Civilinė byla Nr. e2-953-1097/2025        

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00501-2025-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.2.3

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gruodžio 11 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Latvelė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės „Betelgeuse EOOD“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 10 d. nutarties, kuria atmestas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje pagal ieškovių ,,Betelgeuse EOOD“, uždarosios akcinės bendrovės ,,Krestan“, uždarosios akcinės bendrovės ,,Interlan“, bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Lideres“ dėl sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovių „Betelgeuse EOOD“, uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Krestan“, UAB „Interlan“ ir bankrutuojančios UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ (toliau – ir bendrovė) patikslintą ieškinį atsakovei buvusiai bendrovės nemokumo administratorei UAB „Lideres“ dėl sutarties pripažinimo negaliojančia (actio Pauliana), kuriuo ieškovės prašo pripažinti negaliojančia bendrovės ir nemokumo administratorės 2021 m. rugsėjo 3 d. sudarytą paslaugų teikimo sutartį dėl nemokumo administratorės vadovavimo bendrovės ūkinei komercinei veiklai Nr. 2021/09/03, taikyti restituciją natūra, nemokumo administratorei grąžinant ieškovės BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ jai pervestas pinigines lėšas (472?837,57 Eur), priteisti iš atsakovės 11,15 proc. procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2.       Ieškovės nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gegužės 21 d. nutartimi iškėlė bendrovės bankroto bylą ir nemokumo administratore paskyrė atsakovę. 2021 m. rugsėjo 3 d. nemokumo administratorė ir bendrovė, atstovaujama pačios nemokumo administratorės, sudarė paslaugų teikimo sutartį dėl vadovavimo bendrovės ūkinei komercinei veiklai Nr. 2021/09/03. Ieškovių, kurioms priklauso dauguma bankroto byloje patvirtintų reikalavimų, įsitikinimu, sutartis buvo fiktyvi, t. y. pagal ją nemokumo administratorė faktiškai realių paslaugų bendrovei neteikė, o tik už fiktyviai suteiktas paslaugas gavo atlyginimą. Atsakovės nesąžiningumą patvirtina tai, kad dėl jos veiksmų buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimai įvykdytų nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 3 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje; Nemokumo administratorių rūmuose (toliau – ir NAR) nemokumo administratorei dėl veiklos administruojant bendrovės bankroto bylą iškelta drausmės byla; Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir AVNT) buvo atliekamas nemokumo administratorės neplaninis veiklos patikrinimas administruojant bendrovės bankroto bylą ir už nustatytus pažeidimus atsakovei skirta poveikio priemonė – teisės būti paskirtai nemokumo administratore administruojant naujų juridinių asmenų bankroto procesus apribojimas 2 metams; AVNT yra atliekamas naujas nemokumo administratorės neplaninis veiklos patikrinimas administruojant bendrovės bankroto procesą dėl nemokumo administratorės galimai neteisėtų veiksmų laikotarpiu nuo 2025 m. sausio 2 d. iki 2025 m. sausio 8 d. atlikus pervedimus iš bendrovės sąskaitų.

3.       Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovės prašė pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovės UAB „Lideres“ nuosavybės teises į jos valdomą kilnojamąjį, nekilnojamąjį turtą bei turimas pinigines lėšas už 472?837,57 Eur, uždraudžiant atsakovei šiuo turtu disponuoti, jį įkeisti, kitaip apsunkinti ar perleisti tretiesiems asmenims. Grįsdamos prašymą, ieškovės nurodė, kad atsakovės veiksmai rodo sistemingą ir kryptingą nesąžiningumą, kurio tikslas – neteisėtai pasisavinti bankrutuojančios bendrovės lėšas, nemokumo administratorė gavo daugiau kaip 472?837,57 Eur iš bendrovės už paslaugas, kurių teikimas nėra pagrįstas jokiais dokumentais. Net ir po poveikio priemonės paskyrimo, atsakovė toliau išvedinėjo lėšas iš bendrovės banko sąskaitų net nebeturėdama tam įgaliojimų; dėl šių aplinkybių 2025 m. vasario 24 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 184 straipsnio 2 dalį. Nemokumo administratorė privalėjo iki 2025 m. sausio 16 d. perduoti naujai bendrovės nemokumo administratorei visus bendrovės dokumentus ir turtą, tačiau turtas iki šiol nėra perduotas, perduota tik dalis dokumentų.

4.       Vilniaus apygardos teismas 2025 m. balandžio 29 d. nutartimi ieškovių prašymą tenkino – areštavo atsakovės nuosavybės teises į jos valdomą kilnojamąjį, nekilnojamąjį turtą bei turimas pinigines lėšas, kurių vertė ar suma yra 472 837,57 Eur, uždraudžiant atsakovei šiuo turtu disponuoti, jį įkeisti, kitaip apsunkinti ar perleisti tretiesiems asmenims.

5.       Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi, tenkindamas atsakovės atskirąjį skundą, Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 29 d. nutartį panaikino ir klausimą išsprendė iš esmės – ieškovių prašymą pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones (turto areštą) atmetė. Teismas nurodė, kad ieškovės nenurodė įtikinamų argumentų, jog atsakovė gali imtis su sąžiningu elgesiu nederančių veiksmų ir siekti sumažinti jai priklausančio turto masę arba jo vertę, taip mėgindama išvengti galimai atsirasiančios prievolės grąžinti pagal ginčijamą sutartį gautas lėšas, jeigu teismas patenkintų ieškinį. Aplinkybės ir argumentai, susiję su įstatyme įtvirtinta nemokumo administratorės teise gauti atlyginimą ir paslaugų pagal ginčijamą sutartį teikimu, sudaro bylos nagrinėjimo iš esmės dalyką ir tik ištyrus bei įvertinus abiejų bylos šalių argumentus, į bylą pateiktų įrodymų visumą, galės būti padarytos išvados, susijusios su sutarties (ne)vykdymu ir (ar) jos (ne)teisėtumu. Faktas, kad buvo nustatyti administravimo pažeidimai ir atsakovė netinkamai atliko savo, kaip nemokumo administratorės, pareigas bei buvo iš jų atstatydinta, savaime nesuponuoja išvados dėl atsakovės nesąžiningumo ir jos siekio pakeisti savo turtinę padėti, turint tikslą išvengti išieškojimo pagal nagrinėjamoje byloje priimtą galbūt jai nepalankų teismo sprendimą.

6.       Ieškovė BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2025 m. rugsėjo 5 d. pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, prašydama areštuoti atsakovės nuosavybės teises į jos valdomą kilnojamąjį, nekilnojamąjį turtą bei turimas pinigines lėšas už 472 837,57 Eur, uždraudžiant atsakovei šiuo turtu disponuoti, jį įkeisti, kitaip apsunkinti ar perleisti tretiesiems asmenims. Ieškovė nurodė, kad pateikia naujas aplinkybes ir duomenis, kurie patvirtina tikėtino ieškinio pagrįstumo ir realios grėsmės būsimo teismo sprendimo neįvykdymui, egzistavimą, t. y. AVNT direktoriaus 2024 m. gruodžio 13 d. įsakymą Nr. V4-117 ir AVNT 2024 m. gruodžio 13 d. raštą Nr. D2-3017 dėl nemokumo administratorės neplaninio veiklos patikrinimo rezultatų, taip pat Nemokumo administratorių garbės teismo sprendimą Nr. DB-011/24, NAR prezidiumo 2025 m. liepos 24 d. posėdžio protokolą Nr. PP-2025-0007. AVNT rašte dėl nemokumo administratorės neplaninio veiklos patikrinimo rezultatų konstatuota, kad: i) nemokumo administratorė išsimokėjo sau iš viso 296 063,82 Eur be kreditorių susirinkimo nutarimo; ii) už vadovavimą bendrovės ūkinei komercinei veiklai nuo pat bendrovės bankroto proceso pradžios atsakovė vienasmeniškai pasiskyrė atlygį, sudarydama sutartį tarp savęs ir bendrovės; iii) informacija apie sutartį buvo pateikta bendrovės kreditoriams 2024 m. balandžio 8 d. pagal pareiškėjo 2024 m. kovo 18 d. prašymą dėl informacijos pateikimo, tačiau kreditorių susirinkime ši sutartis pateikta nebuvo; iv) klausimas dėl atlygio dydžio už vadovavimą bendrovės ūkinei komercinei veiklai nuo bankroto proceso pradžios net nebuvo svarstytas, šis klausimas spręstas 2022 m. gruodžio 23 d., 2023 m. gegužės 2 d. kreditorių susirinkimuose. Nemokumo administratorių garbės teismo sprendime Nr. DB-011/24 konstatuota, kad nemokumo administratorė sąmoningai ir neteisėtai bendrovės vardu sudarinėjo sutartis su pačia savimi, t. y. veikė nesąžiningai. Sprendime konstatuota, kad atsakovė piktnaudžiauja suteiktomis teisėmis, sudaro interesų konflikto situaciją, siekiant tiesioginės naudos sau ir galimai kitiems susijusiems asmenims, sudarė sandorius su ekonominiais bei įmonių valdymo ryšiais susijusiais asmenimis. Pagal NAR prezidiumo 2025 m. liepos 24 d. posėdžio protokolą Nr. PP-2025-0007 NAR nutarė skirti atsakovei drausminę nuobaudą – pašalinimą iš Nemokumo administratorių rūmų narių. 

7.       Ieškovė taip pat nurodė, kad bendrovei ir jos kreditoriams pradėjus aktyvius veiksmus siekiant susigrąžinti nemokumo administratorės neteisėtai iššvaistytas ir pasisavintas lėšas, nemokumo administratorė ir su ja susiję asmenys nedelsdami ėmėsi priemonių, nukreiptų į išieškojimo galimybių apsunkinimą. Egzistuoja objektyvi rizika, kad bendrovės atsakovei pervestos lėšos gali būti toliau pervedamos ar paskirstomos tretiesiems asmenims, taip siekiant išvengti ieškovėms palankaus teismo sprendimo vykdymo. Tokie veikimo modeliai, kai iš bendrovės gautos lėšos yra toliau pervedamos su nemokumo administratore susijusiems asmenims per tarpusavyje susijusias įmones, paaiškėjo Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjome civilinėje byloje Nr. e2-20685-1153/2025. Grėsmę galimai ieškovėms galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui patvirtina ir prasta atsakovės finansinė padėtis.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8.       Vilniaus apygardos teismas 2025 m. rugsėjo 10 d. nutartimi ieškovės BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Teismas konstatavo, kad ieškinys tikėtinai pagrįstas, tačiau ieškovė neįrodė, jog nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių kyla grėsmė ieškovėms galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

9.       Teismas nurodė, kad civilinėje teisėje galioja asmens sąžiningumo prezumpcija, kurią asmeniui, prašančiam laikinųjų apsaugos priemonių (pri)taikymo, tenka našta paneigti. Nagrinėjamu atveju prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grindžiamas tvirtinimu, kad atsakovė nesąžininga, tačiau, teismo vertinimu, ieškovė nepateikė naujų įrodymų, kurie būtų neaptarti Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. rugpjūčio 28 d. nutartyje. Aplinkybės, jog atsakovė netinkamai vykdė nemokumo administratorės pareigas ir buvo iš jų atstatydinta, buvo įvertintos Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. rugpjūčio 28 d. nutartyje (žr. 23 nutarties punktą) ir nesuponuoja išvados dėl atsakovės nesąžiningumo bei jos siekio pakeisti turtinę padėti, turint tikslą išvengti išieškojimo pagal nagrinėjamoje byloje priimtą galbūt jai nepalankų teismo sprendimą. Naujų faktinių aplinkybių, iš esmės galinčių paveikti sprendimą netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovė nenurodė.

10.       Teismas pažymėjo, kad buvusio prašymo papildymas naujais argumentais ir samprotavimais apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumą nėra pagrindas kitaip negu Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. rugpjūčio 28 d. nutartyje išspręsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą.

III. Atskirojo skundo argumentai

11.       Atskiruoju skundu ieškovė „BetelgeuseEOOD“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 10 d. nutartį ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti – areštuoti atsakovės UAB „Lideres“ nuosavybės teises į jos valdomą kilnojamąjį, nekilnojamąjį turtą bei turimas pinigines lėšas už 472 837,57 Eur, uždraudžiant atsakovei šiuo turtu disponuoti, jį įkeisti, kitaip apsunkinti ar perleisti tretiesiems asmenims. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1.                      Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių turi būti atsižvelgiama į ieškovo reikalavimo dydį, jo santykį su atsakovo turtine padėtimi. Viešai skelbiami duomenys patvirtina, kad atsakovė nuo 2025 birželio mėn. yra nuolat skolinga Valstybinio socialinio draudimo fondui ir Valstybinei mokesčių inspekcijai, atsakovės kreditingumo rizika vertinama kaip aukščiausia, atsakovė nuo 2024 m. birželio 12 d. turi tik vieną darbuotoją, taip pat yra netekusi licencijos verstis nemokumo administratorės veikla ir negauna bei negalės gauti pajamų. Sunki atsakovės turtinė padėtis patvirtina, kad ji negalės grąžinti ieškiniu prašomos sumos, o tai yra reali grėsmė, jog ieškovėms palankus būsimas teismo sprendimas bus neįvykdytas.

11.2.                      Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovė yra nesąžininga; jos nesąžiningumas ir tyčinis neteisėtas veikimas savinantis bendrovės lėšas už realiai neatliktus darbus yra konstatuotas priežiūrą atliekančių institucijų AVNT, NAR sprendimais. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė sistemingai savinosi bendrovės lėšas, tam sukūrė mechanizmą su ryšiais tarp skirtingų asmenų, teikė fiktyvias paslaugas. Už tai atsakovė neteko licencijos verstis nemokumo administravimo veikla ir buvo atstatydinta iš bendrovės nemokumo administratorės pareigų. AVNT ir NAR sprendimai yra padidintos įrodomosios galios ir šiuose sprendimuose nustatytų faktų apie atsakovės, jos įgaliotinių, vadovo nesąžiningą ilgalaikį elgesį nebereikia iš naujo įrodinėti.

11.3.                      Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nebuvo pakankamai aktyvus, kaip iš jo reikalaujama nagrinėjant klausimus bankroto bylose, nepagrįstai nesiėmė veiksmų surinkti aktualius duomenis apie atsakovės nemokumą iš Juridinių asmenų registro, Valstybinės mokesčių inspekcijos, pačios atsakovės.

Apeliacinės instancijos teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Šioje byloje absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

13.       Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 10 d. nutarties, kuria teismas atsisakė pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės UAB „Lideres“ turto areštą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

14.       CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones esant šioms sąlygoms: 1) jų taikymo prašantis asmuo tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą; 2) nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios dvi aplinkybės – preliminarus ieškinio pagrįstumas ir grėsmės ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui buvimas – yra privalomos kumuliatyvios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-808-1120/2022).

15.       Pareiga pagrįsti nurodytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų egzistavimą kyla prašymą pareiškiančiam asmeniui (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-118-330/2021).

16.       Nagrinėjamu atveju, atmesdamas ieškovės BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškinys tikėtinai pagrįstas, tačiau sprendė, jog ieškovė neįrodė, kad nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių – atsakovės turto arešto, dėl atsakovės galimo nesąžiningumo kiltų grėsmė ieškovėms palankaus teismo sprendimo įvykdymui, jeigu ieškinys būtų patenkintas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Grįsdama atskirąjį skundą, ieškovė ,,Betelgeuse EOOD“ argumentuoja, kad teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, jog pareikšto ieškinio suma yra didelė, o duomenys patvirtina, kad atsakovės turtinė padėtis yra bloga ir nėra pagrindo tikėtis, jog pagerės, nes atsakovė vykdė nemokumo administravimo veiklą, tačiau buvo panaikinta jos licencija. Apeliantės teigimu, teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad dėl padarytų pažeidimų administruojant bendrovės bankrotą atsakovė buvo ne tik atstatydinta iš bendrovės nemokumo administratorės pareigų, tačiau jai panaikinta licencija vykdyti nemokumo administravimo paslaugas, be to, buvo konstatuoti nesąžiningi atsakovės veiksmai. Teismas nebuvo pakankamai aktyvus siekiant nustatyti atsakovės turtinę padėtį ir neįvertino bylos duomenų, patvirtinančių atsakovės nesąžiningumą: atsakovė sistemingai savinosi bendrovės lėšas, teikė fiktyvias paslaugas. Įvertinęs bylos medžiagą, pirmosios instancijos teismo argumentus ir atskirojo skundo teiginius, apeliacinės instancijos teismas su apeliantės vertinimu ir argumentais nesutinka.

17.       Aktualioje laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo bei aiškinimo praktikoje išaiškinta ir pažymėta, kad teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią tam, kad galutinis teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Laikinųjų apsaugos priemonių institutas (pvz. arešto taikymas) nėra skirtas materialinių vertybių sukūrimui arba jų sukaupimui, kad vėliau iš šio turto ar šio turto sąskaita būtų galima iš karto atsiskaityti su kreditoriumi, priešingai, yra skirtas užkardyti nesąžiningus asmens veiksmus (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-185-330/2019), kurių pagrindinis tikslas – išvengti ieškovui toje byloje galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-9-464/2022).

18.       Kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, civilinėje teisėje galioja asmens sąžiningumo prezumpcija, todėl laikinųjų apsaugos priemonių, kaip procesinio instituto, itin varžančio asmens teises, nors teismas dar nėra išsprendęs šalių ginčo ir nėra pasisakęs dėl ieškinio reikalavimų (ne)pagrįstumo ir jų patenkinimo, taikymas galimas tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo (ieškovas) pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie to asmens (atsakovo) jau atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių pagrindinis tikslas – išvengti ieškovui toje byloje galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-614-450/2019; 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-538-302/2020; 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-9-464/2022). Kuo prašomos taikyti konkrečios laikinosios apsaugos priemonės yra labiau varžančio pobūdžio, tuo svaresni argumentai turi pagrįsti jų taikymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-990/2010; 2011 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1487/2011). 

19.       Pažymėtina, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą vertinamas ne atsakovo galimas nesąžiningumas šalių sutartiniuose santykiuose dėl prievolių, o atsakovo atlikti, atliekami ar realiai ketinami atlikti veiksmai, kuriais sąmoningai siekiama pakeisti savo turtinę padėtį (paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti) tam ir tiek, kad būtų apsunkintas ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas ateityje, jei ieškinys būtų patenkintas (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1146-330/2022; 2022 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1155-1120/2022).

20.       Ieškinio pateikimas nesuteikia ieškovui pranašumo prieš kitą šalį ir, atitinkamai, savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas, aplinkybės, kuriais reikalavimai grindžiami, priklauso nuo paties pareiškėjo valios (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-990/2010; 2011 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1487/2011). Nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, ar nėra didelė, vien ši aplinkybė absoliutaus ir savaime pakankamo pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nesuponuoja. Ieškinio sumos dydis ar asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turtinė padėtis yra tik vieni iš daugelio, bet anaiptol ne vieninteliai kriterijai, kurie turėtų būti įvertinti sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-97-790/2020; 2023 m. vasario 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-105-464/2023).

21.       Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių institutas (pvz. arešto taikymas) nėra skirtas materialinių vertybių sukūrimui arba jų sukaupimui, kad vėliau iš šio turto ar šio turto sąskaita būtų galima iš karto atsiskaityti su kreditoriumi; nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, ar nėra didelė, vien ši aplinkybė savaime pakankamo pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nesudaro. Taip pat, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nevertinamas atsakovo galimas nesąžiningumas šalių sutartiniuose santykiuose dėl ginčo prievolių (ne)tinkamo įvykdymo, nes tokio pobūdžio klausimai sudaro bylos nagrinėjimo iš esmės dalyką. Vertinant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę, atsakovo nesąžiningumas vertinamas būtent laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslo kontekste, t. y. tiriant, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašantis asmuo įrodė, kad atsakovas ėmėsi nesąžiningų priemonių būtent siekdamas galimai jam nepalankaus teismo sprendimo išvengti.

22.       Atsižvelgiant į tai, apeliantės argumentai, kad pareikšto ieškinio suma yra didelė, atsakovės turtinė padėtis yra bloga (tuo pačiu – ir kad pirmosios instancijos teismas turėjo imtis iniciatyvos rinkti duomenis apie atsakovės finansinę padėtį); kad dėl netinkamo bendrovės bankroto proceso vykdymo atsakovė buvo atstatydinta iš bendrovės nemokumo administratorės pareigų, jai buvo panaikinta licencija teikti nemokumo administravimo paslaugas; kad atsakovė sistemingai savinosi bendrovės lėšas, tam sukūrė mechanizmą su ryšiais tarp skirtingų asmenų, teikė fiktyvias paslaugas, atmestini kaip nagrinėjamu atveju teisiškai nereikšmingi, nes jais nėra nurodoma apie atsakovės veiksmus siekiant pakeisti savo turtinę padėtį (paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti) tam ir tiek, kad būtų apsunkintas ieškovėms šioje byloje palankaus teismo sprendimo įvykdymas ateityje, jei ieškinys būtų patenkintas. AVNT ir (ar) NAR įvertino atsakovės veiksmus, atliktus vykdant bendrovės bankrotą, tačiau jų tyrimo dalykas nebuvo nustatyti, ar atsakovė gali siekti pakeisti savo turtinę padėtį (paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti) tam ir tiek, kad būtų apsunkintas ieškovėms šioje byloje palankaus teismo sprendimo įvykdymas ateityje, ieškinio patenkinimo atveju. Taigi, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje, vertinant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę, šie duomenys nėra teisiškai reikšmingi.

23.       Nesant duomenų ir nepateikus įrodymų apie atsakovės veiksmus siekiant pakeisti savo turtinę padėtį (paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti) tam ir tiek, kad būtų apsunkintas ieškovėms šioje byloje galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas ateityje (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis), prašomų laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas reikštų jų pritaikymą materialinių vertybių sukūrimui arba jų sukaupimui, kad vėliau iš šio turto būtų galima iš karto patenkinti ieškovių reikalavimus, jeigu ieškinys būtų tenkintas, o tai, kaip nurodyta pirmiau, neatitinka laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirties ir esmės (CPK 144 straipsnio 1 dalis).    

24.       Apibendrinant tai, kas buvo nurodyta, konstatuotina, kad atskirojo skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, jog ieškovė BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ neįrodė galimos grėsmės ieškovėms palankaus teismo sprendimo įvykdymui, jeigu ieškinys būtų patenkintas, dėl atsakovės galimo nesąžiningumo ir veiksmų siekiant išvengti galimai ieškovėms palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Nenustačius šios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir pritaikė aktualias civilinio proceso normas ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – atsakovės turto arešto, pagrįstai atmetė (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Atskirojo skundo argumentai šios teismo išvados nepaneigia ir nesudaro pagrindo spręsti priešingai. Dėl to atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 punktas).  

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                     Rūta Latvelė