Baudžiamoji byla Nr. 2K–408/2009
Procesinio sprendimo kategorijos
2.3.6.4.5.1; 2.1.4.4.2.1; 2.3.2.2.11;
2.2.4.3; 2.1.4.5.1; 2.4.5.2 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. lapkričio 26 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Valerijaus Čiučiulkos, Rimanto Baumilo ir pranešėjos Dalios Bajerčiūtės,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. G. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2–ojo apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo K. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį už svetimo turto įgijimą apgaule: už UAB „ŠV“ turto įgijimą laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, už UAB „T“ turto įgijimą laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, už UAB „V“ turto įgijimą laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, už UAB „P“ turto įgijimą laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, už UAB „A“ turto įgijimą laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams; pagal BK 300 straipsnio 1 dalį: už dokumento suklastojimą 2005 m. sausio 12 d. laisvės atėmimu vieneriems metams, už dokumento suklastojimą 2005 m. vasario 3 d. laisvės atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šias bausmes subendrinus iš dalies jas sudedant paskirta laisvės atėmimo bausmė trejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, ši bausmė subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. gegužės 21 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme ir galutinė bausmė K. G. paskirta laisvės atėmimas ketveriems metams.
Taip pat skundžiama Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 13 d. nutartis, kuria nuteistojo K. G. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos D. Bajerčiūtės pranešimą,
n u s t a t ė :
K. G. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodyta, kad nusikaltimai padaryti šiomis aplinkybėmis:
2005 m. sausio 12 d. K. G., prisistatydamas UAB „BAG“ direktoriumi A. I., suklaidino UAB „ŠV“ direktorių S. Š. dėl UAB „BAG“ kaip verslo partnerio patikimumo ir sudarė su šia bendrove sutartį dėl geriamo vandens „Š“ tiekimo bei inventoriaus nuomos, kurioje svetima – A. I. pavarde pasirašė kaip UAB „BAG“ direktorius; 2005 m. vasario 3 d. šias prekes pristačius nurodytu UAB „BAG“ buveinės adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), K. G. pasirašė A. I. pavarde 2005 m. vasario 3 d. prekių priėmimo–perdavimo akte, tačiau už įgytas prekes (vandens vėsinimo–kaitinimo aparatus, plastikinius butelius su vandeniu), kurių bendra vertė 4200 Lt, neatsiskaitė ir prekių bei inventoriaus negrąžino, taip savo naudai įgijo UAB „ŠV“ priklausančio 4200 Lt vertės turto;
2005 m. rugpjūčio 8 d. K. G., būdamas UAB „ĮAS“ direktorius, suklaidindamas UAB „T“ dėl jo vadovaujamos įmonės patikimumo, sudarė su šia bendrove sutartį dėl vėdinimo sistemos įrangos bei montavimo darbų ir įsipareigojo atsiskaityti už tai sutartyje nurodytu laiku; tačiau po sutarties pasirašymo K. G. melagingai nurodė, kad darbus priims bei atsiskaitys UAB „ĮAS“ darbuotojai Z. ir A. B., kurie neketino to daryti. 2005 m. rugsėjo 8–16 d. laikotarpiu, Vilniuje, (duomenys neskelbtini), UAB „T“ sumontavus vėdinimo sistemą, kurios kaina kartu su įrengimo darbais 16 520 Lt, K. G. neatsiskaitė, taip už šią pinigų sumą įgijo UAB „T“ prekių ir paslaugų;
2004 m. lapkričio 19 d. K. G., veikdamas pagal 2004 m. rugpjūčio 17 d. įgaliojimą Nr. 04-08-17/01, UAB „BAG“, atstovaujamos fiktyvaus direktoriaus A. I. vardu, kaip tariamas vadybininkas, nors tuo metu UAB „BAG“ nedirbo, atvykęs į UAB „V“, esančią Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pasirašė ir pateikė sutartį Nr. 299, taip suklaidindamas šią bendrovę dėl UAB „BAG“ ir jo kaip verslo partnerio atstovo patikimumo, ir šios sutarties pagrindu pagal UAB „V“ 2004 m. rugpjūčio 17 d. PVM sąskaitą–faktūrą serija VIL, Nr. 04-03134 įgijo įvairių elektros prekių, kurių bendra vertė 5008,91 Lt; pagal minėtą sutartį už gautas prekes K. G., kaip fiktyvus vadybininkas, įsipareigojo sumokėti iki 2004 m. gruodžio 23 d., tačiau to nepadarė; taip K. G. savo naudai įgijo UAB „V“ priklausančio 5008,91 Lt vertės turto;
2004 m. rugsėjo 29 d. K. G., veikdamas pagal 2004 m. rugpjūčio 17 d. įgaliojimą Nr. 04-08-17/01, kaip UAB „BAG“, atstovaujamos direktoriaus S. D., vadybininkas pasirašė su UAB „P“, atstovaujamos O. K., pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 111, taip suklaidindamas UAB „P“ dėl UAB „BAG“ ir jo kaip verslo partnerio atstovo patikimumo, nors šiuo laikotarpiu UAB „BAG“ nedirbo. Apgaule sudarytos sutarties pagrindu K. G. pagal 2004 m. rugsėjo 30 d. sąskaitą–faktūrą serija PC, Nr. 000382 ir pagal 2004 m. spalio 7 d. sąskaitą–faktūrą serija PC, Nr. 000416 iš UAB „P“ gavo prekių (klijų „Lipalas“) už 16 223,90 Lt, tačiau 2004 m. rugsėjo 29 d. sutartyje numatytu laiku už prekes neatsiskaitė, taip savo naudai įgijo UAB „P“ 16 223,90 Lt vertės turto.
2004 m. lapkričio 15 d. K. G., veikdamas pagal 2004 m. rugpjūčio 17 d. įgaliojimą Nr. 04-08-17/01 UAB „BAG“ vardu, sudarydamas sutartį su UAB „A“, esančia Vilniuje, (duomenys neskelbtini), dėl padangų įsigijimo ir jų sumontavimo, suklaidino šią bendrovę dėl ketinimo sumokėti už prekes bei suteiktas paslaugas; UAB „A“ sumontavus padangas, kurių kaina kartu su montavimo darbais 1460,01 Lt, K. G. pagal sąskaitą–faktūrą serija RTA, Nr. 000062 neatsiskaitė, taip už šią pinigų sumą savo naudai įgijo UAB „A“ prekių ir paslaugų.
Be to, K. G. nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad suklastojo tikrus dokumentus, t. y.:
2005 m. sausio 12 d. UAB „ŠV“ patalpose, Vilniuje, (duomenys neskelbtini), sutartyje dėl geriamojo vandens „Š“ tiekimo ir inventoriaus nuomos eilutėje „Kliento parašas“ ranka įrašė pavardę „A. I.“ ir už jį pasirašė;
2005 m. vasario 3 d. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), UAB „ŠV“ priėmimo–perdavimo akte dėl 6 vnt. vandens vėsiklių ir 12 vnt. plastikinių butelių eilutėje „priėmė“ įrašė pavardę „A. I.“ ir už jį pasirašė.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, kurį paliko galioti nepakeistą apeliacinės instancijos teismas, aprašant K. G. nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, už kurias jis nuteistas, nurodyta, kad jis apgaule įgijo svetimą turtą, t. y.:
K. G., turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, 2005 m. sausio 12 d. sudarė sutartį su UAB „ŠV“, Vilniuje, (duomenys neskelbtini), dėl įrenginių įsigijimo, o 2005 m. vasario 3 d. UAB „BAG“, Vilniuje, (duomenys neskelbtini), paėmė iš UAB „ŠV“ 6 vnt. vandens vėsinimo–kaitinimo aparatų, taip savo naudai už 4200 Lt įgijo prekių, priklausančių UAB „ŠV“;
K. G., turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, būdamas UAB „ĮAS“ direktorius, 2005 m. rugpjūčio 8 d. sudarė montavimo sutartį Nr. 2005-08-08 su UAB „T“, (duomenys neskelbtini), dėl vėdinimo sistemos įrangos bei montavimo darbų, o laikotarpiu nuo 2005 m. rugsėjo 8 iki 16 d., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), UAB „T“ sumontavus vėdinimo sistemą, taip savo naudai įgijo prekių už 16 520 Lt, priklausančių UAB „T“;
K. G., turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, 2004 m. lapkričio 23 d., apie 10.30 val., atvyko į UAB „V“, Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kur pateikęs 2004 m. lapkričio 19 d. sutartį Nr. 299 tarp UAB „V“ ir UAB „BAG“ bei 2004 m. rugpjūčio 17 d. UAB „BAG“ įgaliojimą Nr.04-08-17/01 apgaule paėmė prekių pagal PVM sąskaitą–faktūrą už 5008,91 Lt, taip savo naudai už šią sumą įgijo prekių, priklausančių UAB „V“;
K. G., turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, 2004 m. rugsėjo 29 d. sudarė sutartį su UAB „P“, Vilniuje, (duomenys neskelbtini), dėl klijų „Lipalas“ įsigijimo, o UAB „BAG“ paėmė iš UAB „P“ 2004 m. rugsėjo 30 d. klijų „Lipalas“ už 6953,10 Lt ir 2004 m. spalio 7 d. klijų „Lipalas“ už 9270,80 Lt, taip savo naudai įgijo UAB „P“ priklausančių prekių už 16 223,90 Lt;
K. G., turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, 2004 m. lapkričio 15 d. sudarė sutartį su UAB „A“, Vilniuje, (duomenys neskelbtini), dėl padangų 195/70R15C, 175/70R14 įsigijimo ir jų sumontavimo, o UAB „BAG“ paėmė iš UAB „A“ 2004 m. lapkričio 16 d. keturias padangas 195/70R15C už 779,66 Lt ir padangas 175/70R14 už 423,74 Lt, kurias ši bendrovė sumontavo už 33,90 Lt, taip savo naudai įgijo UAB „A“ priklausančių prekių ir paslaugų (su 18 proc. PVM) už 1460,01 Lt.
Kasaciniu skundu nuteistasis K. G. prašo panaikinti Vilniaus miesto 2–ojo apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 22 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 13 d. nutartį, baudžiamąją bylą nutraukti, nes jis nepadarė veikų, turinčių nusikaltimo požymių (vadovaujantis BPK 382 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu); be to, prašo peržiūrėti nuosprendį dėl bausmių subendrinimo bei kardomojo kalinimo įskaitymo į bausmės laiką (BK 63 straipsnio 4, 9 dalys, BVK 157 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktai).
Kasaciniame skunde teigiama, kad neteisingų sprendimų priėmimą lėmė tai, jog teismai bylos iš esmės nenagrinėjo ir įrodymų visumos nevertino. Kasatorius nurodo aplinkybes, kurios yra svarbios sprendžiant jo kaltės ir atsakomybės klausimus.
Nuteistasis K. G. teigia, kad jo darbinių santykių su UAB „BAG“ faktą įrodo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenys, darbo sutartis, Vilniaus apygardos teismo nutartys civilinėje byloje Nr. B2–2415–51/2005, Valstybinės įmonės Registrų centro pažyma, akcininkų knyga (jos originalas pateiktas byloje), akcijų pirkimo–pardavimo sutartis su E. G. Iš šių dokumentų matyti, kad minėtos bendrovės direktorius (po A. I.) buvo F. M. ir nė vienas iš vadovų kasatoriui jokių pretenzijų, civilinio ieškinio nereiškia, taigi ir kaltinimas, susijęs su UAB „ŠV“, yra nepagrįstas.
Pasak kasatoriaus, tarp UAB „T“ ir UAB „ĮAS“ susiklostė civiliniai teisiniai santykiai, jų tęsinys – kilęs ginčas dėl atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymo (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas); tai liudija Vilniaus miesto 2–ojo apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 20 d. nutartis. Iš pateikiamų UAB „ĮAS“ raginimų UAB „T“ matyti, kad „T“ neturi reikalavimo teisės į piniginę prievolę. Pagal CK 6.205 straipsnį sutarties nevykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės nevykdymas. CK 6.59 straipsnyje įtvirtinta prezumpcija, kad prievolės šalis neturi teisės vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolės arba vienašališkai pakeisti jos vykdymo sąlygas. Pagal CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktą prievolės pažeidimas yra visiškas arba dalinis jos nevykdymas (prievolės pažeidimu laikomas tiek jos nevykdymas, tiek netinkamas vykdymas). Iš tiesų UAB „T“ laiku neįvykdė nė vienos sutartyje numatytos sąlygos, dėl to nesumontuota vėdinimo sistema Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nors dalis pinigų sumokėta (kasatorius sumokėjęs avanso 2500 Lt, kuriuos perdavė „T“ atstovams). Vadinasi, UAB „T“ savo neveikimu atsisakiusi vykdyti prievolę ją pažeidė, kai praleido prievolės vykdymo terminą, todėl neįvykdyta sutarties sąlyga šiuo atveju pagal CK 6.256 straipsnį užtraukia civilinę atsakomybę prieš UAB „ĮAS“, kuriai padaryta žala. Esant minėtoms aplinkybėms UAB „T“ neturi finansinio reikalavimo teisės (nekalbant apie tai, kad negalimas ir civilinis prisiteisimas), taigi akivaizdu, kad ji negali būti ir nukentėjusiąja arba civiline ieškove (BPK 109–112 straipsniai).
Kasatorius K. G. teigia, kad pasirašyti 2005 m. rugpjūčio 8 d. vėdinimo sistemos įrengimo sutartį UAB „ĮAS“ vardu buvo įkalbėtas J. M., V. ir R. P.; šių asmenų paprašytas sutiko pajungti pasiklausymo įrangą (kaip priedanga – vėdinimo sistemos pajungimas). Šie darbai buvo pradėti, apie juos kasatorius ruošėsi informuoti ir advokatą (A. B.), tačiau 2005 m. lapkričio 15 d. įranga buvo išmontuota (imituojant kratą advokatų kontoroje). V. ir R. P. jam (K. G.) liko skolingi 2500 Lt, o S. G. – 35 000 Lt; tai patvirtina paskolos raštai. Be to, nuteistojo teigimu, V. ir R. P. tik po 2005 m. rugpjūčio 8 d. sutarties pasirašymo paprašė kartu įmontuoti ir pokalbių pasiklausymo įrangą neva dėl pajuokavimo. K. G. tik vėliau supratęs, kad norėta pasiklausyti jo ir advokato pokalbių. Pradėjus atlikti darbus pagal 2005 m. rugpjūčio 8 d. sutartį, jis buvo suimtas. Fakto, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini), įrenginėjama advokato A. B. kontora, kasatorius nežinojo, nes tam vadovavo kiti asmenys (A. S. ir vienintelė akcininkė E. G.). Šis faktas jam paaiškėjo po 2005 m. lapkričio 15 d., kai kratos metu buvo paimti su kasatoriaus gynyba susiję dokumentai, nors po 2005 m. rugsėjo 17 d., kai buvo paleistas iš suėmimo, minėtu adresu keletą kartų susitiko su A. B., tačiau kalbėjosi tik gynybos klausimais. Kasatorius nurodo, kad prie skundo pateikti rašytiniai įrodymai liudija, jog UAB „T“ vadovai buvo kviečiami į Vilniaus apskrities teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentą, todėl prašo išreikalauti iš šio departamento duomenis apie tai, koks buvo priimtas sprendimas. Kasaciniame skunde teigiama, kad V. ir R. P. nesilaikė statybos darbų reikalavimų, numatytų norminiuose aktuose, pažeidė UAB „ĮAS“ teises bei teisėtus interesus ir lūkesčius, nes vėdinimo įrangos montavimas negalimas be suderinto su namo bendrasavininkiais projekto, be to, gali kilti grėsmė namui (jis gali sugriūti).
Kasaciniame skunde teigiama, kad ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 13-1-3378-06 atskleista J. M. ir jos bendrininkų V. ir R. P. nusikalstama veika sugadinus viso namo, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), elektros instaliaciją, siekiant įrengti 13–ame bute jo (K. G.) ir advokato A. B. pokalbių pasiklausymą – paslaptį sudarančią informaciją, dėl to buvo sumanyta be projekto ir inžinerinių suderinimų šiame bute sumontuoti vėdinimo sistemą, o tai padaryti V. ir R. P., būdami ne specialistai, visiškai nesugebėjo, ir tai pripažįsta jie patys. Kaip matyti iš R. L. raštų, minėta ikiteisminio tyrimo byla sujungta su šia byla, siekiant išvengti J. M. ir kitų teisėsaugos pareigūnų atsakomybės dėl jų nusikalstamos veikos. Iš byloje esančio R. L. rašto advokatui A. B. matyti, kad pastarasis, sujungdamas šią bylą su byla Nr. 13-1-331-05 ir apie tai nepranešdamas jam bei jo atstovui advokatui A. B., trukdė advokatui atstovauti jam (kasatoriui) byloje, kurioje jis buvo pripažintas nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu. Taip A. B. buvo neteisėtai nušalintas nuo kasatoriaus gynybos.
Pasisakydamas dėl veikos, susijusios su UAB „V“, kasatorius nurodo, kad jis negali būti civiliniu atsakovu, nes su šia bendrove nebuvo sudaręs individualios visiškos materialinės atsakomybės sutarties, taigi atsakomybė tenka įmonei, o ne fiziniam asmeniui – vadybininkui, juo labiau kad pagal prekių pardavimo sutartį visos materialinės vertybės per UAB „BAG“ atstovus J. M. ir T. T. perduotos įmonei, pretenzijos kasatoriui nepareikštos. Nuteistojo nuomone, civilinis ieškinys pateiktas siekiant išvengti J. M. pelnytos bausmės, nes ji įmonės daiktus, prekes perdavusi J. J., o šis jas naudojo statybai, ir tai galėtų patvirtinti teisme. Kasaciniame skunde nurodoma, kad iš byloje esančios Vilniaus apygardos teismo 2007 m. kovo 19 d. nutarties matyti, jog teismas patvirtino 5008,91 Lt kreditorinį reikalavimą įmonei UAB „V“, o UAB „BAG“ (kurios vadovu buvo A. I.) yra išregistruota iš Valstybinės įmonės Registrų centro, todėl akivaizdu, kad reikalauti atsakomybės ir reikšti kasatoriui civilinį ieškinį nėra pagrindo.
Kasatorius K. G. pažymi, kad analogiška situacija (dėl reikalavimų nepagrįstumo) yra ir kaltinimuose, susijusiuose su UAB „P“ ir „A“. Svarbią aplinkybę, kad UAB „BAG“ vadovas A. I. nereiškia kasatoriui pretenzijų, patvirtina prekių ir daiktų perdavimo aktas, kurį pasirašė ir nusikalstama veika įtariami J. M., T. T., anksčiau jam (K. G.) prisistatę kaip UAB „BAG“ atstovai ir advokato S. R. padėjėjai.
Kasatoriaus manymu, jo prisipažinimas kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį neatitinka šiame straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos prasmės. Iš bylos duomenų (darbo sutarties, įgaliojimo ir vienintelio akcininko A. I. sprendimo suteikti įgaliojimą veikti UAB „BAG“ vardu) aišku, kad jis (K. G.) turėjo įgaliojimus pasirašyti sutartis UAB „BAG“ vardu (CK 1.40 straipsnis), o J. M., suinteresuotos pačiai išvengti atsakomybės ir neatskleisti savo bendrininkų, parodymai, kaltinantys kasatorių, yra melagingi. Tuo atveju, jei būtų netikima A. I. sprendimais, tai išeitų, kad kasatorius veikė UAB „BAG“ vardu prieš jį buvusio vadovo A. S. suteikto įgaliojimo pagrindu (šis dokumentas yra byloje).
Kasatorius teigia, kad kasaciniame skunde nurodytas aplinkybes gali patvirtinti pas jį saugomi originalūs dokumentai.
Kasaciniame skunde pažymima, kad teismai visiškai netyrė įrodymų: 2004 m. rugpjūčio 4 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutarties (pridedamas originalas), iš kurios akivaizdžiai matyti A. I. veika; Vilniaus VPK 2006 m. lapkričio 6 d. rašto Nr. 13-NT1-6522, iš kurio matyti, kad kasatorius kreipėsi į teisėsaugos institucijas dėl pažeistų teisių gynimo; Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir valstybinės priežiūros departamento raštų (pridėti prie skundo), kur išaiškinta vėdinimo sistemos rengimo tvarka; Vilniaus apygardos teismo nutarčių civilinėje byloje Nr. B2-2415-51/2005 (pridėtos prie skundo), iš kurių matyti A. I. ir F. M. vadovavimas UAB „BAG“. Teismai nevertino prokuroro R. L. šališkumo – šis pareigūnas ikiteisminio tyrimo metu neteisėtai ir tendencingai trukdė kasatoriui naudotis advokato A. B. teisine pagalba (tai liudija prie kasacinio skundo pridėtas Generalinės prokuratūros 2008 m. kovo 7 d. nutarimas), taip pat nevertino Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2008 m. rugpjūčio 19 d. pažymos Nr. 4D-2008/3-526, teismo 2007 m. rugpjūčio 7 d. įsakymo apie kasatoriaus darbinius santykius su UAB „ĮAS“; be to, teismai nevykdė prokuroro T. T. 2006 m. sausio 31 d. nutarimo, kuriuo nutarta patenkinti jo (K. G.) prašymus apklausti liudytojus (minėti dokumentai pridėti prie bylos).
Jeigu byla būtų grąžinta nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui, kasatoriaus manymu, turėtų būti iškviesti liudytojai J. J. ir F. M., kurie patvirtintų, jog visas jo (K. G.) paimtas prekes J. M. perdavė šiems asmenims.
Kasatorius nurodo, kad teisėjų kolegija, nagrinėjusi jo apeliacinį skundą, padarė esminių pažeidimų, nes jo gynėjui (advokatui A. B.) buvo trukdoma jį ginti apeliaciniame procese, kadangi Advokatų taryba 2009 m. vasario 26 d. laikinai išbraukė A. B. iš praktikuojančių advokatų sąrašų ir apie tai nepranešė nei A. B., nei teismui. Jau vien dėl to, kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta.
Kasatorius teigia, kad iš bylos yra dingusi medžiaga – įrodymai apie tyrėjos J. M., G. G., K., prokuroro T. T., D. K. ir R. L. veikas bendrininkaujant su A. I. ir Kauno VPK Ekonominės policijos pareigūnais A. B. ir kitais, dariusiais nusikalstamas veikas K. G. vardu (už šias veikas kasatorius nuteistas). J. M. – byloje įvardyta „Virginija“ – tvarkė UAB „BAG“ buhalterinius duomenis (tai nustatyta Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu), bendrininkaudama su Kauno VPK ENTT pareigūnais A. B. ir E. D., V. B., dalyvavusiais perkant UAB „Kulautuvos vaistinė“ akcijas. Kasatoriaus teigimu, „BAG“ ir „ĮAS“ vardu nusikalstamai veikė S. R. ir jo sūnus advokato padėjėjas A. R., A. I. Prieš šiuos asmenis jis (K. G.) davęs parodymus Kauno VPK tirtoje byloje, kurioje jis kaltinamas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį. Tada ir buvo reikalaujama atsisakyti gynėjo advokato A. B., o to nepadarius, J. M., V. ir R. P. paprašė leisti prijungti pasiklausymo įrangą.
Kasatorius nurodo esąs nekaltas, todėl turėtų būti išteisintas, o prokurorui perduotina bylos medžiaga ikiteisminiam tyrimui dėl J. M., G. G., K., prokuroro T. T., D. K. ir R. L. veikų, bendrininkaujant su A. I. ir Kauno VPK Ekonominės policijos pareigūnais (B. ir kt).
Kasaciniame skunde teigiama, kad teismas padarė klaidų neteisingai subendrindamas bausmes. Nuteistasis nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2007 m. sausio 14 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams baudžiamojoje byloje Nr. 1-00062-06, kurioje 2007 m. sausio 12 d. pareikštas įtarimas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį. Vėliau to paties teismo 2007 m. balandžio 14 d. ir liepos 12 d. nutartimis suėmimas pratęstas dar du kartus po tris mėnesius. Taigi pagal šias nutartis kasatorius suėmime buvo laikomas nuo 2007 m. sausio 12 d. iki spalio 12 d. Apkaltinamąjį nuosprendį priėmęs teismas pažeidė BK 63 straipsnio 4, 9 dalis, nes neįskaitė į bausmės laiką minimų devynių mėnesių, išbūtų kardomajame kalinime (suėmime). Be to, teismas netaikė BVK 157 straipsnio 3 dalies 1 punkto, pagal kurį nuteistieji gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Nuteistasis nurodo, kad 2008 m. liepos 3 d. priimant apkaltinamąjį nuosprendį jis faktiškai buvo atlikęs ne mažiau kaip vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, todėl teismas privalėjo paleisti jį iš teismo salės, taikant minėto įstatymo 157 straipsnio 3 dalies 2 punktą (nes jis faktiškai atlikęs ne mažiau kaip pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės).
Atsiliepimu į nuteistojo kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras Arūnas Verenius prašo kasacinį skundą atmesti.
Prokuroras pažymi, kad nuteistojo K. G. kasacinis skundas yra analogiškas apeliaciniam skundui, o pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį kasacinės instancijos teismas patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, teisės taikymo aspektu, remdamasis teismų sprendimuose nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis.
Atsiliepime nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendį pagrindė byloje surinktų ir teisme patikrintų įrodymų visetu, o apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendį, esminių BPK pažeidimų, kurie būtų lėmę neteisingo ir nepagrįsto nuosprendžio priėmimą, nenustatė. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai atskleidė nuteistojo K. G. veiksmus, kuriais pasireiškė apgaulė užvaldant svetimą turtą. Be to, šis teismas pripažino, kad nuteistojo K. G. kaltė pagrįsta liudytojų M. D., A. I., R. P., V. B., J. M., O. K., L. R., A. T. parodymais, kurie atitiko kitus bylos duomenis. Kitoks teismo ištirtų įrodymų vertinimas, negu norėtų nuteistasis, savaime dar nereiškia esminių BPK pažeidimų.
Prokuroras nurodo, kad kasatoriaus argumentai dėl procesinių teisių į gynybą suvaržymo bylą nagrinėjant abiejų instancijų teismuose – nepagrįsti. Nuteistasis turėjo jį atstovaujantį gynėją, pats dalyvavo tiriant įrodymus, įgyvendino savo teisę pateikti klausimus liudytojams. Kasatoriaus teiginiai, kad Lietuvos advokatų tarybai 2009 m. vasario 26 d. laikinai iš sąrašų išbraukus advokatą A. B. buvo suvaržytos jo teisės į gynybą yra deklaratyvūs, prieštaraujantys bylos medžiagai, nes šis advokatas atstovavo K. G. interesams apeliacinės instancijos teismo posėdyje.
Prokuroro teigimu, nepagrįsti kasacinio skundo argumentai dėl neva nepagrįstai neįskaityto suėmimo laiko, taikant šią kardomąją priemonę kitoje byloje Nr. 1-00062-06. Šis klausimas gali būti sprendžiamas nuosprendžio vykdymo metu BPK 361 straipsnio nustatyta tvarka.
Pasak prokuroro, kasatoriaus reikalavimas taikyti BVK 157 straipsnį ir jį iš laisvės atėmimo vietos lygtinai paleisti, taip pat nepagrįstas. Pagal BVK 157 straipsnio ir BPK nuostatas lygtinis paleidimas iš pataisos namų neatlikus visos paskirtos bausmės taikomas tik pataisos įstaigos teikimu. Skundžiamas K. G. nuosprendis įsiteisėjo 2009 m. kovo 13 d. apeliacinės instancijos teismui atmetus jo apeliacinį skundą. Neįsiteisėjęs nuosprendis nėra vykdomas, todėl lygtinio paleidimo klausimas negalėjo būti svarstomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose.
Kasacinis skundas tenkintinas iš dalies, apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka dėl esminių BPK pažeidimų (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalis).
Kasatorius K. G. skunde nurodo, kad jo veikoje nėra nusikaltimų, už kuriuos jis nuteistas, požymių. Iš esmės dėl to paties nuteistasis apeliacine tvarka skundė ir pirmosios instancijos teismo nuosprendį. BPK 320 straipsnio nuostatos apibrėžia apeliacinio skundo nagrinėjimo ribas bei nustato apeliacinės instancijos teismo pareigą patikrinti apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus ir pateikti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. Tai reiškia, kad, nagrinėdamas K. G. apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas privalėjo atsakyti į klausimus, ar buvo veikos, už kurių padarymą nuteistas kasatorius (apeliantas), ar veikose yra jam inkriminuotų nusikaltimų sudėtis, ar pirmosios instancijos teismas, spręsdamas kaltės ir atsakomybės klausimus, nepadarė esminių BPK pažeidimų ir tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą.
BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo – sukčiavimo – esmė yra apgaulės panaudojimas svetimam turtui užvaldyti. Taigi tai yra esminis nusikalstamos veikos sudėties požymis, kurio turinys – faktinės aplinkybės – turi būti atskleistos ir aprašytos apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje (BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Nuteistojo apeliacinį skundą išnagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje neatskleistas visų nusikalstamų veikų – sukčiavimo – mechanizmas, nenurodyta, kuo pasireiškė apgaulė užvaldant svetimą turtą, o tai sudaro būtinuosius BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius. Nutartyje aprašydamas veikas, už kurias K. G. nuteistas, šis teismas jų turinį papildė esminėmis aplinkybėmis, t. y. nutarties aprašomojoje dalyje nurodė, kad: nuteistasis K. G., prisistatydamas UAB „BAG“ direktoriumi A. I., už jį pasirašęs sutartį, o vėliau – ir prekių priėmimo–perdavimo aktą, suklaidino UAB „ŠV“ direktorių S. Š. dėl įmonės patikimumo; sudarydamas sutartį su UAB „T“ taip pat suklaidino šią bendrovę dėl jo (K. G.) įmonės patikimumo ir, įsipareigodamas atsiskaityti už prekes ir paslaugas sutartyje nurodytu laiku, melagingai nurodė, kad darbus priims ir atsiskaitys UAB „ĮAS“ darbuotojai Z. ir A. B., kurie neketino to daryti; sudarydamas sutartį su UAB „V“, veikdamas kaip fiktyvus UAB „BAG“ vadybininkas, fiktyvaus direktoriaus A. I. vardu, nors tuo metu šioje bendrovėje nedirbo, K. G. suklaidino UAB „V“ darbuotojus dėl jo kaip verslo partnerio patikimumo; sudarydamas sutartį su UAB „P“, veikdamas pagal įgaliojimą kaip UAB „BAG“, atstovaujamos direktoriaus S. D., vadybininkas, nors tuo metu šioje bendrovėje nedirbo, suklaidino bendrovę „P“ dėl jo kaip verslo partnerio patikimumo; sudarydamas sutartį su UAB „A“, veikdamas pagal įgaliojimą UAB „BAG“ vardu, suklaidino UAB „A“ darbuotojus dėl ketinimo sumokėti už suteiktas paslaugas. Pažymėtina, kad šias aplinkybes, turinčias reikšmės K. G. kaltės klausimo išsprendimui, apeliacinės instancijos teismas nustatinėjo ir savo nutartyje įrodinėjo.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, nustatęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio neatitikimą BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimams dėl to, kad aprašant pripažintų įrodytomis nusikalstamų veikų aplinkybes jos atskleistos neišsamiai, visiškai nenurodant, kaip reiškėsi būtinasis nusikaltimo sudėties požymis (apgaulė), tačiau tokį apkaltinamąjį nuosprendį palikdamas galioti nepakeistą, pats pažeidė BPK nuostatas.
Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas privalėjo svarstyti, ar pirmosios instancijos teismas padarė BPK 369 straipsnio 3 dalyje numatytą esminį šio Kodekso pažeidimą ir ar galima jį ištaisyti apeliacinės instancijos teisme priimant BPK 329 straipsnio 4 punkte numatytą sprendimą
Iš bylos dokumentų matyti, kad K. G. nusikalstamų veikų, kurios nurodytos pirmosios instancijos teismo apkaltinamajame nuosprendyje, faktinės aplinkybės analogiškai aprašytos ir kaltinamajame akte (taip pat ir teismo nutartyje dėl bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje). Dėl to apeliacinės instancijos teismas privalėjo svarstyti ir spręsti klausimą, ar yra pagrindas priimti sprendimą BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu (jei ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdė nagrinėti bylą).
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismo padaryti BPK pažeidimai yra esminiai, nes dėl jų buvo suvaržytos įstatymų garantuojamos K. G. (beje, nedalyvavusio bylą nagrinėjant apeliacine tvarka) teisės (žinoti, kuo jis kaltinamas ir tinkamai gintis) ir tai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą (BPK 369 straipsnio 3 dalis).
Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas padarė ir kitų BPK pažeidimų. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (2009 m. kovo 10–13 d.) nuteistąjį K. G. gynė advokatas A. B., kuris tuo metu Advokatų tarybos 2009 m. vasario 26 d. sprendimu buvo laikinai išbrauktas iš praktikuojančių advokatų sąrašo Advokatūros įstatymo 23 straipsnio 2 dalies pagrindu. BPK 47 straipsnyje nurodyta, kad gynėjai yra advokatai. Pagal Advokatūros įstatymą teisę verstis advokato veikla turi į praktikuojančių advokatų sąrašą įrašyti advokatai (Įstatymo 17 straipsnis). Esant šioms aplinkybėms teismas privalėjo spręsti klausimą, ar K. G. gynyba yra teisėta.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal BPK 324 straipsnio 2 dalies nuostatas dėl proceso dalyvių prašymų teismas privalo priimti motyvuotą nutartį. Iš apeliacinės instancijos teismo posėdžio protokolo matyti, kad prašymas apklausti liudytojus F. M. ir J. J. atmestas be jokių motyvų, o prašymas apklausti liudytoją A. I. – visai nespręstas, tuo tarpu pastarojo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, remiamasi, nors nėra duomenų (sprendžiant iš teismo posėdžio protokolo), ar kokie nors šio asmens parodymai pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje buvo perskaityti.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 13 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Teisėjai Valerijus Čiučiulka
Rimantas Baumilas
Dalia Bajerčiūtė