Civilinė byla Nr. 2S-1509-603/2020

Teisminio proceso Nr. 2-39-3-00651-2020-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6.; 

3.3.2.3.; 3.4.5.11.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 8 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (pareiškėjos) uždarosios akcinės bendrovės „Straikas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. papildomos nutarties civilinėje byloje pagal skolininko uždarosios akcinės bendrovės „Straikas“ skundą suinteresuotiems asmenims antstolei T. G., O. S. (O. S.) dėl antstolės veiksmų.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Straikas“ pateikė skundą dėl antstolės T. G. veiksmų, prašydama: 1) panaikinti vykdomoje byloje Nr. 0045/20/00443 priimtus 2020 m. birželio 3 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-20-45-8440; 2020 m. birželio 3 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-20-45-8441; 2020 m. birželio 3 d. patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo Nr. S-20-45-8442; 2020 m. birželio 3 d. patvarkymą dėl duomenų pateikimo Nr. S-20-45-8450; 2020 m. birželio 4 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-20-45-8538; 2020 m. gegužės 18 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-20-45-7507; 2) nedelsiant grąžinti į skolininko banko sąskaitą visą nepagrįstai ir neteisėtai nurašytą 3795,29 Eur sumą.

2.        Nurodė, jog antstolė prieš nurašydama nuo sąskaitos 3 795,29 Eur sumą, turėjo išsiųsti raginimą sumokėti skolą, ir tik suėjus raginime nustatytam terminui, atlikti priverstinio vykdymo veiksmus. Antstolė tokių veiksmų neatliko, todėl nepagrįstai nurašė 3 795,29 Eur sumą. Be to, pagal pareiškėjos skaičiavimą, išieškotina suma sudaro 3 265,45 Eur, todėl antstolė nepagrįstai paskaičiavo 3 795,29 Eur.

3.        Suinteresuotas asmuo antstolė T. G. prašė skundą atmesti. Nurodė, jog vykdymo veiksmus atliko pagal teisės aktų reikalavimus. Antstolės teigimu, raginimas pareiškėjai neturėjo būti siunčiamas, kadangi Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nutartimi patvirtintoje taikos sutartyje numatytas įvykdymo terminas.

4.       Suinteresuotas asmuo O. S. atsiliepime su skolininkės UAB „Straikas“ skundu nesutiko, prašė jo netenkinti ir priteisti iš skolininkės UAB „ Straikas“ patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios bus pateiktos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK ) nustatytais terminais ir tvarka.

5.       Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. liepos 31 d. nutartimi rašytinio proceso tvarka pareiškėjos (skolininkės) UAB „Straikas“ skundo netenkino. Minėta nutartimi bylinėjimosi išlaidų klausimas neišspręstas, nutartis įsiteisėjusi.

6.       Teisme 2020 m. rugpjūčio 6 d. gautas išieškotojo O. S. prašymas dėl papildomo sprendimo (nutarties) priėmimo civilinėje byloje, kuriame prašoma išspręsti išieškotojo patirtų 707,85 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų klausimą. Nurodė, jog išspręsdamas skundą dėl antstolės veiksmų teismas 2020 m. liepos 31 d. nutartyje neišsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo. Išieškotojo teigimu, bylinėjimosi išlaidas pagrindžiantys įrodymai dėl objektyvių ir dėl nuo išieškotojo valios nepriklausančių priežasčių nebuvo pateikti kartu su atsiliepimu į pareiškėjo skundą. Išieškotojui sąskaita už teisines paslaugas išrašyta vykusio teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka dieną (2020 m. liepos 31 d.), o teismo 2020 m. liepos 31 d. nutartį, kuria netenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų, gavo 2020 m. rugpjūčio 5 d.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7.       Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 13 d. papildoma nutartimi išieškotojo O. S. prašymą tenkino, priteisdamas iš pareiškėjos (skolininkės) UAB „Straikas“ 707,85 Eur advokato teisinės pagalbos už atsiliepimo į skundą dėl antstolės veiksmų išlaidas.

8.       Teismas pažymėjo, kad nors pagal civiliniame procese galiojantį bendrąjį principą šalies patirtos bylinėjimosi išlaidos atlyginamos jų dydį patvirtinančius įrodymus pateikiant iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, tačiau tokių įrodymų nepateikimą nulėmė objektyvios priežastys. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog išieškotojui sąskaita išrašyta tą pačią dieną kai vyko teismo posėdis, o išieškotojas nebuvo informuotas apie skundo nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka datą bei laiką. Teismo teigimu, minėtos aplinkybės sudaro pagrindą išieškotojo prašymą dėl jo patirtų advokato teisinės pagalbos bylinėjimosi išlaidų, kurios nebuvo išspręstos išnagrinėjus 2020 m. liepos 31 d. nutartimi skundą dėl antstolės veiksmų, tenkinti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

9.       Apeliantė (skolininkė) UAB „Straikas“ pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. papildomą nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – išieškotojo prašymo dėl papildomos nutarties priėmimo netenkinti, taip pat priteisti iš išieškotojo bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą surašant atskirąjį skundą. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

9.1.       Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį pageidaujanti priteisti advokato (advokato padėjėjo) pagalbos išlaidas šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, o tokios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Išieškotojas prašomas priteisti advokato teisinės pagalbos išlaidas patyrė po bylos išnagrinėjimo iš esmės. Išieškotojo atstovo sąskaita Nr. 40852 už atsiliepimo į skundą dėl antstolės veiksmų išrašyta tik 2020 m. liepos 31 d., t. y. nutarties priėmimo dieną. Nors nutarties išieškotojas dar nebuvo gavęs, tačiau tiek EPP sistemoje, tiek paskambinus į teismą buvo galima sužinoti apie bylos baigtį. Todėl sąskaitos išrašymo metu bylos baigtis išieškotojui ir jo atstovui jau galėjo būti žinoma.

9.2.       Vien sąskaitos išrašymas neįrodo, jog šalis yra patyrusi bylinėjimosi išlaidas, kadangi pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką, advokato išrašyta sąskaita atstovaujamam asmeniui dar nereiškia tokių išlaidų apmokėjimo, nesant byloje pateikto tokių išlaidų apmokėjimą patvirtinančio dokumento. Išieškotojas advokatų kontoros sąskaitą apmokėjo bankiniu pavedimu tik 2020 m. rugpjūčio 6 d., bankinio pavedimo patvirtinimo data ir laikas yra 2020 m. rugpjūčio 5 d. 21 val. 22 min., todėl akivaizdu, jog bankinis pavedimas atliktas išieškotojui jau gavus paštu 2020 m. liepos 31 d. nutartį.

9.3.       Tai, jog išieškotojo patirtos bylinėjimosi išlaidos po nutarties priėmimo negali būti priteisiamos, patvirtina ir gausi teismų praktika (pvz., Kauno apygardos teismo 2020 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-706- 555/2020, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-2930-661/2018, Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2S-327-538/2019, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-7-560/2019 ir kt.).

9.4.       Išieškotojas nepagrįstai remiasi argumentu, jog pirmosios instancijos teismas itin operatyviai bei nepranešęs apie teismo posėdį išnagrinėjo civilinę bylą, dėl ko ji neturėjo galimybės pateikti bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų iki civilinės bylos išnagrinėjimo. Skundai dėl antstolių veiksmų nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, teismas neturi pareigos apie posėdį iš anksto informuoti šalis. Išieškotojui, atstovaujamam profesionalaus teisininko, turėjo būti suvokiama, jog teismas nutartį gali priimti bet kuriuo metu, juolab kad, tokio pobūdžio bylose (dėl antstolio veiksmų) skundai paprastai yra nagrinėjami operatyviai, bylų nagrinėjimas tiek neužtrunka kaip ginčo teisenos bylose.

9.5.       Išieškotojas teikė prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo piktnaudžiaudamas procesinėmis teisėmis ir bandydamas pasipelnyti pareiškėjos sąskaita. Pareiškėja visas teismo priteistas sumas, įskaitant palūkanas, procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas ir kt., yra pilnai sumokėjusi ir nors nesutinka su pirmos instancijos teismo priimta 2020 m. liepos 31 d. nutartimi, siekdama galutinai užbaigti šią bylą, nusprendė nesinaudoti teise apskųsti minėtą nutartį. Tuo tarpu išieškotojas priešingai, siekia dar daugiau pasipelnyti.

9.6.       Spręsdamas išieškotojo prašymą dėl papildomos nutarties priėmimo, teismas nesudarė galimybės pareiškėjai pateikti dėl jo savo atsiliepimą ir argumentus. Procesinių teisės normų pažeidimas galimai nulėmė neteisėtos ir nepagrįstos nutarties priėmimą.

10.       Išieškotojas O. S. atsiliepime su atskiruoju skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą bei priteisti 393,25 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Nurodo tokius nesutikimo argumentus:

10.1.       Išieškotojas dėl objektyvių priežasčių nepateikė jo bylinėjimosi išlaidų dydį ir faktą patvirtinančių įrodymų iki nutarties priėmimo. Proceso normose nustatyti ribojimai, susiję su bylinėjimosi išlaidų priteisimu nepateikus jas pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, gali būti netaikomi nustačius reikšmingas faktines aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines aplinkybes ir priėmė pagrįstą papildomą nutartį.

10.2.       Išieškotoją atstovaujančioje advokatų kontoroje už einamąjį mėnesį suteiktas teisines paslaugas sąskaitos faktūros išrašomos einamojo mėnesio pabaigoje, išskyrus atvejus, kai išrašomos išankstinės sąskaitos faktūros. Atitinkamai ir nagrinėjamu atveju išieškotojui sąskaita už civilinės bylos nagrinėjimo metu suteiktas teisines paslaugas išrašyta tik 2020 m. liepos 31 d. Kadangi ji išrašyta 2020 m. liepos 31 d., išieškotojui pateikta dar vėliau. Išieškotojas objektyviai negalėjo apmokėti sąskaitos jos išrašymo dieną, be to, ją turėjo teisę apmokėti iki 2020 m. rugpjūčio 15 d. Tai patvirtina aplinkybę, jog išieškotojas objektyviai jam pateiktos sąskaitos negalėjo apmokėti iki nutarties priėmimo.

10.3.       Apeliantė deklaratyviais teiginiais nurodo, jog išieškotojas apie 2020 m. liepos 31 d. teismo posėdį galėjo sužinoti prisijungęs prie Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo (toliau - EPP). Civilinė byla nėra elektroninė, todėl medžiaga nėra skaitmenizuota. Išieškotojo atstovui prieiga prie EPP buvo suteikta po nutarties priėmimo.

10.4.       Visi teisminiai procesai pradėti arba dėl skolininkės prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo arba dėl skolininkės nepagrįstų skundų teikimo, dėl ko išieškotojas patiria bylinėjimosi išlaidas. Todėl apeliantė delaratyviai nurodo, jog išieškotojas siekia papildomai pasipelnyti.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11.       Apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

12.       Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

13.       Apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo papildomos nutarties, kuria tenkintas išieškotojo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias pagrindžiantys įrodymai pateikti po civilinės bylos išnagrinėjimo iš esmės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

14.       Papildomo sprendimo priėmimo pagrindų sąrašas pateiktas CPK 277 straipsnio 1 dalyje. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta galimybė priimti papildomą sprendimą, jei teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo.

15.       CPK 98 straipsnis numato išlaidų advokato ir advokato padėjėjo apmokėjimo atlyginimo priteisimo taisykles. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šalis dėl šių išlaidų priteisimo turi teismui raštu pateikti prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. CPK imperatyviai įpareigoja šalį, kuri pretenduoja į tokių išlaidų atlyginimą, iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos pateikti teismui ne tik prašymą dėl jų priteisimo, bet ir turėtų išlaidų dydį patvirtinančius įrodymus (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

16.       Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad būtų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą. Priešingu atveju būtų pažeisti bendrieji teisingumo ir protingumo principai bei CPK 2 straipsnyje įtvirtintas civilinio proceso tikslas ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus. Dėl to CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad advokato ar advokato padėjėjo pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, gali būti netaikomos, nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015 ir joje nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika). 

17.       Taigi, teismų praktikoje leidžiama nukrypti nuo CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatos, jog įrodymai apie bylinėjimosi išlaidų dydį bei pagrįstumą privalo būti pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, jeigu yra nustatytos reikšmingos aplinkybės, dėl kurių asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos.

18.       Apeliantė įrodinėja, jog išieškotojas nepagrindė negalėjimo bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų pateikti iki skundo dėl antstolės veiksmų išnagrinėjimo iš esmės, t. y. iki 2020 m. liepos 31 d. nutarties priėmimo. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliantės argumentais nesutinka ir pažymi, jog tiek išieškotojo argumentai, tiek faktinės aplinkybės pagrindžia egzistavusias objektyvias priežastis, dėl kurių įrodymai dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų nepateikti iki civilinės bylos išnagrinėjimo iš esmės.

19.       Pritartina išieškotojo argumentui, jog išieškotojas galėjo nežinoti apie civilinės bylos išnagrinėjimą 2020 m. liepos 31 d. Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, civilinė byla nėra elektroninė, išieškotojo atstovas atsiliepimą į skundą pasirašė 2020 m. liepos 24 d., jis teisme pateiktas 2020 m. liepos 27 d., o teisėjo rezoliucija priimtas 2020 m. liepos 29 d. Taip pat iš civilinės bylos kortelės nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas nepaskyrė teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka pareiškėjos skundo dėl antstolės veiksmų nagrinėjimui, dėl ko civilinės bylos šalys nebuvo informuotos apie konkrečią civilinės bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka datą ir laiką. Taip pat nustatyta, jog išieškotojo atstovui teismo 2020 m. liepos 31 d. nutarties priėmimo metu nebuvo nustatytas civilinės bylos matomumas. Tai, jog apeliantės teigimu, išieškotojo atstovas galėjo tikėtis skundo dėl antstolės veiksmų išnagrinėjimo, neturi teisinės reikšmės išieškotojo (ne)žinojimo vertinimui, kadangi tikėjimasis neprilygsta žinojimui. Taigi apeliacinės instancijos teismas vertina, kad vien tokios aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti objektyvias priežastis, dėl kurių išieškotojas negalėjo iki civilinės bylos išnagrinėjimo 2020 m. liepos 31 d. nutartimi pateikti jam suteiktos advokato teisinės pagalbos išlaidas pagrindžiančių įrodymų.

20.       Byloje esančiais duomenimis taip pat nustatyta, jog išieškotojas apmokėjo advokato teisinės pagalbos išlaidas 2020 m. rugpjūčio 6 d. Pažymėtina, jog toks išrašyto dokumento apmokėjimas yra logiškas veiksmas, juolab kad, byloje pateikti įrodymai, jog išieškotojas teismo 2020 m. liepos 31 d. nutartį gavo 2020 m. rugpjūčio 5 d. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog teismui prašymas dėl papildomos nutarties priėmimo bei bylinėjimosi išlaidas pagrindžiantys įrodymai pateikti operatyviai, iš karto po apmokėjimo (2020 m. rugpjūčio 6 d.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks mokėjimo atlikimas bei dokumentų pateikimas teismui pagrindžia aplinkybę, jog teismui advokato teisinės pagalbos išlaidas pagrindžiantys dokumentai pateikti ne dėl išieškotojo ar jo atstovo aplaidumo ar nerūpestingumo, o dėl objektyvių aplinkybių, nulemtų procesinių veiksmų.

21.       Apeliacinės instancijos teismas atmeta pareiškėjos argumentus dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis teikiant prašymą dėl papildomos nutarties priėmimo bei siekio tokio prašymo pagrindu pasipelnyti. Pažymėtina, jog teisė dėl papildomo sprendimo (nutarties) priėmimo sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą reglamentuota CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punkte, todėl nėra pagrindo vertinti, jog tokios teisės įgyvendinimas laikytinas piktnaudžiavimu ar siekiu pasipelnyti, juolab kad išieškotojas tokias išlaidas patyrė pareiškėjai teikiant skundą dėl antstolės veiksmų.

22.       Nors apeliantė atskirąjį skundą grindžia remdamasi teismų praktika, nurodydama konkrečias papildomas nutartis, priimtas sprendžiant bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies paskirstymo klausimą, tačiau toks argumentas taip pat nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismo papildoma nutartis nepagrįsta. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju svarbios faktinės aplinkybės bei jų įvertinimas sprendžiant dėl objektyvių priežasčių egzistavimo, kurios skiriasi nuo apeliantės nurodytose teismų priimtose nutartyse nustatytų faktinių aplinkybių.

23.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog teisinės reikšmės papildomos nutarties pagrįstumui ir teisėtumui neturi ir apeliantės argumentas, kad jai nebuvo suteikta galimybė pareikšti atsiliepimo į išieškotojo prašymą dėl papildomos nutarties priėmimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog nors apeliantei ir nebuvo nustatytas terminas atsiliepimui į prašymą pateikti, tačiau apeliantė dėl papildomos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimo teikė atskirąjį skundą, išdėstydama savo nesutikimo argumentus. Taigi, apeliantės argumentai dėl išieškotojo procesinio elgesio teikiant prašymą dėl papildomos nutarties priėmimo, įvertinti apeliacinės instancijos teismui išnagrinėjus atskirąjį skundą.

24.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą, įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai papildoma nutartimi konstatavo, jog įrodymai dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų nepateikti dėl objektyvių priežasčių, todėl priteisdamas išieškotojui bylinėjimosi išlaidas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro, todėl atskirasis skundas netenkintinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 338 straipsnis).

25.       Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).Teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

      Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

24.       Išieškotojas prašo apeliacinės instancijos teismo priteisti iš apeliantės advokato teisinės pagalbos išlaidas, patirtas rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą. Apeliantės atskirasis skundas netenkintas, todėl išieškotojas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnis). Išieškotojas pateikė bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme pagrindžiančius įrodymus, bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), todėl priteistinos iš apeliantės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a:

pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Straikas“ atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. papildomą nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Straikas“ (juridinio asmens kodas 135453068) išieškotojui O. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 393,25 Eur (tris šimtus devyniasdešimt tris Eur 25 ct) advokato teisinės pagalbos išlaidoms atlyginti apeliacinės instancijos teisme.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėja Loreta Bujokaitė