Civilinė byla Nr. e2A-243-826/2023

Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01347-2020-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.4.1; 3.1.7.6; 3.3.1.18.2; 3.3.1.20. 

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 22 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio, Mariaus Dobrovolskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Mildos Skersienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų G. M. ir T. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-77-1180/2022 pagal ieškovų G. M. ir T. M. ieškinį atsakovei R. K. dėl asmens nepripažinimo įpėdiniu bei testamento pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys byloje M. M., notarė G. P..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei, prašo nepripažinti R. K. (buvusi pavardė – M.), įpėdine pagal E. M. 2015 m. lapkričio 30 d. testamentą, o 2015 m. lapkričio 30 d. testamentą pripažinti negaliojančiu, kaip neatitinkantį testatoriaus valios. Nurodo, jog (duomenys neskelbtini) mirė ieškovo G. M. tėvas ir ieškovės T. M. sutuoktinis E. M.. Po E. M. mirties ieškovai kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos notarą, siekdami išreikšti valią dėl palikimo priėmimo pagal įstatymą, tačiau notaras, patikrinęs informaciją Testamentų registre, rekomendavo susilaikyti nuo prašymų dėl palikimo priėmimo pareiškimo, nes nustatė, jog Testamentų registre yra įregistruotas E. M. testamentas, kuris panaikina galimybę priimti palikimą pagal įstatymą. Po E. M. mirties į ieškovės ir mirusiojo E. M. gyvenamąją vietą atvyko atsakovė (buvusi E. M. žmona) R. K. ir pareikalavo iš ieškovės atlaisvinti patalpas bei mirusiojo turtą, nurodė, jog ji priima E. M. palikimą pagal testamentą. Ieškovai mano, jog E. M. 2015 m. lapkričio 30 d. testamentu buvo išreiškęs valią po mirties savo turtą palikti ne tiesiog R. K., bet savo sutuoktinei R. M.. Testatorius savo valią dėl savo turto palikimo buvo susiejęs ne šiaip su fiziniu asmeniu – atsakove, bet su šio asmens statusu ir testatoriaus asmeniniu santykiu su atsakove, t. y. testatorius testamentą surašė sutuoktinei. Santuoka tarp E. M. ir atsakovės buvo nutraukta 2017 m. gruodžio 14 d. teismo sprendimu, vadinasi, atsakovė nebėra sutuoktinė, kuriai testatorius 2015 m. lapkričio 30 d. testamentu buvo išreiškęs valią palikti savo turtą. Kadangi palikimo atsiradimo dieną atsakovė nebuvo mirusiojo sutuoktinė, išnykus aplinkybei, nurodytai testamente, R. K. negali būti laikoma įpėdine pagal testamentą. Anot ieškovų, tikrąją E. M. valią nieko nepalikti R. K. atspindi santuokos nutraukimo byla, kurios metu, nutraukiant santuoką, E. M. visą savo asmeninį turtą pasiliko sau, tai, anot ieškovų, patvirtina, jog E. M. valia dėl turto palikimo iš esmės pasikeitė. Be to, tai, kad testamento turinys nebeatitiko testatoriaus valios, anot ieškovų, įrodo ir paties E. M. veiksmai inicijuojant 2018 m. lapkričio 28 d. civilinę bylą Nr. e2-1867-904/2020 atsakovės tėvui dėl 50 000,00 Lt skolos priteisimo. Būdamas santuokoje su atsakove jis skolos iš atsakovės artimųjų nereikalavo, tačiau, santuokai nutrūkus, E. M. pademonstravo akivaizdžią savo valią jokio savo turto nepalikti ne tik atsakovei, bet ir atsakovės artimiesiems. Ieškovų nuomone, minėti E. M. valiniai veiksmai nesuderinami su testamento turiniu ir jame išreikšta tuometine testatoriaus valia, nes nelogiška siekti iš buvusios sutuoktinės artimųjų prisiteisti 50 000,00 Lt, kad šiuos pinigus būtų galima palikti buvusiai sutuoktinei testamentu. Atsakovė, išreikšdama valią priimti E. M. palikimą pagal testamentą, ne tik nesąžiningai siekia užvaldyti buvusio sutuoktinio turtą, bet galbūt ir siekia nutraukti bylą dėl skolos priteisimo iš jos tėvo, nes priėmusi palikimą ji į bylą įstotų vietoje buvusio ieškovo E. M. ir galėtų tiesiog atsisakyti ieškinio, taip apsaugodama savo tėvo turtinius interesus. Ieškovai ieškinyje taip pat nurodė, jog mano, kad testamentas galbūt gali būti pripažintas negaliojančiu ir dėl to, jog jį E. M. sudarė galbūt nesuvokdamas savo veiksmų esmės ir prasmės, nes nuo 2013 m. iki pat mirties buvo gydomas įvairiais stipriais receptiniais vaistais, kurių aprašymuose vyrauja tokie šalutiniai poveikiai, kaip galvos svaigimas, nesiorientavimas aplinkoje. Minėtus vaistus testatorius vartojo su dideliais kiekiais alkoholio, o tai kelia abejonių dėl testatoriaus gebėjimo suvokti savo veiksmų prasmę.

2.       Atsakovė atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad CK 5.18 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog jeigu iš testamento turinio testatoriaus valia aiški, tai neturi reikšmės testamento teksto klaidos, netikslus asmenų įvardijimas ar tai, kad kokio nors asmens savybė ar padėtis pasikeitė ar išnyko. Pažymėjo, jog nors testamente atsakovė įvardyta kaip sutuoktinė, šis įvardijimas nekeičia testamento esmės, jog visas E. M. priklausantis turtas po jo mirties atitenka R. K. (tuo metu – M.). Iš testamento turinio yra aiški testatoriaus valia, t. y. nurodyta, koks turtas („<...> visą kitą turtą, kuris mirties dieną man priklausys, kur jis bebus ir iš ko besusidės, palieku <...>“) ir kam atitenka („<...> R. M. <...>“). Pasikeitus asmens pavardei ar šeiminiam statusui, šis pasikeitimas nedaro testamento negaliojančio. 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimu nutraukus E. M. ir R. M. santuoką ir R. M. susigrąžinus ikisantuokinę pavardę – K., pasikeitė dvi atsakovės asmens savybės – pavardė ir šeiminis statusas. Sutuoktinio statusas, kai kalbama apie turto paveldėjimą, turi reikšmės tik dėl gyventojų pajamų mokesčio mokėjimo, t. y. sutuoktiniui taikoma lengvata, buvusiam sutuoktiniui – ne. Pažymi, jog ginčijamas testamentas yra oficialus rašytinis dokumentas, patvirtintas notaro. Testamente nurodyta, jog testamento tekstas garsiai perskaitytas. Jis testatoriaus suprastas dėl turinio ir kaip atitinkantis jo valią priimtas ir pasirašytas. Testatorius žinojo apie 2015 m. lapkričio 30 d. savo sudarytą testamentą, tačiau nepasirinko nė vieno jo valios pasikeitimo išreiškimo būdų, t. y. nesudarė naujo testamento, nepanaikino pradinio testamento. Atsakovė nesutinka, kad ieškovų ieškinyje nurodytos aplinkybės (t. y. turto pasidalijimas santuokos nutraukimo metu, civilinės bylos inicijavimas atsakovės tėvui) rodo testatoriaus valios pasikeitimą. Pažymi, jog turtas, įgytas iki santuokos sudarymo, yra asmeninis ir nutraukiant santuoką nedalijamas. Atkreipia dėmesį į turto perėjimo kitam asmeniui momentą, t. y. perleidžiant turtą dovanojimo ar kitokia sutartimi, tokiu atveju turtas pereina nuo sutarties sudarymo momento, perleidėjui dar esant gyvam, o perleidžiant turtą testamentu, paveldimas turtas pereina kito asmens nuosavybėn tik po testatoriaus mirties, iki tol asmuo naudojasi savo turtu savo nuožiūra. 2015 m. lapkričio 30 d. sudarydamas oficialųjį notaro patvirtintą testamentą E. M. aiškiai išreiškė savo valią dėl savo turto likimo po savo mirties – visas turtas atitenka atsakovei. Dėl E. M. kreipimosi į teismą su ieškiniu atsakovės tėvui pažymi, jog civilinė byla iki šiol nėra išnagrinėta, jokios aplinkybės dėl paskolos (ne)suteikimo nenustatytos ir negalima sutapatinti atsakovės su jos tėvu, nes jie yra skirtingi asmenys, tad nepagrįsta reikšti reikalavimą dėl testamento nuginčijimo dėl to, jog E. M. buvo pareiškęs ieškinį atsakovės tėvui. E. M., būdamas gyvas, su savo turtu bei turtinėmis teisėmis galėjo elgtis savo nuožiūra. Taip pat atsakovė visiškai nesutinka su ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, kad galbūt E. M., sudarydamas testamentą, nesuvokė savo veiksmų esmės ir prasmės, nes buvo gydomas įvairiais stipriais receptiniais vaistais. Pažymi, jog testamentą tvirtinantis notaras pagal įstatymą privalo įsitikinti fizinių asmenų veiksnumu ir apie tai įrašyti tvirtinamame testamente. E. M. sugebėjimą suprasti savo veiksmus bei jų prasmę patvirtina ir tai, jog jis buvo nuteistas Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu, taip pat E. M. atžvilgiu vykdytas baudžiamasis persekiojimas dėl veikų, už kurias jis nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu. Tad asmuo, nuolatos dalyvaudamas teisminiuose procesuose (dėl santuokos nutraukimo, dėl skolos priteisimo, baudžiamosiose bylose), negalėjo nesuprasti savo veiksmų reikšmės ir nesugebėti jų valdyti. Pažymi, jog per šį laikotarpį niekas tokios aplinkybės nepastebėjo ir pats E. M. šia aplinkybe nesirėmė nė vienoje iš baudžiamųjų bylų. Neveiksnių ar ribotai veiksnių asmenų registre nėra jokių duomenų apie E. M. nesugebėjimą suprasti savo veiksmų ir jų prasmės.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 29 d. sprendimu ieškovų ieškinį atmetė. Teismo nustatytos aplinkybės ir pagrindiniai motyvai: 

3.1.                      Teismas pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovai nurodė, kad atsisako ir neįrodinėja CK 1.89 straipsnyje numatyto sandorio pripažinimo negaliojančiu pagrindo. Be to, nurodė, jog ieškinys reiškiamas ne dėl to, kad per laiką pasikeitė testatoriaus E. M. valia, kuri buvo išreikšta testamento sudarymo metu, o dėl to, kad testamente testatoriaus išreikštos valios turinys nebeatitinka faktinės situacijos, buvusios palikimo atsiradimo momentu (atsakovė nebėra testatoriaus sutuoktinė). Tačiau teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, nusprendė, jog pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimus nėra.

3.2.                      Nustatė, kad byloje nekyla ginčo dėl to, jog po to, kai testatorius E. M. 2015 m. lapkričio 30 d. sudarė testamentą, pasikeitė atsakovės R. K. šeiminė padėtis testatoriaus atžvilgiu (ji nuo 2018 m. sausio 16 d. nebėra E. M. sutuoktinė), taip pat pasikeitė atsakovės pavardė (testamente įvardijama R. M., o nuo 2018 m. sausio 16 d. atsakovės pavardė yra K.). Teismo vertinimu, šiuo atveju aktuali CK 5.18 straipsnio 2 dalies nuostata, kurioje nustatyta, jog jeigu iš testamento turinio testatoriaus valia aiški, neturi reikšmės tai, kad kokio nors asmens savybė ar padėtis pasikeitė ar išnyko. Teismas pritarė atsakovės argumentams, jog pasikeitus asmens šeiminiam statusui ir (ar) pavardei tokie pasikeitimai, remiantis CK 5.18 straipsnio 2 dalimi, nedaro testamento negaliojančio.

3.3.                      Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog sutuoktinio statuso praradimas turi reikšmės bendrojo sutuoktinių testamento tolesniam galiojimui. CK 5.46 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog bendrasis sutuoktinių testamentas netenka galios, jeigu iki palikimo atsiradimo momento nutraukiama santuoka. Nagrinėjamu atveju testatorius E. M. sudarė oficialų savo testamentą, todėl nagrinėjamu atveju CK 5.46 straipsnio 3 dalyje numatytos pasekmės (testamentas netenka galios, jeigu iki palikimo atsiradimo momento nutraukiama santuoka) netaikomos.

3.4.                      Dėl aplinkybės, kad po santuokos nutraukimo E. M. 2018 m. lapkričio 28 d. inicijavo civilinę bylą Nr. e2-1867-904/2020 atsakovės tėvui dėl skolos priteisimo, teismas nusprendė, kad nėra jokio pagrindo atsakovės tapatinti su jos tėvu ir minėtos civilinės bylos inicijavimą vertinti kaip E. M. pasikeitusį požiūrį į atsakovę ir nebenorėjimą jai palikti savo turto po savo mirties.

3.5.                      Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog buvo bandoma įrodinėti, kad atsakovės R. K. ir testatoriaus E. M. santykiai po jų santuokos nutraukimo buvo blogi ir kad savo turtą E. M. ketino palikti savo vyriausiam anūkui (ieškovo G. M. sūnui). Tačiau teismas, remdamasis atsakovės parodymais, pateiktomis žinutėmis, nusprendė, kad atsakovės ir testatoriaus santykiai net ir po jų santuokos nutraukimo buvo draugiški.  Teismas taip pat įvertino ir tai, kad byloje pateikti duomenys apie baudžiamąjį persekiojimą, vykdytą E. M. atžvilgiu, kuriame atsakovė buvo paskirta E. M. turto saugotoja, todėl padarė išvadą, kad jeigu E. M. ir R. K. santykiai būtų buvę blogi, kaip įrodinėjo ieškovai ir liudytojai, E. M. nebūtų sutikęs, kad R. K. būtų skiriama jo turto saugotoja.

3.6.                      Pažymėjo ir tai, jog jeigu E. M. būtų norėjęs visą savo turtą palikti savo anūkui, kaip nurodė anksčiau minėti asmenys, jokios aplinkybės jam nekliudė to padaryti sudarant naują testamentą, tačiau tokios valios E. M. niekada raštu neišreiškė.

3.7.                      Teismas, aptardamas liudytojo A. M. parodymus, pažymėjo, kad jis teismui posėdžio metu nurodė, kad žinojo apie E. M. sudarytą testamentą, o kai brolis ir atsakovė išsiskyrė, jis (liudytojas) daug kartų klausė brolio, ar susitvarkė su testamentu, tačiau E. M. jam atsakydavo: „Nepergyvenk, mes išsiskyrėm ir viskas anuliavosi, vienas kitam turtinių pretenzijų neturime.“ Liudytojas pažymėjo, jog E. M. labai aplaidžiai žiūrėjo į tokius dalykus, tik numodavo ranka. Tačiau teismas nesutiko su tokiais liudytojo subjektyviais vertinimais, kadangi notarė L. M. teismui nurodė, kad E. M. pas ją buvo atlikęs ne vieną notarinį veiksmą, be to, notarė L. M. teismui patvirtino, kad testamento panaikinimo galimybės, (ne)galiojimo aplinkybės kiekvienam asmeniui yra išaiškinamos, tai buvo padaryta ir E. M.. Taip pat svarbu paminėti, jog E. M. dalyvavo ne viename teisminiame procese, kaip nurodė ieškovė, buvo įgijęs aukštąjį išsilavinimą – veterinarijos gydytojo specialybę. Šios aplinkybės leido teismui daryti išvadą, jog teisinės situacijos, testamento panaikinimo, (ne)galiojimo aplinkybės, priešingai, negu vertina liudytojas A. M., testatoriui buvo gerai žinomos, tačiau jis nieko nedarė, nes turėjo aiškią savo valią visą savo turtą po mirties palikti R. K..

3.8.                      Iš byloje nustatytų ir aptartų aplinkybių teismas padarė išvadą, jog E. M. savo valią dėl savo turto palikimo buvo susiejęs su konkrečiu fiziniu asmeniu – atsakove, šio asmens statuso neabsoliutindamas ir nesiedamas išimtinai su šeiminiu statusu testatoriaus atžvilgiu. Priešingas šios situacijos vertinimas, teismo nuomone, būtų testatoriaus testamento valios negerbimas ir paneigimas.

3.9.                      Teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju 2015 m. lapkričio 30 d. testamente išreikšta aiški testatoriaus E. M. valia, t. y. testamentu R. K. (tuometinė pavardė – M.) paliktas visas testatoriaus turtas, todėl nėra jokio pagrindo 2015 m. lapkričio 30 d. testamentą pripažinti negaliojančiu, kaip neatitinkantį testatoriaus valios, ir nėra teisinio pagrindo atsakovės nepripažinti įpėdine pagal E. M. 2015 m. lapkričio 30 d. testamentą.  

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4.       Ieškovai G. M. ir T. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

4.1.                      Pirmosios instancijos teismas daug dėmesio skyrė santykių dinamikai po testamento sudarymo ir galimų testatoriaus valios pokyčių aiškinimuisi ir tuo pagrindu konstatavo nustatytas aplinkybes ir jų reikšmę teisinio santykio kvalifikavimui, nustatytų aplinkybių pagrindu padarė išvadas, leidžiančias atmesti ieškinį.

4.2.                      Apeliantai mano, kad teismas neatskleidė ir tinkamai neįvertino esminės aplinkybės – sutuoktinio statuso reikšmės, kaip būtinos tikrosios testatoriaus valios identifikavimo sąlygos. Priešingai, nei nurodo teismas, ieškovai savo teisių pažeidimą ir ieškinio reikalavimų pagrįstumą įrodinėjo ne testatoriaus valios pokyčiais po testamento sudarymo, o aiškia testamento sudarymo dieną egzistavusia testatoriaus valia – palikti visą turtą sutuoktinei. Atsakovė palikimo atsiradimo dieną nebuvo testatoriaus sutuoktinė, todėl neatitiko esminės testatoriaus būtinos sąlygos priimti palikimą pagal testamentą.

4.3.                      Nesutinka su teismo išvada, kad pagal testamento turinį yra aiškus įpėdinis – atsakovė ir tai yra pakankama sąlyga atmesti ieškovų reikalavimą – nepripažinti R. K. įpėdine pagal testamentą. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad reikalavimą – nepripažinti atsakovės R. K. įpėdine pagal testamentą reiškė ne tuo pagrindu, kad yra netinkamas kaip asmuo, kurio negalima identifikuoti, bet tuo pagrindu, kad nėra esminės būtinos testamente numatytos testatoriaus valios sąlygos – palikimo atsiradimo dieną nėra sutuoktinė.

4.4.                      Liudytojo A. M. parodymai patvirtina ieškinio pagrindą sudarančią aplinkybę, kad testamente nurodytas sutuoktinio statusas yra būtina testatoriaus nustatyta sąlyga, kad įpėdinis pagal testamentą palikimo atsiradimo dieną turi būti sutuoktinis. Tai patvirtina ir testatoriaus paaiškinimas broliui: „Nepergyvenk, mes išsiskyrėm ir viskas anuliavosi, vienas kitam turtinių pretenzijų neturime.“ Taigi, testatorius savo valiniais veiksmais turtą buvo palikęs sutuoktiniui, šios būtinos sąlygos neatitikimas palikimo atsiradimo dieną turėjo būti vertinimas kaip asmens testamente nurodytų būtinų testamento sąlygų neatitikimas, panaikinantis įpėdinio pagal testamentą statusą ir galimybę paveldėti pagal testamentą.

4.5.                      Liudytoja notarė L. M., apklausiama teisme, nurodė, kad ji tvirtino ginčijamą testamentą, kad būtent testatoriui reikalaujant ji testamente įrašė būtiną sąlygą, kad turtas paliekamas sutuoktinei. Paklausta, kaip ji pasielgtų sprendžiant paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo įpėdiniui pagal testamentą, kuris neatitinka testamente numatytos būtinos sąlygos – nėra  sutuoktinis, klausimą, patvirtino, kad paveldėjimo teisės liudijimo neišduotų, kol teismas nenustatytų fakto, ar įpėdinis pagal testamentą atitinka testamento sąlygas.

4.6.                      Mano, kad teismas subjektyviai vertino liudytojų parodymus, kurie išskirtinai orientuoti tik į išvadų, kuriomis atmetamas ieškinys, pagrindimą. Atkreipia dėmesį į tai, kad teismas dėl nurodytų notarės parodymų, aiškinant sutuoktinio statuso reikšmę, sprendime net nepasisako, o visiškai nesuprantama, kokiu pagrindu konstatavo faktą, kad testatorius išreiškė aiškią valią visą savo turtą po mirties palikti R. K.. Apeliantų manymu, tokios teismo išvados teisėtumą ir pagrįstumą turi įvertinti apeliacinės instancijos teismas.

4.7.                      Apeliantų manymu, teismas nenagrinėjo įpėdinio pagal testamentą atitikties testamente nurodytoms sąlygoms ir nesprendė galimų teisinių pasekmių dėl įpėdinio pagal testamentą neatitikties testamento sąlygoms. Teismas neišgrynino teisminio ginčo esmės, o susikoncentravo į vienintelį aspektą – testamento galiojimą ar negaliojimą. Apeliantų manymu, net ir nesant įstatymų nustatyto pagrindo testamentą pripažinti negaliojančiu, paveldėjimo teisės liudijimas negali būti išduotas įpėdiniui pagal testamentą, kuris neatitinka testamento sąlygų, šiuo konkrečiu atveju nėra testatoriaus sutuoktinis palikimo atsiradimo dieną, nes kitu atveju tai prieštarautų testatorius nustatytoms testamente sąlygoms.

5.       Atsakovė R. K. pateikė atsiliepimą į ieškovų apeliacinį skundą, juo prašo ieškovų apeliacinį skundą atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

5.1.                      Pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo civilinę bylą, atmesdamas ieškovų reikalavimą nepripažinti R. K. įpėdine pagal 2015 m. lapkričio 30 d. testamentą tuo pagrindu, jog testatoriaus E. M. mirties momentu testamente nurodytas asmuo – R. M. (dabar – K.) jau nebebuvo E. M. sutuoktinė.

5.2.                      Nors apeliantai teigia, kad testamento sudarymo metu E. M. aiškiai išreiškė savo valią visą po mirties atsiradusį palikimą palikti sutuoktinei ir būtent M., šis argumentas neatskleidžia E. M. valios konteksto ir nesudaro pagrindo nepripažinti R. K. tinkama įpėdine pagal testamentą.

5.3.                      Tuo atveju, jeigu santuokinio statusas yra esminė įpėdinio savybė, leidžianti nustatyti įpėdinio asmenį, galima būtų laikyti, jog jeigu testatorius išreikštų valią palikti visą jam mirties metu priklausantį turtą sutuoktinei, tuomet užtektų nurodyti vieną asmens ypatybę – santuokinį statusą, neįvardijant konkretaus asmens vardo, pavardės, gimimo datos ar netgi asmens kodo, tuomet testatoriaus valią galima būtų suprasti taip, jog visas palikimas atitenka asmeniui, testatoriaus mirties momentu buvusiam velionio sutuoktiniu, šiuo atveju akivaizdu, kad E. M. savo mirties momentu jau buvo susituokęs su kitu asmeniu.

5.4.                      Ginčijamas (jo galiojimo įpėdinės R. K. atžvilgiu aspektu) testamentas nebuvo bendras sutuoktinių testamentas – tai buvo tik E. M. surašytas oficialusis testamentas, todėl santuokos nutraukimo faktas ir R. K. santuokinio statuso bei pavardės po santuokos nutraukimo pasikeitimas neturi jokios įtakos šio testamento galiojimui arba įpėdinės pagal testamentą galimybei priimti palikimą.

5.5.                      Mano, jog E. M. suprato savo veiksmų pasekmes ir jais išreiškė savo valią – visą po savo mirties atsirandantį palikimą palikti atsakovei R. K., o testatoriaus E. M. ir įpėdinės R. M. (dabar – K.) santuokinio ryšio nutraukimas ir R. K. šeiminio statuso ir pavardės pasikeitimas nedaro jos netinkama paveldėtoja pagal testamentą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Ieškovų apeliacinis skundas tenkinamas.

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

6.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

7.       CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

8.       Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas atmetė ieškovų ieškinį dėl asmens nepripažinimo įpėdiniu ir testamento pripažinimo negaliojančiu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

 Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

9.       Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2014 m. rugpjūčio 16 d. atsakovė R. K. sudarė santuoką su E. M.. E. M. 2015 m. lapkričio 30 d. Klaipėdos rajono 3-ajame notaro biure sudarė testamentą, kuriame, be kita ko, nurodyta: „<...> šiuo testamentu savo mirties atveju darau tokį patvarkymą: 1. Man, E. M., nuosavybės teise priklausantį visą turtą: kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, turtines teises, pinigus, vertybinius popierius, ir visą kitą turtą, kuris mirties dieną man priklausys, kur jis bebus ir iš ko besusidės, palieku savo sutuoktinei R. M., gimusiai 1963 m. spalio 17 d., gyvenamoji vieta: Klaipėdos r. sav., (duomenys neskelbtini). <...>.“ Testamentą patvirtino notarė L. M..  

10.       Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimu buvo nutraukta E. M. ir atsakovės R. K. (tuometinės M.) santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Be kita ko, sprendime nurodyta, jog jie santuokoje įgyto dalytino turto neturi; iki santuokos įgytas turtas yra kiekvieno jų asmeninė nuosavybė, todėl nedalijamas. Minėtas sprendimas įsiteisėjo 2018 m. sausio 16 d.

11.       Ieškovas G. M. yra E. M. sūnus, o ieškovė T. M. santuoką su E. M. sudarė 2019 m. spalio 30 d. E. M. mirė (duomenys neskelbtini).

12.       Apeliantai kreipėsi į teismą prašydami nepripažinti R. K. (buvusi pavardė – M.), įpėdine pagal E. M. 2015 m. lapkričio 30 d. testamentą, o 2015 m. lapkričio 30 d. testamentą pripažinti negaliojančiu, kaip neatitinkantį testatoriaus valios. Pirmosios instancijos teismas ieškinio reikalavimus atmetė, kaip nepagrįstus ir neįrodytus.

Dėl ieškovų apeliacinio skundo argumentų

13.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmetė ieškovų ieškinį, konstatuodamas, kad nagrinėjamu atveju 2015 m. lapkričio 30 d. testamente buvo išreikšta aiški testatoriaus E. M. valia, t. y. testamentu R. K. (tuometinė pavardė M.) paliktas visas testatoriaus turtas, todėl nėra jokio pagrindo 2015 m. lapkričio 30 d. testamentą pripažinti negaliojančiu, kaip neatitinkantį testatoriaus valios, ir nėra teisinio pagrindo atsakovės nepripažinti įpėdine pagal E. M. 2015 m. lapkričio 30 d. testamentą. Apeliantai nesutinka su tokiomis teismo išvadomis, teigdami, kad teismas neatskleidė ir tinkamai neįvertino esminės aplinkybės – sutuoktinio statuso reikšmės, kaip būtinos tikrosios testatoriaus valios identifikavimo sąlygos. Priešingai, nei nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovai savo teisių pažeidimą ir ieškinio reikalavimų pagrįstumą įrodinėjo ne testatoriaus valios pokyčiais po testamento sudarymo, o aiškia testamento sudarymo dieną egzistavusia testatoriaus valia – palikti visą turtą sutuoktinei. Atsakovė palikimo atsiradimo dieną nebuvo testatoriaus sutuoktinė, todėl neatitiko esminės testatoriaus būtinos sąlygos priimti palikimą pagal testamentą. Teisėjų kolegija su tokiais apeliantų argumentais sutinka.

14.       Testamentas – tai asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisinių padarinių atsiranda tik testatoriui mirus ir kuris suteikia pirmenybę paveldėti jame nurodytiems asmenims (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-687/2018, 38 punktą).

15.       Įstatymu yra nustatyta galimybė asmeniui savo nuožiūra nuspręsti, kam po jo mirties atiteks teisė disponuoti likusiu turtu. Tokios valios išraiškos forma – testamentas, kuris apibrėžtinas kaip asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisiniai padariniai atsiranda tik testatoriui mirus ir kuris suteikia pirmenybę paveldėti jame nurodytiems asmenims (CK 5.2 straipsnio 2 dalis). Kiekvienas fizinis asmuo gali testamentu palikti visą savo turtą arba jo dalį (neišskiriant ir įprastinio namų apstatymo bei apyvokos reikmenų) vienam ar keliems asmenims, kurie yra arba nėra įpėdiniai pagal įstatymą, taip pat valstybei, savivaldybėms, juridiniams asmenims (CK 5.19 straipsnio 1 dalis).

16.       CK 5.16 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog negalioja testamentas: 1) sudarytas neveiksnaus šioje srityje asmens; 2) sudarytas ribotai veiksnaus šioje srityje asmens; 3) kurio turinys neteisėtas ar nesuprantamas. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, jog testamentas gali būti pripažintas negaliojančiu ir kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindais.

17.       Ieškovai prašė nepripažinti atsakovės R. K. įpėdine pagal E. M. 2015 m. lapkričio 30 d. testamentą, o 2015 m. lapkričio 30 d. testamentą pripažinti negaliojančiu, kaip neatitinkantį testatoriaus valios. Savo reikalavimą grindė aplinkybe, jog atsakovė R. K. E. M. mirties metu nebebuvo jo sutuoktinė ir tokia situacija nebeatitinka testamento sudarymo metu buvusios ir testamente išreikštos testatoriaus valios visą turtą palikti sutuoktinei R. K. (tuometinei M.). Vėliau bylos nagrinėjimo metu ieškovai atsisakė ir neįrodinėjo CK 1.89 straipsnyje numatyto sandorio pripažinimo negaliojančiu pagrindo. Be kita ko, nurodė, jog ieškinys reiškiamas ne dėl to, kad per laiką pasikeitė testatoriaus E. M. valia, kuri buvo išreikšta testamento sudarymo metu, o dėl to, kad testamente testatoriaus išreikštos valios turinys nebeatitinka faktinės situacijos palikimo atsiradimo momentu (atsakovė nebėra testatoriaus sutuoktinė).

18.       CPK 178 straipsnyje nurodyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Pagal CPK 185 straipsnio 1 dalį, teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra ne kartą nurodyta, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Tai yra laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis), kitas įrodinėjimo taisykles (CPK 182 straipsnis). Teismas turi įsitikinti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodinėjimo procese taikytinos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų visumos daryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.).

19.       Sutiktina su apeliantais, kad nagrinėjamos kategorijos bylose įrodinėjimas turi savo specifiką, nes testatoriaus gebėjimai suvokti savo veiksmų reikšmę ir padarinius vertinami retrospektyviai, neišklausant paties testatoriaus, todėl įrodymai turi būti vertinami itin atidžiai ir rūpestingai. Savo praktikoje dėl testamento pripažinimo negaliojančiu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad gerbti testatoriaus valią reikalauja gero elgesio (geros moralės) taisyklės. Ši moralinė nuostata taikant testamento sudarymo tvarką reglamentuojančias normas įgyvendinama per civilinių teisinių santykių subjektų teisinę pareigą įgyvendinant savo teises bei atliekant pareigas veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis) bei įstatyme nustatytą pareigą vadovautis šiais principais ir teismui aiškinant įstatymus bei taikant juos (CK 1.5 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2010). Analogiška nuostata turi būti taikoma ir įrodymų vertinimui. Be to, nustatant reikšmingas aplinkybes dėl testamente išreikštos testatoriaus valios, svarbu atsižvelgti į tai, kad testamentas yra vienašalis sandoris (CK 1.63 straipsnio 3 dalis, 5.19 straipsnis), kuriam sudaryti būtina tik vienos šalies (testatoriaus) valia. Dėl šios priežasties testamente išreikštos testatoriaus valios turiniui nustatyti sutarčių aiškinimo taisyklės (CK 6.193 straipsnis) taikytinos ne visa apimtimi, o tik tiek, kiek tai neprieštarauja testamento, kaip vienašalio sandorio, kuriuo išreikšta tik testatoriaus valia, esmei. Atsižvelgiant į testamento, kaip paveldėjimo pagrindo, prigimtį ir teisinį reglamentavimą (CK 5.2, 5.15–5.42 straipsniai), kilus ginčui dėl testamente išreikštos testatoriaus valios turinio, ši turi būti nustatoma vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais, turi būti remiamasi ne vien pažodiniu testamento teksto aiškinimu, būtina aiškintis tikruosius testatoriaus ketinimus, testamento sudarymo aplinkybes ir kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes (mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) CK 6.193 straipsnio 1, 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2011; 2017 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176-916/2017, 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39-916/2018).

20.       Taip pat kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog paveldėjimo teisės liudijimo turinys, kai paveldima pagal testamentą, turi tiksliai atitikti testamente išdėstytą testatoriaus valią. Dėl to notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą, turi būti įsitikinęs dėl testatoriaus valios, išreikštos testamente, aiškiai suprasti jo patvarkymų dėl palikimo esmę. Paprastai dėl to nekyla problemų, kai testamento turinys yra nuoseklus, nedviprasmiškas, neprieštaringas, testamentas surašytas, vartojant standartinę teisinę terminiją ir sąvokas, apibrėžtas teisės normų. Pagal CK 5.18 straipsnio 2 dalį testamento teksto klaidos, netikslus asmenų įvardijimas, tai, kad kokio nors asmens ar daikto savybė ar padėtis pasikeitė ar išnyko, jei iš testamento turinio testatoriaus valia aiški, neturi reikšmės, taigi tokie netikslumai nėra kliūtis išduoti paveldėjimo teisės liudijimą dėl testamento neaiškumo. Tačiau galimi ir tokie atvejai, kai testamento turinį galima aiškinti įvairiai (skirtingai), arba jo turinio esminės dalys prieštarauja viena kitai ir kartu panaikina viena kitą ar iš viso neįmanoma nustatyti tikrosios testatoriaus valios (nesuprantamas testamentas – CK 5.16 straipsnio 1 dalies 3 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39-916/2018).

21.       Nagrinėjamu atveju E. M. testamentas sudarytas 2015 m. lapkričio 30 d. ir patvirtintas Klaipėdos rajono 3-ajame notarų biuro notarės L. M.. Ji apklausta teismo posėdžio 2022 m. lapkričio 11 d. metu patvirtino aplinkybes, kad ji buvo įsitikinusi testatoriaus veiksnumu. Tačiau taip pat nurodė šiai bylai reikšmingas aplinkybes, kurių pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino. 

22.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nors notarė L. M. ir nurodė, kad E. M. ne kartą buvo atvykęs pas ją dėl nekilnojamojo turto ar pardavimo sandorių ir jai šis asmuo jau buvo žinomas, tačiau pažymėjo tai, kad atvykęs testatorius E. M. pats nusprendė dėl testamento formuluotės, t. y. reikalavo nurodyti būtiną sąlygą, kad turtas paliekamas sutuoktinei R. M.. Taip pat paklausta, kaip ji pasielgtų sprendžiant klausimą dėl šiuo atveju paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, kuris neatitinka testamente numatytos sąlygos – sutuoktinis, patvirtino, kad paveldėjimo teisės liudijimo neišduotų, sustabdytų vykdymą ir būtų nurodžiusi kreiptis į teismą dėl testamento išaiškinimo, kadangi toks atvejis išskirtinis.

23.       Kaip liudytojas apklaustas A. M. teismo posėdžio 2022 m. spalio 14 d. nurodė, kad kai jo brolis E. M. išsiskyrė, jis daug kartų jo klausė, ar susitvarkė reikalus dėl testamento, kuriuo savo turtą paliko Raimondai. E. M. šiuo klausimu nurodęs nepergyventi, kadangi jie išsiskyrė ir viskas, kas buvo nurodyta testamente, anuliuota, taip pat pažymėjo, kad jie išsiskyrė ir jokių turtinių pretenzijų vienas kitam nebeturi. Liudytojas A. M. savo brolį apibūdino kaip aplaidžiai žiūrėjusį į tokius teisinius reikalus, kadangi jis į viską numodavo ranka. Taip pat papildomai nurodė, kad brolis gyvendamas su T. M. jautėsi laimingas, planavo ir savo ateities planus kūrė būtent su ieškove.

24.       Aptartų faktinių aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo atveju priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas testatorius ginčo testamente buvo išreiškęs savo valią savo turto palikimą susieti su šeiminiu statusu testatoriaus atžvilgiu. Teisėjų kolegija remdamasi byloje esančia medžiaga, liudytojų parodymais turi pagrindo manyti, kad testatorius, sudarydamas testamentą, turėjo tikslą savo turto palikimo klausimą išimtinai sieti su kriterijumi, charakterizuojančiu įpėdinį testamento sudarymo dieną, ir atkreipia dėmesį į tai, kad testatorius pats formulavo testamente numatytas esmines testatoriaus valios sąlygas nurodydamas: „<...> nuosavybės teise priklausantį visą turtą: kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, turtines teises, pinigus, vertybinius popierius, ir visą kitą turtą, kuris mirties dieną man priklausys, kur jis bebus ir iš ko besusidės, palieku savo sutuoktinei R. M. <...>.“ Taigi šiuo atveju testatorius, norėdamas palikti savo turtą R. M., galėjo ir neminėti tuo metu esamo statuso, tačiau priešingai, pats notarei nurodė įrašyti vieną iš sąlygų – sutuoktinė.

25.       Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimu buvo nutraukta E. M. ir atsakovės R. K. (tuometinės M.) santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, jame, be kita ko, nurodyta, jog šalys santuokoje įgyto dalytino turto neturi. Be kita ko, remiantis liudytojo A. M. parodymais, duotais teismo posėdžio metu, jis patvirtino faktą, kad E. M. testamento galiojimo laiką siejo išimtinai su santuokos nutraukimo momentu, buvo užtikrintas, kad nurodytas testamentas nutrūkus santuokai nustos galioti, be kita ko, buvo nurodęs, kad jie vienas kitam jokių turtinių pretenzijų nebeturi. 

26.       Pirmosios instancijos teismas laikė neįrodyta aplinkybę, kad santuokos nutraukimo metu E. M. visą savo asmeninį turtą pasiliko sau, vien dėl to, kad jis pakeitė savo valią ir savo mirties atveju nebenorėjo viso savo turto palikti atsakovei, kadangi turtas, įgytas iki santuokos sudarymo, yra asmeninis turtas ir nedalijamas, o sudarydamas testamentą E. M. išreiškė savo valią dėl savo turto likimo po jo mirties. Tačiau apeliacinės instancijos teismas šiai pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai neturi pagrindo pritarti. Remdamasi aptartų liudytojų parodymais, byloje esančia medžiaga teisėjų kolegija šiuo atveju mano, kad E. M., 2019 m. spalio 30 d. sudaręs santuoką su ieškove T. M., ginčo testamento galiojimo laiką siejo išimtinai su santuokos nutraukimo momentu, todėl pagrindo manyti, kad testatorius visą savo turtą palieka atsakovei, su kuria santuoka nutraukta 2017 m. gruodžio 14 d., neturi.

27.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad gerbti testatoriaus valią reikalauja gero elgesio (geros moralės) taisyklės. Ši moralinė nuostata taikant testamento sudarymo tvarką reglamentuojančias normas įgyvendinama per civilinių teisinių santykių subjektų teisinę pareigą įgyvendinant savo teises bei atliekant pareigas veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus ir įstatyme nustatytą pareigą vadovautis šiais principais ir teismui aiškinant įstatymus bei taikant juos (CK 1.5 straipsnio 1 dalis, 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2013).

28.       Teisėjų kolegija vertindama apeliacinio skundo motyvus iš esmės pritaria, kad esminė būtinos testamente numatytos testatoriaus valios sąlygos – palikimo atsiradimo dieną sutuoktinės statuso – nebuvimas sudaro pagrindą teigti, kad sutuoktinės statusas testamento sudarymo dieną buvo esminė ir viena iš būtinųjų sąlygų, atitinkančių tikrąją testatoriaus valią, o šį statusą turintis įpėdinis pagal testamentą palikimo atsiradimo dieną yra tinkamas įpėdinis. Šiuo atveju atsakovė palikimo atsiradimo dieną nebebuvo testatoriaus sutuoktinė, todėl neatitiko esminės testatoriaus būtinos sąlygos, kuri yra nurodyta testamente.

Dėl procesinės bylos baigties

29.       Atsižvelgdama į išdėstytų faktinių aplinkybių ir teisinių argumentų visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovų ieškinį, netinkamai pritaikė materialiosios bei procesinės teisės normas, reglamentuojančias visapusišką ir objektyvų įrodymų tyrimą ir vertinimą, ne visiškai tinkamai nustatė ginčui reikšmingas aplinkybes, neatskleidė bylos esmės, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos tokio pobūdžio bylose (dėl testatoriaus tikrosios valios), tai lėmė neteisingą bylos išsprendimą. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškovų ieškinys tenkinamas konstatuojant, kad atsakovė neturi teisės paveldėti pagal ginčo testamentą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, priteisimo

30.       CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, t. y. ieškovų ieškinį tenkinus iš dalies, atitinkamai perskirstytinos šalių pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos.

31.       Už pareikštą ieškinį ieškovai sumokėjo 113,00 Eur žyminio mokesčio. Ieškovai taip pat patyrė 1 500 Eur išlaidų advokato pagalbai. Ieškovų atstovas pateikė patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius rašytinius įrodymus (2022 m. spalio 12 d. pinigų priėmimo kvitą, serija LAT, Nr. 1138554). Patirtos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių nustatytų išlaidų dydžių. Byloje iš esmės ieškinys buvo patenkintas visiškai (konstatuota, kad atsakovė negali paveldėti pagal ginčo testamentą), todėl ieškovams iš atsakovės priteistinos visos byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos.

32.       Atsakovė nurodo, jog byloje patyrė 2 529,09 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato suteiktą teisinę pagalbą. Ieškinį patenkinus, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

33.       Byloje susidarė 48,04 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos. Šios išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovės.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo

34.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovų apeliacinį skundą tenkinus, jų patirtos išlaidos priteistinos iš atsakovės.

35.       Ieškovai už apeliacinį skundą sumokėjo 113,00 Eur žyminį mokestį, apeliacinį skundą tenkinus,  ieškovams iš atsakovės priteistina 113,00 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.

36.       Atsakovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 800,00 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Patenkinus ieškovų apeliacinį skundą, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a :

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 29 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovų G. M. ir T. M. ieškinį patenkinti.

Konstatuoti, kad atsakovė R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) neturi teisės paveldėti pagal 2015 m. lapkričio 30 d. E. M. sudarytą testamentą, notarinio registro Nr. LM-4265. 

Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Priteisti ieškovams G. M. ir T. M. lygiomis dalimis iš atsakovės R. K. 1 613,00 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus trylika eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovės R. K. 48,04 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, valstybei.

Priteisti ieškovams G. M. ir T. M. lygiomis dalimis iš atsakovės R. K. 113,00 Eur (vieną šimtą trylika eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. 

Teisėjai                                                                                                               Aurimas Brazdeikis 

                                                                                                                     Marius Dobrovolskis 

                                                                                                                     Milda Skersienė