Civilinė byla Nr. 3K-3-96/2007
Procesinio sprendimo kategorija 75.4.1 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2007 m. kovo 6 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas), Teodoros Staugaitienės (pranešėja) ir Janinos Stripeikienės,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos O. V. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2006 m. balandžio 27 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugpjūčio 11 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų O. V. ir J. V. prašymą nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu; institucija, duodanti išvadą byloje, – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos tarnyba.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas prašė teismo nutraukti santuoką, įregistruotą 1986 m. liepos 19 d. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, dėl abiejų sutuoktinių kaltės, priteisti iš pareiškėjo išlaikymą 1994 m. rugpjūčio 22 d. gimusiam nepilnamečiam sūnui V. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis ir nustatyti jo gyvenamąją vietą su motina; atsižvelgiant į vaikų interesus, padalyti santuokoje įgytą turtą nelygiomis dalimis. Pareiškėja prašė teismo nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės, padalyti santuokoje įgytą turtą nelygiomis dalimis, nustatyti nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su motina, priteisti išlaikymą nepilnamečiam sūnui pareiškėjui po bendro turto padalijimo priteistu turtu, taip pat priteisti neturtinės žalos atlyginimą ir skolą, kuri atsirado dėl nesumokėto išlaikymo dabar jau pilnametei dukteriai L., gim. 1987 m. spalio 12 d. Bylos nagrinėjimo metu sutuoktiniai pateikė prašymą nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinti teismui pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Jie nurodė, kad nuo 2004 m. vasario 16 d. netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo, santuoka faktiškai iširo, galimybės išsaugoti šeimą nėra.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų esmė
Vilniaus miesto 1–asis apylinkės teismas 2006 m. balandžio 27 d. sprendimu sutuoktinių prašymą tenkino: nutraukė jų santuoką, įregistruotą 1986 m. liepos 19 d. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje; po santuokos nutraukimo paliko pareiškėjai pavardę V.; patvirtino sutuoktinių 2006 m. balandžio 27 d. sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje sutuoktiniai susitarė, kad po santuokos nutraukimo nepilnamečio sūnaus V. gyvenamoji vieta nustatoma su motina; sūnaus bendravimo su tėvu tvarka nenustatoma; santuokos metu įgytas butas (duomenys neskelbtini), kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, dalijamas taip, kad O. V. asmeninės nuosavybės teise priteisiamos buto 2/3 dalys, o J. V. – 1/3 dalis; jam asmeninėn nuosavybėn taip pat priteisiamas automobilis „Mitsubichi Galant“ (duomenys neskelbtini); išlaikymą nepilnamečiam sūnui tėvas teikia jam po turto padalijimo asmeninės nuosavybės teise priteista buto 1/3 dalimi; O. V. įsipareigoja išmokėti J. V. 70 000 Lt kompensaciją, sumokant visą sumą iš karto arba dalimis ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo, kuriuo patvirtinta ši sutartis, įsiteisėjimo dienos, J. V. įsipareigoja ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo, kuriuo patvirtinta sutartis, įsiteisėjimo dienos pranešti O. V. sąskaitos numerį bei kitus rekvizitus, būtinus kompensacijai sumokėti; ginčo dėl namų apyvokos daiktų nėra, šie daiktai priteisiami O. V.; buvę sutuoktiniai nereiškia jų tarpusavio išlaikymo klausimo; J. V. įsipareigoja ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo, kuriuo patvirtinta sutartis, įsiteisėjimo dienos panaikinti gyvenamosios vietos deklaravimą (duomenys neskelbtini); jis neprieštarauja dėl buto (duomenys neskelbtini) galimo įkeitimo tam, kad O. V. galėtų įvykdyti sutarties 3 punkte nustatytą įsipareigojimą sumokėti jam kompensaciją; šalys neturi kreditinių įsipareigojimų, todėl šio klausimo nesprendžia, po šios sutarties sudarymo atsiradusius įsipareigojimus vykdo ją turinti šalis. Teismas grąžino pareiškėjams J. V. 500 Lt, O. V. – 150 Lt žyminio mokesčio. Teismas sprendime motyvavo, kad, bylos duomenims, pareiškėjų santuoka iširo ir negalima tikėtis, jog sutuoktiniai vėl pradės gyventi kartu; sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinka CK 3.51 straipsnyje nustatytas sąlygas, taip pat CK 3.53 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus, nepažeidžia nė vieno sutuoktinio teisių bei teisėtų interesų.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos O. V. apeliacinį skundą, 2006 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2006 m. balandžio 27 d. sprendimą paliko nepakeistą. Kolegija pripažino nepagrįstais apeliacinio skundo argumentus, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo pažeistos proceso kalbos taisyklės. Kolegija argumentavo, kad visuose teismo posėdžiuose dalyvavo vertėja, apeliantei buvo užtikrinta galimybė naudotis jos paslaugomis. Apeliantė teismo posėdžių metu nereiškė pretenzijų, kad jai trukdoma klausyti vertimo. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog O. V. pasirašė jos valios neatitinkančius dokumentus. Kolegija taip pat nurodė, kad pareiškėjai atstovavo advokatė, rengė sutartį, dėl jos sąlygų vyko šalių derybos. Kolegijos vertinimu, nurodytos aplinkybės paneigia pareiškėjos argumentus, kad dėl netinkamo atstovavimo pasirašė jos valią neatitinkančius dokumentus. Kolegija nenustatė CK 3.53 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų, teismui patvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių; nurodė, kad sutartis parengta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, joje aptartos CK 3.53 straipsnio 3 dalyje nustatyti klausimai; teismo posėdyje pareiškėja dėl jų neprieštaravo. Kolegija nustatė, kad sutartyje nėra aiškiai nurodyta, kokiomis dalimis dalijamas sutuoktiniams bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe priklausantis turtas, tačiau pripažino nepagrįstais apeliantės argumentus, jog sutartimi turtas padalytas nelygiomis dalimis, kad pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise turėjo būti priteista santuokoje įgyto buto 2/3 dalys ir kad ji neturėjo sumokėti sutuoktiniui kompensacijos pinigais. Kolegija sprendė, kad apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nėra pagrindas išvadai, jog pirmosios instancijos teismas pareiškėjos prisiimtą įsipareigojimą mokėti kompensaciją už jai priteisiamą turto didesnę dalį turėjo pripažinti iš esmės pažeidžiančiu jos teises ir teisėtus interesus; sutuoktiniai susitarė, kaip bus dalijamas turtas pagal nustatytą jo vertę, kuris sutuoktinis mokės kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto natūra dalį. Kolegijos vertinimu, sutuoktinių susitarimas dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo, taip pat dėl išlaikymo nepilnamečiam sūnui pasirinkto būdo atitinka materialinės teisės normas. Pagal pareiškėjos pateiktą apskaičiavimą buto, kurio 1/3 dalis priteista nepilnamečiam sūnui išlaikyti, vertė yra 253 100 Lt; vaikui iki jo pilnametystės likus 76 mėnesiams, išlaikymas per mėnesį yra 1110,09 Lt; atsižvelgdamas į UAB „Domus optima“ nustatytą buto vertę (300 000 Lt), pirmosios instancijos teismas sprendė, kad išlaikymas nepilnamečiam sūnui yra didesnis, nei pirmiau nurodytas. Kolegija pripažino teisinga pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, kad sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių nepažeidžia nepilnamečio sūnaus interesų.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu pareiškėja prašo Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2006 m. balandžio 27 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugpjūčio 11 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismai pažeidė CK 1.5 straipsnį, 3.53 straipsnio 4 dalį. Pirmosios instancijos teismas nesilaikė CK 3.53 straipsnio 4 dalyje nustatyto reikalavimo ne formaliai, bet realiai įvertinti visas sutarties sąlygas, ypač kai joje sprendžiamas klausimas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo tam tikra turto, kuris bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, dalimi; apeliacinės instancijos teismas, pripažinęs, kad yra aplinkybių, patvirtinančių sutarties neaiškumą, pirmosios instancijos teismo sprendimą nepagrįstai paliko nepakeistą. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad šalys derėjosi dėl sutartyje nustatytos kompensacijos kitam sutuoktiniui mokėjimo tuo atveju, jeigu būtų susitarta, jog pareiškėjas teiks išlaikymą nepilnamečiam sūnui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; tokiu atveju pareiškėja sutiko mokėti kompensaciją. Tokį susitarimo sąlygos aiškinimą patvirtino J. V. atstovė. Dėl to pagal CK 3.53 straipsnio 4 dalį teismai turėjo įsitikinti, kad sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių taip, kaip ją suprato šalys, yra teisinga abiem sutuoktiniams, jų nepilnamečiam vaikui; nurodyta teisės norma nesuteikia teisės teismams aiškinti sutartį kitaip, nei ją supranta šalys; konstatavus, kad šalių valia neatitinka sutartyje nustatytų sąlygų, teismai privalėjo tokios sutarties netvirtinti. Teismai nevisapusiškai ištyrė bylos aplinkybes, nes padarė nepagrįstą išvadą, kad sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių yra lygiavertė abiem šalims; tuo tarpu sutartimi pareiškėjas gavo daugiau nei prašė, o pareiškėja, atsisakiusi reikalavimų, gavo mažiau negu pusę santuokoje įgyto turto, be to, su ja liko gyventi du vaikai, kurių vienas yra nepilnametis. Teismai taip pat nepagrįstai konstatavo, kad sutartimi nepažeidžiami nepilnamečio vaiko teisės ir teisėti interesai; tokia išvada neišplaukia iš sutarties, kurioje nustatytas išlaikymas nepilnamečiam sūnui tėvui nuosavybės teise priteista 1/3 dalimi buto; kompensacijai išmokėti vaiko motina neturi lėšų, todėl turės jų skolintis ir įkeisti butą, kuriame ji gyvena su vaikais. Teismai nepagrįstai nevertino, kad tokiu atveju iškiltų grėsmė prarasti paskutinį būstą, o nepilnamečiam vaikui – išlaikymą, nors jo tėvas sutiko teikti išlaikymą kitu būdu – kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Sutartis, kurioje įtvirtinta nuostata apie šeimos turto galimą įkeitimą, suponavo teismui pareigą ją tirti, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. Išlaikymo dydžio aritmetinis apskaičiavimas nėra pagrindas teismui pripažinti, kad vaikas gaus tai, kas jam priklauso; tokia teismų išvada neatitinka teismų praktikos, kad išlaikymas negali priklausyti nuo tam tikrų sąlygų įvykdymo.
2. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 178, 185 straipsnių reikalavimus, nes netyrė ir nevertino, kokia buvo tikroji šalių valia sudarant santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, neatsižvelgė į tai, kad pareiškėja neturėjo valios sudaryti tokio turinio sutartį; pareiškėjo J. V. paaiškinimų nelaikė reikšmingais, siekiant nustatyti jo galimybes teikti nepilnamečiam sūnui išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Taip teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo taisyklės dėl sandorio šalių valios sudaryti konkrečią sutartį nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje A. P. prieš E. P., bylos Nr. 3K-3-120/2001). Išvada, kad sutuoktiniai pasidalijo turtą lygiomis dalimis, yra prieštaringa, nes nutartyje kolegija nurodė, jog sutuoktinių sudarytoje sutartyje nėra aiškiai nurodyta, kokiomis dalimis dalijamas turtas. Bylos duomenys patvirtina priešingą, nei nustatė kolegija, išvadą apie tai, kad šalys, atsižvelgdamos į nepilnamečio sūnaus interesus, siekė dalyti turtą nelygiomis dalimis, sutuoktinei priteisiant 2/3 dalis, pareiškėjui – 1/3 turto dalį. Net ir pripažįstant, kad sutuoktiniai bendrą turtą padalijo lygiomis dalimis, atsižvelgiant į didžiausią buto įvertinimą (300 000 Lt), kompensacija sudarytų ne 70 000 Lt, kaip nustatyta sutartyje, bet 50 000 Lt. Tuo tarpu sutuoktiniai sulygo dėl 210 000 Lt buto vertės, todėl pareiškėjai priteisto turto natūra didesnės dalies (1/6) vertė yra 35 000 Lt. Sumokėjus sutuoktiniui 70 000 Lt sutartyje nustatytą kompensaciją, būtų pažeistas turto dalijimo natūra principas, nes pareiškėjai atitenkančio turto natūra dalies vertė sumažėtų 35 000 Lt, nepaisant esminės aplinkybės, jog su ja lieka gyventi du vaikai, kurių vienas yra nepilnametis. Dėl to pripažintina, kad pareiškėjai sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių įtvirtinta pareiga sumokėti kompensaciją sutuoktiniui iš esmės pažeidžia jos teisėtus interesus, taip pat neatitinka nepilnamečio sūnaus interesų dėl jam nustatyto išlaikymo turtu, todėl sutartis pagal CK 3.53 straipsnio 4 dalį teismo negalėjo būti patvirtinta.
3. Teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, aiškinant ir taikant CK 3.53 straipsnio 3 ir 4 dalyse įtvirtintas normas; teismai turėjo įgyvendinti CPK 2 straipsnyje nustatytus civilinio proceso tikslus – ginti visų proceso dalyvių pažeistas teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje A. S. prieš A. S., bylos Nr. 3K-3-575/2005; 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje pareiškėjai L. T. ir A. T.; suinteresuoti asmenys: S. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-322/2006, ir kt.).
Atsiliepime į kasacinį skundą pareiškėjas O. V. prašo jį atmesti, teismų procesinius sprendimus palikti nepakeistus ir nurodo, kad šalių parengta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinta teismo sprendimu, todėl, jam įsiteisėjus, šalys negali kelti klausimo dėl sutarties sąlygų, nes sprendimas įgijo res judicata galią. Tik CK 3.53 straipsnio 3 dalyje nustatytu atveju, t. y. iš esmės pasikeitus aplinkybėms, pavyzdžiui, sutuoktinio liga, nedarbingumas, buvę sutuoktiniai ar vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl šios sutarties sąlygų pakeitimo. Šioje teisės normoje nustatytos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda galimybė pakeisti sutarties sąlygas, negali būti aiškinamos plečiamai, todėl pareiškėjos prisiimtas ir sutartyje įtvirtintas įsipareigojimas mokėti 70 000 Lt kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto dalį, negali būti pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį pripažintas esmine aplinkybe sutartyje nustatytai sąlygai pakeisti. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad kasatorė kitaip, nei nustatė pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai, interpretuoja faktines bylos aplinkybes, tačiau tai nėra kasacijos dalykas. Šalių sudarytoje sutartyje yra išreikšta tikroji jų valia padalyti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį butą taip, kad pareiškėjai būtų priteistos 2/3 buto dalys; dėl jai tenkančios didesnės turto dalies ji įsipareigojo sumokėti J. V. 70 000 Lt kompensaciją. Bylą nagrinėję teismai teisingai nustatė, kad sutarties nuostata dėl išlaikymo nepilnamečiam sūnui turtu nepažeidžia jo teisių ir teisėtų interesų. Pareiškėjas neprieštaravo dėl išlaikymo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, tačiau kasatorė siūlė nustatyti išlaikymą turtu, su šiuo pasiūlymu pareiškėjas taip pat sutiko; atsižvelgiant į pareiškėjo gaunamas pajamas, išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis būtų gerokai mažesnis, nei apskaičiuojant pagal turto vidutinę rinkos kainą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Teismų byloje nustatytos aplinkybės
Pareiškėjų santuoka įregistruota 1986 m. liepos 19 d., santuokoje gimė du vaikai: duktė L., gim. 1987 m. spalio 12 d., ir sūnus V., gim. 1994 m. rugpjūčio 22 d. Butas (duomenys neskelbtini) yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Teismas nutraukė pareiškėjų santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Kasacinis teismas patikrina apskųstus sprendimus ir nutartis teisės taikymo aspektu (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde keliamas klausimas, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai neteisingai aiškino ir taikė CK 3.53 straipsnio normas; nurodoma, kad teismo sprendimu patvirtinta sutuoktinių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neatitinka šalių sutartinės valios, esmingai pažeidžia sutuoktinės ir šalių nepilnamečio sūnaus teises ir teisėtus interesus. Teismo patvirtinta sutuoktinių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių įtraukiama į teismo sprendimą, taip ji tampa sudėtine teismo sprendimo dalimi; toks pirmosios instancijos teismo sprendimas gali būti skundžiamas įprasta įstatymo nustatyta instancine tvarka. Pripažintini nepagrįstais atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai, kad sutarties šalys negali kasacinio proceso tvarka ginčyti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų teisėtumo.
Sutuoktiniai turi lygias turtines ir asmenines neturtines teises (CK 3.3 straipsnis). Sutardami, kad santuoka iširo, sutuoktiniai gali kreiptis į teismą dėl jos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, kartu su prašymu dėl santuokos nutraukimo sutuoktiniai privalo pateikti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (CK 3.51, 3.52 straipsniai). Sutartyje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir dalyvavimo juos auklėjant klausimus bei kitas savo turtines ir neturtines teises ir pareigas (CK 3.53 straipsnio 3 dalis). Teismas privalo vertinti prašymo nutraukti santuoką pagrįstumą ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumą (CK 3.53 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad teismas turi ne tik patikrinti, ar sutartyje sutuoktiniai aptarė visus klausimus, kurie pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį turi būti aptarti, bet ir įvertinti, ar sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų; priešingu atveju pagal CK 3.53 straipsnio 4 dalį teismas sutarties netvirtina, o bylą dėl santuokos nutraukimo sustabdo, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį; jeigu per šešis mėnesius nuo bylos sustabdymo dienos sutuoktiniai neįvykdo teismo nurodymų dėl sutarties turinio, teismas prašymą palieka nenagrinėtą. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumo teisminė kontrolė įstatyme nustatyta visų pirma siekiant apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus ir užtikrinti sutuoktinių lygiateisiškumą. Sutarties sąlygos turi būti nustatytos abiejų sutuoktinių laisva valia, sutarties tekste išdėstytos tiksliai ir aiškiai, kad nekiltų abejonių dėl sutarties turinio. Minėta, teismui patvirtinus sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, jos turinys įtraukiamas į teismo sprendimą, todėl svarbu sutarties sąlygas suformuluoti taip, kad nekiltų kliūčių sprendimui vykdyti. Sutarties sąlygos, prieštaraujančios imperatyviosioms įstatymų normoms, laikytinos prieštaraujančiomis viešajai tvarkai.
Sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių turėtų būti nurodyta, kokiomis dalimis dalijamas sutuoktinių bendras turtas ir koks turtas priteisiamas kiekvienam sutuoktiniui (CK 3.117, 3.123 straipsniai). Pagal CK 3.117 straipsnio 2 dalį nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso nustatytais atvejais. Iš šios įstatymo normos išplaukia, kad teismas, vertindamas sutarties teisėtumą, privalo žinoti, ar turtas dalijamas po lygiai, o jeigu jis sutuoktinių dalijamas nukrypus nuo lygių dalių principo, tai – dėl kokių aplinkybių, ar jos atitinka įstatymo nustatytus kriterijus (CK 3.123 straipsnis). Pagal įstatymą turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į abiejų sutuoktinių bendro turto dalis ir daiktų vertę; jeigu natūra turto negalima padalyti pagal sutuoktiniams tenkančias dalis, vienas sutuoktinis privalo sumokėti kitam sutuoktiniui atitinkamo dydžio kompensaciją pinigais (CK 3.117 straipsnio 3 dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis). Sutuoktiniai sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių privalo aiškiai išspręsti šiuos bendro turto padalijimo klausimus, kad teismai galėtų įvertinti sutarties sąlygų dėl turto padalijimo teisėtumą. Pripažintinos iš esmės pažeidžiančiomis vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus sutarties sąlygos, kai šalių sutarimu, tačiau be teisinio pagrindo, vadinasi – neteisėtai, apribojamos vieno sutuoktinio turtinės ar asmeninės neturtinės teisės.
Teismo sprendimu išlaikymas nepilnamečiam vaikui gali būti priteistas iš vieno ar abiejų tėvų šiomis formomis: kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, konkrečia pinigų suma, priteisiant vaikui tam tikrą turtą (CK 3.196 straipsnio 1 dalis). Išlaikymo forma turi būti parinkta tokia, kad būtų maksimaliai patenkinti vaiko poreikiai, atsižvelgiant į vaiko interesus ir tėvų turtinę padėtį. Tuo atveju, kai išlaikymą savo nepilnamečiam vaikui sutuoktiniai aptarė teismui pateiktoje tvirtinti sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių, teismas pagal CK 3.53 straipsnio 4 dalyje nustatytą reikalavimą, vadovaudamasis CK 3.3 straipsnyje įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, privalo patikrinti, ar sutartyje nustatytas išlaikymas savo forma ir dydžiu nepažeidžia vaiko teisių ir teisėtų interesų, ar neprieštarauja viešajai tvarkai. Jeigu sutartyje sulygta dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisiant jam iš vieno iš tėvų tam tikrą turtą, tai sutartyje taip turi būti ir nurodyta, kad vaikui priteisiamas konkretus turtas. Kai vaikui priteisiamas turtas, registruotinas viešame registre, teismo sprendime turi būti duomenys, būtini atliekant viešąją registraciją. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (2001 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. IX-391 redakcija; Žin., 2001, Nr. 55–1948) 11 straipsnio 1 dalyje nustatytos registruojamos daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, tarp jų ir nuosavybės teisė, todėl, priteisiant vaikui išlaikymą nekilnojamuoju turtu, sprendime turi būti nurodyta, kad konkretus nekilnojamasis daiktas priteisiamas vaiko nuosavybėn arba jam pripažįstama nuosavybės teisė į tam tikrą dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Negali būti pripažinta teisėta sutarties sąlyga dėl vaiko išlaikymo, jei ji neužtikrina tinkamos nepilnamečio vaiko teisių apsaugos.
Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais kasacinio skundo argumentus, kad bylą nagrinėję teismai neteisingai aiškino ir taikė CK 3.53 straipsnio 4 dalies normą. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad, prieš patvirtindamas šalių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, teismas iš esmės netyrė ir nevertino jos sąlygų pagal CK 3.53 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus. Skunde teisingai nurodoma, kad teismas nukrypo nuo teismų praktikos suformuotos nuostatos, jog CK 3.53 straipsnio 4 dalis turi būti taikoma ne formaliai, o visa apimtimi patikrinant, ar sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų, ar neprieštarauja viešajai tvarkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje A. S. prieš A. S., bylos Nr. 3K-3-575/2005; Teismų praktika 25, p. 48 ir kt.).
Apeliacinės instancijos teismas nepašalino pirmosios instancijos teismo padarytų teisės pažeidimų priimant skundžiamą sprendimą. Pagal teismo sprendimu patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių O. V. atiteko 2/3 dalys santuokoje įgyto buto, o sutuoktiniui J. V. – 1/3 dalis. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nutartyje konstatavo, kad sutartyje nėra aiškiai nurodyta, kokiomis dalimis dalijamas bendras turtas; kolegija kartu pripažino nepagrįstais apeliantės argumentus, jog jai pagal sutartį turėjo atitekti 2/3 dalys santuokoje įgyto turto. Esant tokiems argumentams, liko neišaiškinta, kokiomis dalimis padalytas sutuoktinių turtas, ar sutuoktinei priteisto turto vertė viršija jos dalį iš bendro turto ir kokiu mastu, ar dėl to jai atsirado pareiga išmokėti sutuoktiniui sutartyje nustatyto dydžio kompensaciją pinigais. Sutarties 4 punkte nustatyta, kad išlaikymą nepilnamečiam sūnui J. V. teikia jam priklausančia 1/3 dalimi buto, tačiau sutartyje nenustatyta, kad šis turtas priteisiamas sūnui, kaip to reikalaujama CK 3.196 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Sutartyje jokia forma neišreikšta, kad J. V. netenka nuosavybės teisių į jam pagal sutartį atitekusią 1/3 dalį buto, o jo nepilnametis sūnus įgyja nuosavybės teisę į šią buto dalį. Klausimas dėl išlaikymo nepilnamečiam sūnui iš J. V. priteisimo sutartyje išspręstas taip, kad iš esmės nesukelia vaikui teisinių padarinių. Tokią išvadą dėl sutarties turinio patvirtina ir jos 8 punktas, kuriame įtvirtinti J. V. valiniai sprendimai dėl daiktinių teisių į butą įgyvendinimo (buto įkeitimo) ateityje. Sutartyje nustačius tokias sąlygas, negalima paneigti kasatorės argumentų, kad nepilnametis sūnus apskritai negaus iš tėvo išlaikymo, koks jam pagal įstatymą priklauso, kad jai vienai teks išlaikyti vaiką ir be teisinio pagrindo dar sumokėti sutuoktiniui didelę kompensaciją pinigais. Iš tikrųjų, sutuoktiniams sutarus, kad jų bendras turtas dalijamas nukrypstant nuo lygių dalių principo ir kad sutuoktiniui J. V. atitekusi buto 1/3 dalis perduodama nepilnamečiam sūnui kaip išlaikymas natūra, pagal teismų praktikoje suformuluotą taisyklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje V. Z. prieš S. Z., bylos Nr. 3K-3-538, ir kt.) sutuoktiniui negalėjo būti priteista 1/3 dalis buto, nes šis turtas turėjo būti priteistas jo nepilnamečio sūnaus išlaikymo prievolei įvykdyti. Taip padalijant turtą nekyla klausimas dėl sutuoktinės O. V. pareigos mokėti sutuoktiniui kompensaciją pinigais. Tuo atveju, jei bendras turtas būtų dalijamas kitaip – lygiomis dalimis, sutuoktinei O. V. taip pat neturėtų atsirasti pareiga mokėti sutuoktiniui tokio dydžio kompensaciją, kuri sudarytų dalijamo turto 1/3 dalies vertę.
Teisėjų kolegija, remdamasi nutartyje išdėstytais argumentais ir nagrinėjamos bylos duomenimis, daro išvadą, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 3.53 straipsnyje įtvirtintas ir kitas nutartyje aptartas materialinės teisės normas, neįvykdė įstatymo nustatytos funkcijos užtikrinti, kad teismo sprendimu tvirtinama sutuoktinių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitiktų teisėtumo reikalavimus, nepažeistų sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų; netinkamas materialinės teisės normų taikymas nulėmė neteisingą byloje turinčių reikšmės aplinkybių aiškinimą, liko neatskleista bylos esmė (CPK 270 straipsnis, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 331 straipsnis). Skundžiamus sprendimus negalima laikyti teisėtais ir pagrįstais, jie naikintini ir byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 360 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 360 ir 362 straipsniais,
n u t a r i a :
Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2006 m. balandžio 27 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugpjūčio 11 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Vilniaus miesto 1–ajam apylinkės teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Juozas Šerkšnas
Teodora Staugaitienė
Janina Stripeikienė