Civilinė byla Nr. e2-5617-620/2023

                                                                       Teisminio proceso Nr.2-37-3-00537-2023-5

                                                                             Procesinio sprendimo kategorijos:1.3.2.9.10.2.;         

         1.3.2.9.14.;3.2.6.5.

(S)

PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. lapkričio 14 d.

Rokiškis

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teisėja Loreta Kukelkienė,

dalyvaujant teismo posėdžio sekretorei Jūratei Meiluvienei,

ieškovei J. J., jos atstovui advokato padėjėjui Virginijui Ražukui ( per  vaizdo nuotolinio perdavimo priemonę – vaizdo konferencijų programą „Zoom“),

atsakovo atstovei I. D.,

trečiojo asmens atstovui I. G.,

teismo posėdžio metu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. J. ieškinį dėl neteisėto darbo sutarties nutraukimo, atsakovas Kupiškio rajono savivaldybės kultūros centras, trečiasis asmuo Kupiškio rajono savivaldybė, ir

n u s t a t ė:

                   ieškovė nurodė, kad pagal 2014 m. spalio 31 d. darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dirbo Kupiškio rajono savivaldybės kultūros centro direktorės pareigose. Nuo 2023 m. gegužės 12 d. ieškovė buvo nedarbinga dėl ligos. 2023 m. gegužės 15 d. Kupiškio rajono savivaldybės kultūros centras gavo Kupiškio rajono savivaldybės mero 2023 m. gegužės 11 d. potvarkį Nr. MP-49 „Dėl darbo sutarties nutraukimo su Kupiškio rajono savivaldybės kultūros centro direktore J. J.“. Minėtu potvarkiu nuo 2023 m. gegužės 11 d. buvo nutraukta darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta 2014 m. spalio 31 d. su Kupiškio rajono savivaldybės kultūros centro direktore J. J.. Teigia, kad jos atleidimas, įformintas Kupiškio rajono savivaldybės mero 2023 m. gegužės 11 d. potvarkiu Nr. MP-49 laikytinas neteisėtu.

        Atsakovo- Kupiškio rajono savivaldybės kultūros centro teisinė forma – biudžetinė įstaiga. Kupiškio rajono savivaldybės meras 2023 m. gegužės 11 d. potvarkiu Nr. MP-49 nutraukdamas su biudžetinės įstaigos Kupiškio rajono savivaldybės kultūros centro vadove darbo sutartį neteisėtai įsiterpė į įstaigos savininko teises įgyvendinančios Kupiškio rajono savivaldybės tarybos kompetenciją ir tokiu būdu pažeidė Kupiškio rajono savivaldybės kultūros centro nuostatų 7 punkto bei Biudžetinių įstaigų įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 2 punkto reikalavimus.

        Paaiškino, jog Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-90-478/2023 Kupiškio rajono savivaldybės merui D. B. buvo atimta teisė dirbti vadovaujantį darbą valstybiniame, viešajame ar privačiajame sektoriuje ketveriems metams. Nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-90-478/2023 įsiteisėjo 2023 m. gegužės 11 d. Kupiškio rajono savivaldybės mero 2023 m. gegužės 11 d. potvarkio Nr. MP-49 preambulėje yra nurodytas minėtas nuosprendis, o tai reiškia, kad 2023 m. gegužės 11 d. potvarkio Nr. MP-49 pasirašymo dieną Kupiškio rajono savivaldybės meras D. B. jau žinojo, kad pagal teismo nuosprendį yra netekęs teisės dirbti vadovaujantį darbą valstybiniame, viešajame ar privačiajame sektoriuje ir tuo pačiu negali vykdyti mero pareigų. Kupiškio rajono savivaldybės mero 2023 m. gegužės 11 d. potvarkis Nr. MP-49 yra priimtas nekompetentingo subjekto ir negali sukelti teisinių padarinių. Ieškovė mano, kad tuo pagrindu darbo sutarties nutraukimas su ja, kaip Kupiškio rajono savivaldybės kultūros centro direktore, įformintas Kupiškio rajono savivaldybės mero 2023 m. gegužės 11 d. potvarkiu Nr. MP-49, pripažintinas neteisėtu.

Iš ieškovės turimų duomenų iš Kupiškio rajono savivaldybės dokumentų valdymo sistemos sprendžia, kad Kupiškio rajono savivaldybės mero 2023 m. gegužės 11 d. potvarkis Nr. MP-49 yra registruotas ne 2023 m. gegužės 11 d., o 2023 m. gegužės 15 d. Tai reiškia, kad potvarkis Nr. MP-49 įsigaliojo taip pat tik 2023 m. gegužės 15 d. Kupiškio rajono savivaldybės mero potvarkiu Nr. MP-49 darbo sutartis su ieškove nutraukta atgaline data, t.y. nuo 2023 m. gegužės 11 d. Dėl ligos ieškovė nuo 2023 m. gegužės 15 d. buvo laikinai nedarbinga. Tai jeigu būtų laikoma, kad Kupiškio rajono savivaldybės mero potvarkis Nr. MP-49 teisinius padarinius geriausiu atveju galėjo sukelti tik 2023 m. gegužės 15 d., tai tokiu atveju tektų pripažinti, kad ieškovė iš darbo buvo atleista nedarbingumo laikotarpiu ir tai sudarytų papildomą pagrindą atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu. Nebuvo išimtinių atvejų numatytų Darbo kodekso 65 straipsnio 6 dalyje , kai darbo santykiai gali būti nutraukti nesulaukus laikinojo nedarbingumo arba atostogų pabaigos: šalių susitarimu; darbuotojo iniciatyva; suėjus terminuotos darbo sutarties terminui; pasibaigus darbdaviui. Visais kitais atvejais, įskaitant atvejį, kai darbo sutartis yra nutraukiama nesant darbo sutarties šalių valios, darbo sutartis gali būti nutraukta pirmą dieną po darbuotojo laikinojo nedarbingumo pabaigos.

        Ieškovės darbo sutartis buvo nutraukta remiantis tuo, kad ieškovė prarado teisę dirbti vadovaujantį darbą valstybiniame, viešajame ar privačiajame sektoriuje trejiems metams. Tačiau darbo santykiai su ieškove galėjo būti išsaugoti, jei atsakovas būtų pasiūlęs ieškovei bet kokį kitą nevadovaujantį darbą. Atsakovas to nepadarė ir tai , anot ieškovės, galima kvalifikuoti kaip atsakovo padarytą Darbo kodekso 2 straipsnio 1 dalyje nustatytų teisėtų lūkesčių apsaugos ir visokeriopos darbo teisių gynybos bei darbo santykių stabilumo principų pažeidimą bei 24 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendradarbiavimo pareigą.

Pažymėjo, kad ieškovė apie tai, kad su ja nuo 2023 m. gegužės 11 d. yra nutraukta darbo sutartis sužinojo tik 2023 m. gegužės 15 d., apie tai ją informavo laikinai ją pavaduojantis asmuo, kuris tą pačią dieną gavo mero potvarkį , nes ji dar dirbdama 2023 m. gegužės 11 d. jokių dokumentų negavo. Ginčijamą potvarkį priimdamas Kupiškio rajono savivaldybės meras veikė įgyvendindamas ieškovės darbdavio teises ir pareigas. Tokiu būdu veikdamas darbdavio vardu, Kupiškio rajono savivaldybės meras pažeidė Darbo kodekso 25 straipsnyje nustatytą pareigą pranešti kitai šaliai apie bet kokias aplinkybes, galinčias reikšmingai paveikti sutarties sudarymą, vykdymą ir nutraukimą. Mano, kad iš paminėtų aplinkybių pagrindu galima konstatuoti, kad Kupiškio rajono savivaldybės mero 2023 m. gegužės 11 d. potvarkis Nr. MP-49 prieštarauja Kupiškio rajono savivaldybės kultūros centro nuostatams, protingumo ir sąžiningumo principams ir tai sudaro CK 2.82 straipsnio 4 dalyje nurodytą pagrindą minėtą potvarkį pripažinti negaliojančiu, o juo įformintą darbo sutarties nutraukimą - neteisėtu.

Teismui pripažinus ieškovės atleidimą neteisėtu, ieškovės pažeistos teisės gintinos, taikant teisių gynimo būdus numatytus Darbo kodekso 218 straipsnio 4 dalyje, t.y.priteistinas išmokėti vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos ir priteistina keturių vidutinių darbo užmokesčių dydžio kompensaciją, atsižvelgiant į tai, kad ieškovės darbo santykių trukmė sudaro daugiau kaip 8 metus; taip pat nustatytina, kad ieškovės darbo sutartis nutraukta darbo ginčą nagrinėjančio teismo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną.

                    Ieškovė teismo prašė:

 1.        Pripažinti negaliojančiu Kupiškio rajono savivaldybės mero 2023 m. gegužės 11 d. potvarkį Nr. MP-49 „Dėl darbo sutarties nutraukimo su Kupiškio rajono savivaldybės kultūros centro direktore J. J.“ ir pripažinti neteisėtu J. J. atleidimą iš darbo.

2.        J. J. į darbą negrąžinti, laikant, kad 2014 m. spalio 31 d. darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukta teismo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną.

3.        Priteisti J. J. iš atsakovo Kupiškio rajono savivaldybės kultūros centro vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus.

4.        Priteisti J. J. iš atsakovo Kupiškio rajono savivaldybės kultūros centro keturių vidutinių darbo užmokesčių dydžio kompensaciją.

5.        Priteisti J. J. iš atsakovo Kupiškio rajono savivaldybės kultūros centro bylinėjimosi išlaidas.

                  Atsakovas Kupiškio rajono savivaldybės kultūros centras atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdyje jo atstovė nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka. Prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą atsakovo atžvilgiu arba netinkamą proceso šalį pakeisti tinkama , nes ne atsakovas - Kupiškio rajono savivaldybės kultūros centras ieškovę J. J. atleido iš užimamų pareigų, o Kupiškio rajono savivaldybės meras, kaip numato Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 7 punktas .Mano, kad ieškovės J. J. ieškinys pareikštas ne tam subjektui, vietoje Kupiškio rajono savivaldybės kultūros centro atsakovu turi būti - Kupiškio rajono savivaldybė, atstovaujama Savivaldybės vadovo - mero, nes Kupiškio rajono savivaldybės kultūros centras nėra biudžetinės įstaigos vadovės J. J. darbdavys.

Teigia, kad nors ieškovė prašo priteisti iš atsakovo - Kupiškio rajono savivaldybės kultūros centro vidutinį darbo užmokestį ir kitas išlaidas, tačiau nuo 2021 m. balandžio 1 d. Kupiškio rajono savivaldybės kultūros centro finansinę apskaitą centralizuotai tvarko Kupiškio rajono savivaldybės administracija, todėl ir vidutinio darbo užmokesčio bei kitų išlaidų atsakovas negalėtų sumokėti.

Trečiasis asmuo Kupiškio rajono savivaldybė pateikė atsiliepimą į ieškinį bei jos atstovas teismo posėdžio metu prašė ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Mano, kad ieškovė pateikdama ieškinyje reikalavimus atsakovui Kupiškio rajono savivaldybės kultūros centrui nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatytų normų ir pažeidė specialiuosius teisės aktus, kurie reguliuoja konkrečią sritį, t. y. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą, kuriame nurodyti konkretūs Savivaldybės merui suteikti įgaliojimai. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje yra labai aiškiai apibrėžti Savivaldybės mero įgaliojimai, šiuo atveju, šio straipsnio 2 dalies 7 punkte nurodyta, kad meras „priima į pareigas ir atleidžia iš jų savivaldybės biudžetinių įstaigų ir viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė) vadovus; įgyvendina kitas funkcijas, susijusias su savivaldybės biudžetinių įstaigų ir viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė) vadovų darbo santykiais, Lietuvos Respublikos darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka;“. Todėl savivaldybės meras, vadovaudamasis jam suteiktais įgaliojimais atleido ieškovę iš pareigų, o ne atsakovas (Kupiškio rajono savivaldybės kultūros centras).Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas teisines aplinkybes, mano, kad ieškovės ieškinyje nurodytas atsakovas ir jam keliami reikalavimai yra neteisėti ir nepagrįsti.

Trečiojo asmens nuomone, ieškovės nurodyti teiginiai ir įstatymo aiškinimai neatitinka tikrovės, nes ieškovė buvo priimta vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka pagal darbo sutartį, todėl savivaldybės meras, 2023-05-11 sužinojęs Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-90- 478/2023, tą pačią dieną įformino darbo sutarties nutraukimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 60 str. 1 d. 1 p. normomis, pagal kurias darbo sutartis privalo būti nutraukta be įspėjimo, kai įsiteisėja teismo sprendimas arba teismo nuosprendis, kuriuo darbuotojas nuteisiamas bausme, dėl kurios negali dirbti darbo.

Trečiasis asmuo nurodė, kad pagal patvirtintą dokumentacijos planą „3.1. Mero potvarkiai personalo klausimais ir jų registras“ yra ne elektroninė byla, todėl priimtas Savivaldybės mero 2023-05-11 potvarkis Nr. MP-49 yra pasirašytas ir užregistruotas 2023-05-11,o savivaldybės administracijos specialistas 2023 m. gegužės 15 d. nusiuntė šį priimtą potvarkį Kupiškio rajono savivaldybės kultūros centrui, kad įstaigos darbuotojai galėtų toliau tinkamai organizuoti įstaigos darbą. Pagal 2023 m. gegužės mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštį, ieškovė (direktorė) dirbo, nes jai buvo paskutinė darbo diena, todėl nesutiko su ieškovės teiginiais, kad ji buvo atleista nedarbingumo laikotarpiu .Teigia, jog pagal Darbo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 1 punktą jie neturėjo ieškovei pasiūlyti kito darbo toje pačioje įstaigoje. Pagal Kupiškio rajono savivaldybės Kultūros centro nuostatus, centro direktoriaus pareigybės aprašymą, darbo sutartį ieškovė buvo pavaldi savivaldybės merui ir jos darbo santykiai buvo tarp savivaldybės, o ne Kupiškio rajono savivaldybės kultūros centro.

Ieškinys tenkintinas .

Įstatymas numato, kad šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, o teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso-toliau CPK 178, 185 str. ).

Iš byloje pateiktos darbo sutarties kopijos nustatyta, kad ieškovė pagal 2014 m. spalio 31 d. darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2014 m. lapkričio 3 d. (darbo sutartis įsigaliojo jos pasirašymo dieną) dirbo Kupiškio rajono savivaldybės kultūros centro direktorės pareigose. 

Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-90-478/2023 ieškovei J. J. vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 682 straipsniu buvo atimta teisė dirbti vadovaujantį darbą valstybiniame, viešajame ar privačiajame sektoriuje trejiems metams.

2023 m. gegužės 11 d. Kupiškio rajono savivaldybės meras potvarkiu Nr. MP-49 „Dėl  darbo sutarties nutraukimo su Kupiškio rajono savivaldybės kultūros centro direktore J. J.“ (toliau -Mero potvarkis) vadovaudamasis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 65 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 7 punktu, Lietuvos Respublikos kultūros centrų įstatymo Nr. IX-2395 9 straipsnio pakeitimo įstatymu, Kupiškio rajono savivaldybės mero 2023 m. vasario 3 d. potvarkiu Nr. MP-7 „Dėl leidimo J. J. dirbti šventinę dieną“, Kupiškio rajono savivaldybės mero 2023 m. kovo 7 d. potvarkiu Nr. MP-36 „Dėl leidimo J. J. dirbti šventinę dieną“ ir vykdant Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gegužės 11 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-90-478/2023 , nutarė nuo 2023 m. gegužės 11 d. nutraukti Darbo sutartį Nr. DS-31, sudarytą 2014 m. spalio 31 d. su Kupiškio rajono savivaldybės kultūros centro direktore J. J.. Meras minėtu potvarkiu nurodė Kupiškio rajono savivaldybės administracijos Savivaldybės įstaigų apskaitos tarnybai išmokėti J. J. priskaičiuotą darbo užmokestį ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas bei įpareigojo Kupiškio rajono savivaldybės kultūros centro direktorę J. J. iki 2023 m. gegužės 11 d. jai priklausiančias materialines vertybes ir dokumentus (pagal perdavimo-priėmimo aktą) perduoti R. G., Kupiškio rajono savivaldybės kultūros centro direktoriaus pavaduotojai kultūrai.

Darbo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, jog darbo sutartis privalo būti nutraukta be įspėjimo kai įsiteisėja teismo sprendimas arba teismo nuosprendis, kuriuo darbuotojas nuteisiamas bausme, dėl kurios negali dirbti darbo. Darbdavys, gavęs Darbo kodekso 60 straipsnio 1 dalyje nurodytą priežastį patvirtinantį dokumentą ar kitaip apie ją sužinojęs, privalo ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo dokumento gavimo ar sužinojimo dienos nutraukti darbo sutartį (Darbo kodekso 60 straipsnio 2 dalis).Įstatymas nenumato, jog darbdavys turėtų pasiūlyti šiuo pagrindu atleidžiamam darbuotojui kitą toje darbovietėje esančią laisvą darbo vietą.

Byloje buvo keliamas klausimas , kad meras nutraukdamas su biudžetinės įstaigos Kupiškio rajono savivaldybės kultūros centro vadove darbo sutartį neteisėtai įsiterpė į įstaigos savininko teises įgyvendinančios Kupiškio rajono savivaldybės tarybos kompetenciją ir tokiu būdu pažeidė Kupiškio rajono savivaldybės kultūros centro nuostatų 7 punkto bei Biudžetinių įstaigų įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 2 punkto reikalavimus. Atsakovas ir trečiasis asmuo teigia, kad merui tokią teisę suteikia Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas, t.y. 27 straipsnio 2 dalyje yra labai aiškiai apibrėžti Savivaldybės mero įgaliojimai, šiuo atveju, šio straipsnio 2 dalies 7 punkte nurodyta, kad jis priima į pareigas ir atleidžia iš jų savivaldybės biudžetinių įstaigų ir viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė) vadovus; įgyvendina kitas funkcijas, susijusias su savivaldybės biudžetinių įstaigų ir viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė) vadovų darbo santykiais, Lietuvos Respublikos darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Pagal byloje pateiktus Kupiškio rajono savivaldybės kultūros centro nuostatus, patvirtintus Kupiškio rajono savivaldybės tarybos 2021 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. TS-177 matyti, kad centro teisinė forma yra biudžetinė įstaiga (4 punktas), o centro savininkas yra Kupiškio rajono savivaldybė (6 punktas), o centro savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija yra Kupiškio rajono savivaldybės taryba (7 punktas), kuri be nurodytų centro nuostatuose, sprendžia kitus Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatyme ir kituose teisės aktuose jos kompetencijai priskirtus klausimus. Centrui vadovauja direktorius. Direktorius į pareigas skiriamas 5 metams konkurso būdu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Kultūros centro direktorius yra pavaldus savivaldybės merui ir atskaitingas savivaldybės tarybai (19 punktas), taip pat nurodoma ir Kupiškio rajono savivaldybės kultūros centro direktoriaus pareigybės aprašyme (7 punktas).

Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo (Akto redakcija, galiojanti nuo 2023 m. sausio 1 d.) 4 straipsnio 2 dalyje  nustatyta, kad iš savivaldybės biudžeto išlaikomos biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendina savivaldybės taryba, kuri, be kita ko, priima į pareigas ir iš jų atleidžia biudžetinės įstaigos vadovą. 

Savo ruožtu Vietos savivaldos įstatymo (toliau – VSĮ, akto redakcija, galiojusi nuo 2023 m. gegužės 11 d.) 15 straipsnio 1 dalis nustato, kad savivaldybės tarybos kompetencija yra išimtinė ir paprastoji. Išimtinei savivaldybės tarybos kompetencijai priskirtų įgaliojimų savivaldybės taryba negali perduoti jokiai kitai savivaldybės institucijai ar įstaigai (15 straipsnio 6 dalis), tačiau biudžetinių įstaigų vadovų atleidimo iš pareigų klausimai išimtinei savivaldybės tarybos kompetencijai nėra priskirti. VSĮ 27 straipsnis nustato mero įgaliojimus, tarp kurių, merui pavesta kontroliuoti ir prižiūrėti savivaldybės viešojo administravimo institucijų, įstaigų ir įmonių vadovų veiklą, kaip jie įgyvendina įstatymus, Vyriausybės ir savivaldybės tarybos sprendimus (2 dalies 8 punktas) ; taip pat – priimti į pareigas ir atleisti iš jų savivaldybės biudžetinių įstaigų ir viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė) vadovus; įgyvendinti kitas funkcijas, susijusias su savivaldybės biudžetinių įstaigų ir viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė) vadovų darbo santykiais, Lietuvos Respublikos darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (2 dalies 7 punktas). 

Atsižvelgiant į tai, teismo nuomone , meras buvo tinkamas subjektas spręsti ieškovės atleidimo iš pareigų klausimą. Tokia išvada yra pateikta ir kasacinio teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-522-313/2018, kad Vietos savivaldos įstatyme aiškiai atribota savivaldybės tarybos ir mero kompetencija priimti sprendimus dėl tam tikrų savivaldybės biudžetinių įstaigų vadovų skyrimo į pareigas ir atleidimo iš jų. Vadinasi, savivaldybės meras, kuriam pavestos biudžetinių įstaigų vadovų atleidimo iš darbo  funkcijos, galėjo spręsti ir dėl ieškovės, kaip Kupiškio rajono savivaldybės kultūros centro vadovės (direktorės) darbo sutarties nutraukimo  DK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

Byloje tiek atsakovas ,tiek ir trečiasis asmuo kaip vieną iš pagrindinių priežasčių dėl ko jie nesutinka su ieškiniu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįsta arba netinkamą proceso šalį pakeisti tinkama , nes ne atsakovas - Kupiškio rajono savivaldybės kultūros centras ieškovę J. J. atleido iš užimamų pareigų, o Kupiškio rajono savivaldybės meras, teigia, kad atsakovas nėra biudžetinės įstaigos vadovės J. J. darbdavys, todėl pagal ieškinį negali atsakyti.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad darbdavio organai, nepaisant to, kad būtent per juos darbdavys įgyja darbo teises ir prisiima darbo pareigas, taip pat jas įgyvendina, nėra tiesioginiai tarp darbo sutarties šalių atsiradusio materialiojo teisinio santykio subjektai, o yra susiję materialiaisiais teisiniais santykiais su viena iš šalių – darbdaviu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad tinkamas atsakovas yra darbo materialiųjų teisinių santykių antroji šalis – darbdavys, o ne pastarojo organai, nepriklausomai nuo jų rūšies, teisinės formos ir pan. Ši taisyklė taikytina nepriklausomai nuo to, kokias pareigas pagal darbo sutartį ėjo darbuotojas, ginčijantis atleidimo iš darbo teisėtumą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-686/2017, 65 punktas).

Trečiasis asmuo Kupiškio rajono savivaldybė pagal byloje pateiktus Kupiškio rajono savivaldybės kultūros centro nuostatus, yra centro savininkas , o centro savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija yra Kupiškio rajono savivaldybės taryba ,tačiau tai nereiškia, kad nagrinėjamos bylos atveju ji laikytina darbo sutarties šalimi – ieškovo darbdave DK nuostatų prasme. Darbdavys – tai asmuo, kurio naudai ir kuriam būdamas pavaldus darbo sutartimi darbo funkciją atlygintinai įsipareigojo atlikti fizinis asmuo (DK 21 straipsnio 3 dalis). Darbdaviai savo teises ir pareigas darbuotojui gali įgyvendinti per savo teisėtus atstovus ar įgaliotus asmenis (DK 21 straipsnio 5 dalis).Pagal Kupiškio rajono savivaldybės kultūros centro nuostatus , centro direktorius organizuoja centro veiklą ir atsako už ją, užtikrina, kad būtų įgyvendinami centro tikslai ir vykdomos nustatytos funkcijos (Nuostatų 20.1 punktas), centro vardu atstovauja jam valstybės, savivaldybių ar nevyriausybinių organizacijų institucijose ir įstaigose (Nuostatų 20.9 punktas); priima į darbą ir atleidžia iš jo darbuotojus, tvirtina jų pareigybių aprašymus (Nuostatų 20.4 punktas). Nuostatuose taip pat nurodoma kokie yra centro lėšų šaltiniai, t.y. ir valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų savivaldybės biudžetui skirtos lėšos ir Kupiškio rajono savivaldybės biudžeto lėšos, skiriamos pagal patvirtintas sąmatas; pajamos už teikiamas paslaugas; fondų, organizacijų, kitų juridinių ir fizinių asmenų dovanotos ar kitaip teisėtais būdais perduotos lėšos, tikslinės paskirties lėšos pagal pavedimus ir kitos teisėtu būdu įgytos lėšos (Nuostatų 33 punktas).Vadinasi ieškovė, kaip centro direktorė, įsipareigojo darbo funkcijas atlikti ne trečiajam asmeniui Kupiškio rajono savivaldybei, o atsakovui-Kupiškio rajono savivaldybės kultūros centrui. Ir nors centro buhalterinę apskaitą vykdo Kupiškio rajono savivaldybės administracijos Savivaldybės įstaigų buhalterinės apskaitos tarnyba (Nuostatų 35 punktas), tačiau darbo užmokestis mokamas iš centro biudžeto, papildomai nebeišlaikant atskirų buhalterių kiekvienoje biudžetinėje įstaigoje, taip taupant lėšas. Todėl Kupiškio rajono savivaldybės kultūros centras laikytinas ieškovės darbdaviu DK nuostatų prasme, taip pat tinkamu atsakovu, kuriam turi būti reiškiami ieškovės materialieji reikalavimai dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir taikytinų padarinių, kas atitinka ir kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-55-781/2022). 

Ieškovė J. J. apklausta teismo posėdžio metu paaiškino, jog 2023 m. gegužės 11 d. ji jokiu būdu ir forma nebuvo supažindinta su Mero potvarkiu, nes tą dieną negavo nei popierinio varianto, nei jis buvo įkeltas į Kupiškio rajono savivaldybės dokumentų valdymo sistemą. Informaciją apie Mero potvarkį ji gavo 2023 m. gegužės 15 d. iš Kultūros centro personalo vadybininkės, kai dokumentas tą pačią dieną buvo įkeltas į dokumentų valdymo sistemą.2023 m. gegužės 15 d. ji buvo laikinai nedarbinga, todėl niekaip jo negalėjo įgyvendinti, negalėjo perduoti priklausančių dokumentų, ar turto. Ieškovė taip pat paaiškino, kad meras žinojo, kad ji 2023 m. gegužės 15 d. yra nedarbinga. Per dokumentų valdymo sistemą nekeliami asmeninio pobūdžio dokumentai, kai pavyzdžiui keičiamas užmokesčio koeficientas, bet tada jį perduota sekretorė pasirašytinai, o visi kiti dokumentai keliami per sistemą ir jokio dokumento 2013 m. gegužės 11 d., kai dar dirbo, ji negavo. Pažymėjo, jog dokumentų valdymo sistema nebuvo užstrigusi, ar neveikianti, nebent tik jeigu būtų nutrūkęs elektros teikimas, ko nebuvo.

Trečiojo asmens atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog meras pasirašė potvarkį 2023 m. gegužės 11 d., o tik vėliau jis buvo įkeltas į dokumentų valdymo sistemą, jis galioja nuo pasirašymo dienos ,negalėjo tiksliai paaiškinti kokia yra įkėlimo į Dokumentų valdymo sistemą tvarka, kaip jis turėtų būti pasirašytas, ar originaliu parašu, ar elektroniniu.

Iš kartu su ieškiniu gautų dokumentų (dokumentų peržiūros kontrolės duomenų) matyti, kad Mero potvarkis, kurio registracijos data įvardinta 2023-05-11 perduotas Finansų ir biudžeto skyriui ,administracijai, kultūros, švietimo ir sporto skyriui, savivaldybės įstaigų apskaitos skyriui 2023-05-15 14:42 val., minėti skyriai yra su juo susipažinę, o šis dokumentas siųstas J. J. tuo pačiu metu, bet jis yra jai neįteiktas. Failas ieškovės buvo peržiūrėtas 2023 m. gegužės 24 d.15:21 val. Mero potvarkis Kupiškio rajono savivaldybės kultūros centre registruotas 2023 m. gegužės 15 d. Nr. GR-137.

Iš elektroninio portalo ambulatorinio apsilankymo išrašų matyti, jog ieškovė dėl ligos buvo laikinai nedarbinga nuo 2023 m. gegužės 12 d. iki 2023 m. gegužės 31 d.

Iš byloje pateikto Mero potvarkio matyti, kad jis nėra pasirašytas originaliu mero parašu, ant jo tik yra žyma, kad su juo susipažino direktoriaus pavaduotoja kultūrai R. G.. Trečiasis asmuo atsiliepime į ieškinį teigė, kad pagal patvirtintą dokumentacijos planą „3.1. Mero potvarkiai personalo klausimais ir jų registras“ yra ne elektroninė byla, todėl priimtas Savivaldybės mero 2023-05-11 potvarkis Nr. MP-49 yra pasirašytas ir užregistruotas 2023-05-11, o savivaldybės administracijos specialistas 2023 m. gegužės 15 d. nusiuntė šį priimtą potvarkį Kupiškio rajono savivaldybės kultūros centrui, kad galėtų toliau įstaigos darbuotojai tinkamai organizuoti įstaigos darbą.

Mero potvarkio patvirtinta kopija, kad jis buvo pasirašytas originaliu parašu teismui nebuvo pateikta, kitokių duomenų byloje nėra, tik aptarti duomenys, kad Mero potvarkis registruotas dokumentų valdymo sistemoje 2023 m. gegužės 11 d. , jam suteiktas registro Nr. MP-49.Analizuojant kartu su ieškiniu pateiktus teisės akto , reg. Nr. MP-49 dokumento operacijų žurnalo duomenis matyti , jog 2023-05-15 14:40 val. buvo įkeltas failas :221219-MP-136(2), kuris buvo nustatytas kaip pagrindinis failas. Iš karto matyti veiksmas „objekto įsegimas į bylą“-Mero potvarkiai personalo klausimais ir jų registras“. Vėliau tą pačią dieną 14:41 val. buvo ištrintas ryšys su failu 221219-MP-136(2), ir sukurtas ryšys su failu 230511-MP-49, kuris buvo įkeltas, bei nustatytas kaip pagrindinis ir jis išsiųstas gavėjams, tarp kurių yra ieškovė J. J., pateikimo sukūrimas registruotas 2023 m. gegužės 15 d.14.42 val. , todėl duomenų, kad Mero potvarkis ieškovei buvo įteiktas 2023 m. gegužės 11 d., t.y. tuo metu, kai ji dar dirbo, nėra pateikta. Matyti, kad Mero potvarkis buvo išsiųstas ieškovei 2023 m. gegužės 15 d., t.y. kai ji buvo nedarbinga, jokių kitų įrodymų, kad jis ieškovei buvo įteiktas 2023 m. gegužės 11 d. teismui nėra pateikta, todėl darbo santykių pasibaigimo diena turėjo būti nukeliama iki laikinojo nedarbingumo pabaigos ir tokiu atveju darbo santykių pasibaigimo diena laikoma pirmoji darbo diena po laikinojo nedarbingumo pabaigos (DK 65 straipsnio 6 dalis).

Iš pateikto Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gegužės 11 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1A-90-478/2023 matyti, jog Kupiškio rajono savivaldybės merui D. B. buvo atimta teisė dirbti vadovaujantį darbą valstybiniame, viešajame ar privačiajame sektoriuje ketveriems metams. Nuosprendis įsiteisėjo 2023 m. gegužės 11 d. Šiuo nuosprendžiu Kupiškio savivaldybės meras vadovavosi ir priimdamas 2023 m. gegužės 11 d. potvarkį dėl ieškovės atleidimo iš darbo, t.y. apie jį jau žinojo.

Trečiojo asmens Kupiškio rajono savivaldybės atstovas teismo posėdžio metu teigė, jog meras galėjo eiti pareigas nepriklausant nuo minėtos Apeliacinio teismo nutarties, jo įgaliojimai nutrūksta kai Vyriausioji rinkimų komisija panaikina mandatą eiti mero pareigas, kurios yra renkamos, o ne skiriamos.

Iš oficialių duomenų matyti, kad 2023 m. gegužės 16 d. Lietuvos Respublikos Vyriausioji rinkimų komisija sprendimu Nr. Sp-140 , vadovaudamasi Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso 176 straipsnio 4 dalies 4 punktu nusprendė pripažinti D. B., Kupiškio rajono savivaldybės mero, įgaliojimus nutrūkusiais nesuėjus terminui pagal įsiteisėjusį apkaltinamąjį nuosprendį.

Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso (toliau-Rinkimų kodeksas) 176 straipsnio 4 dalies 4 punktas numato, jog mero įgaliojimai nutrūksta nesuėjus terminui, kai jam įsiteisėja apkaltinamasis teismo nuosprendis, – pagal įsiteisėjusį teismo nuosprendį. Minėto straipsnio 1 dalis numato, jog rinkimų kodekso nustatytais atvejais dėl mero įgaliojimų nutrūkimo nesuėjus terminui Vyriausioji rinkimų komisija priima motyvuotą sprendimą ne vėliau kaip per 15 dienų (išskyrus mirties atvejį) po to, kai tam atsiranda pagrindas, ir šį sprendimą paskelbia Teisės aktų registre. Detalesnių šią procedūrą reglamentuojančių nuostatų Rinkimų kodekse nėra įtvirtinta.

Rinkimų kodekso 176 straipsnio 4 dalies 4 punkto norma aiškinama kaip reiškianti, kad įvykus juridiniam faktui – įsiteisėjus bet kokiam apkaltinamajam teismo nuosprendžiui – savivaldybės tarybos nario, mero įgaliojimai nutrūksta. Šis savivaldybės tarybos nario įgaliojimų nutrūkimo pagrindas yra formalus ir nėra svarbu, kokia nusikalstama veika minima teismo nuosprendyje, kada pradėta baudžiamoji byla, kada priimtas pirmosios instancijos teismo nuosprendis, kada atlikta bausmė. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. birželio 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eR-32-575/2023). Atsižvelgiant į nurodytus motyvus reiškia, kad 2023 m. gegužės 11 d. potvarkio Nr. MP-49 priėmimo dieną Kupiškio rajono savivaldybės meras D. B. jau žinojo, kad pagal teismo nuosprendį yra netekęs teisės dirbti vadovaujantį darbą valstybiniame, viešajame ar privačiajame sektoriuje ir tuo pačiu negali vykdyti mero pareigų, todėl laikytina, kad jis yra priimtas nekompetentingo subjekto ir tuo pačiu negali sukelti teisinių padarinių. Vadinasi darbo sutarties nutraukimas su ieškove J. J. , kaip Kupiškio rajono savivaldybės kultūros centro direktore, įformintas Kupiškio rajono savivaldybės mero 2023 m. gegužės 11 d. potvarkiu Nr. MP-49, pripažintinas neteisėtu.

Ieškovė pripažinus jos atleidimą iš darbo neteisėtu prašo negrąžinti jos į darbą .Šiuo atveju pripažinus ieškovės atleidimą iš Kupiškio rajono savivaldybė kultūros centro direktorės pareigų neteisėtu, jai priteistinas išmokėti vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos bei priteistina keturių vidutinių darbo užmokesčių dydžio kompensaciją, atsižvelgiant į tai, kad ieškovės darbo santykių trukmė sudaro daugiau kaip 8 metus (pagal darbu sutartį jį dirba direktorės pareigose nuo 2014 m. spalio 31 d.(Darbo kodekso 218 straipsnio 4 dalis).

Kadangi ieškovė prašo jos į darbą negrąžinti, laikytina, kad darbo sutartis su ieškove yra nutraukta teismo sprendimu nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos (DK 218 str. 6 d.).

                     Vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo aprašas yra patvirtintas LR Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 „Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo“. Apraše nurodyta, kad apskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis. Darbuotojo vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas iš skaičiuojamojo laikotarpio užmokesčio, apskaičiuoto už atliktą darbą ar dirbtą laiką (jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip), įskaitant visas darbo apmokėjimo rūšis, nurodytas Aprašo 3.1–3.5 papunkčiuose (5.1 punktas). Darbuotojo vidutinis dieninis darbo užmokestis apskaičiuojamas taip: skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestis dalijamas iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį dienų skaičiaus (įskaitant dirbtas poilsio ir švenčių dienas) (Aprašo 5.4 punktas). 

                        Teismui paprašius iš atsakovo pateikti duomenis apie ieškovės vidutinį darbo užmokestį buvo pateikta darbuotojo darbo užmokesčio kortelė už 2023 m. sausio -rugsėjo mėnesius, konkretaus vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo nebuvo pateikta. Darbo sutartis su ieškove nutraukta 2023 m. gegužės 11 d., tad vidutinio dienos darbo užmokesčio apskaičiavimui turi būti imami 2023 m. vasario, kovo ir balandžio mėnesiai. Iš atsakovo pateiktos darbuotojos J. J. darbo užmokesčio kortelės matyti, kad ieškovei už 2023 m. vasario, kovo ir balandžio mėnesius buvo priskaičiuota 4973,05 Eur atlyginimo (iš jo atskaičiavus ligos pašalpą ir atostoginius) . Per minėtą laikotarpį ieškovė dirbo 48 darbo dieną, todėl vienos darbo dienos darbo užmokestis sudaro-103,60 Eur.

         Kai įstatymais ar darbo sutartimi darbuotojui garantuojamas VDU (ar jo dalis) nenurodant konkrečios datos (išeitinė išmoka ir kita), tai VDU apskaičiuojamas taip: darbuotojo vienas vidutinis dieninis darbo užmokestis ar vienas vidutinis valandinis darbo užmokestis dauginamas iš metinio vidutinio mėnesio darbo dienų arba vidutinio mėnesio darbo valandų skaičiaus pagal darbuotojo ar įmonės darbo (pamainos) grafiką.

        Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2022 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. A1-744 „Dėl metinių vidutinio mėnesio darbo dienų ir vidutinio mėnesio darbo valandų skaičių 2023 metais patvirtinimo“ buvo nutarta patvirtinti 2023 m. metinius vidutinio mėnesio darbo dienų skaičius, esant penkių darbo dienų savaitei-20,9 darbo dienos (įsakymo 1.1.1 punktas). Įvertinus minėtus teisės aktus, ieškovės vidutinis darbo užmokestis sudaro 2165,24 Eur (103,60x20,9).

Vidutinis ieškovės mėnesinis darbo užmokestis (neatskaičius mokesčių) yra 2165,24 Eur, o vidutinis darbo dienos užmokestis (neatskaičius mokesčių) yra 103,60 Eur, todėl už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2023 m. gegužės 11 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus priteistina iš atsakovo ieškovės naudai vidutinis darbo užmokestis. Atsakovas įpareigotinas nuo priteistų sumų atskaičiuoti ir sumokėti visus pagal teisės aktus privalomus mokėti mokesčius.

Sprendimo dalis dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio ( 2165,24 Eur, neatskaičius mokesčių) priteisimo ieškovei iš atsakovo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 2 punktas).   

Dėl bylinėjimosi išlaidų. Ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas byloje sudaro 450 Eur atstovavimo išlaidų, kurios detalizuotos ieškovės atstovo pateiktame prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų , todėl patenkinus ieškovės ieškinį visiškai priteistinos iš atsakovo ieškovės naudai (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 str. ).

Iš atsakovo taip pat priteistina 109,00 Eur žyminio mokesčio valstybei (CPK 80 str.1d.1p.,5p.), nes ieškovė nuo jo sumokėjimo buvo atleista (CPK 83 str. 1 d. 1 p., 96 str.).

Valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos – 26,56 Eur, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, viršija 5,00 Eur, todėl taip pat priteistinos iš atsakovo valstybės naudai (CPK 88 str.1d.3p.,92 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 263-265,270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ė :

        ieškovės J. J. ieškinį patenkinti visiškai.

Pripažinti negaliojančiu Kupiškio rajono savivaldybės mero 2023 m. gegužės 11 d. potvarkį Nr. MP-49 „Dėl darbo sutarties nutraukimo su Kupiškio rajono savivaldybės kultūros centro direktore J. J.“ ir pripažinti neteisėtu J. J. atleidimą iš darbo- Kupiškio rajono savivaldybės kultūros centro direktorės pareigų nuo 2023 m. gegužės 11 d.

Ieškovės J. J. į Kupiškio rajono savivaldybės kultūros centro direktorės pareigas negrąžinti ir laikyti, kad 2014 m. spalio 31 d. darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) tarp ieškovės J. J. ir atsakovo Kupiškio rajono savivaldybės kultūros centro nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos .

Priteisti ieškovei J. J. iš atsakovo Kupiškio rajono savivaldybės kultūros centro vidutinį darbo užmokestį -2165,24 Eur (du tūkstančius vieną šimtą šešiasdešimt penkis eurus 24 euro ct) (su privalomais sumokėti mokesčiais į valstybės ir kitus biudžetus) už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos -2023 m. gegužės 11 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus.

Priteisti ieškovei J. J. iš atsakovo Kupiškio rajono savivaldybės kultūros centro keturių vidutinių darbo užmokesčių dydžio kompensaciją.

Įpareigoti atsakovą nuo šių sumų atskaičiuoti ir sumokėti visus pagal teisės aktus privalomus mokėti mokesčius.

Priteisti iš atsakovo Kupiškio rajono savivaldybės kultūros centro ieškovės J. J. naudai 450 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo Kupiškio rajono savivaldybės kultūros centro 26,56 Eur (dvidešimt šešis eurus 56 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių, su procesinių dokumentų įteikimu ir 109,00 Eur (vieną šimtą devynis eurus 00 euro ct) bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio) valstybei. Priteistą valstybei sumą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM ( gavėjo kodas 188659752) sąskaitą pasirinktinai esančią įvairiuose bankuose ( dėl 109,00 Eur sumokėjimo įmokos kodas-5660, dėl 26,56 Eur sumokėjimo įmokos kodas-5662).

Sprendimą dalyje dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio-2165,24 Eur (neatskaičius mokesčių) priteisimo ieškovei iš atsakovo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.

Teisėja                  Loreta Kukelkienė