka CK 2.90 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Kaip matyti iš įstatymo nuostatos, valdybos protokolo originalą turi pareigą saugoti ne atsakovės valdybos nariai, kurie turi teisę turėti tik šio dokumento kopijas, o atsakovė (juridinis asmuo), todėl ta aplinkybė, kad vienas buvusių atsakovės valdybos narių – ieškovas, nepateikė valdybos posėdžio protokolo originalo, valdybos posėdžio protokolui atitinkant jam įstatymo keliamus reikalavimus, nesudaro pagrindo laikyti pagrįstais atsakovės argumentus, teigiant kad valdybos protokolas buvo klastojamas ar suklastotas. Atsakovei buvo pasiūlyta atlikti minėto valdybos posėdžio protokolo ekspertizę, tačiau atsakovė nuo ekspertizės atlikimo atsisakė. Taip pat atsakovei buvo pasiūlyta pateikti teismui iš buvusios bendrovės buhalterės perimtų bendrovės apskaitos dokumentų apyrašą, iš kurio galima būtų matyti, ar minėtas valdybos posėdžio protokolas buvo perduotas bendrovei, tačiau atsakovė tokio apyrašo teismui nepateikė, paaiškindama, kad bendrovės apskaitos dokumentai buvo perduodami du kartus ir tokio apyrašo atsakovė neturi/neišsaugojo. Pažymėtina, jog liudytoja J. K. teismo posėdyje nurodė, kad ji visus bendrovės finansinės apskaitos dokumentus bendrovei perdavė su apyrašu. Atsakovė šios aplinkybės neginčijo.

13.4.                      Esant tų pačių šalių pasirašytų sutarčių konkurencijai (nuomos ar panaudos), t. y. sprendžiant ginčą, kokią gi iš tiesų sutartį šalys (ieškovas ir atsakovė) siekė sudaryti, atsižvelgtina į byloje pateiktų įrodymų visumą bei šalių elgesį po sutarties sudarymo. Minėta, jog iš į bylą pateiktų įrodymų matyti, kad atsakovė yra apmokėjusi už ginčo automobilį metinį (abonentinį) apsaugos sistemos mokestį UAB „Altas“, apmokėdavo sąskaitas už kurą, taip pat apmokėjo ginčo automobilio Kasko draudimą (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 127–141). Atkreiptinas dėmesys, kad Panaudos sutartis nenumatė atsakovės prievolės apmokėti naudojamo automobilio eksploatavimo išlaidas. Tuo tarpu Nuomos sutarties 6.2.2 ir 6.2.3 papunkčiai numatė atsakovės prievolę apmokėti automobilio kuro išlaidas, taip pat apmokėti kitas išlaidas, susijusias su automobilio naudojimu ir išlaikymu (draudimo, remonto, eksploatacijos išlaidas). Minėtos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, jog atsakovė visą ginčo automobilio naudojimo laikotarpį laikė, kad šalis sieja automobilio nuomos sutarties teisiniai santykiai. Tą patvirtino ir liudytoja J. K., kuri tuo metu buvo tiek bendrovės valdybos narė, tiek bendrovės buhalterė.

13.5.                      Teismas laiko įrodyta aplinkybę, jog bendrovės teisėtos sudėties valdyba įstatymo nustatyta tvarka buvo priėmusi sprendimą dėl ginčo automobilio nuomos iš ieškovo ir tuo pagrindu tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudaryta Nuomos sutartis. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad šalis siejo automobilio nuomos teisiniai santykiai.

13.6.                      Atsakovės nurodomos aplinkybės, kad atsižvelgiant į atsakovės veiklos pobūdį, atsakovės veikloje nebuvo reikalinga naudoti automobilį, yra paneigtos į bylą pateiktais įrodymais, kurie patvirtina, kad ginčo automobilis atsakovės veikloje buvo naudojamas ir atsakovė yra patyrusi su tuo susijusias išlaidas. Vien ta aplinkybė, kad pasikeitus bendrovės valdymo organams kilo ginčas tarp bendrovės dalyvių ir ankstesnių bendrovės valdymo organų dėl ankstesnių bendrovės valdymo organų priimtų sprendimų, savaime šių sprendimų nedaro neteisėtais.

13.7.                      Ginčijamą Nuomos sutartį sudarė tam įgaliojimus turintys asmenys, t. y. ieškovas, kaip nuomotojas, ir ieškovas, kaip bendrovės valdybos įgaliotas asmuo. Nuomos sutarties turinys atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus. Nors atsakovė teigia, kad Nuomos sutartis buvo sudaryta tik tuo tikslu, kad ieškovas įgytų nuosavybės teises į atsakovės turtą (pinigines lėšas), šia sutartimi nesukuriant jokios naudos bendrovei, tačiau atsakovė šiems teiginiams pagrįsti nepateikė jokių objektyvių įrodymų. Vien atsakovės deklaratyvūs teiginiai, jog atsakovės veiklai vykdyti nebuvo būtina naudotis automobiliu, o galima buvo, pvz., naudotis viešuoju transportu, taksi paslaugomis ar pan., savaime tokio sandorio nedaro prieštaraujančiu viešajai tvarkai ar gerai moralei. Vien ta aplinkybė, jog ginčijamas sandoris galimai nebuvo atsakovei pelningas ar pakankamai ekonomiškai naudingas, savaime nereiškia, kad toks sandoris prieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei. Aplinkybė, jog Nuomos sutarties 4.2 papunkčiu šalys susitarė dėl nuomos mokesčio dydžio – 1 300 Eur per mėnesį, o taip pat nuomos mokesčio mokėjimo tvarkos, kai nuomos mokestis mokamas ne dalimis, o visas nuomos mokestis sumokamas pasibaigus sutarties terminui arba nuomos sutartį nutraukus anksčiau laiko, savaime taip pat nedaro tokio sandorio negaliojančiu CK 1.81 straipsnio pagrindu. Įstatymas nedraudžia susitarti dėl nuomos mokesčio mokėjimo tvarkos, įstatyme nėra įtvirtintas reikalavimas nuomos mokestį mokėti periodinėmis įmokomis kiekvieną mėnesį. Atsakovės argumentai, jog duomenų apie sudarytą Nuomos sutartį atsakovė neįtraukė į bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus, kad atsakovės veikla nėra susijusi su transporto priemonėmis, taip pat nesudaro pagrindo ginčijamą sutartį vertinti kaip prieštaraujančią viešajai tvarkai ar gerai moralei. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas neturi pagrindo pripažinti Nuomos sutartį negaliojančia, kaip prieštaraujančią viešajai tvarkai ar gerai moralei (CK 1.81 straipsnio 1 dalis).

13.8.                      Ieškovas pateikė į bylą 2018 m. gegužės 3 d. tarp UAB „BankingLab Operations“ ir UAB „BankingLab“ sudarytą Automobilio nuomos sutartį Nr. 20180503MV, iš kurios matyti, kad bendrovė UAB „BankingLab Operations“ iki 2021 m. kovo 1 d. iš UAB „BankingLab“ nuomojosi automobilį PORSHE PANAMERA 4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris 2021 m. sausio 26 d. Pavedimo sutarties Nr. PA-AK21-32 pagrindu buvo perduotas pardavimui UAB „Prime auto“ (el. b. apyrašo 2 t., b. l. 83–91, 92–93). Taip pat ieškovas pateikė į bylą N. B. susirašinėjimą su V. K., anot ieškovo, BankingLab Holding B. V. vadovu, kuriame N. B. derino išlaidų automobilių, reikalingų naudoti ieškovui ir N. B., kaip minėtų įmonių vadovams, įsigijimui/nuomai limitus (1 300 Eur per mėnesį) (el. b. apyrašo 2 t., b. l. 35). Paminėtina ir tai, kad liudytoja J. K. teismo posėdyje teigė, jog visais atvejais naudojantis nuomojamu automobiliu buvo pildomi kelionės lapai, kurie kartu su kitais finansinės apskaitos dokumentais buvo perduoti bendrovei. 

13.9.                      Atsakovė nepateikė į bylą jai perduotų bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentų aprašo, taip pat nepateikė duomenų, kokiu būdu atsakovė patikrino jai perduotų finansinės atskaitomybės dokumentų išsamumą bei sandarą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovė byloje neįrodinėjo, jog jai nebuvo perduoti kokie nors būtini perduoti dokumentai. Kadangi visi bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai yra pas atsakovę, atsakovei atsisakius pateikti į bylą minėtų kelionės lapų kopijas, apsiribojant teiginiu, kad atsakovė tokių dokumentų neturi, teismas šių įrodymų atžvilgiu taiko contra spoliatorem prezumpciją, t. y. laikant, kad tokie įrodymai (kelionės lapai) egzistuoja.

13.10.                      Teismo vertinimu, ieškovo pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad atsakovė yra apmokėjusi automobilio kuro, automobilio eksploatacijos ir draudimo išlaidas, ieškovas, kaip atsakovės vadovas, pildė kelionės lapus, t. y. ieškovė realiai vykdė Nuomos sutartį, taip pat įvertinus ankstesnę bendrovės automobilio nuomos praktiką bei aplinkybę, jog automobilio įsigijimo/nuomos išlaidų dydis buvo suderintas BankingLab Holding B. V. vadovu V. K., paneigia atsakovės teiginius, kad ginčijamas sandoris buvo sudarytas dėl akių (CK 1.86 straipsnio 1 dalis). Teismas sprendžia, kad atsakovės nurodomi argumentai ir pateikti įrodymai nesudaro pagrindo pripažinti Nuomos sutartį negaliojančia CK 1.86 straipsnio 1 dalies pagrindu.

13.11.                      Netenkinus atsakovės reikalavimo dėl Nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia, atsakovės išdėstytais argumentais nėra pagrindo tenkinti ir antrojo atsakovės priešieškinyje pareikšto reikalavimo.

13.12.                      Atmetus atsakovės reikalavimą dėl Nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia, yra pagrindas ieškovo ieškinį dėl 36 309 Eur nuomos mokesčio priteisimo tenkinti.

13.13.                      Nuomos sutarties 4.2 papunktyje nustatyta, kad vėluojant atlikti mokėjimą, atsakovė moka ieškovui 0,02 procento dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Kaip matyti iš išdėstyto, atsakovė sutartyje nustatyta tvarka ieškovui nuomos mokesčio nesumokėjo, nuomos mokestis nebuvo sumokėtas ir 2023 m. liepos 24 d. sąskaitoje faktūroje nustatytu terminu, todėl yra pagrindas iš atsakovės ieškovui priteisti ir 1 307,12 Eur delspinigius, paskaičiuotus nuo 2023 m. lapkričio 19 d. iki 2024 m. gegužės 17 d.

14.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. gegužės 7 d. papildomu sprendimu priteisė ieškovui iš atsakovės 7 246,50 Eur bylinėjimosi išlaidų ir atmetė atsakovės prašymą dėl papildomų įrodymų išreikalavimo. Papildomas sprendimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

14.1.                      Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo padavė nepraleidęs dvidešimties dienų termino. Taip pat nustatyta, kad priimdamas 2025 m. balandžio 17 d. sprendimą teismas neišsprendė byloje dalyvaujančių asmenų bylos nagrinėjimo metu patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad yra pagrindas priimti papildomą sprendimą ir išspręsti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimą.

14.2.                      Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pradinė ieškovė UAB „EDS Invest“, kreipdamasi į teismą su ieškiniu, sumokėjo 1 620 Eur žyminio mokesčio. Pradinės ieškovės teises ir pareigas procese perėmęs ieškovas G. K. pateikė į bylą įrodymus apie bylos nagrinėjimo metu patirtas 5 626,50 Eur išlaidas už advokato padėjėjo suteiktas teisines paslaugas.

14.3.                      Nors Susitarime dėl 2024 m. sausio 29 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutarties Nr. 20240129/02 nutraukimo ieškovė UAB „EDS Invest“ ir jos teisių ir pareigų procese perėmėjas G. K. aiškiai nesusitarė dėl teisių į pradinės ieškovės sumokėtą žyminį mokestį perėmimo, tačiau įvertinus minėto susitarimo turinį, laikytina, kad G. K. kartu su kitomis procesinėmis ir materialinėmis teisėmis iš pradinės ieškovės perėmė ir teisę į pradinės ieškovės sumokėtą žyminį mokestį.

14.4.                      Nagrinėjamu atveju priimant papildomą sprendimą tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovo 4 537,50 Eur patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimo. Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad iš 5 626,50 Eur patirtų atstovavimo išlaidų ieškovas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos yra apmokėjęs 1 089,00 Eur sumą, o likusios 4 537,50 Eur sumos pagal NOOR legal advokatų profesinės bendrijos 2025 m. kovo 25 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. NOOR-2503-0329 apmokėjęs nėra.

14.5.                      Nors ieškovas nepateikė į bylą įrodymų apie rašytinį susitarimą su NOOR legal advokatų profesine bendrija dėl atstovavimo išlaidų apmokėjimo ateityje, tačiau įvertinus tiek NOOR legal advokatų profesinės bendrijos tinklalapyje https://noor.lt/tps/ skelbiamos Teisinių paslaugų sutarties Bendrųjų nuostatų, galiojančių visiems klientams, 3.6 punktą, tiek NOOR legal advokatų profesinės bendrijos 2025 m. kovo 25 d. išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje Nr. NOOR-2503-0329 nurodytą apmokėjimo terminą – 2025 m. balandžio 9 d., laikytina, kad toks susitarimas tarp ieškovo ir atstovo egzistavo. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovo 4 537,50 Eur išlaidos už teisines paslaugas pripažintinos realiomis.

14.6.                      Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys yra patenkintas visiškai, ieškovui papildomu sprendimu iš atsakovės priteistina 7 246,50 Eur (1 620,00 + 5 626,50) bylinėjimosi išlaidų (sumokėto žyminio mokesčio ir byloje patirtų atstovavimo išlaidų).

14.7.                      Atsakovė 2025 m. gegužės 7 d. pateikė prašymą išreikalauti iš ieškovo dokumentą, patvirtinantį 2025 m. kovo 25 d. sąskaitos faktūros apmokėjimą. Pažymėtina, jog, pirma, bet kokie įrodymai pirmoje instancijoje į bylą gali būti pateikiami tik iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, todėl bylą išnagrinėjus iš esmės, jokie nauji įrodymai į bylą negali būti teikiami, o tokius įrodymus pateikus, teismas juos turėtų atsisakyti priimti. Antra, papildomu sprendimu teismas gali pasisakyti tik dėl tų aplinkybių, kurios egzistavo priimant galutinį (pagrindinį) teismo procesinį sprendimą. Dėl po bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos atsiradusių aplinkybių teismas papildomame sprendime pasisakyti negali. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovės prašymas dėl įrodymų išreikalavimo, atmestas.

III.                      Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

15.       Apeliantė (atsakovė) UAB „BankingLab Operations“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą: atmesti ieškinį ir patenkinti priešieškinį – pripažinti negaliojančia 2021 m. kovo 1 d. sutartį dėl transporto priemonės nuomos. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

15.1.                      Ieškovas buvo atsakovės vadovas. Nors atitinkami veiksmai formaliai buvo atliekami atsakovės, egzistuoja pagrindas pripažinti, kad pats ieškovas atsakovės lėšomis dengė išlaidas, susijusias su automobilio naudojimu. Atsakovės veiksmai negali būti vertinami kaip valingi veiksmai, atspindintys tariamos sutarties vykdymo aplinkybes, nes atsakovė objektyviai neturėjo galimybės veikti kitaip, negu jos vardu norėjo veikti ir veikė ieškovas. Teismas, kvalifikuodamas ginčo santykį, be pagrindo suabsoliutino atitinkamus atsakovės veiksmus, faktiškai atliktus paties ieškovo. Aplinkybės, susijusios su automobilio eksploatavimo išlaidų dengimu, pačios savaime nepatvirtina tariamos sutarties realumo, t.  y. jos vykdymo aplinkybių, kartu nepaneigia panaudos sutarties egzistavimo ir realumo.

15.2.                      Kiekvienas bendrovės organas, įskaitant ir valdymo organus, turi savo kompetenciją, o pačioms kompetencijoms būdinga tai, kad jos neperduodamos kitiems organams, nebent bendrovė neturi vieno ar kito organo. Kaip minėta, bendrovės vadovas pagal pareigas organizuoja kasdienę bendrovės veiklą. Tai yra jo išimtinė kompetencija (nebent konkrečios bendrovės lygmeniu yra numatytas kiekybinis atstovavimas). Klausimų, susijusių su automobilio nuoma ar panauda, sprendimas yra bendrovės kasdienės veiklos organizavimo dalis. Vadinasi, šių klausimų sprendimas – išimtinai vadovo kompetencijos dalykas. Valdyba neturi teisės spręsti vadovo kompetencijai priskirtų klausimų. Todėl 2021 m. kovo 1 d. sprendimas dėl automobilio nuomos priimtas peržengiant valdybos kompetencijos ribas, nesukuria jokių teisinių padarinių ir kartu pats savaime nepatvirtina tariamos sutarties realumo.

15.3.                      Nuomos sutartyje aiškiai nurodyta, jog automobilis yra išnuomojamas atsakovei ir atitinkamai jos perduodamas ieškovui darbo funkcijų vykdymo tikslais (Sutarties 3.1 p.). Vadinasi, sutarties realumas būtent ir sietinas su automobilio perdavimo naudoti ir naudojimo ieškovo darbo funkcijų vykdymo tikslais aplinkybėmis. Atsakovė objektyviai negali įrodyti aplinkybių, jog Nuomos sutartis buvo sudaryta tik dėl akių, nesukūrė atitinkamų teisinių padarinių ir nebuvo realiai vykdoma. Teismas šiuo aspektu netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą – ne atsakovė turi paneigti, o būtent ieškovas turi įrodyti aplinkybes, galinčias atspindėti Nuomos sutarties realumą.

15.4.                      Tariamos Nuomos sutarties vykdymo aplinkybėms pagrįsti pateikti dokumentai, patvirtinantys išlaidų, susijusių su automobilio naudojimu, dengimą. Teismas dviem aspektais netinkamai vertino šių dokumentų įrodomąją reikšmę. Pirma, šios bylos procese nėra ginčo dėl tos aplinkybės, jog automobilis visą tariamos Nuomos sutarties galiojimo laikotarpį, įskaitant ir nedarbo laiką, buvo ieškovo žinioje. Todėl pirmiau įvardyti dokumentai, kitaip negu sprendė teismas, nepagrindžia sutarties realumo – aplinkybė, jog atsakovės lėšomis buvo dengiamos išlaidos už draudimo apsaugą, automobilio einamąją priežiūrą, kurą, savaime niekaip nepatvirtina, kad Nuomos sutartis buvo realiai vykdoma, t. y. kad automobilis buvo perduotas naudoti ir naudojamas ieškovo darbo funkcijų vykdymo tikslais. Antra, kaip jau buvo argumentuota, pats ieškovas atsakovės lėšomis dengė automobilio eksploatavimo išlaidas. Todėl atsakovės veiksmai negali būti vertinami kaip valingi veiksmai, atspindintys tariamos sutarties vykdymo aplinkybes. Apibendrinus konstatuotina, kad nurodyti dokumentai patys savaime nepatvirtina tariamos Nuomos sutarties vykdymo aplinkybių.

15.5.                      Ieškovas, turintis įrodinėjimo pareigą, nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių, jog automobilis tariamos sutarties galiojimo laikotarpiu buvo naudojamas darbo funkcijų vykdymo tikslais (pvz., dokumentų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti, kur, kada ir kokiems klientams aplankyti buvo naudojamas automobilis ir pan.). Teismas šiuo aspektu be pagrindo suabsoliutino ir patikimais laikė liudytojos J. K. parodymus, kad, ieškovui naudojantis automobiliu, visais atvejais buvo pildomi kelionės lapai, kad šie dokumentai kartu su kitais finansinės apskaitos dokumentais buvo perduoti atsakovei pagal aprašą.

15.6.                      Kaip minėta, ne atsakovė turi paneigti, o ieškovas turi įrodyti, jog tariama sutartis yra reali ir buvo vykdoma. Vadinasi, būtent ieškovas turėjo imtis procesinių veiksmų, kad būtų surinkti ir pateikti įrodymai, patvirtinantys tariamos Nuomos sutarties vykdymą. Dar kartą akcentuotina, kad atsakovė savo žinioje neturi tiek kelionės lapų, tiek kitų panašaus pobūdžio dokumentų. Be to, atsakovė neturi ir liudytojos J. K. tariamai perduoto finansinės atskaitomybės dokumentų aprašo. Teismas šiuo aspektu nustatė atsakovei neįgyvendinamą įrodinėjimo pareigą (net ir ignoruojant, kad atsakovė apskritai neturi aptariamų aplinkybių įrodinėjimo pareigos) – objektyviai akivaizdus tas faktas, kad atsakovė negali pateikti dokumento, kurio ji neturi. Pažymėtina, kad toks aprašas, jeigu jis faktiškai ir egzistuoja, turėjo būti parengtas dviem egzemplioriais, vienas egzempliorius turėtų būti J. K. žinioje. Ieškovas turėjo galimybę pasinaudoti rašytinių įrodymų išreikalavimo institutu, kaip įrodinėjimo pareigos vykdymo priemone, ir prašyti teismo išreikalauti aptariamą aprašą iš liudytojos. Vis dėlto ieškovas nepasinaudojo šia procesine galimybe ir todėl turi prisiimti neigiamas procesines pasekmes.

15.7.                      Atsakovė neturi tiek J. K. tariamai perduoto finansinės atskaitomybės dokumentų aprašo, tiek kelionės lapų. Šiuo aspektu pažymėtina, kad ieškovas neįrodė, jog įvardyti dokumentai yra ar buvo atsakovės žinioje. Vadinasi, atsakovė objektyviai negali pateikti šių dokumentų. Todėl konstatuotina, kad teismas nepagrįstai taikė contra spoliatorem prezumpciją ir kartu nepagrįstai pripažino, jog kelionės lapai, tariamai patvirtinantys automobilio naudojimą ieškovo darbo funkcijų vykdymo tikslais, egzistuoja.

15.8.                      V. K., priešingai negu nurodyta sprendime, 2020 m. gruodžio 10 d. nebuvo BankingLab Holding B.V. vadovas. Be to, susirašinėjimo tarp V. K. ir N. B. dalykas buvo automobilių finansinė nuoma (lizingas), o ne asmeninių automobilių nuoma. Galiausiai, paties N. B. nurodytas išlaidų dydis (1 300 Eur per mėn.) turėjo apimti ne tik lizingo įmokas, bet ir automobilių eksploatavimo išlaidas. Todėl elektroninio susirašinėjimo tarp įvardytų subjektų duomenys vėlgi niekaip nepatvirtina tariamos sutarties realumo.

15.9.                      Atsakovė, nors ir neturi įrodinėjimo pareigos, pateikė argumentus, turinčius esminę reikšmę kvalifikuojant Nuomos sutarties fiktyvumą. Vis dėlto teismas iš esmės ignoravo šiuos atsakovės argumentus. Sutarties 4.2 punkte nustatyta, kad nuomos mokestis už kiekvieną naudojimosi automobiliu mėnesį mokamas pasibaigus sutarčiai. Imperatyviosios įstatymo normos nedraudžia susitarti dėl tokios nuomos mokesčio mokėjimo tvarkos. Vis dėlto toks susitarimas nesuderinamas su įprasta verslo praktika ir elementaria ekonomine logika. Be to, nuomos mokestis įprastai yra mokamas kiekvieną mėnesį. Ieškovo, kaip tariamos Nuomos sutarties teksto rengėjo, negebėjimas paaiškinti, kokia logika pagrįsta ši tariamos Nuomos sutarties nuostata, sudaro papildomą pagrindą abejoti Sutarties realumu.

15.10.                      Atsakovė teisme pateikė įrodymus, tarp jų ir prima facie įrodymus, t. y. Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos konsultacinę išvadą, kurie patvirtina, kad atsakovės finansiniai įsipareigojimai, susiję su nuomos mokesčio pagal tariamą sutartį mokėjimu, privalėjo būti atvaizduoti atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentuose. Tas turėjo būti daroma, nepriklausomai nuo nustatytos nuomos mokesčio mokėjimo tvarkos. Vis dėlto šie atsakovės finansiniai įsipareigojimai pagal tariamą Sutartį nebuvo atvaizduoti jos finansinės atskaitomybės dokumentuose. Bet kuris juridinio asmens vadovas, kuris pagal pareigas yra atsakingas už tinkamą finansinės apskaitos tvarkymą ir kartu yra atsakomybės už netinkamą jos tvarkymą subjektas, apskaitytų atitinkamus finansinius įsipareigojimus, jeigu jie būtų realūs. Todėl atitinkamas ieškovo neveikimas vertintinas kaip dar vienas pagrindas abejoti aptartų finansinių įsipareigojimų, o kartu ir pačios sutarties realumu. Liudytojos J. K. (net ir ignoruojant jos tikėtiną suinteresuotumą ieškovui palankia bylos baigtimi) parodymai, kad ji netraukė į apskaitą įsipareigojimų pagal tariamą Nuomos sutartį, nes taip buvo gaunami geresni atsakovės finansiniai rezultatai prieš klientus ir partnerius, nėra logiški, nes ji, kaip atsakovės buhalterė, traukdavo kitus atsakovės įsipareigojimus į apskaitą.

15.11.                      Pats teismas sprendime pripažino, jog ginčo Nuomos sutartis nebuvo pelningas ar ekonomiškai pakankamai naudingas sandoris. Atsakovė pirmosios instancijos teisme nuosekliai laikėsi pozicijos, kad automobilis apskritai nebuvo ir nėra reikalingas atsakovės veiklai, įskaitant ir vadovo funkcijas, vykdyti. Ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių priešingas aplinkybes, todėl konstatuotina, kad ginčo Nuomos sutartis yra nesuderinama su ieškovės veiklos tikslais. Galiausiai, aptariamu aspektu primintini elektroninio susirašinėjimo tarp V. K. ir N. B. duomenys, kurie patvirtina, jog patys ieškovas ir N. B. buvo pasiūlę gerokai ekonomiškesnį ir valdomų bendrovių interesus labiau atitinkantį variantą. Tas tik papildomai pagrindžia, jog ginčo Nuomos sutartis prieštarauja atsakovės veiklos tikslams. Todėl Nuomos sutartis, net jeigu ji ir galėtų būti kvalifikuota kaip realus sandoris, lėmė didelių papildomų nereikalingų išlaidų atsiradimą ir neišvengiamai mokėtino nuomos mokesčio ir automobilio eksploatavimo išlaidų apimtimi sumažino atsakovės pelną. Vadinasi, Nuomos sutartis šiuo aspektu prieštarauja atsakovės veiklos tikslams. Ieškovas, kaip atsakovės vadovas, neabejotinai žinojo, kad Nuomos sutartis pirmiau įvardytu aspektu prieštarauja atsakovės veiklos tikslams. Vadinasi, egzistuoja visos sąlygos pripažinti negaliojančia Nuomos sutartį ir pagal CK 1.82 straipsnio 1 dalį. Teismas, jeigu, jo vertinimu, atsakovė rėmėsi netinkamu ginčo Nuomos sutarties nuginčijimo pagrindu, turėjo pareigą taikyti tinkamą sandorio nuginčijimo pagrindą ir, esant atsakovės reikalavimui dėl sutarties pripažinimo negaliojančia, pripažinti ją negaliojančia pagal CK 1.82 straipsnio 1 dalį.

15.12.                      Net ir pripažinus, kad Nuomos sutartis yra teisėta, egzistuotų pagrindas konstatuoti, jog sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes ieškovas bet kuriuo atveju neturi teisės pretenduoti į visą reikalaujamą nuomos mokestį. Sutarties 4.4 punkte nustatyta, kad tais atvejais, kai ieškovas naudoja automobilį ne darbo funkcijoms vykdyti arba perduoda jį naudoti ir valdyti trečiajam asmeniui, bus laikoma, jog ieškovas yra atsiėmęs automobilį iš atsakovės ir naudoja kaip savo. Tokiais atvejais atsakovė už atitinkamą laikotarpį nemoka ieškovui mokesčio pagal Sutarties 4.1 punktą. Maksimalus galimas darbo laikas per mėnesį sudaro 23,05 proc. viso mėnesio laiko (166,8 darbo val. (per mėn.) x 100 / 30 dienų (iš viso dienų per mėn.) x 24 val.). Vadinasi, ieškovas, jeigu ir būtų pagrindas pripažinti, kad Nuomos sutartis yra teisėta ir buvo vykdoma, turėtų teisę pretenduoti į beveik 5 kartus mažesnį nuomos mokestį, negu reikalaujama ieškiniu. Tas pats pasakytina ir apie delspinigius.

16.       Ieškovas G. K. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

16.1.                      Apeliantei kyla pareiga pagrįsti ir įrodyti aplinkybes, jog Nuomos sutarties sudaryti apeliantė ir ieškovas neketino, nesiekė sukurti ir įtvirtinti automobilio nuomos sutartinių santykių bei kad faktiškai Nuomos sutartis nebuvo vykdoma ir šalys nesiekė Nuomos sutarties įvykdymo pasekmių. Tokių aplinkybių atsakovė neįrodinėja, o tik deklaratyviai teigia, jog jos žinioje buvo automobilio panaudos sutartis, todėl neva negalėjo būti automobilio nuomos santykių. Be to, šią apeliantės poziciją paneigia aplinkybės: ieškovas sutarties sudarymo metu veikė ne tik kaip bendrovės vadovas, bet ir bendrovės valdančio holdingo Olandijoje registruotos įmonės BankingLab Holding B.V. bendrasavininkas; ieškovas, būdamas bendrovės vadovu, priėmė verslo sprendimą, kad bendrovės veikloje reikalinga naudoti automobilį, tačiau dėl apyvartinių lėšų bendrovėje trūkumo, nupirkti automobilį mokant visą kainą – nebuvo galimybės; tuo pačiu metu BankingLab įmonių grupėje automobilius naudojimui bendrovių veikloje įsigijo tiek UAB „BankingLab Operations“, tiek ir UAB „BankingLab“ bendrovė, kurios vadovo pareigas ėjo N. B. (UAB „BankingLab“ valdančio holdingo Olandijoje registruotos įmonės Bankinglab Holding B.V. bendrasavininkas); 2020 m. gruodžio 10 d. dabartinis Olandijoje registruotos įmonės Bankinglab Holding B.V., valdančios UAB „BankingLab Operations“ ir UAB „BankingLab“ bendrovių akcijas, vadovas V. K. pritarė automobilių įsigijimui bei patvirtino apskaičiuotas išlaidas mėnesiui – iki 1 300 Eur; ieškovas byloje yra pateikęs įrodymus, kad bendrovėje buvo įprasta nuomoti automobilį vadovui dar iki sutarties sudarymo.

16.2.                      Byloje pateikti įrodymai patvirtina aplinkybes, jog nuo pat sutarties sudarymo faktiškai buvo vykdoma būtent nuomos sutartis, o ne panaudos sutartis: apmokėjo automobilio Kasko draudimo įmoką, remonto išlaidas. Tuo atveju, jeigu sutartis būtų sudaryta neteisėtai kaip tariamas sandoris – apeliantė nebūtų tiesiogiai apmokėjusi automobilio remonto ir draudimo išlaidų, o dengusi tik kuro išlaidas.

16.3.                      Bylą nagrinėjant teismo posėdžiuose liudytoja apklausta bendrovės buhalterė J. K. patvirtino aplinkybes, jog nuo pat 2021 m. kovo mėnesio jau buvo žinoma, kad yra sudaryta Nuomos sutartis, pagal kurią kompensuojamos visos automobilio išlaikymo išlaidos. Liudytoja J. K. patvirtino aplinkybes, kad niekada nebuvo vykdoma jokia automobilio panaudos sutartis. Negana to, liudytoja patvirtino, kad bendrovėje nuo 2021 m. kovo mėn. buvo vedama automobilio naudojimo bendrovės veikloje apskaita ir kt., o visi fiziniai kelionės lapai yra perduoti bendrovės vadovui, tačiau apeliantas, nepaisant teismo nurodymo, atsisakė kelionės lapus pateikti į bylą ir negalėjo paaiškinti, kodėl tokių dokumentų negali pateikti. Nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei su apeliaciniu skundu apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų liudytojos pateiktus paaiškinimus. Pabrėžtina, kad apeliantės atstovas byloje negalėjo pateikti jokių įrodymų, kad kreipėsi į bendrovės vadovą dėl nurodytų buhalterinių dokumentų pateikimo ir tik žodžiu abstrakčiai aiškino, kad pats apeliantės atstovas tokių dokumentų neva nerado.

16.4.                      Skundžiamu sprendimu pagrįstai konstatuota, jog apeliantė ir ieškovas nuo pat 2021 m. kovo 1 d. turėjo tikslą naudoti automobilį atlygintinai bendrovės veikloje, kompensuojant automobilio naudojimo kainą. Buvo pasirinkta automobilio atlygintinė nuomos sutartis, kaip geriausiai atitinkanti apeliantės interesus. Toks 2021 m. kovo 1 d. Nuomos sutarties projektas patvirtintas bendrovės valdyboje ir bendrovė faktiškai vykdė 2021 m. kovo 1 d. Nuomos sutartį. Atitinkamai, ginčijama Nuomos sutartis laikytina teisėtai sudaryta ir galiojančia, o tariamo sandorio sąlygos neįrodytos.

16.5.                      Apeliantė teigia, kad Nuomos sutartis pripažintina tariamu sandoriu, nes nebuvo aprašyta Bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentuose. Ieškovas pabrėžia, kad tokio įpareigojimo neegzistavo ir šias aplinkybes patvirtina pačios apeliantės pateikti įrodymai byloje: kartu su tripliku priede Nr. 2 apeliantė yra pateikusi Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos išaiškinimą, kuriuo bendrovė pripažįstama „maža“ įmone, kuriai nekeliamas reikalavimas aprašyti sutarties, kaip sandorio tarp susijusių asmenų, nes mokėtinos sumos nebus vėliau nei po 5 metų; apklausta liudytoja J. K. paaiškino, kad jai, kaip bendrovės buhalterei, buvo žinoma, kad kaupiasi mokėtinas nuomos mokestis pagal Nuomos sutartį. Liudytoja patvirtino, kad jos, kaip buhalterės, sprendimu – tokios ateityje mokėtinos sumos nebuvo apskaitomos bendrovės buhalterijoje, nes sutarties pagrindu nebuvo išrašyta sąskaitos faktūros, kuri galėtų būti apskaityta.

16.6.                      Nei ginčą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei pareikštu apeliaciniu skundu, apeliantė neįrodinėja Nuomos sutarties ekonominio nenaudingumo. Apeliantė neginčija Nuomos sutartimi nustatyto nuomos mokesčio, kaip neproporcingai didelio ar neatitinkančio rinkos sąlygų; sutarties sąlygų, kuriomis buvo įtvirtintas automobilio išlaikymo kaštų dengimo mechanizmas, kaip neatitinkančio verslo praktikos. Byloje apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kuriais grįstų Nuomos sutarties ekonominį nenaudingumą ar prieštaravimą apeliantės veiklos tikslams. Dėl nurodytų aplinkybių, nėra pagrindo vertinti Nuomos sutarties, kaip prieštaraujančios bendrovės veiklos tikslams.

17.       Apeliantė (atsakovė) UAB „BankingLab Operations“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 7 d. papildomą sprendimą – atmesti ieškovo prašymą dėl 4 537,50 Eur išlaidų už advokato padėjėjo pagalbą atlyginimo priteisimo. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

17.1.                      Teismas papildomame sprendime pažymėjo, jog ieškovas nepateikė rašytinių įrodymų patvirtinančių rašytinio susitarimo dėl atstovavimo išlaidų apmokėjimo ateityje egzistavimą. Todėl vien šiuo aspektu egzistuoja pagrindas pripažinti, jog teismas be pagrindo priėmė papildomą sprendimą dėl 4 537,50 Eur išlaidų už advokato padėjėjo pagalbą atlyginimo priteisimo.

17.2.                      Teismo argumentacijai, pateiktai papildomame sprendime, būdingas prieštaringumas. Viena vertus, teismas, atsisakydamas tenkinti atsakovės prašymą dėl dokumento, patvirtinančio atsiskaitymą už teisines paslaugas, išreikalavimo, konstatavo, kad, išnagrinėjus bylą iš esmės, negali būti teikiami nauji įrodymai. Kita vertus, teismas, priimdamas papildomą sprendimą, vadovavosi ieškovo pateiktu nauju įrodymu – Teisinių paslaugų sutartimi, prieinama per advokatų profesinės bendrijos interneto svetainę. Nuoroda į šį dokumentą buvo pateikta tik ieškovo 2025 m. gegužės 5 d. rašytiniuose paaiškinimuose. Vien tas aspektas, jog pateiktas ne pats dokumentas, o nuoroda į jo skaitmeninę versiją, nekeičia dalyko esmės – tai yra naujas įrodymas, kaip išaiškino pats teismas. Vadinasi, teismas, priimdamas papildomą sprendimą, neturėjo teisės remtis Teisinių paslaugų sutartimi. Todėl ir šiuo aspektu egzistuoja pagrindas pripažinti, kad teismas be pagrindo priėmė papildomą sprendimą dėl 4 537,50 Eur išlaidų už advokato padėjėjo pagalbą atlyginimo priteisimo.

17.3.                      Teismas konstatavo, kad sąskaita faktūra gali būti vertinama kaip dokumentas, patvirtinantis susitarimą dėl išlaidų apmokėjimo ateityje. Ši teismo išvada yra nepagrįsta. Sąskaita faktūra yra vienašališkai išrašyta advokatų profesinės bendrijos, ji netgi nėra pasirašyta paties ieškovo. Be to, sąskaitos faktūros paskirtis yra visai kita, negu konstatavo teismas. Sąskaita faktūra neatitinka rašytiniam susitarimui, kaip jis suprantamas pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K- 7-50-313/2024 suformuotą praktiką, keliamų reikalavimų. Todėl ji negali būti laikoma dokumentu, patvirtinančiu susitarimą dėl atstovavimo išlaidų apmokėjimo ateityje.

17.4.                      2025 m. kovo 25 d. sąskaitos faktūros dėl 4 537,50 Eur išlaidų apmokėjimo terminas pasibaigė dar 2025 m. balandžio 9 d., t. y. netgi iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Ieškovas, teikdamas tiek prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo, tiek rašytinius paaiškinimus, nepridėjo dokumento, patvirtinančio nurodytos sąskaitos apmokėjimą. Todėl jis turi prisiimti neigiamus procesinius padarinius, išplaukiančius iš jo paties neveikimo.

18.       Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 7  d. papildomo sprendimo prašo jį atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais esminiais argumentais:

18.1.                      Reaguodamas į apeliantės pareikštus prieštaravimus dėl Papildomo sprendimo priėmimo, ieškovo atstovas pateikė rašytinius paaiškinimus byloje, patvirtindamas, kad visiems APB NOOR legal klientams, įskaitant ieškovą, be išimties yra taikomos APB NOOR legal Bendrosios teisinių paslaugų sutarties sąlygos, kurios yra nuolat viešai skelbiamos oficialioje APB NOOR legal interneto svetainėje adresu: https://noor.lt/tps/. Ieškovas nepateikė jokių naujų įrodymų, o tik paaiškino mokėjimo tvarką.

18.2.                      Sąskaitoje faktūroje aiškiai nurodytas 10 darbo dienų apmokėjimo terminas. Todėl pagrįstai iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos ieškovas nepateikė šios sąskaitos apmokėjimą patvirtinančio dokumento.

18.3.                      Ieškovas byloje pateikė suteiktas teisines paslaugas patvirtinančius dokumentus ir apeliaciniu skundu neginčijamas tokių suteiktų teisinių paslaugų faktas ir paslaugų vertė. Atitinkamai, byloje nustačius egzistuojantį susitarimą tarp ieškovo G. K. ir APB NOOR legal dėl atsiskaitymo už teisines paslaugas atidėjimo 10 darbo dienų laikotarpiui, papildomas sprendimas laikytinas pagrįstu ir teisėtu.

19.       Vilniaus apygardos teismas 2025 m. rugsėjo 16 d. nutartimi šalims pranešė apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas ir pasiūlė pateikti savo poziciją.

20.       2025 m. rugsėjo 29 d. teisme gauti atsakovės UAB „BankingLab Operations“ raštytiniai paaiškinimai.

21.        2025 m. rugsėjo 30 d. teisme gauti ieškovo G. K. (G. K.) raštytiniai paaiškinimai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

23.       Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 2–7 punktuose, nenustatė, tačiau 2025 m. rugsėjo 16 d. nutartimi informavo bylos šalis apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas.

24.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovo ieškinys ir ieškovui iš atsakovės priteista 36 309 Eur skola ir 1 307,12 Eur delspinigiai už automobilio nuomą, taip pat kuriuo netenkintas atsakovės priešieškinis dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, bei papildomo sprendimo, kuriuo ieškovui iš atsakovės priteistos bylinėjimosi išlaidos,  teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

25.       Ieškovas G. K. (G. K.) kartu su 2025 m. rugsėjo 30 d. teisme gautais rašytiniais paaiškinimais pateikė prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, nurodė, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas iš naujo apklausti liudytojus – Nuomos sutarties pasirašymo metu UAB „BankingLab Operations“ valdybos nario pareigas ėjusį N. B. ir vyr. buhalterės pareigas ėjusią J. K. 

26.       Ieškovo vertinimu, teismui nusprendusi peržengti apeliacinio skundo ribas ir nagrinėti Nuomos sutarties galimą negaliojimą be kita ko ir CK 1.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu pagrindu, liudytojai N. B. ir J. K. galėtų papildomai paaiškinti atsakovės UAB „BankingLab Operations“ tikruosius ketinimus sudarant ir vykdant Nuomos sutartį, paaiškinti Panaudos sutarties sudarymo aplinkybes bei aplinkybes dėl perduotų UAB „BankingLab Operations“ buhalterinės apskaitos dokumentų, įskaitant automobilio naudojimo apskaitos dokumentus.

27.       CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnis numato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, jog žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas.

28.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-611/2022 ; 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-701/2024).

29.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovo argumentus, visų pirma pažymi, kad CPK nenustato apeliacinės instancijos teismo pareigos iš naujo apklausti liudytojus, kurie jau buvo apklausti pirmosios instancijos teisme, nes apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą ne iš naujo, o tikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą. Antra, pirmosios instancijos teismas bylą nagrinėjo žodinio proceso tvarka, teismo posėdžiuose dalyvavo šalių atstovai, jiems suteikta teisė pasisakyti, taip pat teismo posėdžio metu buvo apklausti liudytojai J. K. ir N. B. Kadangi pirmosios instancijos teismui duoti liudytojų parodymai yra išsamūs teisėjų kolegijos vertinimu nėra jokio pagrindo apeliacinės instancijos teisme minėtus liudytojus apklausti iš naujo.

30.       Dėl aptartų priežasčių teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas išimtinių aplinkybių, kurios lemtų būtinybę apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nagrinėjamu atveju nepagrindė, pagrindo nukrypti nuo CPK 321 straipsnyje įtvirtintos bendrosios taisyklės nėra, todėl prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkinamas. Apskųsto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikra atliekama rašytinio proceso tvarka.

Dėl pateiktų naujų įrodymų (ne)priėmimo

31.       Ieškovas G. K. (G. K.) kartu su 2025 m. rugsėjo 30 d. teisme gautais rašytiniais paaiškinimais pateikė naujus įrodymus, kuriuos prašo prijungti prie bylos: 1) G. K. banko sąskaitos išrašus; 2) 2025 m. rugsėjo 19 d. komunikaciją elektroniniu su J. K., kuria buvo prašoma pateikti bendrovei UAB „BankingLab Operations“ perduotų buhalterinių dokumentų perdavimo akto kopiją; 3) J. K. buhalterinių dokumentų perdavimo UAB „BankingLab Operations“ vadovui akto kopiją.

32.       Nurodė, kad išrašai iš asmeninės G. K. banko sąskaitos patvirtina reguliarų atsakovės UAB „BankingLab Operations“ veiklos finansavimą, skolinant ieškovo asmenines lėšas atsakovei ir taip kompensuojant atsakovės apyvartinių lėšų trūkumą, atitinkamai ir Nuomos sutarties sąlygos buvo parengtos su tikslu atidėti atsakovės mokėjimus iki Nuomos sutarties pabaigos, kaip netiesioginis bendrovės veiklos finansavimo būdas. Atitinkamai teikiama buvusios vyr. buhalterės J. K. buhalterinių dokumentų perdavimo akto kopija, kurioje matyti, jog J. K. pasirašytinai perdavė 2020 m. sausio 1 d. – 2023 m. gruodžio 31 d. laikotarpio kelionės lapus ir kuro nurašymo aktus, kurie patvirtina aplinkybes, jog atsakovė elgiasi nesąžiningai, kadangi atsakovės atstovas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu tvirtino neva neradęs šių dokumentų bendrovėje ir negalintis pateikti jų teismui. Teikiamų dokumentų poreikis kilo apeliacinės instancijos teismui nusprendus peržengti apeliacinio skundo ribas ir spręsti dėl automobilio nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia ir CK 1.87 straipsnio 1 dalies pagrindu.

33.       Atsakovė UAB „BankingLab Operations“ kartu su 2025 m. rugsėjo 29 d. teisme gautais rašytiniais paaiškinimais pateikė naują įrodymą, kurį prašo prijungti prie bylos: 2018 m. gegužės 3 d. automobilio nuomos sutartį, sudarytą tarp UAB „Baltic Amber Solutions“, atstovaujamos direktoriaus N. B. ir nuomininkės UAB „Mokėjimų vizija“, atstovaujamos direktoriaus G. K., nurodė, jog šis įrodymas patvirtina, kad atsakovė, remdamasi nurodyta sutartimi, įsipareigojo įprasta tvarka, t. y. kas mėnesį, mokėti automobilio nuomos mokestį.

34.       Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

35.       Kasacinio teismo praktikoje, aiškinančioje CPK 314 straipsnio reglamentavimą, ne kartą nurodyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 19 punktas). Vis dėlto draudimas apeliacinės instancijos teisme priimti naujus įrodymus nėra absoliutus. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-916/2024, 21, 22 punktai).

36.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su ieškovo naujai teikiamais įrodymais, pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikra apeliacinės instancijos teisme atliekama pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai duomenų padarytoms išvadoms pagrįsti, ar tinkamai ištyrė ir teisingai įvertino į bylą pateiktus įrodymus. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad ieškovo pateikti nauji įrodymai – tiek G. K. banko sąskaitos išrašai, tiek buhalterinių dokumentų perdavimo akto kopija, sudaryti iki skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo ir galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo taikyti CPK 314 straipsnyje nurodytas išimtis, dėl to ieškovo pateiktus naujus įrodymus atsisakoma priimti.

37.       Teisėjų kolegija, susipažinusi su atsakovės (apeliantės) pateikta 2018 m. gegužės 3 d. automobilio nuomos sutartimi, sudaryta tarp UAB „Baltic Amber Solutions“ ir nuomininkės UAB „Mokėjimų vizija“ ir nustačiusi, kad šis įrodymas jau buvo pateiktas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (2024 m. gruodžio 19 d. G. K. prašymo prijungti rašytinius įrodymus DOK-190742 priedas Nr. 3), nutaria atsakovės pateikto papildomo įrodymo prie bylos pakartotinai neprijungti.

Dėl bylai reikšmingų esminių faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

38.       Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad bendrovėje G. K. vadovo pareigas ėjo laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 23 d. iki 2023 m. birželio 26 d., taip pat laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 31 d. iki 2022 m. birželio 27 d. G. K. buvo paskirtas atsakovės valdybos nariu. Be G. K. minėtu laikotarpiu atsakovės valdybos nariais buvo N. B. ir J. K. (nuo 2018 m. vasario 15 d.). G. K. iš bendrovės vadovo pareigų buvo atšauktas ir naujuoju direktoriumi buvo paskirtas J. B. bendrovės 2023 m. birželio 23 d. valdybos sprendimu (el. b. t. 1, b. l. 36 – 42).

39.       2021 m. kovo 1 d. posėdžio protokolo Nr. 1 duomenimis, bendrovės valdyba nusprendė patvirtinti sutartį dėl transporto priemonės su ieškovu, nustatant, kad sutartis sudaroma 36 mėn. terminui, o automobilio naudojimosi mėnesinis mokestis sudaro 1 300 Eur, taip pat įgaliojant bendrovės direktorių G. K. pasirašyti sutartį dėl transporto priemonės su G. K. (el. b. t. 1, b. l. 101).

40.       2021 m. kovo 1 d. tarp ieškovo G. K. ir atsakovės UAB „BankingLab Operations“, atstovaujamos direktoriaus G. K., pasirašyta automobilio panaudos sutartis Nr. 1 (toliau – Panaudos sutartis), kurios pagrindu ieškovas įsipareigojo perduoti automobilį PORSCHE Panamera Turbo S E-Hybrid, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovei laikinai ir neatlygintinai naudotis (el. b. t. 1, b. l. 51).

41.       2021 m. kovo 1 d. G. K. ir atsakovė UAB „BankingLab Operations“, atstovaujama direktoriaus G. K., sudarė sutartį dėl transporto priemonės Nr. 1 (toliau – Nuomos sutartis, Sutartis), kurios pagrindu ieškovas įsipareigojo už užmokestį perduoti bendrovei laikinai valdyti ir naudotis transporto priemonę Porsche Panamera Turbo S E-Hybrid, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), o bendrovė įsipareigojo naudotis automobiliu Nuomos sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka, mokėti nuomos mokestį bei laikytis kitų Nuomos sutartyje numatytų sąlygų (el. b. t. 1, b. l. 10 – 13).

42.       Atšaukus ieškovą iš atsakovės vadovo pareigų, ieškovas pateikė atsakovei 2023 m. birželio 30 d. pranešimą dėl Nuomos sutarties nutraukimo nuo 2023 m. liepos 7 d. Pranešime taip pat nurodoma, kad sutartyje nurodytas mokestis įspėjimo laikotarpiu, t. y. nuo 2023 m. birželio 30 d. iki 2023 m. liepos 7 d. nebus skaičiuojamas, (el. b. t. 1, b. l. 8). 

43.       Ieškovas atsakovei 2023 m. liepos 24 d. išrašė sąskaitą faktūrą Nr. GK 2023/01 dėl nuomos mokesčio pagal Nuomos sutartį apmokėjimo už laikotarpį nuo 2021 m. kovo 1 d. iki 2023 m. birželio 30 d. bendrai 36 309,00 Eur sumai (el. b. t. 1, b. l. 9). Į bylą pateiktas atsakovės 2023 m. liepos 27 d. pranešimas, jog atsakovė minėtos ieškovo pateiktos sąskaitos nepriima, ir grąžina šį dokumentą atgal kaip nepagrįstai išrašytą (el. b. t. 1, b. l. 43).

44.       Ieškovas 2024 m. sausio 29 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi Nr. 20240129/02 visas iš Nuomos sutarties kylančias reikalavimo teises į atsakovę perleido pradinei ieškovei UAB „EDS Invest“ (el. b. t. 1, b. l. 14–16), apie reikalavimo perleidimą atsakovę informuojant rašytiniu pranešimu (el. b. t. 1, b. l. 6–7). Pradinei ieškovei kreipusis į teismą su ieškiniu atsakovei ir byloje kilus ginčui dėl Nuomos sutarties sudarymo bei atsakovei pareiškus byloje priešieškinį, 2024 m. spalio 15 d. pradinė ieškovė UAB „EDS Invest“ ir ieškovas G. K. sudarė susitarimą dėl 2024 m. sausio 29 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties Nr. 20240129/02 nutraukimo (el. b. t. 1, b. l. 159–160), todėl G. K. pakeitė byloje pradinę ieškovę.

45.       Nagrinėjamoje byloje pradinė kreditorinė ieškiniu, be kita ko, prašė priteisti iš atsakovės 36 309 Eur skolą už automobilio nuomą pagal sudarytą Nuomos sutartį ir jos pagrindu 2023 m. liepos 24 d. išrašytą sąskaitą faktūrą. Atsakovė nesutikdama su ieškinio reikalavimais tvirtino, jog Nuomos sutartis sudaryta ne bendrovės iniciatyva, o paties ieškovo, kuris tuo metu buvo ir bendrovės vadovu. Atsakovė byloje taip pat pateikė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti 2021 m. kovo 1 d. Nuomos sutartį negaliojančia, taip pat pripažinti iš dalies negaliojančia reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. 20240129/02, pasirašytą tarp G. K. ir UAB „EDS Invest“, kuria perleistos reikalavimo teisės į tariamą įsiskolinimą pagal 2023 m. liepos 24 d. sąskaitą faktūrą Nr. GK2023/01. Nuomos sutarties negaliojimą grindė CK 1.81 straipsniu (viešajai tvarkai ar morale prieštaraujantis sandoris)  CK 1.86 straipsniu (tariamas sandoris).

46.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog tarp šalių buvo sudaryta Nuomos sutartis, todėl atsakovei kilo pareiga sumokėti ieškovui 36 309 Eur nuomos mokestį ir atsakovė nepagrindė, jog šiuo atveju yra pagrindas pripažinti Nuomos sutartį negaliojančia CK 1.81 ir 1.86 straipsniuose nustatytais pagrindais, atitinkamai nėra pagrindo pripažinti ir iš dalies negaliojančia reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. 20240129/02.

47.       Pirmosios instancijos teismas taip pat priėmė papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisė ieškovui iš atsakovės 7 246,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 1 620,00 Eur žyminis mokestis ir 5 626,50 Eur išlaidos už advokato padėjėjo suteiktas teisines paslaugas.  

48.       Atsakovė apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu. Atsakovės vertinimu, jos priešieškinis turėjo būti tenkintas ir Nuomos sutartis pripažinta negaliojančia CK 1.82 ir 1.86 straipsniuose nustatytais pagrindais, ir atitinkamai ieškovo ieškinys turėjo būti atmestas.

49.       Atsakovė taip pat pateikė apeliacinį skundą dėl papildomo sprendimo. Atsakovės tvirtinimu, pirmosios instancijos teismas priteisdamas bylinėjimosi išlaidas nepagrįstai tenkino ieškovo prašymą dėl 4 537,50 Eur išlaidų už advokato padėjėjo pagalbą atlyginimo priteisimo, kadangi ieškovas nėra sumokėjęs advokatui už suteiktas teisines paslaugas ir tarp ieškovo bei advokato neegzistuoja susitarimas, jog šios išlaidos bus sumokamos ateityje.

Dėl nuomos sutarties negaliojimo CK 1.86 straipsnyje nustatytu sandorių negaliojimo pagrindu (sandorio pripažinimo tariamu)

50.       Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, sprendime nurodė, kad atsakovės argumentai ir pateikti įrodymai nesudaro pagrindo pripažinti Nuomos sutartį negaliojančia CK 1.86 straipsnio 1 dalies pagrindu, t. y. kaip sudarytą dėl akių, todėl šį priešieškinio reikalavimą atmetė kaip neįrodytą.

51.       Atsakovė (apeliantė) UAB „BankingLab Operations“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškinį ir patenkinti priešieškinį. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, atsakovė kvestionuodama pirmosios instancijos teismo išvadas nurodo, kad Nuomos sutartis be kita ko turėjo būti pripažinta negaliojančia CK 1.86 straipsnyje nustatytu sandorių negaliojimo pagrindu (tariamas sandoris).

52.       CK 1.86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja. Taigi tariamasis sandoris realiai nėra vykdomas, juo apskritai nesiekiama sukelti jokių teisinių padarinių. 

53.       Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tariamojo sandorio institutas taikomas tais atvejais, kai asmenys, siekdami tam tikrų tikslų, imituoja sandorio sudarymą – atlieka išoriškai sandorį atitinkančius veiksmus, tačiau realiai nesiekia sukurti sandorio esmę atitinkančio teisinio rezultato (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-23-219/2020; 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-469/2024). Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad jeigu sandoris vykdomas, toks sandoris negali būti laikomas tariamu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-378/2024).

54.       Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą, ar šalių santykiai kvalifikuotini kaip panaudos sutartis ar nuomos sutartis, įvertinęs sutarčių turinį bei automobilio eksploatavimo išlaidų dengimą, priėjo išvados, jog šalis siejo automobilio nuomos teisiniai santykiai.

55.       Teisėjų kolegija viena vertus sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje yra pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, jog sutartis dėl automobilio buvo realiai vykdoma, todėl nagrinėjamu atveju teigti, jog sandorio šalys apskritai nesiekė jokių materialinių teisinių padarinių nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Taigi bylą nagrinėjęs teismas pagrįstai nepripažino Nuomos sutarties negaliojančia remiantis CK 1.86 straipsnio 1 dalies nuostata.

56.       Kita vertus, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis apie šalių sąsajumą ir galimą nesąžiningumą turėjo pareigą aiškintis aplinkybes ar nagrinėjamu atveju (ne)egzistavo sandorio šalių valia sukurti kitokius materialinius teisinius padarinius, nei seka iš ginčijamojo (išorinio) sandorio ir spręsti dėl ginčijamos sutarties (ne)galiojimo kitu CK pirmosios knygos IV skyriuje įtvirtintu sandorių negaliojimo pagrindu, konkrečiai – CK 1.87 straipsnio 1 dalimi. Pažymėtina, kad faktinių aplinkybių teisinis kvalifikavimas yra teismo pareiga, kurią teismas atlieka ex officio, vadovaudamasis teisės normomis, teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva.

57.       Teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje nustatytas sandorio sudarymo aplinkybes, byloje esančius įrodymus, todėl nepagrįstai sprendė, kad surinkti įrodymai pagrindžia ieškovo ir atsakovės ketinimus ir valią vykdyti būtent automobilio Nuomos sutartį.

Dėl apeliacinio skundo ribų peržengimo ir nuomos sutarties negaliojimo CK 1.87 straipsnyje nustatytu sandorių negaliojimo pagrindu (sandorio pripažinimo apsimestiniu)

58.       Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 16 d. nutartimi šalims pranešta apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai konstatavus, kad nagrinėjant atsakovės apeliacinį skundą būtina įvertinti ar Nuomos sutartis skirta kitam sandoriui – Panaudos sutarčiai pridengti, todėl kyla poreikis apeliacinio skundo argumentus išanalizuoti pasisakant ir dėl Nuomos sutarties negaliojimo CK 1.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu pagrindu. Pripažinus, kad apeliacine tvarka nagrinėjant bylą ketinama peržengti apeliacinio skundo ribas, apie tai pranešta byloje dalyvaujantiems asmenims ir jiems pasiūlyta pateikti savo poziciją dėl nurodytų aspektų.

59.       2025 m. rugsėjo 30 d. teisme gauti ieškovo G. K. (G. K.) rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodoma, kad byloje neegzistuoja CPK 320 straipsnyje įtvirtintas pagrindas apeliacinės instancijos teismui peržengti apeliacinio skundo ribas. Teisėjų kolegija šiuos ieškovo argumentus vertina kaip nepagrindžiančius, jog apeliacinės instancijos teismas šioje byloje  neturi pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas,  o jas peržengus būtų pažeistos CPK 320 straipsnio 1, 2 dalių nuostatos ar civilinio proceso principai.

60.       Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, jog byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio išaiškinimas ir šalių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai; šalių pateiktas teisės aiškinimas teismo, nagrinėjančio bylą, nesaisto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2014 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva; vykdydamas teisinį santykių kvalifikavimą, teismas įstatymą, taikytiną ginčui spręsti, pagal ieškovo nurodytas faktines aplinkybes parenka savo nuožiūra (CPK 265 straipsnio 1 dalis) ir yra nepriklausomas nuo šalių nuomonės ar pageidavimų; faktinių bylos aplinkybių teisinė kvalifikacija yra teismo prerogatyva (lot. iura novit curia) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-421/2018 17 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Kai teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ar taiko teisės normas, kuriais nesiremia šalys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieškinio pagrindo keitimas ir byloje pareikštų reikalavimų peržengimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-20-701/2020 25 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

61.       CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. CPK 320 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai; apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims; apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

62.       Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje. Teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas, būdamas kompetentingas spręsti byloje tiek fakto, tiek teisės klausimus, turi pats ištaisyti pirmosios instancijos teisme bylos nagrinėjimo metu padarytus pažeidimus – pašalinti tiek bylos faktinių aplinkybių nustatymo klaidas, tiek nustatytus materialiosios ir proceso teisės normų taikymo ir aiškinimo trūkumus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-208-1075/2022 37 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

63.       CK 1.87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Taigi apsimestinis sandoris sudaromas neketinant sukelti iš jo išplaukiančių teisinių padarinių. Sudarydamos apsimestinį sandorį, šalys siekia įgyti ne tas teises ir prisiimti ne tas pareigas, kurios yra apsimestinio sandorio objektas, bet kitas, iš pridengiamojo sandorio atsirandančias teises ir pareigas.

64.       Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad sandoris yra apsimestinis, jeigu juo yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių pasekmių iš tikrųjų siekė sandorio šalys. Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-469/2016). Apsimestinio sandorio atveju dėl to paties dalyko sudaromi du susitarimai: išorinis, neatspindintis tikrųjų šalių ketinimų, ir kitas – atspindintis tikrąją šalių valią, tačiau neviešinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2013; 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-248/2018, 31 punktas). Apsimestinio sandorio, kuris sutarčių teisės doktrinoje priskiriamas prie vadinamųjų simuliacinių sandorių, atveju gali būti tik sudaromas netikras vaizdas (simuliuojama) dėl sandorio rūšies, pagrindo, objekto ar šalių tapatybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-684/2021, 29 punktas).

65.       Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad kai yra nustatoma, kad sandoris yra apsimestinis, šis sandoris pripažįstamas negaliojančiu (niekiniu) ir taikomas pridengiamasis sandoris, jei pridengiamojo sandorio turinys atitinka įstatymų reikalavimus. Vadinasi, siekiant taikyti apsimestinio sandorio sukeliamas teisines pasekmes – taikyti pridengiamąjį sandorį, visų pirma reikia konstatuoti apsimestinio sandorio sudarymo faktą ir pripažinti sandorį negaliojančiu. Nekonstatavus tokio fakto, nėra ir pagrindo taikyti pridengiamojo sandorio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-45-1075/2021, 29 punktas).

66.       Kai kyla ginčas dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, teismas turi aiškintis buvusius tikruosius sandorio šalių ketinimus, jų tikslus, turi atsižvelgti į sandorio sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykius, kitas svarbias aplinkybes, kurios padėtų nustatyti, ar sandorį sudariusių šalių valia iš tiesų atitiko jų valios išorinę išraišką, ar buvo siekiama kitų tikslų, kurių sandoryje užfiksuota šalių valia neatitinka, bet priešingai – juos pridengia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-916/2018, 29 punktas).

67.       Kai tos pačios šalys vienu metu arba per trumpą laiko tarpą sudaro kelis sandorius, susijusius su tuo pačiu sutarčių dalyku, šie sandoriai aiškintini ne izoliuotai, bet kartu, nes tik taip gali būti atskleista tikroji šalių valia, išreikšta susitarimų visetu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-7-288/2009; 2014 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-122/2014).

68.       Nagrinėjamu atveju atsakovei (ieškovei pagal priešieškinį) teko pareiga įrodyti CK 1.87 straipsnyje numatytus pagrindus sandoriui pripažinti negaliojančiu, t. y. apeliantė turi pareigą pagrįsti ir įrodyti aplinkybes, jog apeliantė ir ieškovas neketino, nesiekė sukurti ir įtvirtinti automobilio nuomos sutartinių santykių bei, kad šalių valia nuo pat pradžios buvo 2021 m. kovo 1 d. automobilio Panaudos sutarties vykdymas (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Tuo tarpu ieškovui tenka pareiga įrodyti būtent Nuomos sutarties vykdymo faktą.

69.       Atsakovė apeliaciniame skunde ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą, todėl, visų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju yra aktuali kasacinio teismo praktika dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo, kurioje nurodoma, kad įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes teismas gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, jog tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024).

70.       Teismas, vertindamas apeliacinio skundo argumentus byloje esančių įrodymų kontekste, visų pirma atkreipia dėmesį į tai, kad tą pačią dieną, t. y. 2021 m. kovo 1 d. buvo sudarytos dvi sutartys dėl to paties automobilio – Nuomos sutartis ir Panaudos sutartis.

71.       Panaudos sutartis, pasirašius Nuomos sutartį nutraukta nebuvo. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovės argumentu, kad bendrovės vadovas, tuo atveju, jei Panaudos sutartis būtų faktiškai nevykdoma ir būtų sudaryta Nuomos sutartis, atspindinti tikruosius šalių ketinimus, inicijuotų Panaudos sutarties nutraukimą, tačiau tai nebuvo padaryta.

72.       Antra, kaip jau buvo minėta, sandorį sudariusių šalių tikrosios valios atitikimas jų valios išorinei išraiškai gali būti įvertinamas atsižvelgiant ir į kitas svarbias aplinkybes, kaip antai, ar asmuo, sudaręs sutartį, iš tikrųjų ketino įgyti iš jos kylančias teises ir pareigas, ar jomis naudojosi ir jas vykdė, ar, priešingai, tik formaliai pasirašė sutartį kaip jos šalis, tačiau iš tikrųjų neketino įgyti ir neįgijo nei teisių, nei pareigų.

73.       Teisėjų kolegija pažymi, kad Nuomos sutarties 4.2 punkte nustatyta, kad nuomos mokestis už kiekvieną naudojimosi automobiliu mėnesį mokamas pasibaigus sutarčiai. Sutiktina su atsakove, kad tokia nuomos mokesčio mokėjimo tvarka, neatitinka šalių interesų pusiausvyros bei teisingumo principų. Nuomos sutarties terminas buvo 36 mėnesiai, tačiau atsakovės ieškovui mokėtina skola nėra apskaityta ir neatsispindi nei atsakovės apskaitos, nei kituose dokumentuose. Be to, kaip nurodo pats ieškovas, dėl apyvartinių lėšų trūkumo nuolat asmeninėmis lėšomis finansuodavo atsakovės veiklą, iš byloje pateikto 2021 m. gruodžio 31 d. UAB „BankingLab Operations“ balanso matyti, kad atsakovė turėjo vos 7 878,00 Eur lėšų, ieškovas dėl nesumokėtos nuomos mokesčio sumos jokių pretenzijų ar reikalavimų nereiškė, todėl pagrįstai abejotina, kad ieškovas, kaip įmonės vadovas, objektyviai įvertinęs atsakovės turtinę padėtį sudarydamas sutartį dėl transporto priemonės turėjo realų lūkestį gauti nuomos mokestį. Tuo tarpu ieškovo nurodomos aplinkybės, kad Nuomos sutarties sąlygos buvo parengtos su tikslu atidėti apeliantės mokėjimus iki Nuomos sutarties pabaigos, kaip netiesioginis bendrovės veiklos finansavimo būdas, nėra pagrįstos objektyviais ir patikimais įrodymais. Svarbu pažymėti ir tai, kad nuomos mokesčio 2023 m. liepos 24 d. pateiktos sąskaitos faktūros Nr. GK 2023/01 pagrindu už laikotarpį nuo 2021 m. kovo 1 d. iki 2023 m. birželio 30 d. buvo pareikalauta tik kilus konfliktui tarp „BankingLab“ įmonių grupės investuotojo ir akcininkų bei ieškovą atšaukus iš bendrovės vadovo pareigų.

74.       Trečia, ieškovo teigimu į bylą pateikti įrodymai patvirtina, jog šalių tikroji valia buvo sudaryti ir vykdyti būtent automobilio Nuomos sutartį. Ieškovas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu tvirtino, jog Nuomos sutartį sudarė, kadangi automobilis buvo reikalingas darbo veikloje – nuvykti pas klientus, kitas įstaigas. Ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog lizingo sutartis nebuvo sudaroma dėl bendrovės prastos finansinės padėties. Buvo ieškoma gana ilgą laiką kaip nupirkti automobilius ir pirkti per lizingą, bet kadangi šitas užtrunka pakankamai ilgai, galų gale buvo priimtas sprendimas įsigyti mašinas savo lėšomis ir toliau ieškoti arba perlizinguoti ar kitu būdu parduoti įmonei, kadangi tuo metu pinigų įmonėje tiek nebuvo (2024 m. lapkričio 26 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 21 min. iki 22 min.). Taipogi, visos lizingo bendrovės tuo metu uždėdavo pakankamai aukštus apribojimus dėl pradinio įnašo, pradinis įnašas galėjo būti ir apie 40-50 proc., todėl suprato, kad įmonė tiek pinigų neturi (2024 m. lapkričio 26 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 23 min. 20 s. iki 23 min. 45 s.). Teisėjui paklaus ar automobilis buvo būtinas įmonės veiklai, ieškovas atsakė, kad taip, kadangi važinėdavo su juo po komandiruotes, pas klientus, duomenų centrus, bendravo su įstaigom, kurios sertifikavo juos, įstaigų yra pakankamai daug. Įmonėje jau nuo 2012 m. buvo naudojami automobiliai, tik anksčiau automobiliai buvo perkami, kadangi įmonė turėjo pakankamai lėšų (2024 m. lapkričio 26 d. teismo posėdžio garso įrašo 48 min.). Ieškovas nurodė, kad sprendimas pirkti ne lizingu buvo žymiai naudingesnis įmonei ir dėl to, kad lizingo kompanijos įmonei palankiomis sąlygomis lizingo negalėjo suteikti dėl pakankamai prastos įmonės finansinės situacijos (2024 m. lapkričio 26 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 1 val. 33 min. iki 1 val. 34 min.). Teisėjų kolegijos vertinimu ieškovo nurodytos aplinkybės kokiu tikslu buvo sudaryta sutartis dėl transporto priemonės nepatvirtina, jog tarp šalių buvo sudaryta būtent Nuomos sutartis.

75.       Ieškovo teigimu aplinkybę, kad šalis siejo būtent nuomos teisiniai santykiai, patvirtina į bylą pateikti įrodymai iš kurių matyti, kad ieškovas automobiliu faktiškai naudojosi, o atsakovė dengė automobilio eksploatavimo išlaidas (apsaugos sistemos mokestį, sąskaitas už kurą, Kasko draudimą). Aplinkybes, kad buvo ketinama sudaryti, sudaryta ir vykdoma būtent Nuomos sutartis, ieškovas be kita ko grindė byloje apklaustos liudytojos J. K. paaiškinimais. Apeliantė ginčydama įrodymus, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą, tvirtina, kad teismas be pagrindo suabsoliutino ir patikimais laikė liudytojos J. K. parodymus, kadangi pati liudytoja patvirtino, jog ji ilgą laiko tarpą pažįsta ieškovą, juos siejo pavaldumo santykiai, todėl tikėtina, kad liudytoja yra suinteresuota ieškovui palankia bylos baigtimi.

76.       Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad aplinkybė, jog asmuo, apklausiamas kaip liudytojas, gali būti suinteresuotas duoti vienai iš šalių palankius parodymus, nėra pagrindas atsisakyti apklausti asmenį kaip liudytoją, jo duotų parodymų nevertinti kaip įrodymų šaltinio – įrodinėjimo priemonės, o joje esančių faktinių duomenų – kaip įrodymų, bet turi įtakos parodymų įvertinimui. Kadangi liudytojų parodymai ir jų pateikimas yra subjektyvaus pobūdžio, tai aplinkybės, kad asmuo tarnybos, darbo, asmeniniais, draugystės, verslo ar kitokiais ryšiais yra susijęs su dalyvaujančiais byloje asmenimis, gali sudaryti pagrindą teismui vertinti liudytojų parodymus kaip nepatikimus. Ši išvada turi būti daroma pagal liudytojų parodymų turinį, visų byloje esančių įrodymų visumą (CPK 185 straipsnis) ir turi būti motyvuota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2008).

77.       Pasisakant dėl liudytojos J. K. teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų, nustatyta, kad liudytoja, parodė, jog šiuo metu nedirba, dirbo bendrovės vyr. buhaltere, buvo atleista, kadangi panaikino jos pareigybę ir perdavė vykdyti kitai įmonei. Su ieškovu dirbo labai nuo senų laikų, dar kitoje įmonėje. Paaiškino, kad įmonėje buvo nuomojamas senas automobilis ir buvo keičiami automobiliai į naujus, todėl ir buvo sudaryta Nuomos sutartis. Į sąnaudas automobilio nuomos netraukė, kadangi nebuvo išrašytų sąskaitų faktūrų, tačiau buvo eksploatacinės sąnaudos, kelionės lapai, kuras, draudimai. Tiek kiek laiko dirbo įmonėje, tiek visada reikalaudavo kelionės lapų, buvo nepatenkintų, nes tai atima laiko, bet kiek dirbo, tiek ir buvo kelionės lapai. Kelionės lapus praleisdavo per buhalterinę programą. Kuras būdavo apskaitomas pagal kortelę, buvo teikiami kelionės lapai, pasirašyti vairuotojo ir vadovo. Dirbo su „Agnum“ programa, kurioje nurašinėjimas kuro yra pagal kelionės lapą. Nuomojamam automobiliui ji reikalavo iš vadovo, kad kito mėnesio pradžioje jis jai duotų ant lapelio spidometro likutį, parodymus. Pirminis būdavo pas ją programoje ir pagal tai nurašinėdavo į kelionės lapus. Kelionės lape būdavo nurodoma Vilniaus mieste arba jei kažkur važiavo į Kauną, tai Kaunas, nes programoje konkrečiai surašinėti kur važiuota, būtų per daug informacijos ir neįmanoma kiekvieną dieną numatyti. Kelionės lapus atspausdindavo popierine forma ir duodavo pasirašinėti vadovui ir vairuotojui, ir jie būdavo įmonėje. Darbo santykių nutraukimo metu kelionės lapai buvo įmonėje, viskas buvo perduoda direktoriams. Perdavė savo dokumentus pagal aktus, buvo padaryta finansinė atskaitomybė 2023 m. pabaigai. Kiekvienas buhalterinis likutis, kuris buvo balanse, buvo perduotas atskirai vadovui, buvo lydraštis visų likučių, paaiškinta buhalterinių sąskaitų pavadinimai kodėl ir kaip. Kas liečia archyvinius dokumentus, per tą laiką kol dirbo, buvo padaryti aktai visų segtuvų, akte nurodyta segtuvų nugarėlė, kas tame segtuve, kiek lapų, kiek laiko turi būti saugoma ir už kokį laikotarpį tie dokumentai ir tie aktai pasirašyti. Pasirašė B., kiekvieną segtuvą peržiūrėjo. Nors ir atidavė popierinį variantą, tačiau taip pat viskas yra programoje. Automobilio eksploatacines išlaidas kompensuodavo pagal pateiktas sąskaitas. Taip pat visada buvo kuro kortelė, kiekvieną mėnesį gaudavo iš „Statoil“ degalinės  (2025 m. sausio 14 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 1 val. 5 min. iki 1 val. 33 min.).

78.       Teisėjų kolegija, įvertinusi teismo posėdžio garso įrašą, liudytojos duotų paaiškinimų turinį, daro išvadą, jog liudytojos parodymai nesudaro pagrindo konstatuoti tarp šalių susiklosčiusių automobilio nuomos teisinių santykių. Minėtos liudytojos parodymai patvirtina, kad į atsakovės sąnaudas automobilio nuomos mokestis nebuvo įtrauktas, o vien tai, kad buvo dengiamos automobilio eksploatacinės sąnaudos, savaime nesuteikia pagrindo teigti, kad šalys vykdė būtent Nuomos sutartį.

79.       Pirmosios instancijos teismas, vertindamas liudytojos parodymų patikimumą ir pagrįstumą, be kita ko, atsižvelgė ir į tai, jog atsakovė nepateikė teismui jai perduotų finansinės atskaitomybės dokumentų aprašo. Atsakovė apeliaciniame skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė contra spoliatorem prezumpciją, kadangi atsakovė negalėjo pateikti dokumentų, kurių neturi.

80.       Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad contra spoliatorem prezumpcijai taikyti reikšminga nustatyti ne tik bylos šalies atsisakymą pateikti reikšmingus įrodymus, bet ir tokio atsisakymo priežastis ir jas lemiančias aplinkybes (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2005; 2010 birželio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010; 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015; 2016 m. sausio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-687/2016 52 punktą; 2016 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-352-219/2016 52 punktą; 2017 m. birželio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-250-687/2017 69 punktą ir kt.). Contra spoliatorem prezumpcija taikytina tuomet, kai nustatyta, jog dokumentus atsisakoma pateikti sąmoningai, tyčia juos sunaikinus, o ne dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo subjekto, galinčio (turinčio) juos pateikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250-687/2017, 70 punktas). Įrodymų nepateikimo priežastys gali paneigti contra spoliatorem prezumpcijos taikymo būtinybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015; 2025 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-381/2025).

81.       Bylos duomenimis nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2025 m. sausio 14 d. teismo posėdžio metu, protokoline nutartimi, įpareigojo atsakovę per 10 dienų terminą pateikti kelionės lapus už 2021 m. arba buhalterės J. K. dokumentų perdavo aktą. Atsakovės atstovas 2025 m. vasario 10 d. teismo posėdžio pradžios metu nurodė, kad kreipėsi į buhalteriją, bendrovė nurodė, kad tokių dokumentų neturi, todėl neturėjo ką pateikti teismui, paklausė dėl apskaitos, kaip ji buvo vedama ar buvo įtrauktos lėšos, tai tik išdavė patvirtinimą, jog niekas nebuvo įtraukta. Niekaip negali įvykdyti įpareigojimo. Klausė bendrovės dėl dokumentų perdavimo akto, nurodė, kad neturi. Kito teismo posėdžio metu, vykusiu 2025 m. kovo 25 d., atsakovės atstovas nurodė, kad prašė bendrovės pateikti dokumentus, bet panašu, jog kelis kartus keitėsi buhalterija, todėl viena buhalterija viską perdavė kitai buhalterines paslaugas teikiančiai įmonei, po to, lygtai dar kartą keitėsi, tai nežino, gal pasimetę tie dokumentai yra, tokių aktų neturi ir dėl to negalėjo pateikti. Atsakovė 2025 m. kovo 1 d. pateikė į bylą rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad J. K. išeidama iš darbo perdavė tam tikrą kiekį segtuvų su dokumentais, tačiau konkretaus perdavimo akto neranda, dėl ko negali jo pateikti (el. b. t. III, l. 9). 

82.       Teisėjų kolegija viena vertus  sutinka, kad atsakovė nenurodė objektyvių priežasčių, dėl kurių minėtos pareigos negalėjo atlikti, o dokumentų neišsaugojimą lėmė pačios bendrovės aplaidumas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo apeliantei nepalankiausią faktą, t. y. kad kelionės lapai bei apmokėjimai už automobilio eksploatacines išlaidas egzistavo. Kita vertus, kelionės lapai, kuriuose fiksuojamas pilamo kuro kiekis, nuvažiuotas atstumas, sunaudotas kuro kiekis ir kuro likutis, nenustačius nuomos mokesčio mokėjimo fakto, net jei ir būtų buvę pateikti, nėra pakankami konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju buvo  vykdoma būtent Nuomos, o  ne Panaudos sutartis. Juo labiau, kad pats ieškovas teismo posėdžio metu patvirtino, jog darbuotojai turėdavo panaudos sutartis, kompensuodavo jiems benziną už tai, kad jie su savo mašina važinėja per klientus, duomenų centrus, kt. (2024 m. lapkričio 26 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 27 min. iki 28 min. 30 s.).

83.       Galiausiai pažymėtina ir tai, kad aplinkybės, jog apeliantė UAB „BankingLab Operations“ siekė kompensuoti automobilio įsigijimo išlaidas ieškovui nepatvirtina ir ieškovo nurodomas susirašinėjimas su BankingLab Holding B.V. vadovu V. K.. Kaip pagrįstai nurodoma atsakovės apeliaciniame skunde susirašinėjimo tarp V. K. ir N. B. dalykas buvo automobilių finansinė nuoma (lizingas), o ne asmeninių automobilių nuoma. Taigi elektroninio susirašinėjimo tarp įvardytų subjektų duomenys vėlgi niekaip nepatvirtina šalių valios įgyti iš nuomos teisinių santykių kylančias teises ir pareigas.

84.       Įvertinusi byloje esančius įrodymus teisėjų kolegija sprendžia, jog faktiškai buvo vykdoma automobilio Panaudos sutartis, kas sudaro pagrindą pripažinti 2021 m. kovo 1 d. sutartį dėl transporto priemonės Nr. 1 (Nuomos sutartį) negaliojančia CK 1.87 straipsnio pagrindu, taikant panaudos sutarčiai taikytinas taisykles. CK 6.629 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena šalis (panaudos davėjas) perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje nustatytos būklės. Nagrinėjamoje byloje nustačius, kad tarp šalių buvo sudaryta panaudos sutartis, nėra pagrindo ieškovei priteisti iš atsakovės 36 309 Eur skolą už automobilio nuomą, 1 307,12 Eur delspinigius, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

85.       Priešieškiniu taip pat buvo reiškimas reikalavimas pripažinti reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. 20240129/02, pasirašytą G. K. ir UAB „EDS Invest“, negaliojančia dalyje, kuria perleistos reikalavimo teisės į tariamą įsiskolinimą pagal 2023 m. liepos 24 d. sąskaitą faktūrą Nr. GK2023/01. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2024 m. spalio 15 d. tarp ieškovės ir pirminio kreditoriaus G. K. buvo sudarytas susitarimas dėl 2024 m. sausio 29 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties Nr. 20240129/02 nutraukimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, reikalavimo perleidimo sutarties nutraukimas pačių sutarties šalių iniciatyva iš esmės reiškia, kad reikalavimo objektas išnyko, taigi atsakovės reikalavimas pripažinti ją negaliojančia dalyje, kuria perleistos reikalavimo teisės į tariamą įsiskolinimą pagal 2023 m. liepos 24 d. sąskaitą faktūrą Nr. GK2023/01, nebeturi materialinės teisinės prasmės ir nesukels jokių materialiųjų teisinių padarinių, todėl bylos dalis dėl šio reikalavimo nutraukiama remiantis CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktu.

86.       Išdėstytų aplinkybių kontekste pažymėtina, kad nepaisant to, jog vienas reikalavimas tapo neaktualus ir civilė byla dalyje nutraukta, tačiau patenkinti priešieškinio reikalavimai apima visus atsakovės materialinius teisinius interesus, kuriuos ji siekė apginti, juolab, kad reikalavimo perleidimo sutartis nutraukta po priešieškinio pareiškimo teisme. Todėl laikytina, kad priešieškinis tenkinamas pilnai, o ieškinys atmetamas.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

87.       Atsakovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu laikėsi pozicijos, jog bendrovei nekyla pareiga apmokėti už automobilio nuomą, kadangi apie automobilio nuomos sandorį, kuris, kaip nurodė ieškovas, buvo įformintas tarp tuometinio vadovo ir jo vadovaujamo juridinio asmens, nebuvo informuoti nei bendrovės valdyba, nei akcininkai ir nebuvo gautas privalomas jų sutikimas. Ieškovui pateikus į bylą 2021 m. kovo 1 d. posėdžio protokolą Nr. 1, kuriame nurodyta, kad bendrovės valdyba nusprendė patvirtinti sutartį dėl transporto priemonės su ieškovu, atsakovė neginčijo valdybos sprendimo bei neprašė pripažinti jo negaliojančiu. Nepaisant to, apeliaciniame skunde atsakovė tvirtina, kad bendrovės valdyba apskritai negalėjo tokio sprendimo priimti.

88.       Minėta, kad atsakovė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme be kita ko prašė pripažinti Nuomos sutartį negaliojančia ir CK 1.81 straipsnyje nustatytu pagrindu, kaip prieštaraujančią viešajai tvarka ar gerai moralei. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti Nuomos sutartį negaliojančia, kaip prieštaraujančią viešajai tvarkai ar gerai moralei (CK 1.81 straipsnio 1 dalis). Apeliantė šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimo neskundžia, tačiau apeliaciniame skunde tvirtina, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos sąlygos pripažinti Nuomos sutartį negaliojančia ir pagal CK 1.82 straipsnio 1 dalį, kaip prieštaraujančią juridinio asmens tikslams.

89.       Pažymėtina, kad CPK 306 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas apeliacinį skundą grįsti naujomis aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Toks teisinis reguliavimas reiškia, kad CPK yra įtvirtinta vadinamoji dalinė (ribota) apeliacija, kuriai būdinga tai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis. Apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo ribas tik patikrina, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė reikšmingas ginčui faktines aplinkybes ir ar teisingai pagal nustatytas faktines aplinkybes pritaikė teisę pagal parengiamojoje bylos stadijoje apibrėžtas bylos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012; 2015 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459-611/2015). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija naujai nurodytų apeliacinio skundo argumentų nevertina ir dėl jų nepasisako (CPK 314 straipsnis).

90.       Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 36 309,00 Eur skolą už automobilio nuomą, 1  307,12 Eur delspinigių. Apeliantė apeliaciniame skunde tvirtina, kad net ir pripažinus, jog Nuomos sutartis yra teisėta, ieškovas bet kuriuo atveju neturi teisės pretenduoti į visą reikalaujamą nuomos mokestį. Nuomos sutarties 4.4 p. nustatyta, kad tais atvejais, kai ieškovas naudoja automobilį ne darbo funkcijoms vykdyti arba perduoda jį naudoti ir valdyti trečiajam asmeniui, bus laikoma, jog ieškovas yra atsiėmęs automobilį iš atsakovės ir naudoja kaip savo. Tokiais atvejais atsakovė už atitinkamą laikotarpį nemoka ieškovui mokesčio pagal Sutarties 4.1 punktą. Maksimalus galimas darbo laikas per mėnesį sudaro 23,05 proc. viso mėnesio laiko (166,8 darbo val. (per mėn.) x 100 / 30 dienų (iš viso dienų per mėn.) x 24 val.). Vadinasi, ieškovas, turėtų teisę pretenduoti į beveik 5 kartus mažesnį nuomos mokestį, negu reikalaujama ieškiniu, tas pats pasakytina ir apie delspinigius.

91.       Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju Nuomos sutartį pripažinus negaliojančia CK 1.87 straipsnio pagrindu, taigi nesant pagrindo tenkinti ieškovo ieškinį dėl skolos už automobilio nuomą ir delspinigių priteisimo, nėra pagrindo ir spręsti dėl apeliacinio skundo argumentų, kuriais siekiama mokėtiną sumą sumažinti. Dėl to teisėjų kolegija nurodytų argumentų nevertina ir dėl jų plačiau nepasisako. 

Dėl papildomu sprendimu priteistų bylinėjimosi išlaidų

92.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, ieškovo prašymu, priėmė papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų bei priteisė ieškovui iš atsakovės 7 246,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (1  620,00 Eur žyminis mokestis + 5 626,50 Eur atstovavimo išlaidos).

93.       Apeliantė apeliaciniu skundu nesutinka su papildomu sprendimu dalyje dėl 4 537,50 Eur išlaidų už advokato padėjėjo pagalbą atlyginimo priteisimo. Apeliantės tvirtinimu, ieškovas neturi teisės gauti 4 537,50 Eur išlaidų už advokato padėjėjo pagalbą atlyginimo, kadangi jis nėra jų apmokėjęs, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog tarp ieškovo ir jo atstovo egzistavo susitarimas dėl teisinių paslaugų apmokėjimo ateityje, kadangi tokie įrodymai pateikti po bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą tvirtina, kad teismui pateiktos teisnių paslaugų bendrosios sąlygos patvirtina ieškovo ir atstovo susitarimą dėl teisinių paslaugų apmokėjimo ateityje, kurie nelaikyti naujais įrodymais, o tik kaip pateiktais paaiškinimais apie teisinių paslaugų apmokėjimo tvarką.

94.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

95.       Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo įstatymų nustatyta tvarka turi teisę pasirinkti advokatą, kuris patartų, jam atstovautų ar gintų jo interesus. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

96.       Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija yra suformulavusi tokią teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę: CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas šaliai, siekiančiai išlaidų advokato pagalbai byloje apmokėti atlyginimo, raštu teismui pateikti prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu aiškintinas kaip šalies pareiga teismui kartu su prašymu pateikti dokumentus, patvirtinančius, kokios atstovavimo paslaugos šaliai buvo suteiktos ir kokia yra šių paslaugų kaina. Jeigu šios išlaidos nėra apmokamos iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, tai šių išlaidų realumui patvirtinti nurodytu terminu šalis teismui turi pateikti dokumentą, patvirtinantį jos susitarimą su advokatu dėl atstovavimo išlaidų apmokėjimo ateityje, tačiau šaliai nebūtina teismui pagrįsti atstovavimo išlaidų iki bylos išnagrinėjimo pabaigos neapmokėjimo priežasties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-50-313/2024).

97.       Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad iš 5 626,50 Eur patirtų atstovavimo išlaidų ieškovas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos yra apmokėjęs 1 089,00 Eur sumą, o likusios 4 537,50 Eur sumos pagal NOOR legal advokatų profesinės bendrijos 2025 m. kovo 25 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. NOOR-2503-0329 (el. b. apyrašo 3 t., b. l. 30–31) apmokėjęs nėra.    

98.       Pirmosios instancijos teismas įvertinęs tiek NOOR legal advokatų profesinės bendrijos tinklalapyje https://noor.lt/tps/ skelbiamos Teisinių paslaugų sutarties Bendrųjų nuostatų, galiojančių visiems klientams, 3.6 punktą, tiek NOOR legal advokatų profesinės bendrijos 2025 m. kovo 25 d. išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje Nr. NOOR-2503-0329 nurodytą apmokėjimo terminą – 2025 m. balandžio 9 d., sprendė, kad susitarimas dėl atstovavimo išlaidų apmokėjimo ateityje tarp ieškovo ir atstovo egzistavo. Teisėjų kolegija pažymi, kad priteisiant atstovavimo išlaidų atlyginimą iš pralaimėjusios šalies, svarbu, kad teismui pateiktuose dokumentuose būtų užfiksuotas šalies įsipareigojimas apmokėti už advokato paslaugas, t. y. kad šios išlaidos pagal sutartinius įsipareigojimus yra neišvengiamos, nes šis susitarimas bus vykdomas.

99.       Taigi, teisėjų kolegija viena vertus sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad Teisinių paslaugų sutarties Bendrųjų nuostatų 3.6 punktas pagrindžia aptariamą susitarimą, tačiau kita vertus, pritaria apeliantei, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šiuo atveju rėmėsi Teisinių paslaugų sutarties Bendrosiomis nuostatomis.

100.       Kaip minėta aukščiau, teisinių paslaugų išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Nors šiuo atveju bylinėjimosi išlaidos nebuvo apmokėtos iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, tačiau remiantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi, ieškovas (jo atstovas) teismui turėjo pateikti dokumentą, patvirtinantį jo susitarimą su advokatu/advokato padėjėju dėl atstovavimo išlaidų apmokėjimo ateityje, iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, tačiau nuorodą į Bendrąsias sąlygas pateikė jau po bylos išnagrinėjimo iš esmės. Aplinkybė, kad tam tikros bendrosios teisinių paslaugų sutarties sąlygos yra skelbiamos viešai, nepanaikina šalies pareigos pateikti teismui šiuos įrodymus iki nustatyto termino pabaigos, todėl ieškovo argumentas, kad jis tik paaiškino atsiskaitymo su advokatų profesine bendrija NOOR legal tvarką, o ne pateikė naują įrodymą, laikytinas teisiškai nepagrįstu. Šiame kontekste pažymėtina, kad profesionalūs teisininkai privalo žinoti prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pateikimo tvarką, todėl laikytina, kad ieškovas nepagrindė reikšmingų objektyvių aplinkybių, kodėl bendrosios teisinių paslaugų sutarties sąlygos negalėjo būti pateiktos iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

101.       Teisėjų kolegija taip pat pritaria apeliantei, kad 2025 m. kovo 25 d. sąskaita faktūra yra vienašališkai išrašyta advokatų profesinės bendrijos bei joje nėra žymos (ieškovo patvirtinimo), kad jis sutinka ir įsipareigoja sąskaitoje faktūroje nurodytas išlaidas apmokėti. Todėl sąskaita faktūra vienareikšmiškai nepatvirtina ieškovo įsipareigojimo apmokėti už advokato padėjėjo paslaugas. 

102.       Atsižvelgdama į tai, kas pirmiau nurodyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos nepagrįstai tenkino ieškovo prašymą dalyje dėl 4 537,50 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Dėl procesinės bylos baigties, bylinėjimosi išlaidų priteisimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose

103.       Teisėjų kolegija, apibendrinusi išdėstytus motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos, kurioje pasisakyta dėl sutarčių negaliojimo CK 1.87 straipsnyje nustatytu sandorių negaliojimo pagrindu (sandorio pripažinimo apsimestiniu), ir tai lėmė neteisėto ir nepagrįsto sprendimo bei papildomo sprendimo priėmimą. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo 2025 m. balandžio 17 d. sprendimas ir 2025 m. gegužės 7 d. papildomas sprendimas panaikinami ir priimamas naujas sprendimas – ieškinys atmetamas, o priešieškinis tenkinamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

104.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

105.       Apeliacinės instancijos teismui panaikinus Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 17 d. sprendimą ir 2025 m. gegužės 7 d. papildomas sprendimą ir priėmus naują sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinys atmetamas kaip nepagrįstas, o atsakovės priešieškinis tenkinamas, konstatuotina, kad atsakovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme, priteisimą iš ieškovo, o ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

106.       Remiantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių dydžių (toliau – Rekomendacijos).

107.       Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovė už pareikštą priešieškinį sumokėjo 110,00 Eur žyminio mokesčio (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 148) bei bylos nagrinėjimo metu patyrė 6 200,00 Eur+1 302,00 PVM (atsiliepimas – 2 400 Eur; triplikas ir pasirengimas bei atstovavimas teismo posėdžiuose – 1 800 Eur ; priešieškinis – 2 000 Eur) išlaidų už advokato suteiktas teisines paslaugas (el. b. apyrašo 2 t., b. l. 37–40, 49–50). Viso atsakovė patyrė 7 612,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (110,00 + 6 200,00 + 1 302,00).

108.       Atsakovės prašomos priteisti teisinių paslaugų išlaidos (iš viso 7 612,00 Eur) neviršija Rekomendacijose nurodyto maksimalaus užmokesčio advokatui dydžio, todėl priteisiamos atsakovei iš ieškovo.

109.       Atsakovė sumokėjo 903 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą, todėl nurodyta suma priteisiama atsakovei iš ieškovo (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi atsakovė kitų duomenų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

110.       Iš viso atsakovei iš ieškovo priteisiama 8 515 Eur (7 612,00 Eur + 903 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a :

Tenkinti apeliantės (atsakovės) uždarosios akcinės bendrovės „BankingLab Operations“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apylinkės teismo 2025 m. balandžio 17 d. sprendimo.

Tenkinti apeliantės (atsakovės) uždarosios akcinės bendrovės „BankingLab Operations“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apylinkės teismo 2025 m. gegužės 7 d. papildomo sprendimo.

Nutraukti civilinę bylą dalyje dėl atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „BankingLab Operations“ priešieškinio reikalavimo pripažinti iš dalies negaliojančia reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. 20240129/02, pasirašytą tarp G. K. ir uždarosios akcinė bendrovės „EDS Invest“, kuria perleistos reikalavimo teisės į tariamą įsiskolinimą pagal 2023 m. liepos 24 d. sąskaitą faktūrą Nr. GK2023/01.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 17 d. sprendimą ir 2025 m. gegužės 7 d. papildomą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „BankingLab Operations“, juridinio asmens 304757961, iš ieškovo G. K. (G. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 8 515,00 Eur (aštuonis tūkstančius penkis šimtus penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.