Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmenintas sprendimas byloje [2A-403-390-2007].doc
Bylos nr.: 2A-403-390/2007
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Kauno apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Civilinė byla Nr

                                                              Civilinė byla Nr.2A-403-390/2007

                                                              Pirmosios instancijos teismo teisėja Audronė Levinskienė

Procesinio sprendimo kategorija 114.11;128.2;121.18;121.21

(S)

 




 

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2007 m. balandžio 4 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Algimanto Kukalio,

kolegijos teisėjų Antano Burdulio, Arūno Rudzinsko,

sekretoriaujant Diletai Liudžiuvienei, dalyvaujant pareiškėjui S. Z., jo atstovei adv. Irenai Balsienei, suinteresuotam asmeniui V. L., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens V. L. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 20  d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų N. C., S. Z. pareiškimą, suinteresuoti asmenys Kauno apskrities viršininko administracija, J. M., B. O. P., V. L., dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

 

           Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

 

n u s t a t ė :

 

          pareiškėjai prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. T.- Z., mirusi 2000-07-16, buvo S. K., mirusio 1947 metais, įdukra. Juridinis faktas nustatytinas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Nurodė, kad jų senelė T. Z., gimusi 1896 m., 1927 m. spalio 13 d. pagimdė pareiškėjų mamą G. Z., kurios gimimo liudijime yra nurodyta mama T. Z., tėvas nenurodytas. T. Z. 1934 m. rugsėjo 8 d. susituokė su S. K.,  kaime kalbėjo, kad ji buvo S. K. biologinė duktė. Po santuokos sudarymo pareiškėjų mamą G. Z. S. K. augino ir auklėjo kaip savo dukterį, ją pilnai išlaikė, leido į mokyklą, vadino dukrele. Taip pat 2005-04-02 Lekėčių parapijos kunigo pažymoje nurodytas G. Z. krikštas 1934, t.y. nuo tada, kai susituokė jos mama ir S. K.. Kauno rajono apylinkės teismas 2005-10-17 sprendimu civilinėje byloje Nr. A-2-1115-058/05 panaikino Kauno rajono apylinkės teismo 2003-06-11 sprendimą priimtą civilinėje byloje Nr. 2-933-06/03 bei 2003-12-18 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1779-06/03, kuriais buvo nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai, kad S. K. yra N. C. ir S. Z. senelis pagal motinos giminystės liniją, ir pareiškėjų prašymus atmetė. Nagrinėjant minėtas bylas, pareiškėjai įrodinėjo, kad S. K. buvo jų motinos biologinis tėvas.

Kauno rajono apylinkės teismas 2006 m. gruodžio 20 d. sprendimu pareiškimą patenkino. Nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. T.-Z., mirusi 2000-07-16, buvo S. K., mirusio 1947 metais, įdukra. Juridinį faktą nustatė dėl nuosavybės teisių atkūrimo, nes pareiškėjai pretenduoja atkurti nuosavybės teises į S. K. turėtą žemę. Teismas nurodė, kad G. Z., gimusią 1927-12-04, po santuokos sudarymo su jos motina T. Z. toliau augino, rūpinosi jos auklėjimu S. K., kad jie palaidoti bendrame kape, ką patvirtina Tabariškių Romos Katalikų parapijos bažnyčios išduota pažyma. Suinteresuotų asmenų argumentą, kad teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. A-2-1115-058/05 paneigia pareiškėjų nurodytas aplinkybes, teismas laikė nepagrįstu. Vertinant byloje pateiktas dvi pažymas apie G. Z. krikštą, iš kurių darytina išvada, jog G. buvo pakrikštyta du kartus, teismas didesnę įrodomąją galią suteikė Lietuvos Valstybės istorijos archyvo išduotai pažymai apie tai, kad G. Z. buvo pakrikštyta 1927-12-04. Teismas sprendė, kad 2005-04-02 išduota pažyma nepaneigia aplinkybės, jog G. faktiškai buvo laikoma S. K. dukra. Suinteresuoto asmens V. L. nurodytus argumentus teismas laikė nepagrįstais ir neįrodytais.

Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo V. L. prašo panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 20 d. sprendimą. Mano, kad teismo sprendimas prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Nurodo, kad teismas išnagrinėjo bylą pažeisdamas CPK 235 straipsnio 1 dalį, o taip pat pažeidė CPK 234 straipsnį. Teigia, kad teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, rėmėsi liudytojų parodymais, nors M. V. tokių parodymų nėra davęs, o A. P. jau 2 metai yra miręs. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, jog jos argumentai neįrodyti ir nepagrįsti. Priimdamas sprendimą teismas neatsižvelgė, kad ji teiginius pateikė remdamasi Kauno apygardos teismo 2006-02-07 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-131-324/2006, kurioje nurodoma, jog Suvalkijoje 1927 m. galiojo Napoleono civilinis kodeksas.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėjai ir suinteresuotas asmuo J. M. prašo apeliacinio skundo netenkinti, teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Suinteresuotas asmuo Kauno apskrities viršininko administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą tenkinti.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

CPK 182 straipsnio 2 punkte nurodoma, kad nereikia įrodinėti aplinkybių nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims  (prejudiciniai faktai). Tai reiškia, kad kol teismo sprendimas nepanaikintas, juo konstatuoti faktai laikomi atitinkančiais tiesą. Nagrinėjant naują bylą tokių faktų nereikia tikrinti tais atvejais, kai naujoje byloje dalyvauja tie patys asmenys, kurie dalyvavo ankstesnėje byloje.

Iš įsiteisėjusio Kauno rajono apylinkės teismo 2005 m. spalio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. A-2-1115-058/05 matyti, kad teismas išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjų S. Z., N. C. pareiškimą suinteresuotiems asmenims J. M., V. L., B.O. P., Kauno apskrities viršininko administracijai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad S. K., gimęs 1866-03-01, gyvenęs (duomenys neskelbtini), Kauno rajone, miręs 1947-10-14 ir palaidotas Tabariškių kapinėse, yra jų senelis pagal motinos giminystės liniją, jo netenkino. Šiuo įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra konstatuota, kad byloje nėra įrodymų, jog S. K. būtų pripažinęs G. Z. savo dukra, būtų ją auginęs, rūpinęsis ja. Nagrinėjant šią bylą nustatyta, kad netgi pareiškėjų pakviesta liudytoja A. B. patvirtino, jog pas S. K. gyveno pašaliniai asmenys B., o G. Z. su savo motina T. K. buvo kažkur išvykusios. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie nustatyti faktai nagrinėjant kitą bylą, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, pripažintini prejudiciniais faktais, jie laikomi atitinkančiais tiesą ir jų nagrinėjant naują bylą nėra pagrindo tikrinti. Pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą ir priimdamas sprendimą nustatyti pareiškėjų prašomą juridinį faktą, kad G. T. – Z., mirusi 2000-07-16, buvo S. K. įdukra, nepagrįstai tokiems anksčiau nustatytiems faktams neteikė reikšmės ir pažeidė procesinės teisės normas.

Pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės yra suformuluotos CPK 176 – 220 straipsniuose, todėl teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, jų pakankamumą, leistinumą ir sąsajumą turi vadovautis minėtuose straipsniuose nurodytomis taisyklėmis. Teismo funkcija pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir jais remdamasis daro savo išvadas apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą. Taigi įrodymų pakankamumas ir ieškovo ar atsakovo nurodomo fakto įrodytinumas, t.y. tam tikrų aplinkybių konstatavimas turi būti vertinami visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priimdamas sprendimą pažeidė įrodymų įvertinimo taisykles. Apylinkės teismas tenkindamas pareiškėjų pareiškimą rėmėsi byloje pateiktomis pažymomis apie G. Z. krikštą ( b.l. 37,38), Lietuvos istorijos archyvo pažyma, apie tai, kad G. Z. buvo pakrikštyta 1927-12-04, Taboriškių Romos Katalikų parapijos bažnyčios išduota pažyma, kad S. K., T. K. ir G. T. (Z.) yra palaidoti bendrame kape. Tačiau, teisėjų kolegija sprendžia, kad šie dokumentai nėra informatyvūs prašomam faktui patvirtinti, kad G. T. – Z. buvo S. K. įdukra.

Esant nurodytiems argumentams teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjai prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto neįrodė. Pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas pažeidžiant procesinės teisės normas (CPK 329 straipsnio 1 dalis), todėl  naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, pareiškėjų pareiškimo netenkinti.

 

Vadovaudamasi Lietuvos respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kolegija,

 

n u s p r e n d ž i a :

 

          Apeliacinį skundą patenkinti.

          Kauno rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 20 d. sprendimą panaikinti. Priimti naują sprendimą ir pareiškėjų N. C., S. Z. pareiškimo netenkinti.

 

 

 

Kolegijos pirmininkas                                                                                 Algimantas Kukalis

 

Kolegijos teisėjai                                                                                         Antanas Burdulis

 

                                                                                                                     Arūnas Rudzinskas