Civilinė byla Nr. e2A-493-587/2020
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11602-2019-2
Procesinio dokumento kategorijos: 2.6.16.11.2; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1
(S)
Kauno apygardos teismas
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. balandžio 9 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albinos Rimdeikaitės, Egidijaus Tamašausko ir Linos Žemaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-19366-1107/2019 pagal ieškovės Kauno miesto savivaldybės ieškinį atsakovui R. J. dėl nuomos mokesčio skolos priteisimo, nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. ieškovė Kauno miesto savivaldybė prašo:
1.1. priteisti iš atsakovo 2 725,17 Eur skolą už gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), Kaune, nuomą laikotarpiu nuo 2008 m. rugsėjo 5 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d. ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 2 725,17 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo,
1.2. nutraukti 2008 m. rugsėjo 5 d. Savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. 201-9-653 ir iškeldinti atsakovą iš gyvenamosios patalpos adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, nesuteikiant jam kitos gyvenamosios patalpos.
2. Ieškinyje nurodė, kad:
2.1. gyvenamoji patalpa adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, nuosavybės teise priklauso ieškovei. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. rugpjūčio 18 d. įsakymo Nr. A-2937 pagrindu su atsakovu 2008 m. rugsėjo 5 d. pasirašyta Savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartis Nr. 201-9-653. Nuo 2008 m. rugsėjo 5 d. iki 2018 m. spalio mėn. atsakovas nuomos mokesčio įmokų nemokėjo visiškai arba mokėjo nenuosekliai, todėl susidarė 2 725,17 Eur įsiskolinimas. 2009 m. lapkričio mėn. atsakovas sumokėjo 200,00 Eur. 2016 m. kovo 1 d. ir 2018 m. vasario 28 d. atsakovas prašė ieškovės pakeisti jam suteikto būsto paskirtį į socialinį būstą. Ieškovė 2016 m. kovo 31 d. raštu Nr. (33.205)R-1467 bei 2018 m. kovo 26 d. raštu Nr. 60-6-359 atsakovui paaiškino, jog jo nuomojamas būstas yra dviejų kambarių, 52,92 kv. m. ploto, t. y. viršija Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išnuomoti įstatyme nustatytą 14 kv. m. arba 38 kv. m. tenkantį asmeniui normatyvą, todėl nuomos sutarties pakeisti socialinio būsto sąlygomis nėra galimybių. Atsakovas mokėjo tik dalį jam priskaičiuoto nuomos mokesčio, vietoj 61,83 Eur mokėjo tik 30,00 Eur, skolos susidarymo laikotarpiu gyveno nuomojamoje gyvenamojoje patalpoje. Atsakovas savo veiksmais pažeidė kitų socialinio būsto nuomininkų interesus, ieškovės turtines teises bei apsunkino tinkamą įstatymuose bei kituose teisės aktuose įtvirtintų pareigų vykdymą.
3. Atsakovas R. J. su pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad:
3.1. atsakovui nuo 1998 m. diagnozuotas psichinis susirgimas, nuo 2008 m. spalio 22 d. nustatytas neįgalumas bei specialusis nuolatinės priežiūros poreikis. Atsakovas ieškovės bute, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, gyveno kaip pagrindinės nuomininkės, jo motinos E. J. šeimos narys. Pastarajai mirus (duomenys neskelbtini), atsakovas prašė ieškovės pakeisti nuomos sutartį ir skirti socialinio būsto nuomos kompensaciją. Nuomos sutartį ieškovė su atsakovu sudarė 2008 m. rugsėjo 5 d. Įsiskolinimas susidarė dėl nuomos mokesčio, kuris buvo skaičiuojamas be socialinės lengvatos. 2009 m. spalio 2 d. atsakovui pranešta, kad socialinio būsto nuomos mokesčio kompensacija neskirta, nes jis 2008 m. balandžio 4 d. neturėjo buto nuomos sutarties. Vėliau tokio prašymo netenkino ir dėl to, kad nuomojamas butas viršija įstatymo nustatytą 14 kv. m. ploto normą vienam asmeniui bei yra susidaręs įsiskolinimas. Atsakovas gauna 238,00 Eur dydžio pensiją, anksčiau gaudavo apie 200,00 Eur dydžio pensiją. Pastoviai 17 metų moka visus mokesčius (apie 60–70 Eur) už būsto komunalines paslaugas, mokėjo 30 Eur nuomos mokestį. Pastaruosius 14 mėnesių atsakovas moka ieškovei priskaičiuotą 62,00 Eur dydžio nuomos mokestį, nors kiti socialiai remtini asmenys Kauno m. savivaldybei moka už tokį patį identišką būstą tik pusę komercinės kainos, t. y. 31,00 Eur. Buto nuomos sutarties 5 dalies pagrindu atsakovas prašė, kad būtų perkeltas į mažesnį butą, tačiau toks prašymas netenkintas. Atsakovas buto nuomos mokestį turi mokėti nustatytomis sumomis periodiškai kas mėnesį, todėl turi būti taikomas 5 metų ieškinio senaties terminas, numatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 9 dalyje, ieškovė gali reikalauti skolos nuo 2014 m. liepos mėn., t. y. 1 383,29 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 28 d. nutartis Nr. 3K-3-4/2011). Jeigu būtų buvusi paskirta atsakovui priklausanti kompensacija už buto nuomą, šiandien jis skolos neturėtų. Atsakovas pripažįsta 1 321,46 Eur skolą ir prašo ją išdėstyti. Neigia padaręs žalą viešajam visuomenės interesui. Ieškovė šiurkščiai pažeidžia Neįgaliųjų Teisių Konvenciją ir kitus teisės, kurie Lietuvoje gina neįgaliuosius ir skurdžiai gyvenančius piliečius. Per šį laikmetį (nuo 2008 iki 2019 metų) atsakovo sveikata nuolat blogėjo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2019 m. gruodžio 11 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovei iš atsakovo 2 725,17 Eur skolą už savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinio reikalavimą nutraukti 2008 m. rugsėjo 5 d. Savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. 201-9-653 bei iškeldinti atsakovą iš gyvenamosios patalpos adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, atmetė. Išdėstė sprendimo vykdymą įpareigojant atsakovą sumokėti ieškovei 2 725,17 Eur skolą per 60 mėnesių laikotarpį, kas mėnesį mokant po 45,50 Eur, paskutinį mėnesį sumokant 40,67 Eur. Teismas nustatė, kad:
4.1. ieškovei Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise priklauso butas, esantis Kaune, (duomenys neskelbtini), 2008 m. rugsėjo 5 d. sudaryta neterminuota būsto nuomos sutartis su atsakovu R. J.. Atsakovas minėtu adresu gyvenamąją vietą deklaravo 2002 m. liepos 3 d., atsakovo skola už savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomą yra 2 725,17 Eur. Atsakovas nesutinka su jam skaičiuojamu nuomos mokesčio dydžiu. Nuo 2018 m. rugsėjo mėn. moka jam paskaičiuotą nuomos mokestį bei kitus komunalinius mokesčius, tačiau nesutinka mokėti susidariusio 2725,17 Eur įsiskolinimo.
4.2. Teismas sprendė, jog atsakovas nemokėdamas viso paskaičiuoto nuomos mokesčio pažeidė 2008 m. rugsėjo 5 d. sudarytos gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, todėl ieškovė įgijo teisę reikalauti nutraukti šią sutartį. Tačiau atsižvelgė į tai, jog atsakovas jam nuomojamame būste gyvena 17 metų, su atsakovu būsto nuomos sutartis sudaryta prieš 11 metų, atsakovas kitos gyvenamosios patalpos neturi, yra neįgalus, netekęs 80 procentų darbingumo, šiuo metu moka visą priskaičiuojamą nuomos mokesčio sumą, jokių kitų nuomos sutarties pažeidimų nėra nustatyta, ieškovė pati 10 metų ignoravo nuomos sutarties sąlygų pažeidimą. Sprendė, kad savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimas ir atsakovo iškeldinimas iš nuomojamos patalpos, nesuteikiant jam kitos gyvenamosios patalpos, šiuo konkrečiu atveju neproporcingai pažeistų jo teisę į nuomojamo būsto išsaugojimą, neatitiktų CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų teisingumo ir protingumo principų. Todėl ieškinio reikalavimą nutraukti Savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartį ir iškeldinti atsakovą iš gyvenamosios patalpos atmetė.
4.3. Teismas sutiko su atsakovo atsikirtimų argumentu, jog reikalavimams dėl periodiškai mokamo nuomos mokesčio gali būti taikomas sutrumpintas 5 metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 9 dalis), tačiau atsakovui periodiškai sumokant dalį arba visą priskaičiuotą nuomos mokestį, sprendė, jog ieškovė, vadovaudamasi CK 6.55 straipsnio 2 dalimi, atsakovui nepareiškus, kokiai prievolei įvykdyti jis skiria nuomos mokesčio įmoką, ir nesant kitokio šalių susitarimo, turėjo teisę laikyti, jog atsakovas grąžina seniausią skolą, kurios terminas yra suėjęs. Teismas sprendė, jog ieškovė nepraleido ieškinio senaties termino pareikšti reikalavimą priteisti periodinio nuomos sutarties mokesčio skolą. Atsakovas neturėjo teisinio pagrindo mokėti tik dalį ieškovės nustatyto nuomos mokesčio arba iš viso jo nemokėti, todėl teismas tenkino ieškovės reikalavimą priteisti skolą ir palūkanas.
4.4. Atsakovas yra nedarbingas, neįgalus, jam reikalinga socialinė priežiūra. Atsakovo gaunamas pajamas per mėnesį sudaro tik 238,44 Eur per mėnesį neįgalumo išmoka, kitų pajamų, susijusių su darbo santykiais, atsakovas negauna. Atsakovas nuolat gyvena išsinuomotame savivaldybės būste, kito nekilnojamojo turto neturi. Teismas sprendė, jog atsakovas neturi galimybės iš karto sumokėti visą 2 725,17 Eur skolą ir yra tikslinga išdėstyti teismo sprendimo vykdymą 5 metų laikotarpiui.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Atsakovas R. J. apeliaciniu skundu prašo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio mėn. 11 d. sprendimo dalį, kuria Kauno m. savivaldybės administracijos ieškinys tenkintas iš dalies ir ieškovei priteista 2725,17 Eur skola, jos sumokėjimą išdėstant 60 mėnesių laikotarpiui, pakeisti, priteisti ieškovei buto nuompinigius už 5 metų laikotarpį, skaičiuojant nuo 2014 m. liepos mėn., iš viso 1321,46 Eur. Kitoje dalyje teismo sprendimą prašo palikti nepakeistu. Atsakovo apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. pateiktas susirašinėjimas su ieškove patvirtina, jog atsakovas nurodė, kad jam neteisingai yra skaičiuojamas nuomos mokestis, neteikiama kaip socialiai remtinam asmeniui buto nuomos lengvata, bei įstatymu numatytos kompensacijos, todėl jis mokės tik įstatymo numatyto dydžio nuomos mokestį. Byloje yra pateiktas ieškovės buto nuomos įsiskolinimo žiniaraštis, kuriame atsakovo mokėtas nuomos mokestis ir įsiskolinimas paskaičiuotas nuo 2008 m. rugsėjo mėn. 5 d. iki 2018 m. rugsėjo mėn. 30 d. nurodant, kokią pinigų sumą atsakovas sumokėjo už einamą mėnesį ir kiek padidėjo įsiskolinimo suma. Todėl teismo motyvas, kad mokėdamas nuomos mokestį atsakovas nenurodė, už kokį laikotarpį moka nuomos mokestį yra nepagrįstas. CK 6.55 straipsnio 2 dalimi teismas galėtų vadovautis, jeigu nebūtų įrodymų, kad atsakovas mokėjo skolą už konkretų mėnesį. Ieškovė savo reikalavimą suformulavo už 2008 m. rugsėjo mėn. 5 d. iki 2018m. rugsėjo mėn. 30 d. laikotarpį ir ieškinyje nenurodė, kad atsakovo vėlesni mokėjimai buvo užskaityti už 2008 m. rugsėjo mėn. 5 d. – 2014 m. liepos mėn. nesumokėtus mokesčius, kurie ieškovės skaičiavimu yra 1383,29 Eur.
1.2. Ieškovės vėlesnių mokėjimo užskaitymo už ankstesnį įsiskolinimą klausimas teisme nebuvo nagrinėjamas, todėl reikia laikyti, kad teismas priimdamas sprendimą išėjo už ieškinio ribų ir pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 265 straipsnio 2 dalį.
1.3. Ieškovės reikalavimui turi būti taikomas 5 metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 9 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio mėn. 28 d nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4/20011). Ieškovė teismui ieškinį padavė 2019 m. birželio mėn. 28 d. Mano, kad ieškovė gali reikalauti skolos tik nuo 2014 m. liepos mėn., kuri ieškovės skaičiavimu yra 1321,46 Eur.
1.4. Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 30 straipsnyje nustatyta, kad asmenims ir šeimoms, iki 2002 m. gruodžio 31 d. išsinuomojusiems savivaldybės gyvenamąsias patalpas pagal Lietuvos Respublikos gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą (toliau – ir Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymas), šiame įstatyme nustatyti socialinio būsto naudingojo ploto normatyvai bei šio būsto nuomos sąlygos nekeičiami ir dėl to galiojanti nuomos sutartis nekeičiama, išskyrus Civiliniame kodekse nustatytus atvejus. Ieškovės atsisakymas skirti socialinio būsto nuomos mokesčio kompensaciją yra nepagrįstas ir atsakovui nuomos mokesčiai priskaičiuoti neteisėtai, jis visą laiką mokėjo nuomos mokestį, kurio dydis atitinka mokesčiui, kuriam taikytina socialinio būsto kompensacija.
1.5. Kadangi teismas sprendė dėl aplinkybių, kurios nebuvo nagrinėjamos teisme, atsakovas norėtų, kad apeliacinis skundas būtų nagrinėjamas žodinio proceso tvarka.
6. Ieškovė Kauno miesto savivaldybė atsiliepimu į atsakovo R. J. apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
2.1. į nagrinėjamą civilinę bylą buvo pateikti įrodymai, kurie patvirtino atsakovo skolos ieškovei susidarymo faktą. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu taip pat pripažino, jog jis nemokėjo ieškovei viso mokesčio už savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomą. Teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas neturėjo teisinio pagrindo mokėti tik dalį ieškovės nustatyto nuomos mokesčio arba iš viso jo nemokėti.
2.2. Teismas pagrįstai nustatė, jog atsakovas savo veiksmais pripažino prievolę mokėti nuomos mokestį, todėl pagrįstai netaikė sutrumpinto 5 metų ieškinio senaties termino reikalavimams dėl periodiškai mokamo nuomos mokesčio (CK 1.125 straipsnio 9 dalis, 1.130 straipsnio 2 dalis).
2.3. Apeliantas prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, motyvuodamas tuo, jog teismas sprendė dėl aplinkybių, kurios nebuvo nagrinėjamos teisme. Skirti bylą nagrinėto žodinio proceso tvarka nėra pagrindo, kadangi pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas aplinkybes, susijusias su skolos priteisimu.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
8. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
9. Apeliantas skundžia tik tą sprendimo dalį, kuria ieškovei iš atsakovo priteista 2725,17 Eur skola, kitoje dalyje sprendimas nėra skundžiamas, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl 2019 m. gruodžio mėn. 11 d. pirmos instancijos teismo sprendimo dalies.
10. Byloje nustatyta, jog ieškovei Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise priklauso butas, esantis Kaune, (duomenys neskelbtini), nuo 2008 m. rugsėjo 5 d. sudaryta neterminuota būsto nuomos sutartis su atsakovu R. J. (b. l. 5, 6-9). Vadovaujantis savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo, mokėjimo ir surinkimo tvarkos aprašu 2008 m. balandžio 14 d. buvo sudarytas savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo aktas (b. l. 10–11), kuriame atsakovas nurodė, jog nesutinka su nuomos mokesčio apskaičiavimu. Pažyma apie gyvenamąją vietą patvirtina, jog atsakovas bute, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravo 2002 m. liepos 3 d. (b. l. 22). Pateiktos gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio paskaičiavimo, gautų įmokų ir įsiskolinimo suvestinės (b. l. 12-13, 14-18, 19-21) patvirtina, jog atsakovo skola už savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomą yra 2 725,17 Eur. Iš Kauno miesto savivaldybės administracijos turto valdymo departamento gyvenamojo fondo administravimo skyriaus 2009 m. rugsėjo 24 d. įspėjimo dėl skolos už gyvenamųjų patalpų nuomą (b. l. 23), uždarosios akcinės bendrovės „Kauno butų ūkis“ 2016 m. gegužės 3 d. priminimo dėl įsiskolinimo už buto nuomą (b. l. 49), 2016 m. lapkričio 28 d. priminimo dėl įsiskolinimo už buto nuomą (b. l. 50), 2017 m. lapkričio 20 d. įspėjimo dėl įsiskolinimo už buto nuomą (b. l. 51), gyvenamosios patalpos apžiūros 2016 m. gruodžio 8 d. akto (b. l. 41-42), 2016 m. gegužės 3 d. gyvenamosios patalpos apžiūros akto (b. l. 43-44), 2018 m. rugpjūčio 8 d. gyvenamosios patalpos apžiūros akto (b. l. 45-46), 2011 m. kovo 1 d. raginimo sumokėti skolą už gyvenamųjų patalpų nuomą (b. l. 47) nustatyta, jog ieškovė ir nuomos mokestį surenkanti įmonė periodiškai siunčia atsakovui priminimus ir įspėjimus dėl nuomos mokesčio skolos. Byloje pateikti ieškovės ir atsakovo raštai – atsakovo R. J. 2009 m. lapkričio 24 d. prašymas sustabdyti skolos už nuomą skaičiavimą (b. l. 24), 2016 m. kovo 1 d. prašymas pakeisti nuomojamo būsto paskirtį į socialinį būstą ir perskaičiuoti nuomos mokestį (b. l. 31), 2018 m. vasario 28 d. prašymas dėl susitikimo su mero pavaduotoju (b. l. 32), 2018 m. gegužės 3 d. prašymas dėl susitikimo su mero pavaduotoju (b. l. 37), ieškovės 2009 m. lapkričio 16 d. raštas dėl atsakovo prašymų (b. l. 25-26), 2009 m. lapkričio 12 d. raštas dėl socialinio būsto nuomos mokesčio kompensavimo (b. l. 27), 2009 m. gruodžio 12 d. raštas dėl prašymų (b. l. 29), 2010 m. sausio 11 d. raštas dėl prašymo (b. l. 30), 2016 m. kovo 31 d. raštas dėl prašymų (b. l. 33 – 34), 2016 m. kovo 26 d. raštas dėl prašymų (b. l. 35 – 36). 2018 m. liepos 12 d. raštas dėl prašymo ir skolos išdėstymo grafiko projektas (b. l. 38 – 40). 2018 m. liepos 27 d. raštas dėl prašymo (b. l. 48), patvirtina aplinkybes, jog tarp ieškovės ir atsakovo vyksta nuolatinis susirašinėjimas dėl būsto nuomos mokesčio dydžio, atsakovas nesutinka su jam skaičiuojamu nuomos mokesčio dydžiu. Atsakovo pateiktos UAB „Kauno butų ūkis“ išrašytos sąskaitos už gyvenamosios patalpos nuomos mokestį (b. l. 111-124) patvirtina, jog atsakovas nuo 2018 m. rugsėjo mėn. moka jam paskaičiuotą nuomos mokestį bei kitus komunalinius mokesčius, tačiau nesutinka mokėti susidariusio įsiskolinimo 2725,17 Eur. Atsakovo neįgaliojo pažymėjimas (b. l. 28), 2019 m. rugpjūčio 8 d. Medicininis pažymėjimas Nr. 883 (b. l. 93), Darbingumo lygio pažyma (b. l. 94), 2019 m. gegužės 14 d. susitarimas dėl 2017 m. rugsėjo 8 d. socialinės priežiūros teikimo sutarties Nr. SRK-0580 pakeitimo (b. l. 95) patvirtina, jog atsakovas yra nedarbingas, neįgalus, jam reikalinga socialinė priežiūra. Atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus išduota pažyma apie asmeniui išmokėtas išmokas laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2019 m. liepos 31 d. (b. l. 80-92), teismo iniciatyva gauti duomenys iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (b. l. 132-135), patvirtina, jog atsakovui mokama neįgalumo išmoka, kuri šiuo metu sudaro 238,44 Eur per mėnesį, kitų pajamų, susijusių su darbo santykiais, atsakovas negauna.
11. Ieškovė ieškiniu prašo iš atsakovo priteisti 2 725,17 Eur skolą už gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), Kaune, nuomą už laikotarpį nuo 2008 m. rugsėjo 5 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d., bei priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Skolos susidarymo faktą ieškovė grindžia gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio paskaičiavimo, gautų įmokų ir įsiskolinimo suvestinėmis (b. l. 12-13, 14-18, 19-21), kurios ir patvirtina būtent tokį reikalaujamo priteisti įsiskolinimo dydį už nurodomą laikotarpį, uždarosios akcinės bendrovės „Kauno butų ūkis“ priminimais dėl įsiskolinimo už buto nuomą (b. l. 49, 50, 51).
12. Atsakovas su ieškinio reikalavimu dėl skolos priteisimo sutiko iš dalies, nurodydamas, kad atsakovas buto nuomos mokestį turi mokėti nustatytomis sumomis periodiškai kas mėnesį, todėl turi būti taikomas 5 metų ieškinio senaties terminas ir ieškovė gali reikalauti susidariusios skolos nuo 2014 m. liepos mėn., t. y. 1 383,29 Eur, kurį atsakovas sutiktų sumokėti, skolą išdėstant kelių metų laikotarpiui.
13. CK 6.576 straipsnyje nustatyta, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įpareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį. Pagrindinė nuomininko pareiga pagal nuomos sutartį yra mokėti nuomos mokestį (CK 6.477 straipsnis, 6.487 straipsnio 1 dalis, 6.583 straipsnio 1 dalis).
14. Pirmos instancijos teismas iš ieškovo pateiktų įrodymų, atsakovo paaiškinimų teisingai nustatė, jog atsakovas nuo Savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutarties sudarymo nuolat naudojasi patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini), Kaune, tačiau įsipareigojimus pagal sudarytą nuomos sutartį vykdė tik dalinai – nepilnai mokėjo nuomos mokestį, atlikdamas dalinius mokėjimus, todėl per visą nuomos sutarties galiojimo laikotarpį nuo 2008 m. rugsėjo 5 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d. susidarė ieškovės prašoma priteisti 2 725,17 Eur skola už savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomą.
15. Reikalavimams dėl periodiškai mokamo nuomos mokesčio gali būti taikomas sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas, nustatytas CK 1.125 straipsnio 9 dalyje, tačiau kolegija sprendžia, kad iš byloje pateiktų nuomos mokesčio paskaičiavimo, gautų įmokų ir įsiskolinimo suvestinių pirmos instancijos teismas teisingai nustatė, jog atsakovas, nors ir nesutikdamas su jam nustatytu būsto nuomos mokesčio dydžiu, periodiškai sumokėdavo dalį arba visą priskaičiuotą nuomos mokestį, visiškai nemokėjo nuomos mokesčio už būstą tik laikotarpiu nuo 2008 m. rugsėjo mėnesio iki 2019 m. spalio mėnesio, 2010 m. balandžio mėnesį, birželio mėnesį, nuo 2011 m. kovo mėnesio iki tų pačių metų gruodžio mėnesio, 2014 m. liepos mėnesį, 2016 m. birželio mėnesį, 2017 m. gruodžio mėnesį, 2019 m. birželio mėnesį.
16. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, jog atsižvelgiant į tai, kad atsakovas periodiškai mokėdavo ieškovei dalį priskaičiuotos nuomos mokesčio sumos, ieškovė, vadovaudamasi CK 6.55 straipsnio 2 dalimi, atsakovui nepareiškus kokiai prievolei įvykdyti jis skiria nuomos mokesčio įmoką, ir nesant kitokio šalių susitarimo, turėjo teisę laikyti, jog atsakovas grąžina seniausią skolą, kurios terminas yra suėjęs.
17. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad byloje pateiktas buto nuomos įsiskolinimo žiniaraštis, kuriame atsakovo mokėtas nuomos mokestis ir įsiskolinimas paskaičiuotas nuo 2008 m. rugsėjo mėn. 5 d. iki 2018 m. rugsėjo mėn. 30 d. nurodant, kokią pinigų sumą atsakovas sumokėjo už einamą mėnesį ir kiek padidėjo įsiskolinimo suma. Todėl teismo motyvas, kad mokėdamas nuomos mokestį atsakovas nenurodė, už kokį laikotarpį moka nuomos mokestį yra nepagrįstas. CK 6.55 straipsnio 2 dalimi teismas galėtų vadovautis, jeigu nebūtų įrodymų, kad atsakovas mokėjo skolą už konkretų mėnesį.
18. Apeliacinės instancijos teismas šį apeliacinio skundo argumentą atmeta kaip nepagrįstą bei neįrodytą. Atsakovo įvardinamas „žiniaraščiu“ dokumentas yra Nuomos mokesčio paskaičiavimo, įmokų ir įsiskolinimo suvestinės ieškovo pateiktos byloje (b. l. 12-21). Iš minėtų suvestinių matyti, kad skola nuo 2008 metų augo, ji įvairiais laikotarpiais buvo apmokama įvairiomis sumomis, kurių dalis neatitiko mėnesinės ieškovės paskaičiuotos įmokos. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nėra pateiktų įrodymų, kad atsakovas kokiu nors būdu būtų informavęs ieškovę, kuris jo mokėjimas skiriamas už kurį laikotarpį susidariusiai skolai padengti. Tai, kad jis kas mėnesį sumokėdavo tam tikrą dalį jam priklausančio mokėti nuomos mokesčio, niekaip neatspindi jo valios dengti skolos už konkretų tam tikrą laikotarpį. CK 6.55 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas privalantis grąžinti tam pačiam kreditoriui kelias tos pačios rūšies skolas, gali pareikšti, kurią skolą jis grąžina. Apeliacinės instancijos teismas sąvoką „gali pareikšti“ traktuoja kaip aktyvų atsakovo veiksmą – konkretų ir aiškų nurodymą, kokia mokama suma jis dengia konkretų įsiskolinimą, aiškiai nurodant laikotarpį bei sumos dydį. Tokių veiksmų atlikimo įrodymų atsakovas byloje nepateikė. Tai, kad jis nesutiko su skaičiuojamo įsiskolinimo dydžiu, niekaip nėra susiję su konkrečios skolos už konkretų laikotarpį dengimu. Taigi nesant atsakovo pareiškimo apie skolos dengimo laikotarpį, ieškovė teisėtai ir pagrįstai vadovaujantis CK 6.55 straipsnio 2 dalimi atsakovo mokamas sumas užskaitinėjo už seniausias nuomos mokesčio skolas, kurių mokėjimo terminai jau buvo suėję.
19. Apeliacinės instancijos teismas atmeta ir atsakovo apeliacinio skundo argumentą, jog ieškovės vėlesnių mokėjimo užskaitymo už ankstesnį įsiskolinimą klausimas teisme nebuvo nagrinėjamas, todėl reikia laikyti, kad teismas priimdamas sprendimą išėjo už ieškinio ribų.
20. Kolegija sprendžia, kad įmokų paskirstymą, kai skolininkas nepareiškia, kurią skolą jis grąžina, nustato CK 6.55 straipsnio 2 dalis, t. y., kad jeigu skolininkas nepareiškia, kokiai prievolei įvykdyti skiria įmoką ir nėra kitokio šalių susitarimo, laikoma, kad grąžinta seniausia skola. Taigi, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad toks įmokų paskirstymas yra nustatytas minėtame teisės akte, todėl nurodyti priežasties ir nagrinėti atskirai ar įrodinėti, kodėl atsakovo įmokos buvo skirstomos būtent tokia tvarka, nėra reikalinga, nes kaip jau minėta tai numato įstatymas.
21. Apeliantas nurodo, kad ieškovės reikalavimui turi būti taikomas 5 metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 9 dalis). Apeliacinės instancijos teismas atmeta ir šį argumentą. Byloje nustačius aplinkybes, jog atsakovas periodiškai atlikdavo ir atlieka dalinius nuomos mokesčio mokėjimus (tuo pripažindamas prievolę, ką numato CK. 1.30 straipsnio 2 dalis), nepareiškė apie mokėjimo laikotarpį už kurį mokama, įstatymui (CK 6.55 straipsnio 2 dalis) nustatant, kad atliktais mokėjimais laikoma, kad grąžinta seniausia nuomos mokesčio skola, kurios terminas jau buvo suėjęs, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, bei pritaria pirmos instancijos teismo išvadai, jog ieškinio senaties terminas netaikytinas.
22. Byloje pateikti įrodymai patvirtina atsakovo skolos ieškovei susidarymo faktą (b. l. 12-13, 14-18, 19-21), atsakovas bylos nagrinėjimo metu taip pat pripažino, jog jis nemokėjo ieškovei viso mokesčio už savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomą, tačiau jo manymu, atsakovui ieškovė netinkamai skaičiuoja nuomos mokesčio dydį, kadangi turėjo taikyti atsakovui nuomos mokesčio kompensaciją kaip neįgaliam asmeniui. Esant šioms aplinkybėms kolegija pritaria pirmos instancijos teismo išvadai, jog, nepaisant daugkartinio atsakovo kreipimosi į savivaldybės institucijas dėl nuomos mokesčio perskaičiavimo ir nuomos mokesčio kompensacijų skyrimo, nesant ieškovės įstatymų nustatyta tvarka priimto sprendimo dėl atsakovui išnuomoto būsto nuomos mokesčio dalies kompensavimo, atsakovas, sudaręs 2008 m. rugsėjo 5 d. Savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. 201-9-653 su ieškove neturėjo teisinio pagrindo mokėti tik dalį ieškovės nustatyto nuomos mokesčio arba iš viso jo nemokėti, kadangi CK 6.59 straipsnio nuostatos imperatyviai draudžia vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus.
23. Apelianto apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, jog ieškovės atsisakymas skirti socialinio būsto nuomos mokesčio kompensaciją yra nepagrįstas ir atsakovui nuomos mokesčiai priskaičiuoti neteisėtai, jis visą laiką mokėjo nuomos mokestį, kurio dydis atitinka mokesčiui, kuriam taikytina socialinio būsto kompensacija, šioje byloje nenagrinėtinas ir kolegija dėl jo nepasisako kadangi tai nebuvo bylos nagrinėjimo dalykas pirmos instancijos teisme, reikalavimas byloje dėl to nebuvo pareikštas (CPK 312 straipsnis).
24. Esant nustatytoms šioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškinio reikalavimas dėl nuomos mokesčio skolos priteisimo pagrįstai tenkintas pilnai, taip pat pagrįstai tenkintas ir išvestinis reikalavimas dėl palūkanų priteisimo (6.576 straipsnis, 6.477 straipsnis, 6.487 straipsnis, 6.583 straipsnis, CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis), todėl keisti ar naikinti pirmos instancijos teismo sprendimo nėra pagrindo, jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 331 straipsnis).
25. Kadangi sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestas, atsakovui bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93, 98 straipsniai).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu
n u t a r i a :
Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Albina Rimdeikaitė
Egidijus Tamašauskas
Lina Žemaitienė