Administracinė byla Nr. AS-548-492/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01022-2016-7

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.7

(S)

 LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2016 m. birželio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėjas E. J. 2016 m. kovo 14 d. padavė teismui skundą, pasirašytą nevyriausybinės organizacijos „Iustitia est fundamentum“ pirmininko R. M., kuriame prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, 700 eurų neturtinei žalai atlyginti.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 6 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo E. J. skundą ir patikslintą skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Nutarčiai įsiteisėjus, skundą ir patiksliną skundą nutarė grąžinti juos padavusiam asmeniui nevyriausybinės organizacijos „Iustitia est fundamentum“ pirmininkui R. M..

Teismas nurodė, kad pareiškėjo skundas neatitiko visų Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 23, 24 straipsniuose nustatytų reikalavimų, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartimi pareiškėjui nustatytas terminas iki 2016 m. kovo 30 d. pašalinti skundo trūkumus: 1) pateikti nevyriausybinės organizacijos „Iustitia est fundamentum“ steigimo sutartį; 2) įrodymus, kad pareiškėjas E. J. yra šios asociacijos narys: raštišką pareiškėjo E. J. prašymą priimti jį į šią asociaciją, asociacijos sprendimą priimti pareiškėją į nevyriausybinę organizaciją „Iustitia est fundamentum“; 3) pateikti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2015 m. lapkričio 27 d. rašto Nr. (1.23.)7R-8153, pareiškėjo 2015 m. lapkričio 21 d. skundo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, J. S. 2015 m. lapkričio 21 d. paaiškinimo, pareiškėjo 2015 m. sausio 29 d. įgaliojimo, R. M. asmens tapatybės kortelės, 2015 m. liepos 3 d. Juridinių asmenų registro išrašo originalus arba Civilinio proceso kodekso 114 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka patvirtintas šių dokumentų kopijas; 4) patikslinti skundo aplinkybes, susijusias su dušo suteikimu kartą per savaitę.

Nevyriausybinė organizacija „Iustitia est fundamentum“ Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė patikslintą skundą, kuriame nurodė nesutinkanti su teismo reikalavimu pareiškėjui E. J. būti privalomai organizacijos nariu ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus.

Teismas pažymėjo, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23 straipsnio 3 dalį skundą (prašymą) pasirašo pareiškėjas ar jo atstovas. Prie atstovo paduodamo skundo (prašymo) turi būti pridedamas įgaliojimas ar kitoks dokumentas, patvirtinantis atstovo įgaliojimus. Atstovo pagal pavedimą įgaliojimų administracinėse bylose apimties klausimas yra specialiai reglamentuotas ABTĮ 50 straipsnio 2 ir 3 dalyse. ABTĮ 50 straipsnio 2 dalis nurodo, jog atstovo pagal pavedimą įgaliojimas vesti bylą teisme suteikia teisę atstovui atlikti atstovaujamojo vardu visus procesinius veiksmus, išskyrus atskirai nurodytus šioje įstatymo nuostatoje. Įvertinus ABTĮ 50 straipsnio 2 dalies normas, daryta išvada, jog įstatymų leidėjas atstovo pagal pavedimą teisę atstovauti subjektą administraciniame teisme, tame tarpe teisę pasirašyti skundą, aiškiai susiejo su reikalavimu turėti atitinkamą įgaliojimą vesti bylą teisme.

Teismas akcentavo, kad atstovavimo pagal pavedimą administracinėse bylose turiniui bei jo įforminimui keliami reikalavimai, nustatyti Civiliniame ir Civilinio proceso kodeksuose (ABTĮ 49 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką 2015 m. kovo 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-136-701/2015 yra išaiškinęs teismams, kad „Juridinių asmenų, kurių teisinė forma yra asociacija, steigimą, valdymą, veiklą ir pan. reglamentuoja Asociacijų įstatymas (Asociacijų įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Pagal šį įstatymą asociacija – savo pavadinimą turintis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti asociacijos narių interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus viešuosius interesus, ji veikia laikydamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, šio bei kitų įstatymų, Vyriausybės nutarimų, kitų teisės aktų ir veiklą grindžia savo įstatais (Asociacijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, 3 straipsnio 1 dalis). Asociacija įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo valdymo organus (Asociacijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalis), ji gali turėti ir įgyti tik tokias civilines teises ir pareigas, kurios neprieštarauja jos veiklos tikslams, nustatytiems Civiliniame kodekse, šiame Įstatyme ir asociacijos įstatuose (Asociacijų įstatymo 11 straipsnio 1 dalis); turi teisę vykdyti įstatymų nedraudžiamą ūkinę komercinę veiklą, kuri neprieštarauja jos įstatams bei veiklos tikslams ir reikalinga jos tikslams pasiekti (Asociacijų įstatymo 11 straipsnio 2 dalis); asociacijos įstatuose, be kita ko, turi būti nurodyta asociacijos veiklos tikslai, kurie turi būti apibūdinti aiškiai ir išsamiai, nurodant veiklos sritis bei rūšis, asociacijos narių teisės ir pareigos (Asociacijų įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 4, 5 punktai); asociacijos narys, be kita ko, turi teises naudotis asociacijos teikiamomis paslaugomis bei kitas teisės aktuose ir asociacijos įstatuose nustatytas teises (Asociacijų įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 2, 5 punktai). Taigi asociacija yra steigiama ir veikia savo narių interesais, jų poreikių tenkinimui, vadovaujantis savanoriškumo, narių savitarpio supratimo bei interesų bendrumo principais.<...> Teismas visais atvejais turi patikrinti šalies, kuriai atstovauja asociacija, narystės joje faktą ir asociacijai atstovaujančio asmens įgaliojimus; procesinio atstovavimo pagal CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punktą santykio buvimas, teisės ir pareigos patvirtinami asociacijos ir jos nario rašytine sutartimi, kuri nevertintina kaip atlygintinė teisinių paslaugų sutartis ir kurioje negali būti atlygintinei teisinių paslaugų sutarčiai būdingų sąlygų dėl honoraro paslaugas teikiančiam asmeniui (šiuo atveju asociacijai) mokėjimo“. Pozicijos, kad asociacija gali atstovauti tik savo narius, formuojamoje teismų praktikoje laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-07-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A858-610/2013).

Teismas sprendė, kad nesant byloje duomenų apie tai, jog pareiškėjas E. J. yra asociacijos - nevyriausybinės organizacijos „Iustitia est fundamentum“ narys, konstatuotina, kad 2014 m. gruodžio 29 d. Konsultavimo ir atstovavimo paslaugų sutartis Nr. 141229/62, sudaryta tarp nevyriausybinės organizacijos „Iustitia est fundamentum“ ir 2015 m. sausio 29 d. E. J. įgaliojimas nevyriausybinei organizacijai „Iustitia est fundamentum“ atstovauti pareiškėją prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms – Asociacijų įstatymo 2 straipsnio 1 daliai (Civilinio kodekso 1.78 str. 1 d., 180 str. 1 d.), todėl laikytina, kad asociacija „Iustitia est fundamentum“ neturi teisės atstovauti pareiškėjo, kurio su šia asociacija nesieja narystės teisiniai santykiai, šioje administracinėje byloje.

Esant šioms aplinkybėms, E. J. skundą ir patikslintą skundą, kuriuos pateikė nevyriausybinės organizacijos „Iustitia est fundamentum“ pirmininkas R. M., atsisakyta priimti kaip paduotus neįgalioto vesti bylą asmens (ABTĮ 37 str. 2 d. 7 p.).

III.

Pareiškėjas padavė atskirąjį skundą, pasirašytą nevyriausybinė organizacija „Iustitia est fundamentum“ pirmininko R. M., prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 6 d. nutartį ir nurodyti pareiškėjo skundą išnagrinėti iš esmės; nurodyti, ar pareiškėjo atstovui yra privaloma pateikti teismui pareiškėjo narystę asociacijoje patvirtinančius duomenis.

Pareiškėjas nesutinka su teismo argumentu dėl privalomos pareiškėjo narystės asociacijoje. Nurodo, kad pagal asociacijos įstatymą vienas iš asociacijos tikslų yra tenkinti kitus viešuosius interesus. Pažymi, kad asociacijos įstatuose yra nurodyta, kad jos tikslas atstovauti narių ir į asociaciją besikreipiančių asmenų interesus ir juos ginti bylose. Cituoja kitus įstatuose nurodytus „Iustitia est fundamentum“ tikslus, akcentuodamas, kad asociacija teikia pagalbą ne tik savo nariams, bet asmenims, besikreipiantiems į asociaciją. Mano, kad narystė organizacijoje, tenkinant viešąjį interesą ir atstovaujant asmenis, kurie kreipiasi dėl pagalbos suteikimo, nėra būtina ir nepažeidžia jokių teisės aktų reikalavimų, organizacijos tikslų. Pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nei karto nepareikalavo asociacijos narystės patvirtinimo fakto, kaip būtinos atstovavimui aplinkybės.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas yra Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 6 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, nustačius, kad skundas pasirašytas neįgalioto vesti bylą asmens, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nevyriausybinė organizacija „Iustitia est fundamentum“ pareiškėjo vardu skundą gali pasirašyti tik tuo atveju, jei pareiškėjas yra šios organizacijos narys. Tokių duomenų nesant, skundą atsisakyta priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 7 punkto pagrindu.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija tokią pirmosios instancijos teismo išvadą laiko nepagrįsta.

ABTĮ 49 straipsnis nustato, kad proceso šalys savo interesus teisme gina pačios arba per atstovus. Advokato įgaliojimai patvirtinami advokato arba su klientu pasirašyta sutartimi, o kitų atstovų įgaliojimai turi būti nurodyti įgaliojime, išduotame ir įformintame CK ir CPK nustatyta tvarka.

Aiškindamas nurodytas teisės nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad ABTĮ tiesiogiai nukreipia į CPK tik dėl kitų atstovų įgaliojimo išdavimo ir įforminimo tvarkos. Tiesioginės nuorodos į CPK sprendžiant, kas yra kiti atstovai pagal pavedimą administracinėse bylose, ABTĮ nėra. Pastarasis įstatymas nenumato jokių ribojimų atstovui pagal pavedimą, todėl kitais atstovais, be advokatų ar advokatų padėjėjų, administracinėse bylose gali būti visi asmenys, kurių galimybės atlikti procesinius veiksmus nurodytos įgaliojime, išduotame ir įformintame CK ir CPK nustatyta tvarka (2008 m. sausio 3 d nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-44/2008, 2015 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-160-620/2015). Šiuo aspektu svarbu tik tai, kad subjektas pagal įstatymą galėtų būti atstovu procese ir kad jo įgaliojimai atstovauti būtų tinkamai įforminami (2008 m. balandžio 17 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A442-330/2008, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 14). CPK 57 straipsnyje nurodyta, jog atstovo pagal pavedimą teisės turi būti išreikštos įstatymų nustatyta tvarka išduotame ir įformintame įgaliojime. CK 2.140 straipsnis nustato, jog juridinio asmens duodamą įgaliojimą pasirašo jo vadovas. Ant įgaliojimo, kuris sudaromas ne informacinių technologijų priemonėmis, dedamas to juridinio asmens antspaudas, jeigu jis antspaudą privalo turėti. Papildomus reikalavimus juridinio asmens duodamam įgaliojimui gali nustatyti įstatymai. ABTĮ 50 straipsnis, be kita ko, apibrėžia, kokius veiksmus atstovo pagal pavedimą įgaliojimas suteikia teisę atlikti atstovaujamojo vardu, bei numato atvejus, kokie procesiniai veiksmai atstovo įgaliojime privalo būti specialiai aptarti. ABTĮ 50 straipsnio 1 dalis numato, kad atstovai pagal įstatymą atlieka atstovaujamųjų vardu visus procesinius veiksmus, kuriuos atlikti teisė priklauso atstovaujamiesiems; kartu čia taikomi apribojimai, kuriuos numato įstatymas. Atstovai pagal įstatymą gali pavesti bylą vesti teisme kitam asmeniui, jų pasirinktam atstovu. ABTĮ 50 straipsnio 2 dalyje yra nurodyti veiksmai, kuriuos įgaliotas asmuo gali atlikti tik tuo atveju, jei šie veiksmai  specialiai aptarti atstovo įgaliojime.

Atsižvelgusi į nurodytą teisinį reguliavimą bei įvertinusi į bylą pateiktą pareiškėjo išduotą įgaliojimą (b. l. 27), teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju įgaliojimas buvo išduotas bei įformintas tinkamai, atstovo teisės išsamiai aptartos, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino pareiškėjo atstovą netinkamu atstovauti teisme. Papildomai pažymėtina, kad teismas nepagrįstai rėmėsi nutartyje nurodytose bylose pateiktais išaiškinimais, kadangi tų bylų faktinės aplinkybės skiriasi nuo šios bylos aplinkybių.

Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą perduodama pagal kompetenciją iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo E. J. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 6 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo E. J. skundo priėmimo klausimą iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui.

Nutartis neskundžiama.