Civilinė byla Nr. e2A-827-464/2020

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00633-2016-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.1; 3.5.2; 3.5.20.3; 3.5.26

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 29 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Agnės Tikniūtės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-443-258/2019 pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovams bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Europa Group“, uždarajai akcinei bendrovei „Cofex“, antstoliui Rimantui Vižainiškiui, Realcom Limited dėl turto perdavimo išieškotojui akto, akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo ir turto išreikalavimo iš nesąžiningo įgijėjo, tretieji asmenys akcinė bendrovė „Swedbank“, A. B..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovei UAB „Europa Group“ priklausiusio turto (akcijų) priverstinio pardavimo vykdymo procese, taip pat dėl paskesnio su šiuo turtu sudaryto sandorio teisėtumo ir pagrįstumo. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-3030-392/2018 atsakovei buvo iškelta bankroto byla, tačiau ši nutartis Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-847-241/2018 panaikinta ir klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo klausimas perduotas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Šį klausimą sprendžiant iš naujo, bankroto byla UAB „Europa Group“ iškelta Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-3030-864/2018, kuri įsiteisėjo Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-134-798/2019, palikus ją nepakeistą. Sandorius pareikštu netiesioginiu ieškiniu siekė nuginčyti ieškovas R. B., dabar jau bankrutavusios bendrovės akcininkas.

2.       Ieškovas R. B. 2016 m. balandžio 5 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu, kurį 2016 m. liepos 12 d. ir 2017 m. rugsėjo 19 d. patikslinęs prašė pripažinti negaliojančiais ab initio (nuo sudarymo momento): 1) antstolio R. Vižainiškio surašytą 2015 m. liepos 27 d. turto perdavimo išieškotojui aktą Nr. 0128/14/01584 dėl UAB „Europa Group“ priklausančių 95 proc. (19 vnt. akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė 10 RON) Rumunijoje įregistruotos ir veikiančios įmonės Europa Group S.r.l. akcijų perdavimo atsakovei UAB „Cofex“; 2) 2017 m. kovo 30 d. (pastaba: turėtų būti 2016 m. kovo 30 d.) akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp atsakovių UAB „Cofex“ ir Maltos bendrovės Realcom Limited dėl 95 proc. (19 vienetų akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė 10 RON) Rumunijoje įregistruotos ir veikiančios įmonės Europa Group S.r.l. akcijų perleidimo; 3) priteisti atsakovei UAB „Europa Group“ iš atsakovės Realcom Limited 95 proc. (19 vnt. akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė 10 RON) Rumunijoje įregistruotos ir veikiančios įmonės Europa Group S.r.l. akcijų; 4) priteisti iš atsakovų ieškovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3.       Ieškinyje nurodė, kad ieškovas yra UAB „Europa Group“ 50 proc. akcijų savininkas ir bendrovės kreditorius, jam ir trečiajam asmeniui A. B. priklausė po 50 proc. paprastųjų vardinių akcijų, suteikiančių teisę 50 proc. visų balsų šios bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime. Dėl bendrovėje vykstančio akcininkų konflikto ir teisminių ginčų, nuo 2013 m. yra susiklosčiusi bevaldystės situacija, dėl kurios bendrovės turtinė padėtis ir veiklos rezultatai nuosekliai blogėjo, ieškovas buvo nušalintas nuo dalyvavimo bendrovės valdyme, neturėjo galimybės gauti tikslios ir išsamios informacijos apie jos veiklą.

4.       Ieškovo teigimu, jis 2016 m. kovo 22 d. atsitiktinai, iš viešai prieinamų šaltinių (Rumunijos įmonių registro duomenų) sužinojo, kad nuo 2007 m. UAB „Europa Group“ valdytos Rumunijos bendrovės Europa Group S.r.l. 95 proc. akcijų paketas (toliau – ir ginčo akcijos, ginčo akcijų paketas) yra perleistas atsakovei UAB „Cofex“. Iš antstolio R. Vižainiškio bei Turto arešto aktų registre esančios informacijos paaiškėjo, kad antstolio R. Vižainiškio 2015 m. liepos 27 d. surašytu turto perdavimo išieškotojui aktu Nr. 0128/14/01584 ginčo akcijos buvo perduotos atsakovei UAB „Cofex“ antstoliui vykdant Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-7017-464/2011 sprendimu priteistos iš UAB „Europa Group“ skolos, taip pat Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-988-125/2013 sprendimu priteistos iš UAB „Europa Group“ skolos kreditorės UAB „Kleta“ naudai, iš kurios reikalavimo teises yra perėmusi atsakovė UAB „Cofex“, išieškojimą, ir kuri ginčo akcijas netrukus perleido neva pagal skelbimą internete ir dienraštyje „Vakaro žinios“ surastai Maltoje registruotai bendrovei Realcom Limited.

5.       Ieškovo vertinimu, milijoninės vertės ginčo akcijų perleidimas už 70 148 Eur kainą šiurkščiai pažeidžia akcijų savininkės UAB „Europa Group“ ir ieškovo, kaip šios bendrovės akcininko bei kreditoriaus, teisėtus interesus. Ginčo akcijų paketas buvo nepalyginamai vertingesnis. Rumunijos bendrovė Europa Group S.r.l. yra sėkmingai, stabiliai ir pelningai veikianti įmonė, kurios 2014 m. generuojamas metinis grynasis pelnas (665 520,91 Eur) beveik 10 kartų viršijo perleistų akcijų kainą. Akcijos atsakovei Realcom Limited 2016 m. kovo 30 d. sudaryta sutartimi buvo perleistos pažeidžiant šioje byloje teismo 2016 m. balandžio 11 d. priimta nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nustatytą draudimą jomis disponuoti, nes  nuosavybė į akcijas atsakovei Realcom Limited pagal Rumunijos teisę negalėjo pereiti anksčiau nei 2016 m. birželio 19 d., toks sandoris sudarytas turint vienintelį tikslą – apsunkinti restitucijos taikymą, t. y. simuliuojant sandorį. 

6.       Todėl ginčijamas turto perdavimo išieškotojui aktas pripažintinas negaliojančiu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 602 straipsnio 1 dalies 6 ir 7 punktų pagrindais, ir, taikant restituciją, akcijos grąžintinos jų buvusiai savininkei UAB „Europa Group“, o akcijų įgijėjai grąžintina 70 148 Eur dydžio reikalavimo teisė į UAB „Europa Group“. Ginčo akcijų pirkimo–pardavimo sandoris pripažintinas negaliojančiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnio pagrindu ir taikytina restitucija. Teismui sprendžiant kitaip (t. y. kad šis sandoris nepažeidė laikinosiomis apsaugos priemonėmis nustatyto draudimo), ginčo akcijos iš atsakovės Realcom Limited, kurios nesąžiningumas preziumuojamas pagal CK 6.67 straipsnio 4 dalį (priešpriešinių įsipareigojimų disproporcija), išreikalautinos kaip iš nesąžiningos įgijėjos ne restitucijos, bet vindikacijos pagrindu, tokiu atveju, ieškovo vertinimu, fiktyvaus akcijų perleidimo Realcom Limited nuosavybėn sandorio ginčyti nebūtina.  

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7.       Vilniaus apygardos teismas 2019 m. liepos 5 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo R. B. atsakovei UAB „Cofex“ 7 664,75 Eur, o atsakovei Realcom Limited 7 500 Eur bylinėjimosi išlaidas, priteisė iš ieškovo valstybei 967 Eur žyminį mokestį, nurodė, kad teismo sprendimui įsiteisėjus panaikintinos Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 11 d. ir 2016 m. rugpjūčio 4 d. nutartimis taikytos atsakovėms UAB „Cofex“ ir Maltos Respublikoje registruotai bendrovei Realcom Limited laikinosios apsaugos priemonės dėl Rumunijoje įregistruotos ir veikiančios įmonės Europa Group S.r.l., registracijos numeris J40/1135/2005, akcijų.

8.       Teismas nustatė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. spalio 4 d. sprendimu UAB „Kleta“ iš UAB „Europa Group“ priteistas 185 402,36 Eur (670 157,29 Lt) nuostolių atlygimas, 6 proc. dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo 2013 m. vasario 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 3 475,44 Eur (12 000 Lt) bylinėjimosi išlaidų suma. Pagal šį teismo sprendimą 2014 m. birželio 3 d. išduotas vykdomasis raštas. Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-7017-464/2011 priimtu sprendimu UAB „Kleta“ iš UAB „Europa Group“ priteistas 331 527,82 Eur (1 144 699,25 Lt) nesumokėtas nuomos mokestis, 8,05 proc. palūkanos, skaičiuojamos nuo 2010 m. rugpjūčio 30 d. iki teismo sprendimo įvykdymo, 8 514,83 Eur (29 040 Lt) už uždelstą grąžinti patalpas laiką, 8 589,92 Eur (29 659,28 Lt) bylinėjimosi išlaidų suma. Šioje Vilniaus apygardos teismo byloje 2014 m. lapkričio 14 d. nutartimi pradinė ieškovė UAB „Kleta“ pakeista naująja – UAB „Cofex“, o 2014 m. lapkričio 17 d. buvo išduotas vykdomasis raštas. Abejose nurodytose bylose išduoti UAB „Cofex“ vardu vykdomieji raštai 2014 m. gruodžio 10 d. buvo pateikti antstoliui R. Vižainiškiui vykdyti. Antstolis 2014 m. gruodžio 11 d. UAB „Europa Group“ pateikė raginimą per 20 dienų sumokėti skolas, 2015 m. sausio 5 d. patvarkymu įpareigojo UAB „Europa Group“ per 5 dienas raštu pateikti informaciją apie bendrovei priklausantį turtą. Byloje nėra įrodymų, kad UAB „Europa Group“ teikė antstoliui informaciją apie turimą turtą. UAB „Cofex“ 2015 m. sausio 13 d., vadovaudamasi CPK 662 straipsnio 1 dalyje nustatyta išieškotojo teise nurodyti, iš kokio skolininko turto išieškoma, nurodė, kad vykdant išieškojimą pagal pateiktus vykdomuosius raštus, pirmiausia nukreipti išieškojimą į turtą – skolininko nuosavybės teise valdomas 95 proc. Rumunijoje įregistruotos ir veikiančios įmonės Europa Group S.r.l. akcijas.

9.       Teismas taip pat nustatė, kad antstolio R. Vižainiškio 2015 m. sausio 20 d. patvarkymu Nr. 0128/14/0158 buvo paskirta ekspertizė iš varžytinių parduodamai ginčo akcijų paketo rinkos vertei nustatyti. Ekspertizė pavesta atlikti ekspertinės įstaigos UAB „Resolution Valuations“ ekspertei J. B.. Antstolio 2015 m. gegužės 5 d. patvarkymu UAB „Europa Group“ ir UAB „Cofex“ raštu pranešta, kad antstoliui buvo pateikta ekspertės galutinė išvada dėl ginčo akcijų paketo dalies rinkos vertės, kurioje nurodyta, kad bendrovės 95 proc. akcijų vertė nustatyta turto požiūriu (2015 m. sausio 1 d.) yra neigiama – minus 5 210 769 Eur, bendrovės 95 proc. akcijų paketo vertės intervalas (2015 m. sausio 1 d.) nustatytas pajamų metodu yra nuo minus 3 909 267 Eur – 3 909 000 Eur iki 87 685 – 87 000 Eur. Antstolis, gavęs ekspertės išvadą dėl akcijų vertės nustatymo, atliko papildomą tyrimą, pripažinęs, kad akcijas išleidusi bendrovė 2015 m. sausio 1 d. turėjo didelių finansinių įsiskolinimų, kurie ženkliai viršijo akcijas išleidusios bendrovės turėto turto vertę, todėl su ekspertės pateikta išvada sutiko.  Vadovaudamasis CPK 704, 681 straipsnių nuostatomis, antstolis nustatė galutinę areštuoto turto rinkos vertę pagal maksimalią eksperto nurodyto intervalo vertę, t. y. 87 685 Eur, taip pat  papildomai informavo vykdomosios bylos dalyvius, kad pagal CPK 681 straipsnį per 3 darbo dienas jie gali pareikšti savo prieštaravimus dėl areštuoto turto įkainojimo. Tačiau tokių prieštaravimų dėl parduotino iš varžytinių turto vertės nebuvo pareikšta.

10.       Kilus nagrinėjamos bylos šalių ginčui dėl buvusios akcijų vertės jų pardavimo iš varžytinių momentu, teismas skyrė byloje retrospektyvinę turto vertės nustatymo ekspertizę. Ją atlikusi teismo ekspertė A. K. padarė išvadą, kad 95 proc. Rumunijoje įregistruotos bendrovės Europa Group S.r.l. akcijų paketo rinkos vertė pirmųjų varžytinių paskelbimo dieną, t. y. 2015 m. birželio 2 d., buvo 135 000 Eur, o  teismo eksperto V. Č. išvadoje nurodyta, kad akcijų paketo rinkos vertė pirmųjų varžytinių paskelbimo dieną buvo 1 776 000 Eur.

11.       Vertindamas visų ekspertų pateiktas išvadas, teismas neįžvelgė pagrindo nesutikti su tuo vertinimu, pagal kurį turtas buvo įkainotas varžytinių metu. Teismas nepagrįstais pripažino ieškovo argumentus, kuriais kritikuojamas ekspertės J. B. atliktas turto vertinimas, t. y. kad laikotarpiu nuo šio vertinimo atlikimo datos (2015 m. sausio 1 d.) iki varžytinių paskelbimo Europa Group S.r.l. sumažino savo įsipareigojimus, per pirmąjį 2015 metų pusmetį grąžinusi bankui 589 438,80 Eur skolą, atitinkamai, ta pačia suma padidinusi įmonės ir jos akcijų vertę. Teismas nustatė, kad ieškovo deklaruojama kaip 2015 metais šios bendrovės grąžinta bankui šimtatūkstantinė suma tėra pagal ilgalaikės Pireaus Bank Romania S.A suteiktos 10,5 mln. Eur paskolos sutartį sumokėtos palūkanos (paskolos palūkanų norma nustatyta 4,5 proc. marža + 3 mėn. Euribor).  Be to, ekspertės J. B. ekspertizės akte nurodyta, kad nors pagal 2014 m. gruodžio 31 d. bendrovės turto ir įsipareigojimų balansą,  pelno–nuostolių ataskaitą nustatytas teigiamas grynasis apyvartinis kapitalas, visgi bendrovės likvidumo koeficientas siekė 1,38, o kritinio likvidumo koeficientas 0,59 (t. y. žemiau vieneto), o tai reiškia, kad bendrovės trumpalaikiai įsipareigojimai buvo didesni nei likvidus jos trumpalaikis turtas. Bendrovės prisiimtų įsipareigojimų balansinė vertė 2014 m. gruodžio 31 d. sudaryto balanso duomenimis buvo 68,56 mln. RON (oficialus Eur ir Rumunijos RON kursas 2015 m. sausio 1 d. buvo 4,4847 RON), t. y. daugiau nei dvigubai viršijo balansinę turto vertę. Bendrovės įsipareigojimų struktūroje 2013 metais ilgalaikiai įsipareigojimai sudarė net 94 proc., nuosavas kapitalas buvo neigiamas, minus 40 440 695 RON, 2014 m. bendrovės įsipareigojimai sudarė 96 proc., iš jų 36 798 041 RON ilgalaikė banko paskola, nuosavas kapitalas 2014 m. buvo minus 37 470 941 RON.

12.       Teismas, lygindamas ir vertindamas ekspertės A. K. bei V. Č. ekspertizės aktuose, parengtuose naudojantis skirtingais vertinimo metodais, pateiktas išvadas dėl ginčo akcijų paketų vertės ir ekspertizės atlikimo metodus, vadovavosi Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27d. įsakymu Nr. 1K-159 patvirtintos Turto ir verslo vertinimo metodikos 24.2, 25, 43.1, 43.2, punktų nuostatomis, padaręs išvadą, kad ekspertai, atlikdami retrospektyvinį ginčo akcijų vertinimą, rėmėsi nepasirašytu 2015 m. gegužės 31 d. balansu. Pateiktoje eksperto V. Č. akcijų paketo vertinimo skaičiuotėje akcijų paketo vertei, buvusiai 2015 m. birželio 1 d. (23 lentelė) nustatyti, remiamasi 2015 m. gegužės mėnesio – 2019 metų finansiniais rodikliais. Šiose ataskaitose, skirtingai nei ekspertės J. B. ataskaitoje, nėra pateiktos išvados, kodėl šių ekspertų pasirinktais metodais nustatyta akcijų vertė objektyviausiai atspindi akcijų vertę. Todėl teismo ekspertų išvadomis teismas nesivadovavo.

13.       Teismas pažymėjo, kad vykdymo procesui išimtinai vadovauja antstolis ir jis sprendžia, kada ir kokius konkrečiai veiksmus vykdomojoje byloje reikia atlikti, laikydamasis įstatymuose nustatytų taisyklių. CPK 681 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vykdymo proceso metu įkainoto turto vertei pasikeitus, antstolio patvarkymu turtas gali būti perkainuojamas. Įstatymas nedetalizuoja, kada antstoliui turėtų ar galėtų kilti abejonių dėl atlikto turto vertinimo, kas sudarytų pagrindą jam perkainoti turtą, tačiau tiek įstatymas, tiek suformuota teismų praktika įpareigoja antstolį užtikrinti skolininko interesus tuo aspektu, jog turtas nebūtų parduotas už per mažą kainą. Kita vertus, CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta kokių nors pasikeitusių aplinkybių, kurių pagrindu, esant eksperto nustatytam turto vertinimui, galima būtų pripažinti, kad antstolis, 2015 m. gegužės 5 d. gavęs ekspertės J. B. išvadą dėl akcijų paketo vertės, negalėjo skelbti varžytinių, o areštuotą turtą turėjo perkainoti. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas nenustatė ir teisinio pagrindo pripažinti, kad atlikta akcijų paketo įkainojimo procedūra buvo netinkama.

14.       Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad nepaisant to, jog teismo skirtų ekspertų A. K. ir V. Č. nustatyta akcijų paketo kaina buvo kelis ir net keliasdešimt kartų didesnė nei ekspertės J. B. nustatyta vykusioms viešoms varžytinėms, paskelbtoms interneto portale ir kuriose galima buvo dalyvauti nuotoliniu būdu, šių akcijų niekas nepageidavo įsigyti. Teismo nuomone, visa informacija, reikalinga ir pakankama įvertinti ginčo akcijų paketo vertę, išieškojimo procese buvo prieinama.

15.       Pasisakydamas dėl tokių ieškinio argumentų, kad ginčo akcijos naujajai savininkei Realcom Limited buvo perleistos pažeidus šioje byloje priimtą 2016 m. balandžio 11 d. nutartį dėl laikinųjų pasaugos priemonių taikymo, teismas visų pirma nurodė, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės CPK 18 straipsnio pagrindu vykdomos Lietuvos Respublikos teritorijoje. Byloje nėra įrodymų dėl siekio tokią teismo nutartį pripažinti ir vykdyti Rumunijoje bei atlikti tam būtinas teisines procedūras. Be to, teismas nustatė, kad Realcom Limited nuosavybės teisė į ginčo akcijų paketą pagal šalių sudarytos akcijų pirkimo–pardavimo 2016 m. kovo 30 d. sutarties sąlygas perėjo 2016 m. balandžio 7 d., t. y. iki laikinųjų apsaugos priemonių byloje pritaikymo, todėl nutartimi nustatyti draudimai nebuvo pažeisti.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

16.       Ieškovas A. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 5 d. sprendimą ir jo ieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašo išreikalauti iš atsakovių Realcom Limited ir UAB „Cofex“ 2016 m. kovo 30 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį ir derybų dėl šios sutarties sudarymo medžiagą (Realcom Limited kreipimąsi dėl akcijų įsigijimo pagal skelbimą, susirašinėjimą elektroniniais laiškais ir pan.) Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

16.1.                      Teismas nepagrįstai sprendė, kad ekspertė J. B. vykdymo proceso metu tinkamai nustatė ginčo akcijų rinkos vertę. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu net du teismo ekspertai patvirtino, kad ginčo akcijų rinkos vertė buvo dvigubai didesnė nei kaina, už kurią jos buvo perleistos. Teismo ekspertų V. Č. ir A. K. ekspertizės aktai neturi sprendime nurodytų trūkumų, bet kokiu atveju jie yra tik formalūs ir negalėtų turėti reikšmės ekspertų išvadų objektyvumui. Nustačius, kad ginčo akcijų rinkos vertė buvo iš esmės didesnė nei kaina, už kurią jos perleistos išieškotojai, ginčijamas aktas turėjo būti pripažintas negaliojančiu CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu.

16.2.                      Teismas nepagrįstai sprendė, kad antstolis neatliko neteisėtų veiksmų ir neprivalėjo imtis papildomų veiksmų patikrinti neįprastai mažai nustatytai ginčo akcijų rinkos vertei ar jų perkainuoti. Nustatyta neigiama ginčo akcijų rinkos vertė antstoliui turėjo sukelti abejones dėl tikrosios ginčo akcijų rinkos vertės, todėl antstolis turėjo skirti pakartotinę ginčo akcijų rinkos vertės nustatymo ekspertizę. Teismas antstolio veiksmų teisėtumą vertino formaliai, neatsižvelgė į jo vykdyto išieškojimo specifiškumą. Specifiškumu nagrinėjamu atveju pasižymėjo tiek skolininkė (bevaldystės situacijoje esanti bendrovė, atstovaujama prokuristo), tiek ir turtas, į kurį nukreiptas išieškojimas (užsienio valstybėje registruotos bendrovės akcijos).

16.3.                      Ginčijamą aktą ieškovas prašė panaikinti ne tik CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punkto, bet ir 7 punkto pagrindu, tačiau dėl pastarojo pagrindo teismas nepasisakė, nenurodė, kodėl atmeta reikalavimą ir šiuo pagrindu. Sprendimas šioje dalyje yra be motyvų, o tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

16.4.                      Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovas neįrodė atsakovės Realcom Limited nesąžiningumo. Ieškovas pagrindė tiek CK 6.67 straipsnio 4 punkte įtvirtintą nesąžiningumo prezumpciją (priešpriešinių įsipareigojimų disproporcija), tiek ir faktinį šios atsakovės nesąžiningumą. Teismas atsisakė išreikalauti kitus atsakovės Realcom Limited nesąžiningumą patvirtinančius įrodymus ir nurodė, kad savo sąžiningumą šiuo atveju turi įrodyti pati atsakovė Realcom Liminted, tačiau ieškinį atmetė dėl to, kad ieškovas neįrodė Realcom Limited nesąžiningumo.

16.5.                      Teismas nepagrįstai sprendė, kad nuosavybės teisė į ginčo akcijas Realcom Limited perėjo dar iki nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo įsiteisėjimo (2016 m balandžio 11 d.). Nutartis tiek Lietuvoje, tiek Rumunijoje įsiteisėjo ir tapo vykdytina 2016 m. balandžio 11 d., Europa Group S.r.l visuotinio akcininkų sprendimas dėl ginčo akcijų perleidimo priimtas 2016 m. gegužės 19 d., nuosavybės teisė į ginčo akcijas pagal Rumunijos teisę Realcom Limited perėjo 2016 m. birželio 19 d. Tiek akcininkų sprendimo paskelbimo, tiek nuosavybės teisės perėjimo momentu buvo pritaikytos disponavimą ginčijamomis akcijomis draudžiančios laikinosios apsaugos priemonės, todėl jų perleidimas prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir negalioja (CK 1.80 straipsnis).

17.       Atsakovė BUAB „Europa Group“ atsiliepime į ieškovo R. B. apeliacinį skundą prašo dėl jo pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra. Taip pat prašo priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas tuo atveju, jeigu apeliacinis skundas bus atmestas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

17.1.                      Ginčo akcijos buvo vienintelis tuo metu UAB „Europa Group“ turimas turtas, iš kurio buvo galima vykdyti išieškojimą šios bendrovės kreditorių, įskaitant ir UAB „Cofex“, naudai. Tai buvo žinoma ir ieškovui, kaip šios bendrovės akcininkui. Todėl savaime suprantama, kad UAB „Cofex“ antstolio paprašė nukreipti išieškojimą būtent į ginčo akcijas, o šis, neturėdamas kito pasirinkimo, ėmėsi veiksmų parduoti varžytynėse ginčo akcijas.

17.2.                      Ieškovas meluoja, kad 2015 m. balandžio 29 d. UAB „Europa Group“ visuotiniame akcininkų susirinkime nuo jo buvo slepiama informacija apie UAB „Kleta“ vykdomą išieškojimą, ar kad reikalavimą į UAB „Europa Group“ iš UAB „Kleta“ yra perėmusi UAB „Cofex“. Priešingai, į bylą pateiktame 2015 m. balandžio 29 d. UAB „Europa Group“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokole yra pažymėta, kad UAB „Kleta“ turėtą reikalavimo teisę yra perėmusi UAB „Cofex“, kuri ir vykdo išieškojimą iš UAB „Europa Group“. Dar daugiau, pats ieškovas buvo skatinamas imtis priemonių, kad su UAB „Cofex“ būtų atsiskaityta, o priverstinio išieškojimai veiksmai nutraukti. Ieškovas tokiems veiksmams nepritarė ir taip leido UAB „Cofex“ toliau vykdyti išieškojimą iš ginčo akcijų. Kaip ir kituose anksčiau (iki 2015 m. balandžio 29 d.) vykusiuose UAB „Europa Group“ visuotiniuose akcininkų susirinkimuose ieškovas ne kartą buvo informuotas apie būtinybę atsiskaityti su UAB „Kleta“ (ar UAB „Cofex“) tam, kad būtų išvengta priverstinio išieškojimo veiksmų. Tačiau bet kokius tiek UAB „Europa Group“, tiek ir kito jos akcininko A. B. siūlymus ar įspėjimus apie gręsiantį išieškojimą iš bendrovės turto ieškovas ignoruodavo, didinti įstatinio kapitalo akcininkų įnašais nesutiko, nors šie įnašai būtų panaudoti bendrovės turimoms skoloms (tarp jų ir UAB „Cofex“) padengti.

17.3.                      Tai, kad sprendime nėra atskirai įvardinta, jog ieškinys yra atmestas ir CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, nesudaro pagrindo sprendimą laikyti nemotyvuotu. Tiek CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punktu, tiek ir 602 straipsnio 1 dalies 7 punktu ieškovas savo reikalavimus grindė ta pačia aplinkybe – ginčo akcijos buvo netinkamai įkainotos ir per pigiai perleistos išieškotojai UAB „Cofex“. Teismui nustačius, kad ginčo akcijų rinkos vertė atitiko tą, kurią nustatė ekspertė J. B., ieškinio reikalavimai yra atmestini tiek CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punkto, tiek ir šios normos 7 punkte numatytais pagrindais.

17.4.                      Apeliacinio skundo motyvai, kuriais bandoma teismui sukelti abejones visų atsakovų nesąžiningumu, turėtų būti vertinami ypač kritiškai. Tokie skundo motyvai paremti vien tik prielaidomis ir išgalvotais kaltinimais.

17.5.                      Ieškovas nepagrįstai neigia ekspertės J. B. atliktą ginčo akcijų įvertinimą bei nepagrįstai bando suteikti prioritetą ekspertų V. Č. ar A. K. atliktiems ginčo akcijų vertinimams. Tokie neatitikimai visų pirma atsirado dėl to, kad pats ieškovas, prašydamas byloje paskirti teismo ekspertizę, tyčia nurodė netinkamą datą, kuriai turėtų būti atliktas ginčo akcijų įvertinimas. Būtent dėl šios priežasties, kad ginčo akcijų įvertinimas yra atliktas ženkliai vėlesnei datai (2015 m. birželio 2 d.) negu ta, kuriai ginčo akcijų vertinimą atliko J. B. (2015 m. sausio 1 d.), ir susidaro apeliaciniame skunde įvardijami ginčo akcijų rinkos verčių neatitikimai. Be to, ne tik ekspertės J. B. ekspertizės aktas, bet ir į bylą pateikta UAB „Ober Haus“ 2015 m. gegužės 18 d. konsultacija dėl verslo vertės Nr. 20150518 SVA-1 paneigia ieškovo teiginius, kad ginčo akcijos buvo perleistos už per mažą kainą. Ginčo akcijų pardavimas pirmosiose varžytynėse atitiko CPK 722 straipsnio nuostatas, nes akcijų paketas buvo parduodamas už kainą, sudarančią 80 proc. CPK 681 straipsnio numatyta tvarka nustatytos turto kainos. Taip pat akivaizdu, kad ginčo akcijos buvo perduotos UAB „Cofex“ net ne už nustatytą vidutinę rinkos kainą, o už kainą, artimą nustatytai maksimaliai galimai atitinkamo turto rinkos vertei, todėl toks turto perleidimas visiškai atitinka tiek UAB „Europa Group“ interesus, tiek ir visų suinteresuotų trečiųjų asmenų, įskaitant ieškovo, interesus.

18.       Atsakovė UAB „Cofex“ atsiliepime į ieškovo R. B. apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 5 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašo netenkinti ieškovo prašymo išreikalauti iš atsakovių Realcom Limited ir UAB „Cofex“ 2016 m. kovo 3 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį ir derybų dėl šios sutarties sudarymo medžiagą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

18.1.                      Ginčo akcijos vykdymo procese įkainotos tinkamai. Ieškovas neįrodė nei vienos aplinkybės dėl CPK nustatytos ginčo akcijų paketo įkainojimo procedūros pažeidimo. Pagal CPK 681 straipsnio 1 dalį antstolis turtą įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į išieškotojo ir skolininko nuomones. Jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Atkreiptinas dėmesys, kad, jei turto vertę nustatė ekspertas, įkainojimo procedūra pagal CPK 681 straipsnio 1 dalį neatliekama, areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė. Ekspertize nustatytą kainą galėtų paneigti tik CPK 681 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka paskirta papildoma ar pakartotinė ekspertizė vykdomojoje byloje, tačiau šiuo atveju prieštaravimų dėl ekspertizės vykdomojoje byloje pareikšta nebuvo.

18.2.                      Vykdomojoje byloje ginčo akcijų vertė nustatyta 2015 m. sausio 1 d., tuo tarpu ieškovas laikėsi pozicijos, kad jų vertė turi būti nustatyta 2015 m. birželio 2 d., t. y. pirmųjų varžytinių dienai. Ieškovas nenurodė jokių imperatyvių teisės aktų nuostatų, kurios nustatytų, kad bendrovės akcijų vertinimas turi būti atliktas akcijų pardavimo dienai. Areštuoto turto įkainojimas atliekamas pagal CPK 681 straipsnyje nustatytas taisykles. Byloje atliktos su bylos nagrinėjimo dalyku nekoreliuojančios, įrodomosios galios prasme bevertės ekspertizės, todėl detali jų analizė apskritai neturi prasmės, juolab kad pirmosios instancijos teismas nustatė jų trūkumus. Tuo tarpu antstolis, nustatydamas ginčo akcijų vertę, turtą įkainojo pagal maksimalų ekspertės nustatytos vertės intervalo dydį, todėl maksimalios galimos turto vertės naudojimas išieškojimo procese geriausiai atitinka skolininko, o šioje byloje ir ieškovo interesus.

18.3.                      Apie teismo 2016 m. balandžio 11 d. nutartimi byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones UAB „Cofex“ sužinojo tik 2016 m. balandžio 29 d., gavusi antstolio M. Dabkaus 2016 m. balandžio 18 d. raginimą vykdyti sprendimą, įpareigojantį skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus Nr. S-16-28-7400, ir kartu pateiktą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Be to, pateikti įrodymai patvirtina, kad Realcom Limited kainą už akcijas sumokėjo bei įgijo nuosavybės teisę dar 2016 m. balandžio 7 d., t. y. iki 2016 m. balandžio 11 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo. Šiaulių bankas uždelsė įskaityti lėšas į pardavėjos UAB „Cofex“ sąskaitą dėl pinigų plovimo prevencijos reikalavimų įgyvendinimo, todėl  2016 m. balandžio 7 d. Šiaulių banke įskaitytos pirkėjos pervestos lėšos už akcijų paketą pardavėjos sąskaitos išraše matomos tik nuo 2016 m. balandžio 11 d. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad ginčo akcijų nuosavybės teisė pagal akcijų pirkimo–pardavimo sutartį Realcom Limited perėjo tik 2016 m. birželio 19 d., t. y. praėjus daugiau nei dviem mėnesiams nuo arešto pritaikymo.

18.4.                      Nėra pagrindo išreikalauti ginčo akcijų paketo nei restitucijos (nes UAB „Cofex“ sąžiningumas nebuvo paneigtas), nei vindikacijos (nes ieškovas niekada nebuvo ginčo akcijų paketo savininkas) pagrindais. Be to, ieškovas nelaikytinas suinteresuotu asmeniu CPK 602 straipsnio 1 dalies prasme. Taip pat ieškovas neįrodė ir netiesioginio ieškinio sąlygų.

19.       Atsakovė Realcom Limited atsiliepime į R. B. apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 5 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašo netenkinti ieškovo prašymo dėl įrodymų išreikalavimo. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

19.1.                      Teismas sprendime teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, šalių paaiškinimus ir pagrįstai konstatavo, kad antstolis nepažeidė vykdymo proceso teisės normų. Ieškovas neįrodė nei vieno imperatyvaus CPK ar Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 (toliau – Sprendimų vykdymo instrukcija), pažeidimo. Antstoliui nebuvo pagrindo abejoti ekspertizės nustatyta verte. Tai, kad išieškojimas buvo vykdomas iš užsienyje registruotos bendrovės akcijų, savaime nereiškia, kad antstolis turėjo būti atidesnis nei įprastai. Jokių specialių taisyklių tokio išieškojimo atveju nėra nustatyta, todėl antstolis turi būti vienodai atidus ir rūpestingas nepriklausomai nuo išieškomo turto pobūdžio.

19.2.                      Teismas pagrįstai vadovavosi ekspertės J. B. ekspertizės metu nustatyta ginčo akcijų verte. Šis vertinimas nėra nuginčytas ir byloje nėra nei vieno įrodymo, kuris parodytų kitokią jų vertę 2015 m. sausio 1 d. datai. Eksperto V. Č. ekspertizės išvada nėra tinkamas įrodymas, nes turi aiškius patikimumo ir nešališkumo trūkumus (tarp ieškovo ir šio eksperto jau buvo susiklostę sutartiniai komerciniai santykiai dėl tokių pačių pasaugų – ekspertizės atlikimo byloje), todėl teismas pagrįstai jais nesivadovavo.

19.3.                      Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovės Realcom Limited sąžiningumas nebuvo paneigtas. Atsakovė Realcom Limited sąžiningai įgijo ginčo akcijas, nėra susijusi nei su viena bylos šalimi, todėl ieškovo deklaratyvūs teiginiai apie fiktyvaus sandorio istoriją yra atmestini.

19.4.                      Ieškovo ieškinys turi esminius ieškinio reikalavimų ir pagrindų trūkumus. Ieškovas, ginčydamas sandorius, niekaip neaprašo restitucijos taikymo – kaip, kas ir kokią sumą turėtų išmokėti atsakovui Realcom Limited restitucijos taikymo atveju. Taip pat ieškovo reikalavimas neatitinka vindikacinio reikalavimo pateikimo sąlygų, vindikacinis reikalavimas šiuo atveju yra negalimas.

19.5.                      Teismas teisingai bei tinkamai pritaikė ES Reglamento Nr. 1215/2012 nuostatas. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 11 d. nutartis nebuvo vykdytinas dokumentas Rumunijoje, todėl atsakovei Realcom Limited nuosavybės teisė į ginčo akcijas perėjo nepažeidžiant nurodytos teismo nutarties, juolab kad ginčo akcijų pardavimo sutartis buvo sudaryta ir akcijų kaina buvo sumokėta dar gerokai iki laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo.

19.6.                      Teismas nepadarė jokio pažeidimo, kuris sudarytų absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą. Teismui konstatavus, kad ginčo akcijos nebuvo perleistos pažeidžiant rinkos kainos reikalavimą ir nenustačius antstolio pareigų pažeidimo, CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytas pagrindas taip pat yra atmestinas.

20.       Atsakovas antstolis R. Vižainiškis atsiliepime į R. B. apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 5 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

20.1.                      Iš CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatos bei teismų praktikos matyti, kad ginčijamas aktas galėtų būti pripažintas negaliojančiu tik tuo atveju, jeigu antstolis būtų padaręs esminius imperatyviųjų teisės normų pažeidimus. Tačiau apeliacinio skundo 35–64 punktuose nėra nurodyta nei viena imperatyvi teisės norma, kurią būtų pažeidęs antstolis. Be to, apeliacinio skundo 35–64 punktuose nėra net įrodinėjama, kad padarytas imperatyvių teisės normų pažeidimas (ko iš tiesų net nebuvo) yra ne formalus, o esminis.

20.2.                      Akto surašymo metu neegzistavo jokių duomenų apie galimą kitą turto vertę, nei nurodyta ekspertės J. B. pažymoje. Be ekspertės J. B. akto, vienintelis byloje esantis rašytinis įrodymas, susijęs su 2015 m. sausio 1 d. nustatyta akcijų verte, yra UAB „Ober Haus“ konsultacija dėl verslo vertės. Šis įrodymas ne paneigia, bet, priešingai, patvirtina J. B. išvadų teisingumą, kadangi pagal UAB „Ober Haus“ išvadą tikėtina akcijų vertė 2015 m. sausio 1 d. yra 2 807 000 Eur, t. y. dar mažesnė, nei nustatyta ekspertės J. B..

20.3.                      Ekspertų A. K. ir V. Č. ekspertizės aktuose egzistuoja esminis trūkumas – ekspertizės aktuose nurodyta turto vertinimo data (2015 m. birželio 2 d.) yra netinkama, neatitinkanti teisės aktų reikalavimų (Sprendimų vykdymo instrukcijos 96 punkto) bei faktiškai (tikrovėje) ir objektyviai neįgyvendinama (varžytinių paskelbimo diena ir turto vertės nustatymo diena ekspertizės akto pagrindu negali sutapti). Vien dėl šio esminio A. K. ir V. Č. ekspertizės aktų trūkumų byloje nėra jokio teisinio pagrindo remtis minėtais ekspertizės aktais. Be to, jos buvo atliekamos nepateisinamai ilgai, toks ilgas procesas prieštarautų vykdymo proceso operatyvumo principui (CPK 634 straipsnio 2 dalis).

20.4.                      Ieškovas CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu patikslintame ieškinyje rėmėsi tik epizodiškai: 1) ieškovas minėta teisės norma rėmėsi įrodinėdamas savo teisę reikšti ieškinį, bet ne teisės pažeidimą kaip tokį; 2) ieškovas minėtą teisės normą nurodė formaliai, greta motyvacijos dėl CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punkto tariamo pažeidimo, bet niekaip atskirai neįrodinėjo būtent CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punkto pažeidimo. Be to, negalima teigti, kad teismas nevertino šio punkto (žr. teismo sprendimo 24 punktą), juolab kad teismas neturėjo pareigos atskirais argumentais motyvuoti, kodėl nebuvo minėto punkto pažeidimo.

21.       Trečiasis asmuo A. B. atsiliepime į ieškovo R. B. apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 5 d. sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat prašo priteisti jam bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

21.1.                      Ieškovas, ginčydamas turto perdavimo išieškotojai UAB „Cofex“ aktą, nenurodo esminių aplinkybių: 1) UAB „Cofex“ reikalavimą įsigijo iš UAB „Kleta“, o kreditorės UAB „Kleta“ reikalavimo atsiradimas buvo sąlygotas paties ieškovo neteisėtų veiksmų; jeigu ne ieškovo neteisėti veiksmai, UAB „Cofex“ nebūtų tapusi bendrovės kreditoriumi byloje nurodytais pagrindais; 2) bendrovės finansinė padėtis buvo prasta, vienintelis likvidus ir neareštuotas likęs turtas buvo ginčo akcijos; 3) siekiant suvaldyti bendrovės finansinę padėtį, akcininkams (ieškovui ir A. B.) bendrovės prokuristas pasiūlė padidinti įstatinį kapitalą akcininkų įnašais, tačiau būtent ieškovas balsavo prieš.

21.2.                      Ieškinyje ieškovas buvo nurodęs, kad ieškinį teikia kaip bendrovės akcininkas (išvestinis ieškinys), kreditorius (netiesioginis ieškinys) bei CPK 602 straipsnio 1 dalyje nurodytu pagrindu (suinteresuotas asmuo). Tačiau ieškovas neturėjo teisės reikšti tokio ieškinio, kadangi Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas (toliau – ABĮ) numato baigtinį sąrašą atvejų, kada akcininkas gali kreiptis į teismą su ieškiniu. Ieškinys dėl antstolio akto perduoti turtą kreditoriui pripažinimo negaliojančiu nepatenka į ABĮ sąrašą. Be to, UAB „Europa Group“ niekada nebuvo UAB „Cofex“ kreditore, priešingai – UAB „Cofex“ buvo ir yra UAB „Europa Group“ kreditore. Ieškovas nėra suinteresuotas asmuo CPK 602 ir 603 straipsnių prasme, nes CPK 633 straipsnis nurodo aiškų sąrašą asmenų, kurie gali ginčyti antstolio veiksmus, o jame juridinio asmens dalyvių nėra, juolab kad CPK normų negalima aiškinti plečiamai.

21.3.                      Ginčijamą aktą galima panaikinti tik dėl esminių imperatyviųjų teisės normų pažeidimo, tik dėl tų, kurie varžo kitų asmenų teises ir teisėtus interesus ir tik tuo atveju, kai neįmanoma jų kitaip apginti. Ieškovas tokių aplinkybių, išskyrus, kaip jis teigia,  neįprastai žema ginčo akcijų kaina, neįrodinėja.

21.4.                      Teismas pagrįstai atsisakė vadovautis ekspertų išvadomis, turinčiomis akivaizdžių trūkumų, ir pagrįstai vadovavosi ekspertės J. B. išvadomis. Eksperto V. Č. ataskaita buvo atlikta remiantis išimtinai HVS Global Hospitality Service (toliau – HVS) ataskaita apie Europa Group S.r.l. priklausantį turtą. Būtent minima HVS ir faktiškai atliko vertinimą. Ekspertas V. Č. HVS ataskaitoje nurodytus skaičius tiesiog perkopijavo į savo ekspertizę, jų netikrino. Be to, HVS ataskaita nėra tinkamai išversta į lietuvių kalbą (vertimas nepatvirtintas), todėl toks įrodymas negalėjo būti pridėtas prie bylos. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad minėtas ekspertas nebuvo nešališkas byloje, kadangi ieškovą ir jį sieja komerciniai santykiai.

21.5.                      Vykdymo proceso dalyviai turi teisę bei pareigą skųsti antstolio veiksmus, tačiau ieškovas neskundė nei antstolio patvarkymo pavesti ekspertei J. B. atlikti ekspertizę dėl ginčo akcijų vertės nustatymo, nei antstolio patvarkymo nustatyti ginčo akcijų kainą.

21.6.                      Atsakovei Realcom Limited pagrįstai netaikyta CK 6.67 straipsnio 4 punkte nustatyta nesąžiningumo prezumpcija, kadangi minėtoje normoje numatyta prezumpcija taikoma tik Pauliano ieškinio (lot. actio Pauliana) atvejais. Tuo tarpu ieškovas pareiškė ieškinį visai kitais pagrindais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apelianto prašymo priimti naujus įrodymus

22.       Apeliantas 2020 m. lapkričio 13 d. apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą pridėti prie bylos Raiffeisen Bank S. A. pateiktus dokumentus iš Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. eB2-285-431/2020, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl šios bylos trečiojo asmens A. B. kreditorinio reikalavimo BUAB „Group Europa Investment“ tvirtinimo, su vertimu į lietuvių kalbą. Nurodo, kad toje civilinėje byloje teismas tenkino apelianto prašymą ir iš Reiffeisen Bank S. A. išreikalavo duomenis apie 2013 – 2019 m. Europa Group S.r.l. atliktus mokėjimus A. B., taip pat mokėjimus BUAB „Group Europa Investment“ ir UAB „Ekvalda“ (buvusiam BUAB „Group Europa Investment“ ir Europa Group S.r.l. administratoriui).

23.       Apelianto nuomone, teikiami įrodymai reikšmingi tuo aspektu, kad bylos nagrinėjimo metu buvo laikomasi nuostatos, jog Europa Group S.r.l turėjo sąskaitą Piraeus Bank S. A., kuris buvo suteikęs 10,5 mln. Eur kreditą, o kredito sutartyje buvo nustatyta, kad Europa Group S.r.l negali turėti sąskaitų kituose bankuose. Ekspertizėse buvo vertinamas Piraeus Bank S. A. suteiktas kreditas, jo likutis, mokėtinos palūkanos ir kt., tačiau nebuvo atsižvelgiama į tai, kad Europa Group S.r.l tuo metu turėjo einamąją banko sąskaitą eurais ir Raiffeisen Bank S. A., sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). Apelianto vertinimu, teikiami į bylą apeliacinės instancijos teisme nauji įrodymai patvirtintų, kad bylai aktualiu laikotarpiu, už kurį buvo nustatoma Europa Group S.r.l. 95 proc. akcijų paketo rinkos kaina, Europa Group S.r.l atlikdavo mokėjimus ir iš sąskaitos Raiffeisen Bank S. A. Tačiau ekspertizių aktuose nėra duomenų, kad šis Europa Group S.r.l turtas buvo įvertintas nustatinėjant Europa Group S.r.l akcijų vertę. Nors bylai aktualiu laikotarpiu atlikti mokėjimai palyginti nedidelėms sumoms, tačiau, kaip matyti iš dokumentų kopijų, Raiffeisen Bank S. A. pateikė duomenis tik apie Europa Group S.r.l mokėjimus A. B., BUAB „Group Europa Investment“ ir UAB „Ekvalda“, kadangi toks buvo teismo pavedimas. Kaip matyti iš dokumentų kopijų, mokėjimų būdavo atliekama žymiai daugiau (mokėjimai kitiems subjektams kopijose uždengti).

24.       Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė. CPK 314 straipsnyje nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Todėl asmeniui, prašančiam išimties taikymo, privalu pagrįsti arba objektyvųjį (nuo to asmens valios nepriklausantį) negalėjimą pateikti kurį nors dokumentą (įrodymą) į bylą anksčiau, arba vėliau atsiradusią būtinybę jį pateikti, arba šio įrodymo savalaikį pateikimą ir pirmosios instancijos teismo nepagrįstą atsisakymą jį priimti. Taip pat būtina pagrįsti ir įrodymų sąsajumą su byloje nustatytinomis aplinkybėmis, turinčiomis teisinės reikšmės sprendžiant konkretų šalių ginčą.

25.       Nagrinėjamu atveju apelianto prašymas neatitinka nei vienos iš pirmiau aptartų sąlygų išimties iš CPK 314 straipsnyje nustatyto draudimo taikymui. Apeliantas tik nurodo, kad jo šioje byloje teikiami nauji įrodymai jam nebuvo žinomi, dėl ko jis neturėjo galimybės jų pateikti anksčiau. Tačiau teisėjų kolegija iš Lietuvos informacinės teismų sistemos LITEKO duomenų nustatė, kad prašomi priimti nauji įrodymai apelianto nurodomoje civilinėje byloje Nr. eB2-285-431/2020 teismo išreikalauti būtent apelianto iniciatyva, 2019 m. liepos 23 d. pateikus prašymą kreiptis į kompetentingą Rumunijos Respublikos teismą su prašymu išreikalauti iš Europa Group s. r. l. išrašus iš banko sąskaitų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančių banke Raiffeisen Bank – Sucursala Unirea, kuriuose būtų užfiksuoti visi 2014–2019 m. laikotarpiu atlikti mokėjimai BUAB „Group Europa Investment“ ir A. B.; taip pat išrašus iš banko sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios banke Piraeus Bank Romania, kuriuose būtų užfiksuoti visi 2014–2019 m. laikotarpiu atlikti mokėjimai BUAB „Group Europa Investment“ ir A. B.. Šiame prašyme pats apeliantas Vilniaus apygardos teismui nurodė, kad be sąskaitos banke Piraeus Bank Romania, Europa Group S.r.l. taip pat turi ir sąskaitą banke Raiffeisen Bank, per kurią klientai atsiskaito su Europa Group S.r.l. už suteiktas apgyvendinimo paslaugas ir šiam teiginiui pagrįsti pridėjo Europa Group S.r.l. J. B. adresuotą 2017 m. rugpjūčio 30 d. išrašytą sąskaitą faktūrą, patvirtinančią, kad ši bendrovė turi sąskaitą banke Raiffeisen Bank. 

26.       Nurodytos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, leidžia daryti išvadą, kad apeliantas šios civilinės bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu turėjo žinoti ir žinojo, kad Europa Group S.r.l. turėjo banko sąskaitą ir kitame nei Piraeus Bank Romania banke. Atitinkamai darytina išvada, kad dabar prašomus priimti naujus įrodymus apeliantas galėjo pateikti arba pateikti prašymą juos išreikalauti dar bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. 

27.       Proceso koncentruotumas ir ekonomiškumas (CPK 7 str.) reikalauja, kad teismas ir byloje dalyvaujantys asmenys, siekdami išspręsti ginčą, bendradarbiautų, kad per įmanomai trumpiausią laiką būtų atkurtas civilinių santykių stabilumas. Todėl byloje dalyvaujantys asmenys turi būti aktyvūs rinkdami įrodymus, teikdami teismui prašymus ir reaguodami į byloje esančius reikalavimus viso proceso metu, o ne tada, kai byla baigiama nagrinėti ar priimamas jiems nepalankus sprendimas. CPK 226 straipsnyje nustatyta, kad šalys ir tretieji asmenys dar pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu turi pateikti teismui visus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, taip pat nurodyti įrodymus, kurių jie negali pateikti teismui, galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus.

28.       Pažymėtina dar ir tai, kad didžioji dalis prašomų priimti naujų įrodymų (mokėjimų) yra sudaryti po 2015 m., nors byloje buvo nustatinėjama ginčo akcijų paketo vertė, buvusi 2015 metais, tačiau tik 3 iš daugiau nei 20 mokėjimų atlikti 2014–2015 metais, o likusieji – 2016–2019 metų laikotarpiu. Vadinasi, šie mokėjimai niekaip negalėtų pagrįsti įrodinėtinų byloje aplinkybių, tokie duomenys neatitinka ir įrodymų sąsajumo reikalavimo.

29.       Atsižvelgdama į įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimo nustatymo tikslus bei į aplinkybę, kad byloje pakanka duomenų patikrinti skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą pagal tuos argumentus, kurie įvardijami apeliaciniame skunde (CPK 320 straipsnio 1 dalis), teisėjų kolegija apelianto teikiamų naujų dokumentų nepriima.

Dėl apelianto prašymo išreikalauti įrodymus

30.       Apeliantas savo apeliaciniame skunde taip pat yra suformulavęs prašymą išreikalauti iš atsakovių Realcom Limited ir UAB „Cofex“ 2016 m. kovo 30 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį ir derybų dėl šios sutarties sudarymo medžiagą (Realcom Limited kreipimąsi dėl akcijų įsigijimo pagal skelbimą, susirašinėjimą elektroniniais laiškais ir pan.).

31.       Vadovaujantis CPK 198 straipsnio 1 dalimi, rašytiniai įrodymai gali būti pateikiami dalyvaujančių byloje asmenų arba išreikalaujami teismo šio kodekso nustatyta tvarka. CPK 199 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, prašantis išreikalauti kokį nors rašytinį įrodymą, iš dalyvaujančių byloje arba kitų asmenų, turi nurodyti: 1) rašytinį įrodymą, kurio reikalaujama; 2) pagrindą, kuriuo remiantis manoma, kad šį rašytinį įrodymą turi tas asmuo; 3) aplinkybes, kurias rašytiniais įrodymais gali pagrįsti.

32.       Apeliantas nurodo, kad minėtos atsakovės yra ginčijamos sutarties šalys, todėl turi turėti šią sutartį ir derybų dėl sutarties sudarymo medžiagą. Sutartis ir derybų medžiaga, apelianto nuomone, atskleis daugiau aplinkybių apie ginčo akcijų įsigijimo eigą, kada Realcom Limited kreipėsi į UAB „Cofex“ dėl akcijų įsigijimo, koks asmuo veikė pirkėjos vardu, kokia informacija apie ginčo akcijas pirkėja domėjosi ir pan., kadangi neįprasta ginčo akcijų įsigijimo eiga yra viena iš aplinkybių, kuriomis apeliantas įrodinėja atsakovės Realcom nesąžiningumą.

33.       Visų pirma teisėjų kolegija pažymi, kad nors apeliantas prašo išreikalauti iš atsakovių Realcom Limited ir UAB „Cofex“ 2016 m. kovo 30 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau šios sutarties išrašas su vertimu iš anglų k. yra pateiktas į bylą kartu su atsakovės UAB „Cofex“ 2016 m. birželio 13 d. atsiliepimu į ieškinį (DOK-28703, į elektroninės bylos tomus nesusigeneruoja) ir pakartotinai pateiktas prie jos 2016 m. rugsėjo 13 d. atsiliepimo į patikslintą ieškinį (DOK-43404; 1 t., b. l. 168–172). Iš šio išrašo matyti, kokie subjektai, kada ir dėl kokio konkretaus objekto pirkimo–pardavimo susitarė, aptartas ir nuosavybės teisės perėjimo pirkėjai  momentas.

34.       Šiame kontekste pažymėtina, kad reikalavimas dėl šios sutarties pripažinimo negaliojančia yra ne pagrindinis, o išvestinis iš pirmojo reikalavimo, kuriuo siekiama ginčo objektu tapusio turto perdavimo išieškotojui akto negaliojimo, kurio pagrindu įgijusi nuosavybės teises į ginčo akcijas atsakovė UAB „Cofex“, kaip šių akcijų savininkė, atliko disponavimo veiksmus ir akcijas perleido Realcom Limited. Todėl pirmojo reikalavimo netenkinimo atveju, antrasis reikalavimas taip pat negalėtų būti patenkintas, ir atvirkščiai – tik pripažinus turto perdavimo išieškotojai aktą negaliojančiu, atsirastų pagrindas vertinti paskesnio sandorio teisėtumą.

35.       Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto prašoma išreikalauti iš atsakovių Realcom Limited ir UAB „Cofex“ 2016 m. kovo 30 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartis ir derybų dėl šios sutarties sudarymo medžiaga iš esmės negali nei patvirtinti, nei paneigti turinčių reikšmės nagrinėjamai bylai aplinkybių – ar ginčijamas turto perdavimo išieškotojai aktas nepažeidžia CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 ir 7 punkto nuostatų. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčijamos kokios nors šios sutarties sąlygos, todėl byloje esančios sutarties turinio pakanka nuspręsti dėl šio sandorio teisėtumo ar neteisėtumo, atsižvelgiant į apelianto procesiniuose dokumentuose nurodytus sandorio negaliojimo pagrindus.

36.       Be to, kaip minėta pirmiau, įrodinėjimo procesas vyksta pirmosios instancijos teisme ir yra įgyvendinamas pagal CPK 226 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Ribotos apeliacijos modelį taikančiose valstybėse, kokia yra ir Lietuva, apeliacija nėra bylos ir ginčo aplinkybių išnagrinėjimas iš naujo, jos tikslas yra kitas – patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodinėjimo taisyklių, ar tinkamai atliko įrodymų vertinimą, jeigu šalis tokiais argumentais grindžia savo apeliacinį skundą. Nagrinėjamu atveju įrodinėjimo taisyklių pažeidimo, lemiančio poreikį rinkti naujus įrodymus ir juos vertinti apeliacinės instancijos teisme, teisėjų kolegija nenustatė. Todėl ir šis apelianto prašymas dėl naujų įrodymų išreikalavimo iš atsakovų netenkinamas (CPK 314 straipsnis).

Dėl turto perdavimo išieškotojui akto pripažinimo negaliojančiu

37.       Apeliantas prašė pripažinti negaliojančiu antstolio parengtą turto perdavimo išieškotojui aktą remdamasis CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 ir 7 punkte įtvirtintais pagrindais, taip pat taikyti restituciją arba vindikacijos taisykles.

38.       Pagal CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punktą turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių aktus suinteresuotų asmenų reikalavimu teismas gali pripažinti negaliojančiais, jeigu turtas parduotas už kainą, mažesnę, negu ji turėjo būti nustatyta CPK 718 straipsnyje ir 722 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Pirmosiose varžytynėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro 80 proc., o antrosiose varžytynėse – 60 proc. CPK 681 straipsnyje įtvirtinta tvarka nustatytos turto kainos (CPK 718 straipsnis, 722 straipsnio 1 dalis). Todėl teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas pripažinti turto perdavimo išieškotojui aktą negaliojančiu dėl per mažos pardavimo kainos, CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punktą turi aiškinti ir taikyti kartu su CPK 681 straipsnyje nustatyta areštuojamo turto įkainojimo procedūra.

39.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tam, jog turto pardavimo iš varžytynių aktas galėtų būti pripažintas negaliojančiu CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintu teisiniu pagrindu, nustatytas pažeidimas dėl turto įkainojimo procedūros ir parduodamo turto pradinės kainos nustatymo neturi būti formalus, bet turėti tiesioginę reikšmę kainos, kuri būtų iš esmės mažesnė nei rinkos kaina, nustatymui. Spręsdamas dėl CPK 602 straipsnio 6 punkte nustatyto pagrindo buvimo, teismas turi atsižvelgti į kainų skirtumo dydį, įvertinti pažeidimo esmingumą, gautos už turtą sumos proporcingumą to turto rinkos vertei. Koks konkrečiai kainų skirtumo dydis laikytinas teikiančiu pagrindą konstatuoti CPK 602 straipsnio 6 punkte nustatyto pagrindo egzistavimą ir pripažinti varžytynių aktą negaliojančiu, nėra vienareikšmiškai reglamentuota, tai – vertinamasis kriterijus. Kasacinio teismo praktikoje pasisakoma, kad pagrindas konstatuoti CPK 602 straipsnio 6 punkte nustatyto pagrindo egzistavimą ir pripažinti varžytynių aktą negaliojančiu yra tada, kai turto pardavimo iš varžytynių kaina yra esmingai mažesnė už kainą, kuri turėjo būti nustatyta pagal įstatymą, o gauta už turtą suma yra neproporcinga to turto rinkos vertei ir tokiu būdu neproporcingai apriboja skolininko nuosavybės teises. Tai, ar kaina yra „esmingai mažesnė“, taip pat kitos pirmiau nurodytos reikšmingos aplinkybės turėtų būti nustatoma įvertinus konkrečios bylos duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009; 2016 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-315-701/2016; 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018).

40.       Pažymėtina ir tai, kad kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant dėl turto pardavimo iš varžytynių akto (atitinkamai, ir dėl perdavimo išieškotojui ar turto pardavimo be varžytynių aktų) pripažinimo negaliojančiu, akcentuojamas šio pažeistų teisių gynimo būdo išimtinis pobūdis. Pripažįstama, kad, atsižvelgdamas į būtinumą siekti užtikrinti konkuruojančių interesų pusiausvyrą, taikytinos teisinio poveikio priemonės proporcingumą teisės pažeidimui, gautos turtą pardavus iš varžytynių sumos proporcingumą to turto rinkos vertei, teismas turi įvertinti, ar turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimas negaliojančiu yra vienintelė ir tinkamiausia priemonė apginti pažeistas vykdymo proceso šalių ar kitų suinteresuotų asmenų teises, ar pažeistos teisės negali būti tinkamai apgintos taikant civilinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009; 2009 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2009; 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-469/2020).

41.       Vadovaujantis CPK 634 straipsnio 2 dalimi, antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi turto pardavimo iš varžytynių proceso stadija. Jos metu antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai objektyviai įkainoti areštuotą turtą. Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis areštuoto skolininko turto įkainojimas vykdymo procese yra antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad nustatyta turto kaina maksimaliai atitiktų realią rinkos kainą ir optimaliai užtikrintų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesų apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018; 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-469/2020).

42.       Vadovaujantis CPK 681 straipsnio 1 dalimi, areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Prieš išklausydamas skolininko ir išieškotojo nuomones dėl areštuojamo turto vertės, antstolis turi pareigą pats nustatyti turto rinkos vertę. Tuo tikslu antstolis disponuoja visomis įstatymo suteiktomis priemonėmis ir turi diskreciją pasirinkti, kokiomis priemonėmis remdamasis jis įgyvendins šią savo pareigą (vadovaudamasis viešų registrų duomenimis, skirdamas ekspertizę ar pan.). Tačiau bet kokiu atveju jis areštuojamą turtą turi įvertinti taip, kad nustatyta areštuoto turto kaina būtų kuo objektyvesnė, artimesnė rinkos kainai. CPK 681 straipsnio 4 dalis nustato, kad jeigu šiame straipsnyje nustatyta tvarka turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė.

43.       Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad antstolis R. Vižainiškis, vykdydamas išieškojimą iš skolininkės UAB „Europa Group“ kreditorės UAB „Cofex“ naudai, 2014 m. gruodžio 11 d. skolininkei pateikė raginimus per 20 dienų sumokėti skolas, 2015 m. sausio 5 d. patvarkymu įpareigojo skolininkę per 5 dienas raštu pateikti informaciją apie jai priklausantį turtą. Kreditorė UAB „Cofex“ 2015 m. sausio 13 d. rašte antstoliui R. Vižainiškiui išdėstė pageidavimą, kad, vykdant išieškojimą pagal pateiktus vykdomuosius raštus, antstolis pirmiausia nukreiptų išieškojimą į skolininkės nuosavybės teise valdomas 95 proc. Rumunijoje įregistruotos ir veikiančios įmonės Europa Group S.r.l. akcijas. Toks kreditorės nurodymas, remiantis CPK 662 straipsnio 2 dalimi, antstoliui yra privalomas. Antstolis 2015 m. sausio 19 d. areštavo ginčo akcijas, nenurodydamas jų vertės, o 2015 m. sausio 20 d. patvarkymu paskyrė ekspertizę ginčo akcijų paketo rinkos vertei nustatyti ir pavedė ją atlikti ekspertinės įstaigos UAB „Resolution Valuations“ darbuotojai J. B..

44.       Antstolis 2015 m. gegužės 5 d. patvarkymu, išsiųstu skolininkei UAB „Europa Group“ ir kreditorei UAB „Cofex“, remdamasis pateikta ekspertės J. B. galutine išvada dėl ginčo akcijų paketo dalies rinkos vertės, kurioje nurodyta, kad bendrovės 95 proc. akcijų vertė nustatyta turto požiūriu (2015 m. sausio 1 d.) yra neigiama, t. y. minus 5 210 769 Eur, bendrovės 95 proc. akcijų paketo vertės intervalas (2015 m. sausio 1 d.) nustatytas pajamų metodu yra nuo minus 3 909 267 Eur – 3 909 000 Eur iki teigiamų reikšmių, t. y. 87 685 – 87 000 Eur, nustatė, kad galutinė areštuoto turto rinkos vertė šiuo atveju nustatytina pagal maksimalią (87 685 Eur) ekspertės nustatyto areštuoto turto vertės intervalo kainą. Taip pat antstolis šiuo patvarkymu vykdomosios bylos dalyvius papildomai informavo apie galimybę per 3 darbo dienas pareikšti motyvuotus prieštaravimus dėl areštuoto turto įkainojimo, apie tai, kad pirmosios varžytinės bus skelbiamos ne anksčiau kaip po 20 dienų nuo informacijos apie areštuoto turto įvertinimą, apie galimybę antstoliui pasiūlyti savo pasirinktą pirkėją ir susipažinimo su ekspertizės aktu vietą.

45.       Pirmosios varžytinės buvo paskelbtos 2015 m. birželio 2 d., o parduodamų ginčo akcijų pradinė kaina nustatyta 70 148 Eur (80 proc. nuo nustatytos jų rinkos vertės). 2015 m. liepos 2 d. varžytynės paskelbtos neįvykusiomis (turto pirkėjų neatsirado), todėl antstolis pasiūlė išieškotojai UAB „Cofex“ paimti neparduotą turtą iš varžytynių už pradinę turto pardavimo iš varžytynių kainą, kaip tai numatyta CPK 719 straipsnio 2 dalyje. Atsakovė UAB „Cofex“ tokį sutikimą pateikė tą pačią 2015 m. liepos 2 d., o antstolis 2015 m. liepos 27 d. antstolis surašė šioje byloje ginčijamą turto perdavimo išieškotojui aktą.

46.       Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, kad ekspertė J. B. neteisingai nustatė ginčo akcijų rinkos vertę. Pažymėtina, kad vadovaujantis pirmiau aptartomis teisės normomis – CPK 681 straipsnio 1 ir 4 dalies nuostatomis – ginčo akcijų rinkos vertė buvo nustatyta  būtent įstatymo nurodytu būdu, t. y. ją nustatė ekspertas, turintis atitinkamų specialių žinių ir kompetencijų. Mažai tikėtina, kad kompetencijų vertinti tokį specifinį turtą, kaip vertybiniai popieriai (juridinio asmens akcijos) turėjo antstolis ir pagrįstai turėjo suabejoti eksperto nustatyta jų verte. Vykdymo proceso metu vertė nebuvo ginčijama ir vykdomosios bylos dalyvių, nei skolininkė UAB „Europa Group“, nei išieškotoja UAB „Cofex“ neteikė jokių prieštaravimų dėl būtent tokios ekspertės nustatytos vertės. Taigi vien tai, kad šioje byloje vėliau buvo paskirta retrospektyvinė teismo ekspertizė, kurią pavesta atlikti dviem ekspertams, pateikusiems dvi savarankiškas išvadas (CPK 216 straipsnio 3 dalis), ir kurių parengti teismo ekspertizės aktai kai kuriais aspektais ir galutiniais rezultatais kardinaliai skiriasi, savaime nereiškia, kad vykdomosios bylos metu ekspertės nustatyta ginčo akcijų paketo rinkos vertė  buvusi neteisinga ar antstolis turėjęs pagrindą jos rezultatais suabejoti.  

47.       Pažymėtina, kad ekspertizės išvada yra tik viena iš įrodinėjimo priemonių (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką eksperto išvada teismui neprivaloma ir ją teismas turi įvertinti pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų byloje esančių įrodymų ištyrimu, kaip to reikalaujama pagal CPK 218 straipsnį. Pagrindas atmesti kaip įrodymą eksperto išvadą (jos dalį) gali būti tai, kad ekspertizės akto turinys prieštaringas, kad išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kad išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Ekspertizės akto duomenys gali būti atmetami kaip įrodymai, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, nes teismo ekspertizės akto duomenys neturi išankstinės privalomosios galios teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2010; 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2012; 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-312-313/2017. Teismų praktika. 2017, 48, p. 158-178).

48.       Antai pagrindas atmesti kaip įrodymą eksperto išvadą arba jos dalį gali būti paties ekspertizės akto trūkumai, taip pat faktų, keliančių abejonių dėl eksperto nešališkumo, kvalifikacijos ar kompetencijos, paaiškėjimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-538/2010; 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2011; 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2011; 2018 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221-916/2018). Taigi teismas ekspertų ataskaitą vertina remdamasis nurodytomis ekspertų išvados vertinimo taisyklėmis ir tuo atveju, jei nustato nurodytus trūkumus, su ekspertų išvada gali nesutikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-298-611/2020).

49.       Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto pozicija, kad teismo ekspertų V. Č. ir A. K. atliktų ekspertizių aktai neturi jokių trūkumų ir todėl savaime paneigia priverstinio skolos išieškojimo iš jau bankrutavusios UAB „Europa Group“ vykdymo metu ekspertės nustatytą akcijų paketo vertę. Priešingai, esminis šių aktų trūkumas yra momentas, kuriam retrospektyviai nustatyta ginčo akcijų rinkos vertė, t. y. 2015 m. birželio 2 d. Ši data gerokai nutolusi nuo to momento, kuriam akcijų priverstiniam pardavimui vertę yra nustačiusi ekspertė J. B. (t. y. 2015 m. sausio 1 d.).

50.       Sprendimų vykdymų instrukcijos 96 punkte nurodoma, kad pirmąsias varžytynes antstolis skelbia ne anksčiau kaip po 20 dienų nuo informacijos apie areštuoto turto įvertinimą išsiuntimo skolininkui dienos. Rašytiniu skolininko prašymu pirmąsias varžytynes antstolis gali skelbti ir nesuėjus šiame punkte nustatytam terminui. Varžytynės skelbiamos darbo dienomis nuo devintos valandos nulis minučių iki keturioliktos valandos nulis minučių. Taigi iš šios teisės normos akivaizdu, kad areštuoto turto įvertinimas turi būti atliekamas dar prieš pirmąsias varžytines ir objektyviai negali sutapti su areštuoto turto pirmosiomis varžytinėmis. Kitoks aiškinimas yra nesuderinamas su CPK ir Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta areštuoto turto įkainojimo tvarka, kuri yra privaloma ne tik vykdymo proceso dalyviams, tačiau ir pačiam antstoliui.

51.       Akivaizdu, kad rengdama ekspertizės aktą, ekspertė J. B. nesirėmė ir negalėjo remtis duomenimis, parengtais po 2015 m. sausio 1 d., o teismo ekspertai, nustatydami akcijų vertę 2015 m. birželio 2 d. datai, tokiais  duomenimis galėjo remtis. Ekspertės J. B. išvadoje, aprašant nuomojamas viešbučio patalpas, nurodyta, kad jos apžiūrėtos  neišnuomotos patalpos yra pastato rūsyje. 2013 metais patalpos buvo nuomojamos komercine veiklai – mini golfo pramogoms, patalpų plotas apie 499,85 kv. m., tačiau turto apžiūros dieną (2015 m. vasario 10 – 12 d.) patalpos buvo neišnuomotos, nenaudojamos, būklė vidutiniška, reikalingas patalpų remontas (J. B. ekspertizės akto 3, 23 l.). Tuo tarpu teismo ekspertų ekspertizės aktuose toks faktas neužfiksuotas, o ekspertės A. K. parengtoje ekspertizės išvadoje nurodoma apie 2015 m. vasario 23 d. sudarytą nuomos sutartį su Atlanta Enterprises Group S.r.l. dėl 500 kv. m. patalpų nuomos, kuri galioja nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. kovo 31 d., su galimybe pratęsti dar 5 metų laikotarpiui (A. K. teismo ekspertizės akto 29 l.). Tai tik vienas iš pavyzdžių, kai J. B. ir teismo paskirtų ekspertų ekspertizės aktuose yra naudojami ne tie patys duomenys, labiau tikėtina, taip pat sudarę prielaidas skirtingoms išvadoms apie galutinę ginčo akcijų paketo vertę padaryti.

52.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo (redakcija galiojusi ekspertizių atlikimo metu) 12 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintą reglamentavimą, pagal kurį teismo ekspertas privalo garantuoti išsamų ir nešališką visų pateiktų duomenų ištyrimą. Pagal CPK 66 straipsnį ir 68 straipsnio 1 dalį ekspertas privalo nusišalinti arba jam gali būti pareikštas nušalinimas ir kitais atvejais, jeigu yra aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo. Nagrinėjamu atveju byloje esantys įrodymai patvirtina atsakovų reiškiamą kritiką teismo eksperto V. Č. parengtoms išvadoms bei jų išsakytoms abejonėms dėl šio eksperto galimo šališkumo ir suinteresuotumo. Kaip matyti,  2016 m. gruodžio 20 d. užsakovo R. B. (apelianto) užsakymu šis ekspertas jau buvo parengęs turto ekspertizės aktą, kurio tikslas – įvertinti, ar UAB „Europa Group“ faktinės ir prognozuojamos pajamos yra pakankamos mokėti AB „Swedbank“ kredito įmokas pagal UAB „Europa Group“ siūlomą grafiką. Rengdamas minėtą aktą, ekspertas vertino ir Europa Group S.r.l. generuojamas lėšas bei finansinius rodiklius. Taigi, dar ir šiame kontekste vertinant, besąlygiškai remtis būtent šio eksperto nuomone nebuvo pagrindo, o pirmosios instancijos teismas, pripažindamas, kad teismo ekspertų išvados pačios savaime ekspertės J. B. išvados dėl ginčo akcijų vertės nepaneigia, iš esmės nesuklydo.

53.       Teisėjų kolegija nesutinka ir su apelianto skundo argumentais, kad antstolis privalėjo imtis papildomų veiksmų patikrinti neįprastai mažai nustatytai ginčo akcijų rinkos vertei ar jas perkainuoti, nes tokių abejonių turėjusi sukelti nurodoma ir neigiama ginčo akcijų rinkos vertė. Pirma, jau buvo nurodyta, kad antstolis specialių žinių patikrinti eksperto išvados pagrįstumo dėl tokio specifinio turto, kaip juridinio asmens akcijos, neturi. Antra, nei išieškotoja UAB „Cofex“, kurios tikslas – atgauti kuo didesnę skolos dalį, nei skolininkė UAB „Europa Group“, kurios tikslas – grąžinti kuo didesnę skolos dalį, ekspertės nustatyta akcijų verte nesuabejojo ir jos neginčijo, pakartotinės ekspertizės ginčo akcijų rinkos vertei nustatyti neprašė. Trečia, skolininkė (atsakovė bankrutavusi UAB „Europa Group“) ir dabar neginčija turto vertės nustatymo procedūros ar jos perdavimo išieškotojai kainos, ją ginčija tik skolininkės interesais ieškinį pareiškęs apeliantas. Toks apelianto procesinis elgesys, labiau tikėtina, yra nulemtas mėginimu tokiomis priemonėmis bei forma spręsti įsisenėjusius verslo ginčus su antruoju atsakovės UAB „Europa Group“ akcijų savininku, reikalaujant už skolas perleistą šios bendrovės turtą grąžinti bendrovei, kuri pati to neprašė ir neprašo. Ketvirta, pagal CPK 681 straipsnio 2 dalį, antstolio patvarkymu turtas gali būti perkainojamas pasikeitus vykdymo proceso metu įkainoto turto vertei, be kita ko, laikantis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos. Todėl jokio objektyvaus pagrindo atlikti areštuoto turto perkainojimo procedūras antstolis tuo metu neturėjo, juolab kad jam iš UAB „Ober Haus“ 2015 m. gegužės 18 d. konsultacijos dėl verslo vertės buvo žinoma ir tai, kad akcijas išleidusi bendrovė 2015 m. sausio 1 d. turėjo didelių finansinių įsiskolinimų, kurie gerokai viršijo jos turėto turto vertę. Todėl konstatuotina, kad objektyvaus pagrindo abejoti ekspertės J. B. nustatyta ginčo akcijų rinkos verte nebuvo.

54.       Pažymėtina, kad antstolis, nustatydamas areštuotų ginčo akcijų rinkos vertę, derindamas tiek skolininkės, tiek išieškotojos interesus, pasirinko ekspertės J. B. ekspertizės akte nurodyto akcijų rinkos vertės intervalo maksimumą, t. y. teigiamą rodiklį ir didžiausią galimą vertę – 87 685 Eur, būtent nuo šios vertės nustatydamas 80 proc. dydžio pradinę kainą pirmosiose varžytinėse (70 148 Eur). Apelianto teiginius, kad ginčo akcijų vertė buvusi nepalyginamai didesnė, nei ekspertės nustatyta, akivaizdžiai paneigia jau vien toks faktas, kad nuo 2015 m. birželio 2 d. iki 2015 m. liepos 2 d. vykusiose pirmosiose varžytynėse, kuriose turto pardavimo pradinė kaina pagrįstai buvo nustatyta pagal CPK 718 straipsnio nuostatas (80 proc. nuo ekspertės nustatytos rinkos vertės), nedalyvavo nei vienas dalyvis. Atitinkamai, ir išvadą dėl pernelyg mažos turto kainos nustatymo būtų įmanoma padaryti tik tuo atveju, jei būtų atsiradę aktyviai besivaržančių pirkėjų, siūlančių didesnę už pradinę kainą.

55.       Todėl nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo pripažinti, kad šiuo konkrečiu atveju turto perdavimo išieškotojai akte nurodyta kaina buvusi esmingai mažesnė nei buvo tikroji šio turto vertė, o turtas perduotas išieškotojai už neproporcingą to turto rinkos vertei sumą ir dėl to neproporcingai buvo apribotos apelianto (skolininkės akcininko) teisės. Išieškotojai atsisakius  perimti turtą po pirmųjų neįvykusių varžytynių, ginčo akcijų pradinė kaina antrosiose varžytynėse būtų dar labiau sumažėjusi (sudariusi tik 60 proc. nustatytos rinkos vertės). Todėl, varžytynėms neįvykus ir išieškotojai sutikus perimti turtą už pradinę pirmųjų varžytynių kainą, jis buvo realizuotas už didesnę kainą, nei šis turtas galėjo būti parduotas antrųjų varžytynių metu.

56.       Teisėjų kolegija teisiškai bei faktiškai nepagrįstais pripažįsta ir tokius apeliacinio skundo argumentus, kad teismas neįvertino ir nepasisakė dėl apelianto reikalavimo pripažinti ginčijamą aktą negaliojančiu CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu ir todėl yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas (sprendimas yra be motyvų). Šioje teisės normoje nurodoma, kad turto perdavimo išieškotojui aktas gali būti pripažintas negaliojančiu, kai turto perdavimas išieškotojui pažeidė esmines suinteresuotų asmenų teises. Jokio kitokio savo, kaip suinteresuoto asmens, teisių pažeidimo, išskyrus nepagrįstai mažą perduoto turto įkainojimą, apeliantas procesiniuose dokumentuose neįvardijo, o jo nurodytas pažeidimas skundžiamame teismo sprendime buvo įvertintas ir aptartas. Vien teiginiai, kad pigiai įkainotų ginčo akcijų perleidimu atsakovei UAB „Cofex“ pažeistos apelianto, kaip UAB „Europa Group“ 50 proc. akcijų savininko ir jos kreditoriaus teisės, nelemia vertinimo, jog ieškinyje buvo nurodytas dar ir kitas faktinis pagrindas turto perdavimo išieškotojai aktui pripažinti negaliojančiu, nei yra įvertinęs teismas.

57.       Šiame kontekste pažymėtina, kad ieškovui tenka pareiga nurodyti tik faktines aplinkybes (faktinį ieškinio pagrindą), o teisinio pagrindo nurodyti jis neprivalo. Jeigu ieškovas nurodo (pasirenka) ir teisinį savo ieškinio reikalavimų pagrindą, jis teismui yra neprivalomas, nes nurodytų faktinių aplinkybių teisinė kvalifikacija yra teismo prerogatyva. Tokį kvalifikavimą pagal apelianto dėstomas faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju atliko. Apeliantui nenurodžius kitokio, nei, jo vertinimu, per maža įkainotų akcijų perdavimo išieškotojai kaina, jo teisių pažeidimo faktinių aplinkybių, teisėjų kolegija pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija neįžvelgia.

58.       Apelianto teisių galimo pažeidimo ir jų gynimo tokio pobūdžio netiesioginiu ieškiniu, kuris pareikštas nagrinėjamoje byloje, kontekste atkreiptinas dėmesys ir į aplinkybę, kad įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-3962-864/2020 BUAB „Europa Group“, o Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-3948-852/2020 ir kitos jam priklausiusios BUAB „Group Europa Investment“ bankrotai yra pripažinti tyčiniais, o apeliantui R. B. apribota teisė trejus metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys; CPK 179 straipsnio 3 dalis).

Dėl ginčo akcijų perleidimo sandorio

59.       Apeliantas ieškiniu taip pat prašė pripažinti negaliojančia ir atsakovių UAB „Cofex“ ir Realcom Limited 2016 m. kovo 30 d. sudarytą akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, kuria atsakovė Realcom Limited už 85 000 Eur nusipirko ginčo akcijas iš atsakovės UAB „Cofex“, jas įgijusios 2015 m. liepos 27 d. turto perdavimo išieškotojai akto pagrindu. Teisėjų kolegijai padarius išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu teisingai išsprendė bylą dalyje dėl apelianto ginčijamo turto perdavimo išieškotojai akto galiojimo, šis sudarytas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, nelieka nei faktinio, nei teisinio pagrindo vertinti atsakovės Realcom Limited (ne)sąžiningumo, sudarant 2016 m. kovo 30 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį. Pripažinus, kad UAB „Cofex“ teisėtai tapo ginčo akcijų savininke, ji, įgyvendindama savo nuosavybės teisės, galėjo laisvai disponuoti ginčo akcijomis, jas perleisti bet kuriam kitam asmeniui. 

60.       Visgi pažymėtina, kad apeliantas netinkamai interpretuoja teisės normas bei nurodo, kad tokioje situacijoje galiotų CK 6.67 straipsnyje 4 dalyje įtvirtinta atsakovės Realcom Limited nesąžiningumo prezumpcija, kurią ši atsakovė turėjo paneigti. Priešingai, pagal teisės aktus galioja asmenų sąžiningumo prezumpcija, išskyrus įstatymo leidėjo tiesiogiai numatytas išimtis, kurią paneigti pareiga tenka kitaip tvirtinančiam asmeniui. Nagrinėjamu atveju tokia pareiga tekio apeliantui, tačiau jo argumentų aiškiai nepakanka pagrįstai suabejoti atsakovės Realcom Limited sąžiningumu bei jos ketinimais. Taigi, ir ši pirmosios instancijos teismo padaryta išvada apeliacinio skundo argumentais nepaneigta. Apelianto įvardijama teisės norma reglamentuoja actio Pauliana instituto taikymo sąlygas ir nėra skirta asmenų, kuriems pareikšti vindikaciniai reikalavimai, sąžiningumui vertinti.

61.       Stokoja pagrįstumo ir apelianto  pozicija dėl jo ginčijamo 2016 m. kovo 30 d. akcijų perleidimo sandorio prieštaravimo CK 1.80 straipsnio 1 dalies nuostatoms. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 11 d. nutartis, kuria atsakovės UAB „Cofex“ atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir iki šio ginčo išnagrinėjimo bei teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos areštuotos visos atsakovei UAB „Cofex“ priklausančias Rumunijoje įregistruotos ir veikiančios įmonės Europa Group S.r.l., registracijos numeris J40/1135/2005, akcijos, uždraudžiant areštuotas akcijas perleisti, įkeisti ar kitaip apsunkinti, taip pat naudotis akcijų suteikiamomis balso teisėmis ir balsuoti už sprendimus dėl Rumunijoje įregistruotos ir veikiančios įmonės Europa Group S.r.l. įstatinio kapitalo didinimo, naujų akcijų išleidimo, ilgalaikio turto perleidimo, apsunkinimo, papildomų kredito, laidavimo, garantijos ar kitų prievolių prisiėmimo, buvo priimta jau po akcijų perleidimo sutarties pasirašymo. Akivaizdu, kad atsakovės objektyviai negalėjo pažeisti draudimo disponuoti ginčo akcijomis, kurio sutarties pasirašymo metu nebuvo.

62.       Apelianto akcentuojamos aplinkybės, susijusios su nuosavybės teisės į ginčo akcijas pirkėjai atsiradimo momentu, ar atsakovių argumentai, susiję su akcijų 85 000 Eur kainos sumokėjimu ir jos užskaitymu į pardavėjos banko sąskaitą, teisinės reikšmės pačios sutarties galiojimui neturi, nes ši buvo pasirašyta dar iki pirmiau minėtų disponavimo ribojimų nustatymo teismo nutartimi.

63.       Taip pat Lietuvos Respublikos turto areštų aktų registro įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl turto arešto atsiranda teisinės pasekmės asmeniui, kurio turtas areštuotas, nuo turto arešto akto paskelbimo jam momento, o kai nėra galimybių paskelbti, – nuo turto arešto akto įregistravimo Turto arešto aktų registre momento, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip. Įrodymų byloje, kad atsakovei UAB „Cofex“ 2016 m. balandžio 11 d. nutartis buvo įteikta anksčiau nei ji iš 2016 m. balandžio 29 d. gavo antstolio M. Dabkaus 2016 m. balandžio 18 d. raginimo vykdyti sprendimą, įpareigojantį skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus Nr. S-16-28-7400 ir kartu pateiktą 2016 m. balandžio 11 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nėra. Tretiesiems asmenims teisinės pasekmės dėl turto arešto atsiranda nuo turto arešto akto įregistravimo Turto arešto aktų registre. Nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo Turto arešto aktų registre buvo įregistruota 2016 m. balandžio 11 d. 13.02 val., o sutartis, minėta, sudaryta 2016 m. kovo 30 d.  Dėl šios priežasties nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad akcijų perleidimo sandoris sudarytas pažeidžiant imperatyvias teisės normas ir todėl taikytini CK 1.80 straipsnyje nurodyti padariniai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

64.       Atmetus apeliacinį skundą, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą įgijo atsakovai, pateikę turėtas išlaidas patvirtinančius įrodymus (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

65.       Atsakovė Realcom Limited pagal pateiktus įrodymus apie patirtas bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas (2020 m. balandžio 5 d. suminės darbų ataskaitos už laikotarpį nuo 2020 m. vasario 26 d. iki 2020 m. kovo 18 d., tos pačios dienos PVM sąskaitos faktūros ir 2020 m. birželio 29 d. SEB banko patvirtinimo apie lėšų įskaitymą kliento sąskaitoje) apeliacinės instancijos teisme yra patyrusi 2 500 Eur išlaidas, kurias sudaro: 37,50 Eur už prašymo parengimą Vilniaus apygardos teismui pratęsti terminą atsiliepimui į R. B. apeliacinį skundą pateikti (rengėja A. Lideikytė); 2 300 Eur už atsiliepimo į R. B. apeliacinį skundą parengimą (rengėjas T. Katauskas, 20 val.) ir 162,50 Eur už atsiliepimo į R. B. apeliacinį skundą parengimą (rengėjas G. Murauskas, 1,25 val.).

66.       Vadovaujantis Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžio  (toliau – Rekomendacijos) 1 punktu, Rekomendacijos nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį. Vadinasi, pagal šias Rekomendacijas atlygintinos tik išlaidos už advokato ar advokato padėjėjo suteiktas teisines paslaugas, o pagal Rekomendacijų 5 punktą už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 proc. Rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio.

67.       Nagrinėjamu atveju A. Lideikytė į advokatų padėjėjų sąrašus įrašyta tik nuo 2020 m. spalio 6 d. (http://www.advokatura.lt/lt/advokatai/advokatu-padejeju-sarasas/one/auste-lideikyte/5708). Todėl atsakovės Realcom Limited išlaidos už prašymą dėl termino atsiliepimui į apeliacinį skundą pateikti pratęsimo nepriteistinos. Už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą prašoma priteisti 2 462,50 Eur suma (2 300 Eur + 162,50 Eur) taip pat viršija maksimalų Rekomendacijų 8.11 punkte nustatytą dydį, kuris šiuo atveju už advokato parengtą atsiliepimą į apeliacinį skundą sudarytų 1 766,18 Eur [1 358,60 Eur x 1,3], o advokato padėjėjo atveju – 1 412,94 Eur [1 358,60 Eur x 1,3 x 0,8], kas aktualu ir dėl to, kad T. Katauskas tik nuo 2020 m. spalio 15 d. įrašytas į praktikuojančių advokatų sąrašą. Taigi, atsiliepimo rengimo metu jis buvo advokato padėjėjas (http://www.advokatura.lt/lt/advokatai/praktikuojanciu-advokatu-sarasas/one/tadas-katauskas/4299). Teisėjų kolegija, įvertinusi minėtas aplinkybes, taip pat ir bendrą atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimo laiką bei kiekvieno iš jo rengėjų sugaištą laiką atskirai (apie 94 proc. ir apie 6 proc.), sprendžia, kad už tuo metu dar advokato padėjėjo T. Katausko suteiktas paslaugas, rengiant minėtą atsiliepimą, proporcingai atlygintina 1 328,16 Eur [1 412,94 Eur x 0,94], o už advokato G. Murausko suteiktas paslaugas atlygintina 105,97 Eur [1 766,18 Eur x 0,06]. Iš viso už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą atsakovei Realcom Limited priteistina 1 434,13 Eur suma.  

68.       Teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą įgijo ir atsakovė BUAB „Europa Group“, prašanti priteisti jai 1 730,30  Eur už avokado G. Juknevičiaus parengtą atsiliepimą į apeliacinį skundą. Šias išlaidas patvirtina atsakovės pateikta ataskaita už teisines paslaugas, suteiktas 2020 m. kovo 20 d., 2020 m. kovo 31 d. PVM sąskaita faktūra ir jos apmokėjimą patvirtinantis banko „Swedbank“ 2020 m. gegužės 6 d. mokėjimo nurodymas. Šios išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyto maksimalaus 1 766,18 Eur [1 358,60 Eur x 1,3] dydžio, todėl atsakovei BUAB „Europa Group“ priteistina visa jos prašoma atlyginti 1 730,30 Eur suma.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo R. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei Realcom Limited (juridinio asmens kodas C53454) 1 434,13 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų trisdešimt keturių eurų 13 centų) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas.

Priteisti iš ieškovo R. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Europa Group“ (juridinio asmens kodas 124666595) 1 730,30 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų trisdešimties eurų 30 centų) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas.

Teisėjos                                                                                       Romualda Janovičienė

                                                                                                  Dalia Kačinskienė

                                                                                                  Agnė Tikniūtė