Civilinė byla Nr. 2-222/2013

Teisminio proceso Nr.: nesuteiktas

          Procesinio sprendimo kategorija 126.8

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. sausio 16 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Jarackaitės, Nijolės Piškinaitės ir Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo bankrutavusios individualios įmonės „JVI Transport“ bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos administratorių biuras“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. liepos 19 d. nutarties, kuria netenkintas skundas dėl kreditorių susirinkimo nutarimo dalies panaikinimo, civilinėje byloje Nr. B2-100-253/2012 pagal pareiškėjo bankrutavusios individualios įmonės „JVI Transport“ bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos administratorių biuras“ skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje nagrinėjamas klausimas, susijęs su kreditorių susirinkimo nutarimo dalies teisėtumu.

Pareiškėjas BIĮ „JVI Transport“, atstovaujamas bankroto administratoriaus, kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti kreditorių susirinkimo 2012 m. gegužės 25 d. nutarimo Nr. 3 dalį dėl mokesčio už kopijavimo paslaugas nustatymo (b.l. 7-8). Nurodė, kad 2012 m. gegužės 25 d. įvyko kreditorių susirinkimas, kuriame nutarimu Nr. 3 buvo nutarta pakeisti BIĮ „JVI Transport“ Informacijos apie bendrovės bankroto eigą pateikimo kreditoriams ir savininkams 4 punktą išdėstant taip: „kreditorius, kurio reikalavimas patvirtintas teismo, turi teisę susipažinti su visais įmonės dokumentais ir visa informacija bei per 10 dienų nuo prašymo pateikimo dienos gauti visų reikalaujamų dokumentų kopijas. Administratorius turi teisę reikalauti apmokėti už vieną kopiją ne daugiau kaip 20 ct plius PVM“. Šį siūlymą pateikė kreditoriai UAB „Medicinos bankas“ ir UAB „Citadelė faktoringas ir lizingas“, už tokį nutarimą balsavo 55,02 proc. patvirtintų kreditorinių reikalavimų turintys kreditoriai. Bankroto administratorius nesutinka su šio nutarimo dalimi, kuria yra nustatytas 20 ct mokesčio dydis už 1 kopiją, nes tokio dydžio mokestis prieštarauja CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems protingumo, sąžiningumo, teisingumo principams. Pareiškėjo teigimu, anksčiau nustatytas mokestis (2 Lt plius PVM) negali būti mažinamas iki neadekvataus dydžio. Nurodo, jog nustatytas mokestis mokamas į bankrutavusios įmonės kaupiamąją banko sąskaitą, o pati kopijavimo paslaugų kaina nustatyta atsižvelgiant ne tik į faktines išlaidas, bet ir į dokumentų atrinkimo, laiko sąnaudas bei siekiant užtikrinti, kad suinteresuoti gauti dokumentus asmenys nepiktnaudžiautų šia galimybe. Pažymi, kad Sprendimų vykdymo instrukcija nustato mokestį už antstolio surašyto dokumento nuorašo išdavimą – nuo 3,5 Lt iki 4 Lt už A4 ir A3 formato lapus. Pareiškėjas nurodo, kad nustatytas 20 ct dydžio mokestis nepadengs kopijavimo kaštų bei pateikė UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ direktoriaus 2012 m. balandžio 20 d. patvirtintą „Dokumentų kopijų (išrašų, nuorašų) parengimo, siuntimo išlaidų atlyginimo tvarką“, pagal kurią yra nustatytas 2 Lt plius PVM mokestis už dokumentų kopijas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. liepos 19 d. nutartimi skundą atmetė (b.l. 55-56). Teismas nustatė, kad ginčo nutarimas dėl informacijos suteikimo priimtas kreditorių susirinkimo balsų dauguma, t.y. 55,02 proc. teismo patvirtintų arba 80,08 proc. susirinkime dalyvavusių kreditorių finansinių reikalavimų sumos, todėl nutarimas priimtas nepažeidžiant procedūrinės priėmimo tvarkos. Teismas atmetė pareiškėjo argumentą dėl galimybės administruojant įmonę taikyti įkainius, kuriuos turi savo veikloje pasitvirtinęs UAB „Klaipėdos administratorių biuras“, nes šiuos įkainius UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ gali taikyti savo pačio veiklos dokumentų kopijavimui, išrašų, nuorašų rengimui bei siuntimui, bet ne bankrutuojančių įmonių dokumentų gavimui, nes tokią tvarką nustatyti turi teisę bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimas (ĮBĮ 23 str. 11 p.). Teismas sutiko su bankroto administratoriaus pozicija, kad administratorius negali patirti papildomų nuostolių dėl informacijos teikimo, tačiau, taip pat sutikdamas su kreditoriais, sprendė, kad nepagrįstai didelis mokestis negali tapti papildoma našta kreditoriams, nes pastarieji turi teisę žinoti apie vykdomas bankroto procedūras. Teismas pažymėjo, kad bankroto administratoriaus nurodomos sąnaudos (dokumentų atrinkimas, surišimas, patvirtinimas, laiko sąnaudos, popieriaus ir kt. priemonių pirkimas ir pan.) yra padengiamos iš administratoriui skirtų administravimo išlaidų, tai yra nurodęs pats bankroto administratorius 2009 m. balandžio 22 d. pateikdamas prašymą patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą. Teismas, įvertinęs išdėstytus argumentus ir nenustatęs procedūrinės ginčijamo nutarimo priėmimo tvarkos pažeidimų, netenkino bankroto administratoriaus skundo dėl 2012 m. gegužės 25 d. nutarimo dalies panaikinimo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas BIĮ „JVI Transport“ (toliau – apeliantas) prašo Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. liepos 19 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės (b.l. 58-59). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Administratorius 2009 m. balandžio 22 d. prašymu teismui patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, prašė ją patvirtinti iki pirmojo kreditorių susirinkimo, o ginčas dėl atlygio už dokumentų kopijavimą iškilo jau po pirmojo kreditorių susirinkimo. Nurodo, kad pirmasis kreditorių susirinkimas įvyko 2009 m. rugsėjo 22 d., jo metu kreditoriai patvirtino administravimo išlaidų sąmatą, galiojančią iki įmonės išregistravimo iš juridinių asmenų registro. Todėl teismas klaidingai nustatė, kad pagal 2009 m. balandžio 22 d. administratoriaus prašymą patvirtinta sąmata vis dar galioja.
2. Teismo išvada, kad už dokumentų kopijavimą, išlaidos dengiamos iš teismo patvirtintų administravimui skirtų lėšų, yra nepagrįsta. Apelianto teigimu, už dokumentų kopijas, kurios yra daromos suinteresuotiems asmenims, mokestis nėra įtrauktas į administravimo išlaidų sąmatą, kuri patvirtinta 2009 m. rugsėjo 22 d. kreditorių susirinkimo metu. Juo labiau, kad šis mokestis nėra įtrauktas į 2009 m. balandžio 22 d. administratoriaus prašymą skirti lėšų sumą įmonės administravimui iki pirmojo kreditorių susirinkimo, o patvirtintas 2009 m. rugsėjo 22 d. pirmojo kreditorių susirinkimo metu ir yra įtvirtintas Informacijos teikimo tvarkoje.
3. Informacijos teikimo tvarkai dalyje dėl anksčiau nustatytos kainos už dokumentų kopijavimą nepritaria didžiausią reikalavimo teisę turintys kreditoriai UAB „Medicinos bankas“ (16 proc. balsų) ir UAB „Citadelė faktoringas ir lizingas“ (37,89 proc. balsų), tačiau tai nesudaro pagrindo tvirtinti tokią už kopijavimą sumą, kuri tenkina ir sudaro palankesnes sąlygas tik didžiausią reikalavimo teisę turinčiai kreditorių grupei.
4. Daugelis 2012 m. gegužės 25 d. kreditorių susirinkime dalyvavusių kreditorių balsavo už siūlymą palikti galioti 2009 m. rugsėjo 22 d. kreditorių susirinkimo metu patvirtintą Informacijos teikimo tvarką.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo UAB „Medicinos bankas“ prašo atskirąjį skundą atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. liepos 19 d. nutartį palikti galioti (b.l. 66-68). Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

1. Bankrutuojančios įmonės kreditorių teisė gauti informaciją apie bankrutuojančią įmonę yra numatyta įstatyme. Todėl informacijos kreditoriams teikimas negali būti suprantamas kaip kopijavimo paslaugų teikimas, už kurį bankroto administratorius gali reikalauti nepagrįstai didelio 2 Lt plius PVM mokesčio. Suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad apelianto minėti didžiausią reikalavimo teisę turintys kreditoriai, balsuodami už mažesnį dokumentų kopijavimo mokestį, siekė patenkinti visų kreditorių interesus.
2. Už 2 Lt plius PVM dokumentų kopijavimo įkainį balsavo kreditoriai, kurių balsai sudaro tik 4,89 proc. visų teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų sumos. Ginčijamas nutarimas dėl informacijos teikimo kreditoriams ir savininkams buvo priimtas kreditorių susirinkimo balsų dauguma, t.y. 55,02 proc. teismo patvirtintų arba 80,08 proc. susirinkime dalyvavusių kreditorių finansinių reikalavimų sumos. Todėl apelianto teiginiai, kad daugelis kreditorių balsavo už 2 Lt plius PVM dokumentų kopijavimo mokestį, teisine prasme nereikšmingi ir neturi įtakos ginčijamo nutarimo teisėtumui (ĮBĮ 24 str. 1 d.).
3. Teismas skundžiamojoje nutartyje nenurodė, kad 2009 m. balandžio 22 d. bankroto administratoriaus prašymu patvirtinta sąmata vis dar galioja, o tik atkreipė dėmesį, kad bankroto administratorius, teikdamas prašymą patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, yra nurodęs, kad į ją įeina dokumentų kopijavimo išlaidos. Apeliantas, teikdamas 2009 m. rugsėjo 22 d. kreditorių susirinkimui tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, yra nurodęs, kad į šias sumas, be kitų išlaidų, yra įskaičiuotos kopijavimo paslaugų išlaidos. Todėl administratoriaus poreikis ir noras kreditoriams taikyti 2 Lt plius PVM dokumentų kopijavimo mokestį yra nesuprantamas ir nepagrįstas.

Suinteresuotas asmuo UAB „Citadelė faktoringas ir lizingas“ atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl bankrutuojančios įmonės kreditorių mokesčio, kurio turi teisę reikalauti administratorius už kopijavimo paslaugas, dydžio teikiant informaciją kreditoriams.

Iš bylos duomenų matyti, kad pirmajame kreditorių susirinkime buvo nustatytas 2 Lt plius PVM mokestis už vieną dokumento kopijos lapą. Ginčijamu nutarimu nustatytas 20 ct plius PVM mokestis už vieną dokumento kopijos lapą. Šiame kontekste pastebėtina, kad iš Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 12 d. nutarties atsakovo bankroto byloje matyti, jog kreditorių susirinkimas jau yra sprendęs klausimą dėl pirmajame kreditorių susirinkime nustatyto mokesčio sumažinimo iki 5 ct plius PVM už vieną kopiją ir šis kreditorių susirinkimo nutarimas buvo panaikintas. Administratoriaus manymu, ir ginčijamu nutarimu buvo nustatyta nepagrįstai maža dokumento kopijos kaina.

Atskirasis skundas netenkintinas.

ĮBĮ 23 straipsnis nustato kreditorių susirinkimo sprendžiamojo balso teises daugeliu bankroto procedūrų metu spręstinų klausimų. Taigi, kreditorių susirinkimas tam tikra prasme sprendžia klausimus savivaldos principu, susirinkimo nutarimai, jei jie nenuginčyti,  yra privalomi tiek kreditoriams, tiek administratoriui, jais turi vadovautis ir teismas. Kreditorių susirinkimo nutarimų pagrįstumas ir teisėtumas gali būti tikrinami teismine tvarka (ĮBĮ 24 str. 5 d.). Turint galvoje plačias kreditorių susirinkimo teises kasacinis teismas yra konstatavęs, jog  kreditorių susirinkimo nutarimus teismas panaikina „nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, taip pat nustatęs, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms ĮBĮ, kitų įstatymų normoms, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių grupės teisėtus interesus“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos  2012 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2012). Įstatymas nenumato, kad kreditorių susirinkimo kompetencijai priskirtus klausimus galėtų spręsti savo iniciatyva teismas apskritai (išskyrus supaprastinto bankroto procedūrose) ar, panaikinus kreditorių surinkimo nutarimą, kokiu nors klausimu konkrečiai. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, tokio pobūdžio  teismo įsikišimas (kreditorių susirinkimo kompetencijai priskirto klausimo išsprendimas) galėtų būti pateisinamas tik išimtinais atvejais, t.y. kai priimami nutarimai yra aiškiai pažeidžiantys imperatyvias įstatymų normas, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus ir akivaizdu, kad dėl atskiru atveju susiklosčiusios situacijos (vieno kreditoriaus dominavimo, kelių kreditorių nesąžiningų susitarimų ir pan.) kitokie nutarimai susirinkime ir nebus priimti.

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad kreditorių susirinkimo nutarimo ydingumą lemtų kokie nors procedūriniai pažeidimai, to nenurodo ir apeliantas. Todėl šiuo aspektu išsamiau nepasisakytina, o ginčijamo nutarimo pagrįstumas iš esmės vertintinas jo neatitikimo imperatyvioms įstatymų normoms, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo  principams kontekste atsižvelgiant į apelianto nurodomus argumentus.

ĮBĮ 23 straipsnyje nustatytos kreditorių susirinkimo teisės, tarp jų teisė tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, taip pat ją keisti, nustatyti administravimo išlaidų mokėjimo eilę ir tvarką (ĮBĮ 23 str. 5 p.); nustatyti administratoriui atlyginimą (ĮBĮ 23 str. 9 p.). ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimas tvirtina, keičia ir nustato disponavimo administravimo išlaidomis tvarką. Taigi, įstatymu kreditorių susirinkimui yra suteikta teisė tiek tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, tiek ją vėliau keisti.  Kasacinis teismas yra nurodęs, jog

tiek tais atvejais, kai administravimo išlaidų dydį nustato teismas, tvirtindamas administratoriaus pateiktą sąmatą, tiek tada, kai administravimo išlaidų sąmatą nustato kreditorių susirinkimas, administratorius turi pagrįsti  prašomų administravimo išlaidų dydį, vėliau pateikti kreditorių susirinkimui patirtas išlaidas patvirtinančius ir finansinės atskaitomybės dokumentams keliamus reikalavimus atitinkančius dokumentus (ĮBĮ 23 str. 4 p.). Atitinkamai kreditorių susirinkimas, tvirtindamas administravimo išlaidų sąmatą, turi nustatyti tokias administravimo išlaidų ribas, kurios leistų administratoriui sklandžiai atlikti administravimo procedūras ir netrikdytų bankroto bylos nagrinėjimo eigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010). Taigi, teisminė praktika orientuoja tiek administratorius, tiek kreditorius derinti interesus, ieškoti protingo jų balanso, nes akivaizdu, kad tik tokiu bankroto procedūros gali vykti sklandžiai.  Tuo tarpu vienos iš šalių bandymas diktuoti savo sąlygas tik apsunkina bankroto procedūrų eigą bereikalingais ginčais ir dėl to patiriamomis papildomomis tiek laiko, tiek lėšų sąnaudomis. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas,  kaip matyti iš skundžiamos nutarties, vertino abiejų pusių (administratoriaus ir kreditorių) interesus ir pagrįstai sprendė kad  skundžiamas nutarimas nėra pažeidžiantis kieno nors interesus.  Apelianto nurodomi argumentai, teisėjų kolegijos vertinimu, tokios išvados nepaneigia.

              Tai, kad siūlymą dėl kopijavimo mokesčio pakeitimo pateikė kreditoriai, turintys lemiamą įtaką kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimui,  per se nereiškia, kad ginčijamas nutarimas yra naudingas tik jiems, nes nėra jokio pagrindo manyti, kad mažesnio mokesčio nustatymas yra iš tikrųjų naudingas tik jiems, tuo tarpu kitiems kreditoriams jis būtų nenaudingas  ar, juo labiau, žalingas. Apeliantas jokių įrodymų, kad šie didieji kreditoriai iš tikrųjų piktnaudžiautų savo teise (nepagrįstai reikalautų didelės apimties dokumentų ir dėl to siekia sumažinti dokumentų kopijų kainą ar pan.), nėra pateikęs. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia tikimybė logikos požiūriu yra maža apskritai, nes joks protingas asmuo nereikalaus faktiškai nereikalingų dokumentų, kai už tai vis tiek reikės mokėti mokestį, nors ir sumažintą.  Kita vertus, bet kuriuo atveju bankroto proceso eigoje nedraudžiama  teikti kreditorių susirinkimui pasiūlymus pakeisti administravimo išlaidų sąmatą paaiškėjus nenumatytoms aplinkybėms, sąlygojančioms atitinkamų išlaidų padidėjimą. Kaip minėta, administratorius be abstrakčių teiginių apie informacijos teikimo sąnaudas nepateikė konkrečių tas sąnaudas patvirtinančių įrodymų, kurie leistų spręsti, kad nustatytas mokestis yra akivaizdžiai neadekvatus sąnaudoms. Tuo tarpu tai, kad administratorius  2 Lt plius PVM mokestį už dokumento kopiją  yra nusistatęs savo vidaus aktu (b.l. 51-52), kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, nereiškia, kad toks jo sprendimas  yra/bus a priori privalomas visose įmonėse, kurių bankroto procedūras administruos šis administratorius, nes, kaip minėta, tiek informacijos teikimo tvarkos,  tiek administravimo išlaidoms skiriamų lėšų nustatymas yra visų pirma kreditorių susirinkimo prerogatyva ir šie nutarimai gali būti naikinami tik teisminės kontrolės tvarka nustačius kreditorių susirinkimo nutarimų nepagrįstumą perduodant klausimą nagrinėti iš naujo kreditorių susirinkimui. Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčijamu nutarimu nustatytas dokumentų kopijos kainos dydis  nelaikytinas akivaizdžiai neadekvačiu ir lyginant kai kurių kitų tokio pobūdžio paslaugas teikiančių įmonių įkainių (8-15 ct už vieną lapą) kontekste (b.l. 44-47). Kiti atskirojo argumentai neturi esminės reikšmės išvadoms dėl ginčo išsprendimo.

              Remiantis aukščiau išdėstytu teisėjų kolegija sprendžia,  kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir padarė teisingas išvadas, o atskirojo skundo motyvais ginčijamą kreditorių susirinkimo nutarimą naikinti nėra pagrindo. Todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 – 338 straipsniais,

n u t a r i a:

Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. liepos 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                                                 Audronė Jarackaitė

                                                                                                                  Nijolė Piškinaitė

                                                                      Alvydas Poškus