Civilinė byla Nr. e2A-197-407/2025
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00552-2024-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.4.5.4; 2.6.10.2.1; 3.4.4.8 (s)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. gegužės 26 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Radzevičienės, Neringos Švedienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės ,,Kontmena“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Kontmena“ ieškinį atsakovams nemokumo administratoriui Mindaugui Krupavičiui, „Lloyd’s insurance company S. A.“, Lietuvoje veikiančiam per uždarąją akcinę draudimo brokerių bendrovę „Colemont draudimo brokeris“, Kauno miesto 28-ojo notaro biuro notarui Modestui Valantiejui, Kauno miesto 6-ojo notarų biuro notarei Jolantai Rulienei dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškę savarankiškų reikalavimų, – likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė ,,Laugina“, „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialas ir E. L..
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Kontmena“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų „Lloyd’s insurance company S. A.“, nemokumo administratoriaus Mindaugo Krupavičiaus ir Kauno miesto 28-ojo notaro biuro notaro Modesto Valantiejaus 599 183,45 Eur žalos atlyginimą ir 6 proc. dydžio procesines palūkanas; priteisti solidariai iš atsakovų „Lloyd’s insurance company S. A.“, nemokumo administratoriaus Mindaugo Krupavičiaus, Kauno miesto 6-ojo notarų biuro notarės Jolantos Rulienės 103 012,1 Eur žalos atlyginimą ir 6 proc. dydžio procesines palūkanas.
2. Nurodė, kad atsakovo Mindaugo Krupavičiaus, kaip BUAB ,,Laugina“ nemokumo administratoriaus, ir notarų neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, jog nepagrįstai buvo išregistruota hipoteka, kai buvo realizuotas ieškovei priklausęs hipoteka įkeistas turtas, prieš tai neatsiskaičius su ieškove. Ieškovės teigimu, hipoteka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu gali būti panaikinta tik tada, kai tinkamai įvykdomas skolinis įsipareigojimas hipotekos kreditoriui. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme (toliau – JANĮ) nenustatyta jokių išimčių dėl šios teisės normos netaikymo juridinių asmenų nemokumo procese ir (ar) savarankiškų hipotekos pasibaigimo pagrindų. Vadovaujantis JANĮ 98 straipsnio 3 dalimi, nemokumo administratorius, pardavęs įkeistą turtą, ne vėliau kaip per septynias dienas nuo JANĮ 98 straipsnio 2 dalyje nurodyto kreditorių susirinkimo sprendimo priėmimo dienos privalo pervesti į įkaito turėtojo nurodytą sąskaitą jam priklausančią sumą. Tačiau nemokumo administratorius kreditorių susirinkimų neorganizuoja ir ieškovei priklausančių pinigų neperveda. Prievolė ieškovei BUAB ,,Kontmena“ nebuvo įvykdyta jokia apimtimi, atsakovai – nemokumo administratorius ir notaras – hipoteką skolininkės BUAB ,,Laugina“ prievolės įvykdymo užtikrinimui įvykdyti įkeistam turtui neteisėtai panaikino ir išregistravo, todėl šiems asmenims taikytina civilinė atsakomybė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. gruodžio 13 d. sprendimu ieškinį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
4. Teismas sutiko su atsakovų pozicija, kad, jeigu notarui pateikiamas antstolio sudarytas turto pardavimo iš varžytynių aktas (ar kitas priverstinį realizavimą patvirtinantis dokumentas) ir notarui akivaizdu, kad turtas buvo priverstinai parduotas hipotekos kreditoriaus prašymu, notaras neturėtų reikalauti papildomų dokumentų ir turėtų išregistruoti hipoteką.
5. Teismas nesirėmė ieškovės nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo praktika, kadangi joje buvo kalbama apie priverstinės hipotekos pabaigą. Teismas sprendė, kad dėl teisinio reguliavimo skirtumų ši praktika negali būti taikoma nagrinėjamoje civilinėje byloje.
6. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju taikomos ne JANĮ, bet Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) normos, reglamentuojančios kreditorių reikalavimų, taip pat ir hipotekos kreditoriaus, tenkinimą. ĮBĮ 33 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, jog įkeistas turtas parduodamas iš varžytynių Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) nustatyta tvarka, pranešus apie tai įkaito turėtojui, hipotekos kreditoriui, pardavus įkeistą turtą, hipoteka pasibaigia ir nemokumo administratorius įstatymų nustatyta tvarka perduoda notarui ar teismui (priverstinės hipotekos atveju) duomenis apie hipotekos (įkeitimo) pabaigą. Taigi hipoteka baigiasi ne nuo jos išregistravimo, bet nuo priverstinio įkeisto turto realizavimo.
7. Ieškovė patirtą žalą įvardija kaip sumą, kuria liko nepatenkinti jos turtiniai interesai BUAB „Laugina“ bankroto byloje. Tačiau BUAB „Laugina“ šios bylos nagrinėjimo metu dar nėra likviduota ir išregistruota iš valstybės įmonės Registrų centro Juridinių asmenų registro. Todėl teigti, kad liko nepatenkintas ieškovės finansinis reikalavimas, nėra pagrindo. Pardavus įkeistą turtą yra gauta 2 402 040 Eur. BUAB „Laugina“ pateikė duomenis, kad banko sąskaitoje yra 1 755 367,10 Eur. Teismas konstatavo, kad tol, kol nėra užbaigtas BUAB „Laugina“ bankroto procesas, ieškovė ieškinyje įvardijamos žalos nepatyrė ir nepatirs.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
8. Ieškovė BUAB „Kontmena“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Atsakovas nemokumo administratorius pardavė ieškovei hipoteka įkeistus butus, tačiau JANĮ 98 straipsnyje nustatyta tvarka su ieškove neatsiskaitė, kreditorių susirinkimo neorganizavo ir kreditoriui lėšų visa apimtimi nepervedė ir toliau neperveda (išskyrus 100 000 Eur dydžio sumą), kartu su atsakovais notarais išregistravo hipoteką kaip pasibaigusią.
8.2. Pirmosios instancijos teismas netinkamai rėmėsi kasacinio teismo praktika, kadangi ją citavo selektyviai ir netinkamai. Teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2010 pateiktais išaiškinimais, tačiau paminėjo tik jos dalį. Šioje nutartyje, pasisakant dėl hipotekos pabaigos, nurodyta, kad hipoteka gali pasibaigti tik atsiskaičius su hipotekos kreditoriumi.
8.3. Teismas vadovavosi ir analogiška nuostata, nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-701/2019 – priverstinio įkeisto daikto pardavimo atveju daikto įgijėjas įgyja nuosavybės teisę į daiktą be jokių suvaržymų. Šioje kasacinio teismo nutartyje nurodyta, kad, realizavus pirmine hipoteka įkeistą turtą (už kurį gauta suma buvo pervesta pirmosios eilės kreditoriui), buvo teisinis pagrindas atitinkama apimtimi išregistruoti ir antrinę hipoteką, nes priverstinio įkeisto daikto realizavimo pagrindu hipotekos teisė pasibaigia ir hipoteka išregistruojama ją įgyvendinus, kai kreditoriui yra pervedamos lėšos, gautos realizavus įkeistą turtą (nutarties 30 punktas).
8.4. Panaikinus hipoteką iki tinkamo hipoteka užtikrinto prievolės įvykdymo, buvo paneigtas hipotekos instituto tikslas – užtikrinti hipotekos kreditoriaus teisę patenkinti hipoteka užtikrintą reikalavimą iš hipotekos objekto vertės pirmiau už kitus skolininko kreditorius. Hipoteka, kaip daiktinė teisė, seka paskui daiktą, kai šis perleidžiamas naujam savininkui, ir gali būti panaikinta tik tuo atveju, kai atsiskaitoma su hipotekos kreditoriumi.
8.5. Tiek sutartinės, tiek ir priverstinės hipotekos teisinius santykius reguliuojančios teisės normos, nustatančios hipotekos pabaigą, yra tapačios. Įstatymas nenumato skirtingų ar papildomų hipotekos pabaigų vienos ar kitos hipotekos (sutartinės ar priverstinės) rūšių atžvilgiu. Įvertinus tai, minimi Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimai bendro pobūdžio teisės normų aiškinimo kontekste privalo būti taikomi.
8.6. Priešingai nei teigiama sprendime, ne pats kreditoriaus prašymas realizuoti įkeistą turtą savaime panaikina hipoteką, tačiau hipoteka pasibaigia tik atsiskaičius su hipotekos kreditoriumi. Pasibaigus pagrindinei prievolei įvykdymu, pasibaigia ir hipoteka.
8.7. Padaryta žala yra akivaizdi – ieškovė nėra gavusi savo hipoteka užtikrinto reikalavimo patenkinimo. Atsakovas – nemokumo administratorius, pažeisdamas JANĮ įtvirtintas pareigas ir nesilaikydamas jo, kaip nemokumo administratoriaus, profesinei veiklai keliamų standartų, savo neteisėtais veiksmais sukėlė 702 195,55 Eur žalą.
8.8. Atsakovas nemokumo administratorius turėjo pareigą sušaukti BUAB „Laugina“ kreditorių susirinkimą dėl JANĮ 98 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytų išlaidų nustatymo bei pervesti hipoteka užtikrinto reikalavimo sumą, atskaičius kreditorių susirinkimo patvirtintą sumą. Vien tai, kad skolininkė nėra likviduota, nereiškia, kad žalos ieškovė nepatyrė.
9. Atsakovas Mindaugas Krupavičius ir trečiasis asmuo BUAB ,,Laugina“ atsiliepime prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:
9.1. Pagal CK 4.197 straipsnio 1 dalį priverstinis daikto realizavimas hipotekos kreditoriaus prašymu išlaisvina daiktą nuo visų hipotekų. Tai reiškia, kad iš priverstinio įkeisto daikto pardavimo daikto įgijėjas įgyja daiktą, nesuvaržytą hipotekų, t. y. iš priverstinio įkeisto daikto pardavimo daikto įgijėjas įgyja nuosavybės teisę į daiktą be jokių suvaržymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-701/2019).
9.2. Nesant kreditorių susirinkimo sprendimo dėl įkaito turėtojai (šiuo atveju ieškovei BUAB „Kontmena“) tenkančios apmokėti administravimo išlaidų dalies, nemokumo administratorius neturi teisinio pagrindo pervesti ieškovei BUAB „Kontmena“ priklausančios sumos, kadangi šiuo metu nėra žinomas jai pervedamos sumos dydis. Taigi dėl šios priežasties nemokumo administratoriui Mindaugui Krupavičiui nėra ir nebuvo pareigos pervesti lėšas ieškovei BUAB „Kontmena“. ĮBĮ taip pat nereglamentuoja, kokiu bankroto proceso metu tai turi būti padaryta.
9.3. Pirmosios instancijos teismas ne selektyviai taikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2010 pateiktus argumentus, o pritaikė šioje nutartyje pateiktus išaiškinimus, atsižvelgdamas į nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-701/2019 buvo sprendžiamas klausimas dėl antrinės hipotekos panaikinimo, kai toks hipotekos turėtojas lėšų už realizuotą turtą negavo.
2. Atsakovas Kauno miesto 28-ojo notaro biuro notaras Modestas Valantiejus atsiliepime prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
10.1. Apeliantė ne tik nepagrįstai vadovaujasi JANĮ normomis, bet ir klaidingai aiškina hipotekos pabaigą, apsiribodama vien tik atsiskaitymo su kreditoriumi sąlyga. ĮBĮ konkrečiai nustato, jog pardavus įkeistą turtą, hipoteka (įkeitimas) pasibaigia.
10.2. CK 4.197 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta aiški ir konkreti norma, kurioje nustatyta, kad priverstinis įkeisto daikto realizavimas hipotekos kreditoriaus prašymu išlaisvina jį nuo visų galiojančių hipotekų, taigi, pardavus butus, hipoteka pasibaigė CK 4.197 straipsnio 1 dalies pagrindu. Tuo tarpu atsakovas atliko tik duomenų apie pasibaigusią hipoteką perdavimo viešajam registrui veiksmus (CK 4.197 straipsnio 7 dalis), kadangi hipotekos registracija turi ne teisių sukūrimo, o tik teisių išviešinimo reikšmę.
10.3. CK 4.197 straipsnio 7 dalies norma nenumato reikalavimo notarams reikalauti hipotekos kreditoriaus patvirtinimo apie atsiskaitymą su juo, tokio reikalavimo nėra įtvirtinta ir kitose teisės normose. Atitinkamai, notaras neprivalėjo gauti ieškovės patvirtinimo apie hipotekos pabaigą.
10.4. CK 4.197 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinti alternatyvūs hipotekos pasibaigimo pagrindai, reiškiantys, jog hipotekos pasibaigimas galimas ne tik tuo atveju, kai yra tinkamai įvykdytas skolinis įsipareigojimas, bet ir kitais hipotekos sandoryje ar įstatymuose nustatytais atvejais, taigi pakartotinai turi būti vertinama CK 4.197 straipsnio 1 dalis bei ĮBĮ 33 straipsnio 6 dalis, įtvirtinanti, jog pardavus įkeistą turtą, hipoteka (įkeitimas) pasibaigia.
10.5. Už parduotą įkeistą turtą gautos lėšos yra nemokumo administratoriaus žinioje, šios lėšos yra pakankamos atsiskaityti su ieškove tiek, kiek jos reikalavimas buvo užtikrintas hipoteka, taigi nėra teisinio pagrindo išvadai, jog ieškovė jau yra patyrusi realią žalą.
10.6. Iš ieškovės argumentų matyti, kad apeliantė pripažįsta, jog ne pats hipotekos išregistravimas, o gautų lėšų išmokėjimo sulaikymas pažeidžia jos teises. Apeliantė jokiais konkrečiais argumentais ir juos patvirtinančiais įrodymais nepaaiškino, kaip hipotekos išregistravimas yra susijęs su tuo, jog iš už parduotus butus gautų lėšų nėra atsiskaitoma su ieškove ir kaip hipotekos neišregistravimas būtų užtikrinęs jai galimybę greičiau atgauti savo finansinį reikalavimą bendrovės bankroto byloje.
3. Atsakovas „Lloyd’s insurance company S. A.“, Lietuvoje veikiantis per uždarąją akcinę draudimo brokerių bendrovę (toliau – UADBB) „Colemont draudimo brokeris“, atsiliepime prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie atsikirtimai:
11.1. Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilei ir tvarkai taikomas ne JANĮ, bet ĮBĮ. ĮBĮ įtvirtinta, kad, pardavus įkeistą turtą, hipoteka (įkeitimas) pasibaigia. Nemokumo administratorius įstatymų nustatyta tvarka perduoda notarui ar teismui (priverstinės hipotekos atveju) duomenis apie hipotekos (įkeitimo) pabaigą.
11.2. CK 4.197 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad priverstinis įkeisto daikto realizavimas hipotekos kreditoriaus prašymu išlaisvina jį nuo visų galiojančių hipotekų. Vadinasi, butų pardavimas varžytynėse juos išlaisvina nuo hipotekos.
11.3. Ieškovė nėra patyrusi žalos. BUAB „Laugina“ bankroto procesas nėra užbaigtas, todėl nėra žinoma, ar ieškovės, kaip BUAB „Laugina“ kreditorės, reikalavimai bus nepatenkinti ir kokia apimtimi.
4. Atsakovė Kauno miesto 6-ojo notaro biuro notarė Jolanta Rulienė atsiliepime prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
12.1. Hipoteka baigiasi ir kitais įstatyme aiškiai išvardintais pagrindais, įskaitant CK 4.197 straipsnio 1 dalyje nurodytą atvejį (pagrindą) – priverstinį įkeisto daikto realizavimą. Todėl ieškovės argumentai, jog hipoteka seka paskui daiktą, kol bus visiškai atsiskaityta su hipotekos kreditoriumi, yra nepagrįsti.
12.2. Ieškovės hipoteka užtikrintas reikalavimas neabejotinai bus padengtas. BUAB „Laugina“ atsiskaitomojoje sąskaitoje yra 1 755 367,10 Eur, todėl šių pinigų pakanka, kad būtų atsiskaityta su ieškove.
5. Trečiasis asmuo ERGO Insurance SE Lietuvos filialas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
13.1. Visais atvejais visos hipotekos (pirminės ir paskesnės) baigiasi priverstinai realizavus hipotekos objektą. CK 4.197 straipsnio komentare papildomai nurodoma, kad, jeigu notarui yra pateikiamas antstolio (nagrinėjamos bylos atveju – nemokumo administratoriaus) sudarytas turto pardavimo iš varžytynių aktas (ar kitas priverstinį realizavimą patvirtinantis dokumentas) ir notarui akivaizdu, kad tas turtas buvo priverstinai parduotas hipotekos kreditoriaus prašymu, notaras neturėtų reikalauti pateikti papildomų dokumentų. Byloje esantys duomenys patvirtino, kad būtent akcinės bendrovės (toliau – AB) Šiaulių banko, iš kurio reikalavimo teises perėmė ieškovė, prašymu visas ginčo nekilnojamasis turtas buvo parduotas varžytynėse, t. y. priverstine turto pardavimo tvarka. Notarams buvo pateikti turto pardavimo iš varžytynių aktai. Tad jokių papildomų dokumentų notarai iš nemokumo administratoriaus neprivalėjo reikalauti.
13.2. ĮBĮ 33 straipsnis aiškiai nustato, kad hipoteka pasibaigia pardavus turtą. Priešingai nei aiškina ieškovė, įstatymas nenustato jokių papildomų sąlygų ar reikalavimų hipotekos pasibaigimui, kaip, antai, jog hipoteka pasibaigia tik tada, kai pirkėjo sumokėti pinigai už parduotą turtą ĮBĮ nustatyta tvarka yra išmokami konkrečiam hipotekos kreditoriui ir (ar) kitiems bankrutuojančios įmonės kreditoriams.
13.3. CK 4.197 straipsnio 7 dalies komentare nurodyta, kad 2012 m. liepos 1 d. įsigaliojus CK pakeitimams, hipotekos registracija turi ne teisių sukūrimo, o tik teisių išviešinimo reikšmę. Taigi hipoteka baigiasi bet kuriuo CK nurodytu atveju, nesvarbu, ji išregistruota iš Hipotekos registro, ar ne. Duomenis apie hipotekos pabaigą Hipotekos registrui pateikia notaras. Prašymą notarui išregistruoti hipoteką gali pateikti bet kuri hipotekos sandorio šalis. Hipotekos išregistravimo iš viešo registro faktas nėra hipotekos pasibaigimo pagrindas.
13.4. Ieškovė apeliaciniame skunde neįvertina, kad jos naudai įkeisto turto realizavimas vyksta kitokia, nei įprasta, tvarka, t. y. bankroto procese. Byloje nebuvo ginčo, jog nagrinėjamu atveju už varžytynėse parduotą nekilnojamąjį turtą jo pirkėjai tinkamai ir laiku atsiskaitė su bankrutuojančia įmone. Galimybės už varžytynėse perkamą nekilnojamąjį turtą pirkėjams atsiskaityti tiesiogiai su įkaito turėtoju (šiuo atveju ieškove) nagrinėjamu atveju nėra dėl juridinių asmenų bankroto proceso metu nustatytų specifinių turto pardavimo ir gautų lėšų išmokėjimo sąlygų (taisyklių). Tačiau pardavus varžytynėse paties kreditoriaus prašymu ir gavus už šio turto pardavimą varžytynių laimėtojo atsiskaitymą, nepriklausomai nuo to, jog gautos lėšos bankroto proceso nustatyta tvarka ir terminais dar nėra išmokėtos kreditoriui, hipoteka pasibaigia. Tai reiškia, jog notarai ne tik gali, bet ir pravalo tokią pasibaigusią hipoteką išregistruoti, jeigu yra pateikiami prašymai ir juos pagrindžiantys dokumentai. Įrodymai, kad už parduotą turtą gautos lėšos bankroto procese yra išmokėtos konkrečiam hipotekos kreditoriui, nėra reikalingi.
13.5. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad iš priverstinio įkeisto daikto pardavimo daikto įgijėjas įgyja daiktą, nesuvaržytą hipotekų, t. y. iš priverstinio įkeisto daikto pardavimo daikto įgijėjas įgyja nuosavybės teisę į daiktą be jokių suvaržymų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-701/2019). Tai reiškia, jog negalima tokia situacija, kai pirkėjas iš priverstinio pardavimo įsigijęs daiktą ir už jį tinkamai atsiskaitęs, t. y. sumokėjęs nustatytą pirkimo kainą, perimtų turtą, kuris būtų vis dar apsunkintas hipoteka. Kitoks aiškinimas prieštarautų tiek CK, tiek ĮBĮ įtvirtintam hipotekos pasibaigimo teisiniam reguliavimui, tiek prieš tai paminėtai kasacinio teismo praktikai.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir apeliacijos objekto
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
7. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė absoliučių apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
8. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad CPK įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis. Ribotos apeliacijos modelio valstybėse apeliacija pripažįstama esant ne pakartotiniu bylos nagrinėjimu, o pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės mechanizmu (lot. revisio prioris instantiae). Apeliacinis procesas nėra pirmosios instancijos teismo proceso pakartojimas, bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme vyksta pagal specialias taisykles ir nėra identiškas procesui pirmosios instancijos teisme. Apeliacinis procesas skirtas ne ginčo nagrinėjimo pakartojimui, o pirmosios instancijos teismo padarytų teisės ir (ar) fakto klaidų ištaisymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-208/2005; 2020 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339-469/2020).
9. Apeliacijos objektas yra Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 13 d. sprendimas, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys dėl žalos atlyginimo.
10. Nagrinėjamoje civilinėje byloje keliamas ginčas, ar galėjo būti išregistruota hipoteka, jeigu turtas buvo realizuotas, o pinigai hipotekos kreditoriui nebuvo pervesti; šios alinkybės sudaro ieškinio faktinį pagrindą, kuriuo įrodinėjami atsakovų neteisėti veiksmai. Taip pat nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas, ar nemokumo administratorius, gavęs pinigus pardavus hipoteka įkeistą turtą, privalėjo nedelsiant atsiskaityti su hipotekos kreditoriumi. Toliau teisėjų kolegija pasisako šiais aspektais.
Dėl nustatytų faktinių bylos aplinkybių ir taikytino teisinio reguliavimo
11. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia ir įrodinėja, kad nemokumo administratorius, pardavęs hipoteka įkeistą turtą, privalėjo su ieškove atsiskaityti JANĮ 98 straipsnyje nustatyta tvarka. Tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo su šiais argumentais sutikti. Pritartina tiek pirmosios instancijos teismo vertinimui, tiek atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentams, kad nagrinėjamu atveju yra aktualus ĮBĮ taikymas ir aiškinimas.
12. Iš nagrinėjamoje civilinėje byloje esančių duomenų nustatyta, kad tarp BUAB ,,Laugina“ ir AB Šiaulių banko 2013 m. sausio 16 d. buvo sudaryta sutartinės hipotekos sutartis, kuria buvo užtikrintos prievolės pagal 2012 m. kovo 8 d. sutartį. Hipotekos sutartimi AB Šiaulių bankui buvo įkeista 14 butų, esančių Neringoje; hipotekos sandoryje nurodytas užtikrinamos prievolės dydis – 3 424 651,01 Lt (991 847,49 Eur).
13. Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartimi BUAB „Laugina“ buvo iškelta bankroto byla.
14. Ieškovė UAB ,,Kontmena“ (naujasis kreditorius) ir AB Šiaulių bankas (pradinis kreditorius) 2017 m. lapkričio 29 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kuria pradinis kreditorius perleido naujajam kreditoriui savo reikalavimo teisę į skolininkę BUAB ,,Laugina“ pagal 2012 m. kovo 8 d. sutartį; UAB ,,Kontmena“ (naujasis kreditorius) ir AB Šiaulių bankas (pradinis kreditorius) 2019 m. rugsėjo 25 d. sudarė Hipotekos reikalavimo (hipotekos teisės) perleidimo sutartį, kuria naujajam kreditoriui UAB ,,Kontmena“ perleido hipotekos reikalavimą pagal 2013 m. sausio 16 d. hipotekos sutartį.
15. Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartimi UAB ,,Laugina“ pripažinta likviduojama dėl bankroto. Kauno apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartimi patvirtino patikslintą kreditorės UAB ,,Kontmena“ 1 553 310,87 Eur finansinį reikalavimą BUAB ,,Laugina“ bankroto byloje; hipoteka užtikrintas finansinis reikalavimas sudaro 943 759,48 Eur, o trečiosios eilės finansinis reikalavimas sudaro 609 551,39 Eur. Dalis hipoteka užtikrinto reikalavimo yra patenkinta ir šiuo metu hipoteka užtikrintas reikalavimas sudaro 843 759,48 Eur.
16. Iš civilinėje byloje esančių duomenų nustatyta, kad nekilnojamasis turtas buvo parduotas ir surašyti šie varžytynių aktai: 2022 m. gruodžio 13 d. varžytynių aktas Nr. 01, 2023 m. sausio 25 d. varžytynių aktas Nr. 02, 2023 m. kovo 23 d. varžytynių aktas Nr. 03, 2023 m. kovo 23 d. varžytynių aktas Nr. 04, 2023 m. balandžio 3 d. varžytynių aktas Nr. 05, 2023 m. gegužės 18 d. varžytynių aktas Nr. 20, 2023 m. gegužės 24 d. varžytynių aktas Nr. 22, 2023 m. birželio 6 d. varžytynių aktas Nr. 23, 2023 m. birželio 6 d. varžytynių aktas Nr. 24, 2023 m. birželio 13 d. varžytynių aktas Nr. 26, 2023 m. birželio 16 d. varžytynių aktas Nr. 30, 2023 m. liepos 26 d. varžytynių aktas Nr. 38, 2023 m. liepos 26 d. varžytynių aktas Nr. 39, 2023 m. spalio 4 d. varžytynių aktas Nr. 45 (ieškinio 5 priedas). Nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra ginčo dėl to, kad pagal šiuos varžytynių aktus iš viso yra gauta 2 402 040 Eur suma, o parduoto nekilnojamojo turto hipoteka yra išregistruota pirkėjams tinkamai atsiskaičius tiesiogiai su BUAB „Laugina“.
17. JANĮ 155 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką. Taigi, kai sprendžiama dėl kreditorių eilės sudarymo ir atsiskaitymo su jais tvarkos, reikšminga yra aplinkybė, kokiam teisiniam reguliavimui esant buvo pradėtos bankroto procedūros. Kadangi BUAB „Laugina“ bankroto byla buvo iškelta 2016 m., BUAB „Laugina“ kreditorių finansiniai reikalavimai turi būti tenkinami ĮBĮ nustatyta tvarka (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-616-912/2022 152 punktą).
18. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad JANĮ 155 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka) negali būti aiškinama siaurai, t. y. kaip neapimanti paties atsiskaitymo su kreditoriais, nes tokio pobūdžio veiksmai (lėšų pervedimas kreditoriams) neabejotinai patenka į įstatyme įtvirtintą kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarkos sąvoką. Lėšų pervedimas kreditoriams negali būti aiškinamas kaip teisių ir pareigų atsiradimas po JANĮ įsigaliojimo bei lemti naujo teisinio reguliavimo taikymą. Aiškinimas, kad tokie atsiskaitymo su kreditoriais veiksmai priskirtini teisių ir pareigų kategorijai, kelia grėsmę ir kreditorių reikalavimo tenkinimo eilės bei tvarkos sampratos iškreipimui tuo aspektu, kad susidarytų atskiros kreditorių eilės, kurių dalis būtų patvirtinta pagal ĮBĮ reikalavimus, kita dalis – pagal JANĮ reikalavimus. Toks aiškinimas būtų akivaizdžiai netinkamas ir iškreiptų JANĮ 155 straipsnyje įtvirtintos pereinamosios nuostatos – kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, kaip išimties, – esmę. JANĮ 155 straipsnyje nustatytas teisinis reguliavimas užtikrina teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisėkūros efektyvumo principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-299-943/2021 30 punktas).
19. ĮBĮ 33 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad įkeistas turtas parduodamas iš varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka, pranešus apie tai įkaito turėtojui, hipotekos kreditoriui; kai pirkėjas sumoka visą kainą už nupirktą įkeistą turtą, įkaito turėtojui, hipotekos kreditoriui priklausanti suma, atskaičius administravimo išlaidoms apmokėti kreditorių susirinkimo patvirtintą sumą, ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šios kainos gavimo dienos turi būti pervesta į įkaito turėtojo, hipotekos kreditoriaus nurodytą sąskaitą. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad ši teisės norma sistemiškai turi būti taikoma su kitomis ĮBĮ teisės normomis.
20. Įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrinti kreditoriaus reikalavimai tenkinami pirmiausia iš lėšų, gautų pardavus įkeistą įmonės turtą, arba perduodant įkeistą turtą (ĮBĮ 34 straipsnis). Jeigu parduoto įkeisto turto suma yra mažesnė nei turimas hipotekos kreditoriaus reikalavimas, toliau hipotekos kreditoriaus reikalavimas tenkinamas kaip trečiosios eilės reikalavimas. Kai, pardavus hipoteka įkeistą turtą, gaunama didesnė suma nei įkaito turėtojo finansinis reikalavimas, t. y. administravimo išlaidos išskaičiuojamos iš jam tenkančios dalies, o ne iš sumos, viršijančios finansinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2013; 2016 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-219/2016 34 punktas); kai įkeistą turtą realizuoja bankroto administratorius, padengiant hipotekos turėtojo reikalavimą, kreditoriui sumokama ne visa turto pirkėjo sumokėta pinigų suma, o tik tai, kas lieka išskaičiavus atitinkamas administravimo išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-690/2017 36 punktas). Taigi įkaito turėtojo reikalavimai tenkintini anksčiau negu kitų kreditorių, bet tik po to, kai apmokamos administravimo išlaidos (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-616-912/2022 153 punktas).
21. Ieškovė, įrodinėdama civilinės atsakomybės sąlygas nemokumo administratoriaus atžvilgiu, nurodė, kad nemokumo administratoriui kilo pareiga sušaukti kreditorių susirinkimą JANĮ 98 straipsnio pagrindu ir nustatyti hipotekos kreditoriui tenkančią mokėti administravimo išlaidų sumą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė procesiniuose dokumentuose teisingai pažymi, jog šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas numato ne tik pareigą kreditorių susirinkimui nustatyti konkrečią administravimo išlaidoms apmokėti skirtą sumą, tačiau ir detalizuoja išlaidų atskaitymo tvarką bei apriboja skirtiną bankroto proceso administravimo išlaidoms dalį, o būtent, nustato, kad bankroto proceso administravimo išlaidų dalis, likusi atskaičius dėl įkeisto turto turėtas bankroto proceso administravimo išlaidas, negali viršyti 15 proc. parduoto ar perimto turto vertės dydžio (JANĮ 98 straipsnio 1, 2 dalys). Tačiau atlygis nemokumo administratoriui nagrinėjamu atveju turi būti nustatomas pagal ĮBĮ (JANĮ 155 straipsnio 1 dalies 1 punktas), atsiskaitymo su kreditoriais tvarka taip pat turi būti vykdoma pagal ĮBĮ galiojusias nuostatas ir ĮBĮ nenustatė hipotekos kreditoriaus prievolės dengti bankroto administravimo išlaidas tam tikra dalimi, nenustatė tokių išlaidų ribų. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad hipotekos kreditorius privalo mokėti proporcingą jo tenkinamo reikalavimo dydžiui administravimo išlaidų dalį; hipotekos kreditoriaus pirmenybės teisė gauti kreditoriaus reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto pardavimu gautų lėšų neatleidžia ir nepašalina jo pareigos proporcingai su kitais kreditoriais mokėti administravimo išlaidas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-219/2016 35 punktą).
22. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė neįrodė nemokumo administratoriaus civilinės atsakomybės sąlygų, o būtent, neįrodė, kad egzistuoja visos sąlygos išmokėti jai priklausančias sumas ir nemokumo administratorius šią pareigą pažeidžia, t. y. atlikti visi BUAB ,,Laugina“ bankroto procese nustatyti veiksmai, sudarantys prielaidas atsiskaityti su ieškove. Priešingai, pirmosios instancijos teismas konstatavo, tai pažymėjo ir atsakovai savo procesiniuose dokumentuose, kad BUAB ,,Laugina“ bankroto procesas nėra baigtas, o galutinė mokėtina suma ieškovei nėra žinoma. Ieškovė apeliaciniame skunde šių argumentų nepaneigė. Taigi šiame etape dar net nėra aišku, ar ieškovė kokią nors žalą patyrė.
23. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, hipoteka buvo išregistruota laikantis teisės aktuose nustatytos tvarkos. Ieškovė apeliaciniame skunde akcentuoja, kad hipoteka gali pasibaigti ir būti išregistruojama tik tuo atveju, kai yra tinkamai atsiskaitoma su hipotekos kreditoriumi. Tačiau teisėjų kolegija pritaria atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentams, kad CK 4.197 straipsnio 2 dalies teisės norma yra blanketinė ir nėra pateiktas baigtinis hipotekos pagrindų sąrašas. Hipoteka gali baigtis ir būti išregistruojama ne tik tinkamai įvykdžius skolinį įsipareigojimą, bet ir kitais hipotekos sandoryje ar įstatymuose nustatytais pagrindais (CK 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
24. Pirmosios instancijos teismo sprendime ir atsiliepimuose į apeliacinį skundą teisingai pažymima, kad, remiantis ĮBĮ 33 straipsnio 6 dalimi, pardavus įkeistą turtą, hipoteka (įkeitimas) pasibaigia. Todėl pakako vien tik pardavimo ĮBĮ 33 straipsnio 6 dalies prasme ir atsiskaitymo su nekilnojamojo turto savininke (skolininke, kuriai iškelta bankroto byla) fakto, kad hipoteka pasibaigtų ir būtų išregistruota, kadangi nemokumo administratorius, veikdamas kaip savo srities profesionalas ir geriausiais kreditorių interesais, privalo tik užtikrinti, kad už perduodamą arba parduodamą hipoteka įkeistą nekilnojamąjį daiktą turi būti tinkamai atsiskaityta su bankrutuojančia įmone ir nuosavybės teisė į parduodamą turtą pereitų tik nuo visiško su bankrutuojančia įmone atsiskaitymo momento (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. sausio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-9-407/2025 66 punktą).
25. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi kasacinio teismo praktika, kurioje teigiama, kad nepriklausomai nuo to, ar hipoteka yra sutartinė, ar priverstinė, priverstinis įkeisto daikto realizavimas hipotekos kreditoriaus prašymu išlaisvina jį nuo visų hipotekų (CK 4.197 straipsnio 1 dalis), tai reiškia, kad, realizavus hipoteka įkeistą daiktą priverstine tvarka, daikto įgijėjas įgyja daiktą, nesuvaržytą hipotekų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-701/2019). Nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra ginčo dėl to, kad hipoteka įkeistas turtas buvo realizuotas kreditoriaus prašymu priverstine tvarka vykdant bankroto procedūras ir naujieji įgijėjai yra tinkamai atsiskaitę su BUAB „Laugina“ už nupirktą turtą.
26. Priešingai nei argumentuojama apeliaciniame skunde, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-701/2019 nėra nurodyta, kad pagrindas išregistruoti hipoteką yra atsiskaitymas su pirmosios eilės kreditoriumi; 30 punkte minima tiesiog faktinė aplinkybė, kad, realizavus pirmine hipoteka įkeistą turtą, pinigai buvo pervesti pirmosios eilės kreditoriui, tačiau nėra išaiškinta, kad tai yra būtina sąlyga hipotekai pasibaigti. Priešingai, buvo nustatyta, kad gautos pinigų sumos nepakako atsiskaityti su kreditore, tačiau, nepaistant to, hipoteka vis tiek turėjo būti išregistruota, nes hipoteka įkeistas daiktas buvo priverstinai realizuotas. Taigi tinkamas atsiskaitymas su hipotekos kreditoriumi yra tik vienas hipotekos pasibaigimo pagrindų ir, nustačius bet kurį CK 4.197 straipsnyje įtvirtintą hipotekos pasibaigimo pagrindą, hipoteka pasibaigia; hipotekos kreditorius neturi diskrecijos rinktis ir reikalauti taikyti konkretų CK 4.197 straipsnyje įtvirtintą hipotekos pasibaigimo pagrindą. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju hipoteka pasibaigė priverstinai hipoteka įkeistą turtą realizavus bankroto procese (CK 4.197 straipsnio 1 dalis) ir kitais įstatymuose nustatytais pagrindais (CK 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punktas, ĮBĮ 33 straipsnio 6 dalis).
27. Apibendrindama tai, kas išdėstyta anksčiau, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovė neįrodė atsakovų neteisėtų veiksmų kaip būtinos civilinės atsakomybės sąlygų. Kadangi hipoteka pasibaigė CK 4.197 straipsnio 1 dalyje, 2 dalies 1 punkto ir ĮBĮ 33 straipsnio 6 dalyje nustatytais pagrindais, ji privalėjo būti išregistruota iš Nekilnojamojo turto registro. Atitinkamai, nei nemokumo administratorius, nei notarai, išregistravę hipoteką, jokių neteisėtų veiksmų neatliko.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
28. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo civilinę bylą, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė hipotekos ir bankroto teisinius santykius reguliuojančias teisės normas, teisingai paskirstė įrodinėjimo pareigas tarp šalių, vertino įrodymus nepažeisdamas CPK teisės normų ir pagrįstai ieškinį atmetė, todėl sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
29. Apeliacinės instancijos teismo pareiga motyvuoti procesinį sprendimą nustatyta CPK 331 straipsnio 1, 4 dalyse. Teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą reiškia jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais. Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2018 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-388-248/2018, 33 punktas). Teisėjų kolegija pasisakė dėl visų esminių apeliacinio skundo argumentų.
30. Atmetus ieškovės BUAB „Kontmena“ apeliacinį skundą, jai bylinėjimosi išlaidos nėra priteisiamos; yra pagrindas spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų atsakovams ir tretiesiems asmenims priteisimo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
31. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovams ir tretiesiems asmenims – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu, nustatyti užmokesčio dydžiai (toliau – Rekomendacijos).
32. Atsakovas notaras Modestas Valantiejus pateikė prašymą atlyginti 871,20 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme; prašė šias išlaidas priteisti iš ieškovės BUAB „Kontmena“, iš administravimui skirtų lėšų. Į bylą pateikta 2025 m. vasario 28 d. pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sąskaita faktūra PR Nr. 25-005 ir 2025 m. kovo 13 d. mokėjimo nurodymas. Kadangi prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytos sumos, jos priteistinos atsakovui notarui Modestui Valantiejui iš ieškovės BUAB „Kontmena“, iš administravimui skirtų lėšų.
33. Atsakovė notarė Jolanta Rulienė pateikė prašymą atlyginti 1 815 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme; prašė šias išlaidas priteisti iš ieškovės BUAB „Kontmena“, iš administravimui skirtų lėšų. Į bylą pateikta 2025 m. balandžio 10 d. PVM sąskaita faktūra ADP Nr. 010 ir 2025 m. balandžio 11 d. mokėjimo nurodymas. Kadangi prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytos sumos, jos priteistinos atsakovei notarei Jolantai Rulienei iš ieškovės BUAB „Kontmena“, iš administravimui skirtų lėšų.
34. Atsakovas „Lloyd’s insurance company S. A.“, Lietuvoje veikiantis per UADBB „Colemont draudimo brokeris“, pateikė prašymą atlyginti 2 047,50 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme; prašė šias išlaidas priteisti iš ieškovės BUAB „Kontmena“. Į bylą pateikta 2025 m. sausio 31 d. PVM sąskaita faktūra IBP Nr. 250131-5 ir 2025 m. vasario 3 d. mokėjimo nurodymas. Kadangi prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytos sumos, jos priteistinos atsakovui „Lloyd’s insurance company S. A.“, Lietuvoje veikiančiam per UADBB „Colemont draudimo brokeris“, iš ieškovės BUAB „Kontmena“, iš administravimui skirtų lėšų.
35. Tretysis asmuo „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialas pateikė prašymą atlyginti 789,53 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme; prašė šias išlaidas priteisti iš ieškovės BUAB „Kontmena“. Į bylą pateikta 2025 m. vasario 24 d. PVM sąskaita faktūra BER Nr. 2011593 ir 2024 m. gruodžio 3 d. avansinis mokėjimas pagal teisinių paslaugų sutartį. Kadangi prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytos sumos, jos priteistinos trečiajam asmeniui „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialui iš ieškovės BUAB „Kontmena“, iš administravimui skirtų lėšų.
36. Tretysis asmuo BUAB „Laugina“ pateikė prašymą atlyginti 2 371,60 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme; prašė šias išlaidas priteisti iš ieškovės BUAB „Kontmena“ iš administravimui skirtų lėšų. Į bylą pateikta 2025 m. vasario 4 d. PVM sąskaita faktūra AAA Nr. 0005264 ir 2025 m. vasario 4 d. mokėjimo nurodymas. Kadangi prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytos sumos, jos priteistinos trečiajam asmeniui BUAB „Laugina“ iš ieškovės BUAB „Kontmena“, iš administravimui skirtų lėšų.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Kontmena“ (juridinio asmens kodas 304708672) administravimo išlaidų atsakovui notarui Modestui Valantiejui 871,20 Eur (aštuonis šimtus septyniasdešimt vieną eurą, 20 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Kontmena“ (juridinio asmens kodas 304708672) administravimo išlaidų atsakovei notarei Jolantai Rulienei 1 815 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Kontmena“ (juridinio asmens kodas 304708672) administravimo išlaidų atsakovui „Lloyd’s insurance company S. A.“, Lietuvoje veikiančiam per uždarąją akcinę draudimo brokerių bendrovę „Colemont draudimo brokeris“ (juridinio asmens kodas 124495055), 2 047,50 Eur (du tūkstančius keturiasdešimt septynis eurus, 50 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Kontmena“ (juridinio asmens kodas 304708672) administravimo išlaidų trečiajam asmeniui ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialui (juridinio asmens kodas 302912288) 789,53 Eur (septynis šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus, 53 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Kontmena“ (juridinio asmens kodas 304708672) administravimo išlaidų trečiajam asmeniui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Laugina“ (juridinio asmens kodas 261411420) 2 371,60 Eur (du tūkstančius tris šimtus septyniasdešimt vieną eurą, 60 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Asta Radzevičienė
Neringa Švedienė
Vigintas Višinskis