Civilinė byla Nr. e2A-61-464/2024
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00201-2021-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.8; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.1; 2.6.18.3; 3.1.7.6
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. vasario 22 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Saulės kopos“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Saulės kopos“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Namstata“ dėl defektų šalinimo išlaidų priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) ,,Saulės kopos“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovės UAB ,,Namstata“ 110 425,54 Eur defektų šalinimo išlaidas, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2018 m. liepos 9 d. su atsakove UAB ,,Namstata“ sudarė rangos darbų sutartį, kuria atsakovė įsipareigojo savo rizika atlikti lifto holų grindų išlyginamojo sluoksnio įrengimo darbus objekte ,,Svečių namai (duomenys neskelbtini)“ ir perduoti darbo rezultatus ieškovei sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais, o ieškovė – sumokėti už tinkamai atliktus ir perduotus darbus. Šalys 2018 m. liepos 16 d. pasirašė priedą prie sutarties – papildomą susitarimą Nr. 1, kuriuo susitarė dėl papildomų darbų atlikimo, darbų kainos padidinimo. Atsakovė darbus atliko, ieškovė juos priėmė, 2018 m. rugsėjo 20 d. pasirašė baigiamąjį atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą, ieškovė sumokėjo atsakovei sutartą 9 915,26 Eur darbų kainą.
3. Tęsdamos bendradarbiavimą, ieškovė su atsakove 2018 m. gruodžio 19 d. pasirašė dar vieną priedą prie 2018 m. liepos 9 d. sutarties – susitarimą Nr. B23-12-19, kuriuo atsakovė įsipareigojo atlikti grindų išlyginamojo sluoksnio įrengimo darbus objekte ,,Daugiabučiai gyvenamieji namai (duomenys neskelbtini)“, korpusai: A1, A2, B1 ir B2. Atsakovė darbus atliko ir šalys 2019 m. kovo 4 d. pasirašė baigiamąjį atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą, o ieškovė sumokėjo sutartą 27 070,65 Eur darbų kainą.
4. Ieškovės teigimu, praėjus mažiau nei metams po darbų objekte ,,Daugiabučiai gyvenamieji namai (duomenys neskelbtini)“ priėmimo ėmė ryškėti jų trūkumai. Ieškovei su pastato architektais, statybos darbų techninės priežiūros vadovu ir statybos projektų konsultantu apžiūrėjus daugiabučių gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini), laiptinių grindis buvo nustatyta, kad jos fiziškai nusidėvėjusios, dažniausiai naudojamose vietose susiformavę ,,takeliai“, atsiradę subraižymai, spalvos pakitusios, grindų paviršius šiurkštus, pasišiaušęs. Ieškovės pasitelkti specialistai nustatė, kad atsakovės atlikti darbai objektuose (duomenys neskelbtini) neatitinka techninio projekto reikalavimų, o defektai atsirado dėl netinkamo viršutinio sluoksnio įrengimo. Ieškovė garantiniu terminu ne kartą su pretenzijomis kreipėsi į atsakovę dėl darbų trūkumų šalinimo, tačiau atsakovė atsisakė tai padaryti. Pagal UAB ,,Epodanga“ pateiktą komercinį pasiūlymą nekokybiškai išlietų grindų sluoksnio nušlifavimo ir naujos dekoratyvinės cementinės dangos įrengimo darbai ieškovei kainuotų 110 425,54 Eur. Todėl šią sumą ieškovė prašo priteisti iš netinkamai darbus atlikusios atsakovės kaip defektų šalinimo išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. rugsėjo 26 d. sprendimu ieškovės UAB ,,Saulės kopos“ ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovei UAB ,,Namstata“ 2 601,50 Eur bylinėjimosi išlaidas, valstybei – 124,70 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas.
6. Teismas nustatė, kad šalių ginčas kilo tiek dėl to, ar atsakovei buvo perduoti (žinomi) visas statinio projektas ir techninė dokumentacija, tiek ir dėl darbų apimties, atsakovei įrodinėjant, kad susitarta buvo tik dėl grindų išlyginamojo sluoksnio įrengimo ir impregnavimo, t. y. be viršutinio sluoksnio įrengimo, o ieškovei – kad atsakovė turėjo atlikti visus grindų įrengimo darbų etapus ir padengti jas apsauginiu sluoksniu.
7. Šalių 2018 m. liepos 9 d. pasirašytoje rangos sutartyje nurodyta, kad atsakovė įsipareigoja atlikti grindų išlyginamojo sluoksnio įrengimo darbus (sutarties 1.1 papunktis). Pagal sutarties 2.1 papunktį atsakovė įsipareigoja atlikti sutartyje numatytus darbus bei šiems darbams atlikti būtinus darbus, kuriuos ji pagrįstai gali numatyti iš projektinės dokumentacijos ir techninių specifikacijų. Sutarties 19 punkte buvo išvardinti sutarties priedai, kuriais turėtų vadovautis atsakovė vykdydama sutartį, be kita ko, ir sutarties priedu Nr. 5 ,,Projektinė dokumentacija, techninės specifikacijos“ – 10 lapų, o šį dokumentą sudaro normatyviniai statybos dokumentai, nustatantys reikalavimus darbų kokybei ir kiekybei bei jų sudėčiai.
8. Įvertinęs pirmiau aptartas sutarties nuostatas ir šalių ikisutartines derybas, teismas priėjo prie išvados, kad atsakovei buvo pateikta tik ta projekto ir techninės specifikacijos dalis, kurios reikėjo būtent sutartyje numatytiems darbams atlikti, t. y. įrengti grindų išlyginamąjį sluoksnį. Atsakovė darbus vykdė pagal sutarties prieduose nurodytą techninės dokumentacijos dalį, sutartyje įvardytą kaip priedas Nr. 5, kurią iš viso sudarė 10 lapų, juolab kad visi sutarties lapai yra susiūti ir patvirtinti ieškovės antspaudu bei parašu. Teismas pažymėjo, kad pasiūlymui dėl darbų atlikimo iš esmės buvo keliamas vienintelis – grindų atitikimo nustatytai degumo klasei – reikalavimas.
9. Teismas nesutiko su ieškovės pozicija, kad prie sutarties buvo pridėta techninė specifikacija Nr. 19, nes tokiems savo teiginiams pagrįsti ieškovė nepateikė jokių įrodymų. Techninė specifikacija Nr. 19 nebuvo ginčo sutarties sudėtine dalimi ir nėra jokių duomenų, kad atsakovei ji buvo perduota. Atitinkamai, sutarties sudarymo ir joje numatytų darbų atlikimo metu atsakovei nebuvo žinoma apie specifikacijos Nr. 19 egzistavimą, todėl jai negalėjo būti žinomas ir šio dokumento turinys. Todėl ir argumentus, kad sutartimi sulygtų darbų rezultatas turėjęs atitikti specifikacijos Nr. 19 turinį, teismas pripažino nepagrįstais.
10. Kaip nepagrįstus teismas atmetė ir tokius ieškovės argumentus, kad atsakovė pagal sutartį buvo įsipareigojusi padengti jos įrengtas grindis apsaugine polimerine danga, nurodyta techniniame projekte. Priešingai ne teigia ieškovė, pagal šalių susitarimą ir suderintas sąlygas atsakovė pasiūlė bei sutartimi sutiko įrengti tik grindų išlyginamąjį sluoksnį bei impregnuoti jį skysčių įgeriamumą mažinančiu impregnantu.
11. Iš objekto statybos valdytojos UAB ,,Keista“ projektų inžinierės E. G. ir grindų dangos gamintojos UAB ,,Litnobiles“ inžinieriaus A. P. paaiškinimų teismas nustatė, kad ieškovė su atsakove dar prieš sudarydamos rangos sutartį derėjosi ir susitarė tik dėl dalies grindų dangos įrengimo, t. y. išlyginamojo sluoksnio įrengimo bei jo impregnavimo, tačiau nesitarė ir nesusitarė, jog atsakovė įrengs ir viršutinį grindų sluoksnį. Liudytojai paaiškino, kad kitas grindų įrengimo etapas turėjo būti plytelių klojimas ar kokios nors kitos dangos įrengimas. Tačiau viršutinis apsauginis sluoksnis nebuvo įrengtas, tai patvirtino ir kiti byloje apklausti liudytojai.
12. Teismo vertinimu, aplinkybę, kad atsakovė nebuvo įsipareigojusi įrengti grindų dangos viršutinio sluoksnio, patvirtina ir jos veiksmai. Atsakovė, siekdama laikinai apsaugoti savo atliktų darbų rezultatą (įrengtą ir vėliau impregnuotą grindų išlyginamąjį sluoksnį) nuo dilimo ir kito mechaninio poveikio iki apsauginės, mechaniniam poveikiui atsparios dangos įrengimo, savo darbų rezultatą papildomai apdengė kartonu. Į bylą pateikto 2018 m. gruodžio 19 d. priedo – susitarimo Nr. B23-12-1 – 8 eilutėje nurodyta, kad pirminiuose sutartimi sulygtų darbų atlikimo etapuose darbų rezultatą atsakovė apdengė kartonu savo pačios kaštais, tačiau vėliau tokių darbų atlikimą išskyrė papildomai ir jų išlaidas apmokėjo ieškovė.
13. Teismas pažymėjo, kad ieškovė statybos darbus vykdė pasitelkusi statybos valdytoją, taip pat turėjo techninį prižiūrėtoją. Sutarties sąlygos tiek dėl darbų apimties, tiek ir dėl medžiagų darbams atlikti buvo suderintos ir su ieškove, ir su statybos valdytoju. Atliktus darbus priėmė ieškovė ir techninis prižiūrėtojas, darbų defektų ar trūkumų nebuvo nustatyta, todėl teigti, kad rangos sutartimi atsakovė buvo įsipareigojusi įrengti visą grindų dangą objekte, t. y. įrengti ir apsauginį viršutinį sluoksnį, teismas neįžvelgė pagrindo. Be to, ieškovės pateiktose UAB ,,Testlita“ ir UAB ,,Kiwa Inspecta“ išvadose nurodyta, kad viršutinis grindų apsauginis sluoksnis nebuvo įrengtas, o grindų išlyginamasis sluoksnis yra įrengtas kokybiškai ir tinkamai.
14. Byloje paskirtos teismo ekspertizės akto išvados apie objekte ne pagal techniniame ir darbo projekte nurodytus parametrus bei ne pagal gamintojo reikalavimus atliktus laiptinių koridorių grindų įrengimo darbus, ekspertui tai įvertinant kaip kokybės reikalavimų neatitinkančių darbų atlikimą, taip pat nesuponavo teismo vertinimo, kad atsakovė darbus atliko ne pagal sutartį.
15. Kaip nurodyta sprendime, teismo ekspertas šias savo išvadas grindė ne visa bylos medžiaga, jis nevertino liudytojų parodymų, neturėjo viso statinio projekto. Ekspertizės atlikimo metu teismo ekspertas prašė papildomos medžiagos, kurią šalys buvo įpareigotos jam pateikti. Visgi iš prašomų dokumentų nebuvo pateikti 2 punkte nurodyti dokumentai – techninio projekto dalies laida, kurioje yra laiptinių koridorių grindų įrengimo detalės; buvo pateiktos tik C korpuso, kurio nėra rangos sutartyje, techninės specifikacijos; iš prašymo 3 punkte nurodytų dokumentų nebuvo pateiktas korpusų A1, A2 darbo projektas. Be to, akte ekspertas nurodė, kad jis neturi informacijos, ar statytojas pateikė statybą leidžiantį dokumentą bei statinio projektą ir pagal aktą perdavė statybvietę, o rangovė ją priėmė. Teismo ekspertas nustatė ir daugiau statybos dokumentų trūkumų, todėl, teismo vertinimu, teismo ekspertizės akto išvados nesudaro pagrindo konstatuoti, kad atsakovė darbus atliko netinkamai.
16. Teismas konstatavo, kad atsakovė grindų išlyginamąjį sluoksnį įrengė tinkamai, o defektai atsirado dėl viršutinio apsauginio sluoksnio neįrengimo, dėl kurio įrengimo šalys nesitarė. Todėl vėliau atsiradę grindų defektai nėra priežastiniu ryšiu susiję su atsakovės atliktais rangos darbais. Ieškovė, nepasirūpinusi viršutinio apsauginio sluoksnio įrengimu, turi prisiimti kilusią riziką dėl atsiradusių grindų defektų.
17. Teismas taip pat konstatavo, kad ieškovė neįrodė prašomų priteisti būsimų savo nuostolių dydžio. Ieškovės į bylą pateiktoje UAB ,,Epodanga“ darbų sąmatoje yra siūloma nuimti visą atsakovės įrengtą išlyginamąjį grindų sluoksnį bei iš naujo įrengti dekoratyvinę cementinę grindų dangą. Teismas šį įrodymą vertino kritiškai, nes duomenų, kad yra būtina demontuoti visą be išimties objektuose atsakovės įrengtą grindų dangą, nėra pateikta. Dangų gamintojos atstovo 2020 m. gruodžio 15 d. elektroniniame laiške teigiama, kad defektų šalinimas yra galimas kitu būdu – atliekant grindų šlifavimą, nusiurbiant sukibimą mažinančias daleles, gruntuojant, uždedant naują sluoksnį ir užsandarinant paviršių. Bendras tokio naujo sluoksnio storis <1mm, todėl ieškovės argumentai, kad reikia nuimti net 5 mm dangos, yra nepagrįsti. Dėl to visa ieškovės nurodoma suma negali būti laikoma pagrįstais jos nuostoliais.
18. Šame kontekste teismas atkreipė dėmesį ir į tokią aplinkybę, kad visų sutartyje numatytų darbų atlikimo kaina buvo 37 501,76 Eur, įskaitant pridėtinės vertės mokestį (toliau – PVM). Ieškovės įrodinėjami 110 425,54 Eur nuostoliai yra tris kartus didesni nei sutarta darbų kaina. Tokio dydžio nuostoliai negali būti laikomi akivaizdžiais ir protingais, jų atsakovė, sudarydama sutartį, negalėjo ir neturėjo numatyti. Teismo ekspertas ekspertizės akte nurodė, kad defektų pašalinimo kaina yra 8 009 Eur, bet teismo posėdžio metu patikslino, jog ši suma yra ne rinkos, o skaičiuojamoji kaina, už kurią realiai darbų negalima atlikti – tikroji kaina galėtų svyruoti tarp 10 000–30 000 Eur. Atsakovės į bylą pateiktame UAB ,,Grinvalda“ komerciniame pasiūlyme taip pat nurodyta gerokai mažesnė darbų kaina – 49 549,92 Eur.
19. Pripažinęs, kad ieškovė neįrodė atsakovės veiksmų neteisėtumo (sutarties pažeidimo) bei nuostolių dydžio, teismas ieškinį atmetė kaip nepagrįstą ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
20. Ieškovė UAB ,,Saulės kopos“ apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
20.1. Teismas visiškai nevertino šalių derybų, vykusių iki sutarties pasirašymo. Ieškovė rengė konkursą savaime išsilyginančių grindų darbams atlikti. Konkursą organizavo ieškovės pasamdyta UAB ,,Keista“, kuri vertino rangovų pateiktus komercinius pasiūlymus, jų siūlomų naudoti medžiagų technines charakteristikas, lygindama jas su projekte nurodytais reikalavimais. Atsakovė buvo pasirinkta dėl projekto reikalavimus visiškai atitinkančio pasiūlymo pateikimo. Atsakovė nebūtų galėjusi dalyvauti rangovų atrankoje ir pateikti komercinį pasiūlymą, jeigu jai nebūtų buvę žinomi visi projekto reikalavimai grindims ar ji nebūtų susipažinusi su visais statybos dokumentais.
20.2. Iš byloje esančios eksploatacinių savybių deklaracijos matyti, kad atsakovės pasiūlyme nurodytų naudoti grindims įrengti preparatų, t. y. pagrindo paviršiaus sutvirtinimui – ,,Koster SL Primer“, išlyginamojo sluoksnio įrengimui – ,,Koster SL Premium“, grindų paviršiaus impregnavimui – ,,Koster SB Bonding Emulsion“, gamintojas deklaravo, kad naudojant tuos preparatus išlietos grindys atitiks aukščiausią atsparumo dilimui standartą. Be to, tai, kad deklaracijoje nurodytas atsparumo dilimui lygis yra pats aukščiausias, todėl, tinkamai naudojant tas medžiagas, įrengtose grindyse neturėtų vizualiai matytis dėvėjimosi požymių, savo išvadose patvirtino ir Nacionalinio akreditavimo biuro akredituotos testavimo, tikrinimo ir sertifikavimo bendrovės UAB ,,Kiwa Inspecta“ bei UAB ,,Testlita“.
20.3. Tai, kad atsakovė turėjo įrengti projekto reikalavimus atitinkančias, t. y. atsparias dilimui, grindis ir toks ieškovės lūkestis buvo pagrįstas, patvirtina ir atsakovės į bylą pateiktos savaime išsilyginančių grindų dangos ,,Koster SL Premium“ įrengimo technologinėje kortelėje nurodytos visų naudotinų preparatų savybės, leidžiančios teigti, kad šie preparatai yra aukštos kokybės, greitai kietėjantys, padidinantys betono ir skiedinio atsparumą lenkimui, sumažinantys plyšių atsiradimą traukiantis, labai atsparūs trinčiai ir kt.
20.4. Nepagrįsta teismo išvada, kad šalys susitarė tik dėl grindų išlyginamojo sluoksnio įrengimo bei jo impregnavimo skysčių įgeriamumą mažinančiu impregnantu, o dėl techniniame projekte nurodytos apsauginės polimerinės dangos įrengimo nesitarė. Iš atsakovės komercinio pasiūlymo, savaime išsilyginančios grindų dangos „Koster SL Premium“ įrengimo technologinės kortelės, atsakovės naudotų preparatų charakteristikų matyti, kad atsakovė pasiūlė ieškovei įrengti išlyginamąją grindų dangą kaip baigtinę (galutinę) dangą. Atsakovė deklaravo, kad įrengtų grindų techninės charakteristikos atitiks projekto reikalavimus. Byloje nėra jokių duomenų, kad taip įrengtos grindys negali būti naudojamos kaip baigtinė (galutinė) danga ir yra būtina ant jos patiesti dar kokią nors kitą dangą.
20.5. Byloje nėra nė vieno įrodymo, kuris leistų teigti, kad ieškovė ketino ant atsakovės įrengtų grindų tiesti dar kokią nors papildomą dangą, t. y. plyteles ar kt. Tokiam sprendimui ne tik būtų reikėję koreguoti projektą, bet tai būtų buvę ir ekonomiškai nenaudinga ieškovei, prieš tai jau organizavusiai rangovų atrankos konkursą ir pasirinkusiai atsakovę, kuri pasiūlė išlyginamąją grindų dangą kaip galutinę (baigtinę) dangą. Jeigu ieškovė būtų numaniusi ar žinojusi, kad atsakovė padarys tik dalį grindų įrengimo darbų, ji būtų pasirinkusi kurį nors kitą atrankoje dalyvavusi rangovą.
20.6. Atsakovės pateiktoje savaime išsilyginančios grindų dangos „Koster SL Premium“ įrengimo technologinėje kortelėje nurodyta, kad impregnavus grindis preparatu „Koster SB Bonding Emulsion“, jos, be kita ko, tampa nepralaidžios vandeniui, labai atsparios trinčiai ir chemijai. Taigi, impregnantas ir turėjo sukurti tą viršutinį grindų sluoksnį, kuris būtų atsparus išoriniams veiksniams, apsaugotų nuo jų ir užtikrintų ilgalaikę grindų eksploataciją. Kaip nurodyta UAB „Testlita“ išvadoje, akredituotoje laboratorijoje buvo nustatyta, kad atsakovė preparatą „Koster SB Bonding Emulsion“ panaudojo ne pagal paskirtį.
20.7. Teismo posėdyje, vykusiame 2023 m. rugsėjo 6 d., tyrimą atlikusi laboratorijos vedėja L. D. patvirtino, kad dėl netinkamo priemonės „Koster SB Bonding Emulsion“ panaudojimo grindys tapo kaip kempinė, t. y. netinkamas priemonės panaudojimas davė priešingą efektą – grindys ne tik netapo atsparios gniuždymui ar trinčiai, bet jos tapo dar ir pralaidžios vandeniui, o pralaidumas viršijo projekto reikalavimus. Tai, kad atsakovė preparato negalėjo naudoti taip, kaip jis buvo faktiškai panaudotas, patvirtino ir jo gamintojo atstovas 2020 m. gruodžio 15 d. elektroniniame laiške.
20.8. Nepagrįsta ir teismo pozicija, kad teismo eksperto išvados yra neišsamios, todėl jomis vadovautis nebuvo pagrindo. Teismo ekspertui buvo perduoti visi jo paprašyti dokumentai, o tokių duomenų, kad kurių nors dokumentų išvadai duoti pritrūko ar kad jie nebuvo pateikti, byloje nėra. Teismas nenurodė, kokią įtaką ekspertizės akto teisingumui turėjo neva neperduoti dokumentai ir (ar) liudytojų parodymų turinys, kuris ekspertui nebuvo žinomas. Be to, teismo eksperto išvadas visiškai patvirtina ir UAB ,,Testlita“ išvada dėl darbų kokybės.
20.9. Ieškinyje nurodytas defektų šalinimo išlaidų (būsimų nuostolių) apskaičiavimas yra pagrįstas, teisingas ir proporcingas. Atsakovė, kaip verslininkė, kuriai taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo standartai, darbus atlikusi nesilaikydama ne tik projekto reikalavimų, bet ir naudotų preparatų gamintojo reikalavimų, elgėsi aplaidžiai, todėl turi pareigą atlyginti nuostolius visiškai, nepaisant to, kad jų dydžio sudarydama sutartį ji negalėjo numatyti. Būsimų nuostolių dydis pagrįstas įrodymais, komercinį pasiūlymą pateikusios UAB ,,Epodanga“ atstovas buvo atvykęs į objektą, atliko jo apžiūrą ir pateikė rinkos kainas bei darbų apimtis atitinkantį pasiūlymą. Atsakovės pateiktas komercinis pasiūlymas nėra objektyvus, kadangi jis pateiktas faktiškai neapžiūrėjus objekto.
21. Atsakovė UAB ,,Namstata“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo tokius argumentus:
21.1. Atsakovei nebuvo žinomi specifikacijose nurodyti reikalavimai objekto laiptinės grindims, jai nebuvo perduoti visi statybos dokumentai. Apklausti kaip liudytojai E. G., kuri yra konkursą vykdžiusios UAB ,,Keista“ atstovė, ir A. P., kuris yra grindų įrengimui naudotų medžiagų gamintojos UAB ,,Litnobiles“ atstovas, patvirtino, kad konkursas buvo paskelbtas tik grindų išlyginamajam sluoksniui įrengti be viršutinės apsauginės dangos. Be to, liudytojai patvirtino, kad, derinant grindų įrengimui naudotinas medžiagas, ieškovė buvo nurodžiusi, jog ant jų bus dedama apsauginė danga, o vienintelis reikalavimas buvo jų degumo klasei.
21.2. Byloje esantis grindų išlyginamosios dangos „Koster SL Premium“ aprašymas patvirtina, kad ant šios dangos yra galima dėti kitas grindų dangų sistemas, o pati danga toleruoja visas pagrindines grindų dangas ir yra suderinama su daugeliu klijų. Analogiška informacija pateikta ir byloje esančioje atsakovės parengtoje bei ieškovei pateiktoje grindų išlyginamosios dangos „Koster SL Premium“ įrengimo technologinėje kortelėje. Vien ta aplinkybė, kad grindų išlyginamosios dangos „Koster SL Premium“ atsparumas dilimui yra aukščiausios klasės, nesudaro pagrindo teigti, jog ši danga gali būti naudojama be apsauginio, viršutinio, dilimui atsparaus grindų dangos sluoksnio.
21.3. Techninės specifikacijos 38–40 puslapiuose yra nurodyti bendrieji reikalavimai dekoratyvinėms cementinėms grindims. Pagal specifikaciją grindis turėtų sudaryti trys sluoksniai: gruntas, savaime išsilyginantis cementinio pagrindo mišinys ir apsauginis dviejų komponentų poliuretaninis sluoksnis vandens dispersijoje, pasižymintis atsparumo dilimui savybėmis. Jei pakaktų įrengti tik gruntą ir grindų išlyginamosios dangos sluoksnį, kuris galėtų būti naudojamas kaip grindys, specifikacijoje nebūtų numatyta papildomai įrengti atsparumo dilimui savybėmis pasižyminčio viršutinio apsauginio poliuretaninio sluoksnio. Tokio sluoksnio, apsaugančio dekoratyvinės cementinės dangos paviršių nuo pažeidimų ir nešvarumų, įrengimas būtų akivaizdžiai perteklinis. Šalių sudarytos sutarties turinys patvirtina, kad susitarimas buvo pasiektas tik dėl dalies grindis sudarančių sluoksnių įrengimo.
21.4. Byloje nėra nė vieno įrodymo, patvirtinančio, kad atsakovės sutarties pagrindu įrengtas grindų sluoksnis yra netinkamas ar nekokybiškas. Juo labiau kad teismo ekspertas nustatė, kad statybos dokumentai yra su trūkumais, už kuriuos atsakovė negali būti pripažinta atsakinga.
21.5. Grindų defektų atsiradimo priežastimi tapo neįrengtas apsauginis viršutinis grindų sluoksnis. Tačiau atsakovė nebuvo įsipareigojusi įrengti viršutinio dilimui atsparaus grindų sluoksnio, o UAB „Testlita“ ir teismo eksperto prielaida, kad atsakovė grindų laikinam, iki bus įrengtas viršutinis apsauginis grindų sluoksnis, įgeriamumo sumažinimui panaudota „Koster SB Bonding Emulsion“ laikytina viršutiniu apsauginiu dilimui atspariu grindų sluoksniu, yra visiškai nepagrįsta.
21.6. Ieškovė neįrodė prašomų priteisti nuostolių realumo ir būtinumo. Dalį komerciniame pasiūlyme nurodytos darbų kainos sudaro atsakovės įrengtos dangos pašalinimo kaštai. Tačiau tiek teismo ekspertas, tiek ir liudytoja L. D. nurodė, kad defektams pašalinti pakanka nušlifuoti grindų paviršių. Be to, teismo ekspertas nurodė, kad trūkumų šalinimo kaina yra žymiai mažesnė, nei įrodinėja ieškovė.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir jų įvykdymo
22. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią; sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.189 straipsnio 1 dalis). Vienos šalies pareiga vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos šalies reikalavimo teisę, kuri yra ginama įstatymu, nes už sutartinių prievolių nevykdymą arba netinkamą vykdymą gali būti taikoma sutartinė atsakomybė (CK 6.256 straipsnio 1 dalis).
23. Sutarties privalomumo ir vykdytinumo (lot. pacta sunt servanda) principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiškia sutarties pažeidimą, už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties šalis. Sutarties šaliai neįvykdžius sutarties arba ją įvykdžius netinkamai, kita sutarties šalis, atsižvelgiant į aplinkybes, įgyja teisę naudotis sutartyje ir įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais, įtvirtintais bendrosiose ir atitinkamas sutartis reguliuojančiose teisės normose. Dėl netinkamo sutarties vykdymo nukentėjusios šalies teisių gynimo būdai, įtvirtinti bendrosiose (CK 6.207, 6.209, 6.213, 6.217, 6.256, 6.261 straipsniuose) ir specialiosiose sutarčių teisės normose (CK 6.665 straipsnyje), gali būti šie: teisė reikalauti įvykdyti prievolę natūra, sustabdyti priešpriešinį vykdymą, reikalauti nuostolių, netesybų ir palūkanų, reikalauti pakeisti sutartį ar ją nutraukti, įskaitant ir sutarties nutraukimą nustačius papildomą terminą sutarčiai įvykdyti.
24. Bylos šalių ginčas kilo dėl 2018 m. liepos 9 d. sudarytos rangos darbų sutarties ir prie jos 2018 m. liepos 16 d. bei 2018 m. gruodžio 19 d. pasirašytų priedų vykdymo. Apeliantė UAB ,,Saulės kopos“ įrodinėjo, kad, pirma, atsakovė UAB ,,Namstata“ neatliko visų šia sutartimi bei jos priedais sulygtų darbų (neįrengė apsauginio grindų sluoksnio), antra, kad faktiškai atlikti pastatų lifto holų grindų išlyginamojo sluoksnio darbai yra su trūkumais, dėl ko, pradėjus grindų eksploataciją, išryškėjo atsakovės įrengtų grindų dangos defektai, kurių ištaisymo kaštus turėtų kompensuoti atsakovė. Atsakovė, nesutikdama su reikalavimu dėl defektų šalinimo išlaidų atlyginimo, tvirtino, kad ji atliko tiek darbų, kiek jų buvo numatyta sutartyje, visi darbai buvo atlikti tinkamai ir kokybiškai, o defektų atsiradimą lėmė pačios apeliantės neveikimas, neatlikus viršutinio grindų dangos sluoksnio įrengimo darbų.
25. Taigi, visų pirma būtina įvertinti, ar skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas teisingai identifikavo darbų, kuriuos pagal ginčo sutartį buvo įsipareigojusi atlikti atsakovė, apimtį. Kaip nurodo atsakovė, ji įsipareigojo atlikti liftų holų grindų įrengimo darbus, kurie susidėjo iš tokių pagrindinių trijų darbų etapų bei šiuose darbų etapuose naudotinų medžiagų: pirmasis etapas – betoninio pagrindo paviršiaus sutvirtinimas, gruntuojant giliai įsigeriančiu gruntu ,,Koster SL Primer“; antrasis etapas – grindų išlyginamojo sluoksnio įrengimas, naudojant sausus mišinius ,,Koster SL Premium“; trečiasis etapas – grindų paviršių pagrindo impregnavimas preparatu ,,Koster SB Bonding Emulsion“. Apeliantė, nesutikdama su atsakove, tvirtina, kad šalys buvo sulygusios ir dėl dar vieno, ketvirtojo darbų etapo – atsakovė turėjusi atlikti grindų paviršiaus apdorojimą dviejų komponentų poliuretaniniu apsauginiu sluoksniu vandens dispersijoje, kuris buvo numatytas jos vykdomų statybų techninės specifikacijos 19 dalyje. Apeliantės teigimu, atsakovės sutartinių įsipareigojimų apimtis turėjo būti nustatyta ne vien vadovaujantis šalių sudarytos sutarties turiniu, bet įvertinant ir jų veiksmus tiek iki sutarties sudarymo, tiek ir sutartį vykdant, o pirmosios instancijos teismas to nepadarė, nepagrįstai konstatavęs, kad atsakovė tuos darbus, kurie buvo sulygti sutartimi, atliko.
26. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje nuosekliai pasisako, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau identifikuota šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-248/2018, 35 punktas; 2023 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-321-421/2023, 35 punktas).
27. Taigi, apeliantė iš esmės yra teisi tuo aspektu, kad, siekiant nustatyti jos ir atsakovės susitarimo apimtį, nebūtų pagrįsta remtis vien pažodiniu sutarties sąlygų aiškinimu. Tokioje situacijoje turėtų būti vertinamas ne tik pačios sutarties turinys, bet ir šalių ketinimai, buvę sutartį sudarant ir (ar) ją vykdant. Kita vertus, priešingai nei yra įsitikinusi apeliantė, pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas dėl sulygtų darbų apimties, teisingai identifikavo aktualias tokio pobūdžio ginčui išspręsti faktines aplinkybes, o apeliacinio skundo argumentai dėl iki sudarant sutartį vykusių derybų, konkurso eigos, atsakovės pateikto komercinio pasiūlymo neįvertinimo ar netinkamo įvertinimo, kitokios išvados nesuponuoja.
28. Šalių 2018 m. liepos 9 d. sudarytos rangos darbų sutarties (ieškinio priedas Nr. 2) 1.1 ir 2.1 papunkčiuose nurodytas sutarties dalykas jo nedetalizuojant. Sutarties 1.1 papunktyje teigiama, kad apeliantė, vykdydama užsakovės funkcijas, užsako ir paveda atsakovei, kaip rangovei, atlikti, o atsakovė savo rizika sutinka atlikti lifto holų grindų išlyginamojo sluoksnio įrengimo darbus objekte ,,Svečių namai (duomenys neskelbtini)“ ir perduoti darbo rezultatus užsakovei sutartyje nustatytomis sąlygomis, terminais ir tvarka. Sutarties 2.1 papunktyje nurodyta, kad atsakovė, kaip rangovė, įsipareigoja atlikti būtinus darbus, kuriuos ji pagrįstai gali numatyti iš projektinės dokumentacijos ir techninių specifikacijų (t. y. numatytus sutarties prieduose), bei ištaisyti visus darbų defektus objekte. Pagal rangos sutarties 5.7 papunktį atsakovė, kaip rangovė, įsipareigojo darbus atlikti pagal pateiktą projektą. Toje nuostatoje minimo projekto sąvoka atskleista sutarties 1.5 papunktyje, kuriame nurodyta, kad ji reiškia užsakovės (apeliantės) patvirtintus ir pateiktus brėžinius, technines specifikacijas ir kitą projektinę dokumentaciją.
29. Aptartų rangos sutarties sąlygų lingvistinis aiškinimas leidžia teisėjų kolegijai padaryti išvadą, kad atsakovė įsipareigojo atlikti lifto holų grindų išlyginamojo sluoksnio įrengimo darbus pagal apeliantės pateiktus, šios sutarties dalimi esančiuose prieduose nurodomus dokumentus. Kitaip tariant, šios sutarties nuostatos aiškintinos taip, kad sutartyje nurodyti darbai bei jų apimtis turėjo būti nustatyti iš jos dalimi esančių ir šalių pasirašytų sutarties priedų.
30. Rangos sutarties 18.3 papunktyje nurodyta, kad visi sutarties priedai yra neatskiriamos sutarties dalys ir turi tokią pat teisinę galią, kaip ir sutartis. Sutarties 19 punkte nurodyta, kad priedus iš viso sudaro 9 dokumentai, iš jų šiuo atveju aktualūs yra du: priedas Nr. 1 ,,Detalus darbų ir medžiagų kiekių skaičiavimas, techninės charakteristikos ir kiti darbus identifikuojantys požymiai (1 lapas)“, priedas Nr. 5 ,,Projektinė dokumentacija, techninės specifikacijos (10 lapų)“. Pažymėtina, kad apeliantė su ieškiniu pateikė tik 2018 m. liepos 9 d. rangos sutartį, o jos priedų į bylą neteikė. Visus sutarties priedus, kurie yra neatsiejama jos dalimi, su atsiliepimu į ieškinį pateikė atsakovė (atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 8).
31. Iš atsakovės su atsiliepimu į ieškinį pateikto rangos sutarties priedo Nr. 1 matyti, kad jame įvardyti tokie darbai bei jų etapai, kuriuos atsakovė buvo įsipareigojusi atlikti: betono pagrindo paruošimas, gruntavimas gruntu ,,Koster SL Primer“, išlyginamojo sluoksnio įrengimas, naudojant mišinius ,,Koster SL Premium“, paviršių pagrindo impregnavimas ,,Koster SB Bonding Emulsion“, siūlių įrengimas. Ginčo dėl to, kad šiuos darbus atsakovė faktiškai atliko, tarp šalių nekilo. Sutarties priedą Nr. 5 sudaro statybos projekto darbo projekto dalis, pirmo–devinto aukštų planai, leidžiantys identifikuoti patalpų išdėstymą, jų plotus, bei grindų detalės (C namas) brėžinys, iš kurio matyti tik bendrieji grindų detalės reikalavimai, nedetalizuojant, kokie konkrečiai darbai turėtų būti atliekami ar kokios medžiagos jiems atlikti turi būti panaudotos.
32. Papildomo susitarimo Nr. 1 prie sutarties, pasirašyto 2018 m. liepos 16 d. (ieškinio priedas Nr. 3), 3.4 papunktyje nurodyta, kad lieka galioti visos pagrindinės 2018 m. liepos 9 d. sutarties sąlygos. Šalys susitarė tik dėl didesnės nei pradinėje sutartyje darbų kainos, t. y. ją padidino nuo 8 803,74 Eur iki 9 915,26 Eur. Iš papildomo susitarimo Nr. 1 priedo Nr. 1 matyti, kad pakito reikalavimas grindų išlyginamojo sluoksnio įrengimui, naudojant sausus mišinius ,,Koster SL Premium“, sluoksnio vidutinis storis padidėjo nuo 7 mm iki 9,5 mm, atitinkamai, ir šių darbų kaina padidėjo nuo 5 114,60 Eur iki 6 033,20 Eur. Jokie kiti sutarties pakeitimai susitarime Nr. 1 nebuvo numatyti.
33. Papildomu susitarimu Nr. B23-12-19 prie 2018 m. liepos 9 d. sutarties, pasirašytu 2018 m. gruodžio 19 d. (ieškinio priedas Nr. 7), šalys susitarė dėl lifto holų grindų išlyginamojo sluoksnio įrengimo darbų atlikimo kitame, nei pradinėje sutartyje ir jos priede Nr. 1, objekte. Pagal susitarimą Nr. B23-12-19 atsakovė įsipareigojo 2019 m. sausio 14 d. pradėti ir 2019 m. sausio 28 d. užbaigti darbus objekte ,,Daugiabučiai gyvenamieji namai (duomenys neskelbtini)“, korpusai: A1, A2, B1 ir B2, o apeliantė – sumokėti atsakovei 27 070,65 Eur atlyginimą (susitarimo 1.1, 2, 21–2.2 papunkčiai). Šio, kaip ir ankstesnio 2018 m. liepos 16 d. susitarimo, 4.4 papunktyje nurodyta, kad lieka galioti visos pagrindinės sutarties Nr. B23-23 sąlygos, išskyrus 4.4 papunktyje nurodytą naują sąlygą, susijusią su atsakovės įsipareigojimu pateikti garantinį arba laidavimo draudimo raštą. Šio susitarimo Nr. B23-12-19 priede Nr. 1 išvardinti iš esmės analogiški, kaip ir pradinėje rangos sutartyje, darbai, papildomai nurodant grindų dangos apsaugos, uždengiant apsauginiu nuo pažeidimų kartonu (jei to pageidauja užsakovė), darbus ir medžiagų komplekto projektui pervežimo papildomo izoliavimo nuo peršalimo ne sezono metu darbus.
34. Taigi, nei pačioje rangos sutartyje, nei vėliau prie jos pasirašytuose susitarimuose nebuvo nurodyti apeliantės įrodinėjami darbai, kad ketvirtame darbų etape grindų paviršius turi būti apdorotas dviejų komponentų poliuretaniniu apsauginiu sluoksniu vandens dispersijoje. Ir nors toks reikalavimas dėl ketvirto etapo darbų buvo įtvirtintas techninės specifikacijos (TS-1) 19 dalies 19.2 papunktyje (techninės specifikacijos 39-40 lapai; dubliko priedo 71–72 lapai), ši techninės specifikacijos dalis nebuvo pridėta nei prie 2018 m. liepos 9 d. rangos sutarties, nei prie vėliau pasirašytų šalių susitarimų. Nė vieno iš šalių pasirašyto susitarimo dalimi nėra techninė specifikacija (TS-1) ar, konkrečiai, jos 19 dalis. Ši techninė specifikacija (ar atitinkama jos dalis) nebuvo ir 2018 m. liepos 9 d. sutarties priedo Nr. 5 sudėtine dalimi.
35. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, šalių elgesys iki rangos sutarties sudarymo ar ją vykdant taip pat neleidžia sutikti su apeliantės pozicija, kad ji atsakovei yra perdavusi ne tik sutartyje ir jos prieduose bei pasirašytuose papildomuose susitarimuose išvardintus dokumentus, bet ir visus kitus statybos dokumentus, įskaitant ir minėtą techninę specifikaciją, kurioje buvo aptarti grindų paviršiaus apdorojimo poliuretaniniu apsauginiu sluoksniu darbai.
36. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis). Apeliantei, teigusiai, kad paskelbto jos konkurso laiptinių grindų apdailos įrengimui dalyviai buvo supažindinti su visais statinių (svečių namų ir daugiabučių gyvenamųjų namų) statybos dokumentais, įskaitant ir su technine specifikacija, kilo pareiga šiuos savo teiginius pagrįsti įrodymais. Apeliantė į bylą nėra pateikusi įrodymų, kokie konkrečiai dokumentai konkurso paskelbimo ir jo vykdymo metu buvo pateikti jo dalyviams, nors būdama asmeniu, kuris jį organizavo, tokią galimybę neabejotinai turėjo. Todėl vien jokiais kitais faktiniais duomenimis nepagrįsti teiginiai, su kuriais atsakovė nesutiko, nepagrindžia kitų, nei tiesiogiai įvardyti pačioje sutartyje bei susitarimuose, dokumentų perdavimo atsakovei.
37. Iš apeliantės į bylą pateiktos objekto ,,Svečių namai (duomenys neskelbtini)“ laiptinių grindų apdailos įrengimo konkurso suvestinės (3 t., b. l. 83) matyti, kad konkurse dalyvavo trys tiekėjai, siūlydami betono pagrindo gruntavimo, išlyginamųjų sluoksnių įrengimo, grindų paviršiaus pagrindo impregnavimo, siūlių įrengimo darbų kainas ir jiems atlikti naudotinas medžiagas. Pažymėtina, kad nė vieno iš tiekėjų pasiūlyme nebuvo atskirai nurodomi paviršiaus padengimo dviejų komponentų poliuretaniniu apsauginiu sluoksniu vandens dispersijoje darbai, jų kaina ar tokiems darbams atlikti naudotinos medžiagos. Tokia aplinkybė patvirtina, kad ši techninio projekto sąlyga nei atsakovei, nei kitiems konkurso dalyviams nebuvo žinoma ar atskleista.
38. Be to, šiame konkurse apeliantės vertinti net trys pasiūlymai neleidžia sutikti ir su tokiais apeliacinio skundo teiginiais, kad tik susipažinusi su visais statybos dokumentais atsakovė galėjo dalyvauti konkurse ir teikti savo pasiūlymus. Konkurse dalyvavusių subjektų skaičius, taip pat nė vieno pasiūlymo neatmetimas, nė vienam iš dalyvių nenurodžius kaip atliktinų grindų paviršiaus padengimo dviejų komponentų poliuretaniniu apsauginiu sluoksniu darbų bei jų atlikimo kaštų, teikia pagrindą padaryti išvadą, kad būtent tokių darbų apeliantė šiame konkurse nesiekė įsigyti ir su tokiais techninės specifikacijos reikalavimais konkurso dalyvių nesupažindino.
39. Pažymėtina ir tai, kad tiek darbų vykdymo etapai, tiek ir juos vykdant naudotinos medžiagos bei jų techninės savybės apeliantei ir jos pasitelktiems specialistams galėjo būti ir buvo žinomos iš atsakovės 2018 m. liepos 16 d. ir 2019 m. sausio 4 d. parengtų savaime išsilyginančios grindų dangos ,,Koster SL Premium“ įrengimo technologinių kortelių (2 t., b. l. 61–64; 68–71). Šiuose dokumentuose yra aiškiai nurodyta, kad darbams atlikti bus naudojamos tik trys medžiagos: 1) gruntas ,,Koster SL Primer“, 2) savaime išsilyginanti danga ,,Koster SL Premium“, 3) sandarinanti plonasluoksnė danga-impregnavimo priemonė ,,Koster SB Bonding Emulsion“. Ginčo dėl to, kad atsakovė visas šias priemones panaudojo, atlikdama sulygtus darbus, nėra. Taip pat byloje nėra įrodymų, kad apeliantė ar jos pasitelkti specialistai būtų reiškę atsakovei pretenzijas dėl papildomų darbų etapo neatlikimo, iki neatsirado vizualiai matomi grindų defektai.
40. Tai, kad tiek vykdant darbus, tiek ir iš karto po jų pabaigimo nei apeliantei, kaip užsakovei, nei statybos techninę priežiūrą vykdantiems asmenims nekilo abejonių dėl darbų apimties, jų etapų skaičiaus, patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai. Iš daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) statybos darbų žurnale Nr. S26 (2 t., b. l. 36–41) atliktų įrašų matyti, kad B korpuse atliktus grindų išlyginamojo sluoksnio įrengimo darbus priėmė statybos techninės priežiūros vadovas, o surašytuose paslėptų darbų patikrinimo aktuose nurodyta, kad priimti darbai atitinka jiems keliamus reikalavimus. Darbų trūkumai nebuvo fiksuojami ir 2018 m. rugsėjo 20 d., 2019 m. vasario 11 d. baigiamuosiuose atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktuose (ieškinio priedai Nr. 5, Nr. 8), kuriuose pasirašė statybos darbų techninis priežiūros vadovas ir projektų vadovas bei atsakovės atstovas.
41. Teisėjų kolegija, įvertinusi visumą byloje nustatytų faktinių aplinkybių, apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino sutarties ir (ar) prie jos pasirašytų papildomų susitarimų sąlygas ir dėl to padarė neteisingą išvadą, jog atsakovė pagal sutartį turėjo atlikti daugiau darbų, nei faktiškai atliko, pripažįsta nepagrįstais.
Dėl atliktų darbų kokybės
42. Apeliaciniame skunde taip pat yra keliamas atsakovės faktiškai atliktų darbų kokybės netinkamo įvertinimo skundžiamame sprendime klausimas.
43. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pati svarbiausia rangovo pareiga yra atlikti tam tikrą darbą ir gauti jo rezultatą. Reikšminga šios pareigos sudėtinė dalis yra pareiga užtikrinti darbo rezultato kokybę, kitaip dar vadinama rangovo pareiga garantuoti darbų kokybės atitiktį sutarčiai – atitikties sutarčiai garantija arba kokybės garantija pagal įstatymą (statybos rangos santykius reglamentuojantis CK 6.695 straipsnis ir atitinkamai bendruosius rangos santykius reglamentuojantis CK 6.663 straipsnis bei 6.665 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-1075/2018, 23 punktas).
44. Kriterijai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar rangos darbai atitinka kokybės reikalavimus, įtvirtinti CK 6.663 straipsnyje: rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus; darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje nustatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą; jeigu įstatymas ar rangos sutartis nustato atliekamų darbų privalomus reikalavimus, rangovas, veikiantis kaip verslininkas, privalo tų reikalavimų laikytis; rangos sutartyje šalys gali nustatyti rangovo pareigą atlikti darbą pagal aukštesnius, nei nustatyti privalomi, reikalavimus.
45. Priklausomai nuo sutarties pažeidimo kreditorius gali rinktis vieną ar kelis teisių gynimo būdus, jeigu jų bendrą taikymą leidžia pasirinktų gynimo būdų prigimtis. Specialieji užsakovo rangos sutartyje teisių gynimo būdai, įtvirtinti CK 6.665 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo nustatyta rangos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-469/2020, 45 punktas).
46. Kasacinis teismas yra pasisakęs ir tokiu aspektu, kad tuo atveju, kai reikalavimas yra reiškiamas dėl garantiniu laikotarpiu išaiškėjusių darbų trūkumų, tokio ginčo atveju netaikomos bendrosios procesinės įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės; užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; tuo tarpu rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas, jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-652/2004; 2005 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005; 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2009; 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-469/2020, 38 punktas; 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-916/2022, 35 punktas).
47. Nagrinėjamoje byloje nekyla ginčo dėl to, kad, nepraėjus nė metams nuo darbų ginčo objektuose (duomenys neskelbtini), perdavimo, atsakovės įrengtos grindys jau buvo su vizualiai matomais defektais – dažnai naudojamose vietose susiformavę ,,takeliai“, grindys susibraižiusios, pakitusi jų spalva, paviršius šiurkštus. Nėra ginčo ir dėl to, kad šie grindų dangos trūkumai paaiškėjo per rangos sutarties 13.1 papunktyje nurodytus garantinius terminius, o pagal tos pačios sutarties 13.4 papunktį atsakovė buvo įsipareigojusi atlyginti apeliantei visas defektų šalinimo išlaidas. Taigi, apeliantė jai tenkančią įrodinėjimo pareigą įrodyti defektų atsiradimo faktą atliko, tokiu atveju atsakovė, siekdama išvengti atsakomybės už defektus, turėjo įrodyti CK 6.697 straipsnio 3 dalyje išvardintas jos atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis, t. y. kad šie defektai atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus nusidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų.
48. Iš apeliantės su ieškiniu pateiktų įrodymų matyti, kad 2020 m. birželio 10 d. ji pirmą kartą kreipėsi į atsakovę su pretenzija dėl objekte (duomenys neskelbtini) nustatytų grindų dangos trūkumų bei gautų gyventojų skundų. Šioje pretenzijoje apeliantė nurodė, kad trūkumai galėjo atsirasti dėl to, kad paviršius nebuvo apdorotas priemone ,,Koster SB Bonding Emulsion“ 2 kartus arba darbai atlikti nesilaikant gamintojo reikalavimų (ieškinio priedas Nr. 10). Atsakovė 2020 m. birželio 17 d. atsakyme su pretenzija nesutiko (ieškinio priedas Nr. 11). Apeliantė 2020 m. liepos 9 d. dar kartą išsiuntė atsakovei iš esmės analogišką pirmajai 2020 m. birželio 10 d. pretenzijai pranešimą, į kurį 2020 m. liepos 30 d. atsakydama atsakovė tvirtino, kad darbai atlikti vadovaujantis sutartimi, o jų rezultatas atitinka kokybės reikalavimus (ieškinio priedai Nr. 12 ir Nr. 13).
49. Pakartotinėje 2020 m. rugpjūčio 25 d. pretenzijoje apeliantė teigė atlikusi darbų patikrinimą ir surašiusi defektų aktą, kuriame nurodyta, kad iš mėginių, paimtų iš objektų (duomenys neskelbtini), A korpuso, (duomenys neskelbtini), B korpuso, ir (duomenys neskelbtini), yra nustatyta, kad grindų sluoksniai yra plonesni nei pagal sutartį turėjo būti įrengti, o tą galėjo lemti netinkamas medžiagų panaudojimas (ieškinio priedas Nr. 14). Be to, 2020 m. rugsėjo 3 d. raštu apeliantė informavo atsakovę ir apie UAB ,,Kiwa Inspecta“ atliktą grindų dangos įvertinimą bei jo rezultatus (ieškinio priedas Nr. 15). Atsakovė savo 2020 m. rugsėjo 10 d. atsakyme nesutiko su apeliantės pretenzijomis, nes mano, kad grindų dangos pažeidimai galėjo atsirasti dėl netinkamo jų eksploatavimo ir (ar) netinkamai įrengto dangos pagrindo (ieškinio priedas Nr. 16).
50. Kitaip tariant, apeliantė šiame susirašinėjime laikėsi pozicijos, kad atsakovė netinkamai atliko sutartimi sulygtus trečiojo etapo darbus, kuriuos atliekant grindų paviršiaus pagrindas turėjo būti impregnuotas panaudojant priemonę ,,Koster SB Bonding Emulsion“, o atsakovė laikėsi pozicijos, kad apeliantė netinkamai eksploatavo grindis ir pati sugadino jų paviršių.
51. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas dėl vizualiai matomų, o vėliau ir apeliantės užsakytais specialiais tyrimais patvirtintų grindų dangos defektų atsiradimo priežasties, padarė neteisingą išvadą, kad darbus atsakovė atliko tinkamai ir kokybiškai. Atitinkamos išvados galėjo ir turėjo būti padarytos tik įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, o ne dalį jų ar vertinant kiekvieną įrodymą atskirai.
52. UAB ,,Kiwa Inspecta“ 2020 m. rugpjūčio 31 d. išvada dėl savaime išsilyginančio cementinio grindų mišinio CT-C30-F7-B2-0-ARO.5 įvertinimo techninio projekto reikalavimams parengta, be kita ko, įvertinus eksploatacinių savybių deklaraciją Nr. SL 280 SL Premium, t. y. atsakovės pagal sutartį naudotų priemonių technines savybes. Šioje išvadoje yra teigiama, kad atsakovės naudoto produkto SL Premium deklaruojama atsparumo nusidėvėjimui klasė AR 0,5 yra aukščiausia pagal standartą, esant tokiai atsparumo dėvėjimuisi klasei neturėtų būti vizualiai matomų nusidėvėjimo požymių. Taigi, viena vertus, atsakovės naudotas priemonių SL Premium kompleksas iš tiesų pasižymi itin aukštomis atsparumo dėvėjimuisi savybėmis. Pažymėtina, kad ir atsakovės parengtoje savaime išsilyginančios grindų dangos ,,Koster SL Premium“ įrengimo technologinėje kortelėje (2 t., b. l. 61–64), ir gamintojo techniniame duomenų lape (2 t., b. l. 65) nurodyta, kad tai yra aukštos kokybės, greitai kietėjantis paklotas, kuris per kelias valandas sukietėja į lygų, stiprų ir daugiafunkcinį išsilyginantį sluoksnį, atsparų trinčiai ir dėvėjimuisi.
53. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino akredituotos medžiagų ir gaminių bandymų laboratorijos UAB ,,Testlita“ 2020 m. lapkričio 25 d. išvadų, kurios buvo pateiktos įvertinus ir ištyrus iš ginčo objektų paimtų grindų detalių fragmentus (ieškinio priedas Nr. 17). Toje išvadoje nurodyta, kad pirmuose dvejuose grindų įrengimo etapuose, t. y. betoninio pagrindo paviršiaus sutvirtinimo ir išlyginamųjų sluoksnių įrengimo darbams atlikti naudotos medžiagos, atitinkamai, ,,Koster SL Primer“ ir ,,Koster SL Premium“, yra tinkamos tokiems darbams atlikti ir atitinka aukščiausią atsparumo dilimui klasę. Tačiau trečiojo etapo darbai – grindų paviršių pagrindo impregnavimas, panaudojant ,,Koster SB Bonding Emulsion“, atlikti su esminiais trūkumais.
54. Kaip nurodyta šioje UAB ,,Testlita“ išvadoje, laboratorijoje atlikus bandymus, siekiant įsitikinti, ar paviršiaus apdorojimo priemonė ,,Koster SB Bonding Emulsion“ atitinka jai keliamus atsparumo reikalavimus, buvo nustatyta, kad po 500 atliktų ciklų danga visiškai nudilo, matomas neapsaugotas skiedinys, vandens pralaidumas 125 kg/m2 h0,5. Tyrimų rezultatų paaiškinimuose teigiama, kad ,,Koster SL Premium“ techniniame duomenų lape nėra nurodyta, jog jis gali būti derinamas su ,,Koster SB Bonding Emulsion“, šis produktas gali būti naudojamas tik kaip priedas ir naudojamas ne kaip atskira medžiaga, o kaip priemonė skiedinio paruošimui.
55. Teismo posėdyje, vykusiame 2023 m. rugsėjo 6 d., apklausta kaip liudytoja UAB ,,Testlita“ darbuotoja L. D. papildomai paaiškino, kad priemonė ,,Koster SB Bonding Emulsion“ turėjo būti maišoma su kitu suderinamu ,,Koster“ skiediniu, bet ne naudojama kaip savarankiškas pagrindas. Netinkamas, pažeidžiant gamintojo nurodymus, priemonės panaudojimas būtent ir lėmė tai, kad nesusidarė apsauginė paviršiaus plėvele, dangos vandens įgeriamumas tapo labai didelis. Liudytojos teigimu, netinkamai panaudota priemonė taip susilpnino dangą, kad jos atsparumas būtų buvęs didesnis tuo atveju, jeigu ji iš viso nebūtų padegta ,,Koster SB Bonding Emulsion“ (2023 m. rugsėjo 6 d. teismo posėdžio garso įrašas: 12 min. 44 sek. – 14 min. 06 sek.; 15 min. 05 sek. – 15 min. 44 sek.; 17 min. 08 sek. – 19 min. 37 sek.).
56. UAB ,,Testlita“ išvados ir jos atstovės paaiškinimų pagrįstumą patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai. Savaime išsilyginančios grindų dangos ,,Koster SL Premium“ įrengimo technologinėse kortelėse (2 t., b. l. 47–50, 68–71), kurias paruošė pati atsakovė, nurodoma, kad viena iš ,,Koster SB Bonding Emulsion“ savybių yra ta, kad ji naudojama kaip priedas ,,Koster NB-Sealing Slurries“. Šio produkto eksploatacinių savybių deklaracijoje (2 t., b. l. 42–43) įvardyta, kad jo naudojimo paskirtis yra universali elastifikuojanti sistetinė dispersija, kuri naudojama visiems cementiniams skiediniams, tinkama ir sandarinimo suspensijoms. Be to, kaip teisingai pažymėjo savo apeliaciniame skunde apeliantė, ,,Koster SB Bonding Emulsion“ gamintojo atstovas, 2020 m. gruodžio 15 d. atsakydamas į apeliantės paklausimą (ieškinio priedas Nr. 18), taip pat patvirtino, kad šis produktas negali būti naudojamas su ,,Koster SL Premium“.
57. Atsakovė atsiliepime į ieškinį bei teikdama paaiškinimus pirmosios instancijos teisme pripažino, kad trečiame darbų etape ji priemonę ,,Koster SB Bonding Emulsion“ du kartus teptuku ištepė ant įrengto grindų išlyginamojo sluoksnio. Taigi, faktiškai ši priemonė nebuvo panaudota pagal jos naudojimo paskirtį – kaip skiedinys kartu su kita priemone. Jokių kitų duomenų, išskyrus pačios atsakovės teiginius, kad būtent toks šios priemonės panaudojimo būdas yra galimas, byloje nėra.
58. Taigi, aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad grindų dangos defektų – per garantijos terminą atsiradusio nusidėvėjimo, viršutinio sluoksnio pažeidimo ir gilių įbrėžimų, spalvos nevienodumo – atsiradimo priežastimi tapo netinkamas, pažeidžiant gamintojo nurodymus ir technologinius procesus, medžiagų panaudojimas, jų tarpusavio nesuderinamumas, pabloginęs dangos eksploatacines savybes (žr. šios nutarties 54–55 punktus), kas atsakovei, kaip savo srities profesionalei, galėjo ir turėjo būti žinoma, taip pat atsakovės įrengto grindų išlyginamojo sluoksnio storio įvairiose patikrintose vietose neatitikimas sutartyje numatytiems ir atsakovės pateiktoje technologinėje kortelėje nurodytiems dangos storiams (žr. apeliantės 2020 m. rugpjūčio 9 d. defektinį aktą su fotonuotraukomis, 2020 m. rugpjūčio 25 d. pakartotinę pretenziją; ieškinio priedas Nr. 14).
59. Analogišką išvadą dėl darbų atlikimo su trūkumais, be kita ko, remdamasis ir anksčiau atliktais tyrimų rezultatais, 2022 m. liepos 28 d. teismo ekspertizės akte (2 t., b. l. 125–179) padarė ir teismo ekspertas E. Lenkevičiaus. Nors pirmosios instancijos teismas šia išvada, kaip įrodymu, atsisakė remtis dėl jos turinio trūkumų, pažymėjęs, kad teismo ekspertas nevertino liudytojų parodymų, neturėjo viso statinio projekto ir kitų jam šalių nepateiktų įrodymų, tokia teismo pozicija visgi stokoja pagrįstumo. Teismo ekspertizės aktas nėra didesnę įrodomąją galią turintis įrodymas, jis privalo būti ištirtas ir įvertintas kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 185, 218 straipsniai), o nagrinėjamu atveju ir kiti, pirmiau jau aptarti bylos įrodymai leidžia padaryti išvadą, kad atsakovė neįrodė jos atsakomybę už defektus, nustatytus per garantinį terminą, šalinančių aplinkybių (CK 6.697 straipsnio 3 dalis).
60. Atsakovės argumentai, kad paklota grindų danga buvo netinkamai eksploatuojama ir buvo pažeista velkant ja sunkius daiktus ar kad pati apeliantė neįrengė papildomos apsauginės dangos, t. y. nepaklojo plytelių ir pan., taip išvengiant dangos dilimo ir (ar) deformacijų, nepagrįsti jokiais kitais byloje esančiais įrodymais, išskyrus pačios atsakovės teiginius. Kaip jau buvo minėta, atlikus laboratorinius tyrimus nustatyta, kad netinkamai panaudojus priemonę ,,Koster SB Bonding Emulsion“ grindys tapo itin pralaidžios vandeniui ir neatsparios dilimui, todėl neabejotina, kad bet koks, net ir mažiausias kontaktas, turėjo įtakos grindų dangos vientisumui.
61. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje pakanka įrodymų, lemiančių išvadą, kad grindų dangos defektai per garantinį terminą atsirado dėl nekokybiškai atliktų sutartyje numatytų trečiojo etapo darbų, todėl atsakovei kyla pareiga atlyginti jos netinkamai atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidas. Kitokią išvadą padaręs pirmosios instancijos teismas suklydo.
Dėl defektų šalinimo išlaidų dydžio
62. Teisėjų kolegijai nustačius, kad atsakovė nesilaikė grindų išlyginamojo sluoksnio įrengimo darbų atlikimo technologijos ir tai turėjo įtakos grindų dangos kokybei, apeliantė, kaip užsakovė, turi teisę reikalauti taikyti atsakovei sutartinę atsakomybę dėl netinkamai atliktų grindų išlyginamojo sluoksnio įrengimo darbų ir prašyti atlyginti defektų šalinimo išlaidas (CK 6.245 straipsnio 3 dalis).
63. Šiame kontekste pažymėtina, kad atsakovė, gindamasi nuo jai pareikšto reikalavimo ir teikdama į bylą atsiliepimą į ieškinį, tripliką ir kitus procesinius dokumentus, juose neįrodinėjo, kad dėl nuostolių atsiradimo yra atsakingi ir kiti statybos proceso dalyviai, kurie galimai netinkamai atliko statybos darbų priežiūrą. Tik baigiamųjų kalbų metu atsakovės atstovas nurodė, kad, sprendžiant atsakovės atsakomybės klausimą, turėjo būti vertinami ir kitų statybos dalyvių veiksmai. Kadangi dalyvaujantys byloje asmenys baigiamųjų kalbų metu gali remtis tik tomis aplinkybėmis, kurios buvo ištirtos teismo posėdyje, nagrinėjant bylą iš esmės (CPK 14 straipsnio 4 dalis), pirmosios instancijos teismas pagrįstai dėl tokių baigiamosios kalbos argumentų (dėl kitų asmenų atsakomybės sąlygų) nepasisakė. Apeliantė apeliaciniame skunde kitų statybos dalyvių atsakomybės klausimo nekelia, o atsakovė apeliacinio skundo nėra pateikusi, todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į civiliniame procese galiojantį ribotos apeliacijos modelį (CPK 320 straipsnis), dėl tokių aplinkybių taip pat neturi pagrindo pasisakyti.
64. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Taigi, žala suprantama kaip tokios išlaidos ar turto netekimas arba jo sužalojimas, kurių atsirado dėl skolininko neteisėtų veiksmų ar neveikimo, t. y. kurių kreditorius nebūtų patyręs, jeigu skolininkas nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų. Žalos dydis nėra preziumuojamas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju žalos dydį turi įrodyti ieškovas, o teismas privalo patikrinti, ar ieškovas tinkamai apskaičiavo žalos dydį. CK 6.247 straipsnyje, reglamentuojančiame civilinės atsakomybės sąlygos – priežastinio ryšio sampratą, nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-701/2019).
65. Nagrinėjamu atveju apeliantė būsimų nuostolių, t. y. defektų šalinimo išlaidų, dydį įrodinėjo UAB ,,Epodanga“ 2021 m. sausio 18 d. pateiktu komerciniu pasiūlymu ir jo pagrindu paruošta lokaline sąmata (ieškinio priedas Nr. 19). Šiame komerciniame pasiūlyme nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) esančios 453,25 kv. m ploto dangos, (duomenys neskelbtini) esančios 454,38 kv. m ploto dangos ir (duomenys neskelbtini) esančios 262,38 kv. m ploto dangos išlyginamojo sluoksnio nuėmimo ir naujos dekoratyvinės cementinės grindų dangos įrengimo bendra darbų kaina yra 110 425,54 Eur su PVM.
66. Pagal atsakovės pateiktą UAB ,,Grinvalda“ 2021 m. gegužės 19 d. paruoštą komercinį pasiūlymą (DOK-20283 priedo 1 l.) darbų trūkumų šalinimo išlaidos yra daugiau nei dvigubai mažesnės, t. y. 49 549,92 Eur. Esminis apeliantės ir atsakovės pateiktų komercinių pasiūlymų skirtumas yra tas, kad pagal apeliantės užsakymą parengtą lokalinę sąmatą numatytas viso atsakovės įrengto grindų sluoksnio pašalinimas, o atsakovės užsakymu parengtoje sąmatoje – tik dangos šlifavimas nusiurbiant pagrindą. Atitinkamai, šių darbų kaina žymiai skiriasi, apeliantės sąmatoje nurodyta jų kaina už 1 kv. m yra 35 Eur, o atsakovės – 3 Eur už 1 kv. m.
67. Teismo eksperto išvadoje nurodytas defektų šalinimo išlaidų dydis yra 8 009 Eur. Teismo ekspertizės akto priede esančioje lokalinėje sąmatoje (2 t., b. l. 178–179) taip pat nurodytas ir mažesnės apimties, nei apeliantės pateiktoje sąmatoje, darbų poreikis, skaičiuojant betoninio pagrindo šlifavimo, o ne jo pašalinimo darbų kainą, kuri yra 4,5325 Eur už 1 kv. m.
68. Taigi, tiek teismo eksperto parengtoje, tiek atsakovės užsakymu pateiktoje sąmatoje nurodyta mažiau darbų, kuriuos būtina atlikti tam, kad būtų pašalinti darbų defektai. Tai, kad apeliantės pateikti skaičiavimai negali būti vertinami kaip pagrįsti, patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai. Teismo posėdyje, vykusiame 2023 m. balandžio 4 d., apklaustas kaip liudytojas UAB ,,Epodanga“ atstovas G. S. paaiškino, kad komercinis pasiūlymas buvo rengiamas ne defektų šalinimo darbams atlikti, o nurodant, kiek kainuotų atlikti apeliantės pasirinktus darbus (2023 m. balandžio 4 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 10 min. 37 sek. – 1 val. 11 min. 10 sek.). Be to, 2020 m. gruodžio 15 d. atsakyme į apeliantės laišką medžiagos ,,Koster“ gamintojo atstovas nurodė, kad, jo nuomone, iš nuotraukų matomi trūkumai galėtų būti pašalinti pašlifuojant pagrindą ir nusiurbiant visas sukibimą mažinančias detales.
69. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartus duomenis, neturi pagrindo nepritarti atsakovės pozicijai, kad apeliantės pateiktas komercinis pasiūlymas ir lokalinė sąmata nepatvirtina tokių jos nuostolių (110 425,54 Eur) realumo, tokio dydžio išlaidų būtinumo ir pagrįstumo. Kaip teisingai skundžiamame sprendime pažymėjo pirmosios instancijos teismas, bendra visų atsakovės atliktų darbų (tiek kokybiškų, tiek nekokybiškų) kaina pagal rangos sutartį ir susitarimus prie jos buvo tik 36 985,91 Eur (9 915,26 Eur + 27 070,65 Eur), o pagal apeliantės pateiktą komercinį pasiūlymą nekokybiškų darbų padarinių šalinimas net tris kartus viršytų visą sutarties vykdymo kainą, kas akivaizdžiai neatitiktų ir bendrųjų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų CK 1.5 straipsnis).
70. Teismo ekspertizės akto dalyje, kuria buvo vertinama, kokia gali būti trūkumų šalinimo išlaidų kaina, yra nurodyta, kad skaičiavimus teismo ekspertas atliko vadovaudamasis UAB ,,Sistela“ 2020 m. balandžio mėn. įkainiais ir normomis, kurie 2022 m. balandžio 27 d. buvo įregistruoti valstybės įmonėje (toliau – VĮ) Statybos produkcijos sertifikavimo centre prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, šie skaičiavimai atlikti vadovaujantis rinkos kainomis, be kita ko, įvertinant ir statytojos (užsakovės) rezervus, kurie sudaro 10 proc. nuo darbų kainos bei projektavimo išlaidas, kurios sudaro 13 proc. darbų kainos (Statinių statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymo bendrųjų ekonominių rodiklių 3, 6 punktai) (2 t., b. l. 166–168, 172). Teismo ekspertas, įvertinęs ginčo objektą, jame atliktus atsakovės darbus ir jiems ištaisyti būtinus atlikti darbus, nustatė ir tiriamojoje dalyje nurodė, kad statybos montavimo darbų kaina yra 6 511 Eur, projektavimo ir inžinerinių paslaugų – 841 Eur (6 511 Eur x 13 proc.), užsakovės rezervas – 651 Eur (6 511 Eur x 10 proc.). Galutinėje išvadoje nurodyta defektų šalinimo kaina yra didesnė, t. y. 8 009 Eur, kadangi tiriamojoje dalyje sudėtinėms kainos dalims buvo nurodyti suapvalinami dydžiai.
71. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad teismo eksperto skaičiavimai, kitaip nei šalių pateiktuose į bylą juridinių asmenų komerciniuose pasiūlymuose, buvo atlikti įvertinus konkrečius darbų defektus ir aiškiai nurodžius, kokiais kriterijais bei duomenimis remiasi ekspertas apskaičiuodamas tų konkrečių defektų šalinimo kaštus, būtent šiuo įrodymu, kaip patikimesniu, ir vadovaujasi. Be to, tokio dydžio defektų šalinimo kaštai (8 009 Eur) nėra neproporcingi, neteisingi ar nesąžiningi, lyginant jų dydį ir su sutarties vykdymo kaina (36 985,91 Eur), juolab kad šios sumos dalis teko dar ir darbams, kurie nėra pripažinti turinčiais defektų, apmokėti (CK 1.5 straipsnis).
72. Ir nors teismo ekspertas 2023 m. balandžio 4 d. teismo posėdyje paaiškino, kad ekspertizės akte nurodęs teorinę kainą, kuri galėtų būti ir didesnė, atsižvelgiant į kitas aplinkybes (gali svyruoti nuo 10 000 Eur iki 30 000 Eur) (2023 m. balandžio 4 d. teismo posėdžio garso įrašas: 27 min. 49 sek. – 27 min. 2 sek.; 27 min. 09 sek. – 28 min. 16 sek.), bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nė viena iš bylos šalių nepaprašė skirti papildomos ar pakartotinės teismo ekspertizės nuostolių dydžiui nustatyti.
73. Teisėjų kolegijai pripažinus, kad apeliantė įrodė, jog grindų išlyginamojo sluoksnio defektai atsirado dėl atsakovės veiksmų ir kaltės bei priežastiniu ryšiu yra susiję su netinkamu rangos sutarties įvykdymu, realiomis, pagrįstomis ir įrodytomis laikytinos teismo eksperto išvadoje nurodytos 8 009 Eur defektų šalinimo išlaidos, kurios ir priteistinos apeliantei iš atsakovės, atitinkamai pakeičiant skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).
74. Iš dalies patenkinus ieškinio reikalavimą (dėl 8 009 Eur defektų šalinimo išlaidų priteisimo), tenkinamas ir apeliantės reikalavimas priteisti iš atsakovės 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 8 009 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. kovo 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme
75. Pakeitus skundžiamą teismo sprendimą, turi būti iš naujo paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, susidariusios pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
76. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis). Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos sumos, išmokėtos ekspertams, ekspertinėms įstaigoms, išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1, 8, 10 punktai).
77. Apeliacinės instancijos teisme pakeitus skundžiamą teismo sprendimą, yra patenkinta 7,25 proc. visų ieškinio reikalavimų (8 009 Eur x 100 : 110 425,54 Eur), o atmesta 92,75 proc. ieškinio.
78. Apeliantės prašomos priteisti 4 948 Eur teisinės pagalbos išlaidos, kurias sudaro 1 300 Eur ieškinio parengimo, 490 Eur dubliko parengimo, 490 Eur prašymo skirti teismo ekspertizę parengimo ir 2 668 Eur atstovavimo teismo posėdžiuose ir teisinių konsultacijų išlaidos, neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), nustatyto 8.2, 8.3, 8.16 ir 8.19 papunkčiuose, ir atitinka jų apskaičiavimo kriterijus. Atsižvelgiant į tai, kad yra patenkinta 7,25 proc. apeliantės ieškinio reikalavimų, jai atlygintina 358,73 Eur (4 948 Eur x 7,25 proc.) šių išlaidų.
79. Apeliantė prašė priteisti iš atsakovės ir jos patirtas 3 630 Eur išlaidas už byloje atliktą teismo ekspertizę (1 t., b. l. 109; 2 t., b. l. 180), taip pat 2 121,13 Eur išlaidas už apeliantės užsakymu UAB ,,Testlita“ ir UAB ,,Kiwa Inspecta“ parengtas išvadas (ieškinio priedai Nr. 20, Nr. 21), kurių gavimo poreikį lėmė apeliantės pareiga įrodyti darbų defektus (nekokybiškus darbus), su kuriais atsakovė nesutiko. Teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant būtent šių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą netaikytina patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcija – jos paskirstytinos vadovaujantis CPK 93 straipsnio 4 dalyje bei 3 straipsnio 7 dalyje įtvirtintais priežastingumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, leidžiančiais nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių.
80. Apeliantė įrodė atsakovės sutartinės civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindą, t. y. sutarties pažeidimą, nekokybiškai atlikus rangos sutartimi sulygtus darbus. Ir nors apeliantė neteisingai įvertino patirtų nuostolių dydį, vien ši aplinkybė neeliminuoja atsakovės pareigos atlyginti apeliantės išlaidas, patirtas įrodinėjant defektų atsiradimo per garantinį terminą faktą bei jų pašalinimo kaštus. Kadangi defektų faktas nustatytas tiek vadovaujantis apeliantės užsakymu UAB ,,Testlita“ ir UAB ,,Kiwa Inspecta“ parengtomis išvadomis, tiek ir teismo ekspertizės aktu, o defektų šalinimo išlaidų dydis nustatytas vadovaujantis ta pačia teismo eksperto išvada, apeliantės patirtos 2 121,13 Eur ir 3 630 Eur išlaidos pripažįstamos pagrįstomis ir būtinomis (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas) bei jai atlygintinos visiškai.
81. Apeliantei taip pat priteistinas už patenkintą ieškinio dalį sumokėtas 180 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Taigi, iš viso apeliantei atlygintina 6 289,86 Eur (358,73 Eur + 3 630 Eur + 2 121,13 Eur + 180 Eur) bylinėjimosi išlaidų.
82. Atsakovė prašė priteisti 2 601,50 Eur teisinės pagalbos išlaidas, kurias sudaro 1 028,50 Eur atsiliepimo į ieškinį, 363 Eur tripliko, 484 Eur atsiliepimo į prašymą skirti teismo ekspertizę parengimo ir 726 Eur atstovavimo teismo posėdžiuose ir konsultavimo išlaidos. Nurodytos išlaidos neviršija Rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių bei jų paskaičiavimo kriterijų, todėl atsižvelgiant į tai, kad yra atmesta 92,75 proc. ieškinio, atsakovei atlygintina 2 412,89 Eur (2 601,50 Eur x 92,75 proc.) šių išlaidų.
83. Atlikus apeliantės ir atsakovės bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, tarpusavio įskaitymą, iš atsakovės apeliantei priteisiama 3 876,97 Eur (6 289,96 Eur – 2 412,89 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
84. Be to, atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų proporciją, perskirstytinos ir 124,70 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, valstybei iš apeliantės priteisiant 115,66 Eur (124,70 Eur x 92,75 Eur), o iš atsakovės – 9,04 Eur (124,70 Eur x 7,25 proc.) šių išlaidų.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
85. Apeliantė prašė priteisti iš atsakovės jos apeliacinės instancijos teisme patirtas 1 815 Eur teisinės pagalbos išlaidas ir 1 803 Eur žyminį mokestį, o atsakovė prašė priteisti jos patirtas 1 713,57 Eur teisinės pagalbos išlaidas.
86. Nei apeliantės, nei atsakovės prašomos priteisti teisinės pagalbos išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.10, 811 papunkčiuose nurodytų maksimalių už apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį priteistinų dydžių. Atsižvelgiant į tai, kad yra patenkinta 7,25 proc. apeliantės apeliacinio skundo reikalavimų, o atmesta – 92,75 proc., apeliantei atlyginta 131,59 Eur (1 815 Eur x 7,25 proc.), o atsakovei – 1 589,34 Eur (1 713,57 Eur x 92,75 Eur) turėtų išlaidų. Apeliantei iš atsakovės taip pat priteistinas ir už patenkintą apeliacinio skundo dalį sumokėtas 180 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 4 dalis).
87. Atlikus apeliantės ir atsakovės bylinėjimosi išlaidų tarpusavio įskaitymą, iš apeliantės atsakovei priteisiama 1 277,75 Eur (1 589,34 Eur – 131,59 Eur – 180 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 26 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
,,Ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Namstata“, juridinio asmens kodas 152100526, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Saulės kopos“, juridinio asmens kodas 304067241, 8 009 Eur (aštuonis tūkstančius devynis eurus) defektų šalinimo išlaidų, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 8 009 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. kovo 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Namstata“, juridinio asmens kodas 152100526, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Saulės kopos“, juridinio asmens kodas 304067241, 3 876,97 Eur (tris tūkstančius aštuonis šimtus septyniasdešimt šešis eurus ir 97 centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Saulės kopos“, juridinio asmens kodas 304067241, valstybei 115,66 Eur (vieną šimtą penkiolika eurų ir 66 centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Namstata“, juridinio asmens kodas 152100526, valstybei 9,04 Eur (devynis eurus ir 4 centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.“
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Saulės kopos“, juridinio asmens kodas 304067241, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Namstata“, juridinio asmens kodas 152100526, 1 277,75 Eur (vieną tūkstantį du šimtus septyniasdešimt septynis eurus ir 75 centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Marius Bajoras
Dalia Kačinskienė
Vigintas Višinskis