Civilinė byla Nr. 2A-824-254/2012;
Teisminio proceso Nr. 2-05-3-20378-2010-3;
Procesinio sprendimo kategorija: 23;29.1; 29.4; 121.15; 121.21.;
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. birželio 13 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų: Dalės Burdulienės (pranešėja), Leono Jachimavičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Rudzinsko, sekretoriaujant Indrei Jonauskytei, dalyvaujant apeliantės atstovei J. G., ieškovės atstovei V. B. apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Kauno miesto savivaldybės ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl daiktinių teisių gynimo ir administracinių aktų panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
- Ginčo esmė
Ieškovė Kauno miesto savivaldybė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu ir prašė panaikinti 2011-05-25 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko įsakymą Nr. 1V-79; panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2010-10-29 savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini); panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2010-10-29 reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini).
2010-10-29 Savavališkos statybos aktu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovė nustatė, kad statiniai – elektros kabelis 0,4 kV, ilgis 267,51 m, vandentiekio vamzdynas, diametras 25 mm, ilgis 135,73 m, buitinių nuotekų tinklai diametras 110 mm, ilgis 10,51 m, diametras 160 mm, ilgis 14,21 m, Kauno pilies teritorijoje pastatyti savavališkai, todėl iš statytojo Reikalavimu pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) pareikalauta ne vėliau kaip iki 2011-04-30 savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius ir sutvarkyti statybvietę. 2011-06-14 ieškovė gavo atsakovės viršininko 2011-05-25 įsakymą Nr. 1V-79, kuriuo ištaisyta techninė klaida 2010-10-29 surašyto Savavališkos statybos akto Nr. (duomenys neskelbtini) 2 punkte, vietoje „neidentifikuota“ įrašant „neypatingas“. Ieškovė laiko, kad atsakovė nesilaikė Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio reikalavimų ir administraciniuose aktuose statytoju nepagrįstai įvardino Kauno miesto savivaldybės administraciją, kai juo yra Kauno miesto savivaldybė. Atsakovės viršininko įsakymu 1V-79 ginčijamo savavališkos statybos akto 2 punkte buvo nurodyta statinio kategorija „neypatingas“, tačiau statinių projektavimo (2007 m.) ir statybos metu (2008 m.) galiojęs Statybos įstatymas nenumatė „neypatingo“ statinio kategorijos. Ieškovė inžinerinius statinius priskiria prie nesudėtingų statinių, nes jie atitinka visus Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ 11 punkte ir Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 9 punkte nustatytus požymius ir jiems pagal statybos metu galiojusio Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 punktą statybos leidimas neprivalomas. Ieškovė nagrinėjamoje teritorijoje yra pastačiusi nesudėtingą statinį – viešąjį tualetą, kurio statybai leidimas nebuvo privalomas, o inžineriniai tinklai skirti tarnauti šiam pagrindiniam daiktui ir yra su juo susiję bendra ūkine paskirtimi.
Ieškovė ginčijamus administracinius aktus laiko neatitinkančius Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytų individualaus administracinio akto bendrųjų reikalavimų, nes jis nepatvirtintas atspaudu, jame nenurodyta akto apskundimo tvarka, jis nemotyvuotas ir nepateikti įrodymai, kad ginčo statiniai priskirtini neypatingų statinių kategorijai. Pagal STR 1.09.06:2010 Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas 23.2 punktą, atsakovė privalėjo, jeigu surašant Savavališkos statybos aktą statytojas arba statinio ar žemės sklypo naudotojas arba jo įgaliotas asmuo nedalyvavo ar šio akto nepasirašė, atitinkamai apie tai jame įrašyti, nurodant priežastį, tačiau to nepadarė, t. y. neužtikrino galimybės priimant administracinius aktus dalyvauti ieškovės atstovei, pateikti paaiškinimus, pastabas, projektinę dokumentaciją. Taigi šie aktai turėtų būti panaikinti kaip neteisėti iš esmės, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Atsakovė, esant baigtiems statybos darbams, priėmė keletą savavališkos statybos aktų tų pačių statinių statybos atžvilgiu. 2009-03-03 buvo priėmusi Savavališkos statybos aktą NR. (duomenys neskelbtini)ir 2009-03-03 Statybos sustabdymo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kurie Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-09-06 sprendimu buvo panaikinti kaip neteisėti. Ieškovė reikalavimus kildina iš nuosavybės teisių gynimo, todėl nėra pagrindo skundo padavimo teismui termino tapatinti su CK 1.125 straipsnyje nustatytais ieškinio senaties pagrindais, tačiau teismui laikant šį terminą praleistu, prašė jį atnaujinti kaip praleistą dėl svarbių priežasčių, nes gavusi ginčytinus aktus Kauno miesto savivaldybė kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, tačiau jam 2010-12-01 nutartimi atsisakius priimti skundą, ieškinys buvo skubiai parengtas ir pateiktas Kauno miesto apylinkės teismui.
- Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 14 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Panaikino 2011-05-25 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko įsakymą Nr. 1V-79; panaikino Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2010-1029 savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini); panaikino Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2010-10-29 reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas konstatavo, jog statytojas buvo Kauno miesto savivaldybė, todėl atsakovė netinkamai nustatė statytoją ir tuo pažeidė ieškovės teises. Reikalavimas dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo yra civilinio pobūdžio įpareigojimas, turintis tiesioginės įtakos statinio savininko nuosavybės teisėms (CK 4.103 str., Statybos įstatymo 27,28 str.). Inžinieriniai tinklai privalėjo būti priskirti prie nesudėtingų statinių bei taikomas Statybos įstatymo 23 str. 1 d. 1 p., kad statybos leidimas statinio statybai privalomas, išskyrus nesudėtingų statinių statybą. Viešojo tualeto inžinieriniai tinklai traktuotini kaip viešojo tualeto priklausiniai, kadangi buvo pastatyti tam, kad pagrindinis statinys – viešasis tualetas galėtų funkcionuoti, o priklausinį ištinka pagrindinio daikto likimas. Atsižvelgiant į tai, kad administracinėje teisenoje galiojantys kreipimosi į teismą terminai yra procesinio, o ne materialinio pobūdžio, įstatymas su šių terminų pasibaigimu nesieja asmens subjektinių teisių pabaigos, kadangi tai nėra ieškininės teisenos terminai, juos taikant negali būti taikomos ir ieškininės senaties instituto taisyklės. Teismas sprendė, kad ieškovė senaties termino nepraleido.
- Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011-12-14 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Apeliantės nuomone teismo sprendimas yra neargumentuotas ir nemotyvuotas bei priimtas pažeidžiant CPK 178, 185 bei 270 straipsnių nuostatas.
1. Apeliantė nurodo, kad ieškovė, siekdama pagrįsti ieškinio argumentus, privalėjo pateikti įrodymus, kad sprendimą statyti statinį, dėl kurio surašyti ginčijami aktai, įgyvendino ne savivaldybės vykdomoji valdžia. Priimant ginčijamą teismo sprendimą tokie įrodymai nebuvo pateikti. Savivaldybė, kaip teritorinis vienetas, pats tiesiogiai ir betarpiškai negalėjo įgyvendinti statytojo teisių, o jas įgyvendino per vykdomąją instituciją. Pagal ginčijamo teismo sprendimo priėmimo metu galiojusio (ir galiojančio) Statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2011 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, 23.2 punktą, savavališkos statybos aktas gali būti surašomas ne tik statytojui, kuris investavo lėšas į statybą, bet ir kitiems asmenims. Ieškovė kaip administracinis teritorinis vienetas pati negalėtų pašalinti savavališkos statybos padarinių, o tai atliktų per vykdomosios valdžios institucijas. Ieškovė negali įgyvendinti turto savininko funkcijų, nes turto kaip nekilnojamojo daikto nėra, jei jis yra sukurtas pažeidžiant teisės aktų nuostatas.
2. Apeliantė nesutinka su sprendimo motyvais, kad inžineriniai tinklai yra kaip laikino viešojo tualeto priklausiniai ir, kad jų statybai statybos leidimas nereikalingas. Joks teisės aktas nenumato, kad daikto priklausinys gali būti formuojamas teisės aktams prieštaraujančiu būdu, neturint statybą leidžiančių dokumentų. Šiuo atveju leidimas statyti inžinerinius tinklus, statinio statybos (ir aktų surašymo) metu, buvo reikalingas. Inžineriniai statiniai buvo pastatyti ne namų valdos žemės sklypo ribose ir ne namo sklype, kad juos galima būtų laikyti II grupės nesudėtingais inžineriniais statiniais pagal STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi statiniai“ (galiojusį 2008 m.). Pagal šio reglamento 5.2 punktą, namo sklypas – nuosavybės ar kita teise valdomas žemės sklypas su jame esančiais vieno ar dviejų butų gyvenamuoju namu ir jo priklausiniais. Statiniai buvo pastatyti nekilnojamojo turto paveldo objekto teritorijoje, valstybinėje žemėje. Pastatyti statiniai statybos, Savavališkos statybos akto surašymo metu ir Reikalavimo priėmimo metu buvo priskiriami neypatingų statinių kategorijai, o jų statybai pagal Statybos įstatymo nuostatas buvo reikalingas leidimas statybai. Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ 17 papunktyje buvo nurodyta, kad neypatingas statinys – statinys, kuris nepriskirtas ypatingų statinių ir nesudėtingų statinių kategorijai.
3. Administraciniai aktai, vadovaujantis ABTĮ 89 straipsnio 1 dalį gali būti panaikinti, jei jie neteisėti iš esmės. Pirmosios instancijos teismas panaikino aktus nenustatęs jokių panaikinimo pagrindų.
4. Sprendimas priimtas pažeidžiant CPK 270 straipsnio 4 dalies nuostatas, nes jame nėra aptarti nei įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, nėra jų vertinimo, nėra argumentų, dėl kurių teismas atmetė įrodymus, nei įstatymų ir kitų teisės aktų, kuriais teismas vadovavosi.
5. Ieškovė praleido ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatytą vieno mėnesio terminą. Ant Inspekcijos 2010-10-29 rašto Nr. (15.18)-2D-13066 esanti Kauno miesto savivaldybės administracijos Bendrųjų reikalų departamento Priimamojo Interesantų aptarnavimo poskyrio žyma patvirtina, kad ieškovei nuo 2010-11-02 yra žinoma apie priimtus ginčijamus aktus, todėl ieškovė į teismą kreipėsi 2010-12-07 dėl jų nuginčijimo praleidusi apskundimo terminą, kurį atnaujinti paprašė tik 2011-07-08, todėl nėra pagrindo netaikyti jo praleidimo pasekmių.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė Kauno miesto savivaldybė prašo apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovė pakartoja patikslintame ieškinyje nurodytus argumentus ir papildomai nurodo, kad teismas teisingai pritaikė Statybos įstatymo 2 straipsnio 41 dalį ir padarė pagrįstą išvadą, kad ginčo objekto statytoju laikytina Kauno miesto savivaldybė, nes būtent ji investavo lėšas į statybą. Pagal LR valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 8 straipsnį, savivaldybių turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja savivaldybių tarybos pagal Vietos savivaldos įstatymą. Įgytas turtas nuosavybės teise priklauso savivaldybei. Pastarojo įstatymo 48 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad turto savininko funkcijas įgyvendina savivaldybės taryba, todėl Kauno miesto savivaldybės administracija negalėtų įgyvendinti reikalavimo nugriauti Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančių statinių. Atsakovė, priimdama ginčijamus administracinius aktus, nesilaikė Viešojo administravimo Įstatymo 2 straipsnio reikalavimų, kuriame nustatyta, kad individualus administracinis aktas yra vienkartinis teisės aktas, kuris turi būti skirtas konkrečiam asmeniui ar nurodytai asmenų grupei, t. y. ginčijamuose individualiuose administraciniuose aktuose neteisingai įvardintas statytojas – ne tas juridinis asmuo, taipogi ne tam juridiniam asmeniui yra adresuojamas reikalavimas. Kaip matyti iš prijungtos administracinės bylos Nr. 1-626-423/09, Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Statybos valstybinės priežiūros skyrius, 2009-03-03 surašytame Savavališkos statybos akte Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2009-03-03 Statybos sustabdymo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė, kad to paties objekto statytojas buvo Kauno miesto savivaldybė, o ne Kauno miesto savivaldybės administracija.
Ieškovė pažymėjo, kad nagrinėjant teisinių santykių teisėtumo klausimą, turėtų būti taikomos teisės normos, galiojusios šių santykių atsiradimo metu. Ginčo statinio projektavimo ir statybos metais galiojęs Statybos įstatymas nenumatė neypatingo statinio kategorijos. Šie statiniai priskirtini prie nesudėtingų statinių pagal STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ 11 punktą ir STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 9 punktą, todėl atsakovė nesilaikė STR 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ reikalavimų statybos akto formoje nurodyti teisingą statinio kategoriją, o ją nurodžius teisingai, neturėjo pagrindo nustatyti, kad buvo pažeista Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalis.
Ieškovė mano, kad skundo (prašymo) padavimo administraciniam teismui termino nėra pagrindo tapatinti su Civilinio kodekso 1.125 straipsnyje nustatytais ieškinio senaties terminais, nes terminas skundui paduoti yra taikytinas tik kreipiantis į administracinį teismą, o ši byla nėra teisminga administraciniam teismui, todėl šis terminas neturėtų būti taikytinas kaip ieškinio senaties terminas. Viešojo tualeto įrengimas ir jo tinkamas eksploatavimas yra skirti viešojo intereso tenkinimui, t. y. skirti naudotis Kauno miesto gyventojams ir svečiams, todėl būtų užkirstas kelias Kauno miesto savivaldybei teismine tvarka ginti Kauno miesto interesus, teismui manant, kad kelias dienas praleistas terminas ne dėl svarbių priežasčių, nors tai įvyko kreipiantis į Kauno apygardos administracinį teismą dėl nevienareikšmiško teisinio reglamentavimo ir nevieningos teisminės praktikos, reglamentuojančios šios kategorijos bylų priskyrimą konkretiems teismams.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Dėl statytojo (užsakovo)
Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 41 punktą, galiojusį statinio projektavimo ir statybos laikotarpiu – 2007-2008 m. (red. iki 2009-09-02), statytojas (užsakovas) yra Lietuvos ar užsienio valstybės fizinis ar juridinis asmuo, kuris investuoja lėšas į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas paveda atlikti kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui). Pagal šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą, teisę būti statytoju gali įgyvendinti asmuo, kuris žemės sklypą valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais. Šioje byloje aktualu nustatyti kas įgyvendino statinių – elektros kabelio 0,4 kV, ilgis 267,51 m, vandentiekio vamzdyno, diametras 25 mm, ilgis 135,73 m, buitinių nuotekų tinklų diametras 110 mm, ilgis 10,51 m, diametras 160 mm, ilgis 14,21 m, Kauno pilies teritorijoje statytojo (užsakovo) teises ir ar jas įgyvendino ieškovė.
Vietos savivaldos įstatyme apibrėžta savivaldybės sąvoka. Savivaldybė – tai įstatymo nustatytas valstybės teritorijos administracinis vienetas, kurio bendruomenė turi Konstitucijos laiduotą savivaldos teisę, įgyvendinamą per to valstybės teritorijos administracinio vieneto nuolatinių gyventojų išrinktą savivaldybės tarybą ir jos sudarytas, jai atskaitingas vykdomąją ir kitas savivaldybės institucijas ir įstaigas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, 2011-11-14 sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. A63-2965/2011, aiškindama sąvokas „savivaldybė“ bei „savivaldybės institucijos“ rėmėsi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d. nutarimu, kuriame pažymėta, jog savivaldybės sąvoka yra vartojama ne tik administracinio vieneto teritorinės bendruomenės, bet ir savivaldos institucijų ir (arba) joms atskaitingų institucijų prasme, o Konstitucijoje yra numatytos dvi savivaldybių institucijų rūšys: savivaldybių tarybos (atstovaujamosios institucijos) ir joms atskaitingi vykdomieji organai (vykdomosios institucijos). Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 3 dalis įtvirtina, kad savivaldybės institucijos – tai už savivaldos teisės įgyvendinimą savivaldybės bendruomenės interesais atsakingos institucijos: 1) savivaldybės atstovaujamoji institucija – savivaldybės taryba, turinti vietos valdžios ir viešojo administravimo teises ir pareigas; 2) savivaldybės vykdomoji institucija (vykdomosios institucijos) – savivaldybės administracijos direktorius, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas, turintys viešojo administravimo teises ir pareigas. Paminėtoje byloje, atsižvelgdama į pirmiau nurodytą teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad savivaldybė ir savivaldybės administracija yra dvi juridiškai atskiros institucijos.
Nagrinėjamoje byloje ieškinį pareiškė Kauno miesto savivaldybė, o jį pasirašė meras, t.y. savivaldybės atstovaujamosios institucijos – savivaldybės tarybos, kuri savo įgaliojimų laikui iš tarybos narių renka savivaldybės merą, vadovas. Savivaldybės institucijų kompetencija reglamentuota Vietos savivaldos ir kituose įstatymuose. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 26, 27 punktus, sprendimų dėl disponavimo savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu ir sprendimų dėl savivaldybei priskirtos valstybinės žemės ir kito valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo patikėjimo teise priėmimas yra išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija. Išimtinei savivaldybės tarybos kompetencijai yra priskirta sprendimų priėmimas dėl socialinės ir gamybinės infrastruktūros objektų projektavimo ir statybos, dėl pavedimo savivaldybės administracijai ir kitiems subjektams atlikti šių darbų užsakovo funkcijas priėmimas (30 punktas).
Dėl savivaldybės tarybos kompetencijos pagal kitus įstatymus pažymėtina, kad pagal LR valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 11 straipsnio 1 dalį, savivaldybių turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja savivaldybių tarybos pagal Vietos savivaldos įstatymą, o savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijas, remdamasi įstatymais, įgyvendina savivaldybės tarybos. Kauno miesto savivaldybės administracija pagal Vietos savivaldos įstatymo 30 straipsnį neturi kompetencijos priimti savivaldybės tarybos išimtinei kompetencijai priskirtus sprendimus dėl savivaldybių turto valdymo, naudojimo ar juo disponavimo. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad savivaldybės taryba priėmė sprendimą dėl ginčo statinių projektavimo ir statybos užsakovo funkcijų perdavimo Kauno miesto savivaldybės administracijai, kuriai ir buvo adresuoti ginčijami administraciniai aktai, todėl ji negalėjo įgyvendinti statytojo teisių, nevaldydama žemės sklypą, kuriame pastatyti ginčo inžineriniai tinklai, nuosavybės teise arba nenaudodama jo kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais. Šiuo aspektu pažymėtina, kad ieškovei byloje nereikėjo įrodinėti, kad ji žemės sklypą ir jame pastatytą savivaldybių turtą valdo nuosavybės teise, naudoja ir juo disponuoja, kuomet tai reglamentuoja įstatymai.
Atsižvelgiant į pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, kolegija nesutinka su apeliante, kad ginčijami administraciniai aktai surašyti statytojui, kuomet juo įvardinta Kauno miesto savivaldybės administracija. Apeliantės argumentai, kad ji negalėjo žinoti kas statytojas paneigtini 2010-10-29 Savavališkos statybos akto Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, kuomet jo 7 punkte nurodyta statytojo pateiktos statinio projektavimo sąlygos ir kita projektinė techninė dokumentacija. Šie dokumentai yra prie nagrinėjamos bylos prijungtoje Kauno apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-626-423/09. Projektavimo sąlygų sąvadas: 2007-06-22 Nr. (duomenys neskelbtini) dėl statinio: Viešasis tualetas. II-gr. Nesudėtingas (laikinas) statinys. Inžineriniai tinklai, Kauno pilies teritorija, yra išduotas statytojui Kauno miesto savivaldybei (b.l. 33-34). Pastaroji kaip statytoja nurodyta ir ginčo inžinerinių tinklų genplanuose (b.l. 24, 79, 81, 82, 83, 84). Ginčijami administraciniai aktai surašyti po to, kai Kauno apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-626-423/09 Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2010-09-06 sprendimu buvo panaikinti Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2009-03-03 Savavališkos statybos aktas Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2009-03-03 Statybos sustabdymo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), surašyti dėl tų pačių inžinerinių tinklų viešajam tualetui Kauno pilies teritorijoje statybos, statytojui Kauno miesto savivaldybei.
Nagrinėjamoje byloje ginčijami individualūs administraciniai aktai skirti konkrečiam asmeniui – Kauno miesto savivaldybės administracijai. Pagal techninį reglamento STR 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 23.2. punktą, Savavališkos statybos aktas surašomas Statytojui, jeigu jo nėra, – statinio (jo dalies) savininkui, valdytojui ar naudotojui, žemės sklypo ar jo dalies, kurioje savavališkai pastatytas ar statomas statinys (jo dalis), savininkui, valdytojui ar naudotojui (toliau – Statinio ar žemės sklypo naudotojas). Pagal pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą ir argumentus dėl statytojo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ginčijami aktai surašyti ne statytojui, todėl jis neturės teisinių galimybių pašalinti atsakovės nurodytus pažeidimus. Šie administraciniai aktai pažeidžia ieškovės Kauno miesto savivaldybės atstovaujamosios institucijos – savivaldybės tarybos, kaip turto savininkės civilines teises, kurias teismas gindamas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą dėl ieškovės ginčijamų atsakovės administracinių aktų panaikinimo (CK 1.136 str. 2 d., 1.138 str. 1 d. 2 p., ABTĮ 89 str. 1 d. 1 p.).
Dėl statinio priklausinio ir statybos leidimo
Pagal Statybos techninį reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ (galiojusio 2003-06-11 red. iki 2008-10-26) 5.32 p., priklausiniai – savarankiški statiniui tarnauti skirti kiti statiniai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su statiniu. Dviejų ar daugiau statinių sujungimas nedaro nė vieno iš tokių statinių kito priklausiniu, jeigu nėra požymių, būdingų priklausiniams [4.1]. Viešasis tualetas yra laikinas statinys, o inžineriniai tinklai buvo statomi ir yra skirti būtent jam tarnauti. Kolegija sprendžia, kad Savavališkos statybos akte nurodyti inžineriniai statiniai – vandentiekio, nuotekų tinklai yra vietiniai (įvadiniai) inžineriniai tinklai, skirti tarnauti laikinam statiniui – viešajam tualetui, todėl yra jo priklausiniai (Statybos įstatymo 2 str. 66 p.). Tokia išvada darytina iš to, kad Projektavimo sąlygos buvo išduotos ne įrengti miesto vandentiekio ir nuotekų tinklų atkarpą (atšaką), t.y. komunalinius tinklus, o būtent nurodyta, kad šie tinklai tik prijungtini prie miesto tinklų. Laikino statinio įvadiniai tinklai dėl to netapo komunaliniais miesto vandentiekio ir nuotekų tinklais (Statybos įstatymo 2 str. 65 p.), kurie apelianto nuomone gali būti naudojami ir kitiems miesto vartotojų poreikiams tenkinti, nors tokių poreikių tenkinimo atsakovė net neįrodinėjo.
Ginčo statinių statybos metu (2007 – 2008 m.) galiojęs Statybos įstatymo 2 straipsnis (2007-05-03 red.) bei tuo pat metu galiojęs Statybos techninis reglamentas STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“, nenumatė neypatingo statinio kategorijos. Ši kategorija įvardinta Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ (galiojusi nuo 2007-01-26 iki 2009-04-03) 6.17 p., nurodant, kad neypatingas statinys – statinys, kuris nepriskirtas ypatingų statinių ir nesudėtingų statinių kategorijai. Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 2 dalį (red. nuo 2006-01-20) naujo neypatingo statinio statybai leidimas yra privalomas. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, nagrinėjamu atveju buvo svarbu tinkamai nustatyti ginčo objekto kategoriją.
Kolegija nesutinka su apeliante, kad statiniai – elektros kabelis 0,4 kV, ilgis 267,51 m, vandentiekio vamzdynas, diametras 25 mm, ilgis 135,73 m, buitinių nuotekų tinklai diametras 110 mm, ilgis 10,51 m, diametras 160 mm, ilgis 14,21 m, Kauno pilies teritorijoje, kurių atžvilgiu atsakovė 2010-10-29 surašė Savavališkos statybos aktą ir Reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius, priskirtini neypatingo statinio kategorijai ir jiems statyti buvo privalomas statybos leidimas. Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 6.2 punktą, nesudėtingu statiniu laikomas ir paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys [4.1]. Pastatų ir inžinerinių statinių, priskirtų prie nesudėtingų statinių, paprastų konstrukcijų požymiai ir techniniai parametrai nurodyti šio reglamento 9 punkte. Atsakovė nepateikė jokių argumentų ir įrodymų savo pozicijai pagrįsti, kad ginčo inžinerinius tinklus nebuvo galima statyti (montuoti), naudojant paprasčiausius statybos (montavimo) organizavimo ir statybos darbų vykdymo būdus. Atsakovė atsikirtimą grindė tik tuo, kad inžineriniai tinklai nepriskirtini prie 2 lentelėje nurodytų todėl, kad jie buvo statomi ne namų valdoje. Pagal šio reglamento Bendrų pastabų 1 ir 2 lentelėms 3 punktą, 1 ir 2 lentelėse nurodyti nesudėtingi statiniai (išskyrus statinius vandens telkinio akvatorijoje) gali būti statomi tik tuose žemės sklypuose, kurių žemės naudojimo paskirtis ir naudojimo būdas tai leidžia ir kuriuos statytojas valdo nuosavybės ar kita valdymo ir naudojimo teise. Laikinas statinys-viešasis tualetas, kaip ir jo priklausiniai-inžineriniai tinklai, pastatyti žemės sklype, kurį nuosavybės teise valdo Kauno miesto savivaldybė, todėl apelianto argumentai dėl ginčo statinių nepriskyrimo prie II grupės inžinerinių tinklų dėl namų valdos požymio nebuvimo yra nepagrįsti. Kolegija sprendžia, kad pagal bylos duomenis ginčo inžineriniai statiniai pagal 2 lentelę yra priskirtini prie inžinerinių tinklų įvadų ir yra II grupės nesudėtingi statiniai, kuriems statyti statybos leidimas yra nereikalingas. Tokiu būdu Savavališkos statybos akto 6.1.1.1 nuostata, kad buvo pažeista Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalis, nes nėra leidimo statyti, yra nepagrįsta ir dėl to aktas yra neteisėtas (ABTĮ 89 str. 1 d. 1 p.). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad paminėtoje administracinėje byloje yra duomenys, kad svarstant 2008-07-08 įregistruotą Kauno miesto savivaldybės prašymą Nr. 38-1-1511 išduoti leidimą viešajam tualetui ir inžineriniams tinklams statyti (b.l. 106-109) buvo konstatuota, kad jis neišduotinas pagal STR 1.07.01:2002 (b.l. 111), tokia pati išvada buvo duota ir šį prašymą svarstant pakartotinai (b.l. 113).
Apeliantė apeliaciniame skunde nurodė į STR 1.07.01:2002 12.1.2 punkto nuostatų pažeidimą. Šiuo aspektu kolegija pažymi, kad tik dalis ginčo statinių buvo statoma Kauno senamiesčio, kaip Nekilnojamojo kultūros paveldo vertybės teritorijoje. Byloje nėra ginčo, kad buvo parengtas nesudėtingo statinio projektas-supaprastintas statinio projektas. 2009-03-03 Savavališkos statybos akto Nr. (duomenys neskelbtini) 5 p. (Kauno apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-626-423/09, b.l. 11-12) 5 p. nurodyta, jog statinio projektas yra suderintas su Kultūros paveldo departamentu prie KM KTP 2008-07-29. Paminėtos administracinės bylos 79 lape yra šios institucijos išvada, kad technologiniai tyrinėjimai elektros kabelio ir komunikacijų vietoje nereikalingi, todėl kolegija sprendžia, kad už nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugą atsakingos institucijos įgalioto valstybės tarnautojo raštiškas pritarimas buvo gautas.
Kolegija pažymi, kad Reikalavimas pašalinti savavališko statybos padarinius surašytas nuo 2010 m. spalio 1 d. galiojant Statybos techniniam reglamentui STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“. Šio reglamento 2 lentelėje yra nurodyti inžineriniai tinklai ir jų techniniai parametrai. Pagal šiuos parametrus ginčo vandentiekio tinklai priskirtini prie 1 grupės nesudėtingų statinių, o nuotekų tinklai prie 2 grupės nesudėtingų statinių, jeigu atsakovė sutiktų, kad jų konstrukcijos laikytinos paprastomis (šio Reglamento 11, 12 p.). Teisingas įstatymų normų aiškinimas ir taikymas užtikrina teisingo teismo sprendimo byloje priėmimą. CPK 3 straipsnyje ir CK 1.5 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus bei kitus teisės aktus, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais teismas vadovaujasi ne tiesiogiai, o aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas. Teisingumas, protingumas ir sąžiningumas yra vertybiniai kriterijai, todėl šių principų taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso ir nuo faktinių bylos aplinkybių. Pažymėtina, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, taip pat privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis). Pagal bylos duomenis laikino statinio-viešojo tualeto, pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 4 dalį, net neregistruojamo nekilnojamojo turto registre, paprastų konstrukcijų priklausinius kolegija priskirti neypatingo statinio kategorijai pagal faktines bylos aplinkybes, kurios nebuvo vertinamos LR Aplinkos ministerijos išvadose (II t., b.l. 70), neturi pagrindo, todėl šiems statiniams leidimas statyti nereikalingas (Statybos įstatymo 23 str. 1 d. 1 ir 2 p).
Dėl ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų taikymo
Kolegija sutinka su apeliante, kad kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties terminai ir administracinių bylų teisenos terminai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Giora“ ir kt. v. R. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-588/2008; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Kauno Naujamiesčio darbo rinkos mokymo centras“ v. Kauno miesto savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-533/2009; 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. T. v. Kauno miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-298/2010; kt.). Nagrinėjamu atveju apeliantė laiko, kad ieškovė praleido administracinių aktų apskundimo terminą, o teismas netaikė pasekmių.
Pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Šis terminas yra ne ieškinio senaties, o procesinis teisės kreiptis į teismą terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Kauno Naujamiesčio darbo rinkos mokymo centras“ v. Kauno miesto savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-533/2009), todėl nėra naikinamasis, t. y. gali būti atnaujinamas, jei teismas nustato svarbias jo praleidimą lėmusias priežastis (ABTĮ 34 str., CPK 78 str. 1 d.). Apeliaciniame skunde apeliantė nurodė, kad ginčijami aktai buvo įteikti Kauno miesto savivaldybės administracijos Bendrųjų reikalų departamento Priimamojo interesantų aptarnavimo poskyriui 2010-11-02. Iš dubliko aplinkybių (I t., b.l. 34-35) darytina išvada, kad ieškovė būtent tuomet ir sužinojo apie jos teises pažeidžiančius aktus. Teisėjų kolegija, priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškovė, žinodama apie ginčijamus administracinius aktus ir jų turinį, ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą tokiam aktui ginčyti bendrosios kompetencijos teisme praleido.
Bendrosios kompetencijos teismas nagrinėjamose civilinėse bylose ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą taiko pagal CPK nustatytas procesinių terminų taisykles. Kai iš turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, CPK 78 straipsnio 1 dalies nuostatos (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1480 redakcija, CPK 3 straipsnio 8 dalis) suteikia teismui teisę savo iniciatyva atnaujinti praleistą terminą. Ieškovė, nepraleidusi vieno mėnesio termino kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, o pastarasis 2010-12-02 nutartimi atsisakė priimti jos skundą, kaip nepriskirtiną jo kompetencijai (ABTĮ 37 straipsnio 2 d. 2 p.). Ieškovė nurodė, kad suklydo dėl nevienareikšmės praktikos dėl tokio pobūdžio bylų priskirtinumo, kuomet skundas dėl analogiškų aktų, atsakovės surašytų dėl to paties objekto buvo išnagrinėtas būtent Kauno apygardos administraciniame teisme. Ieškinį bendrosios kompetencijos teismui ieškovė pateikė 2010-12-07, t.y. procesinį terminą praleido neženkliai ir dėl priežasčių, kurios negali būti vertinamos kaip dideliu nerūpestingumo arba aplaidumu. Dėl to pirmosios instancijos sprendimas pakeistinas iš dalies, ieškovei atnaujintinas jos praleistas ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2010-10-29 savavališkos statybos aktui Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2010-10-29 reikalavimui pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) ginčyti.
Dėl pareigos motyvuoti teismo sprendimą
Vienas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, kai apeliacinės instancijos teismas CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu naikina apskųstą sprendimą ir perduoda bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, nustatytas CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte: kai sprendimas, nutartis yra be motyvų (sutrumpintų motyvų). Teismo pareiga motyvuoti sprendimą (nutartį) nustatyta CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punkte. Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Van de Hurk v. Netherlands judgment of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje generalinis prokuroras v. Lietuvių katalikų mokytojų sąjunga ir kt., bylos Nr. 3K-7-38/2008; teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal antstolio A. B. prašymą, bylos Nr. 3K-3-603/2008; kt.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra visiškai nemotyvuotas, nes teismas atskleidė bylos esmę, pasisakė dėl ginčijamų administracinių aktų teisėtumo, nurodė padarytų išvadų argumentaciją. Dėl to negalima išvada, kad byloje nustatytas absoliutus pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindas bei apeliacinės instancijos teismas turi pareigą panaikinti sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas). CPK 329 straipsnio 1 dalyje nurodytas dar vienas pagrindas – kai pažeistos ar netinkamai pritaikytos proceso teisės normos, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla ir šio pažeidimo negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas. Šiuo pagrindu byla gali būti grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui ne besąlygiškai, o tik tada, kai padarytų pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas. Kolegija sprendžia, kad padarytus pirmosios instancijos teismo procesinius pažeidimus dėl nepilnai atlikto įrodymų vertinimo (CPK 185 str.) galima buvo pašalinti apeliacinės instancijos teisme, todėl šiuo aspektu nėra pagrindo sprendimą panaikinti.
Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinio skundo motyvais panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 14 d. sprendimą nėra pagrindo, jis tik pakeistinas, išsprendžiant ieškovo prašymą dėl termino atnaujinimo (CPK 78 str. 1 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-428/2011), o kitoje dalyje paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a :
Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 14 d. sprendimą pakeisti. Ieškovei Kauno miesto savivaldybei atnaujinti praleistą procesinį terminą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2010-10-29 savavališkos statybos aktui Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2010-10-29 reikalavimui pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) ginčyti teisme.
Kitą Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 14 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Teisėjai
Dalė Burdulienė
Leonas Jachimavičius
Arūnas Rudzinskas