Civilinė byla Nr. e2-603-465/2023
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06570-2022-3
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.6.18.3; 3.2.6.1
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. vasario 27 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Margarita Ambrazaitienė,
sekretoriaujant Dovilei Čekuolienei, Birutei Adamonienei,
dalyvaujant ieškovo atstovui adv. A. A., E. V.,
atsakovui V. N., atsakovo atstovui adv. K. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilkela“ ieškinį atsakovui V. N. dėl žalos atlyginimo
Teismas
n u s t a t ė :
Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Vilkela“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui V. N. (toliau – atsakovas) prašydama priteisti jai iš atsakovo 1 539,12 Eur trūkumų šalinimo išlaidas, kai užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje už atsakovo atliktų netinkamos kokybės darbų ištaisymą objekte, adresu (duomenys neskelbtini), 750 Eur nuostolį, susijusį su žalos įvertinimu, sumokėjus VšĮ „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupei“ už atsakovo atliktų darbų, objekte, adresu (duomenys neskelbtini), įvertinimą ir ataskaitos parengimą, 260 Eur nuostolį už 2021 gruodžio 16 d. pateiktos atsakovui pretenzijos parengimą, 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 40 Eur išieškojimo išlaidų, taikomų pagal LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 str. 1 d., ir turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog 2021 m. birželio mėnesio pradžioje ieškovė ir atsakovas sudarė žodinį susitarimą, dėl statybos rangos darbų atlikimo – fasado šiltinimo darbų atlikimo objekte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Šalys žodžiu susitarė, kad statybos rangos darbai turi būti atlikti per 2 ar 3 savaites nuo žodinio susitarimo sudarymo dienos, t. y. nuo 2021 m. birželio mėnesio pradžios, o ieškovė atsakovui už atliktus darbus sumokės 1 500 Eur sumą. Atsakovas statybos rangos darbų objekte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), neužbaigė, nes pagal ieškovės pastabas, kurios buvo išsakytos 2021 m. liepos 13 d., neištaisė statybos rangos darbų trūkumų objekte. Ieškovė atsakovui už atliktus darbus sumokėjo 1 500 Eur tokiomis dalimis: 2021 m. birželio 3 d. - 500 Eur, 2021 m. birželio 9 d. - 400 Eur, 2021 m. birželio 15 d. - 600 Eur. Garso įraše laike 00:13:06 girdisi, kaip ieškovė patvirtina, kad sumokėjo atsakovui, o atsakovas neneigia gavęs pinigus. Taip pat laike 00:32:35 ieškovė patvirtino, kad atsakovui paskutinį kartą sumokėjo 600 Eur, o atsakovas neneigė gavęs šiuos pinigus. Pastebėjo, kad laike 00:25:41 girdisi, kad ieškovė įsipareigoja atsakovui sumokėti 560 Eur tuomet, kai atsakovas ištaisys netinkamai atliktus darbus. Ieškovės teigimu, ieškovė šios sumos atsakovui nesumokėjo ir atliktų darbų nepriėmė kaip to reikalaujama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.694 straipsnyje, nes atsakovas neištaisė ieškovės užfiksuotų netinkamos kokybės darbų. Ieškovei pastebėjus, kad atsakovo atliktas darbas yra nekokybiškas, ieškovė su atsakovu sutarė dėl atliktų darbų užbaigimo bei netinkamai atliktų darbų ištaisymo. Tačiau šio susitikimo metu tarp šalių kilo žodinis konfliktas, kurio metu teko įsikišti policijai. 2021 m. rugsėjo 22 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorė priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-26446-21 dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje dėl vagystės, nes kratos metu V. N. savanoriškai pateikė sulankstomas kopėčias ir rankinę maišyklę, o V. S. gyvenamojoje vietoje kratos metu tyrimui reikšmingų daiktų nerasta. Iš ieškovės pateiktų garso įrašų galima daryti išvadą, kad atsakovas pripažino netinkamai atlikęs statybos rangos darbus objekte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Garso įrašo 00:12:04 laike galima išgirsti, jog atsakovas prisipažino netinkamai apdirbęs namo pamatus, t. y. pilnai neužpildęs „Makroflex“ medžiaga tuščių ertmių pamatuose. Tai, kad atsakovas sutiko netinkamai atlikęs statybos rangos darbus objekte patvirtina ir garso įrašas, iš kurio girdisi, jog ieškovė ir atsakovas susitaria apie netinkamos kokybės atliktų darbų ištaisymą objekte esančiame (duomenys neskelbtini). Nepavykus išspręsti šalių ginčo taikiu būdu ir siekiant įvertinti atsakovo darbų kokybės tinkamumą, ieškovė kreipėsi į VšĮ „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupę“, kuri parengė objekto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) trūkumų nustatymo ir jų ištaisymo kaštų skaičiavimo ataskaitą Nr. 210818 (toliau – Ataskaita). Ataskaitos 5 dalyje yra pateiktas jau aptartų objekto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) trūkumų ištaisymo skaičiuojamosios statybos kainos (kaštų) nustatymas. Ataskaitą atlikę ekspertai nustatė, kad nustatytų trūkumų ištaisymo kaštai, tenkinant normatyvuose, gamintojų nurodytus, įprastus praktinius ir estetinius reikalavimus, apskaičiuoti pagal statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo principus sudaro 1 539,12 Eur įskaitant PVM. Ieškovė, vadovaudamasi Ataskaita ir joje pateikta lokaline sąmata Nr. 210818, 2021 gruodžio 16 d. pateikė atsakovui pretenziją dėl žalos atlyginimo Nr. 21/483, kuria nustatė 5 darbo dienų terminą nuo šios pretenzijos išsiuntimo dienos atlyginti ieškovei 1 539,12 Eur trūkumų šalinimo išlaidas objekte, esančiame (duomenys neskelbtini) (suma paskaičiuota VšĮ „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupės“ Ataskaitos lokalinėje sąmatoje Nr. 210818), nes užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje (CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Šiuo atveju egzistuoja CK 6.249 straipsnio 3 dalies taikymo sąlygos dėl ieškovės būsimų nuostolių už netinkamos kokybės statybos rangos darbų ištaisymą, o 1 539,12 Eur žala yra nustatyta vadovaujantis byloje pateikta Ataskaita. Taip pat prašė atlyginti 750 Eur nuostolius, susijusius su žalos įvertinimu, sumokėjus VšĮ „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupei“ už atsakovo atliktų darbų, objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), įvertinimą ir Ataskaitos parengimą pagal sąskaitą faktūrą Nr. NDEG 00972 (ši suma įskaičiuojama į ieškovės patirtus nuostolius pagal CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punktą). Taip pat prašė atlyginti 260 Eur nuostolį, patirtą sumokant A. advokatų profesinei bendrijai NEXUS pagal 2021 m. gruodžio 23 d. PVM sąskaitą faktūrą už teisines paslaugas Nr. 21/305, už 2021 gruodžio 16 d. pateiktos atsakovui pretenzijos parengimą. Prašoma atlyginti 260 Eur suma įskaičiuojama į ieškovės patirtus nuostolius pagal CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktą, numatantį, kad „be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka“. Ieškovė iš atsakovo reikalauja 1 539,12 Eur žalos atlyginimo motyvuojant tuo, kad per garantinį terminą pasireiškė atsakovo atliktų darbų defektai. Atsakovas statybų rangos objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), statybos rangos darbus atliko nekokybiškai, t. y. nesilaikydamas STR 2.04.01:2018, Paroc gamintojo reikalavimų, Penosil juostos gamintojo reikalavimų, Technonicol polistireno gamintojo reikalavimų bei bendros statybų praktikos ir estetinių reikalavimų, tokiu būdu pažeidė CK 6.684 straipsnio reikalavimą vykdyti statybos darbus pagal normatyvinių statybos dokumentų nustatytus reikalavimus. Atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas, neinformuodamas ieškovės apie suskilusią lentą ir ją įstatydamas į objektą, padarė CK 6.659 straipsnio pažeidimą, nes nedelsdamas neįspėjo užsakovo dėl iš užsakovo gautos netinkamos ar blogos kokybės medžiagos – lentos. Taigi, atsakovas netinkamai įvykdė šalių 2021 m. birželio pradžioje sudarytą statybos rangos sutartį, nes atsakovo atlikti statybos rangos darbo objekte (duomenys neskelbtini), rezultatas neatitinka normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų ir įprastai tokios rūšies darbams keliamų reikalavimų.
Teismo posėdyje ieškovės atstovai ieškinį palaikė, prašė tenkinti. Ieškovės atstovas E. V. nurodė, kad atsakovo žodžiais darbų atlikimo terminas buvo 2-3 savaitės. Fasado šiltinimo darbas nebuvo baigtas. Priėmimo perdavimo akto nebuvo, bet 2022 m. rugsėjo 26 d. buvo pasirašytas popierius, ar kurio buvo surašyti defektai, originalą turi atsakovas. Apmokėjo už atliktus darbus. Defektus pastebėjo pats, klausė atsakovo, ar bus dedamos plėvelės, atsakovas patvirtino tai, tačiau patikrinus apšiltinimą, pamatė, kad yra kumščio dydžio skylė. Ekspertas paaiškino, kad trūkumų šalinimo kaina yra didelė, nes teks viską nuardyti. Nesutiko, kad trūkumus pašalintų rangovas. Prie 2022 m. rugsėjo 7 d. prašymo byloje pridėtas ieškovo atstovo ranka rašytas liepos 13 ar 14 d. rašytas susitarimas, kokius darbus atsakovas turėjo padaryti, jame nurodyti garso įraše aptariami darbų trūkumai. Darbai nebaigti, nes atsakovas su porininku atsisakė atlikti papildomus darbus, nors ieškovės atstovas sutiko su papildomų darbų įkainiais. Garso įrašais paneigiami atsakovo argumentai dėl nekokybiškų medžiagų, nes įrašai patvirtina, kad medžiagos pirktos atsakovo nurodymu. Prašė priteisti 2690 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovės atstovas adv. A. A. nurodė, kad atsakovas buvo įspėtas dėl garso įrašo darymo, jis sutiko, jog būtų daromas garso įrašas, neneigė, kad jam buvo sumokėti pinigai. Garso įrašu įrodinėjama, kad 500 Eur atsakovui buvo sumokėta.
Atsakovas V. N. atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, kuriais negalima vadovautis, nes atliekant VšĮ Nepriklausomų draudimo ekspertų grupei patikrinimus dėl atliktų rangos darbų, atsakovui nebuvo pranešta ir jis patikrinime nedalyvavo, ekspertizė buvo atlikta atsakovui už akių. Atliekant ekspertizę atsakovo dalyvavimas buvo būtinas ir visų darbų aprašymas turėjo būti vykdomas atsakovui dalyvaujant ir/arba jam tinkamai pranešta apie tokios ekspertizės atlikimą. To nebuvo padaryta ir šios ekspertizės išvadomis negalima vadovautis sprendžiant šalių ginčą, nes ekspertizės išvados yra niekinės ir jokios įrodomosios reikšmės neturi. Tokios išvados apie rangos darbų atlikimo kokybę negalima laikyti kaip leistinais įrodymais. Atlikus tokią rangos darbų ekspertizę atsakovui nedalyvaujant kyla pagrįstų abejonių ar faktiškai realiai buvo ekspertizės išvadoje nurodyti darbų trūkumai ir aplamai neaišku koks rangos darbų objektas buvo apžiūrėtas, kas pabaigė darbus ir pan. Atliekant darbus, ieškovės atstovas kiekvieną dieną atvykdavo į vietą, dėl darbų kokybės jokių pretenzijų nereiškė, buvo patenkintas, tačiau kai reikėjo ieškovei atsiskaityti už atliktus rangos darbus kilo konfliktas, ieškovė atsakovą ir kartu dirbusi V. S. apkaltino vagystėmis, kreipėsi į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3 PK dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, šis tyrimas buvo pradėtas pagal nusikaltimo požymius, numatytus BK 178 str., 1 d. ir atlikus procesinius veiksmus ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nes jokia vagystė nebuvo įvykdyta, tik šmeižimas. Tokia ieškovės pozicija vertinama kaip vengimas išvengti galutinio atsiskaitymo. Ieškovė su atsakovu sudarė žodinį susitarimą dėl rangos darbų atlikimo, t. y. apšildyti pastato fasadą, esantį (duomenys neskelbtini). Šalys žodžiu susitarė dėl darbų atlikimo termino ir apmokėjimo, dėl kitų rangos darbų sąlygų nebuvo susitarta (dėl darbų kokybės, priėmimo ir kt. nebuvo susitarta). Nesudarius rašytinės rangos sutarties, paprastai užsakovas žodžiu nurodo, kokius rangos darbus jis pageidauja, kad būtų atlikti, o rangovas su tuo sutinka. Praktikoje, sudarant žodinį rangos susitarimą, susitariama dėl darbų kainos ir terminų, kas buvo atlikta ir šiuo atveju. Pažymėjo, kad sutinkamai su LR CK 6.658 str., užsakovas turi teisę bet kuriuo metu tikrinti darbų atlikimo eigą ir kokybę, nesikišdamas į rangovo ūkinę komercinę veiklą. Ieškovė jokių pretenzijų nereiškė, nes darbai buvo atliekami pagal ieškovės užsakymą, kuomet privalėjo pilnai atsiskaityti už atliktus rangos darbus, sukėlė konfliktus ir pareiškė pretenzijas. Tarp šalių buvo sudaryta tik žodinė sutartis ir susitarta, dėl rangos darbų termino ir kainos, tą ir atliko atsakovas, kitų sąlygų, numatytų LR CK ir kituose teisės aktuose nebuvo numatyta, kaip rangovo atsakomybės už užsakovo perduoto turto neišsaugojimą (LR CK 6.657 str.), užsakovo teisės darbo atlikimo metu (LR CK 6.658 str.), atliktų darbų priėmimas (LR CK 6.662 str.) ir kiti. Tačiau ieškovė ieškinyje remiasi ne tik jau minėtais teisės aktais, bet ir kitais, kurie reglamentuoja ir kitas rangos darbų sąlygas, kurios nenumatytos šalių žodinėje sutartyje, žodinė sutartis įvykdyta laiku ir rangos darbai atlikti kokybiškai kaip ir buvo sutarta pagal ieškovo reikalavimus. Ieškovė prašo priteisti 1 539,12 Eur trūkumų šalinimo išlaidas, kai užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje už atsakovo atliktų netinkamos kokybės darbų ištaisymą. Jokioje rangos darbų sutartyje ši sąlyga nebuvo numatyta ir tokios sutarties ieškovė nepateikia. Ieškovė įrašinėjo pokalbius su atsakovu jam nežinant, nesuprantama kokiu tikslu, kita vertus, ar iš tiesų garso įraše yra atsakovo balsas.
Teismo posėdyje atsakovas ir jo atstovas su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovo atstovas nurodė, kad atsakovas dirbo su V. S.. Ieškinys grįstas neleistinais įrodymais. Atsakovas nurodė, kad namas buvo avarinės būklės, pamatai sukrypę, sienas reikėjo lyginti. Sutiko su ieškovės atstovo nurodytomis sumomis, kurios buvo sumokėtos. Susitarta buvo dėl to, kad namo lauko sienos būtų apšiltintos akmens vata, uždengiama difuzine plėvele ir prisukamos dailylentės. Mano, kad darbus atliko kokybiškai. Darbus nutraukė ieškovės atstovui iškvietus policiją dėl dailylenčių vagystės. Buvo atlikti visi darbai už 1500 Eur, išskyrus tai, kad neatlikti atsiradę papildomi darbai. Mano, kad ataskaita atlikta netinkamo specialisto, namas buvo restauruojamas, darbams atlikti pateiktos pigios, nekokybiškos medžiagos.
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Byloje nėra ginčo, kad tarp šalių 2021 m. birželio mėn. buvo sudaryta žodinė statybos rangos sutartis dėl fasado šiltinimo darbų atlikimo ieškovei UAB „Vilkela“ nuosavybės teise priklausančiame objekte (duomenys neskelbtini). Tarp šalių nėra ginčo ir dėl to, kad už atliktus darbus atsakovui dalimis buvo sumokėta 1500 Eur.
Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė kreipėsi į VšĮ „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupė“, kurios specialistas T. M. parengė objekto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) trūkumų nustatymo ir jų ištaisymo kaštų skaičiavimo ataskaitą Nr. 210818. Ataskaitos 5 dalyje yra pateiktas objekto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) trūkumų ištaisymo skaičiuojamosios statybos kainos (kaštų) nustatymas. Nustatytų trūkumų ištaisymo kaštai, tenkinant normatyvuose, gamintojų nurodytus, įprastus praktinius ir estetinius reikalavimus, apskaičiuoti pagal statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo principus ir sudaro 1 539,12 Eur įskaitant PVM. Ieškovė, vadovaudamasi Ataskaita ir joje pateikta lokaline sąmata Nr. 210818, 2021 gruodžio 16 d. pateikė atsakovui pretenziją dėl žalos atlyginimo Nr. 21/483, kuria nustatė 5 darbo dienų terminą nuo šios pretenzijos išsiuntimo dienos atlyginti ieškovei 1 539,12 Eur trūkumų šalinimo išlaidas objekte, esančiame (duomenys neskelbtini).
Dėl išlaidų darbų trūkumams pašalinti
Įstatyme rangos sutarčiai sudaryti nėra nustatyti privalomi formos reikalavimai, todėl rangos sutartis gali būti sudaryta bet kokiu šalių pasirinktu būdu: raštu, žodžiu, konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnis). Be to, toks rangos sutarties formos teisinis reguliavimas lemia, kad įstatymu neribojamas ir įrodymų leistinumas teismui sprendžiant dėl rangos sutarties sudarymo fakto, svarbu, kad tie įrodymai pagrįstų asmenų valią susitarti dėl rangos darbų. Asmens valia gali būti numanoma atsižvelgiant į konkrečias sandorio sudarymo aplinkybes (CK 1.64 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad sprendžiant, ar sutartis buvo sudaryta, svarbu nustatyti sandoryje dalyvavusių asmenų faktinius veiksmus ir juos tinkamai kvalifikuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2013).
Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatymo nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Šios proceso teisės normos reiškia, kad civilinėje byloje, kurioje yra kilęs ginčas dėl sutartinių teisinių santykių tarp šalių buvimo, nesant rašytinės formos sutarties, pareiga įrodyti, kad buvo sudaryta atitinkama sutartis, kyla reikalavimą dėl jos nevykdymo ar netinkamo įvykdymo reiškiančiai ieškovei.
Kadangi šalys nebuvo sudariusios rašytinės sutarties dėl gyvenamojo namo remonto, todėl ieškovė, siekdama įrodyti, jog ją ir atsakovą siejo tam tikri jos nurodomi sutartiniai santykiai (teisės ir pareigos), privalo teismui pateikti neginčytinus duomenis, kurie patvirtintų, kad buvo sudarytas atitinkamas susitarimas tarp šalių, ir kad jais atsakovas prisiėmė tam tikrus įsipareigojimus, t. y. kad buvo tinkamai suderinta šalių valia sukurti tarpusavio teises ir pareigas bei buvo susitarta dėl visų esminių sutarties sąlygų.
Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga patvirtinta, jog šalys susitarė dėl ieškovei nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), fasado šiltinimo darbų, kuriuos, sudarant sutartį, įvertino 1700 Eur. Pagal žodinį susitarimą atsakovas įsipareigojo išlyginti sienas, sudėti akmens vatą, difuzinę plėvelę ir fasadą apkalti dailylentėmis. Šias aplinkybes patvirtina į bylą pateikta ieškovės atstovo ranka sudaryta darbų schema bei kairiojo lapo kampe paskaičiuota darbų kaina (e. bylos 2t., b. l. 189). Atsakovo tvirtinimu, darbų vykdymo eigoje atsirado ir papildomų darbų, tačiau jis nebuvo įsipareigojęs tvarkyti pamatų, daryti kampukų, atlikti dažymo darbų. Tai patvirtina ir paties ieškovės atstovo pateikti garso įrašai, iš kurių matyti, jog atsakovas šių darbų nesutiko atlikti, nes dėl jų nebuvo tariamasi (DOK- 6560, garso įrašai priedas Nr.2, priedas Nr. 3).
Ieškiniu yra reiškiamas reikalavimas dėl išlaidų rangos darbų trūkumams pašalinti priteisimo (CK 6.665 straipsnis). Pagal šio straipsnio 1 dalį nustatyta, kad jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje.
Ginčo dėl statybos rangos trūkumų atveju užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir žalos. Rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014m. vasario 7d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2014).
CK 6.663 straipsnio 1 dalis nustato, kad rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus.
Atsakovo atliktų darbų trūkumus ieškovė grindžia į bylą pateikta Gyvenamojo namo trūkumų nustatymo ir jų ištaisymo ataskaita Nr. 210818 (toliau – Ataskaita), kurią parengė VšĮ „Nepriklausomų ekspertų grupė“ (e. bylos 1t. b.l. 17-135). Atlikęs gyvenamojo namo vizualinę apžiūrą ir matavimus 2021-08-18, statybos specialistas T. M. nustatė neatitikimus Statybos techninio reglamento STR 2.04.01:2018 „Pastatų atitvaros. Sienos, stogai, langai ir išorinės įėjimo durys“, panaudotų medžiagų gamintojų Paroc, Technonicol ir Penosil reikalavimams, įprastai statybų praktikai ir estetiniams reikalavimams: lentelių apatinėje dalyje nėra oro pratekėjimo angos vietoms, o kur ji yra per maža, horizontalus tašelis dengia vėdinimo tarpą, jis neleidžia orui pritekėti iš apačios, yra neapšiltintų plyšių, nepanaudota išorinė langų siūlės sandarinimo juosta, cokolis iškištas į išorę be jokios priežasties, cokolio ekstrūzinio polistireno plokštės klijuotos su nesandariais tarpais, klijus paskirstant kauburiais, bet ne perimetru arba ištisai, kaip tai numato STR, paliktos tuštumos, užfiksuota užlenkta (deformuota) palangė dėl nekokybiškai (netiesiai) įrengto pagrindo po ja; lauko palangių kraštai be jokios funkcinės paskirties įleisti /įkirsti į lentą ir jų galai nesimetriški - nevienodai iškišti) tiek į šonus, tiek iš fasado, įpjautos, sugadintos dailylentės prie palangių, nepaliktas tarpas deformacijai tarp dailylenčių, kampo nudažymas nebaigtas, ištepti langai (rėmas ir stiklo paketas). Subraižytos /pažeistos skardinės lauko palangės ir cokolio skarda, netinkamai užbaigti apvado kampai; nepalikti tarpeliai, įstatyta suskilusi lenta, dailylentės fasado gale sumontuotos neišlaikant horizontalumo (nesuvestos briaunos į vieną tiesę), todėl virš lango atsiradęs plyšys tarp dailylenčių), ištepta dailylenčių siena, matyti nubėgimai, cokolio apskardinimas vietomis nesimetriškai iškištas, cementinė cokolio plokštė neapskardinta iš kraštų, poliuretano putos paliktos atviros ją ardantiems UV spinduliams, nehorizontalus cokolio ir palangių apskardinimas, nevienodas skardos nuolydis nuo pastato, yra nuolydis į pastatą. Specialisto paskaičiavimais nustatytų trūkumų ištaisymo kaštai pagal sudarytą Lokalinę sąmatą sudaro 1539,12 Eur su PVM. (e. bylos 1t. b. l. 29,30).
Šiame kontekste svarbu pažymėti, jog gyvenamojo namo apžiūra buvo atliekama be rangovo žinios, apie jos atlikimą ieškovės atstovas atsakovui nepranešė, dalyvauti atliekant apžiūrą nepakvietė. Be to, ši apžiūra buvo vykdoma po 2021-07-12 įvykusio tarp šalių konflikto dėl neva, dingusių dailylenčių bei neatlikus darbų priėmimo perdavimo, kaip tai numato CK 6.662 str. 1 d. Sutiktina su atsakovu, kad remiantis minėta nuostata užsakovas privalo apžiūrėti ir priimti atliktą darbą (jo rezultatą) dalyvaujant rangovui. To paties straipsnio 5 dalis nustato, kad jeigu tarp rangovo ir užsakovo kyla ginčas dėl darbo trūkumų, kiekviena šalis turi teisę reikalauti skirti ekspertizę. Ieškovė šias užsakovo pareigas akivaizdžiai pažeidė. Visgi, užsakovo pareigų pažeidimas nesukelia atsakovo siekiamos pasekmės – šios ieškovės pateiktos Ataskaitos nevertinti apskritai. Atliktų darbų kokybės bei trūkumų faktas yra šios bylos įrodinėtina aplinkybė, kuri turi būti įrodinėjama visomis Civilinio proceso kodekso leidžiamomis įrodinėjimo priemonėmis. Vien aplinkybė, kad buvo pažeista darbų priėmimo tvarka, nešalina atliktų darbų trūkumų buvimo fakto, todėl Ataskaita privalo būti vertinama kartu su visais kitais byloje esančiais įrodymais.
Be to, grįsdamas savo ieškinio reikalavimus, ieškovės atstovas pateikė į bylą devynis garso įrašus, kurie buvo daryti darbų vykdymo eigoje 2021metų birželio – liepos mėnesiais. Pažymėtina, jog apie tokių pokalbių įrašymą (išskyrus vieną) atsakovas nebuvo informuotas, kita vertus, teismo posėdžio metu neneigė, jog garso įrašuose yra fiksuojami pokalbiai su juo, todėl teismas, siekdamas nustatyti faktines aplinkybes byloje, laiko galimu remtis juose nurodyta informacija, sprendžiant dėl šalių susitarimų atsakovui vykdant rangos darbus ieškovės objekte.
Ataskaitoje nurodoma, jog defektų ištaisymui reikalinga pilnai keisti sienų dailylentes ir skardinimus, taip pat pilnai keisti cokolio apšiltinimą su skardinimu ir apdaila (5.1 punktas). Remiantis lokaline sąmata šiems darbams atlikti reikalingos 1539,12 Eur dydžio piniginės išlaidos, kurios, beje, beveik atitinka šalių suderėtą pilną darbų kainą. Specialistas nustatė visą eilę darbų trūkumų, tačiau, teismo vertinimu, jie galėtų būti ištaisyti, o ne atliekami iš naujo pilnai keičiant dailylentes, skardinimus bei cokolio apšiltinimą. Nors ieškovė be jokios abejonės turi teisę šiuos darbus perdaryti iš naujo ir už tokią kainą, kaip paskaičiuota lokalinėje sąmatoje, tačiau ją laikyti ieškovės nuostoliais, už kuriuos pilna apimtimi būtų atsakingas atsakovas, teisinio pagrindo nėra. Tokia išvada grindžiama sekančiais argumentais.
Remiantis šalių paaiškinimais bei į bylą pateiktais garso įrašais nustatyta, jog per visą darbų eigą ieškovės atstovas aktyviai dalyvavo namo remonto procese, nuolat stebėjo darbų eigą, teikė nurodymus, tarėsi dėl medžiagų įsigijimo, pats jas pirko. Nors ieškovės atstovas tvirtino, kad dėl medžiagų jis tarėsi su atsakovu, visgi galutinį sprendimą dėl statybinių medžiagų pirkimo priėmė pats darbų užsakovas. Iš garso įrašų, be kita ko, galima spręsti, jog ieškovės namo apšiltinimui pirktų medžiagų kokybė turėjo neigiamos įtakos ir darbų rezultatui (DOK 6560, garso įrašas priedas Nr. 2, 00:16:00, 00:20:00). Be to, dalies atsakovo darbų kokybė ieškovės atstovą tenkino (garso įrašas priedas Nr. 2, 00:10:52; 00:19:52; 00:28:12; 00:31:12; 00:31:57). Atkreiptinas dėmesys, jog didelė dalis specialisto fiksuotų trūkumų (pvz. 2.1; 2.2; 2.3; 2.6 ; 2.7; 2,9; 2.11; 2.12 p. p.) nurodyti kaip neatitinkantys bendros statybos praktikos ir estetinių reikalavimų, todėl teismo vertinimu, gali būti nesunkiai ištaisomi nedidinant išlaidų, darbo ir laiko sąnaudų. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog Ataskaitoje trūkumais yra įvardinti darbai, dėl kurių šalys nesitarė (pvz. kampukų dažymas), dalis darbų mažareikšmiai (ištepimas, nuvarvėjimas), o kiti darbai paprasčiausiai nebuvo pabaigti. Be kita ko, Ataskaitoje gyvenamojo namo būklė nebuvo aptarta, tačiau nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, jog namas yra senas, 1940 metų statybos (e. bylos 3 t., b. l. 9). Atsakovo teigimu, namo pamatai yra sukrypę. Pats ieškovo atstovas namo stovį pripažino tik kaip patenkinamą. Nustatytos aplinkybės, jų visuma suponuoja išvadą, jog atsakovas negali būti atsakingas už visas specialisto paskaičiuotas išlaidas defektų šalinimui keičiant visas dailylentes ir skardinimus ir atliekant visus darbus iš naujo, kaip siūloma Ataskaitoje. Teismo vertinimu, rangovo atsakomybė negali būti suabsoliutinama ir neprivalo apimti bet kokių užsakovo patirtų, o šiuo nagrinėjamu atveju, dar tik būsimų išlaidų. Šiame kontekste taip pat svarbu pažymėti, jog atsakovas, nors ir atstovaujamas advokato, laikėsi pasyvios gynybinės pozicijos, siūlydamas ignoruoti ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus bei žalos dydžio paskaičiavimus, savo argumentus pagrindžiančių įrodymų neteikė, o manydamas, kad ieškovė jam liko skolinga, priešieškinio nereiškė. Todėl teismas, siekdamas nustatyti ieškovės išlaidų dydį darbų trūkumams pašalinti, vertindamas byloje esančius įrodymus ir jų reikšmę, remiasi pakankamumo taisykle, protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijais.
Nagrinėjamu atveju teismas mano esant tikslingu pasiremti paties ieškovės atstovo surašytu dokumentu, kuriame vieno šalių susitikimo metu (garso įrašas priedas Nr. 3, 00:16.00 – 00:25:25) buvo aptarti ir užfiksuoti darbų trūkumai (e. bylos 2t., b. l. 180). Pažymėtina, jog jų pobūdis iš esmės atitinka ir Ataskaitoje užfiksuotus trūkumus. Už šių darbų atlikimą ieškovės atstovas dešiniajame lapo kampe pasirašė, jog atsakovui sumokės 560 Eur. Iš tuo metu daryto garso įrašo matyti, jog atsakovas buvo pasirengęs šiuos trūkumus ištaisyti (garso įrašas priedas Nr. 2, 00:11:28, garso įrašas priedas Nr. 3, 00:26:00 – 00:27:00). Kilus konfliktui tarp šalių dėl lentų trūkumo, šie darbai nebuvo atlikti. Tokiu būdu pats ieškovės atstovas laikė darbų trūkumus ištaisomais, atsakovas iš esmės juos pripažino bei sutiko ištaisyti, o be to, šalys įvertino šių darbų kainą. Taigi byloje esančių įrodymų visuma leidžia konstatuoti, jog darbų trūkumams, nustatytiems objekte (duomenys neskelbtini), ištaisymui būtų pakankamos 560 Eur dydžio piniginės lėšos, todėl būtent tokio dydžio būsimas išlaidas teismas laiko ieškovės nuostoliais, už kurių atlyginimą yra atsakingas atsakovas (CK 6.665 str. 1 dalies 3 punktas).
Pažymėtina, kad išvadą apie faktų buvimą teismui civiliniame procese leidžiama daryti ir tada, kai esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Kasacinis teismas byloje, kurios faktinėms aplinkybėms išsiaiškinti nebuvo pateikti įprastai tokiais atvejais teikiami įrodymai, todėl atitinkamos faktinės aplinkybės buvo nustatytos remiantis daugiausia netiesioginiais įrodymais, pripažino, kad bylos šalys savo veiksmais, kuriems pateisinti nebuvo nurodytos objektyvios priežastys, ypač apsunkino teismams galimybę išsiaiškinti faktines aplinkybes, sudarančias šios bylos nagrinėjimo dalyką, todėl, esant tokioms procesinėms sąlygoms, nėra pagrindo reikalauti absoliutaus ar ypač aukšto teismų įsitikinimo dėl bylai išspręsti reikšmingų faktinių aplinkybių (ne)egzistavimo laipsnio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127-219/2020).
Remiantis nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais, vertinant byloje esančius rašytinius, tame tarpe ir netiesioginius įrodymus bei šalių paaiškinimus, remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle, ieškinį dėl nekokybiškai atliktų darbų defektų pašalinimo teismas laiko pagrįstu iš dalies, priteisiant iš atsakovo ieškovės naudai 560 Eur darbų defektams ištaisyti. Teismas vertina, jog tokio dydžio būsimos išlaidos defektams šalinti yra realios, tikėtinos, todėl laikytinos ieškovės nuostoliais, už kurių atlyginimą atsakovui kyla civilinė atsakomybė (CK 6.249 straipsnio 3 dalis)
Dėl išlaidų, susijusių su žalos įvertinimu ir nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka
CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad atlygintina žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos(tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų neteisėtų veiksmų: piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. CK 6.249 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos: 1) protingos išlaidos, skirtos žalos prevencijai ar jai sumažinti; 2) protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu; 3) protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį (CPK 178 straipsnis). Civilinės atsakomybės taikymui svarbu, kad būtų priteisiamos tik tos išlaidos, kurios yra būtinos realiam kreditoriaus turtinės padėties atkūrimui, priežastiniu ryšiu susijusios su žalos padarymu ir patikimai įrodytos.
Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 750 Eur išlaidų, susijusių su žalos įvertinimu, 260 Eur už 2021-12-16 pretenzijos surašymą bei pateikė į bylą šias išlaidas patvirtinančius įrodymus (e. bylos 1t., b. l. 137-143). Šiame kontekste svarbu pažymėti, ieškovė nesudarė atsakovui galimybės dalyvauti darbų trūkumų nustatymo procese, apie jos užsakymu atliekamą objekto apžiūrą atsakovo neinformavo. 2021-08-02 atsakovui siųstos žinutės turinys nepatvirtina ieškovės atstovo teiginio, jog atsakovas buvo kviečiamas darbų trūkumams fiksuoti. Priešingai, galima konstatuoti, jog atsakovui buvo siunčiama įsakmaus turinio žinutė, reikalaujanti atsakovą atvykti konkrečiu laiku grąžinti pavogtų daiktų, o ne kviečianti dalyvauti antstoliui konstatuojant faktines aplinkybes apie darbo broką (e. bylos 2t., b. l. 188). Bylos medžiaga taip pat patvirtina, jog sekančią dieną, t. y. 2021-08-03 ieškovės atstovo pareiškimu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-26446-21 dėl dailylenčių trūkumo, tačiau nenustačius nusikalstamos veikos požymių, 2021-09-22 nutarimu buvo nutrauktas (e. bylos 1 t., b. l. 9-15). Teismo vertinimu, išlaidų, susijusių su rangos darbų defektų nustatymu, buvo galima išvengti, todėl riziką dėl jų šiuo atveju turi prisiimti pati ieškovė. Tokia išvada darytina, susipažinus su garso įrašais, iš kurių matyti, jog viena vertus, iš esmės analogiški darbų trūkumai buvo nustatyti ir surašyti ieškovės atstovo (kuriuos beje, atsakovas sutiko ištaisyti), kita vertus, ieškovės atstovo bendravimas su atsakovu bei jo darbų partneriu nebuvo pagarbus, grįstas pasitikėjimu – pokalbiai su atsakovu buvo įrašinėjami be jo žinios, objekto patalpose buvo paliekamas įjungtas garso įrenginys. Kilusi konfliktinė situacija dėl nepagrįstų kaltinimų dailylenčių vagyste, teismo vertinimu, iš esmės ir sutrukdė šalių bendradarbiavimą bei darbų pabaigimą ieškovės objekte. Remiantis išdėstytais argumentais 750 Eur išlaidos, ieškovės sumokėtos VšĮ „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupė“ už Ataskaitos parengimą, teismo nuomone, nebuvo būtinos, jų galima buvo išvengti, todėl šis ieškinio reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas (CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punktas).
Pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalį kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 eurų sumą. Be šio straipsnio 1 dalyje nustatytos sumos, kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko kompensuoti visas šią sumą viršijančias, kreditoriaus patirtas su pavėluotu mokėjimu susijusias išieškojimo išlaidas, įskaitant užmokestį už advokatų suteiktas paslaugas ir išlaidas, susijusias su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka (Įstatymo 7 straipsnio 2 dalis). Remiantis išdėstytu ieškovės naudai iš atsakovo priteistinos 260 Eur išlaidos už advokato suteiktas paslaugas surašant pretenziją bei 40 Eur dydžio fiksuota suma, kaip kompensacija už skolos išieškojimą, kurios dydžio įrodinėti neprivaloma.
Apibendrinant konstatuotina, jog ieškinys tenkintinas iš dalies, ieš atsakovo ieškovės naudai priteisiant 560 Eur nuostolių darbų defektams pašalinti, 260 Eur išlaidų, susijusių su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka bei 40 Eur išieškojimo išlaidų, taigi viso, 860 Eur nuostolių. Likę ieškinio reikalavimai atmestini, kaip neįrodyti.
Dėl procesinių palūkanų.
Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl vadovaujantis Mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalimi, 3 straipsnio 2 dalimi, iš atsakovo priteistina 8 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (860 Eur ) nuo bylos teisme iškėlimo (2022-04-11) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies; jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Pagal CPK 79 straipsnį, bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 88 straipsnis). Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
Ieškovė prašo jos naudai priteisti 1747 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš kurių 1690 Eur sudaro išlaidos teisinei pagalbai apmokėti, 57,00 Eur išlaidos žyminiam mokesčiui bei pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus (e. bylos 1t. b. l. 144, e. bylos 2t.,b.l. 172-178, 199, 200). Atsakovas duomenų apie patirtas išlaidas į bylą nepateikė.
Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju ieškinys buvo patenkintas iš dalies (33,70 proc.), iš atsakovo proporcingai patenkintų reikalavimų daliai ieškovės naudai priteistina 588,70 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Byloje patirta 20,08 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 str., 88 str. 1 d. 3 p.), kurios valstybei priteistinos iš ieškovės (13,32 Eur) ir iš atsakovo (6,76 Eur), proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas
n u s p r e n d ž i a :
ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilkela“ ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo V. N., a. k. (duomenys neskelbtini) 560 Eur (penkis šimtus šešiasdešimt eurų) išlaidų darbų defektams pašalinti, 300 Eur (tris šimtus eurų) nuostolių, susijusių su išieškojimu ne teismo tvarka, 8 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą (860 Eur) nuo bylos teisme iškėlimo (2022-04-11) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 588,70 Eur (penkis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus, 70 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovės UAB „Vilkela“, į. k. 303189057, naudai.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės UAB „Vilkela“, į. k. 303189057, 13,32 Eur (trylika eurų 32 ct), o iš atsakovo V. N., a. k. (duomenys neskelbtini) 6,76 Eur (šešis eurus 76 ct) pašto išlaidų valstybės naudai (bylinėjimosi išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank”, įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Margarita Ambrazaitienė