Baudžiamoji byla Nr. 2K-112-654/2025

  Teisminio proceso Nr. 1-01-1-11521-2023-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.15.1.1; 2.1.15.3.2; 2.1.15.3.3.2; 2.8.9.6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. birželio 16 d. 

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo mišri Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Šeškausko (kolegijos pirmininkas), Eglės Zemlytės ir
Aleno Piesliako (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinės atsakovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ įgalioto atstovo Kęstučio Gedvilo kasacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gegužės 31 d. nuosprendžio, kuriuo A. C. (A. C.) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį 50 MGL (2500 Eur) dydžio bauda. Nukentėjusiosios K. M. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir iš civilinės atsakovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ K. M. priteista 324,52 Eur patirtai turtinei žalai atlyginti ir 3000 Eur patirtai neturtinei žalai atlyginti bei 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (3324,52 Eur) nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.

Taip pat skundžiama Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. lapkričio 29 d. nutartis, kuria civilinės atsakovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ įgalioto atstovo Kęstučio Gedvilo apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1.       A. C. nuteistas už tai, kad, vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl šio eismo įvykio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata: jis 2023 m. kovo 31 d. apie 11.56 val. Švenčionių rajone, vairuodamas automobilį „Audi A3“, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, važiuodamas keliu Utena–Kaltanėnai–Švenčionys, Švenčionėlių miesto kryptimi, atsiradus poreikiui apsisukti ir važiuoti nurodytu keliu Švenčionių miesto kryptimi, norėdamas apsisukti kelio sankryžoje su šalutiniu keliu, nuvažiavo nuo pagrindinio kelio į dešinę ant šalutinio kelio, apsisuko ir išvažiuodamas atgal į pagrindinį kelią (nuo Grigaliūnų kaimo) buvo neatidus ir neatsargus, sudarė netikėtą kliūtį prie jo iš kairės pagrindiniu keliu Utena–Kaltanėnai–Švenčionys Švenčionėlių miesto kryptimi artėjančio automobilio „BMW 3“, kurį vairavo M. G., judėjimui, nedavė jam kelio ir su juo susidūrė. A. C. taip pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 154 punktų reikalavimus, dėl to įvyko eismo įvykis, per šį eismo įvykį automobilio „BMW 3“ keleivei K. M. buvo padaryta muštinė žaizda kaktos dešinėje pusėje, ši žaizda vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.

II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2.       Kasaciniu skundu civilinės atsakovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ įgaliotas atstovas K. Gedvilas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. lapkričio 29 d. nutartį ir pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gegužės 31 d. nuosprendį – atsižvelgiant į didelį nukentėjusiosios neatsargumą, sumažinti K. M. priteistą turtinės žalos atlyginimo dydį iki 162,26 Eur. Kasatorius skunde nurodo:

2.1.                      Žemesnės instancijos teismai netinkamai pritaikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatas, reglamentuojančias nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, nukrypo nuo kasacinės instancijos teismo praktikos panašaus pobūdžio bylose, o tai sukliudė teismams priimti teisingus procesinius sprendimus.

2.2.                      Byloje nustatyta, kad eismo įvykio metu nukentėjusioji K. M. sėdėjo ant galinės automobilio „BMW 3“ sėdynės, tačiau nebuvo prisisegusi saugos diržo, taip pažeidė KET 196 punkte nustatytą pareigą. Nukentėjusiosios parodymai patvirtina, kad eismo įvykio metu dėl inercijos poveikio ji atsitrenkė į priekinę automobilio keleivio sėdynę ir dėl to patyrė sužalojimų. Žemesnės instancijos teismai skundžiamuose procesiniuose sprendimuose nepagrįstai nurodė, kad nukentėjusiosios sužalojimo mechanizmas nėra aiškus, o aplinkybė, jog nesegėtas saugos diržas prisidėjo prie kilusių padarinių, yra spekuliatyvi. Kasacinės instancijos teismo praktikoje yra išaiškinta, kad dalyvavimas eisme savaime yra nesaugi veikla, todėl kiekvienas asmuo turi būti ypač atidus ir apdairus. Esant duomenų, kad nukentėjusysis pažeidė KET ar kitokiu būdu buvo neatsargus, turi būti svarstoma, ar tai yra didelis nukentėjusiojo neatsargumas. Dalyvaujančio eisme nukentėjusiojo didelis neatsargumas yra tada, kai jis numatė ar privalėjo numatyti žalingas pasekmes, kurias jam gali padaryti didesnio pavojaus šaltinis, ir leido šioms pasekmėms atsirasti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-20-689/2020).

2.3.                      Kasacinės instancijos teismas eismo įvykių bylose laikosi nuoseklios pozicijos, kad saugos diržo nesegėjimas yra laikomas nukentėjusiojo dideliu neatsargumu, kuris pats savaime nelemia eismo įvykio kilimo, tačiau prisideda prie padarinių sunkumo (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-634/2005, 3K-3-90/2008, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-299/2012, 2K-20-689/2020), todėl privalo būti vertinamas sprendžiant žalos atlyginimo dydžio klausimus. Kasatoriaus nuomone, nors nukentėjusioji K. M. šiuo atveju nėra atsakinga dėl eismo įvykio kilimo, tačiau jos itin neatsargūs veiksmai – važiavimas neužsisegus saugos diržu – laikytini jos dideliu neatsargumu, susijusiu su kilusiomis pasekmėmis. Kiekvienas eisme dalyvaujantis asmuo yra atsakingas, kad būtų imtasi protingų ir elementariai prieinamų priemonių žalai išvengti arba bent jau jos kilimo tikimybei sumažinti. Tokioje eismo situacijoje saugos diržas yra esminis ir iš esmės vienintelis techninis įrenginys, kuris užkerta kelią automobilyje sėdinčio asmens nekontroliuojamam judėjimui smūgio kryptimi ir apsaugo asmenį nuo neprognozuojamų sužalojimų atsitrenkiant į automobilio salono elementus. Todėl nėra sąžininga ir teisinga visą žalos atlyginimo naštą perkelti už eismo įvykį atsakingam asmeniui, kai dėl žalos dydžio yra atsakingas ir pats nukentėjęs asmuo. Šiuo atveju žemesnės instancijos teismai privalėjo atsižvelgti į nurodytas aplinkybes ir atitinkamai sumažinti nukentėjusiajai priteistiną žalos atlyginimo dydį.

3.       Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Sergejus Stulginskis atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

3.1.                      Žemesnės instancijos teismai, nagrinėdami baudžiamąją bylą, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nepadarė esminių BPK pažeidimų ir pagrįstai nustatė, kad nukentėjusiosios K. M. veiksmai, nesegint saugos diržo, neturėjo reikšmingos įtakos žalos atsiradimui ar jos dydžiui. Priešingai nei teigia kasatorius, byloje nėra patikimų ir objektyvių duomenų, kuriais remiantis būtų galima nustatyti neabejotiną nukentėjusiosios sužalojimo mechanizmą eismo įvykio metu ir kurie neginčijamai patvirtintų, kad segėdama saugos diržą K. M. nebūtų patyrusi sveikatos sutrikdymo arba padariniai būtų žymiai švelnesni. Aplinkybė, kad kiti asmenys, tame pačiame automobilyje segėję saugos diržus, rimtų sužalojimų nepatyrė, nesuteikia pagrindo pripažinti nukentėjusiosios veiksmus dideliu neatsargumu. Tiek „BMW 3“ automobilio vairuotojas, tiek priekyje sėdėjęs keleivis rimtesnių sužalojimų nepatyrė ne vien dėl to, kad buvo prisisegę saugos diržus, bet ir dėl to, kad eismo įvykio metu jiems, priešingai nei ant galinės sėdynės sėdinčiai nukentėjusiajai, išsiskleidė ir saugos pagalvės. Todėl nėra pagrindo K. M. veiksmus, nesegint saugos diržo, vertinti kaip didelį jos neatsargumą, kuris reikšmingai prisidėjo prie žalos atsiradimo arba jos padidėjimo.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4.       Civilinės atsakovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ įgalioto atstovo K. Gedvilo kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl turtinės žalos dydžio ir nukentėjusio asmens didelio neatsargumo

5.       Civilinės atsakovės įgaliotas atstovas kasaciniame skunde ginčija turtinės žalos (324,52 Eur) atlyginimo priteisimą nukentėjusiajai K. M., argumentuodamas tuo, kad žemesnės instancijos teismai nukentėjusiosios veiksmų, nesegint saugos diržo, nepagrįstai nepripažino jos dideliu neatsargumu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.282 straipsnio 1 dalis) ir dėl to netinkamai byloje nustatė nukentėjusiajai priteistiną turtinės žalos atlyginimo dydį. Kasatoriaus nuomone, atsižvelgiant į didelį nukentėjusiosios neatsargumą, K. M. priteistas turtinės žalos atlyginimo dydis turėtų būti sumažintas iki 162,26 Eur. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su kasacinio skundo argumentais.

6.       Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 44 straipsnio 10 dalis ir 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas (BPK 113 straipsnis). Byloje turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys tokio ieškinio pagrindą ir dydį. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 109 ir 115 straipsniai). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Kitaip tariant, gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-50-1073/2019, 2K-158-303/2021, 2K-40-648/2024 ir kt.).

7.       CK 6.248 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta bendroji kreditoriaus kaltės esant civilinei atsakomybei taisyklė: jeigu dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės. CK 6.282 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai, atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį), žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Šioje normoje yra reglamentuojami nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens mišrios kaltės teisiniai padariniai. Ji įtvirtina teismo teisę spręsti dėl prašomo priteisti žalos atlyginimo sumažinimo.

8.       CK nėra nustatyta aiškių didelio ir paprasto neatsargumo atribojimo kriterijų. Vadovaujantis teismų praktika civilinėse bylose, kaip didelis nukentėjusio asmens neatsargumas gali būti įvertintas rizikingas, pakankamai aiškius ir kiekvienam asmeniui suvokiamus atsargumo reikalavimus ignoruojantis nukentėjusiojo elgesys, paprasčiausių, kiekvienam asmeniui suvokiamų atsargumo taisyklių ignoravimas. Dėl neatsargumo kvalifikavimo kaip didelio sprendžiama pagal konkrečioje byloje nustatytas faktines aplinkybes. Konkretaus nurodymo, kaip asmuo turi elgtis konkrečioje situacijoje, kad jo elgesys būtų saugus jam ir aplinkiniams, nevykdymas yra pagrindas daryti išvadą, kad asmuo ignoravo reikalavimus dėl saugaus ir atsargaus elgesio, todėl buvo labai neatsargus (pvz., kasacinės nutartys civilinėse bylose
Nr. 3K-3-13/2012, 3K-3-257-248/2020). Didelis neatsargumas kaip kaltės forma pasireiškia neprotingu arba išskirtiniu rūpestingumo nebuvimu, kai asmuo nėra tiek rūpestingas, kiek akivaizdžiai būtina esamomis aplinkybėmis. Paprastas neatsargumas yra tada, kai veiksmai neatitinka tam tikro rūpestingumo standarto, reglamentuoto įstatyme, kurio tikslas apsaugoti kitus asmenis nuo konkrečios žalos, arba neatitinka rūpestingo žmogaus elgesio standarto, kuris protingai tikėtinas įvertinus aplinkybes (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-114/2017, 3K-3-257-248/2020). 

9.       Dalyvavimas eisme savaime yra nesaugi veikla, todėl kiekvienas asmuo turi būti ypač atidus ir apdairus. Eismo tvarką, dalyvavimo jame sąlygas ir kitus saugaus eismo aspektus detaliai reglamentuoja KET. Jose išdėstyti konkretūs, akivaizdūs ir nesudėtingi reikalavimai, todėl jų nevykdymas gali būti vertinamas kaip didelis neatsargumas. Esant duomenų, jog nukentėjusysis pažeidė KET ar kitokiu būdu buvo neatsargus, turi būti svarstoma, ar tai yra didelis nukentėjusiojo neatsargumas. Teismų praktikoje baudžiamosiose bylose dideliu neatsargumu pripažįstamas toks nukentėjusiojo elgesys ar veiksmai, kai pažeidžiami KET reikalavimai ar elgesys akivaizdžiai neatitinka eismo dalyvio protingo, apdairaus ir atidaus elgesio standarto (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-272/2011, 2K-204/2013, 2K-119-303/2021).

10.       Šioje byloje nustatyta, kad nuteistasis A. C., vairuodamas automobilį, t. y. valdydamas didesnio pavojaus šaltinį, suvokdamas, kad tokioje situacijoje jam taikomi dideli atsargumo ir atidumo reikalavimai, pažeidė KET reikalavimus ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta K. M. sveikata. Tačiau nustatant turtinės žalos dydį šioje byloje būtina įvertinti ne tik nuteistojo A. C. kaltę, bet ir nukentėjusiosios veiksmus – ar ji buvo pakankamai apdairi ir atidi. Žemesnės instancijos teismai nustatė šias aplinkybes: M. G. vairuojamas automobilis „BMW 3“ priekine dalimi visu pločiu atsitrenkė į nuteistojo A. C. vairuojamo automobilio „Audi A3“ kairįjį šoną; nukentėjusioji K. M. sėdėjo automobilyje „BMW 3“ ant galinės sėdynės neužsisegusi saugos diržo, nors jis buvo įrengtas. Taigi, nukentėjusioji K. M. pažeidė KET 196 punkte įtvirtintą reikalavimą, kad, važiuodami transporto priemone su įrengtais saugos diržais, vairuotojas ir keleiviai privalo juos užsisegti.

11.       Tiek įpareigojimas segėti saugos diržą, tiek ir šio įpareigojimo nesilaikymo pasekmės yra visuotinai žinomi. Šis įpareigojimas ilgą laiką yra įtvirtintas ne tik Lietuvos Respublikos, bet ir kitų valstybių teisės aktuose. Be to, įvairiose žiniasklaidos priemonėse periodiškai skelbiama informacija apie saugos diržo segėjimo važiuojant transporto priemonėmis svarbą, vykdomos įvairios socialinės akcijos, taikomos prevencinės priemonės. Kaip skelbiama Lietuvos transporto saugos administracijos tinklalapyje, saugos diržai – viena efektyviausių priemonių, eismo įvykio metu apsaugančių ne tik vairuotoją, bet ir keleivius. Tiek priekinėse, tiek galinėse sėdimosiose vietose sėdintiems ir nesegintiems saugos diržų keleiviams kyla pavojus per susidūrimą būti nublokštiems iš savo sėdimosios vietos ar atsitrenkti į automobilio salono dalis, o sėdintis galinėje sėdimojoje vietoje ir nesegintis saugos diržo keleivis ne tik rizikuoja savo sveikata ar gyvybe, bet ir gali mirtinai sužaloti kitus automobilyje sėdinčius keleivius ir vairuotoją (žr. https://ltsa.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/eismo-sauga/keliu-transportas-3/vairuotojai/saugos-dirzai/).

12.       Eismo įvykio metu tiesioginio smūgio į nukentėjusiosios sėdimą vietą nebuvo. Apklausta pirmosios instancijos teismo posėdyje K. M. paaiškino, kad įvykio neatsimena, bet mano, kad įvykio metu ji atsitrenkė į priekinę sėdynę, nes sėdynė yra truputį skilusi ir skaudėjo krūtinkaulį, ir tada, turbūt, atsitrenkė į stiklą. Automobilis, kuriame buvo K. M., judėdamas tiesiai ir priekine dalimi atsitrenkė į kitą automobilį. Po susidūrimo, veikiami inercijos jėgos, keleiviai juda tokia pat kryptimi ir greičiu, kaip ir automobilis, tačiau, jeigu nėra prisisegę saugos diržo, juda nestabdomi pašalinės jėgos ir atsitrenkia į priešais esantį daiktą, kuris sustabdo jų judėjimą. Tiek pačios K. M. parodymai, tiek jai padaryti sužalojimai patvirtina tokią įvykio eigą ir jai padarytų sužalojimų susidarymo tvarką. Reikalavimas pateikti įrodymų, kad segėdama saugos diržą K. M. nebūtų patyrusi sveikatos sutrikdymo arba padariniai būtų buvę žymiai švelnesni, paneigia paties saugos diržo dėvėjimo tikslą ir saugos tyrimais nustatytą jo naudą. Todėl, jei K. M. būtų segėjusi saugos diržą, sužalojimų iš viso nebūtų arba jie būtų buvę lengvesni, tačiau K. M. nebūtų pažeidusi KET ir žalos klausimas būtų sprendžiamas remiantis kitokiomis taisyklėmis. Atsižvelgdama į šiuos argumentus ir į tai, kad pareigos segėti saugos diržą vykdymas reikalauja minimalių asmens pastangų, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nukentėjusioji K. M., važiuodama automobiliu keleivio vietoje neprisisegusi saugos diržo, nebuvo tiek rūpestinga, kiek akivaizdžiai būtina esamomis aplinkybėmis, todėl toks jos neveikimas vertintinas kaip didelis neatsargumas. Tokią teismų praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: asmenims, važiavusiems neprisisegus saugos diržais ir įvykus eismo įvykiui patyrusiems sunkius sužalojimus, pripažįstamas jų didelis neatsargumas (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-634/2005, 3K-3-90/2008; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-299/2012, 2K-20-689/2020).

13.       Nustačius, kad ir pati nukentėjusioji yra atsakinga už jai kilusią žalą, nėra sąžininga ir teisinga visą žalos atlyginimo naštą perkelti už eismo įvykį atsakingam asmeniui ir turi būti pritaikytos CK 6.248 straipsnio 4 dalyje ir CK 6.282 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nuostatos, suteikiančios teisę teismui mažinti nukentėjusiam asmeniui priteistiną žalos atlyginimą. Šiose CK normose nėra kriterijų, kaip konkrečiai turėtų būti vertinamas už žalą atsakingo asmens ir nukentėjusiojo kaltės laipsnis, esant mišriai kaltei dėl kilusios žalos. Tai, kokia dalimi mažinamas žalos atlyginimas, priklauso nuo konkrečios bylos faktinių aplinkybių. Kaip minėta, civilinės atsakovės atstovas prašo sumažinti nukentėjusiajai priteistą turtinės žalos atlyginimą per pusę, tačiau kasaciniame skunde nepateikia jokių argumentų, pagrindžiančių nurodomą atsakomybės laipsnį. Teisėjų kolegija šiuo atveju nesutinka, kad nukentėjusiajai priteistas turtinės žalos atlyginimas turėtų būti mažinamas per pusę. Tai reikštų, kad nuteistojo A. C. ir nukentėjusiosios K. M. kaltės laipsnis yra vienodas.

14.       Teisėjų kolegijos vertinimu, nors abu veiksmai (A. C. nesaugus vairavimas ir K. M. saugos diržo nesegėjimas) lėmė nukentėjusiajai padarytą žalą, jų kaltės laipsnis negali būti vertinamas kaip vienodas. Eismo įvykio atveju saugaus eismo reikalavimų nesilaikęs vairuotojas, dėl kurio kaltės įvyksta transporto priemonių susidūrimas, turi prisiimti didesnę atsakomybę, kadangi pirmiausia jo veiksmai nulėmė patį eismo įvykį. Šioje byloje nustatyta, kad automobilio „Audi A3“ vairuotojas A. C., norėdamas apsisukti kelio sankryžoje su šalutiniu keliu, nuvažiavo nuo pagrindinio kelio į dešinę ant šalutinio kelio, apsisuko ir, išvažiuodamas atgal į pagrindinį kelią, buvo neatidus ir neatsargus bei sudarė netikėtą kliūtį prie jo iš kairės pagrindiniu keliu artėjančiam automobiliui „BMW 3“, pastarojo automobilio vairuotojas M. G., vengdamas susidūrimo, nusuko į kairę, tačiau kelio kairėje pusėje automobilio priekine dalimi visu pločiu atsitrenkė į automobilio „Audi A3“ kairįjį šoną. Taip A. C. pažeidė KET 154 punkto reikalavimus, kad nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu. Tokie A. C. veiksmai yra kur kas pavojingesni ir sukeliantys gerokai didesnę žalą tiek jam pačiam, tiek tretiesiems asmenims ir jų turtui nei nukentėjusiosios K. M. neveikimas. Todėl atsakomybės už nukentėjusiajai K. M. kilusią žalą padalijimas per pusę būtų neteisingas. Atsižvelgdama į šiuos argumentus ir šios bylos aplinkybes, teisėjų kolegija nusprendžia, kad nukentėjusiajai priteistas turtinės žalos atlyginimas šioje byloje mažintinas 25 proc., t. y. iki 243,39 Eur.

15.       Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagal nagrinėjamoje byloje nustatytą eismo įvykio situaciją žemesnės instancijos teismai nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, netinkamai taikė CK 6.248 straipsnio 4 dalies ir 6.282 straipsnio 1 dalies nuostatas, nepagrįstai nepripažino nukentėjusiosios K. M. didelio neatsargumo ir tai lėmė netinkamą byloje pareikšto civilinio ieškinio išsprendimą (BPK 113 ir 115 straipsniai). Todėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gegužės 31 d. nuosprendis ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. lapkričio 29 d. nutartis keistini (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalis).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu, 

n u t a r i a :

Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gegužės 31 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. lapkričio 29 d. nutartį.

Iš civilinės atsakovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ nukentėjusiajai K. M. priteistą turtinės žalos atlyginimą sumažinti iki 243,39 Eur.

Kitas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gegužės 31 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. lapkričio 29 d. nutarties dalis palikti galioti be pakeitimų.

Teisėjai                                                                        Tomas Šeškauskas

Eglė Zemlytė

                                                                        Alenas Piesliakas