Civilinė byla Nr. e2-25409-862/2024
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06917-2023-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.39.2.5.;
(S)
2.6.10.2.; 2.6.10.2.4.1.; 2.6.10.5.2.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. gruodžio 18 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasita Kurakienė, sekretoriaujant Vilmai Aleksandravičiūtei, dalyvaujant ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ atstovei M. V., atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Vilnius“ atstovei advokato padėjėjai K. L. B., trečiojo asmens mažosios bendrijos „ŽKŽ“ atstovui A. P.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės (toliau – ADB) „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį dėl žalos atlyginimo, pareikštą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Mano Būstas Vilnius“, trečiasis asmuo, nereiškiantis savarankiškų reikalavimų, mažoji bendrija (toliau – MB) „ŽKŽ“.
Teismas
n u s t a t ė:
ieškovė 2023-05-11 teismui pateiktu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 500,74 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Paaiškino, kad 2022-12-21 ieškovė su draudėja R. B. sudarė gyventojų turto draudimo sutartį Nr. 220 0287216, pagal kurią apdraudė draudėjos butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovės teigimu, 2023-02-24 dėl nesandarių bendrojo naudojimo daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), išorinių konstrukcijų, prasiskverbus vandeniui, buvo apgadintas draudėjos turtas, todėl draudimo sutarties pagrindu ieškovei, kaip buto draudikei, atsirado pareiga atlyginti dėl prasiskverbusio vandens atsiradusią žalą draudėjai. Ieškovė pareigą įvykdė ir draudėjai buvo išmokėta 500,74 Eur dydžio draudimo išmoka padarytai žalai atlyginti. Pranešdama apie įvykį draudėja ieškovei nurodė, kad patalpų remontas buvo atliktas 2022 metais. Atsižvelgdama į nurodytą informaciją, ieškovė taikė 3,5 procentų metinį nusidėvėjimą, kuris numatytas ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ draudimo taisyklėse ir kuris sudarė 20,34 Eur. Draudėjos butui padarytos žalos vertė sudarė 581,08 Eur, tačiau išmokos dydis buvo sumažintas įvertinus nusidėvėjimą (20,34 Eur) bei pritaikius draudimo sutartyje numatytą išskaitą (60 Eur). Nuostolis apskaičiuotas remiantis atestuotos įmonės UAB „Sistela“ rekomendacijomis dėl statinių statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymo, o turto apgadinimai užfiksuoti apžiūros akte bei fotonuotraukose. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018-12-27 įsakymu Nr. 30-3943/18(2.1.1E-TD2) atsakovė iki 2023-12-27 paskirta namo bendrojo naudojimo objektų administratore, todėl draudžiamojo įvykio metu buvo atsakinga už namo bendrojo naudojimo objektų, įskaitant ir išorinių konstrukcijų, priežiūrą. Pabrėžė, kad žalos administravimo metu nustatyta, jog apdrausto buto apliejimas įvyko dėl nesandarių bendrojo naudojimo namo konstrukcijų, taigi, draudžiamasis įvykis įvyko atsakovei netinkamai vykdant namo priežiūrą. Atkreipė dėmesį, kad ginčo butas yra viršutiniame namo aukšte (3 aukšte), todėl vanduo iš niekur kitur, nei tik per stogą, prasiskverbti negalėjo. Ieškovė, išmokėjusi 500,74 Eur draudimo išmoką draudėjos turtui padarytai žalai atlyginti, įgijo teisę reikalauti draudimo išmokos grąžinimo iš atsakingo už žalos padarymą asmens – atsakovės.
Atsakovė su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsakovės teigimu, ieškovė tinkamai neištyrė įvykio aplinkybių, būtinų draudžiamojo įvykio faktui, padariniams ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, nes išvadas apie įvykio priežastis padarė remdamasi tik gyventojo, kuris nelaikytinas specialistu ar ekspertu, paaiškinimais. Ieškovė nepateikė jokių objektyvių ir patikimų tikrąją įvykio priežastį pagrindžiančių įrodymų, neįrodinėja atsakovės neteisėtų veiksmų, nėra ir priežastinio ryšio tarp tariamai neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, neaišku, kokie konkretūs atsakovės veiksmai ar neveikimas sąlygojo ieškovės draudėjui, kaip patalpų savininkui, kilusią žalą. Atsakovės vertinimu, ieškovės reikalaujama suma nėra aiškiai detalizuojama, neatsižvelgta į buto būklę. Ieškovė neapskaičiuoja žalos dydžio remdamasi buto nusidėvėjimu. Akcentavo, kad namo administratoriaus funkcijų realizavimas tiesiogiai priklauso nuo bendraturčių valios, kurie privalo savo lėšomis prisidėti prie viso daugiabučio namo bendrosios nuosavybės administravimo, nes tai atitinka viso namo bendraturčių interesus ir padeda išsaugoti bendrąją nuosavybę. Atsakovės manymu, žala galėjo atsirasti ir dėl bendraturčių neveikimo arba atsisakymo savo lėšomis prisidėti prie daugiabučio namo bendrosios nuosavybės administravimo, todėl atsakomybė negali būti perkeliama namo administratoriui. Atsakovė neturėjo galimybės valdyti pastato absoliučiai kaip savininkas bei negalėjo be savininkų sutikimo ar tiesioginių nurodymų šiam pastatui daryti ūkinio ar fizinio poveikio, nes bendrojo naudojimo objektų administratorius bendrojo naudojimo objektus tik administruoja. Atsakovės teigimu, nėra pagrindo byloje jos atžvilgiu taikyti griežtąją atsakomybę. Papildomai aiškino, kad virš buto yra įrengta gyvenama palėpė ir šiam butui suteiktas adresas (duomenys neskelbtini), todėl, ieškovės manymu, ginčo butas galėjo būti užlietas iš palėpės buto, nes stogas buvo suremontuotas 2023 metų vasario mėnesio pradžioje, o 2023 - 2024 metais jokio įvykio nebuvo. Išdėstė poziciją, kad nusidėvėjimą ieškovė paskaičiavo neteisingai, nes namas yra 1952 metų statybos, o byloje nėra įrodymų apie buto paskutinio remonto aplinkybes.
Bylos nagrinėjimo metu, 2023-08-01 teismo posėdyje, išklausyti liudytojos R. B. parodymai. Liudytoja patvirtino, kad gyvena ginčo bute, kad tai kampinis butas, virš kurio jokio įrengto buto nėra, yra tik negyvenama, tuščia, be langų palėpė, kam ji priklauso nežino. Į palėpę jokio patekimo nėra, kitoje namo laiptinėje palėpėje yra įrengtas nuomojamas butas, bet jis ne virš jos buto. Jos butas užliejamas nuo tragiškos būklės stogo. Keletą kartų tai jau buvo įvykę anksčiau, o paskutinį kartą - 2023 metų vasario mėnesį. Savo buto remontą darė dėl to, kad 2022 metais buvo užlietas. Iki 2023 metų vasario mėnesio įvykio stogas tvarkytas nebuvo, tik po įvykio stogas buvo tvarkomas, tvarkant stogą keičiama keletas čerpių. Šį kartą buvo pakeistas ir vienas latakas, nors vis žadamas kapitalinis stogo remontas, kuris nedaromas. Patvirtino, jog ji ne kartą skundus teikė tiek namo administratoriui, tiek savivaldybei. Po 2023 metų vasario mėnesio įvykio vėl atliko buto remontą.
Bylos nagrinėjimo metu, 2023-08-11 teismo posėdyje, buvo išklausyti liudytojo M. V. parodymai. Liudytojas paaiškino, kad dirba su žalų administravimu, visą surinktą informaciją išdėstė akte. Nuvykus į draudėjos butą labai gerai matėsi aiškios šviežios drėgmės dėmės, todėl dėl akivaizdumo net nematavo drėgmės matuokliu. Tokio šlapumo dėmės negalėjo išsilaikyti nuo rugsėjo iki vasario mėnesio. Jos galėjo būti vėliausiai nuo 1,5 mėnesio iki savaitės. Matė, kad virš buto gyvenamos patalpos nėra, nematė jokios palėpės, ten niekas negalėjo būti įsikūręs, vanduo buvo prasiskverbęs iš stogo, iš išorinių konstrukcijų. Jei būtų virš draudėjos buto gyvenama patalpa, jis į ją būtų ėjęs. Kada bute buvo darytas remontas nurodė draudėja, tai matėsi ir vizualiai. Butą įvertino iš bendro vaizdo, draudėja rodė 2019 metų raštą, rašytą namo administratoriui, dėl stogo remonto bei nurodė, kad jau ne pirmą kartą stogas praleidžia vandenį ir tai vis žadama sutvarkyti.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023-08-17 sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Vilniaus apygardos teismas 2023-12-05 nutartimi, priimta civilinėje byloje e2A-2440-967/2023, sprendimą paliko nepakeistą, o atsakovės apeliacinį skundą atmetė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024-07-04 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-146-403/2024, sprendimą ir nutartį panaikino (visą) ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nes byla išnagrinėta neįtraukus trečiojo asmens MB „ŽKŽ“. Automatiniu būdu byla 2024-07-08 paskirta nagrinėti byla Kauno apylinkės teismui. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjo 2024-09-04 nutartimi byla perduota nagrinėti Vilniaus miesto teismui.
Šalys pakartotinai nagrinėjant bylą papildomų įrodymų nepateikė, prašymų dėl įrodymu išreikalavimo neteikė, pakartotinai išklausyti liudytojų parodymų nepageidavo.
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjo 2024-07-17 nutartimi į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, įtraukta MB „ŽKŽ“, į elektroninę bylą pateikė numatomų atlikti darbų ir medžiagų aprašą Nr. V22-1865947-3, nuotraukas. Atsiliepime nurodė, kad nepritaria tam, kad atsakovė turi atlyginti žalą, nes palėpė yra privatizuota ir uždarytas patekimas į probleminę palėpės dalį. Išdėstė nuomonę, kad žala turėtų būti išieškoma iš palėpės savininko, nes jis nesuteikia galimybės ten patekti. Trečiojo asmens atstovas – vadovas 2024-11-28 teismo posėdyje paaiškino, kad į bylą pateiktas nuotraukas darė ne jis, o „Mano būstas“ inžinierius. Nežino kada jos darytos, nes jas gavo per konkursą, kuris vyko gal 2022 metų lapkritį (gal rugsėjį), t. y. keli mėnesiai iki darbų atlikimo. Stogo remonto darbams buvo panaudota 3 – 4 m2 čerpių. Apie penkiolika čerpių sudaro 1 m2, tai pakeitė 45-60 čerpių. Čerpės buvo keičiamos nuo kamino iki ant stogo esančio trikampio stogelio ir žemyn link skardos. Skarda keičiama nebuvo. Senomis (išimtomis) čerpėmis buvo keičiamos pavienės stogo čerpės, tos, kurios buvo visiškai blogos. Ant stogo pateko su alpinistų naudojama įranga, o į neįrengtą palėpę po remontuojamu stogu pateko pro ant stogo esantį atvirą trikampį stogelį. Konkursas ir buvo organizuojamas pakeisti pavienes čerpes ties trikampiu stogeliu. Po remonto stogo būklė šiek tiek pagerėjo. Į po stogu esančią neįrengtą palėpę norėjo patekti prieš atliekant darbus, tačiau nepateko, nes į neįrengtos palėpės dalį po remontuojama stogo dalimi patekimo nėra. Šalia remontuojamos stogo dalies esančios palėpės savininko telefono numerį davė namo administratorius. Palėpės dalis, su kurios savininku bendravo, irgi nesuremontuota. Paaiškino, kad po atlikto remonto užliejimo per stogą galimybė išliko. Senas pavienes čerpes keitė senomis, nes buvo nurodyta pakeisti 3 – 4 m2 čerpių, tai nurodytą dalį keitė naujomis, o išimtomis, kurios dar buvo geros, keitė visiškai blogas pavienes čerpes. Trečiasis asmuo informavo administratorių, kad reikia keisti daugiau nei 3 – 4 m2 čerpių. Negalėjimas patekti ant stogo per palėpę darbų atlikimui netrukdė, tačiau nebuvo galimybės nustatyti, kur tiksliai yra pratekėjimas. Palėpės savininkas į jam priklausančią palėpės dalį įleido, tačiau per tą dalį į palėpės dalį, virš kurios turėjo remontuoti stogą, patekti galimybės nebuvo. Administratoriui sakė, kad reikia keisti visą stogą, o ne jo dalį. Ir gyventojai tai supranta. Jis dokumentų nematė, bet administratorius sakė, kad gyventojai nesutinka keisti stogo dangos. Po stogo remonto atliko fotofiksaciją, bet nepateikė, nes teismo darbuotojas jam to nenurodė. Teismo posėdyje parodė telefone esančias nuotraukas. Ginčo name atliko tik vienintelį stogo remontą. Paaiškino pirmąją ir antrąją pateiktas nuotraukas: buvo remontuojama stogo dalis nuo kryptinio latako link trikampio stogelio, hermetizuota stogo dalis ties aukštesniu ir šviesesniu kaminu; apskardintas žemesnis ir tamsesnis kaminas, kad pro jį nepatektų vanduo, šalia šio kamino čerpės keičiamos nebuvo; trikampiame stogelyje įrengtos žaliuzės, kad pro angą nepatektų krituliai, apskardintas trikampis stogelis.
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Ieškovės pateiktas 2022-12-21 gyventojų turto draudimo liudijimas Nr. 220 0287216/2022 patvirtina, kad ieškovė šio liudijimo pagrindu nuo 2022-12-21 iki 2023-12-20 apdraudė draudėjai R. B. priklausantį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio plotas 69 m2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), į draudžiamąsias rizikas įtraukiant ir vandens (skysčio) rizikas.
Ieškovės pateiktas pranešimas apie įvykį žalos bylos Nr. 23/220-06756, ieškovės atstovo M. V. sudarytas apžiūros aktas/turto draudimas žalos byloje Nr. 23/220-06756 ir jo priedai – nuotraukos, liudytojos R. B. ir liudytojo M. V. parodymai patvirtina, kad 2023-02-24 fiksuotas aukščiau nurodyto buto apgadintas dėl vandens užliejimo. Ieškovės atstovo paaiškinimai, nuostolio apskaičiavimas žalos Nr. 23/220-06756 bei 2023-03-09 mokėjimo nurodymas Nr. CL23 74705 patvirtina, kad ieškovė įvykį pripažino draudiminiu ir, vadovaudamasi nuostolio apskaičiavimu, išmokėjo draudėjai 500,74 Eur dydžio draudimo išmoką, nustačius, jog buto užliejimas įvyko dėl nesandarių bendrojo naudojimo daugiabučio namo išorinių konstrukcijų. Ieškovė įvertinusi žalos bylos tyrimo metu surinktus duomenis, nustatė, jog butui, esančiam (duomenys neskelbtini), žala buvo padaryta dėl vandens prasiskverbimo per namo konstrukcijas, už kurių būklę ir prižiūrą yra atsakingas namo bendrojo naudojimo objekto administratorius.
Atsakovė su jai pareikštai reikalavimais nesutinka teigdama, kad ieškovė netinkamai ištyrė 2023-02-24 įvykio aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, atsakovė savo kaip daugiabučio namo administratoriaus pareigas vykdė tinkamai, nes 2023 metais buvo atliekamas stogo remontas, kad po atlikto remonto namo buto savininkai neinformavo atsakovės, jog pro namo bendrąsias konstrukcijas skverbiasi vanduo, darydamas žalą turtui.
Bylos nagrinėjimo metu atsakovė neneigė to, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018-12-27 įsakymo Nr. 30-3943/18(2.1.1E-TD2) pagrindu atsakovė iki 2023-12-27 buvo paskirta namo, esančio esantį (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratore. Taigi, draudžiamojo įvykio metu atsakovė buvo atsakinga už namo bendrojo naudojimo objektų, įskaitant ir išorinių konstrukcijų, priežiūrą.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.84 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Pagal Administravimo nuostatų 3 punktą, pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant. Vadinasi, administratoriaus pareigos administruojant namo bendrojo naudojimo objektus skirstytinos į dvi grupes pagal tai, ar joms vykdyti būtinas namo butų ir kitų patalpų savininkų (bendrojo naudojimo objektų bendraturčių) pavedimas (pritarimas), ar administratorius jas privalo vykdyti nepriklausomai nuo tokių asmenų valios buvimo. Pirmąją grupę sudaro administratoriaus pareigos įgyvendinant namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant, o antrąją grupę – užtikrinant namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Pagal Statinių priežiūros reglamento, nustatančio, be kita ko, ir daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros privalomuosius reikalavimus ir jų įgyvendinimo tvarką, 11 punkte apibrėžtą teisinį reguliavimą, statinio priežiūros tikslas yra, be kita ko, užtikrinti Lietuvos Respublikos statybos įstatyme bei statybos techniniuose dokumentuose nustatytus statinių esminius reikalavimus per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę, maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę, grėsmę aplinkai. Pagal šio reglamento 12 punkte įtvirtintą teisinį reguliavimą, vienas iš pagrindinių statinių ir jų konstrukcijų techninės priežiūros uždavinių yra laiku pastebėti, teisingai įvertinti ir likviduoti atsiradusius statybinių konstrukcijų defektus (12.2 punktas). Pagal Administravimo nuostatų 7.7 punkte nustatytą teisinį reguliavimą, jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, administratorius privalo imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024-07-04 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-146-403/2024).
Bendrojo naudojimo objektų administratorius objektus administruoja pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-05-23 nutarimu Nr. 603 patvirtintus Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatus (toliau – nuostatai), pagal kuriuos pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant (nuostatų 3 punktas). Vykdydamas pagrindinį uždavinį, administratorius organizuoja namo techninę priežiūrą (nuostatų 4.3 punktas); rengia ilgalaikį (2 ir daugiau metų) namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo planą (nuostatų 4.4 punktas), rengia namo priežiūros ūkinį ir finansinį planą, kuriame nurodo planuojamas einamųjų metų namo bendrojo naudojimo objektų administravimo, namo techninės priežiūros, šildymo ir karšto vandens sistemų, lifto, bendrojo naudojimo patalpų ir žemės sklypo priežiūros, kitas su administruojamu namu susijusias paslaugas, jų tarifus ir išlaidas (nuostatų 4.5 punktas); organizuoja ir vykdo namo techninės priežiūros, kitų su administruojamu namu susijusių paslaugų ir namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų pirkimus (nuostatų 4.6 punktas); jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, administratorius privalo pagal teisės aktų reikalavimus imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė (7.7 punktas). Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-12-30 įsakymu Nr. D1-971 patvirtintą statybos techninį reglamentą STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (toliau – reglamentas), statinio priežiūros tikslas – užtikrinti Statybos įstatymo bei statybos techniniuose dokumentuose nustatytus statinių esminius reikalavimus per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę, maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę, grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai (11 punktas). Pagrindiniai statinių ir jų konstrukcijų techninės priežiūros ir teisingo naudojimo uždaviniai, be kita ko, yra siekti, kad statiniai ir jų konstrukcijos būtų naudojami nepažeidžiant projektų, statybos bei eksploatavimo normų (12.1 punktas), laiku pastebėti, teisingai įvertinti ir likviduoti atsiradusius statybinių konstrukcijų defektus (12.2 punktas). Daugiabučių gyvenamųjų namų privalomųjų reikalavimų įgyvendinimas turi būti užtikrinamas, be kita ko, nuolatiniu namo būklės stebėjimu (87.1 punktas), periodinės (sezoninės) namo bendrųjų konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūromis (87.2 punktas). Pagal reglamento 96 punkto nuostatas, pagal namo būklės vertinimo išvadas, užtikrindamas namo bendrųjų konstrukcijų ir patalpų būklę, bendrųjų inžinerinių sistemų funkcionavimą pagal šių sistemų priežiūrą ir/ar naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir/ar gamintojo instrukcijas, kitus dokumentus, kad būtų išvengta pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, valdytojas nedelsiant organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus.
Taigi daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pareiga – remiantis techninės apžiūros duomenimis, atlikus teisės aktuose nustatytas apžiūras, sudaryti tai patvirtinančius dokumentus, sudaryti periodinės (sezoninės) namo bendrųjų konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūromis numatomų atlikti darbų planus ir pateikti juos gyventojams svarstyti, t. y. administratorius turi pareigą apie nustatytus defektus informuoti gyventojus. Nagrinėjamu atveju atsakovė įrodymų (ilgalaikio namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo plano, namo priežiūros ūkinio ir finansinio plano, namo apžiūros aktų, kitų) teismui nepateikė, taip pat nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog atsakovė būtų informavusi daugiabučio namo bendrasavininkius apie priemones būtinas tam, kad užtikrinti namo bendrųjų konstrukcijų ir patalpų būklę, bendrųjų inžinerinių sistemų tinkamą funkcionavimą.
Atsakovė, nesutikdama su jai pareikštu reikalavimu, kartu su teismui teiktais procesiniais dokumentais, pateikė atliktų darbų priėmimo aktą Nr. R-BST-V22-1865947-5 už 2023 m. vasario mėn., kur užsakovu nurodyta atsakovė, o rangovu nurodytas trečiasis asmuo MB „ŽKŽ‘, objektas – (duomenys neskelbtini), žiniaraštis – stogo remonto darbai. Šis aktas patvirtina, kad trečiasis asmuo akte nenurodytą dieną perdavė, o atsakovė priėmė trečiojo asmens 2023 metų vasario mėnesį atsakovės pavedimu atliktus darbus: stogo dangos patikrinimą 60m2 plote, nenurodyto kiekio pavienių čerpių pakeitimą naujomis, lietvamzdžio piltuvo 1 vnt. ir alkūnių 2 vnt. keitimą; 4 m sujungimo su tūriniu stoglangiu skardinimą, 3 vnt. tūrinių stoglangių uždengimą žaliuzėmis, ventiliacinės šachtos kepurės montavimą. Kaip paaiškino trečiojo asmens atstovas, šie darbai buvo atlikti 2023 metų vasario mėnesį, vykdant prievoles pagal 2023 metų rugsėjo arba lapkričio mėnesį laimėtą konkursą, kurį organizavo atsakovė, pateikdama konkurso dalyviams užduotis, nurodytas trečiojo asmens pateiktame dokumente „Numatomų atlikti darbų ir medžiagų aprašas Nr. V22-1865947-3, sudarytame 2022-09-13.
Atsakovė pateikė statinio techninės apžiūros žurnalo, pradėto 2019 metų sausio mėnesį, lapų kopijas, kur nuo 2019-01 iki 2023-05 yra padaryti įrašai Nr. 1 - 28 apie pastebėtus defektus, deformacijas ir kt., rekomenduojamas priemones defektams pašalinti. Nurodytame žurnale nėra įrašų grafoje „Atlikti darbai ir jų vykdymo data“.
Šio žurnalo 1-28 eilučių įrašai patvirtina, kad atsakovei nuo 2019 metų rugsėjo mėnesio (5 eilutė) buvo žinoma apie stogo defektus, deformacijas ar kita, dėl ko yra reikalingi stogo remonto darbai. Duomenų, kurie patvirtintų, kad stogo remonto darbai protingu laikotarpiu buvo atlikti statinio priežiūros žurnale nėra fiksuota, kiti galimi įrodymai teismui nepateikti. Aptariamo žurnalo 22 eilutėje yra įrašas patvirtinantis, kad 2022 metų gegužės mėnesį fiksuotas pratekėjimas į žurnale nenurodytą butą ir įrašas „keisti skylusias čerpes“. Duomenų, kurie patvirtintų, kad stogo remonto darbai buvo atlikti statinio priežiūros žurnale taip pat nėra fiksuota. Aptariamo žurnalo 24 eilutėje yra įrašas, padarytas 2022 metų rugsėjo mėnesį, kur fiksuotas pratekėjimas į žurnale nenurodytą butą ir įrašas „remontuoti stogo dalį“. Duomenų, kurie patvirtintų, kad stogo remonto darbai buvo atlikti statinio priežiūros žurnale taip pat nėra fiksuota. Žurnalo 26 eilutėje fiksuotas pratekėjimas per stogą 2023 metų sausio mėnesį bei padaryti įrašai „atlikti stogo kap. remontą“, žemiau esančioje eilutėje įrašas „stogo remontas“. Duomenų, kurie patvirtintų, kad stogo kapitalinio remonto darbai, remonto darbai atlikti statinio priežiūros žurnale nėra fiksuota. Kaip minėta, atsakovė nepateikė kitų įrodymų, kurie patvirtintų, jog ji daugiabučio namo butų, kitų patalpų savininkus būtų informavusi, jog namo stogui yra reikalingas kapitalinis ar kitoks remontas, siūlant teisės aktų nustatyta tvarka daugiabučio namo būtų, kitų patalpų savininkams pareikšti pozicijas dėl namo bendrojo naudojimo objekto priežiūros, atnaujinimo, todėl atsakovės argumentai, kad namo bendrasavininkiai nesutikdami su atsakovės siūlomomis stogo remonto priemonėmis, yra atsakingi už butui padarytą žalą, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti.
Atsakovė, nesutikdama su pareikštais reikalavimais, pateikė teismui 2023-07-04 rašytinius paaiškinimus, kurių 13 punkte pateikta elektroninio registracijos žurnalo lango kopija, gauta atlikus paiešką laikotarpiu nuo 2023-02-20 iki 2023-03-01. Remdamasi šiuo procesinio dokumento paveikslėliu (iliustracija) atsakovė teigia, kad atsakovė fiksuoja visus namo bendraturčių pranešimus, nusiskundimus ir tuo remdamasi įrodinėja, jog atsakovė ginčui aktualiu laikotarpiu nebuvo gavusi namo gyventojų ar bendraturčių nusiskundimų dėl vandens pratekėjimu butams daromos žalos. Argumentus, jog ginčui aktualiu laikotarpiu atsakovė nebuvo gavusi ir buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkų pranešimų dėl butui daromos žalos atsakovė grindžia ir paaiškinimų 19 punkto iliustracija, teigdama, kad atsakovė atliko papildomą tyrimą ir tik atlikus šį tyrimą atsakovei paaiškėjo, kad paskutinis buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkės pranešimas apie namo konstrukcijų (namo kampo) trūkumus, dėl kurių ant sienos bėga vanduo bėga, lupasi sienos apdaila, gautas 2022-09-05. Remdamasi šių paaiškinimų 20 punkte pateikta iliustracija atsakovė teigia kad 2023-02-10 buvo atlikti visi galimi stogo remonto darbai, pasitelkus rangovą MB „ŽKŽ“. Remdamasi paaiškinimų 21 punkte įkelta iliustracija atsakovė grindžia pareigos suremontuoti stogą įvykdymą, nes, atsakovės teigimu, aptariamame paveikslėlyje esantis įrašas pateikti „kainą pratekėjimo vietos lokalizavimui pagal TI srašyta apžiūros aktą (kiekiai naddoj)“, reiškia, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė pretenzijų atsakovei neturi. Remdamasi paaiškinimų 24 punkto paveikslėliais – dviem nuotraukomis atsakovė teigia, jog nuotraukose tiek 2023-02-28 fiksuoti apgadinimai, tiek 2022-09-05 fiksuoti buto sugadinimai yra identiški ir jų kilimo priežastys buvo pašalintos 2023-02-10, todėl dėl nuotraukose matomų buto sugadinimų draudėja nepagrįstai pareikalavo nuostolių atlyginimo.
Atsakovė nesutikdama su pareikštais reikalavimais taip pat teigia, kad dėl butui, esančiam (duomenys neskelbtini), padarytos žalos yra atsakinga ne atsakovė, o įrengtos palėpės, kuriai suteiktas Nr. 10 A, savininkas.
Trečiojo asmens pateiktos nuotraukos kartu su bylos nagrinėjimo metu duotais paaiškinimais patvirtina, kad virš ginčo buto nėra įrengtos palėpės. Trečiojo asmens pateiktos nuotraukos, numatomų atlikti darbų ir medžiagų aprašas Nr. V22-1865947-3 kartu su trečiojo asmens atstovo paaiškinimais pakankami išvadai, kad atsakovė trečiajam asmeniui pavedė atlikti stogo remontą 17 m2 stogo plote, jame pakeičiant naujomis iki 30 procentų esamų čerpių, kas sudaro apie 3 – 4 m2 naujų čerpių. Naujomis čerpėmis buvo išklota tik stogo žemutinė dalis, esanti ties kryptiniu lataku link atviro trikampio stogelio. Trečiasis asmuo atsakovės nurodymu taip pat įrengė stogelyje žaliuzes tam, kad į pastogės vidų nebepatektų krituliai. Likusioje stogo dalyje, virš ginčo buto, fragmentiškai ir pavieniui buvo pakeistos atskiros senos visai netinkamos naudoti čerpes tomis, kurios buvo išimtos klojant naujas čerpes ir kurias dar buvo galima panaudoti kaip stogo dangą.
Įvertinus aukščiau nurodytus įrodymus, yra pagrindas išvadai, jog atsakovė pateiktais įrodymais nepaneigė to, jog vanduo į butą galėjo skverbtis tik iš išorinių konstrukcijų dėl nesandaraus stogo. Aukščiau nurodyta taip pat patvirtina, kad atsakovė, dar 2019 metais žinodama apie blogą stogo būklę, nuo 2019 metų rugsėjo mėnesio iki 2022-09-13, t. y. trejus metus, delsė atlikti veiksmus tam, kad būtų atliktas namo stogo remontas, kurį padarius būtų užkirsta galimybė vandens (drėgmės) prasiskverbimui į name esančius butus tiek 2022, tiek 2023 metais ir drėgmės kaupimuisi namo konstrukcijose. Nurodyti įrodymai patvirtina ir tai, jog atsakovė, 2022 metų lapkričio mėnesį, žinodama ir suprasdama, kad stogo būklė tokia bloga, jog tik atlikus stogo kapitalinį remontą, gali būti užtikrintas tinkamas stogo funkcionavimas, 2022 metų rugsėjo mėnesį ėmėsi veiksmų tik tam, kad ateityje (2023 metų vasario mėnesį) būtų atlikti atsakovės 2022-09-13 parengtame dokumente numatyti daliniai stogo remonto darbai, neabejotinai suprasdama ir tai, kad šių darbų atlikimu nebus užkirstas kelias tai žalai, kuri buvo daroma ir padaryta ginčo butui vandens (drėgmės) skverbimusi per namo konstrukcijas.
Nurodyto nepaneigia atsakovės deklaratyvūs teiginiai apie tinkamą administratoriaus pareigų vykdymą, grindžiami selektyviomis iškarpomis iš atsakovės administruojamų informacinių sistemų, nes jas paneigia pačios atsakovės pateikto statinio techninės apžiūros žurnalo įrašai, kiti byloje esantys įrodymai, patvirtinantys, kad atsakovė savalaikiai neatliko veiksmų, būtinų namo stogo nesandarumo pašalinimui, o 2023 metų vasario mėnesį atliktas stogo remontas, pakeičiant naujomis čerpėmis tik 3 – 4 m2 stogo dangos ir įrengus žaliuzes atviruose stogeliuose, nebuvo pakankamas tam, kad būtų pašalintos blogos būklės stogo pralaidumo problemos, todėl atsakovė, vykdydama daugiabučio namo administratoriaus pareigas, nesiėmė savalaikių ir tinkamų veiksmų, o pareigas vykdė aplaidžiai ir nerūpestingai.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024-07-04 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-146-403/2024 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-06917-2023-09), remiantis Kasacinio teismo praktika, yra konstatuota, jog aplinkybė, ar įvykis yra draudžiamasis (ar nedraudžiamasis), yra reikšminga tik tuomet, kai sprendžiamas draudėjo ir draudiko ginčas dėl draudimo išmokos išmokėjimo, tačiau ji nėra reikšminga vertinant draudiko subrogacijos pagrindu perimto galimai atsakingam už žalą asmeniui pareikšto reikalavimo pagrįstumo. Esant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024-07-04 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-146-403/2024, padarytai išvadai, jog nagrinėjamoje byloje sprendžiant dėl draudiko subrogacijos pagrindu perimto reikalavimo, neturi reikšmės, ar draudikas laikėsi draudimo santykius reglamentuojančių teisės aktuose įtvirtintų taisyklių, ar pagrįstai išmokėjo draudimo išmoką, nėra pagrindo laikyti pagrįstais ir atsakovės atsiliepime bei paaiškinimuose išdėstytus argumentus, kad ieškovė netinkamai ištyrė 2023-02-24 įvykio aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti.
CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Pagal šio straipsnio 2 dalį, reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius.
CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Minėta, kad CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius, todėl žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę, kuri kyla tuomet, kai nustatomos visos civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltė. Kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga yra preziumuojama, todėl reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo turi įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai).
Kadangi atsakovės pateikti įrodymai bei argumentai nepaneigia ieškovės žalų eksperto, atlikusio sugadinto buto apžiūrą, padarytos ir fiksuotos žalos padarymo akte išvados, yra pagrindas konstatuoti atsakovės neteisėtus veiksmus, nerūpestingai ir nesavalaikiai vykdant teisės aktuose nustatytas pareigas (CK 6.246 straipsnis, 6.263 straipsnio 1 dalis).
Atsakovės neteisėti veiksmai – nepakankamas rūpinimasis administruojamo namo išorinėmis konstrukcijomis bei jų priežiūra – sąlygojo žalos butui, esančiam (duomenys neskelbtini), atsiradimą, nes dėl nesandaraus stogo, neuždengtų namo stoge esančių stogelių, kitų stogo elementų trūkumų pro stogą į pastogę patekę krituliai sudarė galimybę namo konstrukcijose kauptis vandeniui ir drėgmei bei vandeniui ir drėgmei per namo konstrukcijas skverbtis į būtą tokiu būdu darant žalą buto sienoms ir luboms, o tai reiškia, kad atsakovės neteisėti veiksmai yra priežastiniu ryšiu susiję su ginčo butui padaryta ir ieškovės nustatyta žala (CK 6.249 straipsnio 1 dalis, CK 6.247 straipsnis).
Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Ieškovės į bylą pateiktas 2023-02-28 žalų eksperto nuostolio apskaičiavimas žalos Nr. 23/220-06756, patvirtina, kad ieškovė nustatė, jog butui padaryta žala lygi 581,08 Eur sumai. Ieškovė įvertino, jog šiuo atveju taikomas nusidėvėjimas sudaro 3,5 procentus ir šiuo dydžiu buvo sumažinta nuostolių suma. Nuostolių suma buvo sumažinta draudimo sutartyje numatyta 60 Eur išskaita. Draudėjai 2023-03-09 mokėjimo nurodymu Nr. CL23 74705 buvo išmokėta 500,74 Eur draudimo išmoką ir ieškovė, vadovaudamasi CK 6.1015 straipsniu, pagrįstai prašo priteisti iš už žalą atsakingo asmens – atsakovės išmokėtos draudimo išmokos sumą. Atsakovė prašomos priteisti iš jos sumos dydį ginčija teigdama, jog ieškovė pritaikė netinkamą nusidėvėjimo procentą, nes atsakovės žiniomis namas pastatytas 1952 metais. Ieškovė nuostolių dydį nustatė ir nusidėvėjimo procentą pritaikė remdamasi liudytojų M. V. ir R. B. parodymais, nuotraukomis bei tuo, jog butas buvo remontuotas. Bylą pirmosios instancijos teisme nagrinėjant pakartotinai, atsakovė jokių papildomų įrodymų nepateikė, todėl atsakovė neįrodė savo teiginių, kad ginčo bute po 1952 metų nebuvo darytas remontas. Atsižvelgiant į liudytojo M. V. parodymus, byloje esančias nuotraukas, draudėjos parodymus, jog bute remontas paskutinį kartą buvo darytas prieš metus, bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024-07-04 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-3-146-403/2024 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-06917-2023-09), 45 punkto išaiškinimais, yra pagrindas atsakovės argumentus atmesti ir laikyti, jog ieškovė nusidėvėjimą pritaikė ir nuostolio sumą apskaičiavo tinkamai.
Dėl kitų šalių, trečiojo asmens argumentų teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui ir nekeičiantys teismo padarytų išvadų.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, t. y. nustačius, jog įvykus draudžiamajam įvykiui, kurio metu buvo sugadintas draudėjos turtas, ieškovė pagrįstai (atskaičius išskaitą ir buto nusidėvėjimą) draudėjai išmokėjo draudimo išmoką, yra pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimą ir priteisti iš atsakingo už padarytą žalą asmens – atsakovės ieškovei 500,74 Eur sumą (CK 6.245 straipsnio 1 ir 4 dalys, 6.246 - 6.249 straipsniai, 6.263 straipsnis, 6.1015 straipsnis).
Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 2 dalimi taip pat yra pagrindas priteisti ieškovei iš atsakovės 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (500,74 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023-05-11) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kadangi ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovės ieškovei, o dėl atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nėra pagrindo spręsti. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 22 Eur žyminis mokestis, todėl ši suma ieškovei priteisiama iš atsakovės (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).
Bylos nagrinėjimo metu patirta 14,57 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Šios išlaidos yra didesnės nei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (8 EUR), todėl, ieškinį patenkinus visiškai ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalimi, suapvalintos iki artimiausio sveiko skaičiaus – 15 Eur, šios išlaidos priteisiamos į valstybės biudžetą iš atsakovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 265 - 270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės UAB „Mano Būstas Vilnius“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 500,74 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (500,74 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023-05-11) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 22 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti atsakovės UAB „Mano Būstas Vilnius“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 15 Eur bylinėjimosi išlaidas teismo patirtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, įmokos kodas 5662.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Rasita Kurakienė