Civilinė byla Nr. e2-16639-1153/2025
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08743-2025-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.19; 3.2.6.1.
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. rugpjūčio 27 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Tomas Malijauskas,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eurologistics24“ ieškinį atsakovei AXA FRANCE IARD dėl žalos atlyginimo.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Eurologistics24“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės AXA FRANCE IARD 1 345,81 Eur žalos atlyginimą, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodo, kad 2023 m. gruodžio 6 d. vietovėje Cours de Dion Bouton 620, Nimes, Prancūzijoje, vilkikų stovėjimo aikštelėje, įvyko eismo įvykis, kurio metu vilkikas, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), manevruodamas nesilaikė saugaus atstumo ir apgadino šalia stovinčią ieškovės UAB „Eurologistics24“ puspriekabę SCHMITZ Cargobull, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Puspriekabė). Ieškovė nurodo, kad faktą, jog minėtas įvykis įvyko nurodytomis aplinkybėmis bei to pasėkoje atsirado padariniai – buvo apgadinta ieškovės Puspriekabė, patvirtina 2023 m. gruodžio 6 d. eismo įvykio deklaracija, užpildyta ir pasirašyta abiejų eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių vairuotojų, taip pat video įrašas, padarytas ieškovės vilkike įmontuota video kamera, o ieškovės Puspriekabei padarytų sugadinimų nuostolio dydį patvirtina iš karto po minėto eismo įvykio padarytos patirtų sugadinimų fotonuotraukos bei remonto darbų sąmata Nr. 23211660, pagal kurią patirtų nuostolių dydis sudaro 1 076,09 Eur (be PVM). Ieškovė pažymi, jog atsižvelgiant į tai, jog minėto eismo įvykio metu patirtų Puspriekabės sugadinimų remonto trukmė – 2 dienos, dėl ko Puspriekabė nebuvo naudojama tiesioginei veiklai vykdyti, ieškovės nuostolius sudaro ir negautos pajamos, kurios remiantis eismo įvykio vietos (Prancūzijos) galiojančiais teisės aktais, sudaro 269,72 Eur sumą (t. y. 134,86 Eur negautų pajamų suma per dieną x 2 dienų). Taigi, bendra dėl 2023 m. gruodžio 6 d. eismo įvykio metu ieškovei patirta žala sudaro 1 345,81 Eur sumą. Ieškovė nurodo, jog remiantis Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuro pateikta informacija buvo nustatyta, jog vilkiko, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinė atsakomybė įvykio dienai buvo apdrausta Prancūzijos draudimo bendrovėje AXA FRANCE IARD. Atsižvelgiant į tai, 2023 m. gruodžio 11 d. ieškovė pateikė atsakovei pretenziją, prašydama atlyginti dėl 2023 m. gruodžio 6 d. eismo įvykio atsiradusią žalą, tačiau atsakovė į ją nereagavo ir žalos/jos dalies iki šiol neatlygino. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 1 345,81 Eur žalos atlyginimą.
3. Atsakovė AXA FRANCE IARD pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti iš ieškovės atsakovės naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pažymi, jog ieškovė nurodo, kad Puspriekabei padarytų sugadinimų nuostolio dydį patvirtina iš karto po minėto eismo įvykio padarytos minėtos puspriekabės patirtų sugadinimų fotonuotraukos, vaizdo įrašas ir remonto darbų sąmata, tačiau atsakovės vertinimu, teismui pateikta niekieno nepasirašyta ir nežinia kieno parengta lentelė, nėra sąmata. Kartu atsakovė atkreipia dėmesį, jog ieškovė taip pat reikalauja, kad jai būtų atlyginta tariamai patirta žala už 2 prastovos dienas, kas anot atsakovės reiškia, jog šio ieškinio pateikimo dienai minėta transporto priemonė jau yra suremontuota, tačiau ieškovė į civilinę bylą nėra pateikusi jokių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti ne apie teorinius, o apie faktiškai ieškovės patirtus remonto kaštus. Atsakovės vertinimu, tuo atveju jeigu transporto priemonė buvo suremontuota, ieškovė, įrodinėdama žalos dydį, privalo atskleisti faktinius transporto priemonės remonto kaštus, o ne remtis teoriniais skaičiavimais. Taip pat, anot atsakovės, ieškovė nepateikė jokių įrodymų dėl reikalavimo priteisti 269,72 Eur negautų pajamų už 2 dienas, kurias transporto priemonė negavo pajamų, t. y. ieškovė nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad sugadinta transporto priemonė buvo remontuojama ir kad būtent 2 dienas (į bylą nėra pateikta nei remonto pradžią, nei pabaigą, nei remonto sumą patvirtinančių dokumentų), taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad dėl negalėjimo naudotis puspriekabe ji išvis patyrė kokių nors nuostolių, t. y. kad turėjo ir negalėjo įvykdyti kokių nors užsakymų, kad neturėjo kitų laisvų priekabų, kad negalėjo priekabos išsinuomoti ir pan. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, atsakovė vertina, kad ieškovės ieškinys turi būti atmestinas kaip aiškiai nepagrįstas. Kartu atsakovė atkreipia dėmesį, kad ieškovė civilinę bylą nagrinėjančiam teismui neatskleidžia Prancūzijos teisės turinio. Pažymi, jog šio ginčo atveju sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą turi būti vadovaujamasi Prancūzijos vidaus teise, kadangi eismo įvykis įvyko Prancūzijoje.
4. Ieškovė dublike nurodo, kad nesutinka su atsakovės atsiliepime nurodytomis aplinkybėmis, pažymi, kad kaip matyti iš pateikto atsiliepimo į ieškinį atsakovė neginčija vilkiko, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo neteisėtų veiksmų, kaltės ir priežastinio ryšio su padarytu nuostoliu, dėl 2023 m. gruodžio 6 d. vietovėje Cours de Dion Bouton 620, Nimes, Prancūzijoje, vilkikų stovėjimo aikštelėje sukelto eismo įvykio, tačiau ginčija patirto nuostolio dydį. Ieškovė papildomai paaiškina, kad SCHMITZ Cargobull, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. y. puspriekabė), kuri buvo apgadinta minėto eismo įvykio metu, buvo suremontuota. Kartu su dubliku ieškovė pateikė tai patvirtinančius įrodymus – UAB „Transtiros sunkvežimių servisas“ PVM sąskaitą faktūrą TSS Nr. 00005103 1 076,09 Eur sumai (be PVM) ir jos apmokėjimą patvirtinantį dokumentą. Nurodo, kad pateikta UAB „Transtiros sunkvežimių servisas“ pažyma, patvirtina, kad Puspriekabės sugadinimų, patirtų 2023 m. gruodžio 6 d. eismo įvykio metu, remontas truko 2 dienas. Kartu ieškovė pažymi, kad negautos pajamos (šiuo atveju 269,72 Eur) buvo nustatomos ir skaičiuojamos pagal Prancūzijos teisę, pagal kurią yra tiesiog nustatytos fiksuotos sumos už vieną prastovų dieną atskiroms įmonių grupėms pagal jų turimą transporto priemonių parką ir iš esmės tos pačios grupės įmonėms nepriklausomai nuo to, kiek jos uždirba, yra atlyginama už vieną prastovų dieną tokia pati suma. Ieškovė teikia pažymą apie jos eismo įvykio dienai valdyto transporto priemonių parko dydį, kuris viršija 10 transporto priemonių vežant ilgaisiais nuotoliais (transporto priemonių parkas 836 vnt.), todėl taikomas vienos dienos tarifas – 134,86 Eur. Taigi, atsižvelgiant į tai, jog minėto eismo įvykio metu patirtų Puspriekabės sugadinimų remonto trukmė buvo 2 dienos, dėl ko Puspriekabė nebuvo naudojama tiesioginei veiklai vykdyti, ieškovės negautos pajamos sudaro 269,72 Eur. Ieškovė dublike nurodo, kad atsakovės teiginiai neva ieškovė neįrodė, kad dėl negalėjimo naudotis Puspriekabe ji patyrė kokių nors nuostolių, negalėjo įvykdyti kokių nors užsakymų, neturėjo laisvų priekabų, ką, atsakovės teigimu, patvirtina, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-886-262/2019, yra visiškai nepagrįsti, kadangi minėtos bylos ir šios bylos faktinės aplinkybės visiškai nesutampa (eismo įvykis minėtoje byloje įvyko Vokietijoje, ne Prancūzijoje), todėl minėta byla yra neaktuali šiai bylai. Pažymi, kad kaip jau buvo minėta, negautos pajamos buvo nustatomos ir skaičiuojamos pagal Prancūzijos teisę, o tokią praktiką patvirtina ir Vilniaus miesto apylinkės teismo praktika analogiškose bylose, pavyzdžiui, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 28 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1693-964/2019 ir kt.
5. Atsakovė triplike papildomai nurodė, kad ieškovė iki šiol nėra pateikusi jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių faktą, kad Puspriekabė buvo remontuojama – nei darbų atlikimo ar priėmimo aktų, nei kitų įrodymų, kurie pagrįstų, kad remontas buvo atliktas, kada buvo atliktas, kas remontuota, kokios medžiagos įsigytos remontui, kiek truko remonto trukmė ir pan. Atsakovė pažymi, kad eismo įvykis įvykio 2023 metais, o ieškovė sąskaitą faktūrą gavo ir pateikė teismui tik prieš dubliko pateikimą, t. y. po to, kai atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė abejojanti ieškovės neva aptirta žala. Anot atsakovės, yra akivaizdu, kad ieškovei kreipiantis į teismą jokios tariamos žalos nebuvo, kas patvirtina ieškinio nepagrįstumą. Kartu atsakovė nurodo, kad analogiškoje byloje teismai (Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-481-656/2025) jau yra suformavę praktiką dėl analogiško pobūdžio įrodymų ir reikalavimų, t. y. ieškovui neįrodžius, kad ieškovo transporto priemonės prastova dėl jos remonto truko ilgiau nei vieną dieną, žala (negautas pelnas už krovininių transporto priemonių prastovas) pagal Prancūzijos teisę negali būti kompensuojama. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, atsakovė prašo ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
6. 2025 m. rugpjūčio 14 d. byloje buvo gauti papildomi ieškovės rašytiniai paaiškinimai. Ieškovė nurodo, kad Puspriekabė, kuri buvo apgadinta minėto eismo įvykio metu, buvo suremontuota bei tai patvirtinantys įrodymai yra pateikti byloje. Pažymėjo, jog pilną Puspriekabės remonto (įskaitant reikalingas detales ir dalis) paslaugą pirko iš UAB „Transtiros sunkvežimių servisas“. Puspriekabė buvo suremontuota dar iki atsakovės atsiliepimo byloje pateikimo. Ieškovė paaiškina, jog kaip matyti iš pateiktos sąskaitos, joje nurodyti darbai buvo atlikti po eismo įvykio konkrečiai pagal sąmatą Nr. 23211660, t. y. tas pats numeris yra nurodytas tiek sąmatoje, tiek ir minėtoje PVM sąskaitoje faktūroje. Taip pat, ieškovė nurodo, jog į bylą pateikė UAB „Transtiros sunkvežimių servisas“ pažymą, patvirtinančią, kad Puspriekabės sugadinimų, patirtų 2023 m. gruodžio 6 d. eismo įvykio metu, remontas truko 2 dienas. Ieškovė papildomai teikia paraišką dėl Puspriekabės remonto, patvirtinančią, kada Puspriekabė buvo pateikta remontui ir kada atsiimta, kas patvirtina būtent 2 dienų bendrą laikotarpį, kurį Puspriekabė nedirbo ir negalėjo dirbti. Ieškovė atkreipia dėmesį, kad kaip matyti iš sąmatos, buvo atliekamas tento šono paruošimas, klijavimas/armavimas, porėmio rėmo lyginimas, atstatymas, porėmio rėmo paruošimas ir dažymas. Taigi, būtent dėl šių darbų atlikimo bei pilno išdžiūvimo po remonto, Puspriekabė negalėjo būti naudojama dvi dienas. Kartu ieškovė paaiškina, kad kartu su ieškiniu pateiktą Puspriekabės sugadinimų, atsiradusių dėl minėto įvykio, remonto sąmatą sudarė UAB „Transtiros sunkvežimių servisas“, tiesiog dėl techninių kliūčių minėta sąmata nebuvo atspausdinta ant firminio minėtos įmonės blanko, todėl ieškovė į bylą yra pateikusi minėtą sąmatą su visais rekvizitais. Be to, ieškovė į bylą pateikė Prancūzijos institucijos dokumentą dėl negautų pajamų sumų dydžių dėl negalėjimo naudoti sugadintos/sunaikintos transporto priemonės pagal Prancūzijos teisę, kurie turi būti taikomi minėto eismo įvykio metu atsiradusiems nuostoliams apskaičiuoti. Ieškovė pabrėžia, kad negautos pajamos nustatomos ir skaičiuojamos pagal Prancūzijos teisę, pagal kurią yra tiesiog nustatytos fiksuotos sumos už vieną prastovų dieną atskiroms įmonių grupėms pagal jų turimą transporto priemonių parką ir iš esmės tos pačios grupės įmonėms nepriklausomai nuo to, kiek jos uždirba, yra atlyginama už vieną prastovų dieną tokia pati suma. Ieškovė nurodo, kad į bylą yra pateikusi pažymą apie jos eismo įvykio dienai valdyto transporto priemonių parko dydį, kuris viršija 10 transporto priemonių vežant ilgaisiais nuotoliais (transporto priemonių parkas 836 vnt.), todėl taikomas vienos dienos tarifas – 134,86 Eur. Atsižvelgiant į tai, jog minėto eismo įvykio metu patirtų Puspriekabės sugadinimų remonto trukmė – 2 dienos, dėl ko Puspriekabė nebuvo naudojama tiesioginei veiklai vykdyti, ieškovės nuostolį sudaro ir negautos pajamos, kurios šiuo atveju yra 269,72 Eur. Taigi, bendra dėl 2023 m. gruodžio 6 d. eismo įvykio ieškovės patirta žala sudaro 1 345,81 Eur sumą. Ieškovė atkreipia dėmesį, jog atsakovė teigia, jog ieškovė neįrodė, kad dėl negalėjimo naudotis Puspriekabe ji patyrė kokių nors nuostolių, negalėjo įvykdyti kokių nors užsakymų, neturėjo laisvų priekabų, ką, atsakovės teigimu, patvirtina, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-886-262/2019. Tokie atsakovės teiginiai, anot ieškovės, yra visiškai nepagrįsti, kadangi minėtos bylos ir šios bylos faktinės aplinkybės (ratio decidendi) visiškai nesutampa, todėl minėta byla yra neaktuali šiai bylai, kadangi eismo įvykis minėtoje byloje įvyko Vokietijoje, ne Prancūzijoje. Ieškovė pažymi, kad kaip jau buvo minėta, kai eismo įvykis įvyksta Prancūzijoje ir jo metu apgadinama transporto priemonė, negautos pajamos dėl transporto priemonės sugadinimo yra nustatomos ir skaičiuojamos pagal Prancūzijos teisę pagal kurią yra tiesiog nustatytos fiksuotos sumos už vieną prastovų dieną atskiroms įmonių grupėms pagal jų turimą transporto priemonių parką ir iš esmės tos pačios grupės įmonėms nepriklausomai nuo to, kiek jos uždirba, yra atlyginama už vieną prastovų dieną tokia pati suma, ir jokios kitos aplinkybės nėra ir neturi būti įrodinėjamos. Pažymi, jog tokią praktiką patvirtina ir Lietuvos teismų praktika analogiškose bylose, pavyzdžiui, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 28 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1693-964/2019, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 30 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-872-816/2018 ir kt.
7. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 441 straipsniu, byla nagrinėjama teismo 2025 m. liepos 28 d. nutarties pagrindu rašytinio proceso tvarka, apie rašytinį teismo posėdį paskelbus specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt (CPK 133 straipsnio 3 dalis) ir išsiuntus pranešimus. Nei ieškovė, nei atsakovė iki paskirto teismo posėdžio prašymų dėl žodinio bylos nagrinėjimo nepateikė, papildomų paaiškinimų ir įrodymų nepateikė.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Ieškinys tenkintinas visiškai
Dėl civilinės bylos teismingumo ir taikytinos teisės.
8. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2023 m. gruodžio 6 d. vietovėje Cours de Dion Bouton 620, Nimes, Prancūzijoje, vilkikų stovėjimo aikštelėje, įvyko eismo įvykis, kurio metu vilkikas, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), manevruodamas nesilaikė saugaus atstumo ir apgadino šalia stovinčią UAB „Eurologistics24“ puspriekabę SCHMITZ Cargobull, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir tokiu būdu padarė ieškovei žalą. Iš 2023 m. gruodžio 11 d. Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro pranešimo matyti, kad eismo įvykio dieną transporto priemonės – vilkiko, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta atsakovės Prancūzijos draudimo bendrovės AXA FRANCE IARD. Atsižvelgdama į tai, ieškovė 2023 m. gruodžio 11 d. pateikė pretenziją atsakovei, prašydama atlyginti žalą, tačiau, kaip ieškovė nurodo ieškinyje, atsakovė į minėtą pretenziją nereagavo ir žalos neatlygino.
9. Remiantis 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau – ir Reglamentas) 11 straipsnio 1 dalies b punkto nuostatomis, draudikui, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta (buveinės vieta) yra valstybėje narėje, bylą galima iškelti kitoje valstybėje narėje ieškovo nuolatinės gyvenamosios (buveinės) vietos teismuose, jeigu ieškinius pateikia draudėjas, apdraustasis arba naudos gavėjas.
10. Nagrinėjamu atveju ieškovė UAB „Eurologistics24“, t. y. Lietuvos Respublikoje registruota įmonė, yra naudos gavėja, kuri turi teisę iškelti draudikui (t. y. atsakovei) bylą savo nuolatinės buveinės vietos teisme (šiuo atveju Vilniaus miesto apylinkės teisme).
11. Remiantis 2007 m. liepos 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 864/2007 Dėl nesutartinėms prievolėms taikytinos teisės (reglamentas „Roma II“) 4 straipsniu, jeigu šiame reglamente nenumatyta kitaip, iš delikto atsirandančiai nesutartinei prievolei taikoma tos šalies teisė, kurioje atsirado žala, neatsižvelgiant į tai, kurioje šalyje įvyko žalą sukėlęs įvykis ir neatsižvelgiant į tai, kurioje šalyje ar šalyse atsirado netiesioginių to įvykio pasekmių. Šio reglamento 18 straipsnyje numatyta, kad žalą patyręs asmuo atsakingo asmens draudikui gali tiesiogiai pareikšti savo ieškinį dėl žalos atlyginimo, jeigu tai numato nesutartinėms prievolėms taikytina teisė ar draudimo sutarčiai taikytina teisė.
12. Reglamento „Roma II“ 29 straipsnyje įtvirtinta, kad šis reglamentas nedaro poveikio tarptautinių konvencijų, kurių šalimis šio reglamento priėmimo metu yra viena ar kelios valstybės narės ir kurios nustato su nesutartinėmis prievolėmis susijusias kolizines teisės normas, taikymui. Tačiau šis reglamentas tarp valstybių narių turi viršenybę tik dviejų ar daugiau valstybių narių tarpusavyje sudarytų konvencijų atžvilgiu tiek, kiek tokios konvencijos susijusios su klausimais, kuriuos reglamentuoja šis reglamentas.
13. Prancūzija ir Lietuva taip pat yra 1971 m. gegužės 4 d. Hagos konvencijos dėl eismo įvykiams taikytinos teisės (toliau – ir Konvencija) šalys. Šios Konvencijos 3 straipsnyje numatyta, kad taikytina valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, vidaus teisė.
14. Nagrinėjamu atveju eismo įvykis įvyko ir žala atsirado Prancūzijoje. Todėl šiuo atveju sprendžiant atsakovės atsakomybės ir nuostolių (žalos) atlyginimo klausimus taikytina Prancūzijos teisė.
Dėl žalos atlyginimo
15. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad minėto 2023 m. gruodžio 6 d. eismo įvykio metu atsakovės apdrausta transporto priemonė – vilkikas, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), manevruodamas nesilaikė saugaus atstumo ir apgadino šalia stovinčią ieškovės puspriekabę SCHMITZ Cargobull, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir tokiu būdu padarė ieškovei žalą. Šias aplinkybes patvirtina 2023 m. gruodžio 6 d. eismo įvykio deklaracija, užpildyta ir pasirašyta abiejų eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių vairuotojų, ieškovės Puspriekabės apgadinimų fotonuotraukos bei eismo įvykio vaizdo įrašas, darytas ieškovės vilkike buvusia videokamera. Remiantis remonto darbų sąmata Nr. 23211660 bei PVM sąskaita-faktūra serija TSS25 Nr. 00005103 patirtų nuostolių dydį sudaro 1 076,09 Eur (be PVM). Taip pat ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 269,72 Eur negautų pajamų (nuostolių), dėl remonto negalėjus 2 dienas naudoti Puspriekabės tiesioginiai veiklai vykdyti. Pažymėtina, jog atsakovė iš esmės neginčija vilkiko, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo neteisėtų veiksmų, kaltės ir priežastinio ryšio dėl 2023 m. gruodžio 6 d. Prancūzijoje, vilkikų stovėjimo aikštelėje, sukelto eismo įvykio, tačiau nesutinka su ieškovės patirtų nuostolių dydžiu. Nurodo, jog ieškovė, įrodinėdama žalos dydį, privalo atskleisti faktinius transporto priemonės remonto kaštus, objektyvius įrodymus, o ne remtis teoriniais skaičiavimais. Taip pat vertina, jog ieškovė nepateikė objektyvių įrodymų dėl reikalavimo priteisti 269,72 Eur negautų pajamų už 2 dienas, kurias transporto priemonė negavo pajamų, t. y. nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad sugadinta transporto priemonė buvo remontuojama ir kad būtent 2 dienas, taip pat, kad dėl negalėjimo naudotis puspriekabe ji išvis patyrė kokių nors nuostolių.
16. Prancūzijos civilinio kodekso 1240–1244 straipsniuose pateikiami bendrieji deliktinės civilinės atsakomybės principai. Taisykles dėl žalos atlyginimo formuoja teismų praktika. Prancūzijos kasacinis teismas yra suformulavęs integralaus žalos atlyginimo principą (kas iš esmės atitiktų Lietuvoje visiško nuostolių atlyginimo principą), pagal kurį žalą patyręs nukentėjęs asmuo privalo turėti galimybę gauti integralų žalos atlyginimą, neatsižvelgiant į žalos pobūdį. Žalos buvimą ir kompensacijos dydį nustato bylą nagrinėjantis teismas. Dėl to, jei vairuotojas pripažįstamas atsakingu už padarytą žalą, jis privalo nukentėjusiajam atlyginti visus materialinius ir moralinius nuostolius, dėl kurių įrodymai yra pateikti. Pažymėtina, jog pagal teismų praktiką kompensuojami ir negauto pelno nuostoliai (šios praktikos nuosekliai laikomasi ir apylinkės teismų praktikoje, pavyzdžiui, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 30 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-872-816/2018, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 28 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1693-964/2019, 2025 m. birželio 30 d. Tauragės apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-3755-1177/2025 ir kt.).
17. Pastebėtina, jog visiško žalos kompensavimo principas lemia, kad nukentėjusiajam nuostolių kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado. Tai reiškia, kad nukentėjusiajam neturi būti priteisiama nei mažiau, nes tokiu atveju nebus tinkamai apgintos asmens teisės, nei daugiau, nes nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėtų skolininko sąskaita. Kartu visiško žalos atlyginimo principas reiškia, kad padarytos žalos dydis nustatomas kiekvienoje konkrečioje byloje.
18. CPK 12 straipsnyje nustatyta, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kasacinio teismo konstatuota, kad šis principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Sprendžiant dėl šalių įrodinėjimo pareigos, pažymėtina, kad bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis).
19. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-148-381/2024).
20. Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje žalos padarymo aplinkybes patvirtina 2023 m. gruodžio 6 d. eismo įvykio deklaracija, užpildyta ir pasirašyta abiejų eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių vairuotojų, ieškovės Puspriekabės apgadinimų fotonuotraukos bei eismo įvykio vaizdo įrašas, darytas ieškovės vilkike buvusia videokamera. Šių įrodymų atsakovė savo įrodymais nepaneigė. Iš šių įrodymų matyti kontaktavimo vietos, padaryti sužalojimai, apgadintos dalys (t. y. nukentėjo puspriekabės galinė dalis), kaltininkas deklaracijoje savo kaltę pripažino ir nurodė aplinkybes (t. y. važiuodamas atbulas apgadino stovinčią kitą transporto priemonę), eismo įvykio deklaracija pasirašyta, atsakomybės nepripažinimo dėl faktinių aplinkybių neužfiksuota. Kartu nuostolių dydžiui pagrįsti ieškovė pateikė patirtų sugadinimų fotonuotraukas, remonto darbų sąmatą Nr. 23211660 bei PVM sąskaitą-faktūrą serija TSS25 Nr. 00005103, kurios, teismo vertinimu, pagal teismo vidinį įsitikimą patvirtina ieškovės Puspriekabei padarytų sugadinimų nuostolių dydį po minėto eismo įvykio, t. y. ieškovės patirtas nuostolių dydis už Puspriekabės remontą sudaro 1 076,09 Eur (be PVM). Kaip matyti iš pateiktų į bylą duomenų ir paaiškinimų, puspriekabės pilno remonto (įskaitant reikalingas detales ir dalis) paslaugą pirko iš UAB „Transtiros sunkvežimų servisas“. Sprendžiant dėl žalos dydžio pagrįstumo, pažymėtina, kad ieškovės patirtą žalą šiuo atveju įrodo tiek į bylą pateikta iš karto po minėto eismo įvykio, t. y. 2023 m. gruodžio 8 d., sudaryta remonto darbų sąmata Nr. 23211660, tiek PVM sąskaita-faktūra Nr. 00005103 ir mokėjimo nurodymas Nr. 5209. Pateiktoje sąmatoje yra detaliai nurodoma kokius konkrečiai darbus bei kokias detales reikėjo pakeisti atliekant Puspriekabės remonto darbus dėl ginčo eismo įvykio. Tuo tarpu PVM sąskaitoje-faktūroje Nr. 00005103 yra aiškiai nurodoma, jog sąskaita ieškovei buvo išrašyta už transporto priemonės remontą po autoįvykio pagal sąmatą Nr. 23211660, o mokėjimo nurodymas Nr. 5209 patvirtina, jog ieškovė minėtą sąskaitą-faktūrą apmokėjo. Ir nors minėta sąskaita-faktūra buvo išrašyta vėliau, t. y. praėjus daugiau nei metams po minėto eismo įvykio, tačiau ši aplinkybė neturi reikšmės žalos dydžiui (kaip jau minėta, PVM sąskaita-faktūra buvo išrašyta pagal 2023 m. gruodžio 8 d. sudarytą remonto darbų sąmatą Nr. 23211660). Kartu pastebėtina ir tai, jog nors atsakovė ir nesutinka su ieškovės pateiktu žalos dydžio paskaičiavimu, tačiau priešingų įrodymų nei apie transporto priemonės sugadinimus, nei apie remonto kainą į bylą neteikė, pateiktos remonto darbų sąmatos bei PVM sąskaitos-faktūros (jose nurodytų sumų) neginčijo, ekspertizės žalos dydžiui nestatyti byloje skirti neprašė. Taigi, byloje nėra įrodymų, kurių pagrindu būtų galima abejoti ieškovės pateiktų duomenų teisingumu. Kartu byloje nustatyta, kad 2023 m. gruodžio 6 d. įvykio datai ieškovė buvo puspriekabės naudotoja, o savininkė buvo lizingo bendrovė. Šiuo aspektu pažymėtina, kad teismui kartu su ieškiniu pateiktas lizingo davėjo patvirtinimas (sutikimas), kuriame sutinka, jog draudimo išmoka būtų mokama ieškovei, t. y. šios aplinkybes patvirtina, kad ieškovė, kaip minėtos puspriekabės naudotoja, turėjo teisę reikšti tokio pobūdžio ieškinį ir gauti žalos atlyginimą, faktiškai dėl šių aplinkybių ginčo ir nebuvo.
21. Atsižvelgiant į visų šių aplinkybių visumą, vertinama, jog ieškovės reikalavimas dėl 1 076,09 Eur (be PVM) žalos, atsiradusios dėl 2023 m. gruodžio 6 d. eismo įvykio metu Puspriekabei padarytų apgadinimų, atlyginimo yra pagrįstas, todėl tenkinamas.
22. Kartu ieškovė prašo iš atsakovės priteisti ir 269,72 Eur nuostolių, kaip negautų pajamų, dėl remonto negalėjus 2 dienas naudoti Puspriekabės tiesioginiai veiklai vykdyti. Nurodė, kad kai eismo įvykis įvyksta Prancūzijoje ir jo metu apgadinama transporto priemonė, negautos pajamos dėl transporto priemonės sugadinimo yra nustatomos ir skaičiuojamos pagal Prancūzijos teisę, pagal kurią yra tiesiog nustatytos fiksuotos sumos už vieną prastovų dieną atskiroms įmonių grupėms pagal jų turimą transporto priemonių parką ir iš esmės tos pačios grupės įmonėms nepriklausomai nuo to, kiek jos uždirba, yra atlyginama už vieną prastovų dieną tokia pati suma. Atsakovė su tokiu ieškovės reikalavimu nesutinka. Vertina, jog ieškovė nepateikė įrodymų dėl reikalavimo priteisti 269,72 Eur negautų pajamų už 2 dienas, kurias transporto priemonė negavo pajamų, t. y. nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad sugadinta transporto priemonė buvo remontuojama ir kad būtent 2 dienas, taip pat, kad dėl negalėjimo naudotis puspriekabe ji išvis patyrė kokių nors nuostolių.
23. Pažymėtina, kad žalos ieškovės Puspriekabei faktas buvo nustatytas aukščiau ištirtais įrodymais. Tam, kad būtų galima atstatyti ieškovės transporto priemonę į iki minėto eismo įvykio buvusią padėtį, ieškovė turėjo ją palikti remontuoti ir dėl to negalėjo jos eksploatuoti, t. y. naudoti tiesioginiai veiklai vykdyti. Iš teismų pateiktų ir viešai prieinamų duomenų matyti, jog ieškovės UAB „Eurologistics24“ pagrindinė veiklos sritis yra logistikos paslaugos, t. y. krovinių gabenimo (pervežimo) paslaugos. Iš į bylą pateiktos UAB „Transtiros sunkvežimių servisas“ pažymos Nr. 23211660 bei Remonto užsakymo – paraiškos, perdavimo-priėmimo akto Nr. 00047267 matyti, jog ieškovės Puspriekabė, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), po 2023 m. gruodžio 6 d. įvykusio eismo įvykio Prancūzijoje buvo remontuojama 2 dienas, t. y. nuo 2025 m. gegužės 15 d. iki 2025 m. gegužės 16 d. Remiantis į bylą pateiktu Draudimo sutarčių valdymo išaiškinimu, pagal su Nacionaline vežėjų sausumos keliais federacija sudarytą sutartį už kiekvieną krovininių automobilių prastovos dieną dėl eismo įvykio, įvykusio po 2017 m. gegužės 1 d., skaičiuotini nuostoliai pagal 2017 m. tarifų lentelę. Iš minėtos lentelės matyti, kad nurodyti vienos dienos kompensacijos už krovininių transporto priemonių prastovas dydžiai taikomi vilkikams ar vilkikams su priekabomis pagal atitinkamą tonų dydį ir konkretaus asmens transporto priemonių valdomo parko dydį. Nagrinėjamu atveju, ieškovės į bylą pateikta pažyma Nr. 23211660 patvirtina, jog eismo įvykio dienai (t. y. 2023 m. gruodžio 6 d.) ieškovės valdomas transporto priemonių parkas sudarė 836 vnt. transporto priemonių. Taigi, pagal 2017 m. tarifų lentelę vienos dienos kompensacija už krovininių transporto priemonių prastovas, krovinius gabenant ilgaisiais nuotoliais, 25 t, 10 ir daugiau transporto priemonių parkui yra 134,86 Eur. Šią sumą padauginus iš 2 dienų, gaunama ieškovės prašoma priteisti iš atsakovės 269,72 Eur negautų pajamų suma.
24. Pastebėtina, jog žala neatlyginama, jeigu transporto priemonės prastova truko iki vienos dienos arba žalos atlyginimo suma iki 256,41 Eur. Taigi, ieškovei šiuo atveju tenka pareiga įrodymais pagrįsti, kad dėl eismo įvykio sukeltų gedimų šalinimo transporto priemonė prastovose buvo dvi dienas. Tokios praktikos laikomasi ir apygardos teismų praktikoje (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-481-656/2025).
25. Kaip jau buvo minėta, ieškovė į bylą pateikė remontą atlikusios įmonės pažymą apie darbų trukmę bei remonto užsakymo – paraiškos, perdavimo-priėmimo aktą. Teismo vertinimu, šie ieškovės į bylą pateikti įrodymai patvirtina, jog ieškovės Puspriekabės, apgadintos 2023 m. gruodžio 6 d. eismo įvykio metu, remontas truko 2 dienas. Pastebėtina, jog abiejuose anksčiau minėtuose dokumentuose yra aiškiai nurodyta, jog transporto priemonės remontas buvo atliekamas konkrečiai dėl 2023 m. gruodžio 6 d. įvykusio eismo įvykio ir jo metu padarytų Puspriekabės apgadinimų. Kartu pažymėtina, jog nors atsakovė ir nesutiko su šiuo ieškovės reikalavimu, tačiau į bylą nepateikė objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad Puspriekabės remontas užtruko nepagrįstai ilgai bei kiek jis faktiškai turėjo trukti, ar kad toks remontas išvis nebuvo atliekamas, todėl teismas remiasi aukščiau nurodytomis aplinkybėmis. Taigi, vertinama, jog šiuo atveju, dėl 2023 m. gruodžio 6 d. eismo įvykio sukeltų gedimų šalinimo ieškovės transporto priemonė (Puspriekabė) prastovose buvo 2 dienas. Atitinkamai, ieškovė 2 dienas negalėjo šios Puspriekabės naudoti tiesioginiai veiklai vykdyti, t. y. krovinių gabenimo (pervežimo) paslaugoms teikti, dėl to patyrė 269,72 Eur (134,86 Eur x 2 d.) nuostolius, pasireiškusius kaip negautos pajamos.
26. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į tai, kad ieškovės dėl 2023 m. gruodžio 6 d. eismo įvykio patirti nuostoliai yra pagrįsti leistinais rašytiniais įrodymais, ieškovės reikalavimas dėl 269,72 Eur negautų pajamų (nuostolių) atlyginimo tenkinamas. Ieškovei iš atsakovės priteisiama bendra 1 345,81 Eur (1 076,09 Eur + 269,72 Eur) žalos atlyginimo suma.
Dėl procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo
27. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (1 345,81 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. balandžio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
28. Ieškinį tenkinus visiškai, atsakovės bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
29. Ieškovė patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 30 Eur sumokėtas žyminis mokestis, 500,94 Eur vertimų išlaidos. Šios išlaidos faktiškai patirtos, pateikti įrodymai, todėl laikomos pagrįstomis ir priteistinos iš atsakovės ieškovės naudai, t. y. ieškovei iš atsakovės priteistina 530,94 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taip pat ieškovė pateikė įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas (1 028,50 Eur) už advokato teisinę pagalbą. Byloje ieškovę atstovavo advokatė Gintarė Raišutienė.
30. Vertinant patirtas bylinėjimosi išlaidas už advokatų teisines paslaugas, teismas pažymi, kad CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
31. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (galiojanti redakcija) (toliau – ir Rekomendacija, rekomendacija) 1 punkte nustatyta, kad šios rekomendacijos nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį. Remiantis Rekomendacijų 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad taikant Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus reikėtų vadovautis jų visuma ir nesant pakankamo pagrindo neišskirti kaip reikšmingų vieno ar keleto iš jų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015).
32. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad visais atvejais, priteisiant išlaidas už teisinę advokato ar advokato padėjėjo pagalbą, yra taikomas ir realumo kriterijus, t. y. kad šiems asmenims už suteiktas pirmiau nurodytas teisines paslaugas yra sumokėta ir bylą laimėjusi šalis patyrė atstovavimo civiliniame procese išlaidas bei įstatymo nustatyta tvarka teismui pateikė tai patvirtinančius įrodymus (CPK 98 straipsnis). Išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį patvirtinančiais įrodymais laikytini tokie dokumentai, iš kurių turinio matyti esminiai, tokių išlaidų patyrimo faktą bylą nagrinėjant teisme patvirtinantys duomenys, t. y. kokioje civilinėje byloje, kokios konkrečios advokato teisinės paslaugos suteiktos ir kokios išlaidos buvo patirtos (kokia suma sumokėta).
33. Teismas, vertindamas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas šioje dalyje už advokato teisinę pagalbą, pažymi, kad iš suteiktų teisinių paslaugų kompleksiškumo matyti, kad ieškovės atstovė (advokatė) suteikė ieškovei šias teisines paslaugas – susipažinimas su ginčo situacija ir dokumentais, ieškinio parengimas ir pateikimas, rašytinių paaiškinimų parengimas ir pateikimas, atsiliepimo į ieškinį analizė ir dubliko rengimas. Teismo vertinimu, ieškovės atstovės parengti procesiniai dokumentai yra išsamūs, motyvuoti, atlikta teisės aktų ir teismų praktikos analizė, byla priskirta vidutiniškai sudėtingų, nurodyti dydžiai neviršija maksimalių rekomendacinių dydžių, todėl laikoma, kad patirtos išlaidos už advokato paslaugos yra pagrįstos, realios ir protingos. Todėl šios išlaidos (1 028,50 Eur) priteistinos visa apimtimi, nėra pagrindo mažinti. Bendrai iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 1 559,44 Eur bylinėjimosi išlaidų.
34. Nagrinėjant civilinę bylą, teisme patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija 8 Eur sumos, todėl jos iš šalių nepriteistinos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. 1R-386/1K-411 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo) (CPK 92 straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269–270, 279 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eurologistics24“ ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Eurologistics24“, juridinio asmens kodas 304962717, iš atsakovės AXA FRANCE IARD, draudiko kodas F-943, 1 345,81 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus keturiasdešimt penkis eurus 81 ct) žalos atlyginimo, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 345,81 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. balandžio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1 559,44 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus penkiasdešimt devynis eurus ir 44 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Tomas Malijauskas