Civilinė byla Nr. 3K-3-18/2010
Procesinio sprendimo kategorija
40.2 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VARDU
2010 m. vasario 1 d.
Vilnius
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teisėjų: Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algio
Norkūno ir Sigitos Rudėnaitės,
rašytinio proceso tvarka
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Naujoji šiluma“
kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2009 m. rugsėjo 21 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal
ieškovo BUAB „Valdiklis“ ieškinį atsakovui UAB „Naujoji šiluma“ dėl skolos
priteisimo.
Teisėjų
kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas prašė
teismo priteisti iš atsakovo
47 000 Lt už atliktus pagal sutartį darbus ir 32 095,22 Lt už
papildomai atliktus darbus, 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo
bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas
nurodė, kad pagal 2006 m. gruodžio 6 d. šalių sudarytą sutartį Nr. 2006-07/R4
atsakovas liko skolingas už atliktus darbus 47 000 Lt. Be to,
ieškovas atliko papildomų darbų, kurių kaina 32 095,22 Lt, už kuriuos
atsakovas žodžiu pažadėjo sumokėti, tačiau iki šiol nesumokėjo.
II. Pirmosios ir
apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Vilniaus miesto 2-asis apylinkės
teismas ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo atsakovui 4712,25 Lt išlaidų
advokato pagalbai apmokėti, priteisė iš ieškovo valstybei 15,56 Lt išlaidų,
susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas nurodė, kad ieškovas
pateikė du savarankiškus reikalavimus - priteisti iš atsakovo ieškovui 47 000
Lt skolą už atliktus pagal rangos sutartį darbus ir 32 095,22 Lt už ieškovo
papildomai atliktus darbus. Teismas nustatė, kad 2006 m. gruodžio 6 d. ieškovas
UAB „Valdiklis“ ir atsakovas UAB „Naujoji šiluma“ sudarė rangos sutartį
Nr.2006-07/R4, pagal kurią ieškovas įsipareigojo atlikti 6 MW vandens šildymo
katilo, 3 MW garo katilo ir kuro sandėliavimo bei transportavimo sistemų
elektros instaliavimo bei automatikos montavimo darbus. Teismas nustatė, kad
ieškovas pažeidė rangos sutartyje nustatytus terminus ir dėl to atsakovas
patyrė nuostolių, kuriuos sudaro delspinigiai bei palūkanos, sumokėtos
kontrahentams. Pagal atsakovo UAB „Naujoji šiluma“ ir UAB „Šilutės šilumos
tinklai“ 2006 m. rugpjūčio 22 d. sutartį atsakovas sumokėjo 30 000 Lt
delspinigių už laikotarpį nuo 2007 m. spalio 15 d. iki 2008 m. balandžio 17 d.
Jei ieškovas būtų darbus atlikęs rangos sutartyje nustatytu terminu, atsakovas
būtų galėjęs tinkamai įvykdyti savo prievolę UAB „Šilutės šilumos tinklai“ ir
jam nebūtų tekę mokėti delspinigių. Teismas konstatavo, kad dėl to, jog
ieškovas pažeidė rangos sutarties terminus, atsakovas patyrė 30 000 Lt
nuostolių. Be to, pagal atsakovo ir UAB „Hansa lizingas“ 2006 m. spalio 3 d.
sudarytą Turto lizingo sutartį ir 2006 m. spalio 3 d. turto pirkimo-pardavimo
sutartį atsakovas sumokėjo 37 353,59 Lt palūkanų už laikotarpį nuo 2007 m.
kovo 5 d. iki 2008 m. sausio 24 d., kurių nebūtų turėjęs mokėti, jei ieškovas
darbus būtų atlikęs laiku. Teismas konstatavo, kad atsakovo sumokėtos
37 353,59 Lt palūkanos vertintinos kaip atsakovo nuostoliai, atsiradę dėl
to, kad ieškovas pažeidė rangos sutartį. Teismas nustatė, kad bendra nuostolių
suma, kurią ieškovas privalo atlyginti atsakovui, yra 67 353,59 Lt. Pagal
rangos sutartį ieškovas, pažeidęs rangos sutartyje nustatytus terminus,
privalėjo mokėti atsakovui 0,02 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą
dieną nuo bendros rangos sutarties kainos. Atsakovas apskaičiuotą 47 000 Lt
delspinigių sumą įskaitė į reikalaujamų atlyginti nuostolių sumą (CK 6.258
straipsnio 2 dalis). Atsakovas įskaitė tik 47 000 Lt, o dėl likusių 20 353,59
Lt reikalavimo nepareiškė.
Teismo nuomone, nagrinėjamo ginčo
atveju egzistavo visos būtinos įskaitymo sąlygos. Pirma, šalys viena kitai
turėjo abipusių pareigų. Atsakovas turėjo sumokėti už atliktus darbus, ieškovas
– atlyginti atsakovo patirtus nuostolius dėl ieškovo padaryto rangos sutarties
pažeidimo. Antra, akivaizdu, kad šalių reikalavimai buvo priešpriešiniai, t.y.
pareigas mokėti jie turėjo vienas kitam. Trečia, tiek ieškovo, tiek atsakovo
reikalavimai buvo piniginiai, t. y. buvo vienarūšiai, ir todėl galėjo būti
atsakovo įskaitomi. Ketvirta, ieškovo reikalavimas kilo rangos sutarties
pagrindu, kuri yra galiojanti, o tai reiškia, jog ir pats reikalavimas yra
galiojantis. Tuo tarpu atsakovo reikalavimas kilo civilinės atsakomybės
pagrindu, kurio galiojimą lėmė civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimas.
Penkta, abu reikalavimai buvo vykdytini. Įskaitymo metu jau buvo suėjęs
mokėjimo už atliktus darbus terminas, tuo tarpu atsakovo reikalavimo
vykdytinumą lėmė ieškovo pareiga atlyginti nuostolius atsakovui. Šešta, šalių
reikalavimai buvo apibrėžti ir turėjo konkrečią piniginę išraišką. Ieškovo
atveju reikalavimo dydį apibrėžė atliktų darbų vertė. Įskaitymo metu ieškovas
iš viso buvo atlikęs darbų už 300 239,20 Lt, o atsakovas už darbus buvo
sumokėjęs 245 453,16 Lt ir atsakovo skola ieškovui sudarė 54 786,04 Lt, o
atsakovo reikalavimo dydį lėmė patirtų nuostolių dydis. Teismas sprendė, kad,
esant visoms būtinoms sąlygoms, atsakovas, pasinaudodamas CK 6.131 straipsnyje
nustatyta teise, pagrįstai vienašališku pareiškimu atliko įskaitymą. Teismo
nuomone, atsakovas, įskaitydamas 47 000 Lt ieškovo skolą, o 2008 m. gegužės 14
d. pervesdamas ieškovui 7786,04 Lt, įvykdė savo prievolę ieškovui.
Pagal CK 6.130 straipsnio 1 dalį ir
6.131 straipsnio 1 dalį viena prievolės šalis gali savo valia įskaityti
priešpriešinį vienarūšį reikalavimą, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas
nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Įstatyme įtvirtinta
įskaitymo samprata rodo, kad priešpriešinio vienarūšio reikalavimo įskaitymas
yra vienašalis sandoris. Įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo,
kuriuo apie įskaitymą yra pranešama kitai šaliai, t. y. šalis turi
padaryti pareiškimą, kad ji įskaito prievolę, ir apie tai informuoti kitą šalį.
Įskaitymą daranti šalis turi aiškiai išreikšti savo valią apie įskaitymą.
Pareiškimas apie prievolės įskaitymą ir informavimas gali būti padaromas
vienasmeniu aktu ar dokumentu, taip pat gali būti išreikštas abiejų šalių
pasirašytame dokumente. Ieškovas nurodo, kad atsakovas nepagrįstai įskaitė
47 000 Lt sumą, ir reikalauja priteisti iš atsakovo likusią skolos dalį
47 000 Lt. Teismas atmetė ieškovo teiginius, kad atsakovas nepateikė
rašytinių įrodymų apie atlikto įskaitymo įforminimą, nėra prievolės šalies
raštiško pareiškimo apie jos padarytą įskaitymą ir tinkamo pranešimo apie tai
kitai prievolės šaliai, todėl nėra ir CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatytų
padarinių – prievolės pabaigos. Teismo nuomone, tokius ieškovo teiginius
paneigia UAB „Naujoji šiluma“ 2008 m. gegužės 6 d. raštas Nr. 08-087 „Dėl 2006
m. gruodžio 6 d. rangos sutarties Nr. 2006-07/R4 vykdymo“, kuriame nurodyta,
kad priskaičiuota 47 000 Lt delspinigių suma bus išskaičiuota iš mokėjimo
sumos. Iš 2008 m. gegužės 14 d. mokėjimo nurodymo Nr. 4307 matyti, kad yra
sumokėta ieškovui likusi 7786,04 Lt suma ir kad tai yra galutinis
atsiskaitymas. Atsakovas tiek savo rašte nurodė, jog delspinigių suma
išskaičiuojama už nuostolius, tiek galutiniame mokėjimo pavedime nurodė, jog
tai yra galutinis mokėjimo pavedimas. Teismas sprendė, kad atsakovo valia dėl
47 000 Lt įskaitymo yra aiški ir išreikšta raštu, įskaitymas buvo atliktas
pateikus vienašališką pareiškimą apie įskaitymą. Teismas nurodė, kad ieškovas
iš viso atliko darbų už 300 239,20 Lt, atsakovas už atliktus darbus ieškovui
sumokėjo 253 239,20 Lt, likusią mokėtiną sumą 47 000 Lt įskaitė ir taip įvykdė
savo prievoles ieškovui, kylančias iš šalių sudarytos rangos sutarties.
Teismas, nustatęs, kad ieškovas
nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog buvo žodinis ieškovo ir atsakovo
susitarimas dėl apmokėjimo už papildomai atliktus darbus, šią aplinkybę laikė
neįrodyta ir atmetė ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovo 32 095,22 Lt už
papildomai atliktus darbus.
Vilniaus
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. rugsėjo 21 d.
nutartimi tenkino ieškovo apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo
sprendimo dalies dėl 47 000 Lt skolos, pakeitė Vilniaus
miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. kovo 19 d. sprendimą,
panaikindamas sprendimo dalis, kuriomis atmesta ieškinio dalis dėl 47 000 Lt skolos už atliktus pagal sutartį darbus, 6
proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos
iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų, priteista
iš ieškovo atsakovui 4712,25 Lt išlaidų advokato
pagalbai apmokėti ir valstybei 15,56 Lt išlaidų dėl procesinių dokumentų
įteikimo, šias sprendimo dalis išdėstė taip: „Ieškinį patenkinti iš
dalies. Priteisti iš atsakovo ieškovui 47 000 Lt
skolos už atliktus darbus, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos
sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2008 m. birželio 12 d. iki teismo
sprendimo visiško įvykdymo ir 1410 Lt bylinėjimosi išlaidų dėl žyminio
mokesčio, 3200 Lt bylinėjimosi išlaidų advokato
pagalbai apmokėti, 400 Lt bylinėjimosi išlaidų dėl laikinųjų apsaugos
priemonių taikymo, priteisti iš atsakovo valstybei 15,56 Lt išlaidų dėl procesinių dokumentų įteikimo”; kitą
sprendimo dalį, kuria atmesta ieškovo ieškinio dalis dėl 32 095,22 Lt už papildomai atliktus darbus priteisimo,
paliko nepakeistą; priteisė iš atsakovo ieškovui 800 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovo valstybei 1410 Lt
bylinėjimosi išlaidų dėl žyminio mokesčio ir 9,95 Lt bylinėjimosi išlaidų dėl
procesinių dokumentų įteikimo.
Teisėjų
kolegija nurodė, kad įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo ir
įskaitoma, pranešant apie tai kitai prievolei šaliai. Įskaitymą daranti šalis
turi aiškiai išreikšti savo valią apie įskaitymą ir privalo apie įskaitymą
raštu pranešti kitai šaliai. Teisėjų kolegija
konstatavo, kad atsakovo 2008 m. gegužės 6 d. rašte Nr. 08-087 „Dėl 2006
gruodžio 6 d. rangos sutarties Nr. 2006-07/R4 vykdymo“ ir 2008 m.
gegužės 14 d. mokėjimo nurodyme Nr. 4307 nėra atsakovo, kaip prievolės šalies,
pareiškimo apie jo padarytą įskaitymą, ir daro išvadą, kad šie dokumentai
nesukelia CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatytų teisinių padarinių – prievolės
pabaigos įskaitymu. Teisėjų kolegija pripažino, kad 2008 m. gegužės 6 d. raštas Nr. 08-087 ir 2008 m. gegužės
14 d. mokėjimo nurodymas Nr. 4307 negali būti vertinami kaip CK 6.131
straipsnyje nustatyta tvarka padarytas pareiškimas apie įskaitymą, nes juose
neišreikšta konkreti atsakovo valia apie atliktą įskaitymą. Byloje nėra
duomenų, kad atsakovas pateikė ieškovui pareiškimą apie jo padarytą įskaitymą.
Teisėjų kolegija sprendė, kad atsakovas, nepateikęs ieškovui pareiškimo apie jo
padarytą įskaitymą, turi prievolę sumokėti 47 000
Lt skolą už atliktus pagal sutartį darbus ieškovo naudai. Teisėjų kolegija
pažymėjo, kad atsakovas CPK nustatyta tvarka nėra pareiškęs priešpriešinių
reikalavimų dėl nuostolio išieškojimo iš ieškovo.
III.
Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai
Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 21
d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus miesto 2-ojo
apylinkės teismo 2009 m. kovo 19 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi
išlaidas apeliacinės instancijos teisme ir kasaciniame teisme. Kasacinis
skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Dėl netinkamo CK 1.63,
6.131 straipsnių taikymo. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
praktiką įskaitymas yra galimas egzistuojant šioms sąlygoms: prievolės
šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y.
skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius -
ir savo skolininko skolininkas; šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai,
t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui;
šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių
dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti
pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); abu reikalavimai
turi galioti; abu reikalavimai turi būti vykdytini; abu reikalavimai turi būti
apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 11 d.
nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Ferteksos transportas“ v.
Baltarusijos Respublikos įmonė „Gamybinis susivienijimas „Beloruskalij“,
bylos Nr. 3K-3-624/2006). Šalys buvo sudariusios
sutartį, kurią ieškovui pažeidus, atsakovas patyrė 67 353,59 Lt nuostolių. Šią
sumą sudaro 30 000 Lt netesybos bei 37 353,59 Lt palūkanų, kurias savo
kontrahentams sumokėjo atsakovas dėl ieškovo padarytų sutartyje nustatytų
terminų pažeidimo. Taigi egzistuojant visoms įskaitymo sąlygoms atsakovas,
vadovaudamasis CK 6.131 straipsniu, 2008 m. gegužės 6 d. pranešė ieškovui apie
nuostolių įskaitymą. Sprendimą dėl įskaitymo atlikimo priėmė atitinkamus
įgaliojimus turintis įmonės valdymo organas - direktorius. Pareiškime dėl
įskaitymo buvo aiškiai nurodyta įskaitoma suma. Įskaitymas yra vienašalis
sandoris, nes pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą
pranešama kitai šaliai (CK 6.131 straipsnio 1 dalis). Taigi tam, kad prievolė
pasibaigtų įskaitymu, užtenka vienos prievolės šalies valios, apie kurią turi
būti informuojama kita šalis. Tai reiškia, kad įskaitymo teisiniai padariniai
atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies
valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, tik būtina, kad kitai prievolės
šaliai kontrahentas praneštų apie šį teisinį veiksmą (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje
UAB „Ferteksos transportas“ v. Baltarusijos Respublikos įmonė „Gamybinis
susivienijimas „Beloruskalij“, bylos Nr. 3K-3-624/2006).
2008 m. gegužės 6 d.
pranešimas Nr. 08-087 apie įskaitymą, kuriame buvo nurodyta: „priskaičiuota
delspinigių suma 47 000 litai, ši suma bus išskaičiuota iš mokėjimo sumos“ bei
2008 m. gegužės 14 d. mokėjimo pavedimas Nr. 4307, kuriame buvo nurodyta: „galutinis
atsiskaitymas p/l sutartį Nr. 2006-07/R4“, yra ne kas kita, kaip įskaitymą
darančios šalies vidinės valios išorinis pasireiškimas, kuriuo kitai šaliai
pranešama apie sandorį. CK 6.131 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įskaitoma
pranešant apie tai kitai prievolės šaliai. Pranešimas yra suprantamas kaip
įskaitymą darančios šalies valios išviešinimas, paskelbimas kitai šaliai. Įskaitymą
reglamentuojančios teisės normos nenustato pranešimo apie įskaitymą formos. Dėl
to turi būti vadovaujamasi bendrosiomis CK nuostatomis, reglamentuojančiomis
sandorius ir jų sudarymo tvarką. Sandoriui, taip pat ir įskaitymui, būdingi du
elementai, t y. valia bei valios išraiška. Pranešimas apie įskaitymą yra būtent
įskaitymą darančios šalies vidinės valios įskaityti išorinė išraiška. Valios
išreiškimo formą reglamentuojančiame CK 1.64 straipsnyje nustatyta, kad
sandorį sudarančio asmens laisva valia gali būti išreikšta žodžiu, raštu,
veiksmu ar kitokia valios išreiškimo forma. Šioje normoje pateikiamas valios
išreiškimo formų sąrašas nėra baigtinis, todėl šalys gali ir kitais būdais
išreikšti savo valią, pvz., tylėjimu ar susilaikymu nuo tam tikrų veiksmų,
jeigu CK ar kiti teisės aktai nenustato privalomų formos reikalavimų. Be to,
valia gali būti išreiškiama tiek vienu veiksmu, tiek ir keliais tarpusavyje
susijusiais veiksmais, panaudojant kelias valios išraiškos formas, kurių visuma
laikoma šalies valios išreiškimu. Sandoriai laikomi sudaryti, jei iš asmens
elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį, o tokiam sandoriui įstatymas
nenustato konkrečios formos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 17 d. nutartis, priimta
civilinėje byloje ŽŪB „Minija“ v. AB „Žemaitijos pienas“, bylos
Nr. 3K-3-488/2005). Tuo tarpu sprendžiant dėl asmens elgesio kaip valios
išreiškimo formos turi būti vertinamas asmens elgesys, jo veiksmų visuma ir
konkrečios susidariusios situacijos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 18 d. nutartis,
priimta civilinėje byloje JAV korporacija GT International, Inc. v.
Vilniaus miesto savivaldybės taryba, bylos Nr.
3K-3-40/2006). Kadangi įskaitymas yra
vienašalis sandoris, kurio formai nenustatyta privalomų reikalavimų, tai
sprendžiant dėl pranešimo apie įskaitymą formos turėtų būti vadovaujamasi CK
1.64 straipsniu, reglamentuojančiu valios išreiškimo formą (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio
22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Ferteksos transportas“
v. Baltarusijos Respublikos unitarinė įmonė „Gamybinis susivienijimas
„Belaruskalij“, bylos Nr. 3K-3-273/2009). Taigi atsakovas turėjo teisę savo nuožiūra pasirinkti bet
kurią pranešimo apie įskaitymą (valios išreiškimo) formą. Atsakovo atlikti
veiksmai laikytini tinkamu pranešimu apie įskaitymą ir leidžia nustatyti
tikrąją atsakovo valią. Be to, vadovaujantis protingo žmogaus kriterijumi,
akivaizdu, kad ieškovas, gavęs mokėjimo pavedimą, kuriame buvo nurodyta, kad
tai galutinis atsiskaitymas pagal sutartį, prieš tai būdamas raštu informuotas
apie nuostolių įskaitymą, neabejotinai turėjo suprasti atsakovo valią.
CK 6.131 straipsnio 2
dalyje nustatyti du pranešimo apie įskaitymą negaliojimo atvejai: kai
įskaitymas daromas su sąlyga arba nurodomas jo terminas. Apeliacinės
instancijos teismas nenustatė, kad apie įskaitymą buvo pranešta su sąlyga ar
nustatant įskaitymo terminą.
2. Dėl ieškinio ribų
peržengimo (CPK 265 straipsnis). Kasatoriaus
nuomone, šalis, nesutinkanti su įskaitymu,
privalo reikšti reikalavimą dėl tokio įskaitymo pripažinimo negaliojančiu.
Ieškovas tokio reikalavimo nepareiškė. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
praktiką niekinio sandorio negaliojimo faktą teismas gali konstatuoti ex
officio (savo iniciatyva), t. y. nesant pareikšto reikalavimo dėl tam
tikro sandorio pripažinimo negaliojančiu, tik tada, kai aplinkybė, kad sandoris
yra niekinis, yra akivaizdi (pavyzdžiui, akivaizdu, kad sandoris prieštarauja
imperatyviajai įstatymo normai arba viešajai tvarkai ar gerai moralei). Tuo
atveju, kai sandoris nėra akivaizdžiai niekinis, teismas gali imtis nagrinėti
ir spręsti proceso šalių ginčą dėl aplinkybių, suponuojančių jo negaliojimą,
bei tirti su tuo susijusius įrodymus tik tada, kai yra šalies reikalavimas
pripažinti tokį sandorį negaliojančiu, pareikštas ieškinio ar priešieškinio
forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2001 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P.
V. v. E. M. V., Nr. 3K-3-1319/2001,
2003 m. sausio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Marijampolės
apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. UAB „Kraitenė“ ir kt., bylos
Nr. 3K-3-62/2003, 2004 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 312-oji
garažų statybos ir eksploatavimo bendrija v. UAB „Skraida“, bylos Nr.
3K-3-150/2004). Apeliacinės instancijos
teismas, pasisakydamas dėl įskaitymo nebuvimo, iš esmės pasisakė dėl vienašalio
sandorio galiojimo, nors tokio reikalavimo ieškovas nebuvo pareiškęs ir
apeliacinės instancijos teismas nekonstatavo pagrindų, dėl kurių sandoris
galėtų būti akivaizdžiai niekinis. Taigi apeliacinės instancijos teismas
sprendė dėl reikalavimų, kurių ieškovas nebuvo pareiškęs, t. y. peržengė ieškinio
ribas. Be to, teismai, tenkindami ieškinio reikalavimus dėl sandorių
pripažinimo negaliojančiais, privalo taikyti restituciją (CK 6.145 straipsnis),
tačiau apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl sandorio negaliojimo,
nepasisakė dėl reikalavimų, kuriuos atsakovas įskaitė.
3. Dėl įrodinėjimą reglamentuojančių teisės
normų. Apeliacinės instancijos
teismas neteisingai nustatė įrodinėjimo dalyką. Kasacinis teismas yra
išaiškinęs, kad įrodinėjimo dalykas yra juridiniai faktai, su kuriais įstatymas
sieja ginčijamo santykio buvimą ar nebuvimą. Faktai, kuriais pagrįsti šalių
reikalavimai ir atsikirtimai bei kitos aplinkybės, kurias būtina nustatyti
taikant materialinės teisės normas ginčo santykiams reglamentuoti (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės
29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. v. A. Š.,
bylos Nr. 3K-3-226/2009). Apeliacinės instancijos teismas privalėjo aiškintis ir
tirti aplinkybes, kurios leistų konstatuoti įskaitymo, kaip vienašalio
sandorio, buvimą ar nebuvimą, t. y. nustatinėti, ar egzistavo sandorio
elementai (valia ir valios išraiška), ar įskaitymas, kaip vienašalis sandoris,
atitiko reikalavimus, nustatytus CK 6.130 straipsnyje. Apeliacinės instancijos
teismas, neteisingai nustatęs įrodinėjimo dalyką, nepateikė argumentuoto
pranešimo apie įskaitymą ir mokėjimo pavedimo vertinimo, kaip to reikalaujama
CPK 270 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. R. B.
v. S. B., bylos Nr. 3K-3-422/2008).
4. Dėl bylinėjimosi
išlaidų paskirstymo. Pirmosios instancijos
teismas atmetė ieškovo reikalavimus dėl 79 095,22 Lt skolos priteisimo.
Apeliaciniu skundu, kurį apeliacinės instancijos teismas tenkino, ieškovas
ginčijo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl 47 000 Lt. Kadangi buvo
patenkinta tik 59 proc. ieškovo reikalavimų, pareikštų pirmosios instancijos
teisme, tai apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsniu,
pagal šią proporciją privalėjo paskirstyti ir bylinėjimosi išlaidas pirmosios
instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.
Stankovskienės individuali įmonė v. UAB „Abuva“,
bylos Nr. 3K-3-505/2005).
Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašo atmesti
kasacinį skundą, palikti galioti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartį, priteisti bylinėjimosi
išlaidas. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:
1. Atsakovo 2008 m. gegužės 6 d. raštas Nr. 08-087 „Dėl
2006 gruodžio 6 d. rangos sutarties Nr. 2006-07/R4
vykdymo“ ir 2008 m. gegužės 14 d. mokėjimo pavedimas Nr. 4307 negali būti
vertinami kaip CK 6.131 straipsnyje nustatyta tvarka padarytas pareiškimas apie
įskaitymą, nes juose neišreikšta konkreti atsakovo valia apie įskaitymą. Nesant
aiškaus valios išreiškimo, privalomo sandorio elemento, 2008 m. gegužės 6 d.
raštas Nr. 08-087 nelaikytinas vienašaliu sandoriu, todėl netaikytinas ir CK
1.63 straipsnis. Kasatorius nepagrįstai nurodo, kad apeliacinės instancijos
teismas nustatydamas papildomus reikalavimus pranešimo apie įskaitymą formai ir
turiniui netinkamai taikė CK 6.131 straipsnį. Apeliacinės instancijos teismas
nenurodė, kad 2008 m. gegužės 6 d. raštas Nr. 08-087 ir 2008 m. gegužės 14 d.
mokėjimo pavedimas neatitiko turinio ar formos reikalavimų, bet tinkamai
taikydamas CK 6.131 straipsnį nustatė, kad šiuose dokumentuose nebuvo aiškiai
išreikštos valios apie įskaitymą, o kitų dokumentų atsakovas nepateikė.
Įskaitymą daranti šalis turi aiškiai išreikšti savo valią apie įskaitymą ir ši
valia turi būti suprantama kitai šaliai. Jeigu prievolės šalis
(kreditorius) ginčija įskaitymą, teismas privalo išsiaiškinti, ar tam tikras
kitos šalies dokumentas laikytinas tinkamu, teisinius padarinius abiem
prievolės šalims sukeliančiu pareiškimu apie įskaitymą (CK 6.131 straipsnio 1
dalis). Dokumentas, kuriame nėra duomenų apie prievolės šalies pareiškimą dėl
priešpriešinio reikalavimo įskaitymo, negali būti laikomas prievolės šalies
pareiškimu apie įskaitymą (Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB
„Farmakonas“ v. UAB „Tamro“, bylos Nr.
3K-3-504/2006).
2.
Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs, kad atsakovo prievolė sumokėti
skolą yra pasibaigus, pagrįstai tenkino ieškinį ir nepažeidė CPK 265 straipsnio
2 dalies. Apeliacinės instancijos teismas nepripažino įskaitymo kaip vienašalio
sandorio negaliojančiu, o tik pasisakė, kad nurodytuose dokumentuose nėra
aiškiai išreikštos atsakovo valios.
3.
Kasacinio skundo argumentai dėl įrodinėjimo dalyko nepagrįsti. Apeliacinės
instancijos teismas nustatė, kad atsakovo 2008 m.
gegužės 6 d. raštas Nr. 08-087 „Dėl 2006 gruodžio 6 d. rangos sutarties
Nr. 2006-07/R4 vykdymo“ ir 2008 m. gegužės 14 d. mokėjimo pavedimas Nr.
4307 negali būti vertinami kaip CK 6.131 straipsnyje nustatyta tvarka padarytas
pareiškimas apie įskaitymą, nes juose neišreikšta konkreti atsakovo valia apie
įskaitymą. Darydamas šią išvadą teismas vertino ne tik 2008 m. gegužės 6
d. raštą Nr. 08-087 „Dėl 2006 gruodžio 6 d. rangos sutarties
Nr. 2006-07/R4 vykdymo“ ir 2008 m. gegužės 14 d. mokėjimo pavedimą Nr.
4307, bet ir liudytojų parodymus.
4. Apeliacinės instancijos teismas priteisdamas bylinėjimosi
išlaidas pagrįstai atsižvelgė, kad ieškovas – bankrutavusi įmonė, ir tinkamai
taikė teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.
Teisėjų
kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio
teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl pranešimo apie įskaitymą
Įskaitymas yra
vienas iš įstatyme nustatytų prievolės pasibaigimo pagrindų. CK 6.130
straipsnio 1 dalyje prievolės pabaiga įskaitymu apibrėžta kaip įskaitymas
vienarūšio reikalavimo, kurio terminas yra suėjęs arba kurio terminas
nenurodytas ar apibūdintas pareikalavimo momentu. Lietuvos Aukščiausiasis
Teismas yra išaiškinęs, kad įskaitymas galimas esant šioms sąlygoms. Pirma,
prievolės šalis turi sieti abipusės teisės ir pareigos, t. y. skolininkas
kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – savo
skolininko skolininkas. Tokie šalių tarpusavio santykiai gali susiklostyti
nebūtinai tuo pačiu sutartiniu-prievoliniu pagrindu. Įskaitymo teisei neturi
reikšmės prievolės atsiradimo pagrindas, t. y. vienos šalies prievolė gali
atsirasti iš sutarties, o kitos – iš delikto. Antra, šalių reikalavimai turi
būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat. Trečia,
šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. nukreipti viena kitai,
o ne trečiajam asmeniui, ir visiškai ar iš dalies padengti vienas kitą.
Ketvirta, abu reikalavimai turi būti galiojantys ir vykdytini (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio
21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Sentovart Industrial Group LTD v.
UAB „Autostartas“, bylos Nr.3K-3-593/2007;
2009 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Baltisches Haus“ v. UAB „Mažoji
prekybos agentūra“, bylos Nr. 3K-3-293/2009). Nagrinėjamoje byloje
nėra ginčo dėl sąlygų, būtinų įskaitymui, buvimo.
Lietuvos
Aukščiausiasis Teismas yra taip pat išaiškinęs, kad įskaitymas yra vienašalis
sandoris, nes jam pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie
įskaitymą pranešama kitai šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje
byloje Sentovart Industrial Group LTD v. UAB „Autostartas“, bylos Nr.
3K-3-593/2007, 2009 m. birželio 26 d. nutartis, priimta
civilinėje byloje UAB „Baltisches
Haus“ v. UAB „Mažoji prekybos agentūra“, bylos Nr. 3K-3-293/2009).
Taigi tam, kad prievolė pasibaigtų įskaitymu, užtenka vienos prievolės šalies
valios išreiškimo – pareiškimo apie įskaitymą. Įskaitymo teisiniai padariniai
(prievolės pasibaigimas) atsiranda nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies
valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, tačiau būtina apie tokio veiksmo
atlikimą pranešti kitai šaliai, t. y. pareiškimą apie įskaitymą turi gauti
kita šalis. Nagrinėjamoje byloje būtent ir kilo ginčas, ar buvo toks
pareiškimas, ar atsakovas pranešė apie įskaitymą ieškovui.
Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad
atsakovas 2008 m. gegužės 6 d. rašte Nr. 08-087 „Dėl 2006 m. gruodžio 6 d.
rangos sutarties Nr. 2006-07/R4 vykdymo“ ieškovui nurodė, kad priskaičiuota 47
000 Lt delspinigių suma bus išskaičiuota iš mokėjimo sumos, o 2008 m. gegužės
14 d. mokėjimo nurodymu Nr. 4307 atsakovas sumokėjo ieškovui 7786,04 Lt,
nurodydamas, kad tai – galutinis atsiskaitymas. Pirmosios instancijos teismas
sprendė, kad atsakovo valia dėl 47 000 Lt įskaitymo yra aiški ir išreikšta
raštu, įskaitymas buvo atliktas pateikus vienašališką pareiškimą apie
įskaitymą, o apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad 2008 m. gegužės 6 d. raštas Nr.
08-087 ir 2008 m. gegužės 14 d. mokėjimo nurodymas Nr. 4307 negali būti
vertinami kaip CK 6.131 straipsnyje nustatyta tvarka padarytas pareiškimas apie
įskaitymą, nes juose neišreikšta konkreti atsakovo valia apie atliktą
įskaitymą.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad
atsakovas 2008 m. gegužės 6 d. rašte Nr. 08-087 „Dėl 2006 m. gruodžio 6 d.
rangos sutarties Nr. 2006-07/R4 vykdymo“, kurį gavo ieškovas, nurodydamas, kad
priskaičiuota 47 000 Lt delspinigių suma bus išskaičiuota iš mokėjimo sumos,
įgyvendino CK 6.131 straipsnio reikalavimus, t. y. pareiškė apie įskaitymą
ieškovui. Nors atsakovas 2008 m. gegužės 6 d. rašte tiesiogiai nevartoja CK
įtvirtintų sąvokų ir nenurodė teisės normų, reglamentuojančių tokius jo
veiksmus, tačiau iš rašto turinio aiškiai matyti, kad jis siekė įskaityti
priešpriešinį vienarūšį reikalavimą. Nurodyto dokumento nelaikyti šalies
pareiškimu, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai, nėra pagrindo. Šalies
valią atlikti įskaitymą taip pat patvirtina ir 2008 m. gegužės 14 d. mokėjimo nurodymas Nr. 4307,
pažymint, kad tai – galutinis atsiskaitymas.
Teisėjų kolegijai pripažinus
kasacinio skundo argumentus dėl įskaitymo pagrįstais ir tuo pagrindu tenkinant
kasacinį skundą, nepasisakoma dėl kitų kasacinio skundo argumentų.
Dėl bylinėjimosi
išlaidų
Patenkinus kasacinį skundą, vadovaujantis CPK 93, 98 straipsniais, iš dalies tenkintinas atsakovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos ir kasaciniame teismuose: nors atsakovas sumokėjo už advokato pagalbą atsiliepimui į apeliacinį skundą surašyti ir atstovavimą apeliacinės instancijos teisme 2632,88 Lt, tačiau, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 2, 7, 8.11, 8.18 punktais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimu, iš ieškovo priteistina atsakovui 1250 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, taip pat iš ieškovo priteistina atsakovui 1410 Lt žyminio mokesčio, sumokėto už kasacinį skundą.
Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 98
straipsniu, 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 21
d. nutartį panaikinti ir palikti galioti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. kovo 19 d. sprendimą.
Priteisti iš ieškovo UAB
„Valdiklis“ (įmonės kodas 300121873) atsakovo UAB „Naujoji šiluma“ (įmonės
kodas 110868334) naudai 1250 Lt (vieną tūkstantį du šimtus penkiasdešimt litų)
išlaidų advokato pagalbai apmokėti, taip pat 1410 Lt žyminio mokesčio, sumokėto
už kasacinį skundą.
Ši
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja
nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Sigitas
Gurevičius
Algis Norkūnas
Sigita Rudėnaitė