Nr. DOK-3257

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-37269-2020-0

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. birželio 28 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės–Balynienės, Alės Bukavinienės ir Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas),

susipažinusi su 2022 m. birželio 14 d. paduotu ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Engineer“ kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. balandžio 14 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Ieškovė UAB „Engineer“ padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. balandžio 14 d. nutarties peržiūrėjimo kasacine tvarka civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Engineer“ ieškinį atsakovei UAB „Caverion Lietuva“ dėl skolos, delspinigių priteisimo ir pagal atsakovės UAB „Caverion Lietuva“ priešieškinį ieškovei UAB „Engineer“ dėl paslaugų kainos sumažinimo ir trūkumų šalinimo išlaidų priteisimo.

Kasacinis skundas grindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktu – materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimas, turintis esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, taip pat CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punktu – skundžiamuose teismų sprendime ir nutartyje nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. 

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, kad kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika. 

Ieškovė kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas faktiškai neatliko apeliacijos, kadangi nepasisakė ir nenagrinėjo bent 6 ieškovės apeliacinio skundo argumentų grupių, kurios yra esminės. Ieškovės vertinimu, tokiu būdu buvo nukrypta nuo kasacinio teismo praktikos dėl teismo sprendimo motyvavimo. Be to, ieškovės vertinimu, teismas, spręsdamas klausimą dėl darbų trūkumų pagal subrangos sutartį, supainiojo darbų trūkumų šalinimo išlaidas (CK 6.665 straipsnis) su rangos darbų kainos mokėjimu (CK 6.653 straipsnis) ir iš ieškovės atsakovės naudai kaip trūkumų šalinimo išlaidas priteisė atsakovo sumokėtą kainą už rangos darbų užbaigimą. Teigiama, kad tokiu būdu teismas įteisino Lietuvos teisėje draudžiamą nepagrįsto praturtėjimo galimybę (CK 6.242 straipsnio pažeidimas). Kasaciniame skunde, be kita ko, pažymima, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatą, kuri sieja užsakovo teisę reikalauti darbų šalinimo išlaidų su tokios teisės aiškiu įtvirtinimu sutartyje. Ieškovės vertinimu, teismas spręsdamas ieškovės atsakomybės pagal subrangos sutartį klausimą parinko netinkamus atsakovo pažeidimų (kooperavimosi pareigos ir pareigos nutraukus subrangos sutartį organizuoti darbų priėmimą) padarinius ir taip netinkamai taikė ir aiškinio CK 6.200 straipsnį bei CK 6.64 straipsnį. Tokiu teismo sprendimu atsakovė atleista nuo pareigos kooperuotis bei suformuota praktika, leidžianti užsakovams piktnaudžiauti rangos sutarties nutraukimu nesant rangovo kaltės. Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismas nutartimi atmetė ieškovo reikalavimą priteisti subrangos sutartyje numatytas netesybas nukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, jog netesybas prašanti priteisti šalis neturi įrodinėti savo nuostolių dydžio, o netesybas mažinti prašanti šalis privalo pagrįsti, kad abiejų šalių sutartos netesybos yra neprotingos ar per didelės. Galiausiai, pažymima, kad teismas supainiojo rangos ir paslaugų teisinius santykius. Teismas kvalifikuodamas šalių teisinius santykius pagal paslaugų sutartį neatliko jokios paslaugų sutarties analizės, ignoravo šalių valią bei neužtikrino sutarčių laisvės principo. Teismo padaryti pažeidimai lėmė, kad ieškovei faktiškai pritaikyta atsakomybė, dėl kurios netaikymo šalys buvo specifiškai susitarusios paslaugų sutartyje.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Pažymėtina, kad kasaciniame skunde nepakanka nurodyti tik byloje keliamą teisės klausimą, tačiau yra reikalinga pagrįsti ypatingą jo svarbą vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiami kasacinio skundo pagrindai ir nenurodomas visai teisės sistemai reikšmingas teisės klausimas dėl kurio egzistuotų poreikis Lietuvos Aukščiausiajam Teismui pateikti išaiškinimą, be to, kasaciniame skunde keliami ir fakto klausimai, kurių kasacinis teismas nenustatinėja. Teisėjų kolegijos vertinimu, kasaciniame skunde taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo suformuotas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos analogiškose bylose. Dėl nurodytų priežasčių darytina išvada, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų nors vieną CPK 346 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindą.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai). 

Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžintinas sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis). 

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. 

Grąžinti uždarajai akcinei bendrovei „Engineer“ (j. a. k. 123327599) 974 Eur (devynių šimtų septyniasdešimt keturių eurų) žyminį mokestį, sumokėtą 2022 m. birželio 14 d. SEB banko mokėjimo nurodymu Nr. 38008.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai        Goda Ambrasaitė–Balynienė  

        Alė Bukavinienė 

        Virgilijus Grabinskas