(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. lapkričio 9 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jelena Leščinskienė,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Primestus“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka.
1. ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Vilniaus šilumos tinklai“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Primestus“ (toliau – atsakovė), prašydama priteisti iš atsakovės 330,22 Eur skolą už šilumos energiją, 7,15 Eur delspinigius, 6,00 procentų metines palūkanas ir 19,06 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad tiekia šilumos energiją patalpoms, esančioms Vilkpėdės g. 2A-2 , Vilniuje (toliau – patalpa), kurios skolos susidarymo laikotarpiu priklausė atsakovei. Minėtų patalpų šildymo būdas – centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų. Informacinėje sistemoje patalpoms suteiktas vartotojo kodas 8016844. Už laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 1 d. iki 2020 m. vasario 29 d. į patalpą patiektą šilumos energiją/karštą vandenį buvo neatsiskaityta, todėl susidarė 330,22 Eur įsiskolinimas. Kadangi atsakovė nevykdė prievolės tinkamai ir laiku atsiskaityti už šilumos energiją/karštą vandenį pagal pateikiamas sąskaitas, ieškovė, vadovaudamasi Šilumos pirkimo – pardavimo sutarčių standartinių sąlygų aprašo 361 punktu, atsakovei paskaičiavo 0,02 proc. delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną, kurie sudaro iš viso 7,15 Eur už laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. vasario 29 d. (už paskutinius 6 mėn.). Ieškovė tvirtina, kad atsakovės skolą ir delspinigių dydį pagrindžia mokesčių ir delspinigių paskaičiavimo pažyma, kuri parengta pagal pardavimų apskaitos ir kontrolės sistemos duomenis, taip pat išrašytos sąskaitos.
3. Atsakovė per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų, kurios bus patikslintos bylos eigoje, atlyginimą.
4. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodo, kad teisės aktai nustato šilumos tiekėjui pareigą sudaryti viešąją šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutartį su šilumos vartotojais. Šiuo metu galiojantys teisės aktai numato galimybę buitiniams šilumos vartotojams sudaryti šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis su šilumos tiekėju pagal šalių individualiai aptartas sąlygas. Laikosi pozicijos, kad ieškovė turi pareigą sudaryti šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje turėtų būti aptartos individualios sąlygos dėl šilumos teikimo patalpoms, esančioms Vilkpėdės g. 2A-2, Vilniuje. Pažymėjo, kad ieškovė nepateikė jokių ieškinyje paminėtų sąskaitų faktūrų įteikimo atsakovei įrodymų, kas, atsakovės vertinimu, patvirtina faktą, jog atsakovei minėti dokumentai nebuvo tinkamai įteikti bei apskaityti atsakovės buhalterinėje sistemoje, todėl aplinkybės apie susidariusią tariamą skolą atsakovei apskritai nėra žinomos. Atsakovės teigimu, ieškovės pareiga yra tinkamai bei laiku informuoti klientą apie jam suteiktų paslaugų kainą bei apimtis, o ieškovė galimai šios pareigos nesilaikė, kadangi, kaip minėta aukščiau, tarp šalių nėra sudaryta paslaugų teikimo sutartis. Atsakovės vertinimu, ieškinys nėra teisėtas bei pagrįstas, todėl neturėtų būti tenkinamas.
5. Teismo 2020 m. birželio 12 d. nutartimi nutarta nustatyti byloje pasirengimą paruošiamųjų dokumentų būdu.
6. Ieškovė pateiktame dublike nurodo, kad pilnai sutinka ir patvirtina, kad šilumos tiekėjas privalo sudaryti rašytinę šilumos pirkimo-pardavimo sutartį su šilumos energijos vartotoju, bet tik tuo atveju, jei gaunamas prašymas sudaryti rašytinę sutartį. Kai tokio prašymo nėra, o patalpų šilumos tiekimo–vartojimo įrenginiai yra prijungti prie centralizuotai tiekiamos šilumos energijos tiekimo tinklų, šilumos tiekėjas sudaro sutartį konkliudentiniais veiksmais pagal CK 6.383, 1.71 straipsnių reikalavimus ir vartotojui atsiranda prievolė mokėti už tiekiamą šilumą Lietuvos Respublikos įstatymų, Vyriausybės, Komisijos nutarimų nustatyta tvarka ir tarifais. Pažymėjo, kad atsiliepime į ieškinį atsakovė neginčija, kad patalpų šilumos tiekimo–vartojimo įrenginiai yra prijungti prie centralizuotai tiekiamos šilumos energijos tiekimo tinklų. Nurodytos aplinkybės ir rašytinis įrodymas (Nekilnojamojo turto registro išrašas) patvirtina ieškovės argumentą, kad šilumos energijos pirkimo pardavimo sutartis dėl šilumos energijos teikimo patalpoms yra sudaryta konkliudentiniais veiksmais. Be to, nurodė, kad atsakovė jokių veiksmų, kad jos turtui nebūtų tiekiama šilumos energija, nesiėmė. Paaiškino, kad 2017 m. gegužės 31 d. atsakovei buvo suteiktas pirminis slaptažodis bei įteikta sąskaita 17VST Nr.12516, kuria ji buvo informuota apie tai, jog savitarnos svetainėje galima peržiūrėti sąskaitą. Atsakovė 2017 m. birželio 19 d. prisijungė su pirminiu slaptažodžiu. Nuo to laiko atsakovė sąskaitas peržiūrėdavo internetu. Ieškovė pateikė išsamią ataskaitą apie tai, kada atsakovė buvo prisijungusi prie savitarnos svetainės, taip pat nurodė, kada aktualiu laikotarpiu atliko kiekvienos iš sąskaitų peržiūrą.
7. Atsakovė pateiktame triplike nurodo, kad nekeičia savo pozicijos, išdėstytos atsiliepime į ieškinį, t. y. prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti iš ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
8. Teismo 2020 m. spalio 6 d. nutartimi nutarta atidėti 2020 m. spalio 6 d. 10.00 val. teismo posėdį; civilinę bylą skirti nagrinėti 2020 m. spalio 21 d. 9.00 val. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka; nustatyti atsakovės atstovei advokato padėjėjai Daumantei Hinz septynių kalendorinių dienų terminą pateikti teismui rašytinę nuomonę dėl bylos nagrinėjimo teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka ir/ar prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
9. Atsakovės atstovė 2020 m. spalio 21 d. pateikė teismui prašymą bylą nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka.
10. Nesant šalių prieštaravimų, byla išnagrinėta teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka.
Ieškinys tenkintinas.
II. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados
11. Šilumos
energijos pirkimo–pardavimo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) bendrosios normos dėl energijos pirkimo–pardavimo sutarčių, kurios yra taikomos visų rūšių energijos pirkimo–pardavimo teisiniams santykiams (CK 6.383-6.391 straipsniai), ir specialiosios teisės normos, reguliuojančios būtent šilumos energijos pirkimo–pardavimo teisinius santykius, įtvirtintos Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatyme (toliau – Šilumos ūkio įstatymas). Pagal Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 52 dalį šilumos vartotoju laikomas juridinis ar fizinis asmuo, kurio naudojami šildymo prietaisai nustatyta tvarka prijungti prie šilumos perdavimo tinklų ar pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų. 12. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 Dėl elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių patvirtinimo patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (toliau – taisyklės) 101 punkte numatyta, kad tuo atveju, jei su tiekėju ir (ar) operatoriumi nėra sudaryta sutartis arba vartotojo neįmanoma nustatyti, už patiektą elektros energiją, elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas.
13. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog rašytinės sutarties nesudarymo faktas (priešingai nei teigia atsakovas) nelemia šilumos energijos vartotojo atleidimo nuo įstatyme įtvirtintos pareigos sumokėti už tiektą šilumos energiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553-421/2016 nutarties 30-31 punktai).
14. Remiantis byloje esančiais duomenimis ir juos pagrindžiančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad butas, unikalus Nr. 4400-0731-3735:2979, esantis Vilkpėdės g. 2A-2 , Vilniuje, nuo 2018 m. gruodžio 27 d. nuosavybės teise priklauso atsakovei UAB „Primestus“. Dėl šio fakto byloje ginčo nėra. Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro išrašo, atsakovei nuosavybės teise priklausanti patalpa šildoma naudojant centrinį šildymą. Taigi, minėtų patalpų šilumos tiekimo-vartojimo įrenginiai yra prijungti prie centralizuotai tiekiamos šilumos energijos tiekimo tinklų, ko atsakovė taip pat neginčija. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad atsakovė nėra sudariusi rašytinės šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutarties su ieškove, taip pat dėl to, kad ieškovė faktiškai paslaugas atsakovei suteikė, o atsakovė jas naudojo. Duomenų apie atsakovės kreipimąsi į ieškovę dėl šilumos energijos tiekimo nutraukimo ar šildymo tiekimo-vartojimo įrenginių atjungimo nuo centralizuotų šilumos energijos tiekimo tinklų procedūrų inicijavimo byloje nėra.
15. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju atsakovei nuosavybės teise priklausančių patalpų šilumos įrenginių prijungimas prie šilumos tiekimo tinklų laikytinas patvirtinančiu konkliudentinių veiksmų, išreiškiančių valią sudaryti šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartį pagal standartines sąlygas, buvimo faktą (CK 1.71 straipsnio 1, 2 dalys). Analogiškos praktikos laikosi ir apeliacinės instancijos teismas (žr. pvz. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2A-1533-619/2020),
16. Atsakovei valdant patalpą, kurioje naudojami šildymo prietaisai prijungti prie centralizuoto šilumos tiekimo sistemos, ir iš energijos tiekimo įmonės priimant centralizuotai tiekiamą šilumos energiją, tarp šalių atsirado šilumos energijos tiekimo-vartojimo teisiniai santykiai, šalių valią gauti ir tiekti šilumos energiją įgyvendinant konkliudentiniais veiksmais.
17. Kadangi šilumos vartotojui kyla įstatyminė pareiga atsiskaityti už tiektą šilumos energiją ne nuo rašytinės šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo momento, o nuo konkrečių konkliudentinių veiksmų atlikimo – šildymo prietaisų, esančių vartotojui priklausančiose patalpose, prijungimo prie šilumos energijos tiekėjo perdavimo tinklų momento, todėl ieškovės reikalavimas atsiskaityti už laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 1 d. iki 2020 m. vasario 29 d. butui, esančiam Vilkpėdės g. 2A-2, Vilniuje, patiektą šilumos energiją ir karštą vandenį, yra pagrįstai pareikštas atsakovei, kaip šilumos vartotojai.
18. Teismas, įvertinęs į bylą pateiktų rašytinių įrodymų visetą bei byloje nustatytas faktines aplinkybes, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju atsakovei kyla įstatyminė pareiga sumokėti ieškovei už į atsakovės patalpas aktualiu laikotarpiu tiektą šilumos energiją/karštą vandenį. Byloje nėra rašytinių įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovė už aktualiu laikotarpiu suteiktas paslaugas su ieškove tinkamai atsiskaitė (CPK 178 straipsnis). Atsakovė neginčija prašomo priteisti įsiskolinimo dydžio, suteiktų paslaugų įkainių ir susidariusio įsiskolinimo laikotarpio (CPK 178 straipsnis).
19. Teismas kritiškai vertina atsakovės argumentus, kad apie susidariusį įsiskolinimą ji nežinojo, kadangi ieškovės išrašytos sąskaitos faktūros už suteiktas paslaugas jai nebuvo tinkamai įteiktos. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė yra aktyvavusi savo paskyrą ieškovės savitarnos svetainėje, kurioje yra galimybė peržiūrėti gaunamas sąskaitas, nuolat gauna pranešimus elektroniniu paštu apie jai išrašytas sąskaitas. Atsakovė šių aplinkybių nepaneigė (CPK 178 straipsnis). Teismo vertinimu, toks informavimo būdas laikytinas tinkamu, kadangi nustatyta tvarka patvirtintas paties vartotojo.
20. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ieškovės reikalavimas dėl skolos priteisimo yra pagrįstas, ieškovei iš atsakovės priteisiama 330,22 Eur dydžio skola už laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 1 d. iki 2020 m. vasario 29 d. atsakovei tiektą šilumos energiją/karštą vandenį.
21. Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Nagrinėjamu atveju, ieškovė, vadovaudamasi Šilumos pirkimo – pardavimo sutarčių standartinių sąlygų aprašo 361 punktu, atsakovei paskaičiavo 0,02 proc. delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną, kurie sudaro iš viso 7,15 Eur už laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. vasario 29 d. Toks delspinigių dydis atitinka Šilumos pirkimo – pardavimo sutarčių standartinių sąlygų aprašo 361 punktą, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 7,15 Eur delspinigius už laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. vasario 29 d., yra tenkintinas.
22. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, kurioje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gegužės 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).
23. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 98 straipsnį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.
24. Pripažinus, kad ieškovės pareikšti reikalavimai yra pagrįsti, ieškovei iš atsakovės priteisiamos dėl kreipimosi į teismą patirtos 19,06 Eur bylinėjimosi išlaidos – 15,00 Eur žyminis mokestis ir 4,06 Eur išlaidos už Nekilnojamojo turto registro duomenų paiešką (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
25. Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 5,00 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.
26. Dėl kitų šalių nurodytų aplinkybių teismas nepasisako, kadangi jos neturi teisinės reikšmės nagrinėjamoje byloje (CPK 185 straipsnio 1 dalis).
n u s p r e n d ž i a :
tenkinti ieškinį.
Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Vilniaus šilumos tinklai“ (juridinio asmens kodas 124135580) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Primestus“ (juridinio asmens kodas 304228958) 330,22 Eur (trijų šimtų trisdešimties eurų 22 ct) skolą už šilumos energiją, 7,15 Eur (septynių eurų 15 ct) delspinigius, 6,00 (šešių) procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gegužės 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 19,06 Eur (devyniolikos eurų 06 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo (sprendimo) priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Jelena Leščinskienė