LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2020 m. birželio 10 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė) ir Donato Šerno,
susipažinusi su 2020 m. birželio 3 d. gautu atsakovės sodininkų bendrijos „Žaluma“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. kovo 3 d. sprendimo peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Atsakovė sodininkų bendrija „Žaluma“ padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. kovo 3 d. sprendimo peržiūrėjimo, kuriuo pripažinta negaliojančia su atsakove sudaryta valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis, panaikintas turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas ir taikyta restitucija.
Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu kasacijos pagrindu.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Atsakovės sodininkų bendrijos „Žaluma“ paduotame kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas: 1) nepagrįstai pripažino negaliojančia valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį, kuri, atsakovės nuomone, buvo sudaryta nepažeidžiant imperatyviųjų teisės normų; 2) netinkamai aiškino valstybinės žemės pardavimo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, todėl nepagrįstai sprendė, kad atsakovė neteisėtai pasinaudojo teise įsigyti žemės sklypą lengvatinėmis sąlygomis; 3) netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujančio sandorio negaliojimą. Atsakovės nuomone, jos veiksmai sudarant valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį buvo teisėti, nes ji tokią teisę turėjo, o sutartyje nebuvo numatytas laikotarpis, per kurį ji turi pareigą išlaikyti žemės sklypą nuosavybėje. Įstatymuose įtvirtinto imperatyvo tikslas nėra uždrausti išieškojimą iš žemės, pripažįstant negaliojančiu pirminį valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sandorį. Žemės sklypo realizavimo faktas savaime nesuponuoja valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandorio prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms, nes juo nebuvo pažeisti šalių ar viešieji interesai;4) pažeidė pareigą tinkamai motyvuoti sprendimą, padarydamas visiškai neargumentuotą ir vykdymo proceso esmei prieštaraujančią išvadą, kad, antstoliui priverstinai realizavus žemės sklypą, laikytina, jog atsakovė pažeidė draudimą disponuoti lengvatine tvarka įgyta žeme. Atsakovė neturėjo ketinimo pažeisti teisės normų ir turėjo tikslą naudoti žemės sklypą bendriems savo poreikiams tenkinti, tačiau jo neteko išimtinai dėl antstolio veiksmų, prieš jos valią realizuojant žemės sklypą išieškotojos Vilniaus rajono savivaldybės naudai; 5) pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, nes neįvertino įrodymų viseto, neteisingai paskirstė šalims įrodinėjimo pareigą.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamo apeliacinės instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino, taikė ir pažeidė skunde nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas, ir kad šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėtam teismo sprendimui priimti.
Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Grąžintinas sumokėtas už kasacinį skundą žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).
Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti.
Grąžinti sodininkų bendrijai „Žaluma“ (į. k. 191518644) 261 (du šimtus šešiasdešimt vieną) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2020 m. gegužės 29 d. AB SEB bankas, mokėjimo nurodymo Nr. 407, 18 (aštuoniolika) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2020 m. birželio 1 d. AB SEB bankas, mokėjimo nurodymo Nr. 408.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Gražina Davidonienė
Janina Januškienė
Donatas Šernas